CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkijos valdžia apie „auksinę akciją“ energetikoje: taip siūlo apsaugoti strateginius projektus

    Lenkijos Valstybės turto ministerijos viceministras Grzegorzas Wrona siūlo, kad valstybė kai kuriuose sektoriuose, ypač energetikoje, turėtų vadinamąją auksinę akciją. Tokia priemonė paprastai reiškia specialias akcininko teises, leidžiančias blokuoti sprendimus, kurie galėtų pakenkti strateginiams interesams.

    Apie tai jis kalbėjo Europos ekonomikos kongrese, pabrėždamas, kad valstybės valdomos bendrovės, jo vertinimu, šiandien atlieka modernizacijos variklio vaidmenį. Pasak viceministro, ministerijos užduotis šiuo atveju yra ne tik prižiūrėti įmones, bet ir saugoti jų vertę bei siekti pelningumo.

    Energetika ir tiekimo grandinės

    G. Wrona teigė, kad energetika yra sritis, kurioje rinka ne visada užtikrina europinius prioritetus, todėl valstybė turėtų turėti papildomų svertų įgyvendinti kritinius projektus. Jo argumentas remiasi tiekimo grandinių pažeidžiamumu ir tuo, kad strateginių technologijų gamyba per pastaruosius dešimtmečius reikšmingai persikėlė į Aziją.

    Kaip pavyzdį jis išskyrė saulės energetikos komponentus: didelė dalis fotovoltinių modulių ir jų komponentų pasaulyje pagaminama Azijos šalyse, o tai, viceministro vertinimu, kelia riziką Europos energetiniam saugumui. Dėl šios priežasties, anot jo, vien tik privačių investicijų gali nepakakti, jei tikslas yra atsparumas krizėms ir nepriklausomumas.

    Rinka, pramonė ir konkurencija

    Viceministras taip pat minėjo kitus sektorius, kurie, jo teigimu, buvo „išstumti“ iš Europos, įskaitant automobilių pramonės tiekimo grandines ir tekstilę. Jo požiūriu, laisvosios rinkos logika skatino gamybos perkėlimą ten, kur kaštai mažesni, tačiau tai kartu sumažino Europos pramoninį savarankiškumą.

    Ši diskusija Europoje įgauna pagreitį ir dėl to, kad vis daugiau valstybių ieško būdų, kaip suderinti atvirą konkurenciją su strateginių sektorių apsauga. Praktikoje tai reiškia ne vien paramą investicijoms ar subsidijas, bet ir teisinį reguliavimą, kuris leistų valstybei įsikišti, kai kyla grėsmė kritinei infrastruktūrai ar nacionaliniam saugumui.

    ETS ir klimato politikos korekcijos

    Kitas G. Wronos akcentas buvo Europos Sąjungos klimato politikos įrankiai, ypač apyvartinių taršos leidimų sistema ETS. Jis teigė, kad ši politika, jo nuomone, reikalauja pokyčių, o sprendimų paieškoje Europa turėtų veikti solidariai, kad skirtingos ekonomikos nebūtų paliktos nevienodose starto pozicijose.

    Pastaraisiais metais ETS mechanizmas sulaukia tiek paramos, tiek kritikos: šalininkai pabrėžia jo veiksmingumą mažinant emisijas, o kritikai atkreipia dėmesį į kaštų augimą energetikai ir pramonei bei poveikį konkurencingumui. G. Wronos pasisakymas įsilieja į platesnę diskusiją, kaip paspartinti žaliąją transformaciją, kartu mažinant riziką, kad svarbios technologijos ir gamyba liks už Europos ribų.

    Kol kas tai yra politinis siūlymas, o jo įgyvendinimas priklausytų nuo konkrečių įstatymų, valstybės valdomų įmonių valdymo modelio ir Europos Sąjungos vidaus rinkos taisyklių. Vis dėlto kryptis aiški: energetinis saugumas ir strateginės pramonės tampa sritimis, kuriose valstybės vaidmuo, tikėtina, toliau didės.

  • Antrasis PIT tarifas tyliai „suvalgo“ vidurinę klasę: įšaldyta riba ir algų augimas

    Iki balandžio 30 dienos Lenkijoje baigiasi metinių PIT deklaracijų pateikimo terminas, o daliai gyventojų tai reiškia ir papildomą mokesčio priemoką. Finansų ministerijos vertinimu, apie 10–11 proc. mokesčių mokėtojų per metus peržengė 120 000 zlotų pajamų ribą ir pateko į 32 proc. tarifą.

    Problema ta, kad antroji riba vis rečiau atskiria „labai daug uždirbančius“ nuo visų kitų. Kai riba įšaldyta, o atlyginimai kyla dėl infliacijos ir rinkos spaudimo, vis daugiau vidutines pajamas gaunančių darbuotojų į aukštesnį tarifą patenka automatiškai, net ir be realaus praturtėjimo.

    Kas vyksta su antrąja riba?

    Antroji PIT riba Lenkijoje nuo 2022 metų nebuvo indeksuota, nors kainos ir nominalūs atlyginimai augo. Tokia situacija ekonomikoje žinoma kaip fiskalinis „slinkimas“, kai biudžeto pajamos didėja nekeičiant tarifų, nes mokesčių mokėtojai palaipsniui „įtraukiami“ į aukštesnius apmokestinimo lygius.

    Lenkijos Seime vėl svarstyta iniciatyva kelti antrąją ribą nuo 120 000 iki 140 000 zlotų per metus. Pagal 2026 metų vidutinį kursą tai būtų maždaug nuo 27 500 iki 32 100 eurų, tačiau esminis argumentas slypi ne valiutoje, o realioje ribos vertėje, kuri per kelerius metus nuvertėjo.

    Etatas prieš individualią veiklą

    Įšaldyta riba labiausiai jaučiama dirbantiems pagal darbo sutartį, nes jų pajamos apmokestinamos progresyviai ir kartu apauga socialinio draudimo įmokomis. Dėl to net ir „standartinis“ karjeros augimas, premijos ar papildomi darbai dažniau stumia į 32 proc. tarifą.

    Tuo pat metu savarankiško darbo formos, ypač fiksuoto tarifo modeliai, daugeliu atvejų išlieka už progresijos ribų arba leidžia pasiekti mažesnį efektyvų apmokestinimą. Taip darbo rinka gauna aiškų signalą: specialistui finansiškai palankiau derėtis dėl bendradarbiavimo ne per etatą, o per paslaugų teikimą.

    Kodėl tai tampa politiniu klausimu?

    Finansų ministerija viešai pabrėžia, kad mokesčių ribų koregavimas reiškia tiesioginį biudžeto pajamų sumažėjimą ir reikalauja aiškaus finansavimo šaltinio. Tokia pozicija ypač svarbi, kai pajamų mokestis laikomas reikšmingu valstybės ir savivaldybių finansavimo šaltiniu.

    Kita vertus, neindeksuojamos ribos formuoja ilgalaikę struktūrinę įtampą: vis didesnė vidurinės klasės dalis patiria aukštesnį tarifą, o tai stiprina spaudimą rinktis kitokias darbo formas. Rezultatas gali būti ne tik politinė diskusija dėl „teisingumo“, bet ir praktinis etatų konkurencingumo mažėjimas sektoriuose, kuriuose lengviausia pereiti prie savarankiško darbo.

    Diskusija dėl antrosios PIT ribos iš esmės yra apie tai, kaip valstybė subalansuoja biudžeto stabilumą ir mokesčių sistemos nuspėjamumą. Kol riba neindeksuojama, o atlyginimai kyla, 32 proc. tarifas vis dažniau tampa ne „turtingųjų“, o augančių pajamų vidurinės klasės realybe.

  • Lenkijoje ES pinigai keičia likimus: kooperatyvas bedarbiams siūlo kelią atgal į darbą

    Lenkijoje ES pinigai keičia likimus: kooperatyvas bedarbiams siūlo kelią atgal į darbą

    Pietų Lenkijos Bielavos mieste socialinės ekonomikos iniciatyva padeda vyrams, ilgą laiką buvusiems už įprastos darbo rinkos ribų dėl benamystės, priklausomybių ir nutrūkusių socialinių ryšių. Vietos kooperatyvas „Arte“ veikia kaip ne pelno siekianti įmonė, kurioje darbas derinamas su palaikymu ir aiškia kasdienės rutinos struktūra.

    Tokio modelio esmė yra tai, kad žmogui suteikiamas laikas grįžti į stabilų gyvenimo ritmą, o darbiniai įgūdžiai atkuriami palaipsniui. Praktikoje tai reiškia ne tik užduotis ir atsakomybes, bet ir lankstesnį požiūrį į sveikimą bei dažnai pasitaikančius atkryčius, kurie komercinėse įmonėse paprastai netoleruojami.

    Projektas su 630 000 eurų biudžetu

    Kooperatyvo veikloje svarbią vietą užima projektas „Drugeliai iš Žemutinės Silezijos“, kurio bendras biudžetas siekia 630 000 eurų. 70 proc. finansavimo skiriama iš Europos socialinio fondo plius, kuris yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos instrumentų investuoti į žmonių įgūdžius, užimtumą ir socialinę įtrauktį.

    Finansavimas leidžia organizuoti profesinius mokymus ir suteikti kvalifikacijas, kurios pripažįstamos visoje Europoje, pavyzdžiui, suvirinimo sertifikavimą. Tokie dokumentai didina tikimybę, kad žmogus po programos galės konkuruoti darbo rinkoje ne tik vietiniu, bet ir platesniu mastu.

    Kodėl socialinė ekonomika tampa vis svarbesnė

    Kooperatyvo vadovas Jarosławas Pileckis pabrėžia, kad socialinės ekonomikos įmonėse svarbiausia yra sukurti normalumo etapą, kurio dažnai trūksta žmonėms, patyrusiems ilgalaikę atskirtį.

    „Komercinės įmonės dažniausiai neturi galimybės suteikti žmogui tiek laiko ir lankstumo, kiek reikia atsigavimui ir grįžimui į įprastą ritmą“, – sakė Jarosławas Pileckis.

    Europos Komisija nurodo, kad Europos Sąjungoje veikia apie 4,3 mln. socialinės ekonomikos organizacijų, kurios sukuria apie 11,5 mln. darbo vietų, tai sudaro maždaug 6 proc. visos darbo jėgos. Šie skaičiai rodo, kad socialinė ekonomika nebėra nišinė sritis, o tampa reikšminga užimtumo ir socialinės politikos dalimi.

    Ilgalaikio nedarbo problema ir sprendimai

    Ilgalaikis nedarbas dažnai susijęs ne vien su kvalifikacijos stoka, bet ir su sveikatos problemomis, priklausomybėmis, skolomis ar būsto neturėjimu. Todėl vien darbo pasiūlymo dažnai neužtenka, reikalingos paslaugos ir palaikymas, kurie padėtų žmogui išlaikyti darbo vietą.

    Tokie projektai kaip Bielavoje veikianti iniciatyva atspindi plačiau Europoje taikomą kryptį, kai socialinė politika jungiama su praktiniais profesiniais įgūdžiais. Tikslas yra ne trumpalaikis įdarbinimas, o ilgalaikis grįžimas į darbo rinką ir mažesnė rizika vėl atsidurti socialinės atskirties rate.

  • Lenkijoje vėl nustatytos maksimalios degalų kainos: kiek kainuos benzinas ir dyzelinas balandžio 29 dieną

    Lenkijoje vėl nustatytos maksimalios degalų kainos: kiek kainuos benzinas ir dyzelinas balandžio 29 dieną

    Lenkijoje mažmeninėje prekyboje degalais balandžio 29 dieną įsigalios atnaujintos maksimalios kainos, kurios taikomos visoms degalinėms. Šios ribos skelbiamos kasdien vidurdienį, o savaitgaliais ir švenčių dienomis galioja paskutinės darbo dienos įkainiai.

    Pagal paskelbtus dydžius, benzino Pb95 litro kaina negalės viršyti apie 1,46 euro, Pb98 – apie 1,58 euro, o dyzelino litro kaina – apie 1,69 euro. Palyginti su balandžio 28 diena, leidžiamos kainos kyla nežymiai, tačiau dyzelino riba didėja labiausiai.

    Didžiausi įkainiai nustatomi pagal šalies vidutinę didmeninę degalų kainą, taip pat įvertinus mokesčius ir leidžiamą mažmeninę maržą. Praktikoje tai reiškia, kad valdžia riboja galutinę kainą kolonėlėje, o degalinės turi prisitaikyti prie nustatytų „lubų“.

    Kodėl atsirado kainų „lubos“?

    Maksimalių kainų mechanizmas Lenkijoje įvestas kaip reakcija į sukrėtimus pasaulinėje žaliavų rinkoje ir staigius naftos bei degalų kainų šuolius. Vyriausybė aiškina, kad tai laikina priemonė, kuri turėtų galioti tol, kol situacija tarptautinėse rinkose stabilizuosis.

    Tokie sprendimai paprastai siejami su rizikomis tiekimo grandinėse ir staigiais geopolitiniais pokyčiais, kurie gali greitai perkelti kainų spaudimą vartotojams. Kai kainos tampa itin nepastovios, kainų ribojimas vertinamas kaip būdas sumažinti infliacijos impulsą ir apsaugoti namų ūkių biudžetus.

    Mokesčiai ir laikinos lengvatos

    Kartu su kainų ribomis taikomos ir laikinos mokestinės priemonės, mažinančios degalų kainos dalį, tenkančią mokesčiams. Tokių sprendimų tęstinumas paprastai priklauso nuo finansų institucijų sprendimų ir nuo to, kiek kainų spaudimas išlieka rinkoje.

    Vairuotojams tai reiškia paprastą dalyką: net jei didmeninėje rinkoje kainos šokteltų per vieną ar kelias dienas, mažmeninėje prekyboje jos negalėtų viršyti nustatyto limito. Vis dėlto jei didmeninės kainos ilgiau išliktų aukštos, spaudimas persikeltų į valstybės biudžetą arba į degalinių pelningumą, todėl priemonė paprastai vertinama kaip laikina.

  • Lenkija nori tapti vartais JAV dujoms į regioną: prezidentas apie Trijų jūrų planus

    Lenkija nori tapti vartais JAV dujoms į regioną: prezidentas apie Trijų jūrų planus

    Trijų jūrų viršūnių susitikimo akcentai

    Lenkijos prezidentas, viešėdamas Kroatijoje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime, pareiškė, kad šalis yra pasirengusi tapti svarbiausiu vartais JAV suskystintoms gamtinėms dujoms į Vidurio ir Rytų Europą. Pasak jo, tai būtų konkretus žingsnis stiprinant energetinę nepriklausomybę ir mažinant regiono pažeidžiamumą.

    Kartu su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi ir Slovakijos prezidentu Peteriu Pellegrini jis pabrėžė, kad strateginė Trijų jūrų valstybių partnerė išlieka JAV. Energetika, anot Lenkijos lyderio, tampa viena svarbiausių sričių šalia saugumo ir infrastruktūros jungčių.

    Kas slypi už idėjos tapti vartais dujoms

    Praktikoje tokia ambicija remiasi jau veikiančia regiono infrastruktūra ir planuojamomis investicijomis. Lenkija pastarąjį dešimtmetį nuosekliai plėtė SGD importo pajėgumus Baltijos jūros pakrantėje, taip pat stiprino jungtis su kaimynėmis, kad dujos galėtų judėti ne tik į šalies vidų, bet ir į platesnį regioną.

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos dujų tiekimo žemėlapis sparčiai persitvarkė: didesnę dalį užėmė SGD importas, o JAV tapo viena pagrindinių tiekėjų. Šiame kontekste Lenkijos siekis „įtvirtinti vartų“ vaidmenį reiškia norą būti ne tik pirkėja, bet ir tranzito bei paskirstymo centru, kuris padėtų subalansuoti kainas ir tiekimo rizikas kaimyninėse šalyse.

    Infrastruktūros finansavimas ir regiono augimas

    Lenkijos prezidentas taip pat ragino pradėti diskusiją dėl finansavimo mechanizmų, siejamų su Trijų jūrų iniciatyvos plėtros banku. Jo teigimu, infrastruktūros projektams, kurie jungia šiaurę ir pietus, reikalingi aiškūs, ilgalaikiai finansiniai instrumentai.

    „Lenkija yra pasirengusi tapti vartais šiaurėje amerikietiškoms dujoms visam regionui ir stiprinti atsakingą energetinę nepriklausomybę“, – sakė Lenkijos prezidentas.

    Kroatijos ministras pirmininkas pažymėjo, kad šių metų susitikimas vyksta kitokiomis geopolitinėmis sąlygomis nei pirmieji iniciatyvos renginiai. Jo vertinimu, karas Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą, tačiau Trijų jūrų šalys vis tiek demonstruoja santykinai tvirtą ekonominį augimą ir mato prasmę stiprinti ryšius su JAV.

    Regiono šalims tai taip pat susiję su NATO rytinio sparno stiprinimu: energetikos saugumas, infrastruktūra ir ekonominis atsparumas vis dažniau vertinami kaip tos pačios saugumo architektūros dalys. Dėl to Trijų jūrų formatas išlieka ne tik politine platforma, bet ir praktinių projektų erdve, kur sprendžiama, kaip greičiau sujungti rinkas, uostus, dujotiekius ir elektros tinklus.

  • „Makarony Polskie“ perka „Joyfood“: įmonė stiprina pozicijas sparčiai augančių paruoštų patiekalų segmente

    „Makarony Polskie“ perka „Joyfood“: įmonė stiprina pozicijas sparčiai augančių paruoštų patiekalų segmente

    Ką reiškia šis sandoris

    Lenkijos maisto pramonėje ryškėja spartėjanti konsolidacija, o viena aktyviausių žaidėjų – „Makarony Polskie“ grupė – paskelbė apie planuojamą paruoštų patiekalų gamintojo „Joyfood“ įsigijimą. Bendrovė taip plečia veiklą už tradicinės makaronų kategorijos ribų ir taikosi į vadinamąjį patogaus vartojimo maistą.

    Įsigijimas yra sąlyginis – jam dar reikalingas Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos tarnybos pritarimas. Jei leidimas bus gautas, sandorį planuojama užbaigti ne vėliau kaip iki 2026 metų spalio pabaigos.

    Kodėl auga paruoštų patiekalų rinka

    „Makarony Polskie“ sprendimas siejamas su besikeičiančiais vartotojų įpročiais: vis didesnę paklausą generuoja greitai paruošiami produktai, taip pat augalinės sudėties, baltymais praturtinti ir vadinamojo funkcionalaus maisto sprendimai. Šios kategorijos paprastai turi didesnę pridėtinę vertę ir leidžia lengviau diferencijuoti asortimentą.

    Įmonė akcentuoja „sausos lentynos“ paruoštus patiekalus – ilgesnio galiojimo produktus, kuriuos patogu sandėliuoti ir platinti. Tokia kryptis ypač patraukli mažmenai, nes leidžia optimizuoti logistiką ir sumažinti maisto švaistymo rizikas.

    „Joyfood“ mastas ir finansinis kontekstas

    „Joyfood“ – Lodzėje veikianti bendrovė, įkurta 2014 metais. Skelbiama, kad 2025 metais jos pajamos viršijo 7 600 000 eurų, o portfelyje – ir veganiški patiekalai, ir didesnio baltymų kiekio produktai, taip pat maistas vaikams.

    Po „Joyfood“ integracijos su „Makarony Polskie“ vystomu prekės ženklu „SoFood“ šio segmento pardavimo potencialas, bendrovės vertinimu, galėtų viršyti 23 000 000 eurų per metus. Tai rodo aiškų tikslą auginti apyvartą ne vien per pagrindinę kategoriją, bet ir per sparčiau augančias nišas.

    Grupė 2025 metus užbaigė su maždaug 67 600 000 eurų pajamomis, o EBITDA siekė apie 9 700 000 eurų. Grynas pelnas sudarė maždaug 4 900 000 eurų, o grynųjų pinigų atsargos – apie 7 700 000 eurų, todėl bendrovė turi daugiau erdvės plėtrai ir papildomoms investicijoms.

    Įmonė taip pat vykdo plėtros projektus gamybos ir logistikos grandinėje: minima investicija už maždaug 9 200 000 eurų Korpeluose ir dar apie 4 600 000 eurų Stočeke Lukovski. Strateginis tikslas viešai įvardijamas ambicingai – ilgainiui peržengti 230 000 000 eurų pajamų ribą.

  • Lenkai perka daugiau naujų automobilių, bet šie modeliai praranda pirkėjus sparčiausiai

    Lenkai perka daugiau naujų automobilių, bet šie modeliai praranda pirkėjus sparčiausiai

    Naujų automobilių rinka Lenkijoje 2026 metų pradžioje augo, tačiau ne visi modeliai iš šio pakilimo išlošė. Naujausi registracijų duomenys rodo, kad bendras pardavimų tempas išlieka teigiamas, bet daliai anksčiau populiarių automobilių pirkėjų dėmesys akivaizdžiai silpsta.

    Per pirmąjį 2026 metų ketvirtį Lenkijoje įregistruota 151 639 nauji lengvieji automobiliai, tai yra 6,7 proc. daugiau nei prieš metus. Dar sparčiau augo privatūs pirkėjai: gyventojai įsigijo 53 442 automobilius, arba 7,5 proc. daugiau.

    Šis augimas pasiskirstė netolygiai, todėl rinkoje ryškėja „laimėtojai“ ir „pralaimėtojai“. Vienų modelių paklausa šovė į viršų, o kitų, net ir gerai žinomų, registracijos traukėsi dviženkliu tempu.

    SUV ir naujos markės traukia pirkėjus

    Tarp privačių pirkėjų išsiskyrė „Hyundai Tucson“: šis modelis pasiekė 1 861 registraciją ir augo 63,7 proc. per metus. Tai atspindi tęsiamą SUV paklausą, kai vairuotojai renkasi aukštesnę sėdėseną, universalesnį kėbulą ir platesnę komplektacijų pasiūlą.

    Ryškiai matomas ir Kinijos gamintojų bei naujų prekės ženklų įsitvirtinimas. Augimą fiksavo tokie modeliai kaip „MG HS“, „MG ZS“ ir „Omoda 5“, o tai rodo, kad daliai pirkėjų vis svarbesnis tampa kainos ir įrangos santykis, taip pat trumpesnis laukimo laikas.

    Tuo pačiu dėmesio nepraranda ir mažesni, ekonomiškesni modeliai, ypač miestui pritaikyti krosoveriai. Tarp stabiliau atrodančių pasirinkimų minimi „Toyota Aygo X“ ir „Toyota Yaris Cross“, kurie dera prie augančio taupumo ir kompaktiškumo poreikio.

    Kurie modeliai smunka labiausiai

    Didžiausius kritimus patyrė ne vien nišiniai automobiliai, bet ir anksčiau rinkoje tvirtai stovėję vardai. Labiausiai krito „Hyundai i20“, kurio registracijos sumenko 38,4 proc., o tai gali signalizuoti apie pirkėjų poslinkį nuo tradicinių hečbekų į mažus krosoverius.

    Ženkliai traukėsi ir kai kurių populiarių SUV paklausa: „Toyota RAV4“ smuko 31,2 proc., o „Toyota C-HR“ – 29,7 proc. Didesni nei 20 proc. kritimai fiksuoti ir „Lexus NX“ (23,5 proc.), „Nissan Qashqai“ (23,4 proc.) bei „Hyundai Kona“ (20,3 proc.).

    Į akis krenta ir „Skoda Octavia“ rezultatas: registracijos mažėjo 17,4 proc. Nors modelis išlieka tarp gerai parduodamų, duomenys leidžia manyti, kad poziciją labiau palaiko įmonių parkai, o privačių pirkėjų susidomėjimas silpnėja.

    Ką tai pasako apie rinkos kryptį

    Lenkijos pavyzdys rodo aiškėjančią tendenciją: augant bendrai rinkai, konkurencija dėl pirkėjo aštrėja, o paklausa migruoja į SUV, miesto krosoverius ir naujus žaidėjus. Tuo pat metu dalis anksčiau „saugių“ pasirinkimų praranda pagreitį, nes pirkėjai lygina įrangą, kainą, finansavimo sąlygas ir eksploatacijos kaštus.

    Įdomu ir tai, kad net tarp naujų, į Lenkijos rinką agresyviai įeinančių gamintojų matomas išsiskaidymas. Pavyzdžiui, „Jaecoo 7“ registracijos krito 16,1 proc., kas primena, jog vien žema kaina negarantuoja sėkmės, kai pasiūla sparčiai plečiasi.

    Artimiausiais ketvirčiais daug lems gamintojų kainodara, sandėlių likučiai, palūkanų normų dinamika ir tai, kaip greitai rinkai bus pasiūlyti atnaujinti ar elektrifikuoti populiariausių modelių variantai. Jei SUV ir kompaktiškų modelių paklausa išliks tokia pati, tradiciniai hečbekai ir dalis vidutinio dydžio SUV gali patirti dar didesnį spaudimą.

  • Energetikos ministerija griežtina naftos ir degalų atsargas: kas keisis verslui ir RARS?

    Energetikos ministerija rengia įstatymo pataisas, kurios turėtų patikslinti naftos, naftos produktų ir gamtinių dujų atsargų kaupimo bei išlaikymo tvarką. Siekiama daugiau aiškumo ir prognozuojamumo, kad degalų saugumo sistema būtų atsparesnė staigiems rinkos pokyčiams.

    Pagal Vyriausybės teisėkūros planuose numatomą kryptį, pakeitimai rengiami reaguojant į rinkos dalyvių siūlymus dėl pareigos kaupti privalomąsias atsargas atsiradimo ir šios pareigos vykdymo. Kartu akcentuojamas tikslas mažinti spragas, leidžiančias daliai įmonių laikinai išvengti atsargų laikymo naštos.

    Kaip bus saugomos atsargos?

    Vienas svarbiausių siūlymų susijęs su įmonėmis, kurios sustabdo ar nutraukia veiklą degalų rinkoje. Numatoma ilginti laikotarpį, kada tokios įmonės privalėtų išlaikyti privalomąsias atsargas, kad sistema nebūtų išbalansuojama staigiais pasitraukimais.

    Projektas taip pat numatytų galimybę kreiptis į RARS dėl privalomųjų atsargų sudarančių degalų atpirkimo. Tokia priemonė būtų skirta tam, kad pasitraukimas iš rinkos nesukeltų spragos bendrame atsargų kiekyje ir jų prieinamume.

    Kitas siūlymas orientuotas į finansinių įsipareigojimų suvaldymą: planuojamas mechanizmas, kuris neleistų įmonėms užbaigti veiklos neatsiskaičius dėl galimų mokėtinų sumų ar reikalavimų RARS atžvilgiu. Tai turėtų mažinti situacijų, kai atsargų sistemoje atsiranda neapmokėtų įsipareigojimų rizika.

    Kodėl prireikė pataisų?

    Degalų sektoriaus atstovai pastaruoju metu viešai kėlė klausimą dėl vadinamųjų ciklinių praktikų, kai subjektai periodiškai įeina į privalomųjų atsargų sistemą ir iš jos pasitraukia. Tokie veiksmai leidžia laikinai sumažinti arba išvengti pareigos laikyti atsargas, nors realūs degalų kiekiai rinkoje dažnai lieka tie patys.

    Tokia schema reiškia, kad atsargų laikymo našta pasiskirsto netolygiai: daugiau sumoka nuolat veikiantys ir reikalavimų besilaikantys rinkos dalyviai. Ilguoju laikotarpiu tai silpnina tiekimo saugumo sistemos stabilumą, nes atsargos tampa labiau priklausomos nuo trumpalaikių verslo sprendimų.

    Koks RARS vaidmuo?

    Lenkijos atsargų modelyje atsakomybė dalijama tarp verslo ir valstybės: privalomąsias atsargas kaupia bei laiko gamintojai ir prekybininkai, o agentūrines atsargas formuoja ir prižiūri RARS. Planuojamos pataisos numato didesnį RARS vaidmenį, kad sistemos veikimas būtų vientisesnis ir labiau kontroliuojamas.

    Pagal planuojamą grafiką, įstatymo pakeitimų projektas Vyriausybėje galėtų būti svarstomas antrąjį šių metų ketvirtį. Galutinės nuostatos priklausys nuo derinimo su institucijomis ir rinkos dalyviais, tačiau kryptis aiški: mažiau landų, daugiau atsakomybės ir stabilesnė atsargų sistema.

  • Sukcesija šeimos versle Lenkijoje tebėra iššūkis: TDJ ir Asseco Poland parodė dvi veikiančias kryptis

    Daugelis Lenkijos šeimos verslų, įkurtų 1990-aisiais, artėja prie kritinio lūžio taško: jų steigėjai šiandien dažnai yra apie 70 metų amžiaus, o įpėdinystė nebeatrodo savaime suprantama. Verslo aplinkoje vis dažniau girdima, kad jaunesnė karta ne visada nori perimti įmonę, o kartais tam tiesiog nėra pasirengusi.

    Su šiuo iššūkiu siejama ne tik nuosavybės perdavimo rizika, bet ir įmonės tapatybės, strategijos bei investavimo krypties klausimai. Apie tai XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose kalbėjo investicinės bankininkystės bendrovės „Trigon“ vadovaujantis partneris Ryszardas Czerwińskis.

    Kada sukcesija veikia?

    Anot R. Czerwińskio, sėkmingiausios yra tos istorijos, kuriose įpėdinystė tampa pasirinkimu, o ne pareiga. Tokiu atveju lengviau suderinti steigėjo lūkesčius su naujos kartos ambicijomis ir realiais gebėjimais.

    „Kai sukcesija yra pasirinkimas, ji dažniau pavyksta. Kai tai tampa prievole tęsti, dažniausiai tokios sukcesijos žlunga“, – sakė Ryszardas Czerwińskis.

    Ekspertas pabrėžia, kad įpėdinystė nebūtinai turi vykti tik šeimoje. Vis dažniau svarstomos alternatyvos, kai verslą perima profesionali vadovų komanda arba jis perduodamas investuotojams, pavyzdžiui, privataus kapitalo fondams, jei tai leidžia įmonei augti ir išlaikyti konkurencingumą.

    Dvi skirtingos kryptys

    Kaip dvi realiai veikiančias sėkmingos sukcesijos kryptis R. Czerwińskis išskyrė šeimos modelį TDJ grupėje ir korporacinį modelį bendrovėje Asseco Poland. Abu atvejai, nors ir skirtingi, siekia to paties tikslo: išlaikyti įmonės tęstinumą ir kartu atverti kelią plėtrai.

    Asseco Poland pavyzdys siejamas su situacija, kai šeimoje nėra kam perimti vairą, todėl pasirenkamas įpėdinis įmonės viduje. Pasak eksperto, tai leidžia užtikrinti stabilų perėjimą ir išlaikyti organizacijos kultūrą, nes vadovavimą perima žmogus, kuris išmano bendrovę, jos žmones ir veiklos logiką.

    „Adamas Góralis, Asseco Poland įkūrėjas, neturėdamas šeimos įpėdinio, pasirinko sprendimą, kuris padeda išlaikyti bendrovės tapatybę kaip lenkiškos. Tai taip pat rodo, kaip galima panaudoti biržą platesniame, iki šiol ne visiems akivaizdžiame kontekste“, – sakė Ryszardas Czerwińskis.

    Tuo metu TDJ grupės istorijoje akcentuojama transformacija, kurią paskatino jaunesnės kartos požiūris. Anot R. Czerwińskio, Katovicuose veikiantis TDJ per sėkmingą įpėdinystę iš gavybos ir pramonės šaknų išaugo į platesnio profilio investicinį holdingą.

    „TDJ atvejis rodo, kad iš tradicinio gavybos verslo gali gimti investicinė įmonė su gerokai platesniu interesų spektru. Dėl antros kartos požiūrio holdingas tapo stipresnis ir didesnis“, – sakė Ryszardas Czerwińskis.

    Kodėl tema tik aštrėja?

    Sukcesijos problema Lenkijoje tampa vis aktualesnė, nes įmonių savininkų karta, kūrusi verslus po ekonominės transformacijos, natūraliai artėja prie pasitraukimo iš aktyvaus valdymo. Tuo pat metu verslai veikia aplinkoje, kurioje reikalingos naujos kompetencijos: skaitmenizacija, kapitalo pritraukimas, tarptautinė plėtra ir investicijos į energetikos pokyčius.

    Dėl to įpėdinystė vis dažniau suvokiama ne kaip vienkartinis juridinis turto perdavimas, o kaip kelių metų procesas. Jame svarbu iš anksto susitarti dėl vaidmenų, įvertinti valdymo gebėjimus, sukurti aiškų sprendimų priėmimo modelį ir numatyti scenarijus, jei šeimos nariai nuspręstų eiti kitu keliu.

  • A. Poczobutas laisvėje po mainų su Lenkija: Minskas siunčia signalą Vakarams?

    A. Poczobutas laisvėje po mainų su Lenkija: Minskas siunčia signalą Vakarams?

    Lenkijos ir Baltarusijos žurnalistas Andrzejus Poczobutas antradienį buvo paleistas iš Baltarusijos kalėjimo po kalinių apsikeitimo, apie kurį pranešė abiejų šalių pareigūnai. Kartu, kaip teigiama, laisvę iš viso atgavo 10 sulaikytųjų, dalis mainų vyko įtraukiant ir kitas valstybes.

    A. Poczobutas yra įtakingo Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentas ir viena ryškiausių Baltarusijos lenkų mažumos figūrų. Jis buvo nuteistas aštuoneriems metams kolonijoje, o byla Europoje ne kartą įvardyta politiškai motyvuota.

    Žurnalisto sulaikymas 2021 metais sulaukė plataus tarptautinio pasmerkimo, o vėliau jis buvo įvertintas Europos Sąjungos Sacharovo premija už minties laisvę. Šis apdovanojimas dažnai skiriamas asmenims ir organizacijoms, kurios patiria represijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos gynimo.

    Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas nurodė, kad iš penkių Baltarusijos paleistų kalinių trys atvyko į Lenkiją, o mainais Lenkija perdavė tris asmenis Baltarusijai. Bendras mainų skaičius, anot pareigūnų, siekė 10, nes buvo įtrauktos ir kitos šalys.

    Skelbiama, kad Lenkija taip pat paleido kalintą Rusijos archeologą Aleksandrą Butiaginą, kurio ekstradicijos siekė Ukraina. Jis siejamas su archeologiniais kasinėjimais Kryme, kuris nuo 2014 metų yra Rusijos okupuotas.

    Paleidimų fone – derybos

    Pastaraisiais mėnesiais Minskas ėmėsi veiksmų, kuriuos Vakarai vertina kaip bandymą mažinti tarptautinę izoliaciją. Kovo mėnesį Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka buvo įsakęs paleisti 250 politinių kalinių, o dalis sprendimų siejami su Vašingtono tarpininkavimu ir ribotu sankcijų švelninimu.

    Baltarusija ilgus metus patiria Vakarų sankcijas dėl sisteminių žmogaus teisių pažeidimų, represijų prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą. Papildomą spaudimą sustiprino ir Minsko vaidmuo leidžiant Rusijai naudoti Baltarusijos teritoriją plataus masto invazijai į Ukrainą 2022 metais.

    Ką žinoma apie sveikatą?

    Žmogaus teisių gynėjai anksčiau skelbė, kad 52 metų A. Poczobutas turi rimtų širdies problemų, o kalinimo metu buvo ne kartą laikytas vienutėje. Tokios sąlygos politinių kalinių atveju yra ypač kritikuojamos tarptautinių organizacijų, nes didina sveikatos rizikas ir gali būti naudojamos kaip spaudimo priemonė.

    Jo redakcija anksčiau viešai teigė tikinti, kad tarptautinis dėmesys ir Sacharovo premija gali prisidėti prie proveržio, o žurnalisto likimas turi tapti visos Europos klausimu. A. Poczobuto paleidimas dabar vertinamas kaip reikšmingas signalas, tačiau neatsako į platesnį klausimą, ar Minskas iš tiesų pasirengęs mažinti represijas šalies viduje.

    Baltarusijoje po 2020 metų prezidento rinkimų sekusių masinių protestų, tarptautinių stebėtojų vertintų kaip represijų lūžis, buvo sulaikyta dešimtys tūkstančių žmonių. Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos buvo uždarytos, o politinių kalinių tema iki šiol išlieka viena pagrindinių santykiuose su Europa.