CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkijoje atsirado pirmasis 2-1 kelias: vairuotojai priversti trauktis, o pėstieji laimi

    Lenkijoje atsirado pirmasis 2-1 kelias: vairuotojai priversti trauktis, o pėstieji laimi

    Lenkijoje įgyvendintas pirmasis pilotinis vadinamosios 2-1 gatvės sprendimas, kuris iš esmės keičia įprastą eismo logiką. Tokia gatvė turi vieną centrinę važiuojamąją dalį automobiliams ir po du siauresnius pakraščius, skirtus pėstiesiems bei dviratininkams.

    Šis modelis plačiau paplitęs Vakarų ir Šiaurės Europoje, kur jis naudojamas eismui ramin ti ir pažeidžiamų eismo dalyvių saugumui didinti. Esmė paprasta: automobilių greitis natūraliai mažėja, nes dviem transporto priemonėms prasilenkiant nepakanka vietos centriniame take.

    Kaip veikia 2-1 gatvė?

    Vairuotojai juda centriniu ruožu, tačiau prasilenkdami privalo trumpam pasitraukti į šoną, į bendrą pėsčiųjų ir dviračių eismui pritaikytą zoną. Tai galima daryti tik įsitikinus, kad ten nėra pėsčiųjų ar dviratininkų, ir pasirenkant saugų greitį.

    Praktikoje tai reiškia, kad pažeidžiamų eismo dalyvių prioritetas tampa realus, o ne tik deklaruojamas. Dviratininkai savo ruožtu turi būti ypač atidūs pėstiesiems, nes bendrose erdvėse svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: stipresnis privalo saugoti silpnesnį.

    Kodėl kyla diskusijų?

    Lenkijoje šis sprendimas kelia klausimų dėl aiškaus pirmumo reglamentavimo, nes tokio tipo gatvės dažniau apibrėžiamos techniniais įrengimo standartais, o ne atskiromis Kelių eismo taisyklių nuostatomis. Dėl to vairuotojams gali kilti abejonių, kada privaloma visiškai sustoti, o kada pakanka sumažinti greitį ir praleisti.

    Pilotinis ruožas įrengtas Niepolomicių mieste netoli Krokuvos, Sporto gatvėje, ir pažymėtas kaip bandymas. Vietos gyventojai idėją dažniausiai vertina palankiai, tačiau kritikuoja detales: kai kam centrinė juosta atrodo per plati, o pėstiesiems ir dviratininkams paliktos zonos per siauros.

    Ką tai keičia miestuose?

    2-1 sprendimai dažniausiai taikomi ten, kur siekiama sumažinti greitį iki miestui būdingo lygio ir sumažinti konfliktų skaičių, ypač gyvenamosiose teritorijose. Pagrindinis tikslas yra ne didinti automobilių pralaidumą, o sukurti aiškesnę, saugesnę erdvę kasdieniam judėjimui pėsčiomis ir dviračiu.

    Tokie pilotai dažnai vertinami pagal realius rodiklius: vidutinį greitį, avaringumo pokyčius, pėsčiųjų ir dviratininkų srautų augimą bei gyventojų pasitenkinimą. Jei rezultatai palankūs, sprendimas paprastai plečiamas į kitas panašias gatves, kur svarbiausia yra ramus eismas, o ne tranzitas.

  • Lenkijoje trūksta specialistų: labiausiai ieškomos profesijos ir algos, siekiančios apie 2 300 eurų

    Darbo rinka Lenkijoje: ko labiausiai trūksta

    Lenkijos darbo rinkoje pastaruoju metu ryškėja techninių specialybių trūkumas, ypač pramonėje, statybose ir logistikoje. Darbdaviai ieško žmonių, galinčių greitai įsilieti į procesus, dirbti pamainomis ir turinčių praktinių įgūdžių.

    Lenkijos žiniasklaidoje ir įdarbinimo rinkos apžvalgose pabrėžiama, kad daliai pozicijų vis dar nereikia aukštojo išsilavinimo. Vis dažniau svarbiausiu kriterijumi tampa realūs gebėjimai, patirtis ir pasirengimas mokytis darbo vietoje.

    Kas siūlo didžiausias algas

    Remiantis Lenkijos ekonomikos instituto duomenimis, tarp profesinių mokyklų absolventų didžiausio uždarbio perspektyvas dažnai turi mechanikai ir IT specialistai. Viešai cituojami lygiai rodo, kad mechanikų atlygis gali siekti apie 2 300 eurų per mėnesį, o IT specialistų apie 2 200 eurų, prieš mokesčius.

    Kartu akcentuojama, kad pasiūlymai labai priklauso nuo regiono, įmonės, pamaininio darbo ir konkrečių kompetencijų. Dalis geriausiai apmokamų pozicijų pasiekiamos tik turint siauresnę specializaciją, pavyzdžiui, elektros, automatikos ar konkrečios įrangos priežiūros įgūdžius.

    „Daugelyje sričių diplomas nebėra pagrindinis atrankos kriterijus, o darbdaviai vis dažniau vertina, ar kandidatas gebės greitai prisitaikyti prie pareigų ir išlaikyti darbo tempą“, – sakė „Progres Group“ vadovė Magda Dąbrowska.

    Kur daugiausia laisvų vietų

    Techninių profesijų segmente dažniausiai minimi automobilių mechanikai, mechanikų padėjėjai ir elektromechanikai. Atlygis čia svyruoja nuo bazinio lygio iki gerokai didesnio, kai darbuotojas turi patirties, sertifikatus ar geba dirbti su sudėtingesniais gedimais.

    Tuo pat metu nemaža dalis skelbimų tenka fizinio darbo sektoriui. Pracuj.pl duomenimis, tokio pobūdžio pasiūlymai sudarė apie 17 proc. visų darbo skelbimų, per metus jų paskelbta apie 127 000.

    Dažniausiai ieškomi sandėlio darbuotojai, gamybos darbininkai, kasininkai ir pardavėjai, taip pat surinkėjai bei montuotojai. Stabilus poreikis išlieka ir elektrikams, staklių operatoriams bei krautuvų vairuotojams, ypač logistikos centruose ir gamybos įmonėse.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kai kuriose pramonės šakose atlygio augimas būna greitesnis, nes darbuotojai per 1–2 metus sparčiai pasiekia vidutinį uždarbio lygį savo profesijoje. Tačiau specialybėse, kuriose karjera labiau priklauso nuo projektų sudėtingumo ir kvalifikacijos kėlimo, pajamų kreivė gali būti lėtesnė, net jei ilgainiui potencialas didelis.

  • Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkija per pastaruosius 14 mėnesių įgyvendino beveik 200 konkrečių ekonomikos reguliavimo pakeitimų, kurie, pasak siuntų bendrovės „InPost“ vadovo Rafało Brzoskos, palengvina gyvenimą ir verslui, ir gyventojams. Apie tai jis kalbėjo Europos ekonomikos kongrese, pabrėždamas, kad pradėtas procesas esą tėra didesnių reformų pradžia.

    R. Brzoska teigė, kad dereguliavimas neįmanomas be politinio ir verslo bendradarbiavimo, o Lenkijoje tam pavyko sutelkti platesnį palaikymą. Jo teigimu, parengus 500 siūlymų paketą, maždaug 350 idėjų gavo pritarimą judėti pirmyn, o dalis jau virto galiojančiais teisės aktų pakeitimais.

    „Tam reikia dviejų pusių: nei verslas, nei politika vieni patys šio šokio nesušoks“, – sakė R. Brzoska.

    Vienais svarbiausių sprendimų jis įvardijo mokesčių mokėtojo teisių stiprinimą, įskaitant nekaltumo prezumpcijos principą santykiuose su mokesčių administratoriumi. Taip pat akcentuota galimybė taikiau susitarti su mokesčių institucijomis, kai kyla ginčų ar neaiškumų dėl apskaičiavimo.

    Pasak pašnekovo, dalis supaprastinimų jau pasiekia ir kasdienius žmonių reikalus, nes daugiau paslaugų perkeliama į automatizuotus procesus. Kaip pavyzdį jis pateikė šeimos išmokos 800 plius mokėjimų automatizavimą, kuris nuo birželio turėtų sumažinti papildomos biurokratijos ir prašymų poreikį.

    „Sprendimas paprastas, bet jis realiai palengvina žmonių kasdienybę“, – tvirtino jis.

    Lenkijos modelis domina Briuselį

    R. Brzoska aiškino, kad Lenkijos dereguliavimo kryptis sulaukia dėmesio ir už šalies ribų, o pagrindiniai siūlymai esą ne kartą pristatyti Briuselyje kartu su ekspertais. Jo vertinimu, šis požiūris galėtų tapti pavyzdžiu Europos Sąjungai, ypač tada, kai vis daugiau valstybių kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą.

    Verslininkas tikino šią temą aptaręs ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, šiam viešint Gdanske. Pasak R. Brzoskos, Prancūzijoje panašios problemos taip pat kelia įtampą, todėl Paryžiui esą aktualu išgirsti, kokie instrumentai suveikė Lenkijoje.

    „Tokie konkretūs pavyzdžiai Prancūzijoje irgi yra skausmingi klausimai“, – sakė R. Brzoska.

    Jo teigimu, didžiausia kliūtis platesniems pokyčiams Europos Sąjungoje išlieka Europos Komisijos biurokratija, o esminius sprendimus gali išjudinti tik valstybių lyderių politinė valia. R. Brzoska pabrėžė, kad sisteminiai supaprastinimai ES lygiu būtų svarbūs konkurencingumui, ypač didėjant spaudimui iš JAV ir Azijos rinkų.

    „Europos Komisijos pareigūnai patys savęs nedereguliuos. Šiuos pokyčius turės prastumti Europos lyderiai“, – teigė jis.

    „InPost“ taikosi į visą ES

    Pokalbyje paliesta ir „InPost“ plėtra Europoje. Bendrovė, pradėjusi veiklą Lenkijoje, šiuo metu dirba devyniose šalyse, tačiau R. Brzoska tvirtino, kad ambicijos gerokai didesnės ir apima praktiškai visą Europos Sąjungą.

    Anot jo, iki kitų metų pabaigos „InPost“ paslaugos turėtų būti prieinamos beveik visoje ES, tiek siunčiant siuntas iš Lenkijos į užsienį, tiek pristatant į Lenkiją iš kitų šalių. Plėtra planuojama daugiausia per partnerystes su vietos logistikos įmonėmis, kurios leistų greičiau išplėsti tinklą ir prisitaikyti prie skirtingų rinkų taisyklių.

  • Lenkijos deregulacija gali tapti pavyzdžiu ES: verslas ir valdžia ieško, ką supaprastinti pirmiausia

    Dereguliacija – ne vienkartinė akcija

    Europa dažnai kritikuojama dėl pernelyg sudėtingų taisyklių, o kai kuriose valstybėse nacionaliniai teisės aktai dar papildomai „sustiprina“ ES reikalavimus. Lenkijoje vis garsiau keliama idėja, kad deregulacija turi tapti nuolatiniu teisėkūros principu, o ne pavienėmis, fragmentiškomis pataisomis.

    Tokias išvadas Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarė verslo ir valdžios atstovai, nagrinėję, kaip mažinti administracinę naštą ir greitinti sprendimus. Esminė žinutė – supaprastinimas turi vykti paraleliai: nacionaliniu lygmeniu ir Briuselyje, kur formuojama reikšminga dalis taisyklių.

    Kas per metus pasikeitė?

    Diskusijoje skambėjo teiginys, kad per pastaruosius metus Lenkijoje įgyvendinta daugiau kaip 200 deregulacinių pakeitimų, kurie turėjo sumažinti formalių procedūrų skaičių ir pagreitinti kai kuriuos procesus. Tarp minimų krypčių – dalies procedūrų skaitmeninimas ir paprastesni sprendimai verslui, ypač ten, kur anksčiau reikėdavo daug popierinių patvirtinimų.

    Valdžios atstovai pabrėžė siekį įtvirtinti taisyklę, kad įvedant naujus įpareigojimus būtų vertinama, kokius senus reikalavimus galima panaikinti ar sumažinti. Tai atitinka plačiau Europoje taikomą principą, kai reguliavimo poveikis vertinamas ne tik „ant popieriaus“, bet ir per realias sąnaudas įmonėms.

    Verslo prašymas: daugiau laiko prisitaikyti

    Vienas ryškiausių verslo akcentų – mokesčių taisyklių stabilumas ir pakankamas pereinamasis laikotarpis. Įmonės argumentuoja, kad nauji reikalavimai dažnai reiškia IT sistemų pertvarką, atitikties procesų perplanavimą, darbuotojų apmokymus ir dokumentų valdymo pokyčius, o tai retai įgyvendinama per kelias savaites.

    „Šiandien vidutinis pereinamasis laikotarpis yra apie 37 dienas. Verslui, ypač dideliam, būtų svarbu turėti bent šešis mėnesius“, – sakė Jakubas Dzikas.

    Kas stabdo greitesnius pokyčius?

    Diskusijos dalyviai kaip vienas didžiausių barjerų įvardijo politinę ir administracinę kultūrą, taip pat teisėkūros nepastovumą, kai pataisos atsiranda skubos tvarka, o konsultacijoms paliekama per mažai laiko. Akcentuota, kad net ir geros idėjos praranda vertę, jei verslas jų negali laiku suprasti, pasiruošti ir įdiegti praktikoje.

    Kita tema – reguliavimo kokybė: nepakankamai aiškiai pagrindžiami kai kurių sprendimų kaštai ir nauda, o poveikio vertinimai neretai neatspindi realių įgyvendinimo sąnaudų. Tokiu atveju deregulacija virsta ne sisteminiu procesu, o atskirų problemų „gaisrų gesinimu“.

    Ar Lenkijos modelis gali išplisti ES?

    Iniciatyvos „SprawdzaMY“ atstovai teigė, kad verslo ir administracijos bendradarbiavimo formatas sulaukia dėmesio ir už Lenkijos ribų, o sukaupta patirtis galėtų būti panaudota platesniu mastu. Argumentas paprastas: jei pavyksta greičiau identifikuoti perteklinius reikalavimus ir dėl jų sutarti su institucijomis, tai padeda spartinti investicijas ir didina konkurencingumą.

    „Verslo aplinka parodė, kad gali veiksmingai ir atsakingai patarti valdžiai. Šį patirties išteklių turime naudoti ne tik šalies viduje, bet ir imtis lyderystės Europos lygiu“, – sakė Rafałas Brzoska.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad vien nacionalinių sprendimų nepakanka, jei pertekliniai reikalavimai kyla iš ES teisėkūros arba jei valstybės narės papildomai „apsunkina“ įgyvendinimą. Todėl deregulacijos tikslas čia formuluojamas kaip dvigubas darbas: supaprastinti vietoje ir aktyviai dalyvauti formuojant taisykles Briuselyje.

  • Lenkijos atominės elektrinės planas keičiasi: Vyriausybė perbraižo antros vietos atranką ir užsakymus

    Vyriausybė keičia kryptį

    Lenkija ruošiasi atnaujinti savo branduolinės energetikos programą, kuri laikoma pagrindiniu kelrodžiu planuojant pirmąją ir kitą atominę elektrinę. Pasak už energetikos strateginę infrastruktūrą atsakingų pareigūnų, dokumente sukaupta daugiau nei 1 000 pastabų, o atnaujinta versija turėtų būti pristatyta artimiausiu metu.

    Esminė naujovė susijusi su antrąja atominės elektrinės vieta ir tuo, kaip bus pasirenkamas technologijos tiekėjas. Vyriausybė nurodo, kad ankstesnis požiūris koreguojamas atsižvelgiant į derybas su potencialiais partneriais, o atrankos logika bus labiau pritaikyta konkrečios vietos ir pasirinktos technologijos suderinamumui.

    Antroji vieta: konkursas, finansavimas ir vietos įmonių dalis

    Atnaujintame plane numatoma, kad konkurencinė procedūra dėl antrojo projekto nuo pat pradžių turės aiškiau vertinti du kriterijus: vietos įmonių įtraukimą ir finansavimą. Tai reiškia, kad šalia techninių reikalavimų vis didesnę reikšmę įgaus, kokią realią darbų ir tiekimo grandinės dalį galės perimti Lenkijos pramonė.

    Ši kryptis svarbi ir dėl to, kad branduolinės energetikos projektai paprastai apima daug metų trunkantį planavimą, sudėtingą rizikų valdymą ir dideles kapitalo sąnaudas. Tokiose investicijose vietos pramonės dalis dažnai tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu argumentu, ypač kai kalbama apie užsakymus, darbo vietas ir mokesčių grąžą.

    Pirmasis projektas: konkursai jau juda

    Pirmojo projekto tiekėjai ir pagrindinis rangovas teigia, kad sieks didesnio vietos įmonių įtraukimo ir ieško partnerių Lenkijos rinkoje. Skelbiama apie vykdomus pirkimus ir rangovų atrankas, susijusias su geologiniais tyrimais bei pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Viešai minėta, kad šiuo metu vyksta 16 atrankų, kurių bendra vertė siekia apie 400 000 000 eurų. Šios lėšos, pagal projekto vykdytojų planus, turėtų pasiekti vietos rinką per subrangą, statybos darbus ir tiekimo grandinės paslaugas.

    „Nuo pat pradžių konkurencinėje procedūroje norime aiškiai vertinti du dalykus: vietos įmonių dalį ir finansavimą“, – sakė Lenkijos vyriausybės atstovas, pristatydamas planuojamus pakeitimus.

    Lenkijos rangovai: daug vilčių, bet lieka neapibrėžtumo

    Lenkijos statybos ir pramonės įmonės pabrėžia, kad realiausiai mato savo rolę bendrastatybinėje ir infrastruktūrinėje dalyje, o ne reaktoriaus zonoje, kur taikomi išskirtinai griežti reikalavimai. Verslo atstovai taip pat akcentuoja, kad užsakymų struktūra ir sutarčių modelis lems, ar vietos įmonės galės laiku pasirengti darbams ir kontroliuoti tiekimą.

    Kita vertus, dalis įmonių atvirai kalba apie sudėtingą kelią į branduolinės energetikos tiekimo grandinę. Reikalingi sertifikatai, kokybės sistemos, kibernetinio saugumo procedūros ir vidiniai procesai gali užtrukti ne vienerius metus, o investicijos į pasirengimą daromos dar neturint garantuotų kontraktų.

    „Didžiausias iššūkis šiandien yra ne technologija, o neapibrėžtumas: investuojame į pasirengimą, bet galutinių sutarčių dar neturime“, – sakė vienos pramonės įmonės vadovas.

    Priežiūros institucijoms tenka milžiniškas krūvis

    Branduolinės energetikos plėtra didina naštą ir priežiūros institucijoms, kurios turi vertinti techninę dokumentaciją, tiekėjų atitiktį ir saugos sprendinius. Pabrėžiama, kad dokumentų apimtis yra milžiniška, o ekspertų ir analitikų pajėgumai tampa vienu iš tempo ribojančių veiksnių.

    Institucijų atstovai atkreipia dėmesį, kad planų plėtra ir galimas skirtingų technologijų atsiradimas programoje reiškia papildomą kompetencijų poreikį. Kuo daugiau skirtingų sprendinių, tuo sudėtingesnis tiek licencijavimas, tiek kontrolė, tiek ir vienodų standartų laikymasis visoje tiekimo grandinėje.

    Kas vyksta pirmojoje vietoje

    Pirmosios atominės elektrinės vietoje jau vykdomi parengiamieji darbai. Skelbiama, kad iškirsta apie 300 hektarų miško, teritorija valoma ir ruošiama niveliavimui, o vėliau planuojami kasimo bei kiti statybų pradžiai būtini veiksmai.

    Taip pat numatomi aplinkinės infrastruktūros darbai, įskaitant kelių atnaujinimą ir modernizavimą. Tokie paruošiamieji etapai dažnai yra kritiniai, nes nuo jų priklauso logistikos grandinė, statybos aikštelės organizavimas ir realus projekto grafikas.

  • Vyriausybė pritarė OKI įstatymui: mokesčių lengvatos investicijoms ir nauja konkurencija fondams

    Lenkijos vyriausybė praėjusią savaitę pritarė įstatymo projektui dėl Asmeninių investicinių sąskaitų (OKI). Šios sąskaitos būtų nauja, mokesčių režimu išskirta priemonė, skirta paskatinti gyventojų taupymą nukreipti į kapitalo rinką, o ne laikyti vien bankuose.

    Idėjos šalininkai, tarp jų ir Lenkijos Individualių investuotojų asociacijos atstovai, teigia, kad OKI galėtų pritraukti į biržą papildomą kapitalą. Tačiau jie pabrėžia, kad sėkmę lems paprastos, aiškios taisyklės ir tai, kaip produktą realiai pasiūlys finansų įstaigos.

    Kas būtų atleidžiama nuo mokesčių

    Pagal projektą dalis investicijų OKI sąskaitoje būtų atleidžiama nuo kapitalo prieaugio apmokestinimo iki nustatytų ribų. Investicijoms į akcijas ar investicinius fondus lengvata būtų taikoma iki 100 000 zlotų, o indėliams ir taupomosioms obligacijoms iki 25 000 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus, tai sudarytų maždaug iki 23 000 eurų akcijoms ir fondams bei iki 5 800 eurų indėliams ir taupomosioms obligacijoms. Viršijus šias ribas būtų taikomas kitas modelis: numatomas mokestis nuo sąskaitoje laikomo turto vertės, kurio bazė susieta su Lenkijos centrinio banko referencine norma.

    Fondams – spaudimas mažinti mokesčius

    Asociacijos vertinimu, OKI atsiradimas gali sustiprinti finansų įstaigų kovą dėl klientų ir išprovokuoti kainų spaudimą investicinių fondų mokesčiams. Lenkijoje fondų mokesčiai jau buvo mažinti teisės aktais, tačiau rinkos dalyviai juos vis dar laiko palyginti aukštais Europos Sąjungos kontekste.

    „OKI yra žingsnis teisinga kryptimi ir galimybė plėtoti kapitalo rinką, jei galutinis sprendimas bus paprastas ir suprantamas milijonams lenkų“, – sakė Lenkijos Individualių investuotojų asociacijos atstovas Michałas Żuławińskis.

    Jis atkreipė dėmesį, kad masinei sėkmei prireiks ir informacinės kampanijos, ir laiko, panašiai kaip anksčiau diegiant darbuotojų kapitalo kaupimo programą PPK. Galutinis gyventojų aktyvumas, pasak jo, priklausys ir nuo pasitikėjimo nauju produktu, ir nuo situacijos Varšuvos biržoje.

    Kada galėtų startuoti

    Įstatymo projekto priėmimas vyriausybėje dar nereiškia, kad OKI įsigalios nedelsiant: laukia parlamentinis procesas ir įgyvendinimo detalės. Vis dėlto projekte numatyta, kad pirmaisiais OKI veikimo metais, tai yra 2027 metais, turto mokesčio tarifas siektų 0,85 proc.

    Šis sprendimas signalizuoja ambiciją perorientuoti dalį namų ūkių santaupų į investavimą, bet kartu kelia klausimų dėl taisyklių sudėtingumo ir realių sąnaudų, kurias pajus klientai. Būtent aiškumas, produktų palyginamumas ir mokesčių skaidrumas, anot rinkos dalyvių, lems, ar OKI taps masiniu sprendimu, ar liks nišine priemone patyrusiems investuotojams.

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: ar „Baltic AI GigaFactory“ projektas įstrigs Briuselyje?

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti dirbtinio intelekto infrastruktūros centru Europoje, tačiau svarbiausia dėlionės detalė priklauso nuo sprendimų Europos lygiu. Ekspertai pabrėžia, kad rinką nulems ne vien talentai ar startuoliai, o skaičiavimo galios, duomenų centrų ir energetikos sinergija.

    Didžiausias klausimas sukasi apie vadinamąją DI gigagamyklą – itin didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą mokyti ir diegti pažangius DI modelius. Lenkijos atstovai viešai pripažįsta, kad procesas sulėtėjo, kai projektas buvo perkeltas į EuroHPC ir Europos Komisijos derinimų lauką.

    Kas keičiasi Europos plane?

    Europos Sąjunga planuoja penkias DI gigagamyklas, kurios turėtų aptarnauti mokslo ir verslo poreikius visame bloke. Lenkijos vadovaujamas regioninis pasiūlymas „Baltic AI GigaFactory“ buvo siejamas su partneryste, apimančia Baltijos šalis ir Čekiją, tačiau vėliau Europos Komisija koregavo modelį.

    Vienas esminių pokyčių – valstybėms narėms paliekama mažiau galimybių iš anksto pasirinkti pageidaujamą verslo partnerį ar konsorciumą, kuris statytų objektą. Didesnis dėmesys tenka europiniam koordinavimui, konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklėms, o tai, pasak dalies rinkos dalyvių, prailgina sprendimų priėmimą.

    3 mlrd. eurų kaina ir viešasis indėlis

    Lenkijoje aptariama gigagamyklos kaina siekia apie 3 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad 35 proc. projekto turėtų sudaryti viešasis finansavimas, o dalį jo, per ES programas, dengtų Europos Komisija.

    Pagal viešai minėtą logiką, reikšminga našta tektų ir nacionaliniam biudžetui: vien Lenkijos pusės įsipareigojimai galėtų siekti apie 500 mln. eurų. Būtent šis komponentas ir bendras europinis sprendimas dėl galutinio modelio šiandien laikomi kritiniais, jei šalis nori neprarasti tempo.

    „Mes darome daug, bet sudėtingiausia dalis yra europinis interesų derinimas ir sprendimų greitis“, – sakė vienas diskusijos dalyvių, kalbėjęs apie Europos Komisijos vaidmenį.

    Kodėl DI infrastruktūra tampa strategine?

    Diskusijose kartojama mintis, kad DI infrastruktūra tampa naujuoju konkurencingumo matu: kas turi skaičiavimo galią, tas greičiau kuria produktus, optimizuoja gamybą ir gali saugiau dirbti su jautriais duomenimis. Pramonėje vis dažniau minimi skaitmeniniai dvyniai, gamybos procesų simuliacijos ir išmanioji automatizacija, kurioms reikia didelių resursų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į duomenų suverenitetą. Jei kritiniai modeliai mokomi ir įmonių žinios apdorojamos už šalies ribų, didėja rizika dėl intelektinės nuosavybės, tiekimo grandinių priklausomybių ir ilgalaikės konkurencinės padėties.

    „Jeigu norime reindustrializacijos, ji turi remtis išmaniąja automatizacija, o tam reikia DI fabrikų ir didelio masto skaičiavimo galios“, – sakė vienas iš pramonės konsultantų.

    Lenkijos argumentų sąraše išskiriami ir praktiniai pranašumai: geografinė padėtis bei potencialas išnaudoti laisvėjančius elektros prijungimo pajėgumus regionuose, kur mažinama anglies energetika. Tokios vietos gali tapti patrauklios dideliems duomenų centrams, ypač jei kartu vystomi aušinimo, energijos valdymo ir tinklų sprendimai.

    Kartu pabrėžiama, kad vien sprendimas „statome“ problemos neišsprendžia, nes infrastruktūros projektai užtrunka. Jei europiniai derinimai tęsis per ilgai, dalis investicijų ir talentų gali persikelti į rinkas, kuriose sprendimai priimami greičiau, o DI pajėgumai auga sparčiau.

    Lenkijoje jau veikia ir mažesnio masto DI infrastruktūros iniciatyvos, paremtos ES lėšomis, taip pat vystomi privatūs pajėgumai. Vis dėlto būtent gigagamyklos formatas laikomas lūžio tašku, galinčiu perkelti šalį iš regioninio žaidėjo į vieną pagrindinių DI skaičiavimo centrų Europoje.

  • Lenkija taikosi į regiono skaitmeninę lyderystę: 11 mln. mObywatel, bet įgūdžių stinga

    Skaitmeninė valstybė įsibėgėja

    Lenkijoje spartėja viešųjų paslaugų skaitmeninimas: plėtojami e. pristatymai, elektroninė dokumentų apyvarta ir vis daugiau procesų perkeliama į skaitmenines sistemas. Vyriausybės atstovai pabrėžia, kad šie pokyčiai turi tapti kasdienybe ne tik centrinei valdžiai, bet ir savivaldai.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo programėlė „mObywatel“, kurią, remiantis valdžios pateiktais duomenimis, naudoja beveik 11 mln. gyventojų. Programėlėje telpa pagrindiniai dokumentai ir paslaugos, o funkcijų sąrašas plečiamas, siekiant, kad vis daugiau prašymų būtų pateikiama nuotoliu.

    „Beveik 11 mln. lenkų naudojasi programėle „mObywatel“, ja didžiuojamės ir nuolat plečiame jos funkcijas – nuo dokumentų iki naujų paslaugų, susijusių su registrų duomenimis ir pasų paraiškomis jaunimui“, – sakė skaitmeninimo viceministras Rafalas Rosińskis.

    Pasak viceministro, „mObywatel“ diegiamas ir DI pagrįstas virtualus asistentas, sukurtas remiantis Lenkijoje vystomu didžiuoju kalbos modeliu. Modelis pirmiausia orientuotas į viešąjį sektorių, tačiau, kaip teigiama, juo naudojasi ir dalis verslo.

    Didžiausia spraga – žmonių gebėjimai

    Nors paslaugos sparčiai perkeliamos į skaitmeninę erdvę, ekspertai atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę: nemaža visuomenės dalis vis dar neturi pakankamų bazinių skaitmeninių įgūdžių. Tai reiškia, kad modernios platformos gali didinti atskirtį, jei nebus lygiagrečiai investuojama į mokymus.

    Valdžios tikslas – iki 2035 metais pakelti bazinių skaitmeninių kompetencijų rodiklį iki 85 proc., kai šiuo metu jis siekia maždaug pusę gyventojų. Tam numatomos iniciatyvos, orientuotos į įvairias grupes, ypač vyresnio amžiaus žmones.

    Diskusijose akcentuojama, kad technologijos turi būti kuriamos pagal naudotoją, o ne atvirkščiai. Vyresniems žmonėms skaitmeninės paslaugos dažniau kelia nerimą ir nepasitikėjimą, todėl esminiais tampa aiškūs sprendimai, paprastos sąsajos ir patikima pagalba.

    DI nauda atsiranda tik per pertvarką

    Verslo atstovai pabrėžia, kad DI diegimas savaime negarantuoja efektyvumo. Dažna klaida – bandymas uždėti DI sprendimus ant senų, neoptimizuotų procesų, tikintis greito rezultato be organizacinių pokyčių.

    „Teigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perrašome procesus iš naujo ir įmonėse atliekame gilią transformaciją“, – sakė „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas.

    Ši logika, pasak dalyvių, tinka ir viešajam sektoriui: skaitmenizavimas nėra vien paslaugų perkėlimas į ekraną, o veiklos modelio peržiūra. Kitaip DI tampa brangiu priedu, kuris nepadidina našumo ir nepadeda gyventojams.

    Infrastruktūra ir saugumas – kritinė sąlyga

    Skaitmeninės valstybės pagrindas yra ryšių ir duomenų infrastruktūra, į kurią telekomunikacijų sektorius kasmet investuoja dideles sumas. 2024 metais Lenkijos telekomunikacijų sektoriaus investicijos siekė apie 2,2 mlrd. eurų, o 2014–2024 metais bendra suma sudarė maždaug 22 mlrd. eurų.

    Kartu auga ir grėsmės: didėjant skaitmeninių paslaugų apimčiai, infrastruktūra tampa dažnu kibernetinių atakų taikiniu, o DI įrankiai leidžia nusikaltėliams veikti greičiau ir tiksliau. Telekomunikacijų atstovai kalba apie tūkstančius bandymų atakuoti sistemas per savaitę.

    Diskusijose pabrėžiama, kad vien techninių priemonių nepakanka: svarbu, kad saugumas būtų numatytas jau kuriant paslaugas ir sistemas. Tai reiškia ne tik apsaugą nuo įsilaužimų, bet ir priemones prieš manipuliaciją, sukčiavimą bei socialinę inžineriją.

    „Esminė tema yra pasitikėjimas ir saugumas: technologijose nuo pat kūrimo pradžios turi būti integruotas kibernetinis saugumas“, – sakė „Mastercard Europe“ atstovė Małgorzata Domagała.

    Lyderystės receptas – partnerystė ir pasirinkimo laisvė

    Lenkija vis dažniau įvardija ambiciją tapti regiono skaitmenine lydere, tačiau tam, pasak ekspertų, būtina nuosekli partnerystė tarp valstybės, verslo ir mokslo. Be koordinuoto veikimo sunku pasiekti mastą, užtikrinti talentų rengimą ir išlaikyti sprendimų kokybę.

    Kalbant apie skaitmeninę suverenitetą, akcentuojama ne tik duomenų kontrolė ir infrastruktūra, bet ir reali alternatyvų egzistencija. Praktikoje tai reiškia tiek tiekėjų pasirinkimo laisvę, tiek sistemų suderinamumą, kad institucijos ar verslas nebūtų „pririšti“ prie vieno sprendimo.

    Ekspertai sutaria, kad regioninės lyderystės langas yra atviras, tačiau jis gali užsiverti, jei skaitmenizavimas bus spartesnis už visuomenės įgūdžių augimą. Todėl šalia programėlių ir platformų plėtros svarbiausia užduotis išlieka masinė, nuolat atnaujinama skaitmeninė edukacija ir saugumo kultūra.

  • Patikros bagažinėse grįžta: vairuotojams ruošia naują privalomą daiktą ir baudas

    Patikros bagažinėse grįžta: vairuotojams ruošia naują privalomą daiktą ir baudas

    Kas dabar privaloma automobilyje?

    Lenkijoje registruotuose automobiliuose šiuo metu privalomi du daiktai: gesintuvas ir avarinio sustojimo ženklas. Policija, tikrindama transporto priemonę, gali paprašyti juos parodyti, todėl vairuotojai raginami įsitikinti, kad įranga yra lengvai pasiekiama ir tvarkinga.

    Praktikoje svarbu ne tik turėti gesintuvą, bet ir pasirūpinti, kad jis būtų tinkamas naudoti: nepasibaigęs galiojimas, nepažeistas korpusas, o slėgio indikatorius rodytų normą. Avarinio sustojimo ženklas turi būti stabilus ir aiškiai matomas, kad realioje situacijoje įspėtų kitus eismo dalyvius.

    Ruošiami pokyčiai: į sąrašą gali sugrįžti vaistinėlė

    Lenkijos Infrastruktūros ministerijos teisėkūros planuose numatytas projektas, kuris gali praplėsti privalomos įrangos sąrašą. Pagrindinis numatomas pokytis – į automobilius vėl grąžinti pirmosios pagalbos vaistinėlę kaip privalomą elementą.

    Pagal viešai skelbiamą grafiką, naujo reglamentavimo priėmimas planuojamas 2026 metų antrąjį ketvirtį. Tai reikštų, kad vairuotojams tektų pasiruošti iš anksto, nes patikrinimų metu pareigūnai galėtų prašyti parodyti ne tik gesintuvą ir trikampį, bet ir vaistinėlę.

    Dokumentų vežiotis nereikia, tačiau baudos už įrangą išlieka

    Nors anksčiau vairuotojai privalėjo su savimi turėti registracijos dokumentą ir civilinės atsakomybės draudimo patvirtinimą, dabar šie duomenys patikrinami elektroninėse bazėse. Panaši logika taikoma ir vairuotojo pažymėjimui – informacija apie dokumentą matoma sistemoje, todėl jo fiziškai vežiotis neprivaloma.

    Tačiau privaloma įranga tebėra sritis, kurioje baudos taikomos tiesiogiai. Lenkijoje už gesintuvo arba avarinio sustojimo ženklo neturėjimą gali būti skiriama bauda nuo maždaug 4 eurų iki maždaug 115 eurų, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių ir pareigūnų vertinimo.

    Atskira rizika – netvarkingos ar neįskaitomos valstybinio numerio lentelės. Už jų nešvarą gali būti skiriama apie 23 eurų bauda, o už numerių uždengimą ar tyčinį maskavimą – apie 115 eurų.

    Išvykstant į užsienį verta pasitikrinti konkrečios šalies reikalavimus, nes kai kur privaloma turėti vaistinėlę, atšvaitinę liemenę ar papildomą įrangą ratui pakeisti. Net jei teoriškai taikoma taisyklė, kad transporto priemonė turi atitikti registracijos šalies reikalavimus, vietos policija gali itin detaliai tikrinti automobilį, jei vairuotojas akivaizdžiai ignoruoja vietos taisykles.

    Specialistai primena, kad privaloma įranga nėra tik formalumas. Tinkamai sukomplektuotas automobilis padeda greičiau suvaldyti incidentus kelyje, sumažina riziką po avarijos ir gali lemti, ar pirmoji pagalba bus suteikta laiku, kol atvyks medikai.

  • Lenkų mėgstamas skanėstas brangs? Balandis smogė bitėms, medaus derlius prognozuojamas menkesnis

    Lenkų mėgstamas skanėstas brangs? Balandis smogė bitėms, medaus derlius prognozuojamas menkesnis

    Lenkijos bitininkystės ir medaus perdirbimo sektorius įspėja, kad šių metų pavasaris gali tapti rimtu išbandymu medaus rinkai. Po nepalankių balandžio oro sąlygų prognozės išlieka atsargios: tikimasi vidutinių arba žemiau vidurkio medaus derlių.

    Pasak asociacijos „Polska Izba Miodu“, šiemet ypač nepalankios sąlygos susidarė apdulkintojams. Kritulių trūkumas ribojo nektaringų augalų vystymąsi, o nusilpusios rapsų pasėlių plantacijos išskyrė mažiau nektaro.

    Situaciją dar labiau komplikavo stiprus vėjas, kuris trukdė bitėms efektyviai skraidyti ir grįžti į avilius. Rytais pasitaikę šalčiai pažeidė žiedus, todėl kai kuriose vietovėse sumažėjo žiedadulkių kiekis.

    Ne tik oras: bitėms kenkia ir struktūrinės bėdos

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik orai nepaaiškina visų rizikų. Didėjanti monokultūra, mažėjantis laukinių pievų ir bioįvairovę palaikančių buveinių plotas trumpina stabilaus maisto laikotarpius ir didina šeimų nusilpimo tikimybę.

    Prie problemų prisideda ir bičių ligos, tarp jų erkių platinama varozė, kuri daugelyje Europos šalių laikoma vienu svarbiausių bičių mirtingumo veiksnių. Kai šeimos nusilpsta, jos prasčiau išnaudoja trumpus žydėjimo langus, o tai tiesiogiai atsiliepia derliui.

    „Oras tiesiogiai veikia augalų žydėjimo laiką ir maisto prieinamumą bitėms. Trumpesnė vegetacija ir ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip sausros ar šalnos, reikšmingai mažina medaus derlių“, – sakė „Polska Izba Miodu“ sekretorius Przemysławas Rujna.

    „Svarbus ir aplinkos fonas: mažėjanti bioįvairovė, monokultūros ir perteklinis augalų apsaugos priemonių naudojimas riboja medingų augalų kiekį ir blogina bičių sveikatą“, – pridūrė jis.

    Gamyba ir produktyvumas: skaičiai rodo paradoksą

    Lenkijos Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto duomenimis, 2024 metais medaus gamyba Lenkijoje siekė 30 500 tonų ir iš esmės nesikeitė, palyginti su metais anksčiau. Per pastarąjį dešimtmetį bičių šeimų skaičius šalyje išaugo apie 85 proc. ir 2024 metais pasiekė apie 3 000 000.

    Augo ir bitininkų skaičius: jis per dešimtmetį padidėjo maždaug 68 proc., iki maždaug 98 000. Tačiau vidutinis vienos bičių šeimos produktyvumas, pasak „Polska Izba Miodu“, išlieka santykinai mažas ir sudaro apie 11,6 kilogramo, kai Vokietijoje siekia apie 34 kilogramus, o Prancūzijoje – apie 18 kilogramų.

    Specialistai tai sieja su trumpesniais nektaro rinkimo laikotarpiais, didesniu orų nepastovumu ir aplinkos veiksniais. Dėl šios priežasties net ir didėjant avilių skaičiui bendra pasiūla ne visuomet auga proporcingai.

    Prekyba medumi: eksportas auga, importas gelbsti sezonus

    Lenkija yra viena didesnių medaus gamintojų Europos Sąjungoje ir aktyviai eksportuoja produkciją. Institutas nurodo, kad 2024 metais Lenkijos medaus eksportas sudarė 12 300 tonų, didžiausia pirkėja buvo Vokietija, o toliau rikiavosi Italija, Ispanija ir Prancūzija.

    Tuo pat metu Lenkija importuoja medų, kad subalansuotų rinką tais metais, kai vietinis derlius prastesnis. Daugiausia medaus įvežama iš Kinijos ir Ukrainos, o importas iš Europos Sąjungos šalių, įskaitant Lietuvą, sudaro mažesnę dalį.

    Rinkos dalyviai akcentuoja, kad importas tokiais sezonais padeda užtikrinti tiekimo tęstinumą, stabilizuoti kainas ir pasiūlyti daugiau skirtingų rūšių medaus. Vis dėlto galutines kainas vartotojams dažniausiai lemia ne viena priežastis, o derliaus, logistikos ir paklausos visuma.