CP v2

Tag: Lenkija

  • „Greenvolt“ gavo 218 mln. eurų paketą dviem BESS Lenkijoje: 400 MW projektai artėja prie starto

    Portugalijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Greenvolt“ susitarė dėl finansavimo paketo dviem baterijų energijos kaupimo sistemų projektams (BESS) Lenkijoje. Pasak bendrovės, „UniCredit“ suteikė 153 mln. eurų tarpinę paskolą ir 65 mln. eurų garantijų liniją, reikalingą projektų vystymui ir įgyvendinimui.

    Finansuojami du objektai Ełk ir Turośń Kościelna vietovėse, kurie įvardijami kaip vieni didžiausių baterijų kaupimo projektų Lenkijos rinkoje. Bendra jų galia siekia 400 MW, o energijos talpa 1,6 GWh, tai reiškia po 200 MW ir 800 MWh kiekviename projekte.

    Kas jau padaryta ir kas laukia?

    „Greenvolt“ nurodo, kad Turośń Kościelna baterijų parkas atidarytas liepos mėnesį, o Ełk projektas jau prijungtas prie elektros tinklo. Tikimasi, kad Ełk komercinę veiklą pradės 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai bus baigti likę testavimo ir paleidimo darbai.

    Tokio masto BESS projektams paprastai keliami griežti techniniai ir finansiniai reikalavimai: nuo prisijungimo sąlygų ir balansavimo paslaugų iki įrangos tiekimo grandinių bei ilgesnio garantinio aptarnavimo. Dėl to finansavimas dažnai struktūruojamas etapais, o garantijų priemonės tampa svarbios vykdant rangos, prijungimo ir eksploatacijos įsipareigojimus.

    Kodėl BESS Lenkijoje tapo bankuojami?

    Didelio masto baterijų kaupimas Europoje vis dažniau vertinamas kaip infrastruktūra, kuri padeda integruoti nepastovius atsinaujinančius šaltinius ir stabilizuoti sistemą. BESS gali greitai reaguoti į tinklo svyravimus, teikti dažnio reguliavimo paslaugas, mažinti pikines apkrovas ir optimizuoti prekybą elektros rinkoje, kai kainos svyruoja per parą.

    „Šis susitarimas taip pat atspindi augantį kreditorių pasitikėjimą baterijų kaupimu kaip brandžiu ir finansuojamu infrastruktūros turtu, padedančiu finansuoti vis didesnius ir sudėtingesnius projektus“, – sakė „Greenvolt Power“ susijungimų ir įsigijimų bei projektų finansavimo direktorius Adrianas Góralski.

    Rinkoje tai laikoma signalu, kad bankai vis dažniau mato aiškesnį pajamų modelį baterijų projektams: nuo sisteminių paslaugų iki pajamų iš kainų arbitražo ir galimų ilgalaikių sutarčių. Kartu dideli portfeliai leidžia efektyviau valdyti rizikas, nes pajamos ir techniniai rodikliai paskirstomi per kelis objektus.

  • Lenkijos prezidentas vetavo Energetikos įstatymo pataisas: kodėl tai svarbu investuotojams ir tinklams

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį vetavo Energetikos teisės pataisas, kurias Vyriausybė pristatė kaip bandymą išsklaidyti po ankstesnių pakeitimų kilusias aiškinimo abejones. Prezidento vertinimu, naujos nuostatos iš dalies grąžino anksčiau jau pakeistas taisykles ir kūrė teisinio neapibrėžtumo riziką.

    Prezidento kanceliarijos teigimu, problema ta, kad kovo mėnesį priimtas ir pasirašytas Energetikos teisės pakeitimas po kelių mėnesių buvo „taisomas“ nauju projektu. Toks dažnas reguliavimo perrašymas, anot prezidento, apsunkina ilgalaikį planavimą tiek įmonėms, tiek investuotojams.

    „Taip neturi būti kuriama teisė. Verslas, investuotojai ir piliečiai turi žinoti, kokios taisyklės galioja, ir negyventi tikėjimu, kad šiandien priimtos nuostatos po kelių mėnesių vėl bus pakeistos“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Prezidentas pabrėžė, kad teisė turi būti aiški, o jos kūrimo procesas – skaidrus ir nuspėjamas. Todėl, jo teigimu, netinka principas „priimkime dabar, o vėliau pataisysime“, nes jis didina reguliavimo riziką ir brangina projektų įgyvendinimą.

    Kas buvo siūloma keisti?

    Vyriausybė aiškino, kad pataisomis siekta pašalinti interpretacines problemas, kilusias po 2026 metų kovo mėnesį priimtos Energetikos teisės reformos. Pagrindinis tikslas buvo tiksliau apibrėžti pereinamąsias nuostatas ir investuotojų pareigas, kai projektai jau yra pažengusiame prijungimo prie elektros tinklų etape.

    Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šešių mėnesių įsigaliojimo atidėjimas sukūrė spragą pereinamųjų taisyklių taikyme daliai investuotojų. Dėl to laikotarpiu nuo balandžio 30 dienos iki spalio 15 dienos 2026 metais kai kuriems projektams nebuvo aišku, kaip taikomos nuostatos dėl avansų, užtikrinimų ir vadinamųjų etapų kontrolės terminų.

    Rizika rinkai: neapibrėžtumas prijungimuose

    Energetikos sektoriuje prijungimo prie tinklo taisyklės yra kritiškai svarbios projektų grafikams ir finansavimui, ypač kai kalbama apie didelius atsinaujinančios energetikos ar pramonės objektus. Neapibrėžtumas dėl avansų, garantijų ar terminų gali lemti, kad projektai vėluoja, o kreditoriai reikalauja didesnių rizikos priedų.

    Vyriausybės projekte buvo numatyta įrašyti konkrečias datas, susijusias su prijungimo sąlygų gavimu ir prijungimo sutarties sudarymu, taip pat aiškiau apibrėžti terminų skaičiavimą pareigai pateikti galutinius statybos leidimus. Tai turėjo sumažinti skirtingų interpretacijų riziką, tačiau prezidentas pasirinko veto, akcentuodamas teisėkūros stabilumo problemą.

    Veto reiškia, kad parlamentas turės spręsti, ar bandyti jį atmesti, ar rengti naują, kompromisinį projektą. Energetikos rinkos dalyviai artimiausiais mėnesiais stebės, ar bus pateiktas sprendimas, kuris vienu metu užtikrintų taisyklių aiškumą ir reguliavimo tęstinumą.

  • Savaitgalį degalai brangs nevienodai: benzinas kils, dyzelinas pigs – tokios numatytos lubos

    Savaitgalį ir pirmadienį degalų kainos degalinėse turėtų keistis nevienodai: benzinas brangs, o dyzelinas kiek pigs. Tai numatyta naujausiame Lenkijos energetikos ministro pranešime dėl maksimalių degalų kainų, taikomų trumpam laikotarpiui.

    Pagal paskelbtas lubas, benzino 95 kaina gali siekti iki maždaug 1,49 euro už litrą, benzino 98 – iki 1,67 euro, o dyzelino – iki 1,64 euro. Lyginant su penktadienio ribomis, benzino kainos kyla, o dyzelino – mažėja.

    Penktadienį maksimalios ribos buvo žemesnės benzinui ir kiek aukštesnės dyzelinui: benzinas 95 – apie 1,48 euro, benzinas 98 – apie 1,65 euro, dyzelinas – apie 1,65 euro už litrą. Tokie pokyčiai reiškia, kad savaitgalį didžiausią skirtumą vairuotojai greičiausiai pajus pildami benziną.

    Lenkijoje maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir papildomais mokesčiais. Į ją įtraukiami akcizas, vadinamasis kuro mokestis, fiksuota prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Ši sistema yra dalis priemonių paketo, kurio esmė – laikinai mažinti vartotojams tenkančią kainų naštą, kai energijos ištekliai rinkose brangsta. Paketas buvo atnaujintas ribotai ir numato, kad už degalų pardavimą virš nustatytos maksimalios kainos gali grėsti bauda iki maždaug 225 000 eurų.

    Vienas svarbiausių paketo elementų – laikinai sumažintas pridėtinės vertės mokestis degalams. Pagal galiojančias nuostatas, pridėtinės vertės mokesčio tarifas benzino ir dyzelino pardavimui sumažintas nuo 23 proc. iki 8 proc., tačiau tai yra terminuota priemonė, galiojanti iki rugpjūčio 31 dienos.

    Valstybės finansų institucijos anksčiau nurodė, kad viso paketo kaštai biudžetui yra reikšmingi, o vien tik laikinas pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas trumpam laikotarpiui kainuoja dešimtis milijonų eurų. Dėl to tolimesni sprendimai paprastai siejami su naftos kainų dinamika, didmeninių kainų tendencijomis ir biudžeto galimybėmis.

    Kitas atnaujinimas dėl maksimalių kainų numatomas pirmadienį, kai bus paskelbtos ribos antradieniui. Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojams verta sekti ne tik švieslentes degalinėse, bet ir oficialius pranešimus, nes trumpalaikiai svyravimai gali būti ryškesni nei įprastai.

  • Lenkija kelia pelno mokestį didžiausioms energetikos ir naftos įmonėms: biudžetas skaičiuoja milijardus

    Lenkijos Finansų ministerija rengia įstatymo projektą, kuriuo siūloma laikinai padidinti pelno mokestį (CIT) didžiausioms energetikos ir degalų sektoriaus įmonėms. Valdžia šį žingsnį sieja su platesniu planu, kaip finansuoti pagalbą energijai imlioms pramonės šakoms ir mažinti elektros kainų spaudimą verslui.

    Pagal skelbiamus planus, įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, CIT tarifas nuo 2027 metų turėtų šoktelėti iki 30 proc. Vėliau tarifas būtų palaipsniui mažinamas iki 26 proc. 2028 metais ir 23 proc. 2029 metais, o 2030 metais grįžtų į bazinį 19 proc. lygį.

    Kas patenka į naują ribą?

    Padidintas tarifas būtų taikomas didžiausiems rinkos dalyviams, veikiantiems naftos ir dujų gavybos, prekybos gamtinėmis dujomis, naftos produktų gamybos ir prekybos, taip pat elektros energijos perdavimo ir didžiausio masto skirstymo srityse. Kitaip tariant, mokesčio pakeitimai taikomi ne visam sektoriui, o stambiausiems dalyviams, kuriems nustatyta pajamų riba.

    Toks taikymo modelis atspindi pastarųjų metų Europos tendenciją, kai valstybės ieško papildomų pajamų šaltinių energetikos kainų svyravimų laikotarpiu. Didesnė mokesčių našta dažniau nukreipiama į įmones, kurios dėl rinkos sąlygų gali generuoti išskirtinai didelius pelnus, tačiau konkretus Lenkijos sprendimas įtvirtinamas per CIT tarifą ir pajamų slenkstį.

    Kiek papildomai tikimasi surinkti?

    Finansų ministerijos vertinimu, biudžeto pajamos 2027 metais turėtų padidėti maždaug 2,83 mlrd. eurų. 2028 metais papildomos įplaukos siektų apie 2,55 mlrd. eurų, o 2029 metais – dar apie 1,57 mlrd. eurų.

    Iš viso per trejus metus Lenkija tikisi surinkti apie 6,95 mlrd. eurų papildomų pajamų. Šie pinigai, valdžios argumentu, turėtų padėti finansuoti priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, ir amortizuoti dalį energetikos sąnaudų, kurios ypač jautriai veikia pramonės konkurencingumą.

    „Projektuojamas CIT tarifo padidinimas didžiausioms energetikos ir degalų įmonėms turėtų reikšmingai padidinti valstybės biudžeto pajamas 2027–2029 metais“, – sakė Finansų ministerijos atstovas.

    Kol kas tai yra rengiamas projektas, todėl galutinės detalės gali keistis teisėkūros procese. Vis dėlto kryptis aiški: Lenkija siekia papildomų biudžeto pajamų iš stambiausių energetikos grandies dalyvių, tuo pat metu deklaruodama tikslą palengvinti elektros kainų naštą pramonei.

  • Lenkai trūko kantrybė: Europos Komisijai siūlo skirti „Meta“ 250 mln eurų baudą

    Lenkai trūko kantrybė: Europos Komisijai siūlo skirti „Meta“ 250 mln eurų baudą

    Lenkija kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu įvertinti, ar bendrovė „Meta“ nepažeidžia Europos Sąjungos taisyklių, susijusių su neteisėtu turiniu ir klaidinančia reklama socialiniuose tinkluose. Varšuva siekia, kad už galimus pažeidimus būtų skirta iki 250 mln eurų siekianti finansinė sankcija.

    Apie iniciatyvą viešai pranešė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis. Pasak jo, prašymas Europos Komisijai grindžiamas argumentu, kad „Meta“ esą nepakankamai užtikrina veiksmingą apgaulingų skelbimų, sukčiavimo schemų ir neteisėtų programėlių reklamos šalinimą.

    „Raginu „Meta“ nedelsiant įdiegti veiksmingus įrankius, kurie pašalintų sukčiavimą, melagingas reklamas ir neteisėtų programėlių propagavimą. Šis laukinių vakarų laikotarpis platformoje turi baigtis“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Europos Sąjungoje platformų pareigos pastaraisiais metais sugriežtėjo įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui. Jis numato, kad labai didelės interneto platformos privalo valdyti sistemines rizikas, susijusias su neteisėtu turiniu, klaidinančia informacija ir vartotojų apsauga, taip pat užtikrinti skaidresnę reklamos ekosistemą.

    Nors „Meta“ periodiškai skelbia apie naujas priemones prieš sukčiavimą ir dezinformaciją, daugelyje šalių toliau fiksuojamos schemos, kai sukčiai išnaudoja populiarius prekės ženklus ar žinomų žmonių atvaizdus. Tokios reklamos dažnai nukreipia į fiktyvias investavimo platformas, netikras parduotuves ar kenkėjiškas programėles, o žala vartotojams gali siekti tūkstančius eurų.

    Lenkijos politinis spaudimas vyksta platesniame kontekste, kai vis daugiau Europos valstybių ir institucijų ragina socialinius tinklus griežčiau prižiūrėti reklamos turinį ir greičiau reaguoti į pranešimus apie sukčiavimą. Europos Komisija, gavusi tokį kreipimąsi, gali pradėti vertinimą pagal ES teisę ir, nustačiusi pažeidimus, taikyti sankcijas bei įpareigoti imtis konkrečių priemonių.

    Tokio tipo ginčai jau yra pasiekę ir teismus: Lenkijoje viešai nuskambėjo atvejai, kai nuo melagingų reklamų nukentėję asmenys siekė atsakomybės už turinio platinimą ir kritikavo, kad reakcija į pranešimus apie apgaules būna per lėta. Dėl to didėja lūkestis, kad platformos ne tik šalins pavienius skelbimus, bet ir sistemingai mažins galimybes jiems atsirasti.

    Kol kas Europos Komisija sprendimo nepaskelbė, tačiau Lenkijos žingsnis signalizuoja, kad kova su apgaulingomis reklamomis socialiniuose tinkluose gali pereiti į griežtesnio reguliavimo ir didesnių baudų etapą. Vartotojams tuo pat metu primenama kritiškai vertinti sensacingus skelbimus, tikrinti domenus ir nespausti nuorodų, kurios prašo skubių mokėjimų ar asmens duomenų.

  • Vienodas pensinis amžius ir naujas slenkstis: siūloma 63 metai visiems, vėliau – didinimas

    Diskusija dėl pensinio amžiaus vėl grįžta į viešąją erdvę: siūloma atsisakyti skirtingų taisyklių moterims ir vyrams ir nustatyti vienodą minimalų amžių. Tokį sprendimą viešai argumentuoja Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorius Marekas Góra, vienas iš 1999 metais vykdytos Lenkijos pensijų reformos bendraautorių.

    Eksperto teigimu, skirtingas pensinis amžius pagal lytį vis sunkiau pagrindžiamas, nes tai nėra žmogaus pasirinkimas ar elgesio pasekmė. Pasak jo, vienodas slenkstis sistemoje būtų aiškesnis ir teisingesnis, o dabartinė praktika gali sukurti ilgalaikių nepageidaujamų efektų.

    Vienas svarbiausių argumentų – ankstesnis moterų pasitraukimas iš darbo rinkos dažnai reiškia mažesnį sukauptą stažą ir kapitalą, todėl galutinė pensija gali būti mažesnė. Kuo trumpiau mokamos įmokos ir kuo ilgiau išmokos turi būti mokamos per visą tikėtiną gyvenimo trukmę, tuo didesnė tikimybė, kad mėnesinė išmoka bus kuklesnė.

    Kodėl tema vėl aštrėja?

    Pensijų sistemos pokyčių klausimą, pasak ekonomistų, neišvengiamai stumia demografinės tendencijos. Senėjanti visuomenė, mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir ilgėjanti gyvenimo trukmė didina spaudimą viešiesiems finansams ir socialinio draudimo sistemoms.

    Profesorius M. Góra pabrėžia, kad per artimiausius 10–15 metų darbo aktyvumas Lenkijoje turės ilgėti. Jo vertinimu, kalba dažniau suksis ne apie papildomus vienus ar dvejus darbo metus, o apie penkerių ar net dešimties metų pokytį, kuris daliai žmonių taps ne tik būtinybe, bet ir racionaliu pasirinkimu.

    Švedijos pavyzdys ir 63 metų slenkstis

    Kaip modelį, kurį verta svarstyti, profesorius mini Švediją, kur pensijų sistema buvo diegiama panašiu laikotarpiu kaip ir Lenkijoje. Švedijoje ilgainiui keitėsi amžiaus ribos: pradinis slenkstis siekė 61 metus, o dabar yra aukštesnis, kartu numatant atskirą amžių, nuo kurio galima pretenduoti į papildomą, ne iš pensijų sistemos finansuojamą paramą.

    Esminė mintis – atskirti du dalykus: kada žmogus gali pradėti naudoti savo sukauptą pensijų kapitalą ir kada valstybė, jei reikia, prisideda prie minimalaus pajamų lygio užtikrinimo. M. Góra argumentuoja, kad kai šie mechanizmai aiškiai atskiriami, visuomenei lengviau suprasti, kodėl vėlesnis pasitraukimas iš darbo rinkos dažnai reiškia didesnę pensiją.

    Profesoriaus siūlymas Lenkijai – nustatyti rekomenduojamą pensinio amžiaus slenkstį ties 63 metais visiems, kartu iš anksto aiškiai komunikuojant, kad ateityje jis būtų laipsniškai didinamas. Pasak jo, taip būtų išvengta situacijos, kai 63 metai būtų suvokti kaip „nauja amžina norma“, o ne kaip pereinamojo laikotarpio ar dinamiškai kintantis parametras.

    Atskira diskusijos dalis – nuo kokio amžiaus ir kokiomis sąlygomis turėtų būti teikiama visuomenės lėšomis finansuojama papildoma parama tiems, kurie, net ir dirbę iki nustatyto amžiaus, nesukaupia pakankamai lėšų minimaliai pensijai. Būtent šis atskyrimas, ekspertų teigimu, leistų tiksliau nukreipti paramą į pažeidžiamiausius, kartu skatinant ilgiau išlikti darbo rinkoje.

  • Nuolatinės JAV pajėgos Lenkijoje: Krašto apsauga derasi dėl kelių vietų, ne vienos bazės

    Lenkija su Jungtinėmis Valstijomis derasi dėl nuolatinio amerikiečių karių dislokavimo keliuose taškuose, o ne vienoje didelėje bazėje. Tai po susitikimo NATO būstinėje paskelbė Lenkijos krašto apsaugos viceministras Pawelas Zalewskis, aptaręs klausimą su JAV gynybos viceministru Elbridge’u Colby.

    Anot viceministro, pokalbyje akcentuota platesnė NATO darbotvarkė, susijusi su didesne Europos šalių atsakomybe už žemyno gynybą. Varšuva teigia remianti kryptį, kai europinės sąjungininkės stiprina savo pajėgumus, o JAV indėlis Europoje išlieka, bet labiau orientuotas į kritines kompetencijas.

    Keli taškai vietoje vienos bazės

    Pasak P. Zalewskio, Lenkijos tikslas – kad JAV įsitraukimas būtų matuojamas ne vien karių skaičiumi, o tuo, kokius pajėgumus amerikiečiai atveža. Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra „kokybė“ – gebėjimai, kurių Lenkija pati neturi arba jų apimtis dar nepakankama.

    Viceministras nurodė, kad kalbama apie kelias potencialias nuolatinio dislokavimo vietas ir kelis skirtingus formatus, o ne vieną simbolinę bazę. Tarp pavyzdinių krypčių jis minėjo žvalgybą, vadovavimą ir valdymą bei kitus moderniai gynybai svarbius komponentus, tačiau konkrečių lokacijų ar pajėgumų paketų kol kas neįvardijo.

    Artimiausiu metu į Lenkiją turėtų atvykti vienas iš E. Colby komandos narių. Tuomet Varšuva ketina pristatyti amerikiečiams savo siūlomas dislokavimo vietas ir argumentus, kodėl pasirinkti būtent tokį kelių taškų modelį.

    Laikas ir kontekstas NATO planuose

    Paklaustas apie projekto įgyvendinimo terminus, P. Zalewskis teigė norintis, kad sprendimai būtų derinami su platesniu JAV karinės laikysenos Europoje vertinimu. Vis dėlto jis pažymėjo nenorintis tapti „termino įkaitu“, nes tokio masto gynybos planai priklauso nuo politinių sprendimų, karinių poreikių ir sąjungininkų suderinamumo.

    Pastaraisiais metais NATO rytiniame flange nuosekliai didinamas atgrasymo ir gynybos potencialas, o Lenkija tampa vienu svarbiausių logistinių ir operacinių mazgų regione. Kelių dislokavimo vietų modelis praktiškai leidžia išskaidyti infrastruktūrą, mažinti pažeidžiamumą ir greičiau pritaikyti pajėgas skirtingoms užduotims.

    Dėl branduolinio aspekto – aiški pozicija

    Lenkijos viceministras taip pat pakomentavo branduolinio atgrasymo temą. Jis pabrėžė, kad Lenkija nori išlikti NATO branduolinio atgrasymo dalimi, tačiau tai nereiškia branduolinių galvučių dislokavimo šalies teritorijoje.

    „Ne. Noriu tai pasakyti labai aiškiai ir atvirai. Lenkija nenori turėti branduolinių galvučių savo teritorijoje“, – sakė P. Zalewskis.

    Ši žinutė rodo Varšuvos siekį suderinti didesnį JAV buvimą ir regiono gynybos stiprinimą su politiniu atsargumu jautriausiais atgrasymo klausimais. Tuo pat metu Lenkija signalizuoja, kad derybose prioritetas teikiamas konkretiems pajėgumams ir ilgalaikei sąjungininkų infrastruktūrai, o ne vien simboliniams sprendimams.

  • Europos ekonomikos žemėlapis keičiasi: kas kyla, o kas praranda ES BVP dalį?

    Europos ekonomikos žemėlapis keičiasi: kas kyla, o kas praranda ES BVP dalį?

    Europos Sąjungos ekonomikos svoris per pastaruosius du dešimtmečius pastebimai persiskirstė: nors didžiausią įtaką vis dar turi kelios šalys, jų dalis bendrame bloke mažėja. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija kartu sudarė 61 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto.

    Palyginimui, 2005 metais vadinamųjų didžiųjų keturių dalis siekė 67,9 proc., 2015 metais buvo sumažėjusi iki 65,3 proc. Tai reiškia, kad ES ekonomika pamažu tampa mažiau koncentruota, o augimas vis dažniau persikelia į sparčiau besivystančias valstybes.

    Vokietija vis dar pirmauja

    Vokietija išlieka didžiausia ES ekonomika: 2025 metais ji sukūrė 24,1 proc. viso bloko BVP. Eurostato skaičiavimu, ES BVP 2025 metais siekė apie 18,8 trilijono eurų, iš kurių Vokietijai teko maždaug 4,5 trilijono eurų.

    Antrą vietą užima Prancūzija su 15,9 proc. dalimi, trečioje yra Italija su 12 proc. Ispanijos dalis 2025 metais siekė 9 proc., tad net ir ketvirta pagal dydį ES ekonomika jau nebeperžengia dviženklės ribos.

    Penktoje vietoje įsitvirtino Nyderlandai su 6,2 proc. dalimi. Toliau rikiuojasi Lenkija, kuri priartėjo prie 5 proc. ribos ir 2025 metais sudarė 4,9 proc. visos ES ekonomikos, o Belgija fiksavo 3,4 proc.

    Mažųjų šalių indėlis kuklus

    Daugelio ES valstybių ekonominė dalis bendrame rezultate yra mažesnė nei 2 proc. Iš viso 15 šalių, kurių kiekvienos BVP dalis nesiekia 2 proc., kartu sudaro 11,2 proc. ES ekonomikos.

    Virš 1 proc. ribos dar laikosi Čekija, Portugalija, Suomija, Graikija ir Vengrija. Mažiausios dalys tenka Maltai ir Kiprui, taip pat Latvijai ir Estijai, kurių įtaka bendrai ES BVP struktūrai yra labai nedidelė.

    Kas laimėjo, o kas prarado?

    Lyginant 2005 ir 2025 metų laikotarpį, didžiausią BVP dalies nuosmukį patyrė Italija ir Prancūzija. Italijos dalis per 20 metų sumenko nuo 15,6 proc. iki 12 proc., o Prancūzijos nuo 18,4 proc. iki 15,9 proc.

    Tuo metu Vokietijos dalis per du dešimtmečius beveik nekito ir sumažėjo tik 0,1 procentinio punkto. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį pokyčiai ryškesni: 2015–2025 metais Vokietijos dalis smuko nuo 25,1 proc. iki 24,1 proc., o Prancūzijos ir Italijos kritimas buvo dar didesnis.

    Didžiausia šio laikotarpio laimėtoja yra Lenkija: jos dalis ES BVP išaugo nuo 2,6 proc. 2005 metais iki 4,9 proc. 2025 metais. Augimą fiksavo ir Airija bei Rumunija, kurių dalis per 20 metų padidėjo daugiau nei 1 procentiniu punktu, o tai rodo spartesnę konvergenciją su turtingesnėmis ES ekonomikomis.

    Ekonomistai pabrėžia, kad BVP dalies pokyčiai dažnai atspindi ne tik vidaus augimą, bet ir demografines tendencijas, investicijų kryptis, pramonės transformaciją bei produktyvumo skirtumus. Be to, nominalus BVP nėra tas pats, kas gyventojų gerovė: tam svarbesni rodikliai, tokie kaip BVP vienam gyventojui ar perkamoji galia, kurie ES šalyse vis dar labai skiriasi.

  • „Rudomianka“ Lenkijoje pavergė publiką: po šio pasirodymo festivalyje kalbėjo visi

    „Rudomianka“ Lenkijoje pavergė publiką: po šio pasirodymo festivalyje kalbėjo visi

    Rugpjūčio 15 dieną Rudaminos kultūros centro liaudies dainų ir šokių ansamblis „Rudomianka“ dalyvavo Vilkasų miestelyje Lenkijoje surengtame folkloro festivalyje „Nėrinių garsai“. Į renginį kolektyvas vyko vietos kultūros ir poilsio centro kvietimu, tęsiant jau ne vienerius metus trunkantį bendradarbiavimą.

    Festivalis vyko amfiteatre ir sutraukė gausų tradicinės kultūros gerbėjų būrį. Žiūrovai stebėjo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos kolektyvų pasirodymus, o renginio erdvėse veikė amatininkų mugė ir edukacinės veiklos šeimoms.

    Organizatoriai akcentavo ne tik koncertinę programą, bet ir gyvą tradicijų patyrimą: lankytojai galėjo susipažinti su rankdarbių tradicijomis, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, konkursuose ir veiklose vaikams. Tokia festivalio struktūra atspindi pastarųjų metų tendenciją Europoje, kai folkloras pristatomas kaip bendruomeniškas, įvairioms kartoms patrauklus kultūros patyrimas.

    Pasak renginio dalyvių, „Rudomianka“ išsiskyrė energingu sceniniu vaizdu ir plačiu repertuaru. Kolektyvas pristatė lietuvių liaudies dainas ir šokius, o spalvingi kostiumai bei sceninė dinamika tapo vienu ryškiausių vakaro akcentų.

    „Mums svarbu, kad tradicinė kultūra būtų gyva ir suprantama šiandienos žiūrovui, o tokie susitikimai už Lietuvos ribų padeda ją pristatyti plačiau“, – sakė ansamblio vadovė Violeta Cereška.

    Ansamblis ir vadovė padėkojo Vilkasų kultūros ir poilsio centrui bei jo direktoriui Michałui Rogowskiui už kvietimą ir svetingumą. Rudaminos kultūros centras pabrėžė, kad tarptautiniai pasirodymai stiprina kultūrinius ryšius, plečia kolektyvų patirtį ir kuria naujas galimybes ateities projektams.

  • „Enefit“ atidarė didžiausią savo saulės parką Lenkijoje: kiek elektros pagamins 45 MW projektas

    „Enefit“ atidarė didžiausią savo saulės parką Lenkijoje: kiek elektros pagamins 45 MW projektas

    Estijos energetikos grupės Eesti Energia valdoma bendrovė „Enefit“ Lenkijoje pradėjo eksploatuoti iki šiol didžiausią savo atsinaujinančios energetikos projektą šioje šalyje – 45 megavatų galios Strzałkowo saulės elektrinių parką centrinėje Lenkijos dalyje.

    Bendrovės teigimu, naujasis parkas per metus turėtų pagaminti apie 45 gigavatvalandes žaliosios elektros. Tai, anot įmonės, atitinka maždaug 22 000 vidutinių Lenkijos namų ūkių poreikį, nors realus poveikis priklauso nuo vartojimo ir tinklo sąlygų.

    Įgyvendinus Strzałkowo projektą, „Enefit“ bendra atsinaujinančios energetikos galia Lenkijoje išaugo iki 78 megavatų. Įmonė Lenkijos rinkoje veikia nuo 2016 metų ir skelbia šiuo metu tiekianti elektrą daugiau kaip 4 500 verslo klientų.

    Finansinį projekto stabilumą užtikrina 15 metų trukmės skirtumo sutartis, kuri numato kainos garantijas 75 proc. planuojamos elektrinės gamybos. Tokie mechanizmai rinkoje vertinami kaip priemonė mažinti kainų svyravimo riziką ir palengvinti ilgalaikį atsinaujinančių projektų finansavimą.

    „Lenkija yra viena iš keturių „Enefit“ namų rinkų, o per pastaruosius metus čia nuosekliai plėtėme savo veiklą“, – sakė „Enefit“ valdybos pirmininkas Gerrit Mäesalu.

    „Strzałkowo yra mūsų didžiausias saulės parkas Lenkijoje ir vienas didžiausių visame „Enefit“ portfelyje. Ši investicija stiprina mūsų gamybos portfelį ir padeda klientams užtikrinti daugiau švariai pagamintos elektros“, – teigė jis.

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai didina saulės energetikos apimtis, nes siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros tiekimą. Tokiems tikslams svarbus ne tik naujų pajėgumų įrengimas, bet ir ilgalaikės taisyklės, leidžiančios projektams lengviau pritraukti kapitalą bei planuoti gamybą.

    „Enefit“ plėtra Lenkijoje rodo platesnę regiono tendenciją, kai Baltijos ir Šiaurės Europos energetikos įmonės ieško augimo didesnėse kaimyninėse rinkose. Saulės parkai čia tampa vienu greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, o ilgalaikės kainos užtikrinimo sutartys gali lemti, kokiu tempu ateityje bus plečiami nauji projektai.