CP v2

Tag: Lenkija

  • Slovakija ieško dujų iš Azerbaidžano: jungtis su Lenkija tuščia, akys vis dar krypsta į Rusiją

    Nors Lenkijos ir Slovakijos dujų tinklus jau kelerius metus jungia interkonektorius, realūs srautai per šią jungtį beveik nevyksta. Naujausi signalai iš Bratislavos rodo, kad artimiausiu metu situacija gali nepasikeisti, nes Slovakija renkasi kitus tiekimo maršrutus.

    Iki šiol pagrindinė priežastis buvo paprasta: Slovakija daug dujų importavo iš Rusijos, todėl poreikis aktyviau naudoti ryšį su Lenkija neatsirado. Tačiau Europos Sąjungoje griežtėjant požiūriui į rusiškų energijos išteklių importą, Bratislava vis dažniau kalba apie alternatyvas.

    Bratislavos planas: Kaspijos regionas

    Slovakijos vyriausybės atstovai viešai įvardija Azerbaidžaną kaip vieną realiausių partnerių, su kuriuo būtų siekiama sudaryti ilgalaikę dujų tiekimo sutartį mažiausiai 10 metų. Esminis klausimas, kurį akcentuoja ir patys slovakai, yra ne vien politinė valia, o praktinis dujų pristatymas į Vidurio Europą.

    „Norime diversifikuoti energijos tiekimą, o Azerbaidžanas mums atrodo patikimas partneris. Pagrindinis klausimas – kaip tuos energijos išteklius fiziškai atgabenti į Vidurio Europą“, – sakė Slovakijos vicepremjeras ir aplinkos ministras Tomas Taraba.

    Slovakijos dujų rinkos dalyviai taip pat patvirtina, kad derybos su Azerbaidžano valstybine energetikos bendrove „SOCAR“ vyksta, nors yra ankstyvoje stadijoje. Pastaraisiais metais buvo išbandyti ir pilotiniai tiekimai, kurie Bratislavoje vertinami kaip pagrindas pereiti prie reguliarių srautų.

    Azerbaidžanas stiprina pozicijas Europoje

    Azerbaidžano dujos Europą pasiekia per Pietų dujų koridoriaus infrastruktūrą, o Baku pastaraisiais metais aktyviai plečia eksporto geografiją. Skelbiama, kad susitarimus dėl dujų tiekimo Azerbaidžanas yra sudaręs su keliolika Europos valstybių, o kai kuriais atvejais pasirašyti ir ilgesnio laikotarpio kontraktai.

    Tokie sandoriai svarbūs ir pačiam Baku, ir Europai, kuri po 2022 metų spartino tiekimo šaltinių diversifikaciją. Vis dėlto, net ir augant Azerbaidžano reikšmei, lemiami lieka infrastruktūros pajėgumai, tranzito galimybės bei konkurencija su kitais dujų šaltiniais, įskaitant suskystintas gamtines dujas.

    Kodėl interkonektorius su Lenkija lieka nuošalyje

    Lenkiją ir Slovakiją jungiantis interkonektorius buvo statytas tam, kad padidintų tiekimo saugumą ir suteiktų papildomą kelią dujoms judėti abiem kryptimis. Tačiau Slovakijos pasirinkimai kol kas rodo, kad šis maršrutas nėra prioritetinis, net ir tuomet, kai regione kyla rizikų dėl tranzito per Ukrainą.

    Svarbus faktorius gali būti ir politika. Premjero Roberto Fico vadovaujama Slovakijos valdžia pastaruoju metu dažnai demonstruoja labiau nuo dalies ES partnerių besiskiriančią laikyseną, įskaitant energetikos klausimus. Dėl to kai kurie analitikai mano, kad Bratislava palieka atviras duris galimam rusiškų dujų sugrįžimui, jei geopolitinės aplinkybės ateityje pasikeistų.

    Lenkijai ši situacija reiškia praleistą galimybę stiprinti regioninį dujų tiekimo vaidmenį, ypač plečiant suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą. Slovakijai tai – bandymas išlaikyti manevro laisvę: ieškoti Kaspijos regiono dujų, bet kartu neprarasti vilties dėl pigesnių rusiškų išteklių, jei jie vėl taptų politiškai įmanomi.

  • Lenkijos DI gigafabryka gali dirbti JAV bendrovėms: profesorius įspėja, ko trūksta labiausiai

    Lenkija svarsto investicijas į vadinamąsias DI gigafabrikas ir didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą, tačiau vien įsigyti kompiuterių neužteks. Varšuvoje veikiančio tyrimų instituto IDEAS vadovas prof. Piotras Sankowskis įspėja, kad be lygiagrečių investicijų į žmones tokia infrastruktūra gali būti neišnaudota arba dirbti daugiausia užsienio užsakovams.

    Jo teigimu, didžiausia rizika ta, kad brangi skaičiavimo bazė bus nuomojama pirmiausia JAV technologijų bendrovėms, kurios jau dabar turi stipriausias komandas, produktus ir kapitalą. Tai reikštų, kad vietinė ekonominė grąža ir kuriama intelektinė nuosavybė liktų ne Lenkijoje, o paslaugos būtų teikiamos kaip infrastruktūros nuoma.

    Ne tik serveriai, bet ir talentai

    Profesorius akcentuoja, kad skaičiavimo pajėgumai ir specialistai turi augti kartu: jei investicijos bus nukreiptos tik į įrangą, trūks komandų, kurios sugebėtų kurti ir pritaikyti DI sprendimus. Praktikoje tai reiškia daugiau aukštos kvalifikacijos tyrėjų, inžinierių, duomenų mokslininkų ir produktų kūrėjų, galinčių sukurti konkurencingas technologijas vietoje.

    Lenkijos darbo rinka, pasak jo, jau susiduria su DI ekspertų stygiumi: įmonės skundžiasi ne vien atlyginimų lygiu, bet ir tuo, kad kandidatų paprasčiausiai nėra. Dėl to tarptautinių bendrovių padaliniai šalyje neretai veikia kaip užduočių vykdytojai, o ne vietos, kur gimsta strateginiai produktai ir patentuojami sprendimai.

    „Jeigu nepamiršime talentų ugdymo, yra rizika, kad gigafabryka stovės tuščia, o jos pajėgumus nuomos daugiausia Amerikos korporacijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Kur DI jau duoda apčiuopiamą naudą

    IDEAS, anot profesoriaus, siekia rodyti praktinius DI pritaikymo pavyzdžius. Vienas jų – dokumentų analizės sprendimai viešajam sektoriui, kai kalbos modeliais automatizuojamas administracinių dokumentų ir notarinių aktų vertinimas, taip sutrumpinant rutinines užduotis nuo maždaug valandos iki kelių minučių.

    Kita kryptis – autonomiją palaikantys sprendimai gynybos sričiai, ypač dronams ir kitoms autonominėms platformoms, taip pat palydovinių vaizdų analizė ir vadinamųjų skaitmeninių dvynių kūrimas. Energetikoje DI, pasak pašnekovo, gali būti naudojamas kainų prognozėms, suvartojimo modeliui, anomalijų aptikimui ir kritinės infrastruktūros kibernetiniam saugumui stiprinti.

    Kas lems Lenkijos pozicijas Europoje

    Lenkija, kaip ir kitos Europos šalys, siekia mažinti technologinę priklausomybę ir kurti didesnį suverenitetą strateginėse srityse. Tačiau profesorius pabrėžia, kad lemtingas bus artimiausias etapas: Europa spartina investicijas, o konkurencija dėl tyrėjų ir inžinierių tik aštrėja.

    Jo vertinimu, proveržį gali užtikrinti ilgalaikis planas, stabilus finansavimas mokslui ir taikomosioms komandoms, patrauklios sąlygos talentams ir aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose. Kitaip šalis rizikuoja likti infrastruktūros šeimininke, bet ne DI technologijų kūrėja.

  • Patikrinimas prie automobilio lango ir bauda iki 330 eurų: ką privalo žinoti turintys radiją

    Patikrinimas prie automobilio lango ir bauda iki 330 eurų: ką privalo žinoti turintys radiją

    Lenkijoje diskusijos dėl abonemento už radiją ir televiziją tęsiasi jau daug metų, tačiau dalis vairuotojų vis dar nežino, kad pareiga registruoti ir mokėti mokestį gali būti taikoma ir automobilyje įmontuotam radijo imtuvui. Kontrolės atvejais faktą, kad automobilyje yra radijas, dažnai nesunku nustatyti vien pažvelgus į saloną.

    Nuo 2026 metų mėnesinis mokestis už radijo imtuvą siekia 9,50 zlotų, tai yra apie 2 eurus. Mokestis už televizorių arba kartu televizorių ir radiją sudaro 30,50 zlotų per mėnesį, tai yra apie 7 eurus.

    Gyventojai gali susimokėti ir iš anksto, pavyzdžiui, už ketvirtį ar metus, todėl bendra suma būna šiek tiek mažesnė nei mokant kas mėnesį. Vis dėlto pareiga mokėti siejama su imtuvo turėjimu, o ne su tuo, ar žmogus realiai klausosi transliacijų.

    Didžiausią nerimą kelia baudos. Lenkijoje jos skaičiuojamos kaip 30 kartų bazinis mokestis, todėl už vien radijo imtuvą bauda siekia 285 zlotus, tai yra apie 66 eurus, papildomai priskaičiuojant įsiskolinimą už kiekvieną pradelstą mėnesį.

    Dar brangesnės pasekmės gali grėsti tiems, kurie įpareigojimų nevykdė ilgiau ir sukaupė didesnes skolas. Pagal taikomą praktiką institucija gali skaičiuoti įsiskolinimą už laikotarpį iki penkerių metų, todėl bendra suma už radijo imtuvą vien dėl neapmokėtų mėnesių gali išaugti iki 1 425 zlotų, tai yra maždaug 330 eurų.

    Kontroles atlieka Poczta Polska darbuotojai, įgalioti tikrinti abonemento vykdymą. Viešojoje erdvėje dažnai pabrėžiama, kad vien nuotrauka pro langą dar nebūtinai yra pakankamas įrodymas, nes teisiškai svarbu nustatyti, ar įrenginys iš tiesų veikia, o vairuotojas neprivalo įleisti kontrolieriaus į automobilį.

    „Kontrolieriui reikėtų įjungti imtuvą arba paprašyti, kad jis būtų įjungtas, nes vien matomas įrenginys negarantuoja, kad jis veikia“, – sako teisės ekspertų poziciją apibendrina Lenkijos žiniasklaidoje cituojami teisininkai.

    Abonemento logika paremta principu, kad mokestis taikomas už patį imtuvo turėjimą, o ne naudojimo paskirtį. Tai reiškia, kad net jei automobilio radijas daugiausia naudojamas muzikai transliuoti iš telefono, pareiga registruoti įrenginį ir mokėti mokestį, kaip teigiama, išlieka.

    Gyventojams svarbu ir tai, kad mokestis paprastai mokamas už imtuvo tipą, o ne už įrenginių skaičių namų ūkyje, todėl radijas automobilyje gali būti priskiriamas tam pačiam namų ūkiui. Kitaip vertinami įmonėms priklausantys automobiliai, kai už kiekvieną transporto priemonėje esantį imtuvą gali būti taikomas atskiras mokestis.

    Lenkijos teisėje taip pat numatytos socialinės išimtys, kai tam tikros gyventojų grupės gali būti visiškai atleistos nuo abonemento. Praktikoje tai reiškia, kad prieš vertinant rizikas verta pasitikrinti, ar žmogus nepatenka į atleidžiamų asmenų kategorijas, nes taisyklės ir jų taikymo detalės gali kisti.

  • Vairuotojo pažymėjimo egzaminai keisis iš esmės: dings aikštelė, atsiras naujos ribos

    Vairuotojo pažymėjimo egzaminai keisis iš esmės: dings aikštelė, atsiras naujos ribos

    Lenkijoje rengiama didelė vairuotojų egzaminavimo reforma, kuri gali iš esmės pakeisti praktinio egzamino logiką. Infrastruktūros ministerija siūlo atsisakyti privalomos manevravimo aikštelės kategorijos B egzamine ir daugiau dėmesio skirti važiavimui realiame eisme.

    Pagrindinis argumentas – dabartinė tvarka esą pernelyg dažnai tikrina išmoktas schemas, o ne realius įgūdžius. Ministerija teigia, kad dirbtinės sąlygos ne visuomet leidžia objektyviai įvertinti, kaip pradedantysis vairuotojas priima sprendimus kelyje.

    Kas keistųsi praktiniame egzamine?

    Pagal svarstomą kryptį, tokie elementai kaip važiavimas „aštuoniuke“, judėjimas atbulomis pagal pažymėtas ribas ar startas į įkalnę galėtų nebelikti kaip atskiras privalomas valstybinių egzaminų etapas. Vietoj to egzaminuotojas daugiau situacijų vertintų miesto gatvėse ir bendrame eisme.

    Didesnis svoris tektų parkavimui, apsisukimams, eismo juostų pasirinkimui, saugiam greičio pritaikymui bei elgesiui sankryžose. Kitaip tariant, tikrinama būtų tai, su kuo vairuotojas susiduria kasdien, o ne tai, ką galima „iškalti“ pagal orientyrus aikštelėje.

    „Planas toks, kad ne vėliau kaip nuo 2027 metų sausio 1 dienos manevravimo aikštelė dingtų iš praktinio vairavimo egzamino“, – sakė instruktorius ir žurnalistas Andrzejus Łapa.

    Kartu pabrėžiama, kad aikštelės visiškai nedingtų iš mokymo proceso. Vairavimo mokyklos ir toliau galėtų ten ruošti mokinius baziniams manevrams, tačiau valstybiniame egzamine lemiamas vertinimas persikeltų į realų eismą.

    Permainos teorijoje ir klausimų bazėje

    Reforma numatoma ne tik praktinėje dalyje. Ministerija skelbia ketinanti peržiūrėti teorijos egzaminą, mažinti klausimų skaičių ir labiau orientuoti juos į praktines situacijas bei eismo saugą.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje Lenkijoje buvo keliami klausimai dėl kai kurių testų formuluočių, aktualumo ir to, ar jie atspindi naujausius teisės aktų pakeitimus. Todėl pertvarka siejama ir su siekiu atnaujinti bazę taip, kad ji būtų aiškesnė, nuoseklesnė ir mažiau „biurokratinė“.

    „Egzaminas turi atitikti realybę, kuri veikia kelyje“, – pabrėžė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Galimas bandymų limitas ir naujos institucijos

    Dar viena svarstoma idėja – riboti nesėkmingų praktinio egzamino bandymų skaičių. Aptariamose gairėse minimas modelis, kai po kelių neišlaikytų bandymų kandidatas būtų nukreipiamas papildomoms pamokoms į vairavimo mokyklą, o tik tada galėtų vėl registruotis valstybiniam egzaminui.

    Tokiu būdu tikimasi sumažinti situacijas, kai į egzaminą kartojamai atvykstama nepakankamai pasirengus. Kartu planuojama griežčiau prižiūrėti vidinius egzaminus vairavimo mokyklose, kad jie taptų realesniu pasirengimo filtru, o ne formalumu.

    Ministerija taip pat kalba apie naujų struktūrų kūrimą, įskaitant egzaminavimo centrą ir konsultacinę tarybą. Į ją galėtų būti įtraukti instruktoriai, egzaminuotojai, kelių eismo saugos ekspertai, policijos ir regioninių egzaminavimo centrų atstovai.

    Kol kas galutinių teisės aktų formuluočių ir tikslaus įsigaliojimo grafiko nepaskelbta, tačiau ministerija aiškiai įvardija siekį pokyčius pradėti nuo 2027 metų pradžios. Diskusijos rodo, kad vertinimai nevienareikšmiai: vieni pokyčius laiko logišku žingsniu, kiti baiminasi dėl techninių įgūdžių lygio.

  • Aliuminį vis dar importuojame iš Rusijos: perdirbimas gali sumažinti priklausomybę ir kainų riziką

    Aliuminį vis dar importuojame iš Rusijos: perdirbimas gali sumažinti priklausomybę ir kainų riziką

    Importo priklausomybė nemažėja

    Aliuminis Lenkijoje išlieka strategiškai svarbi, bet ribotai vietoje pagaminama žaliava: šalies pramonė pačios pagamintu metalu patenkina apie 13 proc. vidaus poreikio. Dėl to ekonomika yra priversta remtis importu, o kainų ir tiekimo svyravimai greitai persiduoda gamintojams.

    Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) apžvalgoje teigiama, kad 2025 metais Lenkija buvo viena didžiausių aliuminio importuotojų pasaulyje. Tai rodo, kad net ir didėjant gamybos efektyvumui, struktūrinė priklausomybė nuo įvežamos žaliavos išlieka.

    Rusijos dalis išlieka reikšminga

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarp tiekėjų yra nemažai Europos Sąjungos šalių, tačiau dalis aliuminio vis dar atkeliauja iš Rusijos. PIE vertinimu, 2025 metais apie 10 proc. Lenkijos aliuminio importo sudarė tiekimas iš Rusijos.

    Toks srautas kelia papildomų rizikų, nes žaliavų prekybą vis dažniau veikia geopolitiniai sprendimai, sankcijos ir logistikos trikdžiai. Įmonėms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant gamybą ir kainodarą.

    Kodėl aliuminis tampa dar svarbesnis

    Aliuminis, kaip ir varis, yra vienas pagrindinių metalų, reikalingų elektros tinklų plėtrai ir modernizacijai. Augant investicijoms į energetikos infrastruktūrą ir elektrifikaciją, didėja ir patikimo metalo tiekimo poreikis.

    Be energetikos, aliuminis plačiai naudojamas transporto, statybų, pakuočių ir mašinų gamybos sektoriuose. Dėl šios priežasties net nedideli tiekimo sutrikimai gali paveikti daugybę grandžių nuo komponentų iki galutinių produktų.

    Perdirbimas kaip greitesnė išeitis

    PIE ekonomistai pabrėžia, kad perdirbimas gali būti reali priemonė mažinti priklausomybę nuo importo ir didinti žaliavų saugumą. Jų nurodomi duomenys rodo, kad 2024 metais Lenkijoje susidarė dešimt kartų daugiau perdirbimui tinkamų aliuminio atliekų nei sudarė pirminio aliuminio gamyba šalyje.

    Tai signalizuoja apie didelį neišnaudotą potencialą: daugiau surinkto ir perdirbto metalo leistų bent dalį paklausos patenkinti vietiniais srautais. Kartu tai mažintų rizikas, susijusias su tiekimo koncentracija ir priklausomybe nuo riboto skaičiaus išorės partnerių.

    „Perdirbimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip žiedinės ekonomikos tikslų priemonė, bet ir kaip būdas stiprinti valstybės ekonominį suverenitetą“, – teigiama PIE apžvalgoje.

    Ekspertų vertinimu, kryptingas perdirbimo grandinės stiprinimas galėtų apimti stabilesnį atliekų surinkimą, investicijas į rūšiavimą ir perlydymo pajėgumus bei aiškesnes taisykles pramonei. Tokios priemonės leistų mažinti importo spaudimą ir geriau valdyti kainų svyravimus.

  • Lenkija nori įdarbinti privatų kapitalą: „private equity“ rinka maža, bet ambicijos – regiono centras

    Lenkija siekia aktyviau įdarbinti vietos privatų kapitalą ir spartinti „private equity“ plėtrą, kuri, ekspertų vertinimu, šalyje vis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos standartų. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose diskutuota, kodėl rinkoje dominuoja užsienio investuotojai ir kaip į privačias investicijas įtraukti daugiau vietos lėšų.

    Renginyje skambėjo palyginimai, kad Lenkijos „private equity“ rinka sudaro apie 0,15 proc. bendrojo vidaus produkto, kai Europos vidurkis siekia maždaug 5 proc. Toks atotrūkis rodo ne tik neišnaudotą potencialą, bet ir struktūrines kliūtis: ribotą institucinių investuotojų aktyvumą, atsargų požiūrį į riziką ir dar besiformuojančią investavimo kultūrą.

    Kaip į rinką pritraukti vietos pinigus

    Diskusijose daug dėmesio skirta „Innovate Poland“ programai, kurios tikslas – sujungti viešąjį ir privatų kapitalą, kad investuotojams būtų paprasčiau žengti į „private equity“ rinką. Pagrindinė idėja – mažinti riziką ir paskatinti vietinius investuotojus finansuoti inovatyvias, biržoje nekotiruojamas bendroves.

    „Lenkija, būdama tarp dvidešimties didžiausių pasaulio ekonomikų, negali toliau remti inovacijų vien plėtros institucijų pinigais. Reikia aktyvinti privatų kapitalą“, – sakė Rozalia Urbanek iš PFR Ventures.

    Pasak jos, programos esmė yra pakeisti dabartinę situaciją, kai vietinių investuotojų dalyvavimas „private equity“ fonduose išlieka menkas. Toks modelis būdingesnis brandžioms rinkoms, kur pensijų fondai, draudikai ar šeimos biurai sudaro reikšmingą vietos kapitalo pagrindą.

    Bankai, draudikai ir fondai: kas stabdo plėtrą

    Ekspertai pabrėžė, kad Lenkija, nors ir patraukli užsienio investuotojams dėl ekonomikos masto, vis dar turi palyginti silpną vietinę privačių ir institucinių investuotojų bazę. Kai kuriose mažesnėse regiono šalyse vietos kapitalo koncentracija istoriškai didesnė, tačiau Lenkijoje jį aktyviau į rinką atvesti trukdo ir reguliaciniai, ir elgsenos veiksniai.

    „Private equity“ fondai bankams dažnai yra patikimi partneriai, nes portfelio įmonės paprastai būna nuodugniai įvertintos dar prieš investiciją. Tai, anot dalyvių, leidžia bankams efektyviau vertinti riziką, tačiau kartu nepanaikina esminio klausimo: kaip paskatinti ilgalaikius vietinius pinigus ateiti į šį turto segmentą.

    Kodėl investuotojams sunku išeiti

    Rinkos dalyviai atkreipė dėmesį ir į globalų kontekstą: pasaulyje „private equity“ sektorius susiduria su išėjimo sandorių stygiumi, nes dalies turto vertinimai išlieka per aukšti, kad būtų lengva parduoti įmones ar sėkmingai jas išvesti į biržą. Tai daro įtaką ir regionui, kuriame papildomą rizikos priedą kuria geopolitinė įtampa.

    Kartu pabrėžta, kad sklandžiai veikianti birža išlieka vienu svarbiausių „private equity“ išėjimo kelių, todėl kapitalo rinkos stiprinimas yra tiesiogiai susijęs su privačių investicijų augimu. Diskusijose taip pat nuskambėjo mintis, kad dalis verslininkų, pardavę įmones, renkasi investuoti savarankiškai, nes kontrolės poreikis regione išlieka ypač stiprus.

    Vis dėlto dalyviai sutaria, kad „private equity“ fondai vis dažniau matomi ne vien kaip kapitalo šaltinis, bet ir kaip strateginiai partneriai, galintys pasiūlyti valdymo kompetencijas, veiklos gerinimą ir pagalbą planuojant įpėdinystę. Jei vietos kapitalo mobilizavimo priemonės pasiteisins, Lenkija gali sustiprinti ambiciją tapti svarbiu investicijų centru Vidurio ir Rytų Europoje.

  • Europoje artėja rekordinė karščio banga: meteorologai įspėja, kur temperatūra gali viršyti 40 laipsnių

    Europoje šią vasarą gali būti pasiekti arba net viršyti daugiametiai temperatūros rekordai, o kai kuriose vietovėse neatmetama ir daugiau nei 40 laipsnių kaitra. Tokias prognozes sustiprina pastarųjų metų tendencijos, kai karščio bangos žemyne darosi ilgesnės, dažnesnės ir intensyvesnės.

    Lenkijos meteorologų ir žiniasklaidos apžvalgos akcentuoja, kad karštų dienų skaičius šalyje per kelis pastaruosius sezonus išaugo kelis kartus. Jei anksčiau vasarą virš 30 laipsnių temperatūra laikydavosi tik kelias dienas, dabar tokie epizodai vis dažniau tampa įprasta vasaros dalimi.

    Lenkijoje dažniausiai minimas istorinis maksimumas siejamas su 1921 metų liepa, kai fiksuota 40,2 laipsnio temperatūra. Vis dėlto dalis specialistų šį rezultatą vertina atsargiai dėl to meto matavimo sąlygų, o patikimesniu rekordu laikomas 39,5 laipsnio rodiklis, užregistruotas 1994 metų liepos 30 dieną.

    Nors 40 laipsnių riba Lenkijoje oficialiai dar nėra patvirtinta šiuolaikiniais standartais, sinoptikai pabrėžia, kad ji tampa vis realesnė. Prie to prisideda dažnesni karšto oro masių įsiveržimai iš Šiaurės Afrikos ir pietvakarių Azijos, kurie pastaraisiais metais vis dažniau pasiekia Vidurio Europą.

    Rekordai jau perrašyti ir kai kuriose kaimyninėse šalyse: Vokietijoje fiksuota daugiau nei 41 laipsnio temperatūra, o Čekijoje ir Slovakijoje yra registruoti virš 40 laipsnių siekiantys rodikliai. Ukrainoje vienas iš minimų rekordų siejamas su Luhansku, kur kaitra buvo pasiekusi 42 laipsnius pavėsyje.

    Meteorologų vertinimu, net jei šią vasarą kai kuriose valstybėse 40 laipsnių riba dar nebus peržengta, bendras atšilimo fonas didina tikimybę, kad nauji absoliutūs rekordai bus pasiekti artimiausiais metais. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama pasirengimui karščiui miestuose, sveikatos rizikų valdymui ir energijos sistemų apkrovų planavimui.

  • PKP PLK atnaujino 2026 metų planą: daugiau geležinkelio konkursų ir milijardiniai projektai

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė atnaujinusi 2026 metais planuojamų pirkimų ir investicijų grafiką. Į dokumentą įtraukti tiek nuo metų pradžios jau paskelbti konkursai, tiek procedūros, kurias bendrovė ketina pradėti vėlesniais 2026 metų mėnesiais.

    Atnaujintas planas suskirstytas į dvi pagrindines dalis: statybos rangos darbus ir projektavimo dokumentacijos parengimą. PKP PLK akcentuoja, kad šis žingsnis rodo pasirengimą išlaikyti didelį investicijų tempą ir nuosekliai didinti geležinkelio sistemos pajėgumą.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, didžiausios vertės projektai, vertinant pagal preliminarias sąmatas, turėtų koncentruotis pirmoje metų pusėje. Finansavimas būtų derinamas iš nacionalinių šaltinių ir Europos Sąjungos paramos, todėl konkursų grafikas tampa svarbus ir rangovams, ir rinkai.

    Tarp 2026 metais planuojamų itin didelės vertės investicijų PKP PLK nurodė kelis projektus, kurių numatoma vertė viršija maždaug 230 000 000 eurų. Minimi naujų atkarpų statybos ir darbai linijoje Pilava–Lukovas, kurie turėtų pagerinti susisiekimą ir padidinti pralaidumą intensyviai naudojamuose maršrutuose.

    Į kitą grupę patenka projektai, kurių vertė siekia nuo maždaug 23 000 000 iki 230 000 000 eurų. Joje numatoma modernizuoti ir elektrifikuoti Piotrkuvas Trybunalskis–Belchatovas ruožą, taip pat vykdyti darbus keliuose regioniniuose koridoriuose, atnaujinti stotis ir įrengti naujas stoteles, kad būtų patogesnis vietinis susisiekimas.

    Geležinkelių ekspertas, fondo ProKolej vadovas dr. Jakubas Majewskis anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad investicijų logika keičiasi: vis daugiau dėmesio skiriama vidaus susisiekimui, o ne vien kelionės laikui tarp didmiesčių trumpinti.

    „Europos Sąjungos lėšas privalome pirmiausia skirti pagrindiniams tarptautiniams koridoriams, o biudžeto pinigus galime leisti mažesnės apimties, bet labai aiškų efektą vidaus maršrutuose duodantiems projektams“, – sakė dr. Jakubas Majewskis.

    Pasak jo, geležinkelis Lenkijoje įžengia į naują etapą: spartėjant srautams ir augant keleivių skaičiui, reikia ne tik greitesnių reisų, bet ir daugiau pralaidumo, kad infrastruktūra atlaikytų dažnesnį eismą. Tai reiškia, kad konkursų apimtys gali augti ne tik dėl naujų linijų, bet ir dėl mazgų, stočių bei signalizacijos modernizavimo.

    PKP PLK yra 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė, valdanti nacionalinę geležinkelių infrastruktūrą. Ji atsakinga už linijų priežiūrą, eismo valdymo koordinavimą ir tvarkaraščių planavimą visos šalies mastu, o valdomo tinklo ilgis siekia apie 18 800 kilometrų.

  • Invazinis kolcolapis vakarinis Lenkijoje: kuo jis pavojingas gamtai ir kodėl svarbu jį atpažinti

    Invazinis kolcolapis vakarinis Lenkijoje: kuo jis pavojingas gamtai ir kodėl svarbu jį atpažinti

    Kolcolapis vakarinis yra dygliuotas krūmas, priklausantis pupinių (ankštinių) augalų grupei. Natūraliai jis paplitęs Vakarų Europoje ir šiaurės vakarų Afrikoje, tačiau per pastaruosius dešimtmečius žmogaus veikla padėjo jam išplisti į kitus žemynus.

    Šis augalas aptinkamas ir Šiaurės Amerikoje, Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje, kur kai kuriose teritorijose laikomas itin invaziniu. Tokiose šalyse jis gali greitai sudaryti tankius sąžalynus, kurie keičia buveines ir apsunkina vietinių rūšių atsigavimą.

    Kur jis aptinkamas Lenkijoje?

    Lenkijoje kolcolapis vakarinis laikomas retu, o jo telkiniai dažniau minimi Vakarų Pomeranijoje ir centrinėje šalies dalyje. Jam palankios sausos, smėlingos vietovės, įskaitant pušynų pakraščius ir vadinamąsias smėlynų pievas.

    Šis krūmas kartais auginamas botaniniuose soduose ar arboretumuose, todėl dalis radaviečių gali būti susijusios su želdinimu. Nors kai kur jis dar neplinta staigiai, specialistai pabrėžia prevencijos svarbą, nes invazinių rūšių plėtra dažnai prasideda nuo pavienių židinių.

    Kaip atpažinti dygliuotą krūmą?

    Kolcolapis vakarinis užauga iki maždaug 3 metrų aukščio. Vienas ryškiausių požymių yra labai aštrūs, ylą primenantys lapai, kurie virsta dygliais ir gali siekti apie 3 centimetrus.

    Augalo šakelėse formuojasi ir trumpi ūgliai, pasibaigiantys dygliuotomis ataugomis, todėl krūmas gali sukelti mechaninių odos ar gleivinių sužalojimų. Pavasarį jis žydi ryškiai geltonais, drugelio formos žiedais, o vėliau subrandina plaukuotas, tamsiai rudas ankštis su sėklomis.

    Kodėl jis laikomas rizikinga rūšimi?

    Invazinėmis svetimžemėmis rūšimis vadinami augalai, gyvūnai ar patogenai, kurie nėra natūralūs konkrečiai ekosistemai ir gali daryti žalą aplinkai, ūkiui ar net žmonių sveikatai. Tokios rūšys laikomos vienu didžiausių biologinės įvairovės nykimo veiksnių, nes gali išstumti vietines rūšis ir keisti buveinių struktūrą.

    Kolcolapio vakarinio atveju didžiausia grėsmė siejama su jo gebėjimu sudaryti tankius sąžalynus, kurie riboja šviesą ir maisto medžiagas kitiems augalams. Dėl to skursta vietinės bendrijos, o jautresnėse buveinėse gali mažėti retų, smėlingoms ar pajūrio teritorijoms būdingų rūšių.

    Šiltesnio klimato regionuose papildomai akcentuojamas ir gaisrų pavojus: tankūs krūmynai bei augalo sudėtyje esantys eteriniai junginiai sausromis gali didinti užsiliepsnojimo riziką. Dėl šių priežasčių įvairiose šalyse taikomos kontrolės priemonės, o svarbiausia praktinė rekomendacija visuomenei yra laiku atpažinti augalą ir apie radavietes informuoti atsakingas institucijas.

  • Popierinis registracijos liudijimas nyksta: nuo 2028-ųjų viskas bus telefone, keisis ir teisės

    Popierinis registracijos liudijimas nyksta: nuo 2028-ųjų viskas bus telefone, keisis ir teisės

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija siūlo pokyčius, kurie iš esmės pakeistų vairuotojų dokumentus ir automobilio registracijos procedūras. Pagal parengtą Kelių eismo teisės pakeitimų projektą nuo 2028 metų birželio registracijos liudijimai pirmiausia būtų tvarkomi skaitmeniniu būdu.

    Numatoma, kad popierinis registracijos liudijimas nebebūtų išduodamas automatiškai, o veiktų kaip įrašas valstybinėse duomenų bazėse. Popierinį dokumentą vairuotojas galėtų gauti tik pateikęs prašymą, o jį atsiimti savivaldybėje arba gauti paštu.

    Pokyčiai grindžiami tuo, kad dalis funkcijų jau dabar veikia praktiškai skaitmeniniu principu. Lenkijoje policija transporto priemonės ir vairuotojo duomenis tikrina per centrinį registrą, todėl popierinio liudijimo vežiojimas kasdienėje praktikoje jau yra praradęs ankstesnę reikšmę.

    Kas keistųsi vairuotojams?

    Ministerija siekia, kad daugiau su transporto priemone susijusių veiksmų būtų atliekama nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, planuojama sudaryti galimybes internetu pranešti apie automobilio pardavimą, pateikti prašymus dokumentų išdavimui ar keitimui, patvirtinti dokumento gavimą, taip pat deklaruoti praradimą ar sugadinimą.

    Numatoma, kad dalis procesų būtų perkelti į valstybines programėles, tokias kaip „mObywatel“. Ten, be kitų dalykų, būtų galima teikti prašymus dėl vairuotojo pažymėjimo, jo keitimo ar galiojimo pratęsimo, taip pat dėl vairuotojo kvalifikacijos kortelės.

    Dar viena kryptis – mažiau popierinių pažymų. Įstaigos, išduodančios vairuotojo dokumentus, reikalingus duomenis, pavyzdžiui, apie medicinines ar psichologines išvadas ar papildomus kursus, turėtų gauti tiesiai iš centrinių registrų, todėl gyventojams nereikėtų fiziškai nešti dokumentų.

    Kodėl tam reikia laiko?

    Kad pokyčiai veiktų, numatyta plėsti duomenų, kaupiamų transporto priemonių ir vairuotojų registruose, apimtį. Projektas perduotas derinimui įvairioms institucijoms ir organizacijoms, o pastaboms pateikti skiriamas terminas iki gegužės pabaigos.

    Planuojama, kad naujos taisyklės įsigaliotų 2028 metų birželį. Nors tai skamba kaip greita reforma, dokumentų ir registrų pertvarka paprastai reikalauja ilgesnio pereinamojo laikotarpio, kad spėtų pasirengti savivaldybės, registrų valdytojai ir skaitmeninės paslaugos.

    Skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas – visoje ES

    Lygiagrečiai Lenkijos planams numatomi ir Europos Sąjungos pokyčiai, susiję su skaitmeniniu vairuotojo pažymėjimu. ES kryptis – sukurti suvienodintą skaitmeninį dokumentą, kuris galiotų visose valstybėse narėse ir būtų pasiekiamas bendroje europinėje programėlėje.

    Pagal šiuo metu viešai aptariamus ES planus valstybės narės skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą turėtų įdiegti iki 2029 metų lapkričio. Kaip ir registracijos liudijimo atveju, fizinis dokumentas galėtų išlikti, tačiau būtų išduodamas tik pageidaujant.

    Tokios reformos paprastai siejamos su administracinės naštos mažinimu ir paslaugų spartinimu, tačiau kartu kelia klausimų dėl duomenų saugumo, patikimo veikimo be ryšio bei gyventojų, kurie rečiau naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis, įtraukties. Dėl to pereinamieji laikotarpiai ir alternatyvos popieriniam dokumentui dažnai išlieka būtini.