Tag: Kriptovaliutos

  • „Strategy“ nesikeičia bitkoinų, bet supirkinėja STRC už 155 mln. eurų: ką rodo atnaujintas planas

    „Strategy“ nesikeičia bitkoinų, bet supirkinėja STRC už 155 mln. eurų: ką rodo atnaujintas planas

    Bitkoinų atsargų strategiją vystanti bendrovė „Strategy“ praėjusią savaitę nepirko ir nepardavė bitkoinų, todėl jos turimų bitkoinų kiekis liko nepakitęs. Tai nurodyta bendrovės pateiktoje 8-K ataskaitoje JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai.

    Įmonė skelbia išlaikanti 845 050 bitkoinų portfelį, kuris rinkos kainomis vertinamas apie 56,9 mlrd. eurų. Toks kiekis sudaro daugiau nei 4 proc. maksimalios 21 mln. bitkoinų pasiūlos ribos, todėl „Strategy“ išlieka viena didžiausių viešai listinguojamų bitkoinų turėtojų.

    Akcijų supirkimas vietoj bitkoinų

    Vietoj naujų pirkimų bendrovė supirko 1,81 mln. STRC privilegijuotųjų akcijų už maždaug 155 mln. eurų. Kartu ji padidino skaitmeninių kredito vertybinių popierių supirkimo programos apimtį iki 1,76 mlrd. eurų nuo 0,88 mlrd. eurų.

    „Strategy“ nurodė, kad supirkimą finansavo iš JAV doleriais laikomų grynųjų rezervų. Rugsėjo 7 dieną įmonė skelbė turėjusi apie 4,49 mlrd. eurų JAV dolerių rezervą ir dar apie 1,27 mlrd. eurų grynųjų.

    Vadovo komentarai ir pauzė pirkimuose

    Bendrovės vadovas Phong Le anksčiau teigė, kad maždaug 7 000 bitkoinų pardavimas, kai kaina siekė apie 53 000–57 000 eurų, tuo metu buvo pagrįstas sprendimas. Pasak jo, sandoris padėjo finansuoti privilegijuotųjų akcijų dividendus.

    Po šio pardavimo „Strategy“ maždaug 10 savaičių pristabdė bitkoinų pirkimus ir stiprino balansą. Le teigimu, įmonė sumažino grynąją skolą nuo maždaug 6,16 mlrd. eurų iki nulio ir sukaupė apie 6,16 mlrd. eurų bendrų grynųjų rezervų.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    „Strategy“ veiksmai išryškina, kad bitkoinų strategija viešose bendrovėse vis dažniau derinama su kapitalo struktūros valdymu, o ne vien nuosekliu pirkimu. Kai finansavimo sąlygos ar dividendiniai įsipareigojimai didėja, prioritetu gali tapti grynųjų rezervai, supirkimai ir skolų mažinimas.

    Tuo metu bendra tendencija neslūgsta: vis daugiau viešų bendrovių taiko bitkoinų kaupimo modelį kaip alternatyvą daliai tradicinių rezervų. Vis dėlto „Strategy“ atvejis parodo, kad tokio modelio sėkmė priklauso ne tik nuo bitkoino kainos, bet ir nuo gebėjimo valdyti likvidumą bei akcininkams svarbius įsipareigojimus.

  • „Bitmine“ priartėjo prie 5 proc. „Ethereum“ pasiūlos: per savaitę įsigijo 28 086 ETH

    „Bitmine“ priartėjo prie 5 proc. „Ethereum“ pasiūlos: per savaitę įsigijo 28 086 ETH

    Kriptovaliutų bendrovė „Bitmine Immersion Technologies“ pranešė padidinusi savo „Ethereum“ iždo rezervą iki 5 929 198 ETH. Per pastarąją savaitę įmonė papildomai įsigijo 28 086 ETH, taip priartėdama prie reikšmingos ribos visoje rinkoje.

    Įmonės teigimu, tokio dydžio portfelis sudaro apie 4,9 proc. visos „Ethereum“ pasiūlos, kuri vertinama maždaug 122,0 milijonų žetonų. Šis rodiklis svarbus, nes rodo didėjančią pasiūlos koncentraciją vienose rankose ir potencialiai didesnę įtaką likvidumui.

    Turto vertė ir statymo pajamos

    Skaičiuojant pagal maždaug 2 495 eurų kainą už 1 ETH, „Bitmine“ valdomo „Ethereum“ vertė siekia apie 14,8 milijardo eurų. Tai vienas didžiausių viešai įvardijamų įmonių portfelių, susietų su „Ethereum“ ekosistema.

    Didelė dalis turimų žetonų nėra laikoma pasyviai: bendrovė nurodo, kad 5 067 309 ETH, arba apie 85 proc. viso balanso, yra statomi per jos „MAVAN“ platformą ir partnerius. Toks modelis leidžia uždirbti pajamų iš tinklo atlygių, tačiau kartu didina priklausomybę nuo statymo grąžos svyravimų.

    „Bitmine“ skaičiuoja, kad metinės statymo pajamos galėtų siekti apie 330 milijonų eurų, remiantis 7 dienų laikotarpiu metinant 2,61 proc. pajamingumą. Praktikoje toks rodiklis gali kisti dėl tinklo aktyvumo, atlygių dinamikos ir techninių statymo kaštų.

    Kas dar įtraukta į balansą?

    Be „Ethereum“, bendrovė taip pat nurodė turinti 211 bitkoinų ir investicijų paketą kitose įmonėse. Skelbiama ir apie reikšmingą grynųjų pinigų bei likvidžių vertybinių popierių rezervą, o bendra kriptoturto, grynųjų ir kitų aktyvų suma siekė apie 15,7 milijardo eurų.

    Bendrovės valdybos pirmininkas Tomas Lee pakartojo poziciją, kad etheris išlieka pagrindinis jų strateginis aktyvas. Pasak jo, trečiąjį metų ketvirtį etheris aplenkė S ir P 500 indeksą, o toks atotrūkis gali paskatinti institucinius investuotojus aktyviau didinti kriptoturto dalį portfeliuose.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Toks „Ethereum“ sukaupimas rodo besitęsiančią tendenciją, kai dalis įmonių kriptoturtą traktuoja kaip iždo strategijos elementą, o ne vien spekuliacinę poziciją. Vis dėlto didelė koncentracija gali kelti ir klausimų dėl rinkos stabilumo, nes staigesni portfelio pokyčiai teoriškai galėtų paveikti kainą ir likvidumą.

    Rizikos išlieka akivaizdžios: „Ethereum“ kaina išlieka nepastovi, o statymo pajamingumas nėra garantuotas. Investuotojams svarbu vertinti ne tik turto dydį, bet ir tai, kaip jis valdomas, kiek jo įšaldyta statyme ir kokia dalis gali būti greitai realizuota.

  • Kriptovaliutų paskolos 2026 metais: 5 platformų palyginimas pagal palūkanas, LTV ir rizikas

    Kriptovaliutų paskolos 2026 metais: 5 platformų palyginimas pagal palūkanas, LTV ir rizikas

    Kriptovaliutomis užtikrintos paskolos leidžia pasiskolinti pinigų neatsisakant turimų skaitmeninių aktyvų. Praktikoje tai reiškia, kad vartotojas įkeičia, pavyzdžiui, bitkoiną ar eterį, o mainais gauna paskolą eurais arba stabiliosiomis kriptovaliutomis.

    Tokios paskolos dažnai vadinamos alternatyva aktyvo pardavimui, tačiau jos turi aiškią kainą ir rizikas. Svarbiausios iš jų yra palūkanų normos, įkaito vertės svyravimai ir priverstinis likvidavimas, jei įkaito ir paskolos santykis tampa per didelis.

    2026 metais rinka iš esmės susiskirsto į dvi kryptis: centralizuotas platformas ir decentralizuotus protokolus. Pirmosios dažniau siūlo paprastesnę vartotojo patirtį ir papildomas saugumo procedūras, antrosios išsiskiria greičiu, automatizacija ir mažesniais įėjimo barjerais, bet reikalauja daugiau žinių.

    Kas lemia paskolos kainą?

    Vien palūkanų normos neužtenka palyginimui, nes galutinę kainą dažnai sudaro ir sutarties sudarymo mokestis, kintama palūkanų dinamika bei papildomos sąlygos. Dalies platformų pasiūlymai priklauso nuo lojalumo lygių ar vidinio žetono turėjimo.

    Ne mažiau svarbus rodiklis yra LTV, tai yra paskolos ir įkaito vertės santykis. Kuo didesnis LTV, tuo daugiau galima pasiskolinti, tačiau tuo mažesnė „pagalvė“ rinkos kritimui ir tuo didesnė likvidavimo tikimybė.

    DeFi protokoluose palūkanos dažnai kinta automatiškai, priklausomai nuo likvidumo pasiūlos ir paklausos. Todėl šiandien matomas tarifas nebūtinai bus toks pats po savaitės, ypač didelio nepastovumo laikotarpiais.

    Penkios platformos: kuo jos skiriasi?

    Renkantis tarp populiariausių sprendimų, vartotojai dažniausiai lygina finansavimo greitį, maksimalų LTV, mokesčius ir saugumo modelį. Vienos platformos orientuojasi į reguliuojamą kreditavimą ir tradiciškesnį procesą, kitos veikia kaip išmaniųjų sutarčių valdomos likvidumo rinkos.

    Centralizuotose ekosistemose dažniau taikomas klientų tapatybės patvirtinimas, o įkaitas laikomas saugojimo infrastruktūroje. Tuo metu decentralizuotuose protokoluose vartotojas dažniau išlaiko didesnę kontrolę, tačiau turi prisiimti technologinę riziką, įskaitant išmaniųjų sutarčių pažeidžiamumus.

    2026 metais rinkoje ryškėja ir hibridiniai modeliai, kai vartotojo patirtis išlieka panaši į centralizuotą programėlę, bet dalis infrastruktūros veikia decentralizuotais principais. Tokie sprendimai siekia suderinti patogumą su greitesniu skolinimu ir automatizuotu rizikos valdymu.

    Pagrindinės rizikos, kurias verta įvertinti

    Didžiausia praktinė rizika yra likvidavimas: jei įkaito vertė krinta, o LTV viršija nustatytą ribą, įkaitas gali būti parduotas, kad būtų padengta paskola. Tai ypač aktualu kriptovaliutoms, kurių kainos gali smarkiai svyruoti per trumpą laiką.

    Dar viena rizika yra sąnaudų neapibrėžtumas, kai palūkanos yra kintamos arba keičiasi platformos taisyklės. Vartotojams svarbu įvertinti, ar jie turės galimybę greitai papildyti įkaitą arba iš dalies grąžinti paskolą, jei rinka pasisuks nepalankiai.

    Mokesčių ir reguliavimo aplinka skirtingose šalyse gali skirtis, todėl universalaus atsakymo nėra. Bendra taisyklė tokia, kad kol turtas neparduodamas, kai kuriose jurisdikcijose tai gali nebūti laikoma realizuotu pelnu, tačiau likvidavimo atveju situacija gali keistis.

    Renkantis platformą, svarbiausia įvertinti ne vien „mažiausias palūkanas“, o visą rizikos paketą: įkaito saugojimą, skaidrumą, likvidavimo taisykles, mokesčius ir tai, kaip greitai galima valdyti poziciją rinkai krintant. Kriptovaliutų paskolos gali suteikti likvidumo, bet jos reikalauja disciplinos ir aiškaus rizikos plano.

  • ZKsync kūrėjai atveria „Prividium“ branduolį: Bundesbank tikrina platformą atsiskaitymams su DLT

    ZKsync kūrėjai atveria „Prividium“ branduolį: Bundesbank tikrina platformą atsiskaitymams su DLT

    ZKsync ekosistemą vystanti bendrovė „Matter Labs“ paskelbė atvėrusi „Prividium“ platformos leidimų valdymo variklį ir pavertusi jį atvirojo kodo sprendimu. Tuo pat metu Vokietijos centrinis bankas Bundesbank pradėjo šios platformos bandymus savo infrastruktūroje.

    Leidimų valdymo variklis yra viena svarbiausių leidžiamų, reguliuojamoms institucijoms pritaikytų DLT tinklų dalių, nes apibrėžia, kas ir kokiomis sąlygomis gali dalyvauti tinkle. „Matter Labs“ teigimu, atviras kodas leidžia institucijoms sprendimą diegti savo aplinkoje, jį audituoti, keisti ir taip mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Kas keičiasi institucijoms?

    Pagal „Prividium“ sumanymą, išmaniosios sutartys ir žetonizuoto turto duomenys gali likti operatoriaus aplinkoje, o teisingumas patvirtinamas nulinės žinios įrodymais. Tai svarbu finansų sektoriui, kuriame privatumas, atitiktis reikalavimams ir aiškus valdymas dažnai yra būtina sąlyga produkciniam naudojimui.

    „Matter Labs“ nurodė, kad reguliuojamos institucijos nuosekliai pabrėžia poreikį valdyti kritinę infrastruktūrą pačioms. Dėl to komerciniu pagrindu uždarytas branduolys gali tapti kliūtimi, nes sukuria tiekėjo riziką ir apsunkina vidinius bei išorinius auditus.

    „Nuosekliausias reguliuojamų institucijų atsiliepimas buvo toks: vien komercinis branduolys reiškia vieno tiekėjo priklausomybę, kurios jos negali priimti kritinėje infrastruktūroje“, – sakė „Matter Labs“ vadovas Alexas Gluchowskis.

    Kodėl tai svarbu centriniams bankams?

    Naujiena pasirodė tuo metu, kai centriniai bankai ir didieji rinkos dalyviai vis aktyviau bando blokų grandinių atsiskaitymo ir turto žetonizavimo infrastruktūrą. Euro zonos centrinės bankininkystės sistema taip pat vysto jungiamuosius sprendimus, kurie turėtų suartinti DLT platformas su esamomis mokėjimų sistemomis.

    „Matter Labs“ teigimu, Bundesbank yra pirmoji institucija, kuri testuoja ir diegia atvirojo kodo leidimų valdymo variklį. Bendrovė žada tęsti bendrą darbą su Bundesbank, tobulinant platformos dizainą ir bandymų scenarijus.

    Kas liks komercinėmis dalimis?

    Bendrovės planuose leidimų valdymo variklis turėtų veikti kaip atskiras komponentas, todėl institucijos galėtų paleisti leidžiamą tinklą iš viešai prieinamo kodo savo aplinkoje ir be atskiro komercinio susitarimo. Vis dėlto administravimo įrankiai ir integracijos su institucijų vidinėmis sistemomis, kaip teigiama, ir toliau bus siūlomi kaip komerciniai produktai.

    „Matter Labs“ taip pat pažymėjo, kad šis žingsnis nekeičia ZK žetono vaidmens ir yra susijęs tik su tuo, kurios „Prividium“ programinės įrangos dalys tampa viešos, o kurios lieka komercinės. Rinkai tai yra dar vienas signalas, kad finansų infrastruktūros kūrėjai vis dažniau renkasi atvirą kodą kaip pasitikėjimo ir diegimo greičio katalizatorių.

  • „Coinbase Ventures“ remtas „Router Protocol“ užsidaro: iki rugsėjo 30 dienos sudegins 303 mln. ROUTE žetonų

    „Coinbase Ventures“ remtas „Router Protocol“ užsidaro: iki rugsėjo 30 dienos sudegins 303 mln. ROUTE žetonų

    Kryžminių blokų grandinių infrastruktūros projektas „Router Protocol“, kurį rėmė „Coinbase Ventures“, nutraukia veiklą. Komanda pranešė, kad visi darbai bus užbaigti iki rugsėjo 30 dienos, nes nepavyko sukurti tvaraus verslo modelio ir rasti pirkėjo ar strateginio partnerio.

    Apie veiklos uždarymą paskelbta po daugiau nei ketverių metų vystymo. Projekto komanda teigia pastaraisiais metais bandžiusi komercializuoti produktus, derėtis dėl licencijavimo ir galimo įsigijimo, tačiau nė viena kryptis nepadėjo užtikrinti ilgalaikio finansavimo ir komandos išlaikymo.

    „Nė viena kryptis nebaigėsi sprendimu, kuris leistų išlaikyti protokolo komandą“, – sakė „Router Protocol“ komanda.

    Vienu svarbiausių iššūkių įvardijama rinkos dinamika: dalis kapitalo iš kriptovaliutų sektoriaus perėjo į dirbtinį intelektą, o turto perkėlimo tarp blokų grandinių mokesčiai sumažėjo. Komanda akcentuoja, kad vartotojų ir likvidumo aktyvumas koncentruojasi mažesniame tinklų skaičiuje, o infrastruktūra tampa labiau standartizuota, todėl specializuotų tilto sprendimų paklausa traukiasi.

    Uždarymo plane numatytas ir reikšmingas žingsnis dėl žetonų ekonomikos: „Router Protocol“ ketina visam laikui sudeginti 303 333 198 ROUTE žetonus, laikytus projekto ižde. Komandos vertinimu, tai sudaro apie 30 proc. beveik 1 mlrd. bendros ROUTE pasiūlos.

    Taip pat pranešta, kad bus dirbama su centralizuotomis kriptovaliutų biržomis dėl ROUTE palaikymo nutraukimo, tačiau konkrečios išėmimo ir išbraukimo iš sąrašų datos priklausys nuo kiekvienos biržos taisyklių. Komanda pabrėžia, kad naujų su ROUTE susijusių programų nebeplanuoja ir po išbraukimų nebus atsakinga už rinkoje ar likvidumo baseinuose vykstančius procesus.

    Vis dėlto dalį technologinio palikimo ketinama išsaugoti: „Router Protocol“ žada atverti pasirinktas sukurtų sprendimų dalis kaip atvirojo kodo komponentus. Tokiu būdu, pasak komandos, per ketverius metus sukauptas inžinerinis darbas galėtų likti prieinamas kitiems kūrėjams.

    Uždarymo pareiškime paminėti ir saugumo incidentai 2025 metais. Komanda teigia, kad po vasario mėnesio išnaudojimo per derybas pavyko atgauti apie 80 proc. prarastos vertės, tačiau per kitą, liepos mėnesį įvykusį grandinės lygio incidentą prarastos lėšos nebuvo susigrąžintos.

    „Router Protocol“ taip pat akcentuoja, kad protokolo mokesčiai esą buvo skiriami ROUTE supirkimui ir deginimui, o ne rezervų kaupimui ižde. Toks pasirinkimas, pasikeitus rinkos sąlygoms, galėjo sumažinti „pagalvę“ ilgesniam veiklos finansavimui.

    „Router Protocol“ istorija įsilieja į platesnę tendenciją, kai infrastruktūros kūrėjai susiduria su mažėjančiomis maržomis ir sunkiai prognozuojama paklausa. Kai rinkoje stiprėja keli didieji tinklai, o baziniai sprendimai tampa pigesni, daliai projektų vis sudėtingiau pagrįsti nuolatines saugumo, infrastruktūros ir komandos išlaikymo sąnaudas.

    Projektas anksčiau buvo pritraukęs 4 100 000 eurų investiciją 2021 metais iš investuotojų, tarp kurių minimi „Coinbase Ventures“ ir „Polygon“. 2024 metų liepą jis taip pat buvo pristatęs atskirą pirmo sluoksnio tinklą „Router Chain“, paremtą „proof-of-stake“ mechanizmu, kuriame ROUTE naudojamas mokesčiams, valdymui ir saugumui.

  • Solanos žetonas STONK šovė 250 proc.: StonkFun integracija su Raydium ir Jupiter kaitina apimtis

    Solanos žetonas STONK šovė 250 proc.: StonkFun integracija su Raydium ir Jupiter kaitina apimtis

    Kas įvyko rinkoje

    Solanos ekosistemoje su StonkFun platforma siejamas žetonas STONK per parą pabrango daugiau nei 250 proc., o jo rinkos kapitalizacija priartėjo prie maždaug 140 mln. eurų. Per tą patį laikotarpį prekybos apyvarta siekė apie 135 mln. eurų, tad judėjimą lydėjo ir išaugęs likvidumas.

    Kainos šuolis fiksuotas po to, kai StonkFun paskelbė apie integraciją su Raydium „LaunchLab“. Tokie pranešimai dažnai suveikia kaip katalizatorius, nes investuotojai tikisi didesnių srautų, geresnio įvykdymo ir lengvesnio žetonų „įdarbinimo“ decentralizuotose biržose.

    StonkFun modelis ir ką reiškia poros su akcijų žetonais

    StonkFun leidžia kurti žetonus, suporuotus su kitais aktyvais, įskaitant žetonizuotas akcijas ar biržoje prekiaujamus fondus. Paties STONK pora siejama su SPYx, produktu, skirtu atkartoti S ir P 500 indekso dinamiką per SPDR S ir P 500 ETF kainos sekimą.

    Svarbu atskirti kainos sekimą nuo nuosavybės teisių: prekyba memžetonu prieš žetonizuotą ETF nereiškia, kad turėtojas įgyja realių fondo vienetų ar akcijų. Tokiuose modeliuose kaina priklauso ir nuo bazinio aktyvo vertės, ir nuo santykio konkrečiame likvidumo baseine, todėl žetonas gali pigti net tada, kai bazinis indeksas kyla.

    Raydium „LaunchLab“ ir kodėl tai svarbu

    Raydium „LaunchLab“ veikia panašiai kaip kitos žetonų paleidimo aikštelės: pradžioje prekyba vyksta pagal vadinamąją obligacijų kreivę, o pasiekus nustatytą ribą likvidumas migruoja į Raydium baseiną. Tai paprastai reiškia geresnes sąlygas platesnei prekybai, nes įsijungia ir likvidumo agregatoriai.

    StonkFun teigimu, integracija turėtų mažinti paleidimo kaštus, sumažinti vadinamųjų „sniperių“ riziką ir suteikti mechaniką, kuri leidžia likvidumui toliau augti po pirminio etapo. Būtent tokie pažadai dažnai pritraukia trumpalaikį kapitalą, ypač Solanos memžetonų segmente.

    Kartu rinkoje kilo ir kiti su infrastruktūra susiję žetonai: Raydium RAY per parą brango apie 46 proc., o Jupiter JUP kilo maždaug 21 proc. Tai rodo, kad dalis dalyvių statė ne tik už vieną žetoną, bet ir už didesnio tinklo aktyvumo efektą decentralizuotose biržose.

    Išpirkimai, deginimas ir rizikos, į kurias verta atkreipti dėmesį

    StonkFun taip pat akcentuoja žetonų išpirkimo ir deginimo programą, finansuojamą prekybos mokesčiais. Pagal projekto modelį dalis mokesčių naudojama supirkti ir deginti didžiausius platformos žetonus pagal rinkos kapitalizaciją, o operacijos gali būti vykdomos periodiškai.

    Vis dėlto tokiose rinkose rizika išlieka didelė: kainą gali smarkiai veikti likvidumo koncentracija, staigūs srautai ir spekuliaciniai lūkesčiai, o poros su žetonizuotais produktais nesuteikia nuosavybės teisių į tradicines akcijas. Investuotojams verta įvertinti, ar kainos šuolį palaiko ilgalaikė paklausa ir realus naudojimas, ar tik trumpalaikė euforija po integracijos naujienos.

    Pastaruoju metu StonkFun taip pat reagavo į bendruomenės kritiką dėl paleidimų sąlygų, minėdama sprendimus prieš „sniping“, vieno piniginio adreso dominavimą ir diegimo kaštus. Tokie pakeitimai gali pagerinti sąžiningumo suvokimą, tačiau negarantuoja stabilumo itin nepastoviame memžetonų segmente.

  • „Liquid Network“ sustabdė veiklą: iš federacijos piniginės išimta apie 320 mln. eurų vertės bitkoinų

    „Liquid Network“ sustabdė veiklą: iš federacijos piniginės išimta apie 320 mln. eurų vertės bitkoinų

    Bitcoin šoninė grandinė „Liquid Network“ pranešė laikinai sustabdžiusi tinklo veiklą po to, kai iš jos federacijos piniginės buvo išimta apie 4 000 bitkoinų. Pagal tuo metu skelbtą vertinimą tai prilygo maždaug 320 mln. eurų, o incidentas iškart sukėlė klausimų dėl saugumo ir lėšų grąžinimo.

    Projekto teigimu, lėšas išvedė asmenys, prisistatę baltosiomis kepurėmis, tai yra saugumo tyrėjais, kurie aptinka spragas ir apie jas informuoja. Vis dėlto kol kas „Liquid Network“ neįvardijo, kas konkrečiai atliko operaciją, ir nepatvirtino, ar lėšos bus sugrąžintos.

    Ką reiškia tinklo pauzė?

    „Liquid Network“ nurodė, kad technologijų tiekėja „Blockstream“ bando susisiekti su incidento dalyviais per grandinėje pasirašytą pranešimą. Tuo pat metu buvo laikinai išjungti tilto mazgai, todėl naujų operacijų pateikimas į tinklą buvo pristabdytas.

    Tokia pauzė reiškia, kad įprastas pervedimų ir kitų veiksmų vykdymas „Liquid Network“ aplinkoje gali būti ribotas, o daliai naudotojų tai atsispindi piniginių veikime. Tinklas pabrėžė, kad veikla bus atnaujinta tik išsprendus incidento priežastį.

    Kokia apimtis ir ką apie ją žinoma

    „Liquid Network“ duomenimis, išėmimas sudarė apie 95 proc. prieš incidentą deklaruotų bitkoinų rezervų: iki įvykio jie siekė apie 4 200 BTC. Būtent todėl įvykis vertinamas kaip itin reikšmingas visos infrastruktūros patikimumui.

    Komanda aiškino, kad lėšos buvo išvestos pasinaudojant SideSwap PAK, kitaip tariant, išvedimo autorizavimo raktu. Tinklas teigė, jog pats raktas nebuvo kompromituotas, kaip ir kiti raktai, tačiau detalių apie tai, kokia konkreti spraga leido atlikti išėmimą, kol kas nepateikė.

    „Mes žinome apie saugumo incidentą „Liquid Network“, – sakė projekto atstovai.

    Su incidentu siejamame grandinės pranešime buvo palikta žinutė, kad lėšas išvedę asmenys esą yra baltosios kepurės ir prašo susisiekti grandinėje. Tokia taktika kartais naudojama, kai siekiama pradėti derybas dėl lėšų grąžinimo, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad veiksmai buvo teisėti ar suderinti iš anksto.

    Poveikis LBTC ir kitiems aktyvams

    „Liquid Network“ pranešė informavusi kriptovaliutų biržas: dalis jų sustabdė LBTC, tai yra „Liquid“ bitkoinu dengto žetono, įnešimus ir išėmimus arba planavo tai padaryti. Praktikoje tai gali reikšti laikinai sumažėjusį likvidumą ir didesnę riziką vykdant operacijas, kol situacija aiškinamasi.

    Tuo pačiu buvo nurodyta, kad kiti „Liquid“ tinkle išleisti aktyvai, įskaitant USDT, „DePix“ ir realaus pasaulio turtu paremtus sprendimus, tiesiogiai nebuvo paveikti. Vis dėlto tinklas perspėjo, kad dėl sustabdymo nesklandumų gali patirti piniginės ir paslaugos, kurios priklauso nuo tilto veikimo.

    „Liquid Network“ yra Bitcoin šoninė grandinė, sukurta greitesniems ir konfidencialesniems pervedimams bei skaitmeninių aktyvų leidybai. Joje užrakintas BTC paprastai atvaizduojamas kaip LBTC, o pagrindinį saugumo vaidmenį atlieka federacijos operatoriai, prižiūrintys užrakintas lėšas.

    Federacijos nariai teigė dirbantys, kad būtų atkurta normali tinklo veikla, tačiau aiškaus termino, kada „Liquid Network“ bus pilnai paleistas iš naujo, kol kas nepateikė. Situacija išlieka besivystanti, o tolesni veiksmai priklausys nuo to, ar bus nustatyta tiksli spragos priežastis ir pasiektas susitarimas dėl lėšų.

  • JAV spot bitkoino ETF per savaitę pritraukė 900 mln. eurų: grįžta institucijų apetitas rizikai

    JAV spot bitkoino ETF per savaitę pritraukė 900 mln. eurų: grįžta institucijų apetitas rizikai

    JAV spot bitkoino biržoje prekiaujami fondai per praėjusią savaitę pritraukė apie 900 mln. eurų grynųjų įplaukų ir taip pratęsė teigiamą srautų seriją iki trijų savaičių. Rinkos dalyviai tai sieja su atsigaunančia institucinių investuotojų paklausa, kuri pastaruoju metu vėl stiprina kriptovaliutų segmentą.

    Didžiausią dalį savaitės įplaukų sugeneravo „BlackRock“ fondas „IBIT“, kuris išsiskyrė kaip pagrindinis kapitalo traukos centras tarp konkurentų. Tuo pat metu bendra prekybos apyvarta spot bitkoino ETF sumažėjo, o tai gali reikšti, kad dalis investuotojų renkasi ilgesnės trukmės pozicijas, o ne aktyvų trumpalaikį prekiavimą.

    Kas signalizuoja šios įplaukos?

    Nuoseklūs įplaukų srautai dažnai interpretuojami kaip „tikros“ paklausos požymis, nes ETF turi pirkti bazinį turtą spot rinkoje. Tai skiriasi nuo situacijų, kai kainos šuolius daugiausia skatina svertas ir išvestinės priemonės, todėl paklausa gali būti trumpalaikė ir jautri likvidumo pokyčiams.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad ETF srautai veikia ir kaip sentimentą formuojantis rodiklis: kai kapitalas į fondus ateina kelias savaites iš eilės, rinkai lengviau išlaikyti augimo struktūrą. Vis dėlto mažėjanti apyvarta rodo, kad rinka šiuo metu gali būti labiau selektyvi, o dalis dalyvių laukia aiškesnių signalų.

    Ne tik bitkoinas: stiprėja ir eterio fondai

    Teigiami srautai fiksuoti ir JAV spot eterio ETF, kurie taip pat jau trečią savaitę iš eilės pritraukė grynųjų įplaukų. Kaip ir bitkoino atveju, prekybos aktyvumas eterio fonduose sumažėjo, tačiau pinigų srautai išliko teigiami.

    Tokia dinamika leidžia daryti prielaidą, kad investuotojai ieško ekspozicijos per reguliuojamas ir paprastesnes priemones, ypač kai rinkoje daugėja neapibrėžtumo dėl palūkanų normų, obligacijų pajamingumų ir bendro likvidumo. ETF produktai institucijoms dažnai tampa patogiausiu kanalu didinti pozicijas laikantis vidaus rizikos ir atitikties taisyklių.

    Kainų kryptį gali nulemti makroekonomika

    Bitkoino kaina išlieka ties svarbiu psichologiniu lygiu, o artimiausias judėjimas, kaip teigiama rinkos komentaruose, gali labiau priklausyti nuo makroekonominių duomenų nei nuo pačios kriptovaliutų ekosistemos naujienų. Investuotojai paprastai ypač stebi infliacijos rodiklius ir užimtumo statistiką, nes jie formuoja lūkesčius dėl centrinių bankų politikos.

    Jei duomenys rodys lėtėjančią infliaciją ir palankesnę palūkanų normų trajektoriją, rizikingesni aktyvai, įskaitant kriptovaliutas, gali sulaukti papildomo palaikymo. Tačiau aukštesnė nei tikėtasi infliacija ar griežtesnė pinigų politika išlieka pagrindine rizika, kuri gali pristabdyti įplaukų impulsą ir grąžinti didesnį kainų svyravimą.

  • „Harmony“ atsisako Layer 1 ir siūlo ONE perkelti į Ethereum: planas po saugumo krizių ir DI vaizdo idėjos

    „Harmony“ atsisako Layer 1 ir siūlo ONE perkelti į Ethereum: planas po saugumo krizių ir DI vaizdo idėjos

    Kriptovaliutų projektas „Harmony“ pranešė planuojantis visiškai uždaryti savo Layer 1 blokų grandinę ir perkelti gimtąjį tokeną ONE į Ethereum tinklą. Komanda teigia, kad sprendimą lėmė ilgalaikės saugumo rizikos ir sudėtingėjanti grėsmių aplinka, įskaitant valstybinių grupių atakas bei automatizuotus kenkėjiškus veikėjus.

    Pasak „Harmony“, esminis tikslas – sumažinti protokolo eksploatavimo tikimybę ir persikelti į brandesnę infrastruktūrą, kur saugumo priemonės, auditų praktika ir ekosistemos įrankiai yra labiau išvystyti. Toks žingsnis nėra dažnas, tačiau pastaraisiais metais dalis projektų renkasi konsolidaciją didesniuose tinkluose, kai savos grandinės palaikymas tampa per brangus ar per rizikingas.

    Kas numatyta tokenų migracijoje?

    Projektas siūlo atlikti momentinę būsenos fiksaciją galutiniame „Harmony“ bloke ir naujus ONE tokenus išplatinti Ethereum tinkle tuo pačiu adresų principu. „Harmony“ teigimu, laikytojams, deleguotojams ir validatoriams papildomų veiksmų gali neprireikti, jei biržos ir infrastruktūros teikėjai įgyvendins sąrašų bei techninį perėjimą.

    Kartu pabrėžiama, kad kai kurių grandinėje veikiančių struktūrų perkelti nepavyks. Daugiaparašiai seifai, likvidumo fondai ir dalis decentralizuotų programų negali būti migruojami vien tokenų išplatinimu, todėl vartotojai raginami laiku pasitraukti iš išmaniųjų sutarčių, kol tinklas dar veiks.

    Nauja kryptis: DI vaizdo kūrėjų ekonomika

    Lygiagrečiai „Harmony“ pristato naują iniciatyvą, orientuotą į vadinamąją perdirbimo arba remiksų ekonomiką, kur pagrindinį vaidmenį atliktų DI vaizdo kūrėjai. Modelis numato, kad kūrėjai skelbtų atvirus raginimus ir kūrybinius išteklius, o gerbėjai galėtų kurti jų variacijas, kurias DI agentai automatiškai paverstų daugybe trumpų klipų.

    Tokio tipo turinio gamybos grandinė atliepia platesnę rinkos tendenciją: DI generuojamas vaizdo turinys pinga ir greitėja, tačiau jo monetizacijai reikalingi aiškūs autorystės, licencijavimo ir pajamų paskirstymo principai. „Harmony“ teigia matanti galimybę šioje nišoje sukurti naują pajamų modelį, paremtą reklama ir dideliu vartotojų mastu.

    Saugumo fonas ir spaudimas keistis

    Sprendimas uždaryti Layer 1 grindžiamas ir ankstesniais incidentais. Pastaruoju metu „Harmony“ susidūrė su rimta ataka, kurios metu, kaip skelbta projekto komunikacijoje, buvo neteisėtai sukurti dideli ONE kiekiai, pasinaudojus protokolo spragomis.

    „Grėsmės, kurias kelia valstybiniai veikėjai ir DI agentai, yra per didelės“, – sakė „Harmony“.

    Istoriškai didžiausias „Harmony“ reputacinis smūgis buvo 2022 metais, kai buvo nulaužtas „Horizon“ tarpgrandininis tiltas ir pavogtas kripto turtas, vertintas maždaug 100 000 000 eurų. Vėliau JAV institucijos ataką siejo su Šiaurės Korėjos remiamomis grupėmis Lazarus ir APT38, o tai sustiprino naratyvą, kad infrastruktūriniai kriptosluoksniai yra nuolatinis geopolitinių kibernetinių atakų taikinys.

    „Harmony“ taip pat numato pereinamąjį laikotarpį validatoriams, siūlydama jiems nutraukti mazgų veiklą nuo rugsėjo 10 dienos ir pereiti į naujus vaidmenis ekosistemoje. Komanda skelbia atidėjusi apie 1 270 000 eurų kompensacijoms validatoriams, kurie įvykdys nustatytas sąlygas ir prisidės prie sklandaus tinklo uždarymo.

    Rinkai tai signalas, kad projektas ieško būdo išgyventi po saugumo krizių, mažinant techninę skolą ir persiorientuojant į produktą, kuriam nereikia prižiūrėti nuosavos bazinės blokų grandinės. Vis dėlto galutinė migracijos sėkmė priklausys nuo to, kaip bus suvaldyta perėjimo logistika, biržų palaikymas ir vartotojų lėšų saugumas išmaniosiose sutartyse iki galutinio bloko.

  • Hanwha kuria tokenizuotų vertybinių popierių platformą „Avalanche“ tinkle: artėja taisyklių lūžis

    Hanwha kuria tokenizuotų vertybinių popierių platformą „Avalanche“ tinkle: artėja taisyklių lūžis

    Pietų Korėjos brokerių rinkos žaidėja Hanwha Investment & Securities, kaip pranešama, sukūrė tokenizuotų vertybinių popierių platformą, veikiančią „Avalanche“ blokų grandinės tinkle. Projektas vystomas tuo metu, kai šalyje sparčiai artėja reguliaciniai pokyčiai, kurie turėtų aiškiau apibrėžti vertybinių popierių tokenizavimą ir jo vietą kapitalo rinkose.

    Seoul Economic Daily skelbia, kad platformos kūrimas pradėtas 2025 metais kartu su blokų grandinės technologijų įmone FairSquare Lab. Sprendimas esą projektuotas taip, kad galėtų veikti keliais tinklais, įskaitant „Avalanche“ ir „Hyperledger Besu“, siekiant lankstumo ir galimybės pritaikyti infrastruktūrą skirtingiems naudojimo scenarijams.

    Šis žingsnis sutampa su planuojamais teisės aktų pakeitimais, kurie nuo 2027 metų vasario 4 dienos turėtų teisiškai pripažinti paskirstyto registro technologiją kaip vertybinių popierių registro formą. Toks statusas reikštų, kad saugumo žetonai būtų integruojami į esamą kapitalo rinkų sistemą, o rinkos dalyviams atsirastų daugiau aiškumo dėl leidžiamų modelių ir priežiūros.

    Pietų Korėjos Finansinių paslaugų komisija yra pranešusi apie trijų etapų įgyvendinimo planą, kuris turėtų pradėti veikti įsigaliojus pakeitimams. Pirmaisiais etapais numatoma leisti tokenizuoti privačiai platinamus pinigų rinkos fondus, obligacijas, taip pat nebiržines akcijas per patikėjimo struktūrą ir dalinės nuosavybės investicinius vertybinius popierius.

    Jei modeliai pasiteisintų praktikoje, reguliuotojas siektų išplėsti tokenizavimą iki viešai siūlomų vertybinių popierių ir judėti link atsiskaitymo infrastruktūros, kuri leistų sandorius vykdyti grandinėje. Tarp svarstomų krypčių minima ir galimybė atsiskaitymus už tokenizuotus vertybinius popierius ateityje susieti su stabiliosiomis kriptovaliutomis, tačiau tokiems sprendimams prireiktų papildomų priežiūros ir rizikų valdymo mechanizmų.

    Hanwha grupė pastaraisiais metais plečia dalyvavimą blokų grandinės ir turto tokenizavimo ekosistemoje. Pranešama, kad per kelias susijusias bendroves ji yra sukaupusi 9,6 proc. bendrovės „Securitize“ akcijų ir tapusi didžiausia jos akcininke, o taip pat paskelbusi apie maždaug 20 milijonų eurų investiciją į „Digital Asset“, siejamą su „Canton Network“ operatoriumi.