Po šaudynių Krokuvoje, per kurias žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose kilo masinė dezinformacijos banga – ėmė plisti melagingos žinutės, suklastotos nuotraukos ir dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai.
Kaip rašoma WNP publikuotoje apžvalgoje, greta nepatvirtintų „naujienų“ apie užpuoliko tapatybę ir motyvus internete suaktyvėjo botų tinklai, o tragedija imta išnaudoti politinėms interpretacijoms ir sąmokslo teorijoms.
Lenkijos institucijos nurodo, kad dalis klaidinančių naratyvų siekė kurstyti visuomenės susipriešinimą ir kelti abejones dėl valstybės saugumo. Tarp melagienų atsirado ir bandymai susieti ataką su ukrainiečiais, nors oficialiai skelbta, kad užpuolikas buvo lenkas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiomis akimirkomis informacinis chaosas stiprėja dėl „informacijos spragų“: žmonės ieško atsakymų čia ir dabar, o tuo pasinaudoja dezinformacijos skleidėjai bei sukčiai.
Ką žinoma apie ataką Krokuvoje
Šeštadienį Krokuvos pagrindinėje aikštėje įvyko šaudynės. Skelbiama, kad žuvo 10 žmonių, dar 16 buvo sužeisti, tarp jų – du pareigūnai, dalyvavę persekiant įtariamąjį.
Prokuratūra ir policija nurodė, kad įtariamas užpuolikas buvo 24 metų vyras. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija informavo, jog užpuolikas mirė.
Tragedijos fone internete plito ir falsifikacijos, susijusios su policijos veiksmais: skelbta, esą pareigūnų vietoje nebuvo, nors policija viešai neigė tokius teiginius ir tikslino reagavimo laiką.
Botai, suklastoti vaizdai ir „deepfake“
Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK moderavimui pateikė daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Tarp jų fiksuotos ir paskyros, skelbusios įvairiomis užsienio kalbomis, įskaitant rusų.
Institucijų duomenimis, dezinformacinių įrašų pasiekiamumas atakos dieną galėjo siekti daugiau nei 200 mln. peržiūrų. Kartu buvo vardijami ir dažniausiai kartoti melagingi naratyvai – nuo teiginių apie „inscenizaciją“ iki bandymų suversti kaltę Ukrainai.
Internete taip pat pasirodė „deepfake“ tipo klastotės: pavyzdžiui, tariama užpuoliko nuotrauka su ukrainietiška uniforma, kuri, patikrinus DI detektoriais, buvo įvertinta kaip suklastota.
Kaip nepadėti melagienoms plisti
Specialistai primena paprastą taisyklę: net ir kritiškas pasidalijimas klaidinančiu įrašu dažnai tik padidina jo pasiekiamumą. Todėl pirmas žingsnis – nesidalinti turiniu, kol jis nepatikrintas oficialiuose šaltiniuose.
Jei melagingą įrašą visgi paskelbėte, rekomenduojama jį pašalinti ir paskelbti patikslinimą su nuoroda į oficialią informaciją. Tai padeda sumažinti klaidinančios žinutės poveikį draugams ar sekėjams.
Dar vienas žingsnis – pranešti apie klaidinančius įrašus pačiose platformose, naudojant funkciją „pranešti“ (report). Lenkijoje papildomai nurodyta, kad dezinformaciją galima teikti ir per NASK tam skirtą formą, o apie sukčiavimo bandymus – per CERT kanalus.
Leave a Reply