CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkija taikosi į DI gigafabriką: valstybė skiria 100 mln. eurų, bet spręs verslo konsorciumai

    Lenkijos valdžia žengė dar vieną žingsnį siekdama pritraukti į šalį vadinamąją DI gigafabriką – didelio masto skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą kurti, treniruoti ir diegti dirbtinio intelekto modelius. Nuolatinis Ministrų tarybos komitetas pritarė sprendimui, kuriuo numatomas valstybės įsitraukimas ir aiškus finansinis signalas rinkai.

    Pirmajame etape planuojama skirti 100 milijonų eurų skaičiavimo galios įsigijimui, kai infrastruktūra pradės veikti. Skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad vėliau galėtų sekti dar apie 400 milijonų eurų, priklausomai nuo projekto fazių ir pasirinktų įgyvendinimo sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika – tai aukštos galios duomenų centrų ir su jais susijusios ekosistemos projektas, orientuotas į itin didelį grafikos procesorių (GPU) skaičių. Europos Sąjungos plane numatytos septynios tokios gigafabrikos, kurios turėtų užtikrinti skaičiavimo pajėgumus tiek mokslui, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.

    Pagal aptariamus kriterijus dalis projektų bus vidutinio masto, kai mažiausia siektina riba – 75 000 GPU, o didžiausio masto projektams kartelė keliama dar aukščiau. Lenkija, kaip skelbiama, siektų vidutinio masto gigafabriką, o viso projekto vertė galėtų siekti apie 3 milijardus eurų.

    Paraiškas teiks ne valstybės

    Vienas svarbiausių pokyčių – Europos Komisijai pakeitus modelį, dėl gigafabrikų nebesivaržo pačios valstybės. Vietoje to konkurse dalyvauja verslo konsorciumai, o valdžios vaidmuo labiau susijęs su investicijų skatinimu, informacine pagalba ir paklausos garantijomis.

    Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad dabar „kitas žingsnis priklauso verslui“, nes būtent įmonės turės telktis į konsorciumus ir teikti pasiūlymus. Valstybės įsipareigojimas daugiausia būtų siejamas su skaičiavimo galios pirkimu pirmuosiuose veiklos metuose, taip mažinant riziką investuotojams.

    „Kitas žingsnis priklauso verslui“, – sakė Dariusz Standerski.

    Finansavimo logika ir ES vaidmuo

    Viešasis finansavimas šiame modelyje iš esmės reiškia ne tiesiogines dotacijas, o ilgalaikę paklausą skaičiavimo resursams, kuri leidžia projektui greičiau pasiekti komercinį stabilumą. Taip pat pabrėžiama, kad viešieji pirkimai viename projekte negalėtų viršyti 34 proc., todėl privatus kapitalas ir komerciniai klientai išlieka esminiai.

    Europos Komisija taip pat planuoja pirkti gigafabrikų skaičiavimo pajėgumus, o užsakymai viešajam sektoriui būtų koordinuojami per EuroHPC – europinę aukšto našumo kompiuterijos partnerystę. Tai turėtų sukurti bendrą rinką skaičiavimo resursams ir padėti sparčiau diegti DI sprendimus Europoje.

    „Polska gali ir turėtų būti regioninis DI centras“, – sakė Aleksandra Tomaszewska.

    Ministerijos atstovai akcentuoja ir vidaus rinkos argumentą: Lenkija – didžiausia Vidurio ir Rytų Europos rinka, turinti apie 38 milijonus vartotojų, todėl paklausos mastas DI paslaugoms galėtų tapti svarbiu privalumu. Kartu pabrėžiama, kad tokios infrastruktūros atsiradimas būtų vienas didžiausių informacinių ir ryšių technologijų projektų šalyje.

    Pagal aptariamą grafiką gigafabrikų paslaugos turėtų startuoti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo su laimėjusiu konsorciumu. Tai reiškia, kad sprendimai dėl konsorciumų, vietų ir techninio modelio bus kritiniai jau artimiausiais mėnesiais, o reali konkurencija persikelia iš politinių deklaracijų į verslo pasirengimą.

  • Lenkai jungiantis į NATO oro flotilę – ką tai reikštų saugumui ir kiek kainuotų?

    Lenkai jungiantis į NATO oro flotilę – ką tai reikštų saugumui ir kiek kainuotų?

    Bendra NATO idėja

    NATO šalyse bręsta iniciatyva bendrai įsigyti ir eksploatuoti strateginio transporto lėktuvų flotilę, kurią kurtų Belgija, Kroatija, Prancūzija, Ispanija, Turkija, Jungtinė Karalystė ir Lenkija. Pagrindinis tikslas – mažinti Europos valstybių spragas strateginio oro transporto srityje ir greičiau reaguoti į krizes.

    Tokie projektai paprastai kuriami tam, kad brangi technika ir infrastruktūra būtų finansuojama dalijantis sąnaudomis. Vietoj to, kad kiekviena šalis viena pati pirktų lėktuvus, valstybės įsigyja naudojimo teisę ir dalį pajėgumų, kai jų realiai prireikia.

    Ką duotų A400M

    Dažniausiai minima platforma – „Airbus“ A400M Atlas, vienas sunkiausių šiuo metu gaminamų karinių transporto lėktuvų Europoje. Gamintojo ir NATO naudojimo praktika rodo, kad tai universalus orlaivis, pritaikytas tiek kariuomenės perdislokavimui, tiek didelių krovinių gabenimui ilgesniais atstumais.

    A400M gali gabenti iki 37 tonų krovinį ir, priklausomai nuo užduoties profilio, įveikti didelius nuotolius vienu užpylimu. Svarbus privalumas – galimybė leistis ne tik paruoštuose aerodromuose, bet ir ant prastesnės dangos, kas karo ar humanitarinių operacijų metu suteikia daugiau lankstumo.

    Šie lėktuvai taip pat gali būti pritaikyti degalų papildymui ore, tačiau tai nėra identiška specializuotiems tankeriams. Dalis orlaivių tipų, įskaitant kai kuriuos JAV gamybos naikintuvus, gali reikalauti papildomų techninių sprendimų, kad degalų papildymas būtų suderinamas su konkrečiomis sistemomis.

    Kaip veikia panašūs modeliai

    NATO jau turi bendros eksploatacijos pavyzdį – Strategic Airlift Capability programą, pagal kurią keliolika šalių, įskaitant Lenkiją, naudojasi trimis C-17 Globemaster III lėktuvais. Jie bazuojami NATO bazėje Pápa Vengrijoje ir skirti itin sunkiems, strateginiams pervežimams.

    Kita svarbi analogija – Multinational Multi-Role Tanker Transport Fleet programa, kurioje šalys ne „nusiperka“ konkretų lėktuvą, o finansuoja projektą ir įgyja tam tikrą metinių skrydžio valandų krepšelį. Šiuo modeliu eksploatuojami „Airbus“ A330 MRTT, o programą administruoja NATO paramos ir įsigijimų agentūra NSPA.

    Tokia schema reiškia, kad valstybės planuoja pajėgumus pagal realų poreikį, bet kartu turi taikytis prie bendro grafiko ir riboto valandų skaičiaus. Jei poreikis didėja, dažnai atsiranda spaudimas plėsti flotilę ir įsigyti papildomų orlaivių.

    Ką tai reikštų Lenkijai

    Lenkijai, kaip rytinio NATO sparno valstybei, strateginis oro transportas yra ypač aktualus dėl karių, technikos ir atsargų perdislokavimo tempo. Praktikoje tokie pajėgumai svarbūs ne tik karinėms užduotims, bet ir medicininei evakuacijai bei piliečių išgabenimui iš pavojingų regionų.

    Vis dėlto dalyvavimas bendroje flotilėje kelia klausimą, kiek šalis nori remtis nuomojamu pajėgumu, o kiek – turėti savą, pilnai nacionalinę kontrolę užtikrinantį sprendimą. Galutinis pasirinkimas paprastai priklauso nuo biudžeto, grėsmių vertinimo ir to, ar prioritetas teikiamas greitam pajėgumų gavimui, ar ilgalaikei savarankiškai plėtrai.

    Kol kas viešai neskelbiama, kiek lėktuvų sudarytų nauja flotilė, kada prasidėtų jos formavimas ir kokia būtų konkreti kaštų dalijimosi formulė. Tačiau ankstesni NATO projektai rodo, kad esminė derybų dalis – ne tik įsigijimo kaina, bet ir ilgalaikės eksploatacijos, įgulų rengimo, remonto bei infrastruktūros finansavimas.

  • „GreenYellow“ per trejus metus Lenkijoje žada 100 mln eurų: saulė, baterijos ir taupymas verslui

    Prancūzijos energetikos grupė „GreenYellow“ pranešė per artimiausius trejus metus Lenkijoje ketinanti investuoti apie 100 mln eurų į energetikos transformaciją. Lėšos būtų nukreiptos į saulės elektrines, energijos kaupimo sistemas ir energijos vartojimo efektyvumo projektus.

    Bendrovė skelbia, kad Lenkijoje jau valdo arba įgyvendina projektus, kurių bendra galia siekia 145 MWp. Tarp klientų minimi didieji prekybos ir paslaugų tinklai, įskaitant Biedronka, Decathlon ir Orange, taip pat pramonės įmonės.

    Modelis be pradinio kapitalo

    Plėtra daugiausia remiama paslaugų modeliu, kai įrangą finansuoja, įrengia ir prižiūri paslaugos teikėjas, o klientas moka sutartą mokestį už naudojimąsi sistema. Tokia schema leidžia įmonėms greičiau diegti saulės elektrines ar efektyvumo sprendimus neįšaldant nuosavų investicijų.

    „GreenYellow“ teigimu, būtent mažmeninės prekybos sektorius Lenkijoje tapo vienu aktyviausių energijos projektų užsakovų, nes standartizuoti sprendimai gali būti kartojami šimtuose vietų. Augant elektros kainų ir sąnaudų svyravimų rizikai, verslui tampa svarbu turėti labiau prognozuojamą energijos savikainą.

    Kodėl auga baterijų reikšmė

    Įmonė pabrėžia, kad vis dažniau saulės elektrinės jungiamos su baterijomis, nes tai padeda didinti vietoje suvartojamos energijos dalį ir valdyti apkrovas piko metu. Energijos kaupimo sistemos taip pat padeda sumažinti priklausomybę nuo tinklo apribojimų, kurie daugelyje rinkų tampa vis aktualesni.

    Lygiagrečiai planuojami ir efektyvumo projektai, apimantys pastatų inžinerines sistemas, vėdinimą, vėsinimą bei kitus sprendimus, mažinančius energijos poreikį. „GreenYellow“ nurodo, kad šios krypties įgyvendinamų ir vertinamų projektų vertė sudaro dešimtis milijonų eurų.

    Galimi įsigijimai ir platesnis regionas

    Be organinės plėtros, bendrovė neatmeta įsigijimų galimybės, kuri galėtų paspartinti mastą ir portfelio augimą. Tokia strategija atitinka platesnę Europos tendenciją, kai energetikos paslaugų rinka konsoliduojasi, o tarptautiniai žaidėjai ieško didesnio projektų kiekio vienoje šalyje.

    „GreenYellow“ įkurta 2007 metais, veikia keliuose žemynuose, o pagrindinis akcininkas yra investicijų fondas Ardian. Įmonė orientuojasi į atsinaujinančios energetikos, energijos kaupimo ir efektyvumo sprendimus verslui.

  • Mokslininkai perspėja: Europoje mažėja baltųjų gandrų, o mityba sąvartynuose kelia naują riziką

    Europoje vis dažniau fiksuojama, kad baltieji gandrai maisto ieško ne pievose ar pelkėse, o buitinių atliekų sąvartynuose. Tyrėjai pabrėžia, kad toks elgesys trumpuoju laikotarpiu suteikia pranašumų, tačiau ilgainiui gali prisidėti prie prastesnės sveikatos ir net populiacijos mažėjimo.

    Pastaraisiais dešimtmečiais dalis gandrų pakeitė tradicinę mitybą ir migracijos įpročius, nes žmonių paliekamos atliekos tapo lengvai pasiekiamu kalorijų šaltiniu. Sąvartynuose paukščiai randa maisto likučių, mėsos, taip pat vabzdžių, graužikų ir sliekų, todėl sunaudoja mažiau energijos nei ieškodami grobio natūraliose buveinėse.

    Mityba sąvartynuose: daugiau svorio, mažiau pastangų

    Tyrėjų dėmesio centre atsidūrė Lenkijos baltųjų gandrų populiacijos, kur per pastarąjį dešimtmetį sąvartynų lankymas tapo įprastesnis. Kadangi daug gandrų vis dar maitinasi natūraliose teritorijose, mokslininkai galėjo palyginti dvi grupes ir įvertinti skirtumus.

    Preliminarūs duomenys rodo, kad sąvartynus reguliariai lankantys gandrai vidutiniškai turi didesnę kūno masę ir daugiau energijos atsargų. Tai siejama su tuo, kad paukščiai trumpiau ieško maisto ir sutaupytą energiją gali skirti kitoms funkcijoms, įskaitant jauniklių auginimą.

    „Sąvartynuose randamas maistas yra lengvai pasiekiamas, todėl gandrai sutaupo daug energijos, kurią gali skirti veisimuisi“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Vienos veterinarijos medicinos universiteto doktorantas Anustupas Bandjopadhjajus.

    Už patogumą gali tekti mokėti sveikata

    Didžiausią nerimą mokslininkams kelia ne pats kalorijų kiekis, o tai, kas ateina kartu su atliekomis. Sąvartynuose paukščiai kontaktuoja su plastiku, viela, stiklu ir įvairiais teršalais, įskaitant sunkiuosius metalus, o toks „racionas“ gali didinti infekcijų ir apsinuodijimų riziką.

    Tyrėjai taip pat praneša aptikę požymių, kad net labai jauniems paukščiams gali pasireikšti su tarša siejami biologiniai pokyčiai. Kai kuriems vos maždaug savaitės amžiaus jaunikliams nustatyti DNR pažeidimai, kuriuos mokslininkai sieja būtent su maitinimusi sąvartynuose.

    „Tai yrantis, žemos kokybės maistas, bet turintis daug energijos. Paukščiams tai galima prilyginti greitam maistui“, – sakė Rytų Anglijos universiteto ekologijos profesorė Aldina Franko.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vaizdas nėra vien juodas. Papildomas maisto šaltinis kai kurioms populiacijoms gali padėti išgyventi prastesniais metais, tačiau ilgalaikės pasekmės sveikatai ir reprodukcijai dar tik pradedamos aiškiau suprasti.

    ES atliekų politika gali pakeisti gandrų ateitį

    Papildomą nežinomybę kelia ir Europos Sąjungos kryptis atliekų tvarkymo srityje: atviros sąvartynų aikštelės palaipsniui uždaromos arba daromas vis griežtesnis jų aptvėrimas bei kontrolė. Tai mažina laukinių gyvūnų galimybes pasiekti organines atliekas, prie kurių dalis gandrų jau spėjo prisitaikyti.

    Mokslininkai įspėja, kad staigus tokio maisto šaltinio „užsukimas“ gali paveikti migraciją, perėjimo sėkmę ir jauniklių išgyvenamumą. Kitaip tariant, paukščiai, kurie pakeitė įpročius dėl lengvai pasiekiamo maisto, gali atsidurti naujoje rizikos zonoje, jei alternatyvių natūralių buveinių ir grobio nepakaks.

    Ekspertai primena, kad iki maždaug 1980-ųjų baltųjų gandrų populiacija Europoje buvo smarkiai nusmukusi, kai kuriose šalyse paukščiai buvo visai išnykę, o vėliau teko imtis atkūrimo programų. Todėl, jų teigimu, bet kokie pokyčiai, galintys paveikti gandrų maitinimosi grandinę, turi būti vertinami atsargiai ir remiantis duomenimis.

    Tyrėjai pabrėžia, kad klausimas nėra vien apie paukščių „patogumą“: sąvartynai yra teršalų sankaupos, o laukinių gyvūnų kontaktas su jomis kelia ir platesnių ekologinių pasekmių. Artimiausiais metais daugiau atsakymų turėtų suteikti tęstiniai tyrimai, kurie vertins ne tik kūno masę, bet ir kraujo rodiklius, teršalų kaupimąsi bei ilgalaikį jauniklių išgyvenamumą.

  • Tūkstančiai vabzdžių ant medžių kamienų: šis blakės giminaitis sparčiai plinta Lenkijoje

    Tūkstančiai vabzdžių ant medžių kamienų: šis blakės giminaitis sparčiai plinta Lenkijoje

    Lenkijoje vis dažniau fiksuojami įspūdingi vabzdžių telkiniai ant medžių kamienų, kurie iš tolo gali priminti masinę invaziją. Specialistai aiškina, kad dažniausiai tai vadinamasis liepinis susibūrėlis – nedidelis iš Pietų Europos kilęs tikrasis blakės giminaitis, pastaraisiais metais sparčiai plečiantis arealą.

    Šio vabzdžio plitimą sieja su šiltėjančiu klimatu ir švelnesnėmis žiemomis, kurios palengvina peržiemojimą bei didina išgyvenamumą. Dėl to rūšis, kuri anksčiau Lenkijoje buvo reta, dabar aptinkama daugelyje regionų, ypač ten, kur gausu liepų ir kitų lapuočių.

    Kodėl jų tiek daug?

    Liepinis susibūrėlis pasižymi vienu ryškiausių bruožų – polinkiu masiškai telktis. Ant kamienų ir prie medžių pagrindo gali susirinkti šimtai ar net tūkstančiai individų, todėl žmonėms tai atrodo grėsmingai, nors pats vaizdas dažnai tėra natūralaus elgesio pasekmė.

    Nors vabzdžiai dažniausiai pastebimi ant liepų, jie gali pasirodyti ir ant kitų lapuočių. Minta daugiausia sėklomis ir augalų sultimis, todėl gausesnės populiacijos kartais gali varginti jaunus augalus, tačiau didžiausią diskomfortą sukelia ne sodui, o žmogaus aplinkai.

    Ar pavojinga žmonėms?

    Entomologai pabrėžia, kad šis vabzdys žmonėms paprastai nėra pavojingas: nekanda, negelia ir nėra žinomas kaip ligų platintojas. Pagrindinė problema kyla tuomet, kai atvėsus orams jie ima ieškoti vietų peržiemoti ir patenka į pastatus.

    Patekę į namus, garažus ar ūkines patalpas vabzdžiai gali tapti nemalonia kaimynyste, ypač jei jų daug. Be to, sutraiškyti jie skleidžia specifinį kvapą, todėl gyventojai dažnai ieško būdų, kaip jų atsikratyti kuo švariau ir be papildomų nepatogumų.

    Kaip sumažinti jų skaičių?

    Jei vabzdžių telkiniai atsirado kieme ar sode, dažnai pakanka mechaninių priemonių. Juos galima nuplauti stipresne vandens srove arba surinkti sodo darbams pritaikytu dulkių siurbliu, o po medžiais reguliariai sutvarkyti nukritusius lapus ir sėklas.

    Artėjant rudeniui svarbiausia pasirūpinti prevencija: patikrinti langų ir durų sandarumą, užtaisyti plyšius, įvertinti ventiliacijos angas, prireikus įrengti tinklelius. Tokios priemonės reikšmingai sumažina tikimybę, kad vabzdžiai pateks į vidų ir taps nuolatiniu galvos skausmu.

    Jei vabzdžių labai daug, o situacija kartojasi kasmet, verta pasikonsultuoti su kenkėjų kontrolės specialistais, kurie pasiūlys aplinkai saugesnius sprendimus ir įvertins, ar priemonės taikomos tikslingai. Dažniausiai efektyviausia yra ne vienkartinė chemija, o nuosekli tvarka aplink medžius ir pastato sandarinimas prieš atvėsimą.

  • Tūkstančiai „Alior Bank“ klientų paralyžiuoti: neveikia programėlė, stringa mokėjimai ir pervedimai

    Tūkstančiai „Alior Bank“ klientų paralyžiuoti: neveikia programėlė, stringa mokėjimai ir pervedimai

    Liepos 7 dieną Lenkijoje tūkstančiai „Alior Bank“ klientų susidūrė su rimtais sutrikimais: laikinai neveikė mobilioji banko programėlė ir daliai žmonių tapo neįmanoma prisijungti prie sąskaitų.

    Dėl gedimo klientai pranešė negalintys atlikti mokėjimų, inicijuoti pervedimų ar pasitikrinti likučio. Problemos palietė tiek privačius asmenis, tiek verslo klientus, kuriems greitos operacijos yra kasdienė būtinybė.

    Bankas apie incidentą informavo socialiniuose tinkluose, nurodydamas, kad specialistai dirba siekdami kuo greičiau atkurti paslaugų veikimą. Finansų įstaiga atsiprašė už nepatogumus ir pažadėjo grąžinti pilną funkcionalumą.

    Tokio masto sutrikimai paprastai ypač jautrūs tuo, kad paveikia ne tik atsiskaitymus internetu, bet ir kasdienes situacijas fizinėse prekybos vietose, kai klientai priklausomi nuo mokėjimų kortelėmis ar momentinių pervedimų.

    Ekspertai primena, kad kilus nesklandumams verta sekti oficialius banko pranešimus, o skubiems atsiskaitymams turėti alternatyvą, pavyzdžiui, grynųjų ar papildomą kortelę. Taip pat rekomenduojama būti atsargiems dėl galimų sukčiavimo bandymų, kurie dažnai suaktyvėja viešai aptariant bankų sutrikimus.

  • Ukrainą porusė žinia: Lenkijoje startuoja „Barracuda-500M“ gamyba, minimas ir Maskvos pasiekiamumas

    Ukrainą porusė žinia: Lenkijoje startuoja „Barracuda-500M“ gamyba, minimas ir Maskvos pasiekiamumas

    Ukrainos gynybos temomis rašanti žiniasklaida plačiai sureagavo į pranešimą, kad Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ surinkimo ir gamybos. Skelbiama, jog projektą Bydgoščiuje įgyvendins Lenkijos ginkluotės grupė PGZ ir Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2, bendradarbiaujant su JAV bendrove „Anduril Industries“.

    Daugiausia dėmesio Ukrainos publikacijose sulaukė numatomas šių raketų nuotolis. Komentuota, kad oro paleidimo atveju jis gali siekti apie 900 kilometrų, todėl teoriškai atsiranda galimybė smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, jei kiltų grėsmė Lenkijai ar Baltijos valstybėms.

    Ukrainos portalas Defence Express akcentavo, kad tokios ginkluotės gamyba regione yra reikšmingas signalas atgrasymo politikai, ypač rytiniame NATO flange. Ukrainiečių vertinimu, tai rodo, kad Europa siekia ne tik pirkti, bet ir sparčiai didinti aukšto tikslumo ginklų gamybos apimtis.

    Ukrainos žiniasklaidoje taip pat cituotas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kuris, komentuodamas susitarimą, pavartojo metaforą apie blogą žinią Rusijai.

    „Dėmesio, turiu blogą žinią Mordorui“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Publikacijose pabrėžiama, kad Lenkija yra viena aktyviausiai į gynybą investuojančių NATO valstybių, o didesnės išlaidos leidžia greičiau plėsti pramoninius pajėgumus. Ukrainos komentatoriai šį projektą vertina kaip praktinį žingsnį, galintį sustiprinti tiek Lenkijos, tiek viso regiono gebėjimą kaupti toliašaudės ginkluotės rezervus.

    Taip pat svarstoma, kad masinė ir palyginti greita gamyba galėtų suteikti daugiau lankstumo tiekimui, jei saugumo situacija regione toliau blogėtų. Kai kuriuose komentaruose keliama prielaida, kad ateityje atsirastų galimybė Ukrainai greičiau įsigyti panašios klasės ginkluotės, tačiau konkrečių sprendimų ar įsipareigojimų kol kas neįvardijama.

  • Lenkai „atskleidė“ paramą Ukrainai, bet svarbiausių skaičių nėra: kyla nepatogūs klausimai

    Lenkai „atskleidė“ paramą Ukrainai, bet svarbiausių skaičių nėra: kyla nepatogūs klausimai

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pažadėjo išslaptinti visą karinę paramą Ukrainai, tačiau po pristatymo visuomenė tikslios suvestinės taip ir negavo. Vietoje aiškaus sąrašo pateikta apibendrinta informacija, kuri paliko daugiau klausimų nei atsakymų.

    Nuo plataus masto karo pradžios 2022 metais Lenkijoje jau kurį laiką kritikuojamas skaidrumo trūkumas dėl perduotos, parduotos ar nupirktos ginkluotės Ukrainai. Argumentas, kad detalės esą galėtų pakenkti saugumui, ne kartą ginčytas tuo, kad Rusija realiai susiduria su šia technika fronte, o viešumoje galima neskelbti operacinių ar logistinių detalių.

    Kiek pinigų ir ko trūksta

    Pristatymo metu įvardyta bendra perduotos ginkluotės vertė siekė apie 3,8 mlrd. eurų, didžioji dalis priskirta 2022–2023 metų laikotarpiui. Tarp reikšmingesnių akcentų paminėta, kad Ukrainai perduota kelios PAC-3 raketos „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

    Vis dėlto esminė problema liko ne suma, o tai, kad trūko konkrečių kiekių pagal ginkluotės tipus ir modifikacijas. Būtent skaičiai leistų suprasti, kiek tankų, šarvuotos technikos, artilerijos sistemų, raketų ar kitos ginkluotės realiai pasitraukė iš Lenkijos atsargų ir kokia buvo paramos apimtis.

    Kai kurios kategorijos pristatytos taip abstrakčiai, kad komentatoriams teko spėlioti, kas iš tikrųjų buvo perduota. Pavyzdžiui, bendras įrašas apie prieštankines valdomas raketas neatsakė į klausimą, ar kalbama apie „Javelin“, ar apie kitus turimus sprendimus, todėl viešojoje erdvėje atsirado interpretacijų.

    Neįvertintos paslaugos ir mokymai

    Kritikai atkreipė dėmesį, kad tokiose suvestinėse dažnai neatsispindi parama, kuri nėra vien technikos perdavimas. Ukrainos kariams reikalingi mokymai, dalys, remontas, techninė priežiūra ir tiekimo grandinė, o tai reikalauja gamintojų, kariškių ir specialistų darbo.

    Minėta, kad Lenkija prisideda prie ukrainiečių karių rengimo Europos Sąjungos misijos EUMAM Ukraine rėmuose, tačiau detalių, kaip tai susiję su paskelbtais skaičiais, nepateikta. Dėl to susidaro įspūdis, kad pristatymas apėmė tik dalį realių kaštų ir pastangų.

    Rizika reputacijai ir komunikacijos klaidos

    Tarptautinėje erdvėje tokia fragmentiška komunikacija gali turėti priešingą efektą nei siekta. Paskelbus tik bendrą sumą, ji natūraliai lyginama su kitų šalių deklaracijomis, nors skirtingos valstybės dažnai skaičiuoja paramą nevienodai, įtraukdamos ilgalaikių kontraktų vertę ar dar neįgyvendintus įsipareigojimus.

    Kita vertus, Lenkijos ankstyvas ir didelės apimties sunkiosios ginkluotės perdavimas 2022 metų pradžioje turėjo didelę praktinę reikšmę Ukrainos gynybai. Tačiau be aiškių kiekių, paaiškinimų apie metodiką ir papildomų dedamųjų, toks kontekstas pasimeta, o informacinę tuštumą užpildo spekuliacijos.

    Ministras užsiminė, kad tikslesni duomenys gali būti pateikti vėliau, užbaigus išslaptinimo procedūras. Vis dėlto kritikai kelia klausimą, kodėl skubėta rengti pristatymą be aiškios struktūros ir pilnų skaičių, jei tai tik didina sumaištį ir silpnina šalies pozicijas informacinėje erdvėje.

  • Lenkija pirmauja gynybos išlaidose: NATO viršūnių susitikimas Ankaroje parodys, kas vykdo pažadus

    Liepos 7 dieną Ankaroje prasidėjęs NATO viršūnių susitikimas tapo testu, kiek Aljanso narės iš tikrųjų pasirengusios didinti gynybos finansavimą ir prisiimti didesnę atsakomybę Europoje. Darbotvarkėje dominuoja ne tik atgrasymas nuo Rusijos, bet ir vis labiau juntamas JAV spaudimas europiečiams daugiau investuoti į savo saugumą.

    Susitikimą lydi gynybos pramonės forumas, kuriame numatyta daug dvišalių pokalbių ir naujų susitarimų. Tai signalizuoja, kad sprendimai bus vertinami ne vien politiniais pareiškimais, bet ir realiais įsipareigojimais dėl gamybos, tiekimo grandinių bei ilgalaikių užsakymų.

    JAV tonas europiečiams griežtėja

    Pastaraisiais metais Vašingtonas vis aiškiau kartoja, kad Europos saugumas turi būti užtikrinamas didesniu pačių europiečių indėliu. Tai reiškia ne vien didesnes gynybos išlaidas, bet ir greitesnį pajėgumų stiprinimą, kad Europoje būtų daugiau pasirengusių pajėgų, oro gynybos, artilerijos, šaudmenų ir logistikos.

    Šiame kontekste Ukrainos karas išlieka esminis fonas, tačiau kai kurių sostinių akyse jis tampa ir lakmuso popierėliu, ar Europa gali išlaikyti nuoseklią paramą ilgą laiką. Tuo pat metu JAV vis dažniau akcentuoja, kad sprendimų ir finansinės naštos centras turi slinkti į Europos pusę.

    Ukraina darbotvarkėje, bet ne centre

    Vienas ryškesnių ženklų šiame susitikime yra tai, kad Ukrainos prezidentas neįtrauktas į pagrindines lyderių diskusijas taip, kaip ankstesniuose NATO susitikimuose. Tai stiprina įspūdį, kad kai kurios Aljanso šalys siekia išlaikyti formalų paramos tęstinumą, bet tuo pačiu mažina politinį šios temos svorį pagrindinėje darbotvarkėje.

    „JAV požiūriu, karas Ukrainoje vis labiau laikomas klausimu, kurį pirmiausia turi spręsti Europa“, – sakė vienas NATO diplomatinių sluoksnių atstovas, apibendrindamas nuotaikas prieš susitikimą.

    5 proc. tikslas ir kas jau pirmauja

    Ankstesniuose susitarimuose sąjungininkės buvo raginamos artėti prie ambicingesnio gynybos finansavimo lygio, o šįkart tikimasi konkretesnių planų, kaip tai bus pasiekta per artimiausią dešimtmetį. Diskusijose akcentuojama, kad didesnės išlaidos turi virsti realiais pajėgumais, o ne vien apskaitiniais pokyčiais.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, Lenkija išlieka viena ryškiausių lyderių Europoje pagal gynybos išlaidų dalį nuo bendrojo vidaus produkto. Aukštas finansavimo lygis tampa argumentu Lenkijai diskusijose apie naštos pasidalijimą ir Aljanso planus Rytų flange.

    Tuo pat metu kai kurios didžiosios Europos ekonomikos didina išlaidas nuosaikiau, o skirtumai tarp šalių kelia įtampą, kai kalbama apie bendrą atgrasymo patikimumą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš susitikimą pabrėžė, kad Aljansui reikia „aiškių, konkrečių ir patikimų“ planų, kurie parodytų, kaip šalys įgyvendins įsipareigojimus.

    Galutinė susitikimo deklaracija turėtų būti paskelbta liepos 8 dieną. Joje, tikėtina, bus aiškiau įvardyta, kad Europos sąjungininkės privalės prisiimti gerokai didesnę atsakomybę už gynybą ir atgrasymą savo žemyne, o tai lems tiek politinius sprendimus, tiek milijardines investicijas į gynybos pramonę.

  • Lenkija švaisto pigią saulės ir vėjo energiją: galios mokestis įmonėms brangina vartojimą dieną

    Lenkijoje daugėjant saulės ir vėjo elektrinių, rinkoje vis dažniau atsiranda valandų, kai elektros pasiūla viršija paklausą. Tačiau dalis pigios žaliosios energijos taip ir nepasiekia vartotojų, nes sistema turi ją riboti, o pramonei ne visada apsimoka didinti vartojimą tada, kai gamyba didžiausia.

    Problemą išryškino analitinio centro „Instytut Reform“ vertinimas: galios mokesčio (mokėjimo už pajėgumų užtikrinimą) skaičiavimo tvarka kai kuriais atvejais veikia kaip atgrasantis signalas įmonėms. Rezultatas paradoksalus – valandomis, kai saulė generuoja daugiausia, verslui vartoti daugiau gali būti brangiau.

    Kaip galios mokestis iškreipia signalus?

    Galios mokestis Lenkijoje pramonės vartotojams taikomas už kiekvieną suvartotą megavatvalandę nustatytomis darbo dienų valandomis, kurios apima didžiąją dienos dalį. Būtent tuo metu fotovoltinės elektrinės paprastai ir pagamina daugiausia elektros.

    „Instytut Reform“ teigimu, esamas modelis skatina kuo lygesnį paros vartojimo profilį, nes daliai įmonių taikomos reikšmingos nuolaidos. Tuo pat metu bandymas lanksčiau reaguoti į sistemos poreikius ir didinti vartojimą saulėtomis valandomis gali lemti kelis kartus didesnę galios mokesčio naštą.

    „Skutek yra paradoksalus: įmonės, kurios norėtų sugerti fotovoltikos perteklių, patiria didesnius kaštus nei tos, kurios to nedaro“, – teigiama „Instytut Reform“ analizėje.

    Ribojimai auga, kai OZE plečiasi

    Didėjant atsinaujinančių išteklių generacijai, vis aktualesnis tampa taip vadinamas gamybos ribojimas, kai dėl tinklo balansavimo ar pralaidumo apribojimų dalis saulės ar vėjo elektrinių gamybos laikinai mažinama. Tai reiškia, kad pagaminta energija prarandama, nors galėtų pakeisti brangesnę generaciją ar būti panaudota pramonėje.

    Forum Energii skaičiavimais, 2025 metais dėl ribojimų į tinklą nepateko apie 1,4 teravatvalandės atsinaujinančios energijos, beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Organizacija taip pat atkreipė dėmesį, kad didelė ribojimų dalis tenka toms valandoms, kurios sutampa su galios mokesčio taikymo laikotarpiu.

    Siūlomos reformos: valandos, nuolaidos ir pereinamasis laikotarpis

    „Instytut Reform“ vertino kelis alternatyvius galios mokesčio modelius ir jų poveikį skirtingiems pramonės vartojimo profiliams. Išvada – reformos galėtų padėti didinti sistemos lankstumą: skatinti vartojimą per atsinaujinančios generacijos pikus ir kartu mažinti apkrovą tikrais pajėgumų trūkumo momentais.

    Vienas aptariamų principų – aiškiau atskirti tikras metines piko valandas nuo likusio laikotarpio, kad mokestis būtų labiau siejamas su realia pajėgumų stygiaus rizika. Tarp pasiūlymų minimas ir dabartinių nuolaidų lygaus profilio vartotojams peržiūrėjimas, kartu numatant apsaugą energijai imlioms įmonėms pereinamuoju laikotarpiu, jei jų galimybės greitai pakeisti vartojimą yra ribotos.

    Diskusija dėl galios mokesčio dizaino tampa platesnės energetikos transformacijos dalimi: kuo daugiau nepastovios generacijos į sistemą ateina, tuo svarbesni tampa kainų signalai, skatinantys vartojimo lankstumą, kaupimą ir paklausos valdymą, kad pigi žalia energija nebūtų prarandama.