CP v2

Tag: Kultūros paveldas

  • Bajė gobelenas keliasi į Britų muziejų: kaip bus saugomas 70 metrų viduramžių kūrinys

    Bajė gobelenas keliasi į Britų muziejų: kaip bus saugomas 70 metrų viduramžių kūrinys

    Vienas garsiausių Europos viduramžių meno kūrinių, vadinamasis Bajė gobelenas, pirmą kartą per ilgą laiką paliks Prancūziją ir bus eksponuojamas Londone. Britų muziejus skelbia, kad 70 metrų ilgio siuvinėta drobė lankytojams bus rodoma nuo 2026 metų rugsėjo iki 2027 metų liepos.

    Paroda siejama su planuojamu Vilhelmo Užkariautojo 1 000 metų jubiliejaus minėjimu ir platesniu Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės kultūrinių mainų paketu. Gobelenas įprastai saugomas ir eksponuojamas Bajė mieste Normandijoje, todėl jo išvežimas laikomas išskirtiniu sprendimu.

    Ginčai dėl būklės ir rizikų

    Kartu su džiaugsmu dėl būsimos parodos kilo ir kritikos banga: dalis paveldo saugotojų įspėja, kad transportavimas gali pakenkti jau dabar trapiai drobei. Viešai minimi skaičiai rodo, kad kūrinyje fiksuojama tūkstančiai dėmių, skylučių bei įplyšimų, o tai didina jautrumą bet kokiems pokyčiams.

    Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad senų tekstilės dirbinių didžiausi priešai yra temperatūros ir drėgmės svyravimai, taip pat vibracijos. Dėl to transportavimo planas rengiamas kaip atskiras konservavimo projektas, o ne vien logistinis perkėlimas.

    Kaip gobelenas bus gabenamas?

    Prancūzijos kultūros ministerija pranešė, kad gobelenui parengtas specialus transportavimo dėklas, skirtas sumažinti vibracijas ir smūgių poveikį kelionės metu. Taip pat numatyta griežta mikroklimato kontrolė, kad eksponatas nepatirtų staigių temperatūros ir drėgmės pokyčių.

    Pasak kultūros ministrės Catherine Pégard, ruošiantis perkėlimui atlikta daug testų ir sudaryta išsami rizikų valdymo schema, nors visiško nulio rizikos, anot jos, tokio masto objektams užtikrinti neįmanoma.

    „Nieko, absoliučiai nieko, nepalikta atsitiktinumui, ypač kai kalbame apie šio kūrinio transportavimą“, – sakė Catherine Pégard.

    Teisinėje plotmėje sprendimas skolinti gobeleną Jungtinei Karalystei taip pat buvo ginčijamas, tačiau Prancūzijos Valstybės taryba atmetė paveldo asociacijos prašymą panaikinti šį sprendimą, nurodžiusi, kad nėra kompetentinga spręsti klausimo esmės.

    Kas laukia po parodos Londone?

    Planuojama, kad po eksponavimo Britų muziejuje gobelenas sugrįš į Prancūziją, o tada jam turėtų būti pradėtas seniai numatytas restauravimo ir konservavimo etapas. Dalį darbų anksčiau buvo ketinta vykdyti anksčiau, tačiau terminai buvo nukeliami.

    Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės institucijos taip pat kalba apie laikinas kitų viduramžių artefaktų mainų parodas. Toks modelis pastaraisiais metais vis dažniau taikomas didžiųjų muziejų praktikoje, kai kartu su eksponatais keliauja ir griežti jų priežiūros standartai.

  • Spalvotos saulės baterijos istoriniuose pastatuose: nauja plėvelė išlaiko iki 95 proc. galios

    Saulės energijos plėtra susiduria su praktišku barjeru ten, kur miestai saugo istorinį vaizdą: įprastos tamsios saulės baterijos dažnai laikomos vizualiai netinkamomis. Dėl to dalis pastatų, ypač paveldo teritorijose, lieka be galimybės gaminti elektrą vietoje.

    Architektams ir pastatų savininkams vis dažniau siūlomi sprendimai, leidžiantys saulės modulius paversti ne tik inžineriniu, bet ir dizaino elementu. Pastaruoju metu dėmesį patraukė technologija, kuri leidžia fotovoltinius paviršius priderinti prie stogo čerpių, plytų ar fasado tekstūrų.

    Skaitmenizuoti ir vadinamieji išmanieji pastatai naudoja vis daugiau elektros, nes remiasi jutiklių, automatizavimo, ryšio tinklų ir duomenų apdorojimo sprendimais. Energetikos sistemos apkrovą didina ir duomenų centrai, kurie aptarnauja šiuos procesus, todėl vietinė, ant pastato gaminama elektra tampa vis svarbesnė.

    Tačiau istorinėse zonose dažnai galioja griežtesni estetiniai reikalavimai, todėl tradiciniai moduliai gali būti ribojami arba vertinami nepalankiai. Šį atotrūkį bandoma mažinti sprendimais, kurie leidžia saulės baterijoms vizualiai susilieti su aplinka.

    Aprašoma plėvelė kuriama taip, kad imituotų įvairius paviršius, o jos vizualiniai raštai formuojami mikroskopinėmis 3D struktūromis. Sprendimas siejamas su biomimikrija, kai įkvėpimo semiamasi iš gamtoje sutinkamų šviesos sąveikos principų, pavyzdžiui, drugelių sparnų optinių efektų.

    Esminė idėja ta, kad danga išlieka pakankamai skaidri: saulės šviesa gali pasiekti po ja esančius fotovoltinius elementus, todėl elektros gamyba smarkiai nenukenčia. Skelbiama, kad toks sprendimas gali išlaikyti apie 95 proc. įprastos juodos saulės baterijos galios.

    Jei deklaruojamas efektyvumas pasitvirtina realiose sąlygose, tai atveria daugiau galimybių saulės energijai ten, kur iki šiol dominavo kompromisai tarp estetikos ir tvarumo. Praktikoje tai galėtų reikšti daugiau projektų senamiesčiuose, kultūros paveldo teritorijose ar pastatuose su griežtais architektūriniais reikalavimais.

    Vis dėlto galutinį sprendimo pritaikomumą dažniausiai lemia ne vien galia, bet ir ilgaamžiškumas, atsparumas aplinkos poveikiui, montavimo sudėtingumas bei kaina. Rinkai bręstant, tokios technologijos gali tapti nišiniu, bet strategiškai svarbiu įrankiu, padedančiu didinti vietinės saulės energetikos dalį.

    Artimiausiais metais didžiausias klausimas bus, ar spalvotos ir tekstūrinės dangos bus siūlomos pakankamu mastu ir ar jas priims paveldo reikalavimus taikančios institucijos. Jei taip, saulės baterijos gali tapti beveik nepastebima pastato apdailos dalimi, o ne išskirtiniu, akis traukiančiu priedu.

  • Europos archeologijos dienos Kalvarijoje: paskaita ir kelionė į Turlojiškės kasinėjimų vietą

    Europos archeologijos dienos Kalvarijoje: paskaita ir kelionė į Turlojiškės kasinėjimų vietą

    Birželio 12 dieną Kalvarijos krašto muziejus kviečia į Europos archeologijos dienų renginį, skirtą pažinti regiono praeitį ir archeologų darbą iš arti. Organizatoriai žada ne tik pokalbį muziejuje, bet ir gyvą patirtį lauke.

    Renginio programoje numatyta archeologo Manto Daubaro paskaita, kurioje bus pristatyti naujausi tyrimų akcentai ir paaiškinta, kaip archeologai „skaito“ žemėje slypinčius ženklus. Tokie susitikimai dažnai atveria ir mažiau matomą proceso pusę: nuo radinių fiksavimo iki jų išsaugojimo.

    Po paskaitos dalyviai autobusu vyks į Turlojiškės kasinėjimų vietą. Ten archeologas gyvai pristatys radinius ir pasidalins, kaip praktiškai vyksta kasinėjimai, kokie metodai taikomi ir kodėl net menkiausios detalės gali pakeisti istorijos interpretaciją.

    Europos archeologijos dienos kasmet skatina muziejus ir tyrėjus atverti duris visuomenei, o dėmesys vis dažniau krypsta į tvarų paveldo pažinimą. Renginių tikslas ne tik parodyti atradimus, bet ir priminti, kad kultūros paveldas yra pažeidžiamas, todėl jam svarbi atsakinga priežiūra ir pagarba tyrimų taisyklėms.

    Norintiems dalyvauti rekomenduojama iš anksto pasidomėti organizacinėmis detalėmis Kalvarijos krašto muziejuje, nes vietų skaičius kelionei autobusu gali būti ribotas. Taip pat verta pasirūpinti patogia apranga ir avalyne, kadangi dalis programos vyks lauko sąlygomis.

  • Pakruojo rajone gelbėjamas avarinis paveldas: skirta 30 000 eurų Rozalimo bažnyčios stogui

    Pakruojo rajone gelbėjamas avarinis paveldas: skirta 30 000 eurų Rozalimo bažnyčios stogui

    Pakruojo rajono savivaldybė nusprendė skirti 30 000 eurų Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios stogo remontui. Savivaldybės vertinimu, stogo būklė yra avarinė, todėl darbai laikomi neatidėliotinais.

    Sprendimas priimtas po Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų projektų paraiškų vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio, kuris vyko gegužės 29 dieną. Komisijai vadovavo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja R. Budrienė.

    Šiemet konkursui buvo pateikta viena paraiška, susijusi būtent su Rozalimo bažnyčios stogu. Komisija vienbalsiai pritarė siūlymui savivaldybės administracijos direktoriui skirti lėšų šiam projektui įgyvendinti.

    Kaip skiriamos lėšos?

    Finansavimas numatomas savivaldybės biudžete kasmet ir skiriamas konkurso būdu. Lėšos priskiriamos savivaldybės programai, kuria siekiama stiprinti saugią aplinką, skatinti pilietiškumą ir bendruomenių aktyvumą.

    Tokie sprendimai dažnai siejami ne tik su pastatų priežiūra, bet ir su kultūros paveldo apsauga bei gyventojų saugumu. Avarinės būklės stogai kelia riziką tiek pačiam statiniui, tiek lankytojams, todėl savivaldybės parama gali tapti esminiu žingsniu užkertant kelią didesniems nuostoliams.

    Projektui įgyvendinti numatytos 30 000 eurų lėšos bus naudojamos stogo remonto darbams, kad būtų stabilizuota pastato būklė ir sumažintos tolesnės nykimo grėsmės. Dėl konkrečios darbų apimties ir terminų sprendimai paprastai priimami rengiant techninius dokumentus ir organizuojant rangos darbus.

  • Tarptautinė stovykla Mokslas dvaruose: ką Utenos dvaras ir Preilių pilis žada dalyviams šią vasarą

    Utenoje ir Latvijos Preiliuose rengiama tarptautinė stovykla Mokslas dvaruose, skirta pažinti kultūros paveldą ir jo panaudojimą šiandienos turizme. Iniciatyva siejama su bendru Latvijos ir Lietuvos projektu, kuriuo siekiama aktualizuoti Preilių pilį ir Utenos dvarą kaip patrauklius lankytinus objektus.

    Stovykla organizuojama įgyvendinant projektą Preilių pilies ir Utenos dvaro istorinės kelio skaitmeninimas, siekiant skatinti turizmo paslaugų plėtrą kultūros paveldo objektuose Latvijoje ir Lietuvoje. Projektas įgyvendinamas pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą ir yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

    Skaitmeninimas keičia paveldą

    Kultūros paveldo objektų skaitmeninimas vis dažniau tampa ne tik archyvavimo, bet ir praktiniu turizmo įrankiu. Europos mastu daugėja projektų, kurie leidžia lankytojams patogiau planuoti maršrutus, gauti kontekstinę informaciją vietoje, o pačioms vietovėms kurti naujas paslaugas ir pritraukti platesnę auditoriją.

    Tokių iniciatyvų nauda dažniausiai matuojama ne vien lankytojų srautais, bet ir sezoniškumo mažinimu bei didesnėmis galimybėmis pristatyti mažiau žinomus regionus. Utenos dvaras ir Preilių pilis šiame kontekste tampa pavyzdžiu, kaip istorinis paveldas gali būti įtrauktas į šiuolaikišką, per sieną jungiantį turizmo pasakojimą.

    Ką reiškia tarptautinė stovykla?

    Organizatorių teigimu, tarptautinė stovykla numatyta kaip praktinė projekto dalis, kurioje dalyviai gali susipažinti su paveldo objektais, jų istorija ir šiuolaikinio pristatymo galimybėmis. Tokios stovyklos dažnai sujungia pažintinę programą su kūrybinėmis veiklomis, edukacija ir skaitmeniniais sprendimais.

    Tarptautinis formatas svarbus ir dėl to, kad Utenos bei Preilių objektus sieja bendra maršruto idėja, todėl dalyviams atsiveria platesnis regiono pažinimo kontekstas. Praktikoje tai reiškia daugiau bendrų veiklų, patirčių mainų ir galimybę pamatyti, kaip panašūs paveldo objektai veikia skirtingose šalyse.

    Ko tikėtis dalyviams ir bendruomenėms?

    Tokios iniciatyvos dažnai duoda apčiuopiamos naudos vietos bendruomenėms, nes skatina domėtis savo krašto istorija ir kurti paslaugas, kurios išlieka ir pasibaigus projektui. Be to, jos gali sustiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, muziejų, turizmo informacijos centrų ir edukacinių įstaigų.

    Stovyklos detalės, atrankos sąlygos ir programa paprastai skelbiamos organizatorių kanaluose, todėl planuojantiems dalyvauti vertėtų sekti oficialius pranešimus. Akcentuojama, kad pagrindinis tikslas yra ne vien renginys, o ilgalaikis paveldo maršruto vystymas ir jo pritaikymas šiuolaikiniam lankytojui.

  • Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Pradedamas paraiškų priėmimas Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2027–2029 metų programai. Parama skirta kultūros paveldo objektų tyrimams, projektavimui ir tvarkybos darbams, kad vertybės būtų išsaugotos ir pritaikytos naudojimui.

    Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie valdo paminklo, valstybės saugomo arba registrinio statuso kultūros paveldo objektą. Svarbi sąlyga taikoma paminklų ir valstybės saugomų objektų valdytojams: jie turi būti sudarę apsaugos sutartį su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, kurioje apibrėžiamos lankymo sąlygos.

    Ką galima finansuoti?

    Valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami valstybės saugomų ir registrinių objektų taikomieji tyrimai. Tokiam finansavimui numatoma iki 90 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Valstybės saugomiems objektams taip pat gali būti finansuojamas tvarkybos darbų projekto parengimas, patys tvarkybos darbai ir jiems būtini taikomieji tyrimai. Viešiesiems juridiniams asmenims, išskyrus religines bendruomenes, numatoma iki 60 proc., o privačioms įstaigoms, fiziniams asmenims ir religinėms bendruomenėms – iki 80 proc., abiem atvejais neviršijant 600 000 eurų.

    Registriniams objektams numatytas atskiras prioritetas, kai reikia skubiai pašalinti avarijos grėsmę. Tokiems darbams gali būti skiriama iki 80 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Programoje taip pat numatytas Šventojo Sosto kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimas. Šiuo atveju gali būti dengiama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

    Kur ir iki kada teikti paraišką?

    Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje KPEPIS. Pildant paraišką sistemoje, reikia pasirinkti paraiškų skiltį ir atitinkamą finansavimo paraiškos formą kultūros vertybių saugojimo darbams.

    Teikiant paraišką svarbu iš anksto pasiruošti privalomus dokumentus ir įsitikinti, kad pateikiami duomenys sutampa su objekto teisiniu statusu Kultūros vertybių registre. Praktikoje būtent dokumentų trūkumai, netikslūs darbų aprašai ar neaiškus darbų pagrindimas dažniausiai tampa priežastimi, dėl kurios paraiškas tenka tikslinti.

    Ką verta įsivertinti prieš teikiant?

    Kultūros paveldo tvarkybos finansavimas paprastai skiriamas etapais, todėl paraiškoje itin svarbu aiškiai aprašyti darbų seką ir jų būtinumą, ypač kai kalbama apie avarinės būklės šalinimą. Taip pat vertinama, ar objektas atveriamas visuomenei ir ar sudarytos realios sąlygos jį lankyti, jeigu tai numatyta apsaugos sutartyje.

    Jeigu kyla klausimų dėl paraiškos pildymo ar reikalavimų, konsultacijas teikia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Iki paraiškų termino pabaigos rekomenduojama nelaukti paskutinių dienų, nes sistemoje pateikimui gali prireikti papildomų patikslinimų.

  • Palangos kurorto muziejus rengia prisiminimų popietę: bus pagerbtas jūros tyrinėtojas Jūračius Liachovičius

    Palangos kurorto muziejus birželio 13 dieną 14 valandą kviečia į prisiminimų popietę „Jūros paviliotas“, skirtą palangiškio istoriko ir jūrinių ekspedicijų organizatoriaus Jūračio Liachovičiaus (1946–2017) atminimui. Muziejus tikisi suburti žmones, kurie jį pažinojo, su juo dirbo ar tiesiog nori prisiminti jo nuveiktus darbus Palangai ir Lietuvos jūriniam paveldui.

    Renginio sumanymas – ne oficialus minėjimas, o gyvas pasakojimų vakaras, kuriame skambės asmeniniai prisiminimai, istorijos ir detalės iš kasdienio bendravimo. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios popietės padeda miesto istoriją išlaikyti ne tik dokumentuose, bet ir žmonių atmintyje.

    Gyvenimas, susietas su jūra

    J. Liachovičiaus veikla buvo glaudžiai susijusi su Palanga, švietimu ir turizmu – jis dirbo istorijos mokytoju, vėliau ėjo pareigas kelionių ir ekskursijų biure, taip pat vadovavo turizmo centrui. Šios patirtys formavo jo gebėjimą sudėtingą istorijos medžiagą pateikti suprantamai ir įtraukiai, o tai vėliau tapo svarbu ir muziejinei veiklai.

    Nuo 2003 metais jis savo profesinį kelią siejo su Klaipėdos universitetu, kuriame dirbo iki 2014 metų. Čia jis prisidėjo prie jūrinės krypties projektų ir, pasak muziejaus, kasmet koordinuodavo 10–15 didelės apimties archeologinių ekspedicijų.

    Povandeninė archeologija ir nuskendusių laivų istorijos

    Reikšminga J. Liachovičiaus biografijos dalis – povandeninio kultūros paveldo tyrimai, kur jis minimas kaip vienas šios srities pradininkų Lietuvoje. Muziejus primena, kad jis vadovavo 40 povandeninio kultūros paveldo tyrimų ekspedicijų ir nuosekliai rinko informaciją apie laivų sudužimo vietas bei istorinius objektus Lietuvos vandenyse.

    Jo sukaupta ir apdorota medžiaga papildė Lietuvos vandenyse nuskendusių ir sudužusių laivų registrą, kuris svarbus tiek mokslininkams, tiek paveldo apsaugos institucijoms. Tokie registrai leidžia geriau planuoti tyrimus, vertinti povandeninių radinių reikšmę ir apsaugoti jautrias vietas nuo niokojimo.

    Palangos kurorto muziejaus kryptis

    Nuo 2014 metų vasario 2 dienos iki pat mirties 2017 metų spalio 15 dieną J. Liachovičius vadovavo Palangos kurorto muziejui. Muziejus pažymi, kad jis siekė, jog miesto istorija būtų prieinama ne tik svečiams, bet ir patiems palangiškiams – per renginius, pasakojimus ir bendruomenę įtraukiantį darbą.

    Prisimenant jo indėlį, į popietę kviečiami visi, norintys pasidalyti asmeninėmis istorijomis, nuotraukomis ar prisiminimais. Renginio organizatoriai tikisi, kad šis susitikimas taps proga dar kartą įvertinti, kiek daug miesto atminčiai reiškia žmonės, kurie ją rinko, sistemino ir pasakojo kitiems.

    Prisiminimų popietė „Jūros paviliotas“ vyks Palangos kurorto muziejuje birželio 13 dieną 14 valandą. Dalyvavimas – atviras visiems, kurie nori pagerbti J. Liachovičiaus atminimą ir išgirsti jo gyvenimo kelią lydėjusias istorijas.

  • VII simpoziumas „Versmės“ Pievėnuose: iki rugsėjo pabaigos laukia paskaitos, koncertai ir dirbtuvės

    Nuo birželio 4 dienos iki rugsėjo 26 dienos Pievėnuose vyks VII sakralinio meno ir paveldo simpoziumas „Versmės“. Renginys šiemet įgauna papildomą prasmę, nes Pievėnai mini 600 metų jubiliejų.

    Organizatoriai kviečia visus, kuriems įdomi krašto istorija, sakralinis menas ir paveldas, prisijungti prie programos, kuri tęsis visą vasarą. Numatyti renginiai orientuoti ir į vietos bendruomenę, ir į platesnę auditoriją iš regiono.

    Ką siūlo „Versmės“ programa

    Simpoziumo metu planuojamos paskaitos, praktinės dirbtuvės, mokymai ir koncertai, taip pat religinės bendruomenės renginiai. Tokia programa atspindi įprastą sakralinio paveldo iniciatyvų kryptį, kai siekiama sujungti tradiciją, edukaciją ir gyvą kultūrinį vyksmą.

    Pastaraisiais metais panašūs renginiai vis dažniau akcentuoja ne tik paveldo saugojimą, bet ir jo pažinimą per patirtį. Dirbtuvės ir mokymai leidžia lankytojams geriau suprasti, kaip gimsta sakralinio meno kūriniai ir kuo išskirtiniai vietos istorijos ženklai.

    Transliacijos ir prieinamumas

    Norintys dalyvauti nuotoliu paskaitas ir šv. Mišias galės stebėti tiesiogiai socialiniuose tinkluose. Transliacijos numatytos Mažeikių krašto kultūros paveldo, Pievėnų bendruomenės ir Tirkšlių kultūros centro feisbuko paskyrose.

    Toks sprendimas padeda renginiui pasiekti platesnę auditoriją, ypač žmones, kurie negali atvykti į Pievėnus. Tai taip pat prisideda prie regioninių kultūros iniciatyvų matomumo ir skatina įsitraukimą ne tik renginių dienomis, bet ir ilgiau.

    Kodėl tai svarbu Pievėnams

    Simpoziumas „Versmės“ vyksta Pievėnams minint 600 metų sukaktį, todėl renginių ciklas tampa ir bendruomenės jubiliejaus dalimi. Tokios datos dažnai paskatina atidžiau pažvelgti į vietos paveldą, jo būklę ir galimybes jį aktualinti šiandien.

    Organizatoriai primena, kad programa apima skirtingo formato susitikimus, todėl kiekvienas gali rasti tinkamą būdą įsitraukti. Nuo paskaitų iki koncertų ar dirbtuvių, „Versmės“ siekia sujungti pažinimą ir bendrystę per kultūrą.

  • Nidos švyturys – vienintelis Lietuvos taškas Europos švyturių kelyje: kas keisis šią vasarą

    Nidos švyturys – vienintelis Lietuvos taškas Europos švyturių kelyje: kas keisis šią vasarą

    Nidos švyturys kol kas išlieka vienintelis Lietuvos objektas, įtrauktas į Europos švyturių kelią. Neringos muziejai skelbia švyturio sezono pradžią ir kviečia į susitikimą, kuriame bus aptarta, ką toks tarptautinis statusas reiškia vietos bendruomenei ir turizmui.

    Birželio 4 dieną Nidos švyturio administraciniame pastate Švyturio gatvėje 1 vyks susitikimas su Europos švyturių kelio nariais. Kartu su Neringos muziejų vadove, istorike dr. Lina Motuziene, jie pristatys iniciatyvos kryptį ir galimas naudas regionui.

    Kas yra Europos švyturių kelias?

    Europos švyturių kelias vienija skirtingų šalių švyturius ir jų valdytojus, siekiančius saugoti jūrinį paveldą bei kurti bendrus kultūrinius projektus. Iniciatyva jungia 145 švyturius 13 Europos valstybių, o maršrutas driekiasi nuo Norvegijos iki Portugalijos.

    Organizacijos tikslas yra ne tik istorijos sklaida, bet ir tvarus švyturių infrastruktūros įveiklinimas. Tai reiškia, kad švyturiai vis dažniau matomi kaip kultūriniai traukos taškai, galintys prailginti turistinį sezoną ir paskatinti lankytojus rinktis mažiau masines kryptis.

    Tarptautinė misija Baltijos jūroje

    Šiuo metu organizacinė komanda vykdo kelionę laivu „Gamle Oksøy“ ir lanko Šiaurės bei Baltijos jūrų švyturius. Iš viso planuojama aplankyti 11 valstybių ir 22 švyturius, stiprinant bendradarbiavimą tarp skirtingų pakrančių bendruomenių.

    Lietuva ir Nidos švyturys yra penktoji įgulos stotelė nuo kelionės pradžios. Laivas birželio 4 dieną švartuosis Klaipėdos uoste, nes dėl seklių Kuršių marių vandenų pasiekti Nidos krantų neturi galimybės.

    Ekskursija ir sezono pradžia

    Tą patį vakarą po susitikimo numatyta nemokama ekskursija Nidos švyturyje. Jos metu lankytojai bus kviečiami prisiminti pirmąjį Nidos švyturį, vadintą Raudonuoju Kristupu, pastatytą 1874 metais, ir susipažinti su dabartiniu švyturiu, veikiančiu nuo Urbo kalno.

    Neringos muziejai taip pat praneša, kad vasaros sezonu švyturį planuojama lankyti kasdien nuo 12 iki 18 valandos. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie atviri lankymo formatai tampa svarbia šiuolaikinio paveldo kryptimi, kai istorinis objektas išsaugomas, bet kartu pritaikomas pažinimui ir edukacijai.

    Iniciatyvos rengėjai pabrėžia, kad švyturių kelias yra atviras naujiems nariams, todėl Nidos pavyzdys gali tapti postūmiu ir kitiems Lietuvos pakrantės objektams. Kol kas Nidos švyturys išlieka vienintelis Lietuvos švyturys šiame Europos tinkle, tačiau sąrašas nėra baigtinis.

  • Birštono savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: ką reikės daryti Architektūros ir kraštotvarkos skyriuje

    Birštono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms. Atranką organizuoja Viešojo valdymo agentūra, o dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 11 dienos imtinai.

    Skelbime nurodoma, kad tai karjeros valstybės tarnautojo pozicija, kuriai taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Pareigybei numatytas pareiginės algos koeficientas – 1,40, o tiksli suma priklausys nuo taikomos valstybės tarnybos apmokėjimo tvarkos ir konkrečių asmens duomenų.

    Pagrindinės būsimo darbuotojo užduotys siejamos su administracinių paslaugų teikimu ir teisės aktų bei administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra. Daugiausia dėmesio bus skiriama Savivaldybės vertingų kultūros paveldo objektų tvarkymo ir priežiūros, taip pat kraštovaizdžio, architektūros, želdynų, miškų ir bendros miesto estetikos sričių klausimams.

    Kandidatuojantiems keliami aiškūs kvalifikaciniai reikalavimai. Pretendentai turi būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) arba lygiavertę kvalifikaciją kraštovaizdžio architektūros arba aplinkos inžinerijos kryptyse.

    Alternatyviai galima kandidatuoti ir tuomet, jei turimas aukštasis universitetinis išsilavinimas bei bent 1 metų darbo patirtis kraštovaizdžio ar biologinės įvairovės srityje. Praktikoje tokia patirtis dažniausiai reiškia gebėjimą dirbti su želdynų, gamtinės aplinkos tvarkymo ar teritorijų planavimo temomis ir suprasti, kaip prižiūrimi viešieji estetiniai bei gamtiniai objektai.

    Dėl papildomos informacijos apie pareigybės turinį Savivaldybė nurodo galimybę kreiptis į Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėją Mantą Michaliunjo. Dėl atrankos procedūrų klausimų galima kreiptis į Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėją Aušrą Slavinskienę.

    Dokumentai teikiami elektroniniu būdu per viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalą. Kandidatams įprastai svarbu įvertinti, kad valstybės tarnybos atrankose gali būti taikomi kompetencijų vertinimo etapai, todėl verta iš anksto pasirengti ir aiškiai pagrįsti tiek išsilavinimą, tiek praktinę patirtį.