CP v2

Tag: Lenkija

  • Po 30 metų Lenkijoje „Garo“ uždaro gamybą: iki metų pabaigos planuoja tvarkingą veiklos stabdymą

    Po 30 metų Lenkijoje „Garo“ uždaro gamybą: iki metų pabaigos planuoja tvarkingą veiklos stabdymą

    Švedų grupei priklausanti įmonė „Garo“ pranešė pradedanti gamybos veiklos uždarymo procesą Lenkijoje. Bendrovės vadovas Marekas Samborskis socialiniuose tinkluose nurodė, kad sprendimas priimtas po maždaug 30 metų veiklos šalyje.

    Pasak jo, artimiausiu metu pradedamas veiklos „vėsaus uždarymo“ etapas turėtų tęstis iki metų pabaigos. Įmonė pabrėžia, kad procesas bus vykdomas planuotai, siekiant užtikrinti verslo tęstinumą ir įvykdyti visus įsipareigojimus partneriams.

    „Sunkia širdimi priėmėme sprendimą užbaigti gamybą Lenkijoje. Šią žinią aš ir visa komanda Lenkijoje priėmėme su didele atsakomybe“, – sakė „Garo“ padalinio vadovas Marekas Samborskis.

    Įmonės teigimu, svarbiausias prioritetas dabar yra darbuotojai, kuriuos palies pokyčiai. Bendrovė žada suteikti jiems paramą ir ieškoti sprendimų, kurie sumažintų socialines pasekmes, tačiau konkrečių skaičių ar priemonių kol kas nepateikė.

    „Mūsų absoliutus prioritetas šiuo metu yra „Garo“ Lenkijos darbuotojai. Dėsime visas pastangas, kad kiekvienas žmogus, kurį palies pokyčiai, gautų tinkamą pagalbą“, – sakė M. Samborskis.

    Lenkijoje veikiantis „Garo“ padalinys regione dirbo nuo 1996 metų. Bendrovė specializuojasi kintamosios srovės sieninėse elektromobilių įkrovimo stotelėse, vadinamuosiuose wallbox įrenginiuose, kurie gali būti montuojami tiek privačiai, tiek viešose vietose.

    Viešai skelbta, kad 2023 metais įmonėje dirbo apie 160 žmonių, o po naujos gamyklos atidarymo buvo planuojama didinti komandą iki maždaug 300 darbuotojų. Tai reiškia, kad sprendimas stabdyti gamybą gali paliesti ne tik esamus darbuotojus, bet ir regiono pramonės bei tiekimo grandinių planus.

    Kas lemia sprendimą?

    „Garo“ pranešime detaliai neįvardijama, kodėl nuspręsta trauktis iš gamybos Lenkijoje, tačiau tokie sprendimai dažniausiai siejami su sąnaudų struktūra, paklausos svyravimais ir gamybos perkėlimu ar konsolidavimu kitose šalyse. Elektromobilių įkrovimo įrangos rinka pastaraisiais metais auga, bet kartu didėja konkurencija ir spaudimas kainoms.

    Europoje įkrovimo infrastruktūros plėtra tebėra vienas pagrindinių elektromobilumo prioritetų, tačiau gamintojai susiduria su nelygiu paklausos pasiskirstymu skirtingose rinkose, viešųjų pirkimų ciklais ir reguliaciniais reikalavimais. Dėl to dalis įmonių peržiūri investicijas ir gamybos geografiją.

    Ką tai reiškia darbuotojams ir rinkai?

    Iki metų pabaigos numatytas „tvarkingas“ veiklos stabdymas paprastai reiškia, kad įmonė sieks užbaigti vykdomus užsakymus, išspręsti tiekimo sutarčių klausimus ir suplanuoti gamybos linijų išjungimą etapais. Tokiu laikotarpiu svarbiausia tampa aiški komunikacija su darbuotojais, vietos institucijomis ir verslo partneriais.

    Rinkai tai gali reikšti dar didesnę konsolidaciją tarp įkrovimo įrangos gamintojų ir daugiau erdvės kitiems tiekėjams regione. Tuo pat metu elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra Lenkijoje ir kitose Vidurio Europos šalyse išlieka aktuali, tad paklausa produktams niekur nedingsta, keičiasi tik tiekėjų ir gamybos grandinės.

  • Lenkijos SMR artėja prie starto: „GE Hitachi“ įvardijo 2028 metus, pirmosios kilovatvalandės – 2030-aisiais

    Lenkija vis garsiau kalba apie mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) startą, o technologijos tiekėja „GE Hitachi Nuclear Energy“ teigia matanti realų kelią iki statybų šios dekados pabaigoje. Bendrovė nurodo 2028 metus kaip tikslą pradėti BWRX-300 projekto statybos darbus, jei reguliavimo procedūros vyks pagal planą.

    Planuojama, kad pirmoji elektra iš tokio reaktoriaus galėtų pasiekti tinklą 2030-ųjų pradžioje, o Lenkija siekia tapti viena pirmųjų šios technologijos įgyvendintojų Europoje. Kompanija pabrėžia, kad argumentas investuotojams yra jau prasidėjusi to paties tipo reaktoriaus statyba Kanadoje.

    Kas yra BWRX-300 ir kodėl svarbu Kanada

    BWRX-300 yra apie 300 megavatų galios mažasis modulinis reaktorius, kurį „GE Hitachi“ pristato kaip supaprastintą verdančio vandens reaktoriaus technologijos versiją. SMR koncepcija remiasi mažesniais vienetais, kuriuos teoriškai galima greičiau projektuoti, lengviau standartizuoti ir etapais diegti skirtingose vietose, priklausomai nuo pramonės ar regiono poreikių.

    Kanados Darlingtono projektas šioje istorijoje tampa svarbiausiu „realybės patikrinimu“: tai nebe vien planai ir pristatymai, o reali statybų aikštelė su gautais leidimais ir vykdomais darbais. Tokia praktinė pažanga mažina vieną didžiausių SMR rinkos problemų Europoje – investuotojų skepticizmą, ar technologija išties bus pastatyta laiku.

    „Mes nebekalbame apie koncepciją dokumente. Tai realus projektas, o Kanadoje pirmoji elektra iš BWRX-300 gali būti pagaminta apie 2030 metus“, – sakė „GE Hitachi Nuclear Energy“ atstovė Dagmara Peret.

    Lenkijos grafikas: dokumentai ir leidimai

    Pagal viešai aptariamą planą, „GE Hitachi“ rengia dokumentaciją Lenkijos branduolinės priežiūros institucijoms, o statybos leidimų kelias laikomas kritine projekto dalimi. Bendrovė tikisi, kad paraiška dėl statybos leidimo galėtų būti pateikta artimiausiu metu, o realūs darbai prasidėtų 2028 metais.

    SMR šalininkai akcentuoja, kad mažesnis blokas gali būti įgyvendinamas greičiau nei tradicinis didelis reaktorius, o moduliškumas teoriškai leidžia kartoti tuos pačius sprendinius keliose vietose. Vis dėlto rinkoje pabrėžiama ir kita taisyklė: pirmieji projektai dažniausiai užtrunka ilgiau, o tik vėlesnės statybos realiai pajunta standartizacijos naudą.

    „Norėtume pradėti statybas 2028 metais. Tokį reaktorių įmanoma pastatyti maždaug per trejus metus, todėl pirmoji elektra Lenkijoje galėtų pasirodyti 2030-ųjų pradžioje“, – sakė Dagmara Peret.

    Didžiausia rizika – specialistų trūkumas

    Net ir sudėliojus realistišką technologinį grafiką, sektoriui išlieka žmogiškųjų išteklių klausimas. „GE Hitachi“ atstovė pabrėžia, kad didžiausiu iššūkiu gali tapti kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, jei panašiu metu startuotų ir SMR projektai, ir didžiosios branduolinės energetikos statybos.

    Branduolinė statyba reikalauja ne tik inžinierių, bet ir tūkstančių aukštos kvalifikacijos techninių profesijų darbuotojų: suvirintojų, betonuotojų, montuotojų, kokybės kontrolės specialistų. Dėl to įmonės vis dažniau kalba apie poreikį iš anksto stiprinti profesinį rengimą, bendradarbiavimą su universitetais ir mokyklomis bei ilgalaikį darbuotojų pritraukimą.

    „Jei statybos prasidės 2028 metais, o didelės branduolinės energetikos projektai startuos panašiu metu, reikės milžiniško skaičiaus technikų ir statybos specialistų. Šiuo klausimu būtina pasirūpinti jau dabar“, – sakė Dagmara Peret.

    Energetikos požiūriu SMR Lenkijoje būtų siejami su dviem tikslais: užtikrinti stabilų, nuo oro sąlygų nepriklausomą elektros gamybos pajėgumą ir sudaryti sąlygas pramonei mažinti emisijas. Tačiau galutinį tempą nulems ne vien technologija, o leidimai, tiekimo grandinės, finansavimo modelis ir tai, ar pavyks laiku paruošti žmones, kurie tuos reaktorius realiai pastatys ir eksploatuos.

  • Pasirašyta speciali įstatymo pataisa: ARP galės skolinti JSW ir „Grupa Azoty“ likvidumui gelbėti

    Lenkijoje pasirašyta įstatymo pataisa, kuri išplečia Pramonės plėtros agentūros (ARP) galimybes teikti paskolas strateginę reikšmę turinčioms bendrovėms. Pagrindinis tikslas – sudaryti kelią finansiniam „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) ir „Grupa Azoty“ stabilizavimui, kai abiem įmonėms teko spręsti likvidumo ir skolų naštos klausimus.

    Pagal naują tvarką ARP paskolos galės būti skirtos įmonių reorganizacijai, orientuotai į sąnaudų mažinimą ar veiklos optimizavimą. Kartu įtvirtinta sąlyga, kad prieš suteikdama finansavimą agentūra turi įvertinti, ar paskolos gavėjas realiai pajėgus vykdyti įsipareigojimus ir grąžinti skolą pagal pateiktą veiklos atsigavimo planą.

    Kas galės gauti ARP paskolas?

    Įstatymo pataisoje apibrėžtas įmonių ratas, kuriam būtų atverta ARP finansavimo galimybė. Be kasybos sektoriaus bendrovių, taip pat įtrauktos įmonės, vykdančios kasyklų likvidavimo darbus, o taip pat bendrovės, laikomos svarbiomis nacionalinei ekonomikai ar konkretiems strateginiuose dokumentuose numatytiems sektoriams.

    Toks modelis leidžia valstybės valdomai agentūrai greičiau reaguoti į sisteminės reikšmės įmonių finansinius sutrikimus, tačiau kartu formaliai susieja pagalbą su reorganizacijos priemonėmis. Praktikoje tai reiškia, kad lėšos turi būti naudojamos pertvarkai, o ne vien trumpalaikiam „skylės užkaišymui“ ar kitų viešosios paramos mechanizmų dubliavimui.

    JSW ir „Grupa Azoty“ situacija

    JSW pastaraisiais mėnesiais viešai signalizavo apie riziką prarasti mokumą, jei nebus įgyvendintos anticiklinės priemonės ir kaštų mažinimas. Įmonė parengė pertvarkos planą, kuriame numatyta supaprastinti grupės struktūrą ir mažinti sąnaudas, o darbo kaštų tema tapo viena jautriausių derybų su darbuotojų atstovais.

    JSW likvidumą stiprino ir turto sandoriai: agentūra pasirašė susitarimą dėl dviejų JSW grupės bendrovių įsigijimo už daugiau nei 1 000 000 000 zlotų, tai yra maždaug 230 000 000 eurų. Šis žingsnis prisidėjo prie trumpalaikio pinigų srautų sustiprinimo, tačiau struktūrinės problemos, susijusios su sąnaudomis ir rinkos cikliškumu, išlieka esminiu iššūkiu.

    „Grupa Azoty“ tuo metu tęsia finansinės padėties gerinimo veiksmus, įskaitant derybas su finansų institucijomis dėl skolų restruktūrizavimo. Bendrovės rezultatus pastaruoju laikotarpiu smarkiai veikė žaliavų ir energijos kainų svyravimai, o trąšų sektoriui papildomą spaudimą kelia regioninė konkurencija bei reguliacinė aplinka, ypač susijusi su energetika ir emisijomis.

    Įstatymo pataisa turėtų įsigalioti kitą dieną po oficialaus paskelbimo. Tai reiškia, kad ARP teisinį pagrindą pradėti naujų paskolų procedūras gali įgyti greitai, tačiau realus finansavimo suteikimo tempas priklausys nuo pateikiamų atsigavimo planų kokybės ir agentūros vertinimo dėl įmonių gebėjimo grąžinti paskolas.

  • Lenkijos politikai: Ukraina po karo neturi likti už NATO ir ES ribų – integracija svarbesnė už atstatymą

    Integracija į Vakarus – esminis tikslas

    Ukraina po karo neturėtų likti „prieangyje“ už Vakarų institucijų ribų, o jos vieta ilgainiui turi būti NATO ir Europos Sąjungoje. Tokią poziciją Baltijos verslo forumo diskusijose išsakė Lenkijos Rytų politikos ir Ukrainos rėmimo linijoje aktyviai dalyvaujantys pareigūnai.

    Lenkijos parlamento narys ir Tarybos bendradarbiavimui su Ukraina vadovas Pawełas Kowalas pabrėžė, kad santykiai su Kyjivu Varšuvai yra strateginiai ir savo svarba prilygsta Lenkijos bei Vokietijos ryšiams. Pasak jo, Ukrainos tema neturėtų būti susiaurinama iki infrastruktūros atstatymo.

    „Sunku įsivaizduoti Ukrainą po karo už NATO ir Europos Sąjungos ribų“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Jo teigimu, atstatymo projektai yra būtini, tačiau kertinis klausimas – ilgalaikė Ukrainos integracija į Europos politinę, ekonominę ir saugumo architektūrą. Tai, pasak politiko, mažintų „pilkosios zonos“ rizikas regione ir stiprintų viso rytinio NATO bei ES flango stabilumą.

    Trys atramos verslui ir atstatymui

    Kalbėdamas apie praktinį bendradarbiavimą, P. Kowalas išskyrė tris kryptis, kurios, Lenkijos požiūriu, turėtų sudaryti paramos ir ekonominio įsitraukimo pagrindą. Tai susisiekimas ir transportas, eksportas bei investicijos, kurias skatina tiek viešasis, tiek privatus sektorius.

    Forume taip pat akcentuota, kad net ir veikiant valstybės instrumentams galutinį sprendimą dėl rizikos prisiėmimo priima pats verslas. Pareigūnų vertinimu, valdžios vaidmuo – suteikti priemones, kurios sumažintų su karu ir saugumu susijusią riziką, ypač projektuose, turinčiuose energetinę ar infrastruktūrinę reikšmę.

    „Verslas pats įvertins, kokią riziką gali prisiimti, o valstybė turi sukurti instrumentus, kurie tą riziką mažina“, – sakė Lenkijos turto ministerijos viceministrė Eliza Zeidler.

    Investicijų horizontas – iki 15 metų, bet dalis sprendimų jau veikia

    Lenkijos valstybinio banko BGK atstovė Marta Postuła pažymėjo, kad dalis investicinių programų Ukrainai planuojamos 10–15 metų horizontu, tačiau kai kurie finansavimo mechanizmai jau taikomi dabar. Pasak jos, tai ypač aktualu energetikos, infrastruktūros ir vadinamosios dvejopos paskirties sprendimams, kurie gali būti naudojami tiek civiliniams, tiek saugumo poreikiams.

    Diskusijoje nuskambėjo ir konkretus finansinis įsipareigojimas, kurį BGK sieja su Lenkijos įmonių dalyvavimu projektuose Ukrainoje. Buvo įvardyta 90 mln. zlotų suma, kuri, perskaičiavus apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, sudaro apie 21 mln. eurų ir skirta išmokoms bei priemonėms, susijusioms su Lenkijos rangovų projektų įgyvendinimu.

    Forumo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bankų sektoriaus vaidmenį. Ukrainoje veikiančio „KredoBank“ vadovas Jakubas Karnowskis teigė, kad Lenkijos finansų institucijoms, sukaupusioms patirties vidaus rinkoje, Ukraina gali tapti natūralia plėtros kryptimi dėl panašaus masto potencialo ir kultūrinio artumo.

    Pasak jo, papildomu Lenkijos pranašumu laikomas nuosavos valiutos režimas, kuris, vertinant istorines krizines situacijas, leido šaliai lanksčiau reaguoti į išorinius sukrėtimus. Tokie argumentai, anot pašnekovų, svarbūs kalbant apie ilgalaikį kapitalo pritraukimą ir regiono ekonominį atsparumą.

  • Lenkija spartina 560 MW dujų elektrinės Gdanske statybas: kaip ji stabilizuos tinklą ir kada startuos?

    Lenkijoje įsibėgėja pirmosios šalies šiaurėje didelio masto kombinuoto ciklo dujų turbinos elektrinės (CCGT) statybos Gdanske. Apie spartėjančius darbus pranešė „Energa“, priklausanti „ORLEN“ grupei, o 560 megavatų galios blokas įvardijamas kaip svarbi regiono energetikos strategijos dalis.

    Šiuo metu statybvietėje vyksta žemės darbai ir pamatų sutvirtinimas, baigti specializuoti gręžtiniai poliai variklinės ir turbinos įrangai. Toliau pereinama prie šilumos utilizavimo katilo pamatų, o pasirinkti sprendimai turi sumažinti triukšmą ir vibracijas, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.

    Projektas kuriamas kaip lankstus elektros sistemos šaltinis, galintis greitai įsijungti, kai svyruoja atsinaujinančios energijos gamyba. Skelbiama, kad per pirmuosius 20 metų elektrinė galėtų pagaminti daugiau kaip 43 teravatvalandes elektros, o metinė jos generacija būtų pakankama daugiau nei 1 000 000 namų ūkių poreikiams padengti.

    Statybų etapą vykdo konsorciumas, kurio lyderis yra „Polimex Mostostal“, o piko metu objekte turėtų dirbti beveik 700 žmonių. Teigiama, kad apie 80 proc. projekto išlaidų nukreipiama Lenkijos rinkai, įtraukiant maždaug 150 vietos subrangovų, o vėliau elektrinėje dirbs apie 60 specialistų.

    Pagrindiniai pamatų darbai planuojami 2026 metų antrąjį pusmetį, o „Siemens Energy“ turbinų ir generatorių pristatymas numatytas 2027 metais. Gdansko blokas yra vienas iš keturių „Energa“ vystomų dujinių projektų, kurie bendrai turėtų suteikti apie 2,4 gigavato galios ir pakeisti palaipsniui iš rinkos traukiamus senesnius anglies blokus.

    „Gdanskas ir Pamario regionas išgyvena istorinį pokytį. CCGT Gdanskas bus pirmasis didelio masto sisteminis šaltinis Pamaryje“, – sakė „Energa“ valdybos pirmininkė Magdalena Kamińska.

    Anot bendrovės, kartu su kitais statomais blokais tai turėtų perkelti didesnę sistemos balansavimo ir tiekimo dalį į šalies šiaurę. Toks akcentas ypač svarbus didėjant vėjo ir saulės generacijai, kai elektros sistemai reikia greitai valdomų pajėgumų, galinčių kompensuoti gamybos svyravimus.

  • Krokuva artėja prie antrojo metro Lenkijoje: miestas su mokslininkais pradeda lemiamą etapą

    Krokuvos valdžia žengė naują žingsnį link metro statybos: miestas pasirašė ketinimų protokolą su plačiu mokslo ir tyrimų institucijų konsorciumu. Ši partnerystė skirta sustiprinti parengiamuosius darbus, kurie turi vykti dar iki realaus projektavimo ir statybų.

    Pasak miesto, tikslas yra surinkti kuo daugiau patikimų duomenų ir iš anksto įvertinti technines, teisines bei socialines rizikas. Statybų pradžia šiuo metu siejama su maždaug 2030 metais, tačiau grafikas priklausys nuo tyrimų rezultatų, dokumentacijos parengimo ir finansavimo sprendimų.

    Konsorciumas: nuo inžinerijos iki estetikos

    Į konsorciumą įtrauktos didžiausios Krokuvos aukštosios mokyklos ir tyrimų tinklas: Krokuvos technologijos universitetas, Jogailos universitetas, Kalnakasybos ir metalurgijos akademija, Krokuvos ekonomikos universitetas, Krokuvos žemės ūkio universitetas, Krokuvos dailės akademija bei Tyrimų tinklas Łukasiewicz – Keramikos ir statybinių medžiagų institutas.

    Miestas pabrėžia, kad tokio masto projektui reikia ne vien tunelių ar stočių brėžinių. Partneriai turėtų prisidėti ir prie organizacinių sprendimų, keleivių srautų prognozių, poveikio miestui vertinimo, taip pat prie būsimos infrastruktūros architektūrinės ir estetinės krypties.

    „Tai labai svarbus žingsnis. Metro yra projektas, kuriam reikia labai plačių žinių apie miestą, todėl noriu, kad mokslo institucijos būtų mūsų partnerės rengiant šią investiciją“, – sakė Krokuvos meras Aleksanderis Miszalskis.

    Kas bus daroma artimiausiu metu?

    Krokuva skelbia artimiausiomis dienomis planuojanti pradėti viešuosius pirkimus geologiniams tyrimams ir dokumentacijai, o dar gegužę numatomas konkursas archeologiniams tyrimams. Šie etapai laikomi kritiniais, nes būtent jie parodo realias požemines sąlygas ir galimus kultūros paveldo ribojimus trasoje.

    Miesto teigimu, geologiniai tyrimai turėtų tapti pagrindu sprendimams dėl tunelių maršruto, stočių vietų, statybos metodų, darbų eigos ir preliminarių kaštų. Kartu planuojamas didelis dokumentacijos paketas, apimantis galimybių studiją, techninę koncepciją, medžiagą poveikio aplinkai sprendimams ir funkcinį techninį aprašą, reikalingą pereiti į projektavimo fazę.

    Koks yra Krokuvos metro planas?

    Pagal anksčiau skelbtą miesto kryptį pirmosios linijos atidarymas siejamas su maždaug dešimtmečio perspektyva. Ilgalaikiuose planuose numatomos dvi linijos, kurių bendras ilgis būtų apie 29 kilometrai, o jungtys apimtų kryptį nuo Nowa Huta iki Opatkowice ir Kurdwanów.

    Krokuvos atvejis išsiskiria tuo, kad metro projektuojama kaip ilgalaikė transporto sistemos ašis, kuri turėtų sumažinti spūstis ir suteikti patikimesnį susisiekimą tankiai apgyvendintose miesto dalyse. Vis dėlto galutinį tempą lems tai, kaip greitai pavyks parengti dokumentaciją, gauti leidimus ir sutarti dėl investicijų finansavimo.

  • Lenkija smogė ES prekybos susitarimui: dėl „Mercosur“ kreipėsi į teismą ir prašo stabdyti

    Lenkija smogė ES prekybos susitarimui: dėl „Mercosur“ kreipėsi į teismą ir prašo stabdyti

    Lenkija eskalavo ginčą dėl Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ bloko prekybos susitarimo – Varšuva pateikė skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir siekia, kad susitarimo galiojimas bei taikymas būtų sustabdyti. Apie skundo perdavimą Liuksemburgui pranešė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Marcinas Bosackis.

    Lenkijos pozicija grindžiama argumentu, kad dabartinė susitarimo redakcija gali pakenkti šalies ir visos ES žemės ūkiui. Varšuva teigia, jog rinką atveriantys importo srautai esą sudarytų spaudimą ūkininkų pajamoms ir didintų konkurenciją sektoriuose, kuriuose ES taikomi griežtesni gamybos reikalavimai.

    Lenkija taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Skunde siekiama, kad būtų sustabdytas ir pats susitarimo įgyvendinimas, nes, pasak Varšuvos, žalą žemės ūkiui būtų sudėtinga atitaisyti jau po to, kai prekybos srautai įsibėgėtų.

    Lenkijos žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis viešai patvirtino, kad byla iškelta, ir akcentavo, jog valdžia prioritetu laiko ūkininkų ir vartotojų interesų apsaugą. Pasak jo, Lenkijos gamintojai nebijo konkurencijos, tačiau tik tuo atveju, jei ji vyksta pagal vienodus standartus ir sąžiningas taisykles.

    Europos Sąjungos ir „Mercosur“ šalys – Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus – yra sudariusios platesnį partnerystės paketą, kurio dalis apima prekybos nuostatas. Pagal anksčiau priimtus politinius sprendimus, dalis susitarimo nuostatų gali būti taikoma laikinai, o galutinis įsigaliojimas priklauso nuo ratifikavimo procedūrų ES valstybėse narėse.

    ES institucijoms šis susitarimas svarbus kaip vienas didžiausių planuojamų prekybos paketų, galintis išplėsti Europos eksportuotojų galimybes, ypač pramonės, paslaugų ir kai kuriuose žemės ūkio segmentuose. Vis dėlto būtent žemės ūkis yra jautriausia tema, nes dalis šalių baiminasi dėl mėsos, cukraus, paukštienos ir kitų produktų importo poveikio vietos gamintojams.

    Lenkijos inicijuotas procesas gali tapti reikšmingu precedentu, nes ginčas persikelia į teisinį lygmenį ir priverčia vertinti ne tik politinius, bet ir procedūrinius susitarimo priėmimo aspektus. Teismo sprendimas lems, ar bus sudarytos sąlygos stabdyti taikymą, ir kokias ribas turi ES prekybos susitarimų laikino įgyvendinimo mechanizmas.

  • „Polpharma“ taikosi į Rumuniją: už daugiau nei 200 mln. eurų perima Biofarm kontrolę

    Lenkijos farmacijos grupė „Polpharma“ žengia į vieną didžiausių pastarųjų metų sandorių regione ir siekia perimti kontrolinį Rumunijos vaistų gamintojos Biofarm paketą. Pagal paskelbtas sąlygas planuojama įsigyti 88,43 proc. akcijų, sandorį įgyvendinant per viešą siūlymą supirkti likusias akcijas.

    Skelbiama, kad bendra operacijos vertė gali siekti apie 1,1 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 250 mln. eurų. Biofarm pranešė, kad ketinimą parduoti savo turimus paketus yra patvirtinę pagrindiniai akcininkai Longshield Investment Group ir Lion Capital, kartu kontroliuojantys daugiau nei 88 proc. bendrovės kapitalo.

    Kas yra Biofarm?

    Biofarm yra vienas didesnių Rumunijos farmacijos gamintojų, vertinant pardavimus vienetais, o nuo 2005 metais įmonė kotiruojama Bukarešto biržoje. Bendrovė turi dvi gamyklas sostinėje ir tyrimų bei plėtros padalinį, kas Biofarm leidžia gaminti tiek vaistus, tiek platesnio vartojimo sveikatos produktus.

    Įmonės portfelį sudaro daugiau nei 100 produktų, tarp jų preparatai virškinimo, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos sutrikimams, taip pat vitaminai ir maisto papildai. Biofarm istorija siekia 1921 metus, o vietos rinkoje ji laikoma ilgalaikiu ir atpažįstamu žaidėju.

    Ką reiškia šis žingsnis „Polpharma“?

    „Polpharma“ yra didžiausias Lenkijos vaistų ir farmacinių medžiagų gamintojas, daugiausia dirbantis generinių vaistų ir veikliųjų medžiagų segmente. Bendrovė savo veiklą sieja su kardiologijos, neurologijos ir gastroenterologijos sritimis, o plėtra į užsienio rinkas jau kurį laiką įvardijama kaip strateginė kryptis.

    Ši investicija gali sustiprinti „Polpharma“ pozicijas Vidurio ir Rytų Europoje, ypač vartotojų sveikatos ir vietinės gamybos grandinės segmente. Tokie sandoriai regione dažnai vertinami ir per tiekimo saugumo prizmę, nes po pandemijos Europos šalys aktyviau ieško būdų trumpinti tiekimo grandines ir didinti vietinę farmacijos gamybą.

    Pagal paskelbtą informaciją susitarimas buvo pasirašytas 2026 metų gegužės 6 dieną, o pagrindiniai akcininkai įsipareigojo parduoti savo turimus paketus per viešą akcijų supirkimo pasiūlymą. Biofarm įstatinį kapitalą sudaro 985,4 mln. akcijų, todėl sandorio įgyvendinimui svarbus bus ir techninis viešo siūlymo procesas bei reguliaciniai derinimai.

  • Ar duomenų centrai bus maitinami Lenkijos atomu: kodėl dėl SMR teks aiškiai apsispręsti

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau atsiremia į paprastą klausimą: iš kur bus paimta patikima elektra, kai skaitmeninių paslaugų paklausa šokteli. JAV jau matyti, kad dideli objektai kelia įtampą bendruomenėms ir tinklams, o panašios diskusijos artėja ir prie Lenkijos.

    Vienas iš ryškesnių signalų – JAV Meino valstijoje svarstytas ribojimas naujiems duomenų centrams, kuriems reikėtų daugiau nei 20 MW galios, kol būtų įvertintas poveikis elektros kainoms, tinklui, oro kokybei ir vandens vartojimui. Nors sprendimas vėliau buvo sustabdytas veto, pats precedentas parodė, kad didelės skaitmeninės investicijos be energetikos plano gali susidurti su politiniu pasipriešinimu.

    Didelė galia reiškia realią konkurenciją

    Duomenų centrai yra energijai imlūs ne tik dėl serverių darbo, bet ir dėl aušinimo, kuris kai kuriose rinkose didina ir vandens poreikį. Tyrimų bendrovė Mordor Intelligence skelbė, kad Šiaurės Amerikoje duomenų centrai 2025 metais sunaudojo beveik trilijoną litrų vandens, o tai papildomai didina spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Lenkijoje problema kol kas labiau „ateities laiko“, tačiau investuotojai jau skaičiuoja šimtų megavatų, o kai kur ir gigavatų poreikius. Pavyzdžiu tapo planai Choczewo apylinkėse vystyti hiperskalės duomenų centrą, kuriam viešai minėtas maždaug 3,2 GW galios poreikis – tai prilygsta didelės energetikos infrastruktūros mastui.

    Ar atomą rinktis duomenų centrams?

    Kaip galimas sprendimas vis dažniau minimas branduolinis kuras – tiek didelės atominės elektrinės, tiek mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Lenkijos pirmasis didelės atominės elektrinės blokas planuojamas tik apie 2036 metus, tad trumpuoju laikotarpiu verslas ieško alternatyvų, o SMR idėja pateikiama kaip potencialiai greitesnė.

    Krokuvoje veikiančios teisės kontoros „KKG Legal“ partnerė Patrycja Wysocka akcentuoja, kad SMR gali tapti svarbūs, tačiau jų plėtra Europoje realistiškai siejama su 2030-ųjų pradžia ir priklausys nuo reguliavimo, pramonės pajėgumų bei finansavimo. Tai reiškia, kad ši technologija dar nėra masiškai „paruošta lentynoje“ dideliems skaitmeniniams projektams.

    „Branduolinė energetika, tiek didelės elektrinės, tiek būsimi SMR, pirmiausia turi užtikrinti Lenkijos namų ūkių ir pramonės poreikius“, – sakė Patrycja Wysocka.

    Jos vertinimu, esminis klausimas yra politinis: kiek brangi ir strategiškai svarbi branduolinė infrastruktūra turėtų būti skirta užsienio kapitalo duomenų centrams, jei tuo pat metu švari ir stabili elektra reikalinga vietos gamybai, elektrifikacijai ir gyventojams. Šis apsisprendimas turėtų būti padarytas prieš pasirašant dideles sutartis su pasauliniais skaitmeninių paslaugų žaidėjais.

    Investicijų banga jau formuojasi

    Vakarų Europoje ginčai dėl duomenų centrų energijos ir vandens poreikių tęsiasi jau ne vienerius metus, o dabar vis dažniau pasiekia ir politikos darbotvarkę. Kai kur dėmesį kelia ir skaitmeninės infrastruktūros priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių, todėl energetiniai klausimai susipina su ekonominio saugumo argumentais.

    Todėl Lenkijai, siekiančiai pritraukti hiperskalės projektus, kertinis uždavinys – suderinti investicijų patrauklumą su tinklo pajėgumais ir aiškiais prioritetais, kam pirmiausia skiriama stabili, mažai tarši elektra. Kitu atveju duomenų centrai gali tapti ne tik ekonomine galimybe, bet ir nauju konkurencijos dėl energijos frontu.

  • Vėl mokami sezoniniai parkingai Vyslos nerijoje: kiek kainuos ir kam bus skiriamos įplaukos

    Vyslos nerijoje vairuotojai vėl turi ruoštis mokamam parkavimui: vietos miškininkai jau atrinko sezoninių aikštelių nuomininkus keliuose kurortuose ir pajūrio gyvenvietėse. Kaip skelbiama Lenkijos žiniasklaidoje, mokestis bus taikomas tokiose vietose kaip Piaski, Stegna, Sztutowo ir Mikoszewo, kur vasarą transporto srautai išauga kelis kartus.

    Ankstesniais sezonais dalyje aikštelių lengvojo automobilio parkavimas parai kainavo apie 8 eurus. Šiemet tikslias kainas nustatys nuomininkai, todėl jos gali skirtis priklausomai nuo vietos, sezono piko ir paslaugų apimties.

    Ką žada nuomininkams keliami reikalavimai

    Nuomininkams keliamos pareigos apima ne tik rinkliavos administravimą, bet ir tvarką pačiose aikštelėse. Jie turi užtikrinti švarą, pasirūpinti sanitariniais patogumais ir numatyti vietas žmonėms su negalia, kad parkavimas būtų patogesnis ir saugesnis.

    Tokia praktika Vyslos nerijoje taikoma jau daugiau nei dešimtmetį, o sezoniniai sprendimai leidžia greičiau prisitaikyti prie kintančių vasaros srautų. Vis dėlto vairuotojams tai reiškia, kad kelionės biudžete verta iš anksto numatyti papildomas išlaidas, ypač planuojant ilgesnį poilsį.

    Kur keliauja pinigai už parkavimą

    Miškininkai nurodo, kad įplaukos iš nuomos ir parkavimo mokesčių paprastai nukreipiamos miškų priežiūrai ir turistinei infrastruktūrai. Tai gali apimti medžių atsodinimą, priešgaisrines priemones, teritorijų tvarkymą ir lankytojų infrastruktūros, pavyzdžiui, pavėsinių ar apžvalgos vietų, įrengimą.

    Skaičiuojama, kad vien per vieną sezoną tokios aikštelės gali sugeneruoti reikšmingas pajamas: minėta beveik 600 000 zlotų suma prilygsta maždaug 140 000 eurų. Dėl to parkavimo apmokestinimas čia vertinamas ne tik kaip srautų valdymo priemonė, bet ir kaip finansavimo šaltinis vietos aplinkos ir rekreacijos priežiūrai.