Lenkija siekia aktyviau įdarbinti vietos privatų kapitalą ir spartinti „private equity“ plėtrą, kuri, ekspertų vertinimu, šalyje vis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos standartų. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose diskutuota, kodėl rinkoje dominuoja užsienio investuotojai ir kaip į privačias investicijas įtraukti daugiau vietos lėšų.
Renginyje skambėjo palyginimai, kad Lenkijos „private equity“ rinka sudaro apie 0,15 proc. bendrojo vidaus produkto, kai Europos vidurkis siekia maždaug 5 proc. Toks atotrūkis rodo ne tik neišnaudotą potencialą, bet ir struktūrines kliūtis: ribotą institucinių investuotojų aktyvumą, atsargų požiūrį į riziką ir dar besiformuojančią investavimo kultūrą.
Kaip į rinką pritraukti vietos pinigus
Diskusijose daug dėmesio skirta „Innovate Poland“ programai, kurios tikslas – sujungti viešąjį ir privatų kapitalą, kad investuotojams būtų paprasčiau žengti į „private equity“ rinką. Pagrindinė idėja – mažinti riziką ir paskatinti vietinius investuotojus finansuoti inovatyvias, biržoje nekotiruojamas bendroves.
„Lenkija, būdama tarp dvidešimties didžiausių pasaulio ekonomikų, negali toliau remti inovacijų vien plėtros institucijų pinigais. Reikia aktyvinti privatų kapitalą“, – sakė Rozalia Urbanek iš PFR Ventures.
Pasak jos, programos esmė yra pakeisti dabartinę situaciją, kai vietinių investuotojų dalyvavimas „private equity“ fonduose išlieka menkas. Toks modelis būdingesnis brandžioms rinkoms, kur pensijų fondai, draudikai ar šeimos biurai sudaro reikšmingą vietos kapitalo pagrindą.
Bankai, draudikai ir fondai: kas stabdo plėtrą
Ekspertai pabrėžė, kad Lenkija, nors ir patraukli užsienio investuotojams dėl ekonomikos masto, vis dar turi palyginti silpną vietinę privačių ir institucinių investuotojų bazę. Kai kuriose mažesnėse regiono šalyse vietos kapitalo koncentracija istoriškai didesnė, tačiau Lenkijoje jį aktyviau į rinką atvesti trukdo ir reguliaciniai, ir elgsenos veiksniai.
„Private equity“ fondai bankams dažnai yra patikimi partneriai, nes portfelio įmonės paprastai būna nuodugniai įvertintos dar prieš investiciją. Tai, anot dalyvių, leidžia bankams efektyviau vertinti riziką, tačiau kartu nepanaikina esminio klausimo: kaip paskatinti ilgalaikius vietinius pinigus ateiti į šį turto segmentą.
Kodėl investuotojams sunku išeiti
Rinkos dalyviai atkreipė dėmesį ir į globalų kontekstą: pasaulyje „private equity“ sektorius susiduria su išėjimo sandorių stygiumi, nes dalies turto vertinimai išlieka per aukšti, kad būtų lengva parduoti įmones ar sėkmingai jas išvesti į biržą. Tai daro įtaką ir regionui, kuriame papildomą rizikos priedą kuria geopolitinė įtampa.
Kartu pabrėžta, kad sklandžiai veikianti birža išlieka vienu svarbiausių „private equity“ išėjimo kelių, todėl kapitalo rinkos stiprinimas yra tiesiogiai susijęs su privačių investicijų augimu. Diskusijose taip pat nuskambėjo mintis, kad dalis verslininkų, pardavę įmones, renkasi investuoti savarankiškai, nes kontrolės poreikis regione išlieka ypač stiprus.
Vis dėlto dalyviai sutaria, kad „private equity“ fondai vis dažniau matomi ne vien kaip kapitalo šaltinis, bet ir kaip strateginiai partneriai, galintys pasiūlyti valdymo kompetencijas, veiklos gerinimą ir pagalbą planuojant įpėdinystę. Jei vietos kapitalo mobilizavimo priemonės pasiteisins, Lenkija gali sustiprinti ambiciją tapti svarbiu investicijų centru Vidurio ir Rytų Europoje.
Leave a Reply