CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkija ir Ukraina ne visada kalba vienu balsu: kur sutampa interesai versle, gynyboje ir ES kelyje

    Lenkijos ir Ukrainos santykiai ne kartą išgyveno įtampos periodus, tačiau abiejų šalių interesai išlieka glaudžiai susiję saugumo, ekonomikos ir Europos integracijos klausimais. Tai akcentuota konferencijoje, skirtoje Ukrainos nepriklausomybės keliui ir integracijai į Vakarų struktūras aptarti.

    Diskusijose pabrėžta, kad praktinis bendradarbiavimas dažniausiai stiprėja tuomet, kai šalys susitelkia į konkrečius projektus: prekybą, investicijas, technologijų kūrimą ir gynybos pramonę. Pasak pranešėjų, būtent čia atsiranda daugiausia bendrų vardiklių, net jei politiniuose pareiškimuose kartais skamba skirtingi akcentai.

    Lenkijos valdžios atstovai priminė istorinį faktą, kad Lenkija buvo viena pirmųjų valstybių, pripažinusių Ukrainos nepriklausomybę 1991 metais. Taip pat pažymėta, kad Ukrainoje veikia tūkstančiai Lenkijos kapitalo ar su Lenkija susijusių verslo subjektų, o karo metu bendradarbiavimo formos persiorientavo į atsparumo didinimą ir tiekimo grandinių stabilumą.

    Ukrainos diplomatai pabrėžė, kad europinė integracija Ukrainai yra civilizacinis pasirinkimas, o tokios sritys kaip naujosios technologijos ir gynybos pramonė tapo vienomis svarbiausių ekonomikos atramų. Pasak jų, dalis pažangos buvo pasiekta kuriant ekonominį atsparumą ir pasitelkiant tarptautinę paramą, tačiau pagrindinis tikslas išlieka aiškus – nuoseklus priartėjimas prie Europos Sąjungos standartų.

    Gynybos pramonė ir inovacijos

    Konferencijoje akcentuota, kad Ukrainos gynybos sektoriuje veikia ne tik valstybinės, bet ir privačios įmonės, kurios konkuruoja rinkos sąlygomis. Tokia struktūra, pasak dalyvių, skatina greitesnį inovacijų diegimą, o gynybos užsakymų logika neretai persiduoda ir civilinėms technologijoms.

    Diskusijose kaip svarbi kryptis įvardytas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, ypač tarptautiniu mastu. Taip pat pabrėžta, kad Lenkija Ukrainai išlieka viena svarbiausių vartų į Europos rinką, o bendri projektai gynybos pramonėje gali būti vienas iš būdų pagilinti ekonominius ryšius.

    ES parama ir „Ukraine Facility“

    Kalbant apie Ukrainos kelią į Europos Sąjungą, daug dėmesio skirta paramos mechanizmams ir jų priežiūrai. Paminėtas ES instrumentas „Ukraine Facility“, kuriuo siekiama stabilizuoti Ukrainos finansus ir padėti įgyvendinti reformas, kartu finansuojant atsigavimą bei atstatymą.

    Konferencijoje pabrėžta, kad europinės procedūros numato griežtus auditus, tačiau realus iššūkis – užtikrinti, kad parama virstų skaidriais projektais vietoje. Ši tema įgijo ypatingą svarbą karo sąlygomis, kai spartus poreikių finansavimas turi derėti su atsakomybe ir kontrole.

    Korupcijos iššūkis ir institucijos

    Viena jautriausių diskusijų temų išliko korupcija, kuri įvardyta kaip ilgalaikis Ukrainos Achilo kulnas. Kartu akcentuota, kad visuomenės požiūris keičiasi: korupcija vis dažniau vertinama kaip nepriimtina, o bandymai riboti antikorupcinių institucijų galias sulaukia protestų.

    „Ukraina išgyvena antikorupcinės terapijos laikotarpį: sistema veikia, bet jai nuolat reikia politinės valios ir visuomenės spaudimo“, – sakė vienas konferencijos dalyvių.

    Taip pat aptartos institucijos, atsakingos už kovą su korupcija, įskaitant Ukrainos antikorupcinį biurą NABU, Specialiąją antikorupcinę prokuratūrą SAP ir Aukštąjį antikorupcinį teismą. Dalyviai pažymėjo, kad skaidrumo standartai tampa vienu iš svarbiausių kriterijų tiek siekiant ES integracijos, tiek pritraukiant investicijas.

    Galiausiai priminta, kad Lenkija prisijungė prie tarptautinės Ukrainos rėmėjų koordinavimo platformos, kuri siekia suderinti donorų paramą ir atstatymo prioritetus. Verslo atstovų teigimu, tai gali atverti daugiau galimybių Lenkijos įmonėms dalyvauti projektuose, tačiau kartu reikalaus nuoseklaus skaidrumo ir aiškių taisyklių viešuosiuose pirkimuose.

  • Italija prašo mažiau SAFE lėšų gynybai: Europos Komisija žada antrą kvietimą, šansai Lietuvai ir Lenkijai

    Italija nusprendė pasinaudoti mažesne Europos Sąjungos programos SAFE suma, nei planuota anksčiau. Apie tai, remdamasis agentūros ANSA informacija, žurnalistams pranešė Italijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

    Pasak jo, Roma kreipsis dėl maždaug 8,9 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo svarstoma didesnė suma. Sprendimą jis aiškino poreikiu daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką.

    „Nusprendėme naudoti mažiau lėšų, nes reikia daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką“, – sakė Antonio Tajani.

    Ministras taip pat teigė, kad Italijos gynybos ministerija parengs projektų sąrašą, kuriems būtų panaudotos SAFE lėšos. Jo vertinimu, dalis iniciatyvų jau buvo planuotos anksčiau, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis.

    Antonio Tajani nurodė, kad realus lėšų panaudojimas galėtų prasidėti nuo kitų metų. Tuo metu Europos Komisija patvirtino gavusi Italijos paraišką mažesnei sumai, nei buvo deklaruota pradinėse diskusijose.

    Kas yra SAFE ir kodėl svarbu

    SAFE (Security Action for Europe) yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas gynybos išlaidoms didinti, veikiantis paskolų principu. Bendra programos apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – greičiau finansuoti bendrus ar suderintus gynybos pajėgumų stiprinimo projektus.

    Programos logika paprasta: valstybės gali skolintis palankesnėmis sąlygomis, o finansuojami projektai turi prisidėti prie Europos gynybos pajėgumų stiprinimo, įskaitant bendrus pirkimus ir suderinamumą.

    Kas gali pasikeisti Lietuvai ir Lenkijai

    Italijai prašant mažiau, dalis SAFE resursų gali likti nepanaudota pirmajame etape. Europos Komisijos atstovas yra užsiminęs, kad dar šiais metais gali būti paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas, kad likusios lėšos būtų perskirstytos.

    Lenkijos pusė jau yra viešai sakiusi, kad domisi dalyvavimu antrajame kvietime. Toks scenarijus reikštų, kad regiono valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, atsirastų papildoma galimybė siekti finansavimo projektams, susijusiems su gynybos pajėgumų plėtra ir bendrais pirkimais.

    Italijos vidaus diskusijos

    Italijoje SAFE idėja anksčiau sulaukė kritikos, ypač iš centrokairės opozicijos politikų, kurie akcentavo, kad didesni prioritetai turėtų būti skiriami sveikatos apsaugai ir švietimui. Ši vidaus politinė įtampa padeda paaiškinti, kodėl vyriausybė pasirinko mažesnį įsipareigojimą gynybos finansavimui per SAFE.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja spaudimas didinti gynybos finansavimą dėl prastėjančios saugumo situacijos ir poreikio greičiau užpildyti pajėgumų spragas. Dėl to antrasis SAFE kvietimas, jei bus paskelbtas, gali sulaukti aktyvesnės konkurencijos tarp valstybių.

  • UEFA linksta nutraukti FIFA turnyrų boikoto planus: ką reiškia atsitraukimas nuo Infantino plano

    UEFA linksta nutraukti FIFA turnyrų boikoto planus: ką reiškia atsitraukimas nuo Infantino plano

    Europos futbolą valdanti UEFA, remiantis su situacija susipažinusiais šaltiniais, ketina atsisakyti planuoto FIFA turnyrų boikoto. Sprendimas siejamas su gautomis garantijomis, kad FIFA prezidento Gianni Infantino palaikyta privataus investavimo schema nebus atgaivinta.

    Pasak tarptautinės naujienų agentūros AP cituojamo asmens, klausimas turėtų būti aptartas UEFA narių susitikime ketvirtadienį. UEFA viešo komentaro iki šiol nepateikė, tačiau ankstesniuose pareiškimuose pabrėžė, kad jai svarbios aiškios ir ilgalaikės garantijos.

    Kas buvo boikoto priežastis

    Liepos pabaigoje UEFA paskelbė, kad jos 55 narės nesidalins FIFA varžybose tol, kol bus gyvas vadinamasis FIFA Forward Enterprise pasiūlymas. Pagal jį išorės investuotojai galėjo įsigyti dalis naujai kuriamos dukterinės įmonės, kuri būtų valdžiusi FIFA komercines ir renginių veiklas, įskaitant Pasaulio čempionatą.

    Kritikai tokį modelį laikė bandymu perkelti pagrindinių turnyrų finansinę kontrolę į struktūrą, kurioje atsirastų privataus kapitalo interesai. UEFA savo ruožtu akcentavo, kad futbolo valdymas turi remtis solidarumu, sportiniu principu ir federacijų atsakomybe, o ne investuotojų grąža.

    Rugpjūčio pradžioje FIFA pranešė atsisakanti griežtai kritikuoto pasiūlymo, tačiau UEFA tuomet teigė, kad vien to nepakanka. Organizacija nurodė dvi sąlygas: kad būtų galutinai atsiimti planai dėl pagrindinių varžybų komercializavimo per naują struktūrą ir kad būtų suteiktos patikimos garantijos, jog panašūs bandymai nepasikartos.

    Kokios gali būti pasekmės varžyboms

    Jei UEFA dabar oficialiai atšauktų boikoto grėsmę, tai išspręstų dalyvavimo klausimą artėjančiame pasaulio jaunimo futbolo turnyre, kuriame numatytos ir Europos rinktinės. Tarp jų minimos Lenkijos, Anglijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos ir Italijos komandos.

    Toks posūkis FIFA turnyrams reikštų mažesnę riziką dėl dalyvių sudėties ir transliacijų vertės, o UEFA pusėje tai būtų signalas, kad derybose pavyko pasiekti bent dalį reikalautų užtikrinimų. Vis dėlto realus lūžis priklausys nuo to, ar garantijos bus įtvirtintos aiškiai ir ilgesniam laikui, o ne tik vienkartinėmis deklaracijomis.

    Didėjanti įtampa FIFA viduje

    Ši istorija vyksta platesnio konflikto fone: dalis nacionalinių federacijų viešai atsitraukia nuo paramos Gianni Infantino perrinkimui 2027 metais. Pastarosiomis dienomis apie tokį sprendimą pranešė Italijos ir Rumunijos futbolo vadovai, akcentuodami vienybės, pasitikėjimo ir dialogo stoką.

    „Toliau dirbsime kartu su UEFA ir kitomis Europos federacijomis, kad futbolas išliktų paremtas nuopelnais, solidarumu, tvarumu ir sirgalių vaidmeniu“, – sakė Italijos futbolo federacijos prezidentas Giovanni Malagò.

    „FIFA šiandien reikia lyderio, kuris kurtų sutarimą ir vienybę, įkvėptų pasitikėjimą ir gebėtų suvienyti, o ne didinti skirtis“, – sakė Rumunijos futbolo federacijos vadovas Răzvan Burleanu.

    Infantino pozicijas vis dar remia dalis įtakingų futbolo šalių ir regioninių asociacijų, todėl artimiausi mėnesiai gali tapti lemiami, ar pavyks sumažinti įtampą tarp FIFA ir Europos bloką telkiančios UEFA. Jei boikoto planas bus atšauktas, tai gali būti laikoma taktiniu kompromisu, tačiau ne būtinai galutiniu konflikto sprendimu.

  • Działka ROD kainos šokiruoja: už „sklypą“ prašo kaip už butą – kas kelia sumas

    Šeimos sodų sklypai Lenkijoje, vadinami ROD, pastaraisiais metais tapo viena geidžiamiausių miesto poilsio alternatyvų. Liublino gyventoja Gražyna pasakoja, kad sodas jai yra ne tik pomidorai ar gėlynai, bet ir kasdienis būdas pailsėti nuo įtampos.

    Tačiau persikrausčiusi į kitą miesto dalį ji susidūrė su netikėta realybe: noras rasti naują sklypą arčiau namų atsitrenkė į kainas, kurios, jos teigimu, primena būsto rinką. Skelbimuose ji pamatė sumas, kurios už nedidelį sodą, pasak jos, dar visai neseniai atrodė neįsivaizduojamos.

    Sumos, kurios priverčia persigalvoti

    Pirmasis variantas, kurį Gražyna apžiūrėjo, kainavo apie 9 000 eurų, nors sode reikėjo nemažai darbo ir investicijų. Kitas sklypas buvo įkainotas daugiau nei 11 000 eurų, o labiausiai patikęs, su didesne pavėsine, vandeniu ir elektra, siekė maždaug 13 500 eurų.

    Šios kainos, jos žodžiais, privertė grįžti prie minties paprasčiausiai važinėti į senąjį sodą, nors kelionė per miestą užtrunka. Ji sako supratusi, kad vienkartinė suma dažnai tampa didžiausia kliūtimi net tiems, kurie turi savo sklypą ir galėtų jį perleisti.

    „Galvojau, kad ne taip išgirdau. Atrodė, lyg mokėčiau už prabangą, nors ten dar reikėjo nemažai įdėti darbo“, – sakė Gražyna.

    Kodėl ROD „sklypas“ nėra žemės pirkimas

    Nors kasdienėje kalboje sakoma „parduodu sklypą“, ROD atveju dažniausiai perleidžiama ne nuosavybė į žemę, o teisė naudotis konkrečiu plotu. Tai reglamentuoja Lenkijos šeimos sodų įstatymas: žemė paprastai priklauso sodų asociacijai ar kitam valdytojui, o sodininko nuosavybė yra tai, ką jis įrengė savo lėšomis.

    Dėl to pirkėjas realiai moka už sklype esančią infrastruktūrą ir sukurtą vertę: pavėsinę, terasą, tvorą, šiltnamį, vaismedžius, krūmus, takelius, vandens atvedimą ar elektros instaliaciją. Šie elementai ir paaiškina, kodėl dviejų panašaus dydžio sklypų kainos gali skirtis kelis kartus.

    Pandemija ir nauji įpročiai pakėlė paklausą

    Didžiausias kainų šuolis, pasak pašnekovės ir vietos rinkos stebėtojų, įvyko per pandemiją, kai daugelis miestų gyventojų ėmė ieškoti erdvės lauke. ROD sodas tapo kompromisu tarp buto ir nuosavo namo su kiemu, o dirbant nuotoliu kai kam virto ir alternatyvia darbo vieta šiltuoju sezonu.

    Nors ribojimai baigėsi, susidomėjimas išliko, ypač didmiesčiuose ir jų prieigose. Prie paklausos prisideda ir augantis noras daugiau laiko leisti žaliose erdvėse, taip pat maisto auginimo namų ūkyje populiarėjimas, kuris, kylant pragyvenimo kaštams, vėl tapo praktiškas ne vien iš hobio pusės.

    Lemiamas faktorius – atstumas iki namų

    Kainas smarkiai formuoja vieta: sklypas, pasiekiamas per 10–15 minučių, daugeliui atrodo vertesnis už tokį patį, bet esantį už keliolikos kilometrų. Trumpas atstumas leidžia užsukti net valandai, palaistyti augalus ar tiesiog išgerti kavos, todėl tokie sodai dažnai laikomi prabangos preke.

    Gražyna sako, kad būtent tai jai tapo svarbiausia pamoka: didžiausias patogumas yra ne pavėsinės dydis, o galimybė greitai pabėgti į savo žalumos kampą. Dėl to ji kol kas pasilieka senąjį sklypą ir toliau stebi rinką, tikėdamasi rasti variantą, kurio kaina atrodytų pagrįsta.

  • Ukraina ir Lenkija pradeda bandomą CO2 surinkimo ir saugojimo koridorių per sieną

    Ukraina ir Lenkija pradeda bandomą CO2 surinkimo ir saugojimo koridorių per sieną

    Ukrainos energetikos grupė „Naftogaz“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Lenkijos įmone „C-Questra Poland“ dėl tarpvalstybinio anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir ilgalaikio saugojimo projekto.

    Susitarimu numatytas bandomasis modelis, kuriuo pramonėje susidarančios CO2 emisijos būtų sugaunamos, paruošiamos transportui ir per sieną nukreipiamos į geologiškai tinkamas vietas nuolatiniam saugojimui po žeme.

    Projektas buvo patvirtintas per Ukraine Recovery Conference 2026 konferenciją Gdanske. Iniciatyva laikoma dalimi platesnių Ukrainos pastangų stiprinti energetinį atsparumą ir pritraukti investicijų į mažesnės taršos sprendimus, ypač pramonės sektoriuose.

    Kaip veiktų CO2 saugojimas

    Numatoma remtis anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijomis, kurios Europoje vis dažniau siejamos su sunkiai dekarbonizuojamomis šakomis, tokiomis kaip cementas, chemijos pramonė ar metalo gamyba. Tokiose srityse vien elektrifikacijos ar atsinaujinančių išteklių dažnai nepakanka, todėl CO2 surinkimas tampa papildoma priemone emisijoms mažinti.

    Techniniame plane minimas ir scenarijus, kai išeksploatuoti naftos ir dujų telkiniai, pasibaigus gavybai, galėtų būti pritaikyti kaip nuolatinės saugyklos. Tokia praktika jau taikoma kai kuriose šalyse, kur CO2 injekuojamas į gilius geologinius sluoksnius, o sandarumą užtikrina uolienų struktūros.

    Kodėl svarbus tarpvalstybinis modelis

    Tarpvalstybinės grandinės logika paremta tuo, kad pramonės emisijų šaltiniai ir tinkamos saugojimo vietos ne visada sutampa vienoje valstybėje. Tokiu atveju CO2 transportas gali tapti ekonominiu sprendimu, jei yra aiški reguliacinė sistema, suderinti leidimai ir užtikrinta atsakomybė už ilgalaikį saugumą.

    „Šiuo bendradarbiavimu siekiame Lenkijos ir Ukrainos pramoninį bei geologinį papildomumą paversti praktišku dekarbonizacijos koridoriumi“, – sakė „C-Questra“ valdybos pirmininkas Walidas Sinno.

    Pasak jo, tikslas yra sukurti ekonomiškai gyvybingą bandomąjį projektą, kuris parodytų, kaip surinktas CO2 gali būti saugiai transportuojamas ir nuolat saugomas tinkamose geologinėse formacijose.

    „Naftogaz“ teigimu, susitarimas yra vienas iš keliolikos komercinių paktų, pasiektų konferencijoje, orientuotų į ilgalaikį energetikos sektoriaus stabilumą. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad kuriant projektą numatoma remtis praktika, kurią jau yra išbandžiusios Europos valstybės, plėtojančios CO2 saugojimą jūrinėse ar buvusių telkinių struktūrose.

    Ką tai gali reikšti regionui

    Jei bandomasis etapas pasiteisintų, jis galėtų tapti pagrindu didesnio masto infrastruktūrai, apimančiai CO2 surinkimo įrenginius, transportavimo tinklus ir licencijuotas saugojimo aikšteles. Toks modelis svarbus ir dėl to, kad ES klimato politikos kryptis vis labiau remiasi ne vien emisijų mažinimu šaltinyje, bet ir technologijomis, leidžiančiomis valdyti likutines emisijas.

    Kartu ekspertai pabrėžia, kad CO2 saugojimo projektams būtini griežti monitoringos, atsakomybės ir duomenų skaidrumo standartai, nes visuomenės pasitikėjimas čia tampa tokia pat svarbia sąlyga kaip ir geologinis tinkamumas. Dėl to bandomieji projektai dažnai vertinami kaip kritinis žingsnis prieš priimant investicinius sprendimus didesniems pajėgumams.

  • Lenkijos cyberkariuomenei – papildomas finansavimas: pinigai skiriami specialistų atlyginimams

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pranešė, kad šalies Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms bus skirta papildomų lėšų. Jos bus skiriamos iš Kibernetinio saugumo fondo ir pirmiausia numatytos kariuomenės kibernetinio saugumo specialistų atlyginimams.

    Ministro teigimu, tikslas paprastas: valstybė nori išlaikyti aukštos kvalifikacijos žmones tarnyboje ir sustiprinti pajėgumus atremiant vis sudėtingesnes atakas. Kiek tiksliai sudarys papildomas finansavimas, jis neatskleidė, nurodydamas, kad sumos yra neviešinamos.

    Rekordinės išlaidos kibernetiniam saugumui

    K. Gawkowskis pabrėžė, kad Lenkijos išlaidos kibernetiniam saugumui pasiekė rekordines aukštumas. Pasak jo, šiuo metu jos viršija 1 150 000 000 eurų, o papildomai vykdomos ir investicinės programos.

    Anot ministro, ankstesniais dvejais metais metinės išlaidos siekė apie 920 000 000 eurų. Toks augimas, jo vertinimu, atspindi tiek didėjantį grėsmių mastą, tiek poreikį konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl talentų.

    „Žmonės, dirbantys šiuose padaliniuose, turėtų gerai uždirbti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ne tik gynyba, bet ir technologinė suverenitetas

    Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadovas brigados generolas dr. inž. Mariuszas Chmielewskis akcentavo, kad padaliniai rūpinasi ne vien incidentų prevencija ir reagavimu. Jo teigimu, dalis jautriausių ir kritinių technologijų kuriamos pačioje kariuomenės struktūroje, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių sprendimų.

    Generolas išskyrė, kad kibernetinėje gynyboje dirba inžinieriai ir mokslo laipsnius turintys specialistai, kurie kuria bei analizuoja technologijas. Papildomos fondo lėšos, anot jo, yra priemonė išlaikyti šį kompetencijų branduolį ir nuosekliai auginti gebėjimus.

    „Tas technologijų dalis, kurios yra ypač jautrios ir kritiškai svarbios, kuriame savarankiškai“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

    DI modeliai – dar vienas stiprinimo elementas

    Pasak M. Chmielewskio, skaitmeninimo ministerija taip pat padės kibernetinėms pajėgoms iš sąjungininkų gauti pažangius dirbtinio intelekto modelius. Jie, generolo vertinimu, gali prisidėti prie grėsmių analizės, aptikimo ir greitesnio reagavimo procedūrų.

    Jis pažymėjo, kad kariuomenė jau dabar naudoja ir Lenkijoje kuriamus DI sprendimus, pritaikytus konkretiems gynybos poreikiams. Tuo pat metu siekiama įsigyti ir pačius pažangiausius užsienio modelius, kurie, kaip teigiama, galėtų būti gauti dar šiemet.

    „Suprantame, kaip aparatinė įranga ir programinė įranga gali stiprinti mūsų atsparumą“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

  • Lenkija svarsto specialų įstatymą DI gigafabrikai: viską lems Europos Komisijos sprendimas

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija neatmeta galimybės parengti specialų įstatymą, kuris paspartintų procedūras, jei Europos Komisija patvirtintų DI gigafabrikos projektą šalyje. Apie tai naujienų agentūrai PAP teigė skaitmeninimo viceministras Dariuszas Standerskis.

    Pasak jo, „specįstatymas“ būtų svarstomas tik tada, kai projektui būtų užtikrintas finansavimas ir gautas politinis pritarimas ES lygiu. Toks teisinis sprendimas galėtų supaprastinti leidimų, žemės įsigijimo, energetikos ir infrastruktūros derinimo procesus.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrikos – tai vienas ambicingiausių Europos Sąjungos infrastruktūrinių planų, orientuotų į itin didelės apimties skaičiavimo galią. Tikslas – sukurti pajėgumus, leidžiančius Europoje treniruoti ir vystyti pažangiausius, didelių resursų reikalaujančius DI modelius, kartu mažinant priklausomybę nuo ne Europos infrastruktūros.

    Projektą koordinuojanti Europos didelio našumo kompiuterijos bendra įmonė EuroHPC JU yra paskelbusi konkursą, kuriame numatoma atrinkti septynias gigafabrikas: keturias vidutinio masto ir tris didelio masto. Lenkija siekia vidutinio masto projekto, kuriame numatoma ne mažiau kaip 75 000 DI akceleratorių.

    Didžiausias iššūkis – laikas ir leidimai

    Vienas esminių reikalavimų – po sutarties pasirašymo skaičiavimo pajėgumai turi būti pradėti teikti ne vėliau kaip per 18 mėnesių. Praktikoje tai reiškia, kad per itin trumpą laiką tektų išspręsti žemės klausimus, pastatyti objektus, užtikrinti elektros tiekimą, aušinimo sistemas ir ryšio infrastruktūrą.

    Verslo atstovai, apie kuriuos rašė Lenkijos žiniasklaida, atkreipia dėmesį, kad vien administracinės procedūros kai kuriais atvejais gali užtrukti ilgiau nei numatytas 1,5 metų terminas. Prie laiko spaudimo prisideda ir techninė realybė: sudėtingos skaičiavimo įrangos diegimas bei testavimas gali trukti apie 12 mėnesių.

    Konkursas ir sprendimų grafikas

    EuroHPC JU konkurse paraiškas gali teikti konsorciumai arba specialios paskirties bendrovės, vienijančios įmones, viešojo sektoriaus subjektus, investuotojus ir kitus partnerius. Vertinant paraiškas dėmesys bus skiriamas techninei kokybei, poveikiui Europos DI ekosistemai, finansiniam modeliui ir paslaugų kainodaros logikai.

    Dariuszas Standerskis nurodė, kad Europos Komisijos sprendimai dėl gigafabrikų vietų tikėtini šių ir kitų metų sandūroje. Jis taip pat planuoja susitikimus su potencialiais rinkos dalyviais, siekiant paskatinti konsorciumo formavimą ir paraiškos teikimą.

    Kiek gali kainuoti projektas

    Lenkijos planuojamo projekto vertė, remiantis viešai aptariamais skaičiais, siekia daugiau kaip 2 300 000 000 eurų. Valstybės vaidmuo šiame modelyje iš esmės susijęs ne su pačios gigafabrikos statybų finansavimu, o su ankstyvojo laikotarpio paslaugų paklausos užtikrinimu, kad projektas būtų komerciškai įgyvendinamas.

    Pagal EuroHPC JU taisykles konsorciumai turi pilnai finansuoti investicijas, o viešoji parama negali būti nukreipta statyboms. Viešasis sektorius, įskaitant ES, gali įsipareigoti pirkti skaičiavimo paslaugas pradiniu veiklos laikotarpiu, taip sumažinant riziką investuotojams.

    „Neatmetu galimybės parengti specialaus įstatymo projektą, jei DI gigafabrikos projektas Lenkijoje bus patvirtintas Europos Komisijos ir bus užtikrintos lėšos jos startui“, – sakė Dariuszas Standerskis.

    Jei gigafabrika būtų pastatyta Lenkijoje, ji galėtų tapti regioniniu skaičiavimo galios centru Vidurio ir Rytų Europai. Skaitmeninimo ministerija yra minėjusi, kad paslaugomis būtų suinteresuoti naudotis ne tik verslai ir startuoliai, bet ir mokslo institucijos, viešasis sektorius bei kitos organizacijos, diegiančios DI sprendimus.

    Numatoma, kad sutartys su konkurso laimėtojais galėtų būti pasirašytos 2027 metų pradžioje, o planuojamas startas – 2028 metais. Vis dėlto galutinis grafikas priklausys nuo Europos Komisijos sprendimų, konsorciumų pasirengimo ir nacionalinių procedūrų greičio.

  • Lenkija įsibėgėja vandenilio infrastruktūroje: patvirtintas 10 metų planas ir išskirtinis „Gaz-System“ statusas

    Kas patvirtinta ir kodėl tai svarbu

    Lenkija žengė du reikšmingus žingsnius, kurie turėtų paspartinti šalies vandenilio rinkos ir vamzdynų infrastruktūros kūrimą. Nacionalinis dujų tinklo operatorius „Gaz-System“ pranešė, kad priimti sprendimai sukuria aiškesnį reguliacinį pagrindą investicijoms ir projektų planavimui.

    Svarbiausias sprendimas – patvirtintas pirmasis Lenkijos 10 metų vandenilio perdavimo tinklo plėtros planas. Jame numatoma, kaip 2027–2036 metais būtų vystoma infrastruktūra, kad ji atlieptų augančią pramonės ir energetikos paklausą vandeniliui.

    „Gaz-System“ sertifikatas ir ES institucijų vaidmuo

    Kitas kertinis elementas – „Gaz-System“ suteiktas nepriklausomumo sertifikatas, patvirtinantis organizacinį ir teisinį atskyrimą nuo energijos gamybos bei prekybos veiklų. Tokia schema ES energetikos reguliavime laikoma būtina, siekiant užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie infrastruktūros rinkos dalyviams.

    Šiuo atveju sprendimų grandinėje dalyvavo ir ES lygmens institucijos: Europos Komisija bei Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra pateikė teigiamas išvadas. Tai sustiprina teisinį tikrumą ir mažina riziką, kad infrastruktūros valdymo modelis vėliau būtų ginčijamas.

    Operatoriaus mandatas pratęstas iki 2036 metų

    Reguliacinė bazė taip pat pasikeitė dėl teisės aktų pataisų, įsigaliojusių 2026 metų liepą. Pagal jas „Gaz-System“ oficialaus vandenilio perdavimo tinklo operatoriaus funkcijos Lenkijoje pratęstos iki 2036 metų rugpjūčio, nors anksčiau pereinamasis laikotarpis turėjo baigtis 2026 metų rugpjūtį.

    Toks ilgesnis mandatas svarbus praktiškai: vandenilio vamzdynų planavimas, leidimai, finansavimas ir statyba paprastai trunka ne vienerius metus. Ilgesnis reguliacinis horizontas didina tikimybę, kad projektai pritrauks kapitalą, įskaitant ir europinius instrumentus, skirtus strateginėms energetikos jungtims ir pramonės dekarbonizacijai.

    Platesniame kontekste šie sprendimai rodo Lenkijos siekį kuo greičiau pereiti nuo atskirų demonstracinių iniciatyvų prie sisteminio, visos šalies mastu planuojamo vandenilio tinklo. ES mastu tokie projektai tampa vis aktualesni dėl pramonės konkurencingumo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos tiekimo saugumo tikslų.

  • Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius: poreikis iki 2040 metų gali siekti beveik 80 TWh

    Paklausos signalas visam regionui

    Planuojamo Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriaus metinis poreikis iki 2040 metų gali pasiekti 79,2 teravatvalandės (TWh). Tai paskelbė perdavimo sistemų operatoriai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, apibendrinę rinkos apklausos rezultatus.

    Šis skaičius sudaro apie 87 proc. anksčiau studijose vertintos teorinės koridoriaus 91 TWh pralaidumo galimybės. Apklausos rezultatai rodo, kad infrastruktūros idėja rinkoje vertinama kaip praktiškai reikalinga, o ne vien strateginis planas.

    Susidomėjimo apklausa, pradėta 2026 metų pradžioje, sulaukė 93 atsakymų iš 81 bendrovės. Iš viso buvo įvardyti 108 projektai, kurie galėtų naudotis būsimu vandenilio transportavimo maršrutu nuo šiaurinių gamybos centrų iki didžiųjų vartotojų pietuose.

    Operatorių teigimu, tokia dalyvių ir projektų įvairovė leidžia tiksliau įvertinti, kur ir kokiais tempais gali formuotis pramoninis vandenilio vartojimas. Kartu tai padeda identifikuoti segmentus, kuriems svarbiausias yra patikimas, ilgalaikis tiekimas.

    Kas „suvalgo“ didžiausią dalį

    Didžiausią prognozuojamos paklausos dalį sudaro konkretūs pramonės projektai: jiems tenka 64,4 TWh per metus. Dar 14,8 TWh siejama su Vokietijos skirstymo tinklų poreikiu, o tai signalizuoja apie planuojamą platesnį vandenilio integravimą į energetikos sistemą.

    Numatoma, kad koridorius komerciškai galėtų pradėti veikti apie 2033 metus. Iki tol rinkai aktualiausi išlieka du klausimai: ar projektų vystytojai pasirengs prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir ar finansavimo sprendimai bus priimti laiku.

    Apklausos duomenys taip pat atskleidžia aiškią regioninę logiką: šiaurėje formuojasi pasiūla, pietuose telkiasi didžiausia paklausa. Suomija įvardijama kaip potenciali gamybos lyderė, o Vokietija – pagrindinė galutinė vandenilio kryptis.

    Skaičiuojama, kad Suomijos gamyba galėtų augti nuo 15,4 TWh 2033 metais iki 38,6 TWh 2050 metais, kai vidaus vartojimas išliktų stabilus ir siektų apie 2,1 TWh per metus. Tuo metu Vokietijoje tiesioginis projektų vartojimas galėtų išaugti nuo 15,3 TWh 2033 metais iki 44,4 TWh 2050 metais.

    Lenkijos paklausa taip pat matoma kaip sparčiai didėsianti: nuo 11,8 TWh iki 32,4 TWh per tą patį laikotarpį. Prognozė rodo, kad Lenkijos vidaus pasiūla nuosekliai atsiliktų nuo poreikio, todėl importo ir tarptautinių jungčių klausimas šaliai gali tapti esminis.

    Bendra tendencija atitinka ir platesnę Europos kryptį, kai vandenilis vertinamas kaip pramonės dekarbonizacijos priemonė, ypač ten, kur elektrifikacija ribota. Didžiausią vaidmenį čia gali suvaidinti chemijos, trąšų, naftos perdirbimo, plieno ir sunkiojo transporto segmentai.

    ES statusas ir Lietuvos vaidmuo

    Koridorius yra įtrauktas į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Projektui taip pat skirta 6,8 mln. eurų parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, o tai paprastai padeda greičiau pereiti nuo koncepcijos prie techninių sprendimų.

    Išankstinė galimybių analizė buvo baigta 2024 metų birželį, o 2025 metais projektas perėjo į galimybių vertinimo etapą. Nacionalinės ir tarpvalstybinės studijos turėtų būti užbaigtos 2027 metų pradžioje.

    „Rinkos apklausos rezultatai rodo, kad projektų vystytojai ir rinkos dalyviai visame regione, įskaitant Lietuvą, jau aiškiai įvardija vandenilio infrastruktūros poreikius“, – sakė Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

    Jo teigimu, tai Lietuvai yra svarbus signalas, nes šalis galėtų tapti ne tik tranzito teritorija, bet ir aktyvia vandenilio rinkos dalyve. Kitas žingsnis, anot jo, yra poreikių pavertimas konkrečiais įsipareigojimais ir investiciniais sprendimais.

    Praktiškai tai reiškia derybas dėl ilgalaikių transportavimo ir tiekimo sutarčių, taip pat aiškesnį reguliacinį rėmą. Be pakankamai stiprių komercinių garantijų didelės apimties infrastruktūra Europoje dažniausiai juda lėčiau, net ir turėdama politinį palaikymą.

    Nors prognozuojama paklausa atrodo didelė, rinkos brandą lems ir vandenilio kaina bei jo kilmė. Atskira svarbi tema – ar planuojama pasiūla bus paremta atsinaujinančia energija gaminamu vandeniliu ir kaip greitai bus išplėtota elektros gamyba, reikalinga elektrolizei.

    Artimiausiais metais koridoriaus sėkmę nulems keli veiksniai: investicijų sprendimų greitis, pramonės pasirengimas mokėti už mažesnės emisijos energiją ir aiškūs tarpvalstybiniai suderinimai. Apklausos rezultatai rodo, kad interesas yra, tačiau lemiamas etapas bus įsipareigojimų formalizavimas.

  • Lenkija pradeda testuoti DI asistento modelį PLLuM: ką jis darys premjero kanceliarijoje ir Senate

    Lenkijos ministro pirmininko kanceliarija, Senato kanceliarija ir Generalinė prokuratūra pradėjo testuoti virtualų pareigūno asistentą, paremtą lenkų kalbos modeliu PLLuM. Apie bandymus žurnalistams pranešė Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski, pabrėžęs, kad dalis funkcijų gali būti įdiegta dar šiais metais.

    Testuojamas sprendimas kuriamas kaip praktinis įrankis centrinei administracijai, kad darbuotojai greičiau rastų atsakymus į su kasdienėmis procedūromis susijusius klausimus. Tokie projektai Europoje dažnėja, nes viešajam sektoriui spaudimą didina augantys dokumentų srautai ir poreikis greičiau aptarnauti gyventojus.

    Pagrindinės trys funkcijos

    Pirmoji funkcija apibūdinama kaip pareigūno asistentas, galintis generuoti atsakymus į valstybės tarnautojų klausimus, susijusius su centrine valdžia ir jos procesais. Idėja tokia, kad įrankis padėtų greičiau susiorientuoti taisyklėse ir parengti pirminį atsakymo variantą, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priimtų žmogus.

    Antroji, svarbiausia ir sudėtingiausia funkcija, anot viceministro, yra teisinis asistentas. Pareigūnas ar prokuroras galėtų įvesti teisinę problemą, o sistema pateiktų kelis galimus atsakymus ir nurodytų, kokiais teisės aktais ar teismų sprendimais remiasi.

    Trečioji funkcija skirta automatinei dokumentų anonimizacijai, kai iš tekstų pašalinami jautrūs duomenys, pavyzdžiui, vardai, pavardės ar datos. Tokia automatika viešajame sektoriuje laikoma ypač aktualia, nes padeda mažinti žmogiškųjų klaidų riziką tvarkant didelius kiekius dokumentų.

    Integracija ir atsakomybė

    Baigus bandymus virtualus asistentas turėtų būti pasiekiamas nemokamai per specialiai tam skirtą platformą, taip pat planuojama integracija su biuro sistemomis centrinėse institucijose. Viceministras teigė, kad iki metų pabaigos valstybės tarnautojai taip pat turėtų gauti raštų generatorių, veikiantį su PLLuM.

    Vienas praktinių scenarijų, kurį apibūdino Lenkijos pareigūnai, apima visą grandinę: teisinio pagrindo paiešką, dokumento parengimą, anonimizaciją ir galutinį patikrinimą prieš pasirašant. Tai turėtų sutrumpinti rutinines procedūras, ypač tais atvejais, kai atsakymai ar raštai rengiami pagal pasikartojančius šablonus.

    Viceministras pabrėžė, kad atsakomybė už sprendimus išliks žmogui: dokumentą pasirašantis pareigūnas būtų atsakingas už jo turinį, o ne DI. Taip pat nurodyta, kad po bandymų asistentą planuojama susieti su teismų sprendimų bazėmis, Valstybės kontrolės medžiaga ir viešomis skaitmenizacijos institucijų duomenų bazėmis.

    Duomenų apsauga ir skaidrumas

    Kalbėdamas apie asmens duomenų apsaugą, viceministras teigė, kad informacija, perduodama asistentui, bus apdorojama tik uždarose konkrečios institucijos sistemose. Toks modelis pasirinktas siekiant, kad duomenys neišeitų už saugios viešojo sektoriaus aplinkos ribų.

    Dėl skaidrumo pareigūnai užsiminė, kad kiekviename dokumente atskiro žymėjimo apie DI naudojimą gali ir nebūti. Vietoje to būtų judama link bendro informavimo, kad konkrečioje institucijoje, tam tikruose procesuose ir apibrėžtoje apimtyje naudojami DI įrankiai.