CP v2

Tag: Kultūros paveldas

  • Europos archeologijos dienos Kalvarijoje: paskaita ir kelionė į Turlojiškės kasinėjimų vietą

    Europos archeologijos dienos Kalvarijoje: paskaita ir kelionė į Turlojiškės kasinėjimų vietą

    Birželio 12 dieną Kalvarijos krašto muziejus kviečia į Europos archeologijos dienų renginį, skirtą pažinti regiono praeitį ir archeologų darbą iš arti. Organizatoriai žada ne tik pokalbį muziejuje, bet ir gyvą patirtį lauke.

    Renginio programoje numatyta archeologo Manto Daubaro paskaita, kurioje bus pristatyti naujausi tyrimų akcentai ir paaiškinta, kaip archeologai „skaito“ žemėje slypinčius ženklus. Tokie susitikimai dažnai atveria ir mažiau matomą proceso pusę: nuo radinių fiksavimo iki jų išsaugojimo.

    Po paskaitos dalyviai autobusu vyks į Turlojiškės kasinėjimų vietą. Ten archeologas gyvai pristatys radinius ir pasidalins, kaip praktiškai vyksta kasinėjimai, kokie metodai taikomi ir kodėl net menkiausios detalės gali pakeisti istorijos interpretaciją.

    Europos archeologijos dienos kasmet skatina muziejus ir tyrėjus atverti duris visuomenei, o dėmesys vis dažniau krypsta į tvarų paveldo pažinimą. Renginių tikslas ne tik parodyti atradimus, bet ir priminti, kad kultūros paveldas yra pažeidžiamas, todėl jam svarbi atsakinga priežiūra ir pagarba tyrimų taisyklėms.

    Norintiems dalyvauti rekomenduojama iš anksto pasidomėti organizacinėmis detalėmis Kalvarijos krašto muziejuje, nes vietų skaičius kelionei autobusu gali būti ribotas. Taip pat verta pasirūpinti patogia apranga ir avalyne, kadangi dalis programos vyks lauko sąlygomis.

  • Pakruojo rajone gelbėjamas avarinis paveldas: skirta 30 000 eurų Rozalimo bažnyčios stogui

    Pakruojo rajone gelbėjamas avarinis paveldas: skirta 30 000 eurų Rozalimo bažnyčios stogui

    Pakruojo rajono savivaldybė nusprendė skirti 30 000 eurų Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios stogo remontui. Savivaldybės vertinimu, stogo būklė yra avarinė, todėl darbai laikomi neatidėliotinais.

    Sprendimas priimtas po Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų projektų paraiškų vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio, kuris vyko gegužės 29 dieną. Komisijai vadovavo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja R. Budrienė.

    Šiemet konkursui buvo pateikta viena paraiška, susijusi būtent su Rozalimo bažnyčios stogu. Komisija vienbalsiai pritarė siūlymui savivaldybės administracijos direktoriui skirti lėšų šiam projektui įgyvendinti.

    Kaip skiriamos lėšos?

    Finansavimas numatomas savivaldybės biudžete kasmet ir skiriamas konkurso būdu. Lėšos priskiriamos savivaldybės programai, kuria siekiama stiprinti saugią aplinką, skatinti pilietiškumą ir bendruomenių aktyvumą.

    Tokie sprendimai dažnai siejami ne tik su pastatų priežiūra, bet ir su kultūros paveldo apsauga bei gyventojų saugumu. Avarinės būklės stogai kelia riziką tiek pačiam statiniui, tiek lankytojams, todėl savivaldybės parama gali tapti esminiu žingsniu užkertant kelią didesniems nuostoliams.

    Projektui įgyvendinti numatytos 30 000 eurų lėšos bus naudojamos stogo remonto darbams, kad būtų stabilizuota pastato būklė ir sumažintos tolesnės nykimo grėsmės. Dėl konkrečios darbų apimties ir terminų sprendimai paprastai priimami rengiant techninius dokumentus ir organizuojant rangos darbus.

  • Tarptautinė stovykla Mokslas dvaruose: ką Utenos dvaras ir Preilių pilis žada dalyviams šią vasarą

    Utenoje ir Latvijos Preiliuose rengiama tarptautinė stovykla Mokslas dvaruose, skirta pažinti kultūros paveldą ir jo panaudojimą šiandienos turizme. Iniciatyva siejama su bendru Latvijos ir Lietuvos projektu, kuriuo siekiama aktualizuoti Preilių pilį ir Utenos dvarą kaip patrauklius lankytinus objektus.

    Stovykla organizuojama įgyvendinant projektą Preilių pilies ir Utenos dvaro istorinės kelio skaitmeninimas, siekiant skatinti turizmo paslaugų plėtrą kultūros paveldo objektuose Latvijoje ir Lietuvoje. Projektas įgyvendinamas pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą ir yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

    Skaitmeninimas keičia paveldą

    Kultūros paveldo objektų skaitmeninimas vis dažniau tampa ne tik archyvavimo, bet ir praktiniu turizmo įrankiu. Europos mastu daugėja projektų, kurie leidžia lankytojams patogiau planuoti maršrutus, gauti kontekstinę informaciją vietoje, o pačioms vietovėms kurti naujas paslaugas ir pritraukti platesnę auditoriją.

    Tokių iniciatyvų nauda dažniausiai matuojama ne vien lankytojų srautais, bet ir sezoniškumo mažinimu bei didesnėmis galimybėmis pristatyti mažiau žinomus regionus. Utenos dvaras ir Preilių pilis šiame kontekste tampa pavyzdžiu, kaip istorinis paveldas gali būti įtrauktas į šiuolaikišką, per sieną jungiantį turizmo pasakojimą.

    Ką reiškia tarptautinė stovykla?

    Organizatorių teigimu, tarptautinė stovykla numatyta kaip praktinė projekto dalis, kurioje dalyviai gali susipažinti su paveldo objektais, jų istorija ir šiuolaikinio pristatymo galimybėmis. Tokios stovyklos dažnai sujungia pažintinę programą su kūrybinėmis veiklomis, edukacija ir skaitmeniniais sprendimais.

    Tarptautinis formatas svarbus ir dėl to, kad Utenos bei Preilių objektus sieja bendra maršruto idėja, todėl dalyviams atsiveria platesnis regiono pažinimo kontekstas. Praktikoje tai reiškia daugiau bendrų veiklų, patirčių mainų ir galimybę pamatyti, kaip panašūs paveldo objektai veikia skirtingose šalyse.

    Ko tikėtis dalyviams ir bendruomenėms?

    Tokios iniciatyvos dažnai duoda apčiuopiamos naudos vietos bendruomenėms, nes skatina domėtis savo krašto istorija ir kurti paslaugas, kurios išlieka ir pasibaigus projektui. Be to, jos gali sustiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, muziejų, turizmo informacijos centrų ir edukacinių įstaigų.

    Stovyklos detalės, atrankos sąlygos ir programa paprastai skelbiamos organizatorių kanaluose, todėl planuojantiems dalyvauti vertėtų sekti oficialius pranešimus. Akcentuojama, kad pagrindinis tikslas yra ne vien renginys, o ilgalaikis paveldo maršruto vystymas ir jo pritaikymas šiuolaikiniam lankytojui.

  • Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Pradedamas paraiškų priėmimas Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2027–2029 metų programai. Parama skirta kultūros paveldo objektų tyrimams, projektavimui ir tvarkybos darbams, kad vertybės būtų išsaugotos ir pritaikytos naudojimui.

    Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie valdo paminklo, valstybės saugomo arba registrinio statuso kultūros paveldo objektą. Svarbi sąlyga taikoma paminklų ir valstybės saugomų objektų valdytojams: jie turi būti sudarę apsaugos sutartį su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, kurioje apibrėžiamos lankymo sąlygos.

    Ką galima finansuoti?

    Valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami valstybės saugomų ir registrinių objektų taikomieji tyrimai. Tokiam finansavimui numatoma iki 90 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Valstybės saugomiems objektams taip pat gali būti finansuojamas tvarkybos darbų projekto parengimas, patys tvarkybos darbai ir jiems būtini taikomieji tyrimai. Viešiesiems juridiniams asmenims, išskyrus religines bendruomenes, numatoma iki 60 proc., o privačioms įstaigoms, fiziniams asmenims ir religinėms bendruomenėms – iki 80 proc., abiem atvejais neviršijant 600 000 eurų.

    Registriniams objektams numatytas atskiras prioritetas, kai reikia skubiai pašalinti avarijos grėsmę. Tokiems darbams gali būti skiriama iki 80 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Programoje taip pat numatytas Šventojo Sosto kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimas. Šiuo atveju gali būti dengiama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

    Kur ir iki kada teikti paraišką?

    Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje KPEPIS. Pildant paraišką sistemoje, reikia pasirinkti paraiškų skiltį ir atitinkamą finansavimo paraiškos formą kultūros vertybių saugojimo darbams.

    Teikiant paraišką svarbu iš anksto pasiruošti privalomus dokumentus ir įsitikinti, kad pateikiami duomenys sutampa su objekto teisiniu statusu Kultūros vertybių registre. Praktikoje būtent dokumentų trūkumai, netikslūs darbų aprašai ar neaiškus darbų pagrindimas dažniausiai tampa priežastimi, dėl kurios paraiškas tenka tikslinti.

    Ką verta įsivertinti prieš teikiant?

    Kultūros paveldo tvarkybos finansavimas paprastai skiriamas etapais, todėl paraiškoje itin svarbu aiškiai aprašyti darbų seką ir jų būtinumą, ypač kai kalbama apie avarinės būklės šalinimą. Taip pat vertinama, ar objektas atveriamas visuomenei ir ar sudarytos realios sąlygos jį lankyti, jeigu tai numatyta apsaugos sutartyje.

    Jeigu kyla klausimų dėl paraiškos pildymo ar reikalavimų, konsultacijas teikia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Iki paraiškų termino pabaigos rekomenduojama nelaukti paskutinių dienų, nes sistemoje pateikimui gali prireikti papildomų patikslinimų.

  • Palangos kurorto muziejus rengia prisiminimų popietę: bus pagerbtas jūros tyrinėtojas Jūračius Liachovičius

    Palangos kurorto muziejus birželio 13 dieną 14 valandą kviečia į prisiminimų popietę „Jūros paviliotas“, skirtą palangiškio istoriko ir jūrinių ekspedicijų organizatoriaus Jūračio Liachovičiaus (1946–2017) atminimui. Muziejus tikisi suburti žmones, kurie jį pažinojo, su juo dirbo ar tiesiog nori prisiminti jo nuveiktus darbus Palangai ir Lietuvos jūriniam paveldui.

    Renginio sumanymas – ne oficialus minėjimas, o gyvas pasakojimų vakaras, kuriame skambės asmeniniai prisiminimai, istorijos ir detalės iš kasdienio bendravimo. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios popietės padeda miesto istoriją išlaikyti ne tik dokumentuose, bet ir žmonių atmintyje.

    Gyvenimas, susietas su jūra

    J. Liachovičiaus veikla buvo glaudžiai susijusi su Palanga, švietimu ir turizmu – jis dirbo istorijos mokytoju, vėliau ėjo pareigas kelionių ir ekskursijų biure, taip pat vadovavo turizmo centrui. Šios patirtys formavo jo gebėjimą sudėtingą istorijos medžiagą pateikti suprantamai ir įtraukiai, o tai vėliau tapo svarbu ir muziejinei veiklai.

    Nuo 2003 metais jis savo profesinį kelią siejo su Klaipėdos universitetu, kuriame dirbo iki 2014 metų. Čia jis prisidėjo prie jūrinės krypties projektų ir, pasak muziejaus, kasmet koordinuodavo 10–15 didelės apimties archeologinių ekspedicijų.

    Povandeninė archeologija ir nuskendusių laivų istorijos

    Reikšminga J. Liachovičiaus biografijos dalis – povandeninio kultūros paveldo tyrimai, kur jis minimas kaip vienas šios srities pradininkų Lietuvoje. Muziejus primena, kad jis vadovavo 40 povandeninio kultūros paveldo tyrimų ekspedicijų ir nuosekliai rinko informaciją apie laivų sudužimo vietas bei istorinius objektus Lietuvos vandenyse.

    Jo sukaupta ir apdorota medžiaga papildė Lietuvos vandenyse nuskendusių ir sudužusių laivų registrą, kuris svarbus tiek mokslininkams, tiek paveldo apsaugos institucijoms. Tokie registrai leidžia geriau planuoti tyrimus, vertinti povandeninių radinių reikšmę ir apsaugoti jautrias vietas nuo niokojimo.

    Palangos kurorto muziejaus kryptis

    Nuo 2014 metų vasario 2 dienos iki pat mirties 2017 metų spalio 15 dieną J. Liachovičius vadovavo Palangos kurorto muziejui. Muziejus pažymi, kad jis siekė, jog miesto istorija būtų prieinama ne tik svečiams, bet ir patiems palangiškiams – per renginius, pasakojimus ir bendruomenę įtraukiantį darbą.

    Prisimenant jo indėlį, į popietę kviečiami visi, norintys pasidalyti asmeninėmis istorijomis, nuotraukomis ar prisiminimais. Renginio organizatoriai tikisi, kad šis susitikimas taps proga dar kartą įvertinti, kiek daug miesto atminčiai reiškia žmonės, kurie ją rinko, sistemino ir pasakojo kitiems.

    Prisiminimų popietė „Jūros paviliotas“ vyks Palangos kurorto muziejuje birželio 13 dieną 14 valandą. Dalyvavimas – atviras visiems, kurie nori pagerbti J. Liachovičiaus atminimą ir išgirsti jo gyvenimo kelią lydėjusias istorijas.

  • VII simpoziumas „Versmės“ Pievėnuose: iki rugsėjo pabaigos laukia paskaitos, koncertai ir dirbtuvės

    Nuo birželio 4 dienos iki rugsėjo 26 dienos Pievėnuose vyks VII sakralinio meno ir paveldo simpoziumas „Versmės“. Renginys šiemet įgauna papildomą prasmę, nes Pievėnai mini 600 metų jubiliejų.

    Organizatoriai kviečia visus, kuriems įdomi krašto istorija, sakralinis menas ir paveldas, prisijungti prie programos, kuri tęsis visą vasarą. Numatyti renginiai orientuoti ir į vietos bendruomenę, ir į platesnę auditoriją iš regiono.

    Ką siūlo „Versmės“ programa

    Simpoziumo metu planuojamos paskaitos, praktinės dirbtuvės, mokymai ir koncertai, taip pat religinės bendruomenės renginiai. Tokia programa atspindi įprastą sakralinio paveldo iniciatyvų kryptį, kai siekiama sujungti tradiciją, edukaciją ir gyvą kultūrinį vyksmą.

    Pastaraisiais metais panašūs renginiai vis dažniau akcentuoja ne tik paveldo saugojimą, bet ir jo pažinimą per patirtį. Dirbtuvės ir mokymai leidžia lankytojams geriau suprasti, kaip gimsta sakralinio meno kūriniai ir kuo išskirtiniai vietos istorijos ženklai.

    Transliacijos ir prieinamumas

    Norintys dalyvauti nuotoliu paskaitas ir šv. Mišias galės stebėti tiesiogiai socialiniuose tinkluose. Transliacijos numatytos Mažeikių krašto kultūros paveldo, Pievėnų bendruomenės ir Tirkšlių kultūros centro feisbuko paskyrose.

    Toks sprendimas padeda renginiui pasiekti platesnę auditoriją, ypač žmones, kurie negali atvykti į Pievėnus. Tai taip pat prisideda prie regioninių kultūros iniciatyvų matomumo ir skatina įsitraukimą ne tik renginių dienomis, bet ir ilgiau.

    Kodėl tai svarbu Pievėnams

    Simpoziumas „Versmės“ vyksta Pievėnams minint 600 metų sukaktį, todėl renginių ciklas tampa ir bendruomenės jubiliejaus dalimi. Tokios datos dažnai paskatina atidžiau pažvelgti į vietos paveldą, jo būklę ir galimybes jį aktualinti šiandien.

    Organizatoriai primena, kad programa apima skirtingo formato susitikimus, todėl kiekvienas gali rasti tinkamą būdą įsitraukti. Nuo paskaitų iki koncertų ar dirbtuvių, „Versmės“ siekia sujungti pažinimą ir bendrystę per kultūrą.

  • Nidos švyturys – vienintelis Lietuvos taškas Europos švyturių kelyje: kas keisis šią vasarą

    Nidos švyturys – vienintelis Lietuvos taškas Europos švyturių kelyje: kas keisis šią vasarą

    Nidos švyturys kol kas išlieka vienintelis Lietuvos objektas, įtrauktas į Europos švyturių kelią. Neringos muziejai skelbia švyturio sezono pradžią ir kviečia į susitikimą, kuriame bus aptarta, ką toks tarptautinis statusas reiškia vietos bendruomenei ir turizmui.

    Birželio 4 dieną Nidos švyturio administraciniame pastate Švyturio gatvėje 1 vyks susitikimas su Europos švyturių kelio nariais. Kartu su Neringos muziejų vadove, istorike dr. Lina Motuziene, jie pristatys iniciatyvos kryptį ir galimas naudas regionui.

    Kas yra Europos švyturių kelias?

    Europos švyturių kelias vienija skirtingų šalių švyturius ir jų valdytojus, siekiančius saugoti jūrinį paveldą bei kurti bendrus kultūrinius projektus. Iniciatyva jungia 145 švyturius 13 Europos valstybių, o maršrutas driekiasi nuo Norvegijos iki Portugalijos.

    Organizacijos tikslas yra ne tik istorijos sklaida, bet ir tvarus švyturių infrastruktūros įveiklinimas. Tai reiškia, kad švyturiai vis dažniau matomi kaip kultūriniai traukos taškai, galintys prailginti turistinį sezoną ir paskatinti lankytojus rinktis mažiau masines kryptis.

    Tarptautinė misija Baltijos jūroje

    Šiuo metu organizacinė komanda vykdo kelionę laivu „Gamle Oksøy“ ir lanko Šiaurės bei Baltijos jūrų švyturius. Iš viso planuojama aplankyti 11 valstybių ir 22 švyturius, stiprinant bendradarbiavimą tarp skirtingų pakrančių bendruomenių.

    Lietuva ir Nidos švyturys yra penktoji įgulos stotelė nuo kelionės pradžios. Laivas birželio 4 dieną švartuosis Klaipėdos uoste, nes dėl seklių Kuršių marių vandenų pasiekti Nidos krantų neturi galimybės.

    Ekskursija ir sezono pradžia

    Tą patį vakarą po susitikimo numatyta nemokama ekskursija Nidos švyturyje. Jos metu lankytojai bus kviečiami prisiminti pirmąjį Nidos švyturį, vadintą Raudonuoju Kristupu, pastatytą 1874 metais, ir susipažinti su dabartiniu švyturiu, veikiančiu nuo Urbo kalno.

    Neringos muziejai taip pat praneša, kad vasaros sezonu švyturį planuojama lankyti kasdien nuo 12 iki 18 valandos. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie atviri lankymo formatai tampa svarbia šiuolaikinio paveldo kryptimi, kai istorinis objektas išsaugomas, bet kartu pritaikomas pažinimui ir edukacijai.

    Iniciatyvos rengėjai pabrėžia, kad švyturių kelias yra atviras naujiems nariams, todėl Nidos pavyzdys gali tapti postūmiu ir kitiems Lietuvos pakrantės objektams. Kol kas Nidos švyturys išlieka vienintelis Lietuvos švyturys šiame Europos tinkle, tačiau sąrašas nėra baigtinis.

  • Birštono savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: ką reikės daryti Architektūros ir kraštotvarkos skyriuje

    Birštono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms. Atranką organizuoja Viešojo valdymo agentūra, o dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 11 dienos imtinai.

    Skelbime nurodoma, kad tai karjeros valstybės tarnautojo pozicija, kuriai taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Pareigybei numatytas pareiginės algos koeficientas – 1,40, o tiksli suma priklausys nuo taikomos valstybės tarnybos apmokėjimo tvarkos ir konkrečių asmens duomenų.

    Pagrindinės būsimo darbuotojo užduotys siejamos su administracinių paslaugų teikimu ir teisės aktų bei administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra. Daugiausia dėmesio bus skiriama Savivaldybės vertingų kultūros paveldo objektų tvarkymo ir priežiūros, taip pat kraštovaizdžio, architektūros, želdynų, miškų ir bendros miesto estetikos sričių klausimams.

    Kandidatuojantiems keliami aiškūs kvalifikaciniai reikalavimai. Pretendentai turi būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) arba lygiavertę kvalifikaciją kraštovaizdžio architektūros arba aplinkos inžinerijos kryptyse.

    Alternatyviai galima kandidatuoti ir tuomet, jei turimas aukštasis universitetinis išsilavinimas bei bent 1 metų darbo patirtis kraštovaizdžio ar biologinės įvairovės srityje. Praktikoje tokia patirtis dažniausiai reiškia gebėjimą dirbti su želdynų, gamtinės aplinkos tvarkymo ar teritorijų planavimo temomis ir suprasti, kaip prižiūrimi viešieji estetiniai bei gamtiniai objektai.

    Dėl papildomos informacijos apie pareigybės turinį Savivaldybė nurodo galimybę kreiptis į Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėją Mantą Michaliunjo. Dėl atrankos procedūrų klausimų galima kreiptis į Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėją Aušrą Slavinskienę.

    Dokumentai teikiami elektroniniu būdu per viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalą. Kandidatams įprastai svarbu įvertinti, kad valstybės tarnybos atrankose gali būti taikomi kompetencijų vertinimo etapai, todėl verta iš anksto pasirengti ir aiškiai pagrįsti tiek išsilavinimą, tiek praktinę patirtį.

  • Raudondvario dvaro oficinos po rekonstrukcijos: svečių namai, verslo erdvės ir santuokos

    Raudondvario dvare ketvirtadienio popietę oficialiai atvertos po rekonstrukcijos atnaujintos šiaurinė ir pietinė oficinos. XIX amžiaus pastatai pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams: čia numatytos verslo, apgyvendinimo ir civilinės metrikacijos erdvės.

    Kauno rajono savivaldybė tikisi, kad atnaujintos oficinos sustiprins viso dvaro komplekso gyvybingumą ir pritrauks daugiau veiklų ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenei. Tokie projektai dažnai vertinami kaip vienas efektyviausių būdų išsaugoti paveldą, kai istoriniai pastatai naudojami kasdienėms paslaugoms ir renginiams.

    Pietinė oficina: darbas ir ceremonijos

    Pietinėje oficinoje įsikurs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kauno rajono filialas bei savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius. Tai reiškia, kad vienoje vietoje bus derinami verslo bendruomenės susitikimai, partnerystės ir gyventojams svarbios registravimo bei ceremonijų paslaugos.

    Renginio metu Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad šis žingsnis užbaigia nuoseklų dvaro pastatų įveiklinimą. Anot jo, atnaujintos erdvės turėtų tapti vieta, kur natūraliai susitinka kultūra, bendruomenė ir praktiniai kasdieniai poreikiai.

    „Raudondvario dvaras pulsuoja garbinga istorija, o šiandien galime pasakyti, kad žengiame paskutinį žingsnį įveiklindami visus šio dvaro pastatus“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    Šiaurinė oficina: svečių namai dvare

    Šiaurinėje oficinoje įrengti Raudondvario dvaro svečių namai, kurie turėtų papildyti dvaro renginių ir turizmo infrastruktūrą. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją paveldo objektus pritaikyti kokybiškam kultūriniam turizmui, kai lankytojams siūlomos ne tik ekspozicijos, bet ir nakvynės bei paslaugų paketai.

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius akcentavo, kad naujose patalpose tikimasi realios naudos verslo bendruomenei. Jo teigimu, sprendimas kurtis Raudondvaryje gali paskatinti aktyvesnį vietos įmonių bendradarbiavimą ir bendrų projektų atsiradimą.

    „Džiaugiuosi, kad Kauno rajono savivaldybė priėmė mūsų pasiūlymą čia kurti padalinį. Tikiu, kad šiose erdvėse gims naujos partnerystės, idėjos ir svarbūs sprendimai“, – kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.

    Simboliniai raktai renginio metu įteikti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentui Vyčiui Arlauskui, laikinai VšĮ Raudondvario dvaras direktorės pareigas einančiai Kotrynai Ingai Morkūnaitei ir Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai Skirmantei Subačienei. Atidarymo šventę muzikiniais pasirodymais papildė grupė „Vilnius Voices“.

    Kas atnaujinta ir kodėl tai svarbu

    Raudondvario dvaro oficinos buvo pastatytos Tiškevičių valdymo laikotarpiu šalia pagrindinių rūmų ir istoriškai tarnavo dvaro tarnautojų bei administracijos reikmėms. Šie neogotikos bruožų turintys pastatai yra svarbi dvaro ansamblio dalis, todėl jų restauravimas vertinamas kaip viso komplekso vientisumo atkūrimas.

    Rekonstrukcijos metu restauruoti fasadai, stogai, langai, durys ir dekoratyviniai elementai, sustiprintos konstrukcijos, atidengti ir išsaugoti istoriniai fragmentai. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas buvo ne tik sutvarkyti architektūrą, bet ir užtikrinti, kad pastatai turėtų aiškią funkciją bei būtų atviri visuomenei.

    Specialistai pažymi, kad paveldo pritaikymas paslaugoms, turizmui ir bendruomeninėms veikloms dažnai tampa tvariausiu modeliu: pastatai prižiūrimi nuolat, o investicijos grįžta per lankytojų srautus, renginius ir nuomos veiklas. Raudondvario atveju tai taip pat kuria papildomą vertę Kauno rajonui, stiprinant dvarą kaip regiono traukos centrą.

  • Varkališkių piliakalnių duomenys atnaujinti registre: aiškesnės ribos ir naujos apsaugos sąlygos

    Varkališkių piliakalnių duomenys atnaujinti registre: aiškesnės ribos ir naujos apsaugos sąlygos

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sprendimu patikslinti dviejų Kaišiadorių rajone esančių objektų duomenys Kultūros vertybių registre. Atnaujinimai palietė Varkališkių piliakalnį su priešpiliu ir gyvenviete bei Varkališkių piliakalnį II, esančius Kruonio seniūnijoje, Visginų kaime.

    Kaip nurodoma, 2026 metų balandžio 15 dieną ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino aktus, kuriais patikslintos šių objektų vertingosios savybės ir nustatyti nacionaliniai reikšmingumo lygmenys. Tokie pakeitimai paprastai reiškia tikslesnį objekto vertės apibrėžimą ir aiškesnį pagrindą jo apsaugai bei tvarkybos reikalavimams.

    Kas pasikeitė registre?

    Atnaujinant duomenis buvo patikslintos apibrėžtos teritorijų ribos ir nustatytas bendras abiejų objektų vizualinės apsaugos pozonis. Vizualinės apsaugos pozonis yra teritorija, kurioje siekiama išsaugoti paveldo objekto aplinkos vaizdą ir panoramas, todėl jo ribos tiesiogiai susijusios su galimais statybų, infrastruktūros ar žemės naudojimo sprendimais.

    Šie patikslinimai svarbūs ir dėl praktinių pasekmių: žemės savininkams, vystytojams bei savivaldybės planuotojams lengviau suprasti, kur tiksliai taikomi papildomi reikalavimai. Tikslesnės ribos padeda mažinti ginčų riziką, kai vertinamos planuojamos veiklos poveikis paveldo objektui ar jo aplinkai.

    Kam bus taikomi specialieji reikalavimai?

    Nurodoma, kad piliakalnių teritorijoms ir vizualinės apsaugos pozoniui taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Tai reiškia, kad atitinkamose zonose gali būti taikomi papildomi apribojimai ar derinimo procedūros, susijusios su statybomis, žemės darbais, kraštovaizdžio keitimu ar kita veikla.

    Po patikslinimo į vizualinės apsaugos pozonį patenka mažesnės žemės sklypų unikalūs numeriai 4905-0001-0134 ir 4905-0001-0131 dalys. Tuo pačiu pažymima, kad sklypai unikalūs numeriai 4928-0003-0086, 4905-0001-0199, 4400-0148-3716, 4905-0001-0186 ir 4400-1109-0506 į vizualinės apsaugos pozonį nebepatenka, todėl jiems minėto įstatymo reikalavimai nebetaikomi.

    Kodėl tokie patikslinimai svarbūs?

    Piliakalniai Lietuvoje laikomi vienais reikšmingiausių archeologinio paveldo objektų, o jų apsauga apima ne tik patį reljefą ar archeologinį sluoksnį, bet ir aplinkinį kraštovaizdį. Dėl to vizualinės apsaugos zonų ribos yra jautrus klausimas, nes jos gali turėti įtakos žemės sklypų naudojimui, planavimo dokumentams ir investiciniams sprendimams.

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl su atnaujinta informacija galima susipažinti oficialiose valstybės informacinėse sistemose. Praktikoje tai leidžia iš anksto įsivertinti, ar planuojama veikla patenka į paveldo apsaugos reguliavimo lauką, ir laiku pasiruošti reikalingiems derinimams.