Tag: Kriptovaliutos

  • „Canton Network“ kūrėja „Digital Asset“ taikosi į 300 mln. eurų: siekia 2 mlrd. eurų vertinimo

    „Canton Network“ kūrėja „Digital Asset“ taikosi į 300 mln. eurų: siekia 2 mlrd. eurų vertinimo

    Kas planuojama ir kodėl svarbu

    Institucinės blokų grandinės „Canton Network“ kūrėja „Digital Asset“ siekia pritraukti apie 300 mln. eurų investiciją, o bendrovės vertinimas, kaip pranešama, galėtų siekti apie 2 mlrd. eurų. Investicijų raundui, anot viešai skelbtos informacijos, vadovautų „a16z crypto“.

    Sandoris dar nėra galutinis ir jo sąlygos gali kisti, tačiau rinka jį vertina kaip reikšmingą signalą, kad institucinis blokų grandinės pritaikymas finansuose išlieka patrauklus net ir svyruojant rizikos kapitalo aktyvumui. Nei „Digital Asset“, nei „a16z crypto“ viešai detaliai nekomentavo derybų eigos.

    „Canton Network“ kryptis: privatumas institucijoms

    „Canton Network“ pozicionuojamas kaip viešas pirmojo sluoksnio tinklas, kuriame galima konfigūruoti privatumo režimus ir valdyti, kas mato konkrečius sandorių duomenis. Tokia architektūra orientuota į bankus, brokerius, kliringo ir atsiskaitymų infrastruktūrą, kur komercinių paslapčių apsauga yra esminė.

    Praktikoje tai reiškia, kad skirtingos finansų rinkos šalys gali automatizuoti tokenizuoto turto procesus ir tarpusavio atsiskaitymus, tačiau neatskleisti jautrių detalių visam tinklui. Būtent privatumo ir konfidencialumo klausimas pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių diskusijų temų, kai kalbama apie finansų perkėlimą į blokų grandines.

    Ankstesni raundai ir institucijų įsitraukimas

    „Digital Asset“ pastaraisiais metais jau buvo pritraukusi kapitalo iš institucinių rinkos dalyvių ir investuotojų, o naujas raundas reikštų dar vieną žingsnį didesnio masto finansavimo link. Ankstesni finansavimai signalizavo, kad bendrovė telkia ekosistemą aplink institucionaliems dalyviams priimtiną infrastruktūrą.

    Rinkoje taip pat akcentuojamas didžiųjų organizacijų dalyvavimas „Canton Network“ ekosistemoje, įskaitant sprendimus, susijusius su patvirtinimu ir tinklo valdymu. Tokie žingsniai paprastai vertinami kaip bandymas kurti patikimumą ir sumažinti technologinę bei reguliacinę riziką, kurią institucijos linkusios įvardyti kaip esminį barjerą.

    „Privatumas yra kritiškai svarbi savybė, kad globalūs finansai galėtų plačiau pereiti į blokų grandines“, – sakė vienas iš investuotojų pusės atstovų, viešai aptardamas kryptį, į kurią juda institucinis sektorius.

    Platesnis kontekstas: rizikos kapitalas ir konkurencinė aplinka

    Nors dideli fondai ir toliau surenka naujus kapitalo krepšius, investicinių sandorių skaičius kripto ir blokų grandinių sektoriuje išlieka netolygus, o dalis investuotojų daugiau dėmesio skiria DI ir robotikai. Todėl bet koks didesnis raundas, ypač infrastruktūros segmente, tampa lakmuso popierėliu visai rinkai.

    „Digital Asset“ atvejis išsiskiria tuo, kad bendrovė orientuojasi ne į mažmeninę kripto rinką, o į infrastruktūrą, kuri galėtų tapti baziniu sluoksniu tokenizuotam turtui ir atsiskaitymams tarp institucijų. Jei finansavimas bus užbaigtas planuojamu mastu, tai gali sustiprinti „Canton Network“ pozicijas konkurencinėje kovoje su kitais institucionaliems sprendimams pritaikytais tinklais.

  • Stabiliosios kriptovaliutos kompromisas atgaivino JAV kriptoturto įstatymą, bet etika lieka kliūtimi

    Stabiliosios kriptovaliutos kompromisas atgaivino JAV kriptoturto įstatymą, bet etika lieka kliūtimi

    JAV Senato Bankininkystės komitete vėl įgavo pagreitį platesnis kriptoturto reguliavimo paketas po to, kai įstatymų leidėjai rado kompromisą dėl stabiliosioms kriptovaliutoms taikomų paskatų. Rinka ir lobistai tai vertina kaip signalą, kad po ilgo sąstingio atsirado reali galimybė grįžti prie balsavimų.

    Kompromisas iš esmės siekia atskirti į palūkanas panašias išmokas nuo teisėtų, su veikla susietų paskatų. Nauja formuluotė ribotų „padengtų šalių“ galimybes mokėti JAV klientams atlygį vien už stabiliosios kriptovaliutos laikymą, jei tai ekonomiškai prilygtų banko indėlio palūkanoms.

    Tuo pat metu numatoma išimtis veiklos ar sandorių paskatoms, kai jos siejamos su realia paslauga ar konkrečiu naudojimu. Tai kompromisinis sprendimas tarp kriptoverslo siekio išlaikyti konkurencingus produktus ir bankų sektoriaus nerimo, kad stabiliosios kriptovaliutos gali imituoti indėlius be tokių pačių taisyklių.

    Įstatymo esmė ir institucijų vaidmuo

    Siūlomas reguliavimas būtų vienas pirmųjų bandymų federaliniu lygmeniu išsamiai apibrėžti skaitmeninį turtą ir rinkos priežiūrą. Jo šerdis yra jurisdikcijos paskirstymas tarp Vertybinių popierių ir biržų komisijos bei Prekių ateities sandorių komisijos, didesnį vaidmenį numatant pastarajai.

    Diskusijose išlieka ir praktiniai klausimai, kaip biržos galėtų įtraukti mažesnius, rečiau prekiaujamus žetonus, kai reikalaujama patvirtinti, kad produktas nėra lengvai paveikiamas manipuliacijų. Kritikai tvirtina, kad kai kurios kriptoverslo įmonės siekia švelnesnio požiūrio į rizikingesnį turtą.

    Įmonės, dalyvaujančios derybose, atmeta teiginius apie bandymus „praskiesti“ taisykles ir pabrėžia norą veikti aiškioje federalinėje priežiūroje. Vis dėlto ginčas rodo, kad galutinė įstatymo redakcija bus formuojama ieškant pusiausvyros tarp inovacijų ir rinkos integralumo.

    Etikos klausimai gali tapti lemiami

    Nors kompromisas dėl stabiliosios kriptovaliutos paskatų pagerino politinį klimatą, ryškėja nauja įtampa dėl etikos nuostatų. Dalis demokratų sieja paramą paketui su aiškiomis taisyklėmis, ribojančiomis aukščiausių pareigūnų ir įstatymų leidėjų interesų konfliktus skaitmeninio turto srityje.

    „Be etikos nuostatų šiam įstatymui paramos nebus“, – sakė viena iš aktyvesnių kriptoturto reguliavimo rėmėjų Senate Kirsten Gillibrand.

    Demokratai anksčiau siūlė pataisas, kurios ribotų prezidento, viceprezidento, Kongreso narių ir kitų federalinių pareigūnų galimybes vykdyti tam tikras finansines operacijas, susijusias su skaitmeniniu turtu. Šios pataisos į ankstesnes versijas nebuvo įtrauktos, todėl klausimas gali sugrįžti kaip derybų kaina.

    Etikos diskusijas kaitina ir prezidento Donaldo Trumpo ryšiai su skaitmeninio turto projektais bei memecoinų banga, kuri tapo politiniu argumentu įstatymo oponentams. Respublikonų pusėje akcentuojama, kad etikos nuostatos esą gali peržengti komitetų kompetencijos ribas, tačiau be jų surinkti pakankamai balsų gali būti sudėtinga.

    Finansavimas, priežiūra ir DI

    Dar viena jautri tema yra reguliuotojų pajėgumai, jei Prekių ateities sandorių komisijai tektų daugiau priežiūros funkcijų. Demokratų stovykloje keliami klausimai, ar agentūra turi pakankamai žmonių ir biudžeto, kad galėtų kurti taisykles ir prižiūrėti sparčiai besiplečiančias rinkas.

    Kontekstas svarbus ir dėl to, kad reguliuotojai jau dabar susiduria su naujais produktais, įskaitant prognozių rinkas, kurios taip pat kelia jurisdikcijos ir rizikos vertinimo diskusijų. Agentūrų viduje pabrėžiama, kad efektyvumas didinamas, o priežiūrai pasitelkiami ir pažangūs analitiniai įrankiai, įskaitant DI.

    Artėjant rinkimų ciklui, įstatymo perspektyvas veikia ir politinė dinamika: dideli, visą rinką keičiantys paketai paprastai tampa derybų objektu, į kurį bandoma įtraukti papildomas sąlygas. Net jei Senatas priimtų kompromisinę versiją, Atstovų Rūmuose gali kilti procedūrinių ir politinių kliūčių dėl to, kurios redakcijos laikytis galutiniame balsavime.

  • „CryptoQuant“: po balandžio bitkoino ralio pelnų fiksavimas gali stiprėti, korekcijos rizika auga

    „CryptoQuant“: po balandžio bitkoino ralio pelnų fiksavimas gali stiprėti, korekcijos rizika auga

    Po ryškaus bitkoino kainos šuolio balandį investuotojai vis aktyviau fiksuoja pelnus, o tai gali didinti trumpalaikės korekcijos tikimybę, teigia grandinės duomenų analizės bendrovė „CryptoQuant“. Bendrovės vertinimu, dabartinis judėjimas labiau primena meškų rinkos ralį, o ne tvirtą perėjimą į naują ilgalaikį kilimo etapą.

    „CryptoQuant“ nurodo, kad bitkoino kaina nuo balandžio pradžios buvo pakilusi daugiau nei 20 proc., o tam įtakos turėjo keli veiksniai. Tarp jų minimas ankstesnis nuvertėjimas, švelnėjantis makroekonominis spaudimas ir išaugusi nuolatinių ateities sandorių paklausa, kuri dažnai padidina rinkos jautrumą staigiems svyravams.

    Vienas signalų, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra realizuojamo pelno mastas. „CryptoQuant“ teigimu, gegužės 4 dieną bitkoino turėtojai per parą realizavo apie 14 600 BTC pelno, o tai yra aukščiausias lygis nuo 2025 metų gruodžio 10 dienos.

    Taip pat išaugo trumpalaikių turėtojų rodiklis STH-SOPR, kuris parodo, ar neseniai įsigiję investuotojai parduoda su pelnu ar nuostoliu. Kai šis rodiklis viršija 1,00, tai paprastai reiškia, kad parduodama su pelnu, o „CryptoQuant“ duomenimis, nuo balandžio vidurio jis išsilaiko virš šios ribos.

    „Bitkoinas nuo balandžio vidurio aiškiai yra pelnų fiksavimo zonoje, o tai patvirtina, kad kainos kilimas paskatino platesnį turėtojų pardavimą“, – sakė „CryptoQuant“ tyrimų vadovas Julio Moreno.

    Vertinant 30 dienų slenkančiuoju vidurkiu, „CryptoQuant“ skaičiuoja, kad grynasis realizuojamas pelnas siekia apie 20 000 BTC. Tai pirmas teigiamas rodmuo nuo 2025 metų gruodžio 22 dienos po laikotarpio, kai vasarį ir kovą rinkoje dominavo dideli realizuojami nuostoliai.

    Pasak „CryptoQuant“, perėjimas nuo grynųjų nuostolių realizavimo prie grynųjų pelnų realizavimo yra svarbus struktūrinis pokytis meškų rinkos dinamikoje. Vis dėlto bendrovė pabrėžia, kad dabartiniai lygiai vis dar gerokai atsilieka nuo istorinių intervalų, kurie dažniau sutampa su tvariais bulių rinkos perėjimais.

    „CryptoQuant“ taip pat atkreipia dėmesį į nerealizuoto pelno didėjimą. Kai nerealizuotas pelnas išauga, dalis investuotojų dažniau nusprendžia užrakinti grąžą, todėl rinkoje padidėja pasiūla ir korekcijos rizika.

    Vis dėlto korekcija nebūtinai turi įvykti iš karto. „CryptoQuant“ vertinimu, paklausos sąlygos kol kas išlieka santykinai palankios: išvestinių priemonių aktyvumas auga, neatidėliotinos prekybos paklausos silpnėjimas nėra staigus, o į biržas pervedamų monetų srautai išlieka santūrūs.

    Tokį derinį bendrovė apibūdina kaip situaciją, kai ralis turi reikšmingą korekcijos riziką, tačiau dar nepasiekė aiškaus paskirstymo piko. Investuotojams tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu galima ir tolesnė kainos inercija, ir staigesni svyravimai, ypač jei didės pelnų fiksavimas arba pasikeis makro fonas.

  • Duke universiteto teisininkas: su Trumpu siejamas „World Liberty Financial“ galėjo platinti vertybinį popierių

    Duke universiteto teisininkas: su Trumpu siejamas „World Liberty Financial“ galėjo platinti vertybinį popierių

    Duke universiteto teisės dėstytojas Lee Reiners teigia, kad su Donaldo Trumpo šeima siejamas decentralizuotų finansų ir stabiliosios vertės monetų projektas „World Liberty Financial“ galėjo išleisti neregistruotą vertybinį popierių. Tokia pozicija išdėstyta jo komentare, kuriame vertinamas WLFI žetono statusas JAV rinkos priežiūros požiūriu.

    Autorius remiasi JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) viešai aptariama žetonų klasifikavimo logika ir pabrėžia, kad WLFI nebūtinai atitinka „skaitmeninės žaliavos“ apibrėžimą. Nors projekto komanda WLFI pristato kaip valdymo žetoną, teisininkas kelia klausimą, ar tai nepatenka į vertybinių popierių reguliavimo sritį.

    Kas lemia, ar žetonas yra vertybinis popierius?

    JAV praktikoje tokie ginčai dažnai sukasi apie vadinamąjį Howey testą, kuriuo vertinama, ar pirkėjai investavo lėšas tikėdamiesi pelno iš kitų asmenų pastangų. Reiners argumentuoja, kad WLFI platinimas galėjo sukurti būtent tokį lūkestį, ypač jei komunikacijoje buvo akcentuojamas projekto vystymas, augimas ir būsima nauda.

    Pasak jo, svarbi ne vien formali žetono etikėtė, bet ir realus platinimo kontekstas: rinkodara, „whitepaper“ tipo dokumentai bei pažadai sukurti veikiančią sistemą. Teisininkas pabrėžia, kad reguliuotojai vertina, ar investuotojai pagrįstai gali tikėtis, kad žetono vertė kils dėl emitento ar artimos komandos veiksmų.

    Projektas startavo 2024 metų spalį, o WLFI buvo pristatytas kaip balsavimo priemonė planuojamam skolinimo protokolui. Viešai skelbta, kad WLFI neturėtų suteikti teisių į įmonės nuosavybę, dividendus ar pelno dalį, taip siekiant jį atitolinti nuo vertybinio popieriaus požymių.

    Vis dėlto, anot Reiners, reikšminga tai, kad priešpardavimų metu buvo parduota apie 25 mlrd. WLFI žetonų iš 100 mlrd. bendros pasiūlos, kai pati sistema dar buvo ankstyvoje stadijoje. Jo vertinimu, tokiose situacijose pirkėjų sprendimą gali lemti ne tik valdymo funkcija, bet ir tikėjimas būsima ekonomine grąža.

    Centralizacijos ir interesų konfliktų klausimai

    Reiners taip pat ginčija, ar projektas iš tiesų yra pakankamai decentralizuotas. Jo teigimu, jei kontrolė, sprendimų priėmimas ar esminiai svertai išlieka sutelkti siauroje grupėje, žetono „bendruomeninio valdymo“ idėja gali tapti labiau deklaracija nei praktika.

    Kaip vieną pavyzdžių jis mini sandorį su skolinimo protokolu „Dolomite“, kai, viešai skelbta, buvo siekta pasiskolinti apie 75 mln. JAV dolerių vertės stabiliosios vertės monetų, užstatui naudojant 5 mlrd. WLFI. Perskaičiavus apytiksliu kursu, tai sudaro apie 70 mln. eurų, nors galutinė suma eurais priklausytų nuo sandorio dienos kurso.

    Teisininkas atkreipia dėmesį, kad „Dolomite“ bendraįkūrėjas Corey Caplan yra „World Liberty Financial“ patarėjas, o dalis pasiskolintų aktyvų buvo USD1 stabilioji moneta, kurią taip pat sieja projektas. Tokios sąsajos, jo manymu, kelia klausimų dėl sandorių nepriklausomumo ir galimo savanaudiško interesų derinimo.

    Dar vienas akcentas yra verslininko Justino Suno pareikšti kaltinimai, esą projektas galėjo įšaldyti jo žetonus ir apriboti valdymo teises. Nors tai yra teisinio ginčo dalis ir kaltinimai dar turėtų būti vertinami teisme, Reiners teigia, kad tokios aplinkybės, jei pasitvirtintų, rodytų reikšmingą vienpusę projekto kontrolę.

    Reguliavimo fonas ir politinis jautrumas

    SEC šiuo metu vadovauja pirmininkas Paulas Atkinsas, kurį į pareigas paskyrė prezidentas Donaldas Trumpas. Reiners savo komentare kelia platesnį klausimą, ar reguliuotojas turės pakankamai nepriklausomumo, jei reikėtų tirti projektą, kuriame prezidentas ar jo aplinka galėtų turėti finansinį interesą.

    Pastaraisiais metais JAV Kongrese ne kartą buvo keliamos etikos rizikos dėl politikų ir aukšto profilio asmenų ryšių su kriptoturto iniciatyvomis. „World Liberty Financial“ atvejis, anot stebėtojų, gali tapti testu, kiek nuosekliai JAV institucijos taikys taisykles, kai kriptoturto rinka persipina su politika.

    Pats projektas anksčiau yra atmetęs dalį kritikos, pabrėždamas WLFI valdymo paskirtį ir teigdamas, kad žetonas nesuteikia finansinių teisių į pelną. Tačiau teisiniai vertinimai dažnai priklauso nuo faktinių aplinkybių, o ne vien deklaracijų, todėl ginčas dėl WLFI statuso gali persikelti į reguliuotojų ir teismų lygmenį.

  • JAV Senato bankininkystės komitetas gegužės 14 dieną balsuos dėl plataus kriptovaliutų reguliavimo paketo

    JAV Senato bankininkystės komitetas gegužės 14 dieną balsuos dėl plataus kriptovaliutų reguliavimo paketo

    JAV Senato bankininkystės komitetas paskelbė, kad gegužės 14 dieną rengs posėdį, kuriame svarstys pataisas ir balsuos dėl plataus kriptovaliutų rinkos reguliavimo įstatymo projekto. Tai būtų vienas pirmųjų bandymų nustatyti išsamias federalines taisykles sektoriui, kuris iki šiol JAV dažnai balansavo tarp skirtingų institucijų aiškinimų.

    Šis balsavimas būtų antras mėginimas judėti pirmyn po to, kai sausį planuotas svarstymas buvo atšauktas. Tuomet dalis pramonės atstovų, įskaitant biržą „Coinbase“, viešai traukė paramą, keldami klausimus dėl stablecoinų paskatų ir vartotojams mokamų atlygių traktavimo.

    Pastarosiomis savaitėmis derybininkai pateikė patikslintas formuluotes, kurios, kaip teigiama, leido grįžti prie procedūros. Vis dėlto bankų sektoriaus asociacijos ir toliau signalizuoja, kad kai kurios nuostatos, ypač susijusios su mokėjimais ir stablecoinų modeliais, gali būti nepakankamai aiškios arba per silpnos.

    Dar vienas žingsnis iki viso Senato

    Net jei Senato bankininkystės komitetas pritartų savo versijai, tai dar nebūtų galutinis sprendimas. Toliau tektų derinti skirtingus tekstus su Senato žemės ūkio komiteto anksčiau šiais metais patvirtintu projektu, nes kriptoturto rinkos priežiūra JAV dažnai apima ir prekių ateities sandorių priežiūros logiką.

    Šiame etape neišvengiamai iškils ir politiniai skirtumai: dalis demokratų anksčiau kritikavo procesą, akcentuodami galimus interesų konfliktus, susijusius su prezidento Donaldo Trumpo viešai aptarinėtais kriptovaliutų interesais. Senato žemės ūkio komiteto svarstyme jų pasiūlytos etikos pataisos, ribojančios tam tikras skaitmeninio turto operacijas aukštiems pareigūnams, į projektą nebuvo įtrauktos.

    Etikos ir vartotojų apsaugos klausimai

    Diskusijose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik rinkos struktūrai, bet ir etikai bei vartotojų apsaugai. Demokratų senatorė Kirsten Gillibrand viešai pabrėžė, kad susitarimas gali būti įmanomas tik įstatyme aiškiai įtvirtinus etikos nuostatas, kurios sumažintų interesų konflikto riziką aukščiausiuose valdžios lygmenyse.

    Kartu akcentuojama būtinybė sustiprinti vartotojų apsaugą, įskaitant priemones prieš neteisėtą finansavimą ir terorizmo finansavimą. Kriptovaliutų sektoriui tai reiškia didesnę tikimybę, kad galutiniame tekste atsiras griežtesni reikalavimai dėl patikros, skaidrumo ir rizikų valdymo, kurie iki šiol skirtingose valstijose ir skirtingose platformose buvo taikomi nevienodai.

    Laiko spaudimas ir politinė matematika

    Net suderinus komitetų pozicijas, įstatymo projektas turėtų keliauti į viso Senato balsavimą, kur, tikėtina, vėl bus keliami interesų konfliktų klausimai. Kad iniciatyva judėtų toliau, Senatui reikėtų surinkti 60 balsų ribą, todėl be abipartės paramos projektui gali būti sunku pasiekti finišo tiesiąją.

    Jei Senatas pritartų, dokumentas keliautų į Atstovų Rūmus, kur anksčiau jau buvo patvirtinta kriptovaliutų reguliavimo versija su abiejų partijų palaikymu. Galiausiai, po abiejų rūmų suderinimo, įstatymas būtų teikiamas prezidentui pasirašyti, tačiau artėjant tarpiniams rinkimams politinis grafikas tampa vis griežtesnis.

  • LayerZero atsiprašo dėl Kelp DAO įsilaužimo komunikacijos: pripažino klaidą dėl vieno tikrintojo schemos

    LayerZero atsiprašo dėl Kelp DAO įsilaužimo komunikacijos: pripažino klaidą dėl vieno tikrintojo schemos

    Tarpblokinių pervedimų protokolas LayerZero paviešino atsiprašymą dėl to, kaip komunikavo po Kelp DAO tilto incidento, per kurį iš sistemos buvo neteisėtai išvesta apie 270 000 000 eurų vertės rsETH. Tai ryškus tono pokytis po ankstesnio vertinimo, kuriame buvo teigiama, kad sprendimas „veikė taip, kaip buvo numatyta“.

    Įmonė pripažino, kad per kelias savaites po atakos jai nepavyko aiškiai ir tiesiai paaiškinti situacijos. LayerZero teigimu, siekta parengti išsamų techninį paaiškinimą, tačiau rinkai labiausiai trūko greitos ir konkrečios informacijos apie rizikas bei atsakomybę.

    Kas įvyko per ataką?

    LayerZero nurodė, kad buvo kompromituoti vidiniai RPC mazgai, kuriuos naudojo jos Decentralized Verifier Network (DVN) skaityti šaltinės grandinės būseną. Tuo pat metu įvykdyta DDoS ataka prieš išorinius RPC tiekėjus privertė sistemą remtis pažeista infrastruktūra.

    Dėl to DVN patvirtino operacijas, kurios realiai neįvyko, ir taip buvo atvertas kelias neteisėtiems pervedimams. LayerZero incidentą siejo su Šiaurės Korėjos Lazarus grupe, kuri anksčiau ne kartą buvo minėta kaip viena aktyviausių kriptovaliutų vagysčių vykdytojų.

    Vienas tikrintojas kaip „numatytasis“ pasirinkimas

    Svarbiausia atsiprašymo dalis buvo pripažinimas, kad LayerZero neturėjo leisti savo DVN veikti kaip vieninteliam tikrintojui didelės vertės pervedimuose. Įmonė teigė, kad kūrėjams turi būti paliekama pasirinkimo laisvė, tačiau tokia 1 iš 1 konfigūracija neturėjo būti toleruojama didelės rizikos scenarijuose.

    Kelp DAO anksčiau viešai nesutiko su naratyvu, kad visa atsakomybė tenka vien projekto konfigūracijai, ir argumentavo, jog vieno tikrintojo schema buvo pateikiama kaip įprastas įdiegimo pavyzdys. Rinkoje tai tapo platesne diskusija apie tai, kur baigiasi platformos rekomendacijų atsakomybė ir kur prasideda konkretaus produkto komandos pareiga atlikti papildomą rizikos vertinimą.

    LayerZero taip pat pateikė masto kontekstą, pabrėždama, kad incidentas palietė vieną programą, o ne visą ekosistemą. Vis dėlto vieno didelio atvejo pakanka, kad pasitikėjimas tarpblokine infrastruktūra smuktų, nes tokie tiltai laikomi vienu dažniausių atakų taikinių visame kriptovaliutų sektoriuje.

    Kokius pokyčius žada LayerZero?

    Po incidento LayerZero skelbia pakeitusi praktiką: LayerZero Labs DVN nebeaptarnauja 1 iš 1 konfigūracijų. Įmonė taip pat migruoja numatytuosius nustatymus taip, kad daugelyje kelių būtų reikalaujama bent penkių tikrintojų, o grandinėse, kur pasirinkimų mažiau, būtų taikomas bent trijų tikrintojų slenkstis.

    Techninėje dalyje planuojamas antras DVN klientas, parašytas „Rust“ kalba, siekiant sumažinti priklausomybę nuo vienos kodo bazės ir didinti atsparumą klaidoms. RPC architektūroje žadami smulkesni kvorumo valdikliai, kad sistema galėtų lanksčiau derinti vidinius ir išorinius mazgų tiekėjus.

    Dar viena atskleista detalė susijusi su operacine sauga: prieš kelerius metus vienas iš daugiaparašio pasirašytojų asmeniniam sandoriui panaudojo gamybinę aparatinę piniginę. LayerZero teigė, kad pasirašytojas buvo pašalintas, piniginės pakeistos, o į pasirašymo įrenginius įdiegta anomalijų aptikimo programinė įranga.

    Atsiprašymas pasirodė tuo metu, kai dalis rinkos dalyvių peržiūri tarpblokinių sprendimų tiekėjus. Keli protokolai po incidento paskelbė perkeliantys infrastruktūrą į alternatyvius sprendimus, o tai rodo, kad saugumo architektūra ir atsakomybės ribos tampa konkurenciniu veiksniu, o ne tik technine detale.

    LayerZero teigė, kad pilnas techninis post mortem bus paskelbtas užbaigus išorinių saugumo partnerių tyrimus. Iki tol pagrindinis rinkos lūkestis išlieka paprastas: kad numatytieji nustatymai nebeskatintų rizikingų diegimų, o incidentų komunikacija būtų greitesnė ir aiškesnė.

  • Elizabeth Warren spaudžia „Meta“ dėl stabiliosios monetos bandymo: klausimai prieš 2026 metų planus

    Elizabeth Warren spaudžia „Meta“ dėl stabiliosios monetos bandymo: klausimai prieš 2026 metų planus

    JAV senatorė Elizabeth Warren pareikalavo, kad „Meta“ atskleistų daugiau informacijos apie planus integruoti trečiosios šalies stabiliąją monetą į bendrovės socialinių tinklų ekosistemą. Politikė teigia, kad toks žingsnis gali turėti pasekmių finansiniam stabilumui ir vartotojų privatumui, turint omenyje platformų mastą.

    Senatorė laišku kreipėsi į „Meta“ vadovą Marką Zuckerbergą ir paprašė paaiškinti, kokio pobūdžio stabiliųjų monetų sprendimai svarstomi bei kaip būtų užtikrintas saugumas. Pasak jos, net ribotas bandymas gali tapti pagrindu plačiam diegimui, o rizikos turėtų būti įvertintos iš anksto.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Elizabeth Warren priminė ankstesnį bendrovės bandymą kurti nuosavą skaitmeninę valiutą, kuris sulaukė griežto politikų ir reguliuotojų pasipriešinimo. Jos vertinimu, panašūs projektai gali sudaryti sąlygas privačioms įmonėms sukaupti jautrius mokėjimų duomenis ir sustiprinti dominavimą tiek reklamos, tiek finansinių paslaugų rinkose.

    Politikė taip pat akcentuoja scenarijų, kai itin plačiai naudojama stabili moneta patirtų pasitikėjimo krizę, o nuostoliai ar sistemos gelbėjimo kaštai galiausiai galėtų tapti visuomenės našta. Dėl to ji ragina „Meta“ iš anksto paaiškinti, kokie apsaugos mechanizmai būtų taikomi.

    Ką Warren prašo atskleisti „Meta“?

    Senatorė pateikė klausimų paketą ir paprašė atsakymų iki gegužės 20 dienos. Tarp temų minimi galimi „MetaPay“ piniginės pakeitimai, kurie leistų naudotojams platformoje laikyti stabiliąsias monetas kaip lėšas, o ne tik išsaugotus mokėjimo kortelių duomenis.

    Taip pat keliami klausimai, kokias trečiųjų šalių stabiliąsias monetas „Meta“ svarstė ar pasirinko, ar yra numatytas pajamų pasidalijimo modelis ir ar platformoje viena stabili moneta nebūtų išskirtinai proteguojama kitų atsiskaitymo būdų sąskaita. Atskira kryptis – privatumo ribos, neteisėto finansavimo prevencija ir įsipareigojimai pačiai „Meta“ niekada neleisti nuosavos stabiliosios monetos.

    Platesnis kontekstas: stabiliosios monetos tampa kasdienybe

    Politinis spaudimas „Meta“ vyksta tuo metu, kai stabiliosios monetos vis dažniau naudojamos ne tik prekybai kriptoturtu, bet ir kasdieniams atsiskaitymams bei tarptautiniams pervedimams. Dėl susietos vertės jos pristatomos kaip patogesnė priemonė pervedimams, tačiau reguliuotojai daug dėmesio skiria rezervų skaidrumui, pinigų plovimo prevencijai ir vartotojų apsaugai.

    Rinkos dalyviai pažymi, kad didelių technologijų platformų bandymai gali paspartinti tokių sprendimų plitimą, nes jos turi milžiniškas auditorijas ir jau veikiančias mokėjimų infrastruktūras. Kartu tai kelia klausimų, kaip bus atskirta socialinių tinklų veikla nuo finansinių paslaugų ir kokia apimtimi mokėjimų duomenys galėtų būti naudojami komerciniais tikslais.

    Kol kas viešai nėra pateikta išsamių detalių apie konkretų „Meta“ bandymo mastą ar pasirinktą stabiliąją monetą, todėl senatorės reikalaujamas skaidrumas tampa esmine diskusijos ašimi. Jei „Meta“ iš tiesų siektų platesnės integracijos iki 2026 metų antrosios pusės, bendrovei greičiausiai tektų įrodyti, kad privatumo, rizikų valdymo ir atitikties priemonės atlaikys itin didelio masto naudojimą.

  • „Bernstein“: Coinbase „visko biržos“ strategija įsibėgėja, nors I ketvirtis nuvylė

    „Bernstein“: Coinbase „visko biržos“ strategija įsibėgėja, nors I ketvirtis nuvylė

    Investicinių tyrimų bendrovė „Bernstein“ teigia, kad Coinbase pastangos tapti vadinamąja visko birža pradeda duoti rezultatų, net ir po silpnesnių, nei tikėtasi, 2026 metų pirmojo ketvirčio finansinių rodiklių. Analitikų vertinimu, rinka pernelyg susitelkė į trumpalaikį prekybos aktyvumo kritimą, o ne į sparčiai augančias naujas pajamas generuojančias kryptis.

    „Bernstein“ išlaikė rekomendaciją, prilyginamą reitingui lenkti rinką, ir nustatė 330 JAV dolerių tikslinę Coinbase akcijos kainą. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 300 eurų, o nuo minėtos uždarymo kainos analitikai įžvelgė apie 71 proc. augimo potencialą.

    Coinbase ketvirčio pajamos siekė 1,41 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,29 mlrd. eurų, ir buvo maždaug 5 proc. mažesnės už rinkos lūkesčius. Tuo metu pakoreguota EBITDA sudarė 303 mln. JAV dolerių, arba apie 277 mln. eurų, ir taip pat atsiliko nuo prognozių.

    Bendrovė pranešė ir apie grynąjį nuostolį, kuris siekė 394,1 mln. JAV dolerių, arba apie 360 mln. eurų. Didelę įtaką tam turėjo nerealizuoti nuostoliai, susiję su kriptovaliutų investicijų portfeliu, o taip pat bendrai vėsesnė rinka, mažinusi prekybos apimtis ir prenumeratos bei paslaugų pajamas.

    Kriptovaliutų rinkai smunkant, Coinbase neatlaikė spaudimo ir prekybos apimtyse: spot prekyba per ketvirtį sumažėjo iki 202 mlrd. JAV dolerių, arba apie 185 mlrd. eurų. Mažmeninių klientų prekybos apimtis krito ryškiau, o mėnesinių aktyvių prekiaujančių vartotojų skaičius traukėsi iki 8,2 mln.

    Vis dėlto „Bernstein“ atkreipė dėmesį į kitą tendenciją: Coinbase pavyko pasiekti rekordines rinkos dalis kriptovaliutų prekyboje. Analitikų vertinimu, tai rodo, kad platforma įgauna pagreitį net ir tada, kai visa rinka yra prislopusi, o konkurencija dėl vartotojų ir likvidumo išlieka intensyvi.

    „Matome, kad visko biržos kryptis tampa vis aiškesnė: augimas ateina ne vien iš spot prekybos, o iš vis platesnio produktų rinkinio“, – teigiama „Bernstein“ komentare.

    Analitikų optimizmą labiausiai palaiko naujesni pajamų šaltiniai, kurie turėtų mažinti Coinbase priklausomybę nuo cikliškų prekybos komisinių. Tarp jų išskiriamos mažmeninės išvestinės finansinės priemonės, institucinių klientų išvestinių priemonių segmentas, taip pat prognozių rinkos, kurios, pasak „Bernstein“, tapo vienu sparčiausiai augančių bendrovės produktų.

    „Bernstein“ taip pat akcentuoja Coinbase statomą infrastruktūrą aplink stabilias monetas ir mokėjimus, ypač susijusius su USDC bei „Base“ tinklu. Ši kryptis svarbi ne tik kaip papildomas pajamų šaltinis, bet ir kaip ilgalaikė strategija, siekiant aptarnauti atsiskaitymus bei naujus skaitmeninės prekybos modelius, įskaitant sprendimus, susijusius su DI agentų naudojimu.

    Kita vertus, rizikų išlieka: kriptovaliutų rinka tebėra jautri makroekonomikai, reguliavimo naujienoms ir pasitikėjimo svyravimams. Be to, platformos veikla priklauso nuo technologinių partnerių patikimumo, o bet kokie sutrikimai gali tiesiogiai paveikti prekybą ir klientų pasitikėjimą.

    Pastarąjį aspektą priminė ir nesenas incidentas, kai dėl su „Amazon Web Services“ susijusio sutrikimo Coinbase buvo laikinai apribojusi prekybos vykdymą bei perėjusi į režimus, ribojančius pavedimų vykdymą. Nors prekyba buvo atnaujinta, tokie įvykiai investuotojams primena, kad mastelio didinimas reikalauja ne tik produktų plėtros, bet ir infrastruktūros atsparumo.

    „Bernstein“ vertinimu, artimiausiais ketvirčiais Coinbase istoriją gali lemti ne vien prekybos apimtys, o tai, kaip greitai bendrovei pavyks paversti naujas produktų linijas stabiliais, prognozuojamais pinigų srautais. Jei ši transformacija pasiteisins, „visko biržos“ idėja gali tapti ne rinkodaros šūkiu, o realiu verslo modeliu, mažiau priklausomu nuo kripto rinkos ciklų.

  • Bitcoin kilimas priblėso: darbo rinka JAV stipri, bet įtampą kelia Hormuzo sąsiauris ir ETF nutekėjimai

    Bitcoin kilimas priblėso: darbo rinka JAV stipri, bet įtampą kelia Hormuzo sąsiauris ir ETF nutekėjimai

    Bitcoin penktadienį smuko žemiau 80 000 JAV dolerių ribos, kai nutrūko penkių dienų iš eilės teigiamų spot ETF srautų serija. Rinkos dalyviai vertino, kad kilimą pastaruoju metu labiau palaikė instituciniai pirkimai, o ne mažmeninių investuotojų grįžimas.

    Makroekonominį foną papildė balandžio JAV darbo rinkos duomenys, kurie buvo stipresni už prognozes, tačiau neišsklaidė kitų rizikų. Investuotojai toliau stebi infliacijos dinamiką ir energijos kainų šuolių įtaką centrinių bankų politikai.

    ETF srautai apsivertė

    Duomenys rodo, kad spot bitcoin ETF fiksavo apie 256 milijonų eurų grynąjį nutekėjimą per vieną dieną po kelių iš eilės buvusių įplaukų. Tuo pačiu metu spot ether ETF taip pat patyrė nutekėjimų, o tai signalizavo platesnį rizikos mažinimą kriptoturto segmente.

    Tokie apsivertimai dažnai sustiprina trumpalaikį nepastovumą, nes dalis investuotojų ETF srautus naudoja kaip nuotaikų indikatorių. Rinkoje tai sutapo su atsargesniu pozicionavimu prieš naujus makro ir geopolitikos pranešimus.

    Hormuzo sąsiauris ir nafta

    Papildomą įtampą sukėlė nauji pranešimai apie trapias paliaubas tarp Irano ir JAV bei incidentus netoli Hormuzo sąsiaurio. Įtampos regione atsinaujinimas kilstelėjo naftos kainas ir grąžino dalį anksčiau matyto kritimo, kuris buvo palankus rizikingesniam turtui.

    Energetikos kainos investuotojams svarbios ne tik dėl geopolitinės rizikos, bet ir dėl infliacijos. Jei energijos brangimas įsitvirtina, centriniams bankams sunkiau pereiti prie palūkanų mažinimo, o tai paprastai slopina rizikingų aktyvų, įskaitant kriptovaliutas, apetitą.

    Darbo rinka stipri, bet riba lieka

    JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, balandį sukurta 115 000 naujų darbo vietų, o nedarbo lygis siekė 4,3 proc. Stipresnis rodiklis pagerino trumpalaikę nuotaiką, bet kartu priminė, kad ekonomika vis dar pakankamai atspari, todėl palūkanų mažinimas gali būti atidedamas.

    Rinkos komentatoriai atkreipė dėmesį, kad bitcoin kilimo struktūra išlieka trapi, nes ją labiau palaikė instituciniai pirkimai ir trumpųjų pozicijų uždarymai. Jei mažmeninė paklausa neatsinaujins, korekcijos link 75 000–78 000 JAV dolerių zonos gali išlikti realus scenarijus.

    Po darbo rinkos ataskaitos bitcoin kaina svyravo apie 79 700 JAV dolerių, o ether apie 2 270 JAV dolerių. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 74 000 eurų už bitcoin ir apie 2 100 eurų už ether, priklausomai nuo dienos valiutų kursų.

  • „NVIDIA“ ir IREN sandoris kelia kartelę: „Bernstein“ akcijai numato 100 dolerių tikslą

    „NVIDIA“ ir IREN sandoris kelia kartelę: „Bernstein“ akcijai numato 100 dolerių tikslą

    Tyrimų ir tarpininkavimo bendrovės „Bernstein“ analitikai po IREN strateginės partnerystės su „NVIDIA“ paskelbė 100 JAV dolerių akcijos kainos tikslą. Tai įvertinimas, rodantis reikšmingą potencialą po žinios apie ilgalaikį DI debesijos kontraktą ir papildomą „NVIDIA“ investavimo galimybę.

    Pranešta, kad sutartyje numatytas maždaug 3,4 mlrd. JAV dolerių vertės DI debesijos kontraktas, kuris, konvertuojant apytikriu 0,93 euro už dolerį kursu, siektų apie 3,2 mlrd. eurų. Taip pat numatyta akcijų opcija, kuri leistų „NVIDIA“ investuoti apie 2,1 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 2,0 mlrd. eurų, jei būtų įgyvendintos sąlygos.

    „Bernstein“ analitikai šį susitarimą apibūdino kaip technologinį ir kapitalo interesų sutapimą, galintį sustiprinti IREN pozicijas. Jų vertinimu, „NVIDIA“ kaip strateginis partneris suteikia daugiau užtikrintumo dėl pažangios DI infrastruktūros architektūros ir GPU tiekimo tęstinumo, ypač keičiantis aparatūros kartoms.

    Dalis partnerystės logikos siejama su IREN vystomu 2 GW galios „Sweetwater“ projektu, kuris įvardijamas kaip pagrindinė bendrovės aikštelė. Analitikai pabrėžė, kad įmonei dar reikia užsitikrinti pagrindinį klientą ir platesnį įmonių klientų ratą, tačiau vien projekto mastas ir partnerystė sustiprina konkurencinę poziciją.

    „Bernstein“ taip pat atkreipė dėmesį, kad IREN, jų vertinimu, laikosi grafiko įgyvendinti 200 MW duomenų centro pristatymą „Microsoft“, o pirmasis 50 MW etapas turėtų būti parengtas trečiąjį ketvirtį. Tokie projektai išlieka svarbūs, nes DI paklausą vis labiau lemia realūs didžiųjų klientų pajėgumų rezervavimai ir ilgalaikės sutartys.

    Kontekstui svarbus ir IREN žingsnis stiprinti programinės įrangos kompetencijas: anksčiau paskelbtas „Mirantis“ įsigijimas, kurio vertė siekė 625 mln. JAV dolerių, arba apie 580 mln. eurų. „Bernstein“ tai vertina kaip priemonę pereiti nuo vien infrastruktūros nuomos prie valdomų GPU paslaugų ir orkestravimo, artėjant prie vertikaliai integruoto debesijos operatoriaus modelio.

    Analitikų išvadoje pabrėžiama, kad duomenų centrų ir DI skaičiavimo pajėgumų rinka išlieka ankstyvoje augimo stadijoje, o didžiausi laimėtojai gali būti tie, kurie geba suderinti energijos, infrastruktūros, aparatinės įrangos tiekimo ir programinės įrangos sluoksnius. IREN atveju „NVIDIA“ sandoris, „Microsoft“ projektai ir programinės įrangos stiprinimas vertinami kaip tarpusavyje susiję veiksniai, galintys pagreitinti plėtrą.