CP v2

Tag: Kriptovaliutos

  • „Coldcard“ įsilaužėlis pajudino 45 proc. trečios bangos grobio: „Galaxy“ fiksuoja 97 BTC

    „Coldcard“ įsilaužėlis pajudino 45 proc. trečios bangos grobio: „Galaxy“ fiksuoja 97 BTC

    „Coldcard“ aparatinėms bitkoino piniginėms smogęs įsilaužėlis pervedė apie 45 proc. lėšų, pavogtų per vadinamąją trečią atakų bangą, skelbia „Galaxy Research“. Tyrėjų vertinimu, taip siekiama paslėpti grobio kilmę ir apsunkinti jo atsekimą.

    „Galaxy“ duomenimis, iki šiol jau „išleista“ 97,09 bitkoino. Tai reiškia, kad dalis pavogtų aktyvų jau buvo perkelta per kelias operacijas ir tikėtina pradėta plauti, o likusi dalis dar laikoma įsilaužėlio kontroliuojamuose adresuose.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad lėšos judinamos pagal dydį: pirmiausia perkeliami didžiausi „seifai“, o mažesni adresai paliekami vėlesniam etapui. „Galaxy“ nurodo, kad jau pajudintos didžiausios pozicijos, o dalis dar nepaliestų adresų vis dar saugo dešimtis bitkoinų.

    Kaip slepiami pavogti bitkoinai

    Pasak „Galaxy“, ankstesniu etapu įsilaužėlis dalį bitkoinų buvo konvertavęs į eterį per „THORChain“ – tai viena iš kryžminių grandinių infrastruktūrų, leidžiančių keisti skirtingų blokų grandinių kriptovaliutas. Vėliau, naujausiu judėjimu, dalis lėšų buvo perleista per „CoinJoin“ tipo operacijas, kurios sumaišo kelių naudotojų įnašus ir apsunkina konkrečių monetų kilmės sekimą.

    Tyrėjų vertinimu, apie 82 proc. visų iš „Coldcard“ naudotojų išviliotų lėšų vis dar yra pradiniuose, įsilaužėlio valdomuose adresuose. Likusi dalis, sprendžiant iš grandinės duomenų, jau panaudota maskavimo ir plovimo veiksmams.

    Kas leido įvykti atakoms

    Atakų grandinė, kaip nurodo „Galaxy“, siejama su programinės įrangos klaida, kuri buvo įdiegta dar 2021 metais. Ji paveikė tai, kaip „Coldcard“ įrenginiai generavo piniginės sėklą, sumažindama atsitiktinumą, reikalingą saugiam raktų sukūrimui.

    Praktinė pasekmė – daliai vieno parašo adresų tapo įmanoma „brute force“ metodu atspėti sėklos frazę ir ištuštinti sąskaitas fiziškai nepaliečiant įrenginio. Tai vienas pavojingiausių scenarijų aparatinių piniginių naudotojams, nes pavogti galima nuotoliniu būdu.

    „Galaxy“ anksčiau skelbė identifikavusi maždaug 1 779 bitkoino vagystę iš 190 aukų ir daugiau nei 8 600 adresų. Naujausiu atnaujinimu tyrėjai mini papildomą, anksčiau nepastebėtą adresų rinkinį, kuris gali reikšti, kad bendras nuostolių skaičius dar išaugo.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais kritiškai svarbu nedelsti: jei piniginės generavimo procesas buvo pažeidžiamas, vien programinės įrangos atnaujinimas gali būti nepakankamas, o saugiausia išeitis – perkelti lėšas į naujai sugeneruotas pinigines su patikrintu atsitiktinumu ir, jei įmanoma, naudoti kelių parašų sprendimus.

  • Prancūzų „Capital B“ po kapitalo pritraukimo įsigijo 376 bitkoinus už 25,3 mln. eurų

    Prancūzų „Capital B“ po kapitalo pritraukimo įsigijo 376 bitkoinus už 25,3 mln. eurų

    Prancūzijos bitkoino iždo strategiją vykdanti bendrovė „Capital B“ pranešė įsigijusi 376 BTC už 25,3 mln. eurų. Tai didžiausias jos bitkoinų pirkimas per maždaug metus ir signalas, kad bendrovė toliau aktyviai didina kriptovaliutos rezervą.

    Po šio sandorio „Capital B“ bendrai valdo 3 521 BTC. Įmonė nurodo, kad visų turimų bitkoinų įsigijimui iš viso skyrė apie 309,4 mln. eurų, o vidutinė pirkimo kaina siekia 87 878 eurus už vieną BTC.

    Bendrovė pažymi, kad pirmadienio įsigijimas yra didžiausias nuo 2025 metų rugsėjo, kai buvo nupirkta 551 BTC. Tuo metu pastaruoju laikotarpiu pirkimų tempas buvo gerokai mažesnis, nes, kaip nurodoma, praėjusį mėnesį įsigyta tik 6 BTC.

    „Capital B“ teigimu, šis pirkimas finansuotas iš neseniai užbaigtų kapitalo pritraukimo etapų. Tarp jų minimas 28,7 mln. eurų privatus platinimas, taip pat papildoma 7,6 mln. eurų investicija, kurią atliko investuotojas ir kriptografijos verslo atstovas Adamas Backas.

    Įmonė anksčiau veikė pavadinimu „The Blockchain Group“, tačiau 2025 metų liepą persivadino į „Capital B“ ir aiškiai perorientavo veiklą į bitkoino iždo strategiją. Tokia kryptis pastaraisiais metais plinta tarp viešų ir privačių bendrovių, siekiančių turėti dalį rezervų bitkoinais, tačiau kartu didėja ir rizika dėl BTC kainos svyravimų.

    „Capital B“ taip pat yra užsiminusi apie galimą bitkoinu užtikrinto kredito produkto kūrimą Europos rinkai. Tokie instrumentai paprastai siekia suderinti ilgalaikį BTC laikymą su galimybe gauti likvidumo neatsisakant turto, tačiau jų patrauklumas priklauso nuo reguliavimo aplinkos ir skolinimo sąlygų.

    Tuo pat metu bitkoino kaina per pastarąsias 24 valandas reikšmingai nesikeitė ir laikėsi apie 79 500 JAV dolerių, tai yra maždaug 73 500 eurų, lygyje. Prieš tai BTC buvo pasiekęs lokalią viršūnę apie 81 700 JAV dolerių, arba apie 75 500 eurų, tačiau vėliau kaina pasitraukė žemyn.

  • Zcash kaina perkopė 1 000 eurų: ETF įplaukos auga, o kasėjai didina pajėgumus

    Zcash kaina perkopė 1 000 eurų: ETF įplaukos auga, o kasėjai didina pajėgumus

    Privatumą akcentuojančios kriptovaliutos Zcash žetonas ZEC pirmą kartą per ilgą laiką pakilo virš 1 000 eurų ribos. Rinkos dalyviai šį šuolį sieja su augančiais pinigų srautais į neseniai startavusį Zcash ETF ir suaktyvėjusia kasyba tinkle.

    Prekybos metu ZEC pasiekė apie 1 023 eurus, o mėnesio prieaugis priartėjo prie 94 proc. Tuo pačiu Zcash kapitalizacija artėjo prie maždaug 15,6 mlrd. eurų, kai dar kovą žetonas rinkoje buvo vertinamas maždaug 200 eurų.

    ETF efektas ir investuotojų dėmesys

    Ralis prasidėjo po „Grayscale“ Zcash ETF debiuto, kai fondas buvo paleistas prekiauti NYSE Arca biržoje. Šis produktas investuotojams suteikia tiesioginę ekspoziciją ZEC kainai ir, rinkos vertinimu, sumažina dalį techninių barjerų tiems, kurie nenori patys saugoti kriptoturto.

    Pagal „Grayscale“ skelbiamus duomenis, nuo starto fondas sukaupė apie 29,9 mln. eurų grynųjų įplaukų. Stipriausia diena kol kas fiksuota rugsėjo 2 dieną, kai pritraukta apie 10,9 mln. eurų, nors bendras skaičius gali nežymiai kisti dėl nepilnai suvestų dienų.

    Kasėjai jungiasi, pelningumas spaudžiamas

    Didėjant kainai, suaktyvėjo ir Zcash tinklą aptarnaujantys kasėjai, todėl bendras skaičiavimo pajėgumas per trumpą laiką ūgtelėjo nuo maždaug 25 GSol/s iki daugiau nei 30 GSol/s. Didesnis pajėgumas paprastai reiškia intensyvesnę konkurenciją dėl atlygio, todėl vienam kasėjui tenkanti dalis mažėja.

    Tai jau atsispindi pelningumo rodikliuose: vertinimai rodo, kad pažangiausio ZEC kasybai skirto įrenginio „Bitmain“ Antminer Z15 Pro sugeneruojamos bendros pajamos vienai megavatvalandei elektros sumažėjo. Skaičiuojama, kad jos krito maždaug 3 proc., palyginti su laikotarpiu, kai ZEC buvo prekiaujamas žemiau 900 eurų.

    Ką signalizuoja šis šuolis?

    ETF įplaukos ir augantis tinklo aktyvumas dažnai tampa trumpalaikiu kainos katalizatoriumi, tačiau kartu didina ir jautrumą naujoms naujienoms bei rizikos nuotaikoms rinkoje. Zcash atvejis išryškina tendenciją, kai tradicinės finansų priemonės, tokios kaip ETF, į kriptoturtą atveda platesnį kapitalą, bet kartu sustiprina kainos svyravimų amplitudę.

    Investuotojams tai reiškia, kad be kainos judėjimo svarbu stebėti ir fondų pinigų srautus, tinklo pajėgumą bei kasybos sąnaudų dinamiką. Šie rodikliai dažnai signalizuoja, ar ralis turi tvaresnį pagrindą, ar jis labiau paremtas trumpalaikiu paklausos šuoliu.

  • D. Trumpas apie „Hyperliquid“ JAV rinkoje: kokiu keliu tai galėtų vykti ir kas spręstų dėl kripto „perps“

    D. Trumpas apie „Hyperliquid“ JAV rinkoje: kokiu keliu tai galėtų vykti ir kas spręstų dėl kripto „perps“

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė siekiantis, kad decentralizuota birža „Hyperliquid“ rastų kelią į JAV rinką teisėtai ir laikantis visų reikalavimų. Platforma per pastaruosius metus sparčiai išpopuliarėjo dėl nuolatinių ateities sandorių, leidžiančių prekiauti kriptoturtu praktiškai visą parą, tačiau JAV vartotojams ji oficialiai nėra prieinama.

    Politinė žinutė skamba paprastai, bet įgyvendinimas būtų sudėtingas: JAV rinkoje tokio tipo produktams taikomi griežti registracijos, klientų patikros, rizikos valdymo ir priežiūros standartai. Todėl klausimas tampa ne ar, o kaip „Hyperliquid“ galėtų atsirasti JAV reguliuojamoje aplinkoje.

    Reguliuojamas tarpininkas vietoje tiesioginio starto

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje aptariamas scenarijus, kai JAV vartotojams būtų siūlomas atskiras, JAV taisyklėms pritaikytas produktas per reguliuojamą tarpininką, o ne atveriama dabartinė „Hyperliquid“ prieiga. Tai reikštų, kad pati infrastruktūra, likvidumas ar rinkos dizaino elementai galėtų būti panaudoti, tačiau galutinę paslaugą teiktų subjektas, turintis JAV priežiūros institucijų reikalaujamą statusą.

    Su situacija susipažinę rinkos dalyviai pabrėžia, kad toks modelis leistų aiškiai apibrėžti, kas atsako už klientų lėšų apsaugą, atitiktį sankcijoms ir ginčų sprendimą. Kartu tai sumažintų ir teisines rizikas, kurios kyla, kai JAV rezidentai pasiekia globalias platformas per technines aplinkybes, nors naudojimosi taisyklės tą formaliai riboja.

    „Tai greičiau būtų atskiras JAV produktas, paremtas „Hyperliquid“ infrastruktūra, o galutinė struktūra dar nėra oficialiai paskelbta“, – sakė „Nansen“ analitikas Nicolai Sondergaard.

    Tokioje schemoje esminiu elementu tampa KYC procesai, sankcijų patikra ir konservatyvesni rizikos saugikliai. Rinkos vertinimu, JAV vartotojams tikėtina būtų siūloma mažiau instrumentų, mažesnis svertas ir griežtesni apribojimai nei leidžiama vadinamojoje leidimų nereikalaujančioje aplinkoje.

    Kas spręstų: CFTC, SEC ir taisyklių perrašymas

    JAV kripto išvestinių priemonių klausimu dažniausiai minimos dvi institucijos: Prekių ateities sandorių komisija (CFTC) ir Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC). Praktikoje jų kompetencijos ribos gali persidengti, ypač kai kalbama apie turto klasifikavimą, prekybos infrastruktūrą, saugojimą ir klientų lėšų atskyrimą.

    Buvusi SEC patarėja Ashley Ebersole yra sakiusi, kad realiam įvedimui į JAV rinką gali prireikti tiek CFTC, tiek SEC įsitraukimo, o interpretacijų ir techninių standartų atnaujinimas paprastai užtrunka. Net ir greitu tempu taisyklių korekcijos gali užimti iki metų, nes procesas apima konsultacijas, derinimus ir galutinį patvirtinimą.

    „Tokios partnerystės suteikia reguliacinę infrastruktūrą, kuri „Hyperliquid“ savarankiškai būtų kainavusi mėnesius ar net metus“, – sakė Ashley Ebersole.

    Diskusijas dar labiau išryškina raginimai kurti suderintą požiūrį į nuolatinius kontraktus, kad rinkos dalyviams būtų aišku, kokie standartai taikomi produktui, jo platinimui ir rizikos kontrolei. Tokios harmonizacijos šalininkai akcentuoja, kad taisyklės turi atspindėti 24 valandų prekybos realybę ir skaitmeninių rinkų technologinę specifiką.

    24 valandų prekyba ir rizikos argumentai

    Nuolatiniai ateities sandoriai kripto rinkose išpopuliarėjo dėl galimybės prekiauti 24 valandas per parą ir greitai reaguoti į kainų svyravimus. Tačiau būtent šios savybės kelia ir rizikų: svertas, staigūs likvidavimai, grandininės reakcijos ir likvidumo fragmentacija gali padidinti nepastovumą bei nuostolių mastą.

    Kritikai perspėja, kad per greitas tokių produktų įteisinimas be pakankamų saugiklių gali turėti platesnių pasekmių finansų stabilumui. Vienas pagrindinių ginčo taškų yra tai, ar JAV reguliuojama rinka turėtų leisti panašius produktus tik su griežtomis apsaugomis, ar bandyti pritaikyti egzistuojantį taisyklių rinkinį, sukurtą tradicinėms darbo valandų biržoms.

    Trumpo administracijos siekis pritraukti inovatyvias kripto platformas taip pat susiduria su politinio ciklo veiksniu. Net jei reguliaciniai sprendimai būtų pradėti dabar, kryptis gali priklausyti nuo to, ar prioritetai išliks tokie pat po būsimų rinkimų ir ar institucijos spės užbaigti procesus per ribotą laiką.

    Kol kas aiškiausia išvada ta, kad „Hyperliquid“ kelias į JAV, jei jis įvyks, greičiausiai bus ne tiesioginis, o per reguliuojamą prieigos sluoksnį. Tai leistų JAV vartotojams gauti legalią alternatyvą, o rinkai suteiktų precedentą, kaip decentralizuotos infrastruktūros idėjos gali būti pritaikomos griežtai prižiūrimoje jurisdikcijoje.

  • Kriptovaliutų rinkos vertė pakilo iki 2,6 trilijono eurų: bitcoin virš 70 000 eurų, šuolis ir altkoinams

    Kriptovaliutų rinkos vertė pakilo iki 2,6 trilijono eurų: bitcoin virš 70 000 eurų, šuolis ir altkoinams

    Pasaulinė kriptovaliutų rinka ketvirtadienį ūgtelėjo iki maždaug 2,6 trilijono eurų ir pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei septynis mėnesius. Augimą lydėjo ir tradicinių akcijų rinkų optimizmas, o didžiausia dėmesio dalis vėl teko bitcoin.

    Bitcoin kaina trumpam peržengė 70 000 eurų ribą, o vėliau laikėsi netoli šio lygio. Rinkos dalyviai tokį šuolį siejo su gerėjančiomis nuotaikomis, kapitalo įplaukomis per biržoje prekiaujamus fondus ir aktyvesniais sandoriais ne biržoje.

    Po sausį matyto išpardavimo, kai bendra rinkos vertė nuo maždaug 3,1 trilijono eurų nusileido iki maždaug 2,1 trilijono eurų, dabartinis kilimas rodo akivaizdų atsigavimą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokiose fazėse didžiausi kainų judesiai dažnai persikelia nuo bitcoin prie rizikingesnių alternatyvių monetų.

    Tarp ryškiau brangusių didesnių kriptovaliutų išsiskyrė „Zcash“, kurios žetonas per parą šoktelėjo apie 16 proc. Taip pat į viršų kilo „Cardano“, „Dogecoin“ ir XRP, o dalis jų prieaugio siekė dviženklį dydį.

    Augimas persimetė ir į su kriptovaliutomis siejamas bendroves biržose. Stipriau kilo „Strategy“, „Circle“ ir „Coinbase“ akcijos, o investuotojai rinkoje toliau vertino, ar šis impulsas išsilaikys, artėjant svarbiems JAV makroekonominiams rodikliams ir centrinių bankų sprendimams.

    Rinkos dalyviai taip pat atidžiai stebi JAV Federalinio rezervų banko signalus dėl palūkanų normų. Išvestinių finansinių priemonių duomenys rodo, kad investuotojai aktyviai draudžiasi nuo galimo kainų atšokimo žemyn, tačiau kartu išlaiko reikšmingą pozicijų dalį kilimo scenarijui.

    Dalies analitikų vertinimu, bitcoin brangimas tuo pat metu, kai stiprėja ir auksas, gali rodyti didesnį jautrumą valstybės skolos ir pinigų politikos rizikoms. Vis dėlto pabrėžiama, kad po staigių šuolių kriptovaliutų rinkoje dažnos korekcijos, todėl investuotojams svarbus rizikos valdymas ir diversifikacija.

  • Floridos universiteto sportas susiejo jėgas su „Ripple“: nuo 2026 metų stadione matysis XRP ženklas

    Floridos universiteto sportas susiejo jėgas su „Ripple“: nuo 2026 metų stadione matysis XRP ženklas

    Floridos universiteto sporto departamentas paskelbė sudaręs daugiametę partnerystę su finansinių technologijų bendrove „Ripple“, kuri į stadioną atneš kriptovaliutos XRP matomumą. Skelbiama, kad nuo 2026 metų amerikietiškojo futbolo sezono XRP logotipas atsiras Ben Hill Griffin stadione, taip pat universiteto sporto skaitmeniniuose kanaluose ir renginių vizualikoje.

    Partnerystė neapsiribos vien reklama. Pasak universiteto, „Ripple“ prisidės prie finansinio ir technologinio švietimo programų, skirtų studentams sportininkams ir platesnei universiteto bendruomenei, apimant tiek tradicinių finansų temas, tiek skaitmeninį turtą.

    Ką apima susitarimas?

    Oficialiai nurodoma, kad sutartis yra daugiametė, tačiau finansinės sąlygos ir vertė neatskleidžiamos. Tokia praktika sporto rėmimo rinkoje nėra neįprasta, ypač kai susitarimuose derinami keli elementai: matomumas rungtynių metu, integracijos socialiniuose tinkluose, renginių aktyvacijos ir edukacinės veiklos.

    Floridos universiteto sporto vadovas Scottas Stricklinas teigė, kad bendradarbiavimas dera su universiteto siekiu diegti inovacijas ir plėsti gerbėjų patirtį. Jo teigimu, taip XRP bus pristatytas vienai didžiausių ir aktyviausių studentų sporto sirgalių auditorijų JAV.

    „Florida turi ilgą inovacijų ir technologijų diegimo istoriją, o „Ripple“ įsitvirtino kaip inovatyvus finansinių technologijų lyderis, todėl džiaugiamės galėdami pasveikinti XRP mūsų bendruomenėje“, – sakė Scottas Stricklinas.

    Kodėl tai reikšminga kriptovaliutoms?

    Kriptovaliutų įmonėms sporto rėmimas yra būdas greitai pasiekti masinę auditoriją, tačiau pastaraisiais metais rinkoje sustiprėjo dėmesys reputacijai ir reguliavimui. Dėl to dalis bendrovių renkasi atsargesnį toną ir akcentuoja ne tik ženklą, bet ir švietimą bei technologinę kompetenciją.

    XRP yra XRP Ledger tinklo kriptovaliuta, o „Ripple“ nuo 2012 metais vysto blokų grandinės sprendimus, orientuotus į finansines paslaugas. Įmonė teigia kurianti infrastruktūrą mokėjimams ir kitiems su skaitmeniniu turtu susijusiems sprendimams, todėl bendradarbiavimas su universitetu jai suteikia platformą kalbėti apie technologijas plačiajai auditorijai.

    Platesnis kontekstas NCAA sporte

    Floridos universiteto komandos varžosi Pietryčių konferencijoje ir pagal universiteto pateikiamus duomenis vienija daugiau nei 500 studentų sportininkų 21 sporto šakoje. Universitetas taip pat pabrėžia turintis 49 nacionalinius čempionų titulus 16 sporto šakų.

    Amerikietiškojo futbolo programa yra viena svarbiausių universiteto sporto ekosistemos dalių, o rungtynių transliacijos ir stadiono auditorija paprastai pritraukia milžinišką dėmesį. Dėl to tokio masto vizualinė integracija, kaip logotipas aikštėje, kriptovaliutų rinkoje vertinama kaip reikšmingas matomumo kanalas.

  • „Coinbase“ prašo SEC leidimo 24/7 akcijų perpetualioms: kas tai ir ką tai reikštų JAV rinkai

    „Coinbase“ prašo SEC leidimo 24/7 akcijų perpetualioms: kas tai ir ką tai reikštų JAV rinkai

    Didžiausia JAV kriptovaliutų birža „Coinbase“ siekia gauti Vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) pritarimą, kad galėtų siūlyti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę prekiaujamus akcijų perpetualių sandorius. Tokie produktai jau turi paklausą tarptautinėse rinkose, tačiau JAV jų kelias iki šiol buvo ribotas dėl griežtesnio reguliavimo.

    Apie žingsnį į priekį bendrovė pranešė pateikusi registracijos pranešimo formą SEC, tikėdamasi pradėti listinguoti vadinamuosius equity perpetuals. Bendrovė pabrėžia, kad siekia reguliuojamo formato, kuris, jos teigimu, atvertų JAV investuotojams aiškesnes taisykles ir apsaugas, kurių dažnai trūksta užsienio platformose.

    „Akcijų perpetualių sandorių paklausa tarptautiniu mastu jau įrodyta, todėl mus džiugina galimybė JAV investuotojams pasiūlyti reguliuojamą kelią“, – sakė „Coinbase“ politikos vadovas Faryar Shirzad.

    Vien SEC pritarimo neužtektų: „Coinbase“ taip pat reikėtų prekių ateities sandorių reguliuotojo – Prekių ateities sandorių komisijos (CFTC) – „žalios šviesos“. JAV praktikoje tai ypač svarbu, nes išvestinių finansinių priemonių priežiūra dažnai persidengia, o produktų priskyrimas konkrečiam reguliatoriui priklauso nuo struktūros ir rizikų.

    Perpetuals, arba perpetuallūs ateities sandoriai, yra išvestinė finansinė priemonė be galiojimo pabaigos datos. Jie leidžia spekuliuoti turto kainos pokyčiais jo realiai neįsigyjant, o pozicijos dažniausiai palaikomos naudojant užstatą ir kasdienius ar periodinius atsiskaitymus, kurie padeda priartinti kainą prie bazinio turto rinkos.

    „Coinbase“ jau yra žengusi į šią kryptį: 2026 metų kovo mėnesį bendrovė paskelbė apie perpetualių ateities sandorių startą ne JAV rinkoms, leisdama prekiauti sutartimis, susietomis su atskiromis akcijomis. Tarp minimų bazinių aktyvų – „Apple“, „Microsoft“, „NVIDIA“ ir „Amazon“, tačiau JAV investuotojams tokie instrumentai kol kas nėra plačiai prieinami per reguliuojamus kanalus.

    Reguliuotos 24/7 prekybos idėja pastaruoju metu įgauna pagreitį: CFTC jau yra leidusi pradėti listinguoti bitkoino perpetualių ateities sandorius JAV, kai jos darbuotojai pritarė atitinkamiems pasiūlymams. Vėliau reguliuotojas taip pat inicijavo konsultacijas dėl naftos perpetualių sutarčių ir nepertraukiamos prekybos modelio, kas signalizuoja platesnį interesą modernizuoti rinkos infrastruktūrą.

    Šios diskusijos įgauna svorį ir dėl to, kad nemaža perpetualių sandorių rinkos dalis iki šiol veikia už JAV ribų, platformose, kurios nėra prižiūrimos JAV reguliatorių. Tokia aplinka dažnai reiškia didesnę sandorio šalies riziką, mažesnį skaidrumą ir ribotesnes teisių gynimo galimybes, jei kyla ginčas ar sutrinka prekyba.

    Pastaraisiais mėnesiais išskirtinio dėmesio sulaukė ir „Hyperliquid“, kuri išpopuliarėjo tarp kriptovaliutų išvestinių priemonių prekiautojų. JAV politinėje darbotvarkėje taip pat nuskambėjo signalų, kad ieškoma būdų, kaip tokio tipo perp prekybą priartinti prie „visiškai atitinkančio reikalavimus ir teisėto“ modelio, nors konkretūs sprendimai priklausys nuo reguliavimo architektūros ir priežiūros praktikos.

    Jei „Coinbase“ gautų reikalingus pritarimus, tai galėtų tapti reikšmingu precedentu: 24/7 akcijų išvestinių produktų pasiūla per reguliuojamą kanalą sustiprintų konkurenciją ir galimai keistų investuotojų lūkesčius dėl prekybos laiko, likvidumo ir rizikos valdymo priemonių. Kartu tai keltų klausimų dėl rinkos stabilumo, maržos reikalavimų, investuotojų tinkamumo vertinimo ir to, kaip 24/7 režimas derėtų su tradicine akcijų biržų prekybos bei atsiskaitymų infrastruktūra.

  • AMC akcijos šoktelėjo 21 proc.: vadovas kritikuoja „Robinhood“ dėl tokenizuotų akcijų siūlymo

    AMC akcijos šoktelėjo 21 proc.: vadovas kritikuoja „Robinhood“ dėl tokenizuotų akcijų siūlymo

    Kas sukėlė staigų kainos šuolį

    JAV kino teatrų tinklą valdanti AMC akcijų kaina prekyboje po oficialių biržos valandų šoktelėjo apie 21 proc. Impulsą suteikė viešas bendrovės vadovo Adamo Arono pareiškimas, nukreiptas į „Robinhood“ sprendimą siūlyti vadinamąsias tokenizuotas JAV akcijas.

    Pasak A. Arono, AMC nedalyvavo kuriant šiuos produktus ir su jais neturi jokio ryšio. Jis taip pat suabejojo, kaip tokia pasiūla gali būti teisėta, jei produktai nėra registruoti pagal JAV vertybinių popierių reguliavimą.

    „Ši praktika man atrodo nepateisinama. Kaip tai apskritai gali būti teisėta? Mes su tuo neturime jokio ryšio ir to nepritariame“, – sakė Adam Aron.

    Bendrovės vadovas pridūrė, kad situaciją nedelsiant peržiūrės išoriniai AMC vertybinių popierių teisės konsultantai. Tokie pareiškimai rinkoje dažnai interpretuojami kaip signalas apie galimus teisinius veiksmus arba oficialius kreipimusis į priežiūros institucijas.

    Kaip veikia tokenizuotos akcijos

    „Robinhood“ dokumentuose tokenizuotos akcijos apibūdinamos kaip tokenizuoti skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia su grupe susijusi užsienyje registruota struktūra. Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjas gauna kainos pokyčių ekspoziciją, tačiau neįgyja pačios akcijos nuosavybės ir akcininko teisių.

    Tokia konstrukcija skiriasi nuo tradicinio investavimo per biržą, kur investuotojas paprastai tampa akcijų savininku per tarpininką ir gali turėti balsavimo ar kitų akcininko teisių. Tokenizuotų produktų atveju pagrindinė vertė siejama su išvestiniu instrumentu ir jo emitento įsipareigojimais.

    Įmonė taip pat nurodo, kad šie tokenai nėra registruoti kaip vertybiniai popieriai JAV ir neturėtų būti siūlomi JAV rinkoje. Dėl šios priežasties tokie produktai atsiduria reguliavimo pilkojoje zonoje, ypač kai informacija pasiekia mažmeninius investuotojus socialiniuose tinkluose.

    „Robinhood“ atsakas ir platesnis kontekstas

    „Robinhood“ vadovas Vladas Tenevas į A. Arono kritiką sureagavo klausimu, kokia konkreti problema kelia nerimą. Vieša diskusija išryškino esminę įtampą tarp inovacijų, leidžiančių prekiauti beveik visą parą, ir klasikinės kapitalo rinkų logikos, kuri remiasi aiškia nuosavybe bei priežiūra.

    Tokenizuotų vertybinių popierių populiarumą dažniausiai lemia pažadai dėl greitesnių atsiskaitymų, prekybos už tradicinių biržų darbo valandų ribų ir patogaus naudojimo per kriptovaliutų infrastruktūrą. Tačiau didėjant apimtims, daugiau dėmesio sulaukia investuotojų apsauga, informacijos atskleidimas ir klausimas, kas atsako už produkto rizikas.

    Šis ginčas nėra pirmas panašus atvejis, kai įmonės viešai atsiriboja nuo tokenizuotų produktų, susietų su jų akcijomis ar pavadinimu. Tokiose situacijose pagrindinė rizika tampa reputacinė ir reguliacinė: net jei emitentas teigia siūlantis tik išvestinę ekspoziciją, dalis investuotojų gali klaidingai suprasti, kad įsigyja tikras akcijas.

    Rinkoje artimiausiu metu dėmesys gali krypti į tai, ar bus sulaukta oficialių vertybinių popierių priežiūros institucijų komentarų ir ar AMC imsis konkrečių teisinių žingsnių. Tokie veiksmai gali turėti įtakos ne tik vienai platformai, bet ir platesnei tokenizuotų finansinių produktų plėtros krypčiai.

  • JAV bitkoino ETF fiksuoja didžiausią įplaukų dieną nuo sausio: į fondus įtekėjo 620 mln. eurų

    JAV bitkoino ETF fiksuoja didžiausią įplaukų dieną nuo sausio: į fondus įtekėjo 620 mln. eurų

    JAV biržoje prekiaujami momentiniai bitkoino ETF per vieną dieną pritraukė didžiausias grynąsias įplaukas nuo sausio vidurio. Remiantis rinkos duomenų suvestinėmis, bendra įplaukų suma siekė apie 620 mln. eurų, o didžiausia dalis teko didžiausiam pagal valdomą turtą fondui.

    Didžiausią grynųjų įplaukų dalį sugeneravo „BlackRock“ fondas „iShares Bitcoin Trust“ (IBIT) – į jį per dieną nukreipta apie 386 mln. eurų. Įplaukas taip pat fiksavo ir kiti JAV momentiniai bitkoino ETF, tarp jų – „Fidelity“ bei „Grayscale“ valdomos priemonės.

    Kas stumia ETF įplaukas?

    Rinkos dalyviai šį šuolį sieja su atsigavusiomis lūkesčių nuotaikomis dėl makroekonomikos ir palūkanų normų trajektorijos. Kai investuotojai ima tikėtis stabilesnės infliacijos ir mažesnės palūkanų kėlimo rizikos, didėja apetitas rizikingesniam turtui, įskaitant kriptoturtą.

    Analitikų vertinimu, įplaukos į ETF dažniau rodo ne trumpalaikes spekuliacijas, o didesnių investuotojų sprendimus skirti dalį portfelio tokiai turto klasei. ETF formatas institucijoms patrauklus tuo, kad suteikia prieigą prie bitkoino per reguliuojamą, biržoje prekiaujamą produktą, nereikalaujant tiesiogiai laikyti kriptovaliutos.

    „Įplaukų koncentracija IBIT fonde išduoda institucinį pasirinkimą: tai dažnai yra priemonė, per kurią patogiau įgyvendinti didesnio masto alokaciją, o ne vienadienį statymą“, – sakė kriptoturto rinkos analitikė Rachael Lucas.

    Rinka stebi palūkanas ir duomenis

    Artimiausiu laikotarpiu kriptoturto kainų kryptį, kaip ir anksčiau, gali lemti JAV ekonominiai rodikliai bei centrinių bankų signalai. Investuotojai paprastai jautriai reaguoja į užimtumo, infliacijos ir vartojimo duomenis, nes jie daro įtaką lūkesčiams dėl palūkanų normų.

    Po šio įplaukų šuolio bitkoino kaina sugrįžo virš 68 900 eurų ribos ir vėliau laikėsi netoli 68 800 eurų. Rinkos dalyviai dabar vertina, ar didesnės ETF įplaukos taps tvaresne tendencija, ar tai buvo vienkartinis impulsas, susijęs su konkrečia diena ir lūkesčių pokyčiu.

    Ką tai gali reikšti ilgesniam laikui?

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į koreliacijų pokyčius: bitkoino ryšys su auksu pastaruoju metu stiprėjo, o sąsajos su pagrindiniais JAV akcijų indeksais kai kuriais laikotarpiais silpo. Jei ši kryptis išsilaikytų, dalis investuotojų bitkoiną galėtų vertinti ne tik kaip rizikingą augimo turtą, bet ir kaip galimą apsidraudimo priemonę nuo infliacijos, nors toks vertinimas rinkoje išlieka nevienareikšmis.

    Tolesnė kryptis priklausys nuo naujų makroekonominių signalų ir to, ar ETF srautai išsilaikys kelias sesijas iš eilės. Jei įplaukos tęsis, tai gali sustiprinti rinkos pasitikėjimą, kad didieji investuotojai pamažu didina ekspoziciją bitkoinui per reguliuojamus fondus.

  • Pietų Korėja nuo 2027 metų žada tokenizuoti akcijas ir obligacijas: planas trimis etapais

    Pietų Korėja nuo 2027 metų žada tokenizuoti akcijas ir obligacijas: planas trimis etapais

    Pietų Korėjos finansų reguliuotojas pranešė kuriantis tokenizavimo infrastruktūrą, kuri ateityje būtų pritaikoma įvairių rūšių vertybiniams popieriams, įskaitant akcijas, obligacijas ir fondus. Tikslas – sukurti aiškias taisykles ir techninį pagrindą, kad vertybiniai popieriai galėtų būti leidžiami ir apskaitomi naudojant blokų grandinės sprendimus.

    Šis pranešimas paskelbtas po konsultacinės grupės dėl tokenizuotų vertybinių popierių posėdžio. Pietų Korėja jau patvirtino teisės aktų pakeitimus, kurie numato teisinį blokų grandine paremtų vertybinių popierių pripažinimą, o jų įsigaliojimas numatytas 2027 metų vasario 4 dieną.

    Trys etapai iki platesnės rinkos

    Reguliuotojo planas suskirstytas į tris etapus, kad perėjimas vyktų palaipsniui ir būtų galima įvertinti rizikas. Pirmajame etape numatoma pradėti nuo ribotesnių instrumentų, daugiausia skirtų instituciniams investuotojams, taip mažinant galimą poveikį mažmeninei rinkai.

    Pirmajame etape daug dėmesio skiriama privačioms pinigų rinkos fondų struktūroms ir privačioms įmonių obligacijoms. Taip pat numatoma pradėti akcijų tokenizavimą nuo nelistinguojamų akcijų, naudojant patikėjimo modelį, kai pačios akcijos lieka esamoje sistemoje, o investuotojai gauna tokenizuotą patikėjimo naudos gavėjo vertybinį popierių.

    Antrasis etapas būtų pradedamas tuomet, jei pirmojo etapo veikimas bus įvertintas kaip stabilus ir saugus. Tokiu atveju infrastruktūra būtų plečiama į viešai siūlomus vertybinius popierius, kad tokenizavimas taptų prieinamas platesnei emisijų ir platinimo praktikai.

    Trečiasis etapas numato atsiskaitymų infrastruktūros perkėlimą į blokų grandinę. Reguliuotojas nurodė siekį sudaryti sąlygas atsiskaityti už tokenizuotus vertybinius popierius naudojant stabilios vertės kriptovaliutas, tačiau tai būtų vėlesnis žingsnis, priklausantis nuo ankstesnių etapų rezultatų ir rinkos pasirengimo.

    Kokie apribojimai ir reikalavimai numatomi?

    Pagal pateiktas gaires, esami vertybinių popierių tarpininkai ir prekybos įmonės galėtų dirbti su tokenizuotais vertybiniais popieriais be papildomos licencijos, jei veiktų pagal jau galiojančių leidimų apimtį. Tuo pačiu nebiržinės prekybos platformoms numatoma pareiga iš anksto suderinti veikimą su Finansų priežiūros tarnyba.

    Mažmeniniams investuotojams nebiržinėse platformose būtų taikoma metinė grynųjų pirkimų riba – 100 000 000 Pietų Korėjos vonų vienoje prekybos vietoje. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 62 000 eurų per metus, tačiau faktinė suma eurais gali svyruoti priklausomai nuo valiutų kurso.

    Taip pat numatytos registracijos taisyklės ne bankų subjektams, kurie norėtų patys tvarkyti investuotojų sąskaitas, susijusias su jų leidžiamais tokenizuotais vertybiniais popieriais. Tokiems emitentams būtų keliami kapitalo ir organizaciniai reikalavimai, įskaitant 4 000 000 000 Pietų Korėjos vonų nuosavo kapitalo kartelę, tai yra apie 2 500 000 eurų.

    Reguliuotojas kaip tarptautinius orientyrus įvardijo „BlackRock“ tokenizuotą fondą „BUIDL“ ir Honkongo tokenizuotas žaliąsias obligacijas. Tai rodo, kad Pietų Korėja savo planą dėlioja atsižvelgdama į jau veikiančius rinkos pavyzdžius ir siekia suderinti inovacijas su investuotojų apsauga.

    Nors tokenizavimas dažnai pristatomas kaip būdas pagreitinti atsiskaitymus ir sumažinti tarpininkų grandinę, praktinis įgyvendinimas priklauso nuo teisinių apibrėžčių, apskaitos suderinamumo ir kibernetinio saugumo. Todėl pasirinktas etapinis modelis leidžia reguliuotojui tikrinti sistemos patikimumą realiomis sąlygomis prieš pereinant prie masiškesnių sprendimų.