CP v2

Tag: Lenkija

  • Bielik.AI kūrėjai apie lenkišką DI: bendruomenės jėga, 30 kalbų ir brangstanti skaičiavimo galia

    Lenkiškas DI, kurį augina bendruomenė

    Lenkijoje kuriamas kalbos modelis Bielik.AI vis dažniau minimas kaip pavyzdys, kaip atviro tipo projektas gali judėti į priekį ne tik įmonės, bet ir plačios bendruomenės pastangomis. Apie projekto kryptį ir iššūkius viešai kalba vienas jo bendraautorių Sebastianas Kondrackis, siejamas su fondu SpeakLeash ir technologijų bendrove „Deviniti“.

    Jo teigimu, Bielik.AI branduolį sudaro nedidelė komanda, kuri tiesiogiai treniruoja modelį, o aplink ją susiformavusi daug platesnė ekosistema kuria įrankius, testuoja, rengia demonstracijas ir perduoda grįžtamąjį ryšį. Toks organizavimo principas leidžia greičiau pastebėti klaidas, patikrinti idėjas ir adaptuoti sprendimus realioms užduotims.

    Pasak Kondrackio, aktyvi bendruomenė jau skaičiuoja apie 5 000 žmonių. Jie dalijasi pastebėjimais, lygina rezultatą su kitais modeliais, o dalis narių padeda projektą „įnešti“ į organizacijas, kuriose dirba.

    Nuo lenkų kalbos iki daugiau nei 30 kalbų

    Bielik.AI pradžioje orientavosi į lenkų kalbą, tačiau projektas ėmė plėstis, kai komanda įvertino, kad jų duomenų paruošimo, valymo ir klasifikavimo metodai gali būti pritaikomi ir kitoms kalboms. Dėl to modelis palaipsniui tapo daugiakalbis.

    Skelbiama, kad šiuo metu Bielik.AI apima daugiau nei 30 natūralių kalbų, o vienas artimiausių tikslų yra auginti naudotojų ir kūrėjų ratą ne tik Lenkijoje, bet ir plačiau Europoje. Praktinis šio žingsnio motyvas aiškus: kuo platesnė naudotojų bazė, tuo daugiau realių scenarijų, testų ir pastabų, padedančių gerinti kokybę.

    Plėtra į kitas kalbas taip pat suteikia galimybę konkuruoti ne „viena prieš vieną“ su didžiaisiais pasauliniais tiekėjais, o ieškoti nišų, kur svarbus lokalus kontekstas, terminija ir duomenų sauga.

    Verslas domisi, bet dažnai pritrūksta pasirengimo

    Kondrackis atkreipia dėmesį, kad daugelis organizacijų DI diegimą pradeda nuo noro neatsilikti nuo mados, tačiau ne nuo aiškiai suformuluoto poreikio. Tokiais atvejais rizika didelė: pasirenkamas netinkamas panaudojimo atvejis, o projektas nepasiekia laukiamos grąžos.

    Anot jo, dažnai trūksta ne vien techninių, bet ir organizacinių kompetencijų: kaip parinkti užduotį, kaip apibrėžti sėkmės rodiklius, kaip paruošti duomenis, kaip suvaldyti rizikas. Tai ypač aktualu generatyvinio DI atvejais, kai sprendimų kokybė priklauso nuo konteksto, o klaidos gali turėti reputacinių ar teisinių pasekmių.

    „Daugelis vertina DI per „ChatGPT“ prizmę ir nori tokio pat sprendimo savo organizacijoje, tačiau tuomet atsiranda kainos, reguliavimo ir jautrių duomenų klausimai“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Skaitmeninė suverenija ir infrastruktūros kaina

    Viešojoje diskusijoje apie Europos skaitmeninę suvereniją vis dažniau akcentuojama, kad kritinėse srityse svarbu turėti alternatyvą globalioms platformoms. Kondrackis pabrėžia, kad jautrių duomenų atvejais daliai organizacijų aktualu DI sprendimus vykdyti savo infrastruktūroje, o ne vien viešojoje debesijoje.

    Jo vertinimu, Lenkijoje jau susiformavo keli centrai, kuriantys kompaktiškesnius kalbos modelius, galinčius tapti pagrindu lokalioms iniciatyvoms. Tačiau pagrindinis stabdis išlieka skaičiavimo galia: galingų serverių, akseleratorių ir kitos infrastruktūros poreikis auga, o dėl DI paklausos bumo komponentų kainos kyla visoje Europoje.

    Tai reiškia, kad net ir turint talentų bei aktyvią bendruomenę, ilgalaikis proveržis priklausys nuo to, ar pavyks užsitikrinti pakankamus skaičiavimo resursus. Kartu tai tampa ir strateginiu klausimu valstybėms bei regionui, siekiančiam mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus pasaulinių tiekėjų.

  • EK keičia grafikus, Lenkija laukia: neaiškumų dėl DI gigafabriko ir planuojamos investicijos

    Lenkija startuoja su DI fabriku

    Krokuvoje oficialiai pradėtas projektas Gaia AI Factory, kuris apjungia superkompiuterio infrastruktūrą ir ekosistemą mokslui, viešajam sektoriui bei smulkiam ir vidutiniam verslui. Iniciatyva pristatoma kaip kelias į didesnę skaičiavimo galią tiems, kam jos trūksta kuriant ir diegiant DI sprendimus.

    Projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų, o jo biudžetas siekia apie 70 mln. eurų. Kartu tai įtvirtina Krokuvą tarp 19 Europoje kuriamų DI fabrikų, kurie turėtų padėti greičiau perkelti tyrimus ir idėjas į praktinius produktus.

    DI gigafabriko klausimas stringa

    Lygiagrečiai Lenkija siekia tapti vienos iš penkių ES planuojamų DI gigafabrikų vieta, tačiau sprendimų priėmimas kelia vis daugiau neapibrėžtumo. Pagal viešai aptariamą koncepciją tokios investicijos mastas būtų apie 3 mlrd. eurų, o dalį finansavimo turėtų sudaryti ir nacionalinis biudžetas.

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija anksčiau tikėjosi, kad pagrindiniai sprendimai gali paaiškėti 2026 metų antroje pusėje, tačiau terminai slenka. Priežastis paprasta: Europos Komisija koreguoja dokumentų rengimo ir skelbimo grafiką, o tai apsunkina realų planavimą.

    Ką sako ministerija ir kur daugiausia rizikų

    Viceministras Dariuszas Standerskis pabrėžia, kad vyksta jau antras sudėtingas derinimų etapas su Europos Komisija, o galutiniai dokumentai vėluoja. Pasak jo, kol nėra detalių, rimtų sprendimų dėl įsipareigojimų ir modelio priimti neįmanoma.

    „Kol nepamatysime konkrečių detalių, sunku priimti rimtus sprendimus“, – sakė Skaitmeninimo ministerijos viceministras Dariuszas Standerskis.

    Ministerijos teigimu, dalis Lenkijos siūlymų derybose buvo įtraukti, pavyzdžiui, tarptautinių projektų skatinimas ir didesnis lankstumas dėl gigafabriko dydžio. Vis dėlto galutinės taisyklės gali nulemti, ar projektas bus patrauklus valstybių koalicijoms, ar labiau palankus vienos vietos, itin didelės koncentracijos modeliui.

    Papildomą įtampą kelia ir tai, kad ES lygmens modelyje mažėja valstybių galimybės iš anksto nuspręsti, kas bus pagrindinis projekto vykdytojas. Tokia kryptis reiškia didesnę konkurenciją ir daugiau neapibrėžtumo dėl partnerių atrankos, terminų bei atsakomybių pasidalijimo.

    Kodėl tai svarbu ne tik mokslui

    Gaia AI Factory kūrėjai akcentuoja, kad net ir nelaukiant gigafabriko sprendimo, Lenkija bando stiprinti nacionalinę DI infrastruktūrą. Skaičiavimo resursai tampa strateginiu veiksniu ne vien universitetams ar startuoliams, bet ir viešajam sektoriui, kuriam reikalingos saugios, valdomos ir aiškiai reglamentuotos platformos.

    Standerskio teigimu, valstybė gali prisidėti ne tik investicijomis, bet ir taisyklių kūrimu, pavyzdžiui, dėl skaičiavimo galios paskirstymo verslui, taip pat etikos ir gairių rengimo. Be to, DI sprendimai planuojami ir administracijoje, įskaitant virtualių asistentų vystymą, kad dalis paslaugų būtų teikiama greičiau ir paprasčiau.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kada Europos Komisija pateiks galutinius dokumentus ir kokios bus konkurso sąlygos. Kol kas Lenkija balansuoja tarp nacionalinių projektų plėtros ir laukimo, ar pavyks įsitraukti į vieną didžiausių Europos DI infrastruktūros investicijų.

  • Jastarnijoje pastebėta iberinė pečialinda: retas paukštis prie Baltijos sukėlė ornitologų sujudimą

    Jastarnijoje pastebėta iberinė pečialinda: retas paukštis prie Baltijos sukėlė ornitologų sujudimą

    Retas svečias prie Baltijos

    Lenkijos pajūrio miestelyje Jastarnijoje stebėtojai užfiksavo iberinę pečialindą (Phylloscopus ibericus) – smulkų giesmininką, kuris šioje Europos dalyje pasirodo itin retai. Žinia greitai pasklido tarp ornitologų ir paukščių stebėtojų, nes tai laikoma vienu įdomesnių pastarojo meto radinių prie Baltijos.

    Stebėjimą pavyko patvirtinti ne vien trumpu pamatymu: padarytos nuotraukos ir įrašytas paukščio balsas. Tokia dokumentacija ypač svarbi, nes ši rūšis išvaizda labai panaši į giminingas pečialindas, o patikimiausias atpažinimo požymis dažnai būna būtent giesmė.

    Kodėl atpažinti sunku?

    Iberinė pečialinda ilgą laiką buvo laikoma miškinės pečialindos artima forma, o rūšių atskyrimas sustiprėjo atsiradus detalesniems genetiniams tyrimams ir sistemingai analizuojant balsus. Praktikoje tai reiškia, kad net patyrusiems stebėtojams vien plunksnų atspalvio ar kūno proporcijų dažnai nepakanka.

    Paukštis paprastai siekia apie 10–11 centimetrų, sveria vos kelis gramus, jo plunksnos dažnai apibūdinamos kaip gelsvai alyvuotos, su šviesesne pilvo puse ir nežymia šviesesne „antakio“ juosta. Tačiau šie požymiai persidengia su kitomis panašiomis rūšimis, todėl garso įrašas tampa lemiamu argumentu.

    Kaip jis galėjo atsidurti Lenkijoje?

    Pagrindinis iberinės pečialindos perėjimo arealas siejamas su Pirėnų pusiasaliu ir dalimi Vakarų Europos, todėl iki Baltijos – šimtai, o kartais ir daugiau nei tūkstantis kilometrų. Vis dėlto pavieniai individai gali nuklysti migracijų metu, ypač kai paukščius paveikia vėjai, oro frontai ar navigacijos „klaidos“.

    Ornitologai atkreipia dėmesį ir į kitą veiksnį: tokie radiniai fiksuojami dažniau ne vien dėl gamtos pokyčių, bet ir dėl to, kad stipriai išaugo stebėtojų bendruomenė bei techninės galimybės. Šiuolaikiniai fotoaparatai ir lengvai prieinami garso įrašymo įrenginiai leidžia patikimai dokumentuoti rūšis, kurios anksčiau galėjo būti praleistos arba supainiotos.

    Nors vienas užfiksuotas individas nereiškia, kad rūšis taps reguliari Lenkijos fauna, toks patvirtinimas turi mokslinę vertę. Jis prisideda prie žinių apie migracijų maršrutus, nuklydimų dažnį ir padeda tiksliau vertinti, kaip kinta rūšių paplitimas Europoje.

  • Europos startuolių savaitė: „Isomorphic Labs“ pritraukė 2 mlrd. eurų, o Lenkija keičia kursą

    Europos startuolių savaitė: „Isomorphic Labs“ pritraukė 2 mlrd. eurų, o Lenkija keičia kursą

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicijų sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 1 400 000 000 eurų, taip pat įvyko daugiau nei penki įmonių pardavimai ir susijungimai. Tokia dinamika rodo, kad kapitalas Europoje ir toliau ieško didelio augimo temų, ypač DI, infrastruktūros ir pramonės skaitmenizavimo srityse.

    Didžiausias akcentas – „Isomorphic Labs“ paskelbta 2 100 000 000 eurų investicija. Bendrovė, siejama su DI pritaikymu vaistų kūrimui, tampa vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip biotechnologijų ir DI sintezė pritraukia itin didelius čekius net ir atsargesnėje rinkoje.

    Kur juda didžiausi pinigai?

    Šalia DI įmonių dėmesį traukė ir skaičiavimo infrastruktūra. „Nscale“ užsitikrino apie 730 000 000 eurų finansavimą projektui, siejamam su duomenų centro plėtra Norvegijoje, o tai dar kartą primena, kad DI plėtrai reikalinga ne tik programinė įranga, bet ir energijai bei pajėgumams imli bazė.

    Automatizavimo ir programinės įrangos įrankių segmente „n8n“ įvertinimas, po strateginės SAP investicijos, pasiekė apie 4 800 000 000 eurų. Tokie sandoriai rodo, kad įmonės ir toliau moka už sprendimus, kurie leidžia greičiau diegti procesų automatizavimą bei mažinti IT komandų apkrovą.

    Finansų technologijos keičia kryptį

    Finansų technologijų rinkoje dėmesį patraukė „Keel“ posūkis: bendrovė po neobanko idėjos persiorientavo į finansų infrastruktūros produktą. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur dalis fintech žaidėjų renkasi B2B modelį, nes jis dažnai leidžia augti tvariau ir mažiau priklausyti nuo brangios vartotojų pritraukimo reklamos.

    Šis pokytis taip pat siejamas su griežtėjančiais reguliaciniais reikalavimais ir didėjančiu bankinių licencijų bei atitikties kaštų svoriu. Dėl to infrastruktūros ir „fintech kaip paslauga“ kryptys tampa patrauklesnės tiek įkūrėjams, tiek investuotojams.

    Lenkijos programinės įrangos evoliucija

    Lenkijos programinės įrangos sektoriuje vis dažniau kalbama apie perėjimą nuo klasikinio užsakomosios kūrimo modelio prie DI gimtosios produktų kūrimo kultūros. Praktikoje tai reiškia daugiau investicijų į nuosavus produktus, didesnį dėmesį pridėtinei vertei ir komandų kompetencijoms, kurios leidžia konkuruoti ne tik kaina.

    Šalia investicijų naujienų matomi ir aktyvesni įsigijimai Europoje: pirkėjai ieško mastelio, nišinių kompetencijų ir regioninės plėtros galimybių. Tokia kombinacija leidžia prognozuoti, kad 2026 metais Europoje toliau augs DI, infrastruktūros ir B2B programinės įrangos sandorių dalis, o finansavimas koncentruosis į aiškų pajamų kelią turinčias komandas.

  • Eurowizijos 2026 II pusfinalyje įsisuko netikėta mada: šarvai ant scenos tapo sėkmės ženklu

    Eurowizijos 2026 II pusfinalyje įsisuko netikėta mada: šarvai ant scenos tapo sėkmės ženklu

    Po pirmojo Eurowizijos 2026 pusfinalio, kuris įvyko gegužės 12 dieną, daugiausia peržiūrų internete sulaukė Lenkijos atstovės Alicjos Szemplińskos pasirodymo įrašas. Žiūrovus patraukė ne tik dainininkės vokalas, bet ir ryški, iki detalių apgalvota sceninė išvaizda.

    Už atlikėjos ir šokėjų įvaizdį atsakingas stilistas Dominikas Więcekas, o pagrindinis akcentas – įspūdinga šarvų tipo konstrukcija – sukurta dizainerės Katarzynos Konieczkos. Ji žinoma kaip kūrėja, dirbusi su pasaulinio lygio žvaigždėmis, todėl Lenkijos pasirodymo vizualinė kryptis nuo pat atrankų buvo orientuota į tarptautinį scenos mastelį.

    Pasak kūrėjų komandos, metalizuotas korsetinis šarvų elementas nuo nacionalinių atrankų buvo nuosekliai tobulinamas, kad tiksliau atlieptų dainos nuotaiką ir dramaturgiją. Dizainui suteikta daugiau aštrumo, o konstrukciją papildė išsikišantys elementai, stiprinantys agresyvesnę, gynybinę estetiką.

    Šarvai scenoje – ne vienas atvejis

    Antrajame 70-ojo Eurovizijos dainų konkurso pusfinalyje, vykusiame gegužės 14 dieną, paaiškėjo, kad šarvai – ne tik Lenkijos sprendimas. Tą patį vakarą scenoje pasirodė dar trys atlikėjai, savo numeriuose pasirinkę šarvų motyvą, todėl žiūrovai tai ėmė vadinti ryškiausiai pasikartojančia vakaro tendencija.

    Eurowizijoje drabužis dažnai veikia kaip scenografijos dalis: jis padeda greičiau „nupasakoti“ dainos istoriją, o televiziniame formate ypač svarbu, kaip įvaizdis atrodo stambiu planu ir dinamiškame apšvietime. Šarvų estetika čia tinka idealiai, nes vienu metu kuria jėgos, pažeidžiamumo ir kovos už savo vietą įspūdį.

    Ar šarvai atnešė sėkmę?

    Po antrojo pusfinalio paskelbus finalininkus, paaiškėjo įdomi detalė: visi atlikėjai, pasirinkę šarvus, pateko toliau. Dėl to socialiniuose tinkluose šarvų motyvas imtas sieti su sėkme, nors realiai rezultatą lemia balsai, pasirodymo režisūra ir bendras numerio paveikumas.

    Finalas vyks gegužės 16 dieną, o jame varžysis ir Lenkijos atstovė. Šiemet šeimininkė Austrija į pusfinalių atranką neįtraukiama, nes vieta finale jai garantuota, kaip ir didžiausių rėmėjų šalių atstovams, kurie tradiciškai patenka tiesiai į finalą.

  • Lenkija priėmė MiCA kripto įstatymą: gilėjant „Zondacrypto“ tyrimui, auga spaudimas rinkai

    Lenkija priėmė MiCA kripto įstatymą: gilėjant „Zondacrypto“ tyrimui, auga spaudimas rinkai

    Lenkijos parlamentas priėmė Vyriausybės remiamą įstatymą, kuriuo šalies kriptoturto rinka suderinama su Europos Sąjungos reglamentu MiCA. Sprendimas priimtas tuo metu, kai Varšuvoje aštrėja politinės diskusijos dėl to, kaip griežtai prižiūrėti skaitmeninio turto paslaugų teikėjus.

    MiCA, arba Kriptoturto rinkų reglamentas, nustato vienodesnes taisykles visoje Europos Sąjungoje: licencijavimą, vartotojų apsaugą, informacijos atskleidimą ir reikalavimus stabiliosioms kriptovaliutoms. Nacionalinis įgyvendinimas šalims būtinas, kad įmonės galėtų teisėtai teikti kriptoturto paslaugas ir naudotis bendros rinkos principais.

    Kodėl MiCA Lenkijai svarbus dabar?

    Lenkijos finansų priežiūros institucijos ne kartą akcentavo, kad delsimas gali sukurti teisinę pilkąją zoną, kurioje rinkos dalyviai neaiškiai supranta savo pareigas, o vartotojams sudėtingiau apginti teises. Priimtas įstatymas yra bandymas suvienodinti taisykles ir sumažinti riziką, kad dalis veiklos persikeltų į mažiau kontroliuojamas jurisdikcijas.

    Tuo pat metu MiCA įvedimas reiškia ir didesnę administracinę naštą: nuo kapitalo pakankamumo bei vidaus kontrolės iki pareigos aiškiai informuoti klientus apie rizikas. Rinkai tai signalas, kad laikotarpis, kai veikta remiantis fragmentiškais nacionaliniais išaiškinimais, baigiasi.

    „Zondacrypto“ byla didina įtampą

    Įstatymo priėmimą lydėjo žinios apie gilėjantį tyrimą dėl „Zondacrypto“, kuri įvardijama kaip viena didžiausių skaitmeninio turto platformų Lenkijoje. Prokurorai tiria įtariamą sukčiavimą, o viešojoje erdvėje skamba teiginiai, kad dalis klientų susidūrė su lėšų atsiėmimo sutrikimais.

    Žiniasklaidoje minėta, kad bendra galima žala siekia daugiau nei 350 mln. zlotų, tai yra apie 81 mln. eurų. Tokie skaičiai sustiprino politinį spaudimą kuo greičiau sukurti aiškias taisykles, kurios leistų priežiūrai anksčiau identifikuoti rizikas ir operatyviau reaguoti į galimus pažeidimus.

    „Ši rinka negali būti palikta be aiškių taisyklių, kai žmonės praranda galimybę disponuoti savo lėšomis“, – sakė vienas Vyriausybės atstovas, komentuodamas poreikį spartinti teisinio reguliavimo užbaigimą.

    Politinis fonas: veto, baudos ir net siūlymai drausti

    Lenkijos kriptoturto reguliavimą pastaraisiais metais lydėjo politiniai nesutarimai: anksčiau prezidentas Karol Nawrocki buvo vetavęs du Vyriausybės remtus projektus, argumentuodamas, kad jie gali pernelyg apsunkinti verslą ir paskatinti įmones trauktis iš šalies. Naujausias priimtas variantas vis dar gali susidurti su politinėmis kliūtimis, tačiau parlamentinis žingsnis rodo siekį uždaryti teisinio neapibrėžtumo etapą.

    Skyrėsi ir siūlomų sankcijų „lubos“. Vyriausybės projekte už priežiūros veiksmų trukdymą numatyta maksimali 25 mln. zlotų bauda, tai yra apie 5,8 mln. eurų, o alternatyviame prezidento aplinkai priskiriamame variante minėta mažesnė riba. Be to, viešai aptarti ir radikalesni siūlymai, įskaitant iniciatyvą apskritai uždrausti kriptoturto veiklą, nors parlamentas tokius projektus paprastai svarsto tik įvertinęs pagrindinius reguliavimo paketus.

    Europos Sąjungos kontekste MiCA laikomas bandymu sukurti „vieną taisyklių knygą“ kriptoturto rinkai, tačiau praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip efektyviai veiks licencijavimas, priežiūra ir vartotojų skundų mechanizmai. Lenkijai tai tampa ir politiniu testu, ar griežtesnė tvarka padės atkurti pasitikėjimą po rezonansinių atvejų.

  • Ukrainiečiai įvertino lenkišką „Rosomak“ fronte: verdiktas nustebino net skeptikus

    Ukrainiečiai įvertino lenkišką „Rosomak“ fronte: verdiktas nustebino net skeptikus

    Ukrainos gynybos ministerija paviešino apžvalgą, kurioje fronto kariai dalijasi patirtimi naudojant lenkiškus šarvuotuosius transporterius „Rosomak“. Šie 8×8 ratiniai šarvuočiai Ukrainoje kariauja nuo 2023 metais, o karių vertinimas daugiausia teigiamas.

    Ukraina nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios iš partnerių gavo įvairios vakarietiškos technikos, o Lenkija tapo viena aktyviausių tiekėjų. Tarp perduodamų platformų ryškiai išsiskiria „Rosomak“, kurį ukrainiečiai vadina patikimu ir greitai įvaldomu kovos įrankiu.

    Kas yra „Rosomak“?

    „Rosomak“ yra modulinės konstrukcijos ratinis šarvuotis su 8×8 pavara, priklausomai nuo versijos sveriantis maždaug 22–26 tonas. Modulinis principas leidžia kurti skirtingos paskirties variantus, nuo kovinių iki medicininės evakuacijos ar techninės pagalbos.

    Ukrainoje minima standartinė kovinė versija su „Hitfist-30“ bokšteliu, taip pat variantas, ginkluotas 120 mm kalibro minosvaidžiu, žinomas kaip „Rak“. Šie skirtumai svarbūs, nes realiame fronte vieniems daliniams reikia ugnies galios, kitiems – saugaus mobilumo ir greito perdislokavimo.

    Tipinėje kovinėje konfiguracijoje šarvuotis turi trijų žmonių įgulą ir gali gabenti iki aštuonių karių. Apžvalgoje akcentuojama ir mobilumo pusė: keliuose „Rosomak“ gali pasiekti iki 100 kilometrų per valandą greitį, o kai kurios versijos turi ir amfibines galimybes, leidžiančias savarankiškai įveikti vandens kliūtis.

    Ką kariai giria labiausiai?

    Ukrainos gynybos ministerijos medžiagoje kariai pirmiausia pabrėžia valdymo paprastumą ir greitą perpratimą. Tai praktinis privalumas kare, kuriame technika dažnai atkeliauja iš skirtingų šalių, o apmokymams ir logistikai tenka veikti labai trumpais terminais.

    Taip pat išskiriamas ginkluotės efektyvumas. Pagrindinis „Hitfist-30“ bokštelio ginklas yra 30 mm automatinė patranka „Mk 44 Bushmaster II“, o papildomai naudojamas 7,62 mm kulkosvaidis. Karių vertinimu, ugnies galia ir greita reakcija padeda tiek atremti puolimą, tiek paremti pėstininkus.

    Trečias dažnai minimas aspektas – manevringumas ir greitis, leidžiantys greitai pasiekti pozicijas, atlikti užduotis ir atsitraukti. Šis kriterijus ypač svarbus dabartiniame kare, kuriame sparčiai išaugo žvalgybos dronų ir smogiamųjų bepiločių vaidmuo, todėl užsibuvimas vienoje vietoje tampa pavojingas.

    „Ši technika išsaugo įgulos gyvybes net tada, kai priešas nuolat atakuoja dronais, o apgadinti šarvuočiai suremontuojami ir grąžinami į rikiuotę“, – teigiama apžvalgoje.

    Platesnis kontekstas: kodėl vertinimas svarbus?

    Tokie atsiliepimai svarbūs ne tik viešajai nuomonei, bet ir praktiniams sprendimams dėl tolimesnės paramos, remonto grandinių ir atsarginių dalių. Kuo platforma labiau tinka realioms sąlygoms, tuo efektyviau veikia logistika, o įgulos greičiau pereina nuo mokymų prie realių užduočių.

    Šarvuotųjų transporterių vaidmuo fronte pastaraisiais metais keičiasi: jie turi ne tik pervežti karius, bet ir užtikrinti kuo geresnę apsaugą nuo skeveldrų, artilerijos, minų bei bepiločių grėsmių. Ukrainiečių išvada apie „Rosomak“ universalumą ir atsparumą rodo, kad platforma atitinka bent dalį šių modernių reikalavimų.

  • Lenkija ruošia naujas taisykles šilumos ūkiui: atveria kelią žaliai šilumai iš elektros

    Lenkijos Vyriausybės parengtas energetikos deregulavimo įstatymų paketas pasiekė Seimą ir perduotas svarstyti komisijoms. Nors projekte numatyta palyginti nedaug straipsnių, šilumos ūkio atstovai jį vertina kaip reikšmingą žingsnį, galintį pagreitinti sisteminės šilumos transformaciją.

    Pagrindinis pokytis siejamas su aiškesnėmis taisyklėmis, kaip šiluma, pagaminta naudojant žaliąją elektrą, galėtų būti pripažįstama atsinaujinančia. Tai ypač aktualu elektriniams, įskaitant elektrodinius, katilams ir vadinamiesiems power to heat sprendimams, kurie leidžia elektrą paversti šiluma, kai elektros sistemoje daug atsinaujinančios generacijos.

    Ką keistų deregulavimas?

    Projektu siūloma liberaliau reguliuoti atsiskaitymus už šilumą, tiekiamą tiesiogiai pramonės vartotojams. Šiuo metu tokie pirkėjai dažnai privalo taikyti reguliuotojo patvirtintus tarifus, o tai riboja derybas ir kai kuriais atvejais skatina įmones atsijungti nuo centralizuoto tiekimo bei statyti nuosavus šilumos šaltinius.

    Įstatymo pakeitimais numatoma, kad tam tikrais atvejais šilumos tarifų nebereikėtų tvirtinti reguliuotojui, jeigu šiluma tiekiama be šilumos tinklų tarpininkavimo ir tenkinamos kitos sąlygos. Tokia kryptis turėtų mažinti konfliktus tarp šilumos tiekėjų ir pramonės, bet kartu kelia klausimų dėl skaidrumo ir kainų pagrįstumo, ypač mažesnėse rinkose.

    Šilumos kaupimas ir elektrifikacija

    Projekte taip pat atsiranda šilumos ir vėsumos kaupiklių apibrėžimas, kurio iki šiol trūko. Šilumos kaupimas laikomas vienu svarbiausių instrumentų šilumos ūkiui elektrifikuoti, nes leidžia perkelti šilumos gamybą į laiką, kai elektra pigesnė arba kai sistemoje daug vėjo ir saulės energijos.

    Šilumos sektoriui tai reikštų daugiau galimybių derinti skirtingus šaltinius, mažinti iškastinio kuro naudojimą ir stabilizuoti kainas, tačiau realus efektas priklausytų nuo investicijų sąlygų, tinklų modernizavimo ir to, ar bus suderintos taisyklės su elektros rinkos signalais.

    Žalia šiluma iš elektros: ką tai reikštų rinkai?

    Vienas svarbiausių projekto elementų yra siūlymas nustatyti, kada šiluma, pagaminta elektriniuose katiluose iš atsinaujinančios elektros, gali būti laikoma atsinaujinančia šiluma. Šis aiškumas svarbus tam, kad šilumos sistemos galėtų atitikti efektyvios centralizuotos šilumos tiekimo sistemos kriterijus ir pretenduoti į viešąją paramą.

    „Jeigu elektriniame katile naudojame atsinaujinančią energiją, taip pagaminta šiluma turėtų būti laikoma žalia, tačiau formaliai taip nėra“, – sakė PGE Energia Ciepła vadovas Grzegorzas Krystekas.

    Projekte taip pat numatoma šilumai iš elektrinių katilų taikyti pareigą ją supirkti, tačiau ne absoliučiai ir ne bet kokia kaina. Šilumos ūkio atstovai pabrėžia, kad įgyvendinamuosiuose teisės aktuose paprastai numatomi kainos ribojimai, kad pareiga supirkti neperkrautų tarifų ir nesukeltų staigaus šilumos kainų šuolio galutiniams vartotojams.

    Be šilumos ūkio nuostatų, deregulavimo pakete numatomi ir kiti energetikos pakeitimai, susiję su elektros sąskaitų supaprastinimu ir dalimi dujų saugumo priemonių. Vis dėlto didžiausio dėmesio šiuo metu sulaukia būtent bandymas sukurti aiškesnes taisykles žaliai šilumai iš elektros ir paskatinti investicijas į šilumos ūkiui reikalingą infrastruktūrą.

  • „Netflix“ pigesnis planas su reklamomis ateina į Lenkiją: atskleidė, kada jis pasieks ir mus

    „Netflix“ pigesnis planas su reklamomis ateina į Lenkiją: atskleidė, kada jis pasieks ir mus

    „Netflix“ skelbiasi fiksuojantis rekordinius rezultatus su pigesniu prenumeratos planu, kuriame rodoma reklama. Pasak bendrovės, šiuo planu jau naudojasi daugiau kaip 250 000 000 žiūrovų visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje ir Lenkijoje jis kol kas dar nepasiūlytas.

    Apie plėtrą „Netflix“ pranešė reklamos rinkai skirtame renginyje „Upfront“. Bendrovė nurodė, kad planą su reklamomis ketina išplėsti į dar 15 naujų rinkų, o tarp jų įvardyta ir Lenkija.

    Kada planas atsiras regione?

    „Netflix“ teigia, kad plėtra numatyta 2027 metais, tačiau tikslesnės datos kol kas nepateikė. Tai reiškia, kad pigesnio plano su reklamomis mūsų regione gali tekti palaukti, o konkretesni terminai veikiausiai paaiškės artėjant startui.

    Nors oficialiai kalbama apie Lenkiją, tokie sprendimai dažnai daromi regioniniu principu, todėl vartotojai Lietuvoje taip pat stebi, ar planas galiausiai bus pasiūlytas ir mūsų rinkoje. Kol kas „Netflix“ Lietuvai atskiro grafiko nepaskelbė.

    Kiek galėtų kainuoti Lietuvoje?

    „Netflix“ kainos Lietuvoje priklauso nuo pasirinkto plano, o pigesnis variantas su reklama, jei būtų pristatytas, tikėtina būtų pozicionuojamas kaip įėjimo į platformą pasiūlymas. Lenkijos žiniasklaidoje svarstoma, kad kaina turėtų būti apčiuopiamai mažesnė už bazinį planą, tačiau oficialių skaičių nėra.

    Jungtinėse Valstijose pigiausias „Netflix“ planas su reklama šiuo metu kainuoja apie 8 eurus per mėnesį. Pagal įprastą kainodarą Europoje tai nebūtinai reikštų identišką sumą Lietuvoje, nes įtaką daro mokesčiai, valiutų kursai ir rinkos specifika.

    Kodėl „Netflix“ stumia reklamomis paremtą modelį?

    Bendrovė pabrėžia, kad reklaminis planas yra vienas populiariausių tarp naujų klientų ir pastaraisiais ketvirčiais sudarė daugiau kaip 60 proc. naujų prenumeratų tose rinkose, kur jis prieinamas. Tai signalizuoja, kad vartotojai vis dažniau renkasi mažesnę kainą mainais į reklamas.

    „Netflix“ taip pat akcentuoja reklamos verslo augimą ir skaičiuoja, kad per šiuos metus reklamos pajamos gali siekti maždaug 2 800 000 000 eurų. Bendrovė nurodo bendradarbiaujanti su daugiau kaip 4 000 reklamuotojų ir tikisi, kad reklaminis planas taps svarbia ilgalaikės strategijos dalimi.

    „Daugiau kaip 80 proc. reklaminio plano naudotojų į platformą sugrįžta kiekvieną savaitę“, – teigia „Netflix“.

    Kol kas Lietuvos žiūrovams belieka laukti oficialių naujienų, ar ir kada reklaminis planas pasieks mūsų šalį. Akivaizdu viena: srautinių transliacijų rinkoje pigesni, reklama paremti pasiūlymai tampa vis svarbesne kova dėl auditorijos.

  • „mObywatel“ atnaujinta: atsirado paieška ir galimybė pranešti apie spartaus interneto poreikį

    „mObywatel“ atnaujinta: atsirado paieška ir galimybė pranešti apie spartaus interneto poreikį

    Lenkijos valdžios kuriama programėlė „mObywatel“ sulaukė naujo atnaujinimo 4.82.0, kuriame atsirado dvi praktiškos funkcijos. Pagrindinė naujovė – integruota paieška, leidžianti greičiau rasti dokumentus ir paslaugas pačioje programėlėje.

    Iki šiol naudotojams dažnai tekdavo naršyti per kelias skiltis, kol pavykdavo pasiekti reikiamą funkciją, todėl paieškos laukelis laikomas vienu svarbiausių naudojimo patogumo patobulinimų. Paieška veikia pagal raktinius žodžius, tad pakanka įvesti dokumento ar paslaugos pavadinimo dalį.

    Po paieškos juosta taip pat pateikiamos naujausios platformos funkcijos, sugrupuotos piktogramomis, kad naudotojai greičiau pamatytų, kas pasikeitė. Toks sprendimas dažnai taikomas skaitmeninių viešųjų paslaugų platformose, nes padeda mažinti informacinę sumaištį ir skatina naudotis naujomis galimybėmis.

    Antroji atnaujinimo naujovė – įrankis, skirtas pranešti apie spartaus interneto poreikį konkrečioje vietovėje. Programėlėje atsidarius atitinkamą paslaugą, galima pateikti užklausą, kuri vėliau perduodama ryšio operatoriams, o naudotojas mato, kurie teikėjai jo vietovėje siūlo paslaugas.

    Jei paaiškėja, kad šviesolaidžio ar kito plataus spektro sprendimo adresu nėra, užklausą vis tiek verta pateikti. Tokie signalai rinkoje dažnai naudojami planuojant tinklų plėtrą, nes sukaupta paklausa leidžia operatoriams ir viešajam sektoriui tiksliau nustatyti prioritetines teritorijas.

    „mObywatel“ pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečiamas: atnaujinimais didinamas dokumentų ir paslaugų spektras, gerinamas valdymas ir saugumas. Skaitmeninių tapatybės ir paslaugų sprendimų kryptis sutampa su Europos Sąjungos siekiu plėtoti skaitmeninės tapatybės ekosistemą, kad paslaugomis būtų patogiau naudotis ir už savo šalies ribų.

    Naujausia „mObywatel“ versija jau platinama programėlių parduotuvėse, o atnaujinimo diegimo laikas gali skirtis priklausomai nuo įrenginio ir sistemos. Naudotojams rekomenduojama atnaujinti programėlę, kad būtų pasiekiami visi patobulinimai ir naujausios saugumo pataisos.