CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkija ruošia griežtesnes taisykles maisto importui iš trečiųjų šalių: kas keistųsi

    Lenkija ruošia griežtesnes taisykles maisto importui iš trečiųjų šalių: kas keistųsi

    Lenkijos Sveikatos ministerija kartu su Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija parengė teisės akto projektą, kuriuo siekiama sugriežtinti dalies į Lenkijos rinką patenkančių maisto produktų reikalavimus. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į importą iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, ir į pesticidų likučių kontrolę.

    Pagal projektą kai kuriuose maisto produktuose nebebūtų leidžiama aptikti tam tikrų veikliųjų medžiagų likučių. Tarp įvardijamų medžiagų minimi glufosinatas, tiofanatas metilis, karbendazimas ir benomilas, kurių dalis ES jau yra uždrausta arba nebeturi galiojančio ES patvirtinimo.

    Kodėl griežtinama kontrolė?

    Lenkijos valdžios argumentas paprastas: jei ES ūkininkams taikomi griežti standartai, importuojami produktai taip pat turėtų atitikti lygiavertes taisykles. Anot žemės ūkio ministro Stefano Krajewskio, konkurencija nėra problema, tačiau ji turi vykti pagal vienodus reikalavimus visiems rinkos dalyviams.

    „Lenkijos ūkininkai nebijo konkurencijos, bet konkurencija turi remtis sąžiningomis ir vienodomis taisyklėmis“, – sakė Stefan Krajewski.

    Ministras pabrėžė, kad vartotojai turi teisę žinoti, kokios kokybės produktai patenka į parduotuves, o valstybė, derėdamasi dėl prekybos susitarimų, siekia turėti priemones blokuoti produktus, kuriuose randama ES rinkoje neleidžiamų pesticidų likučių.

    Ką tai reikštų vartotojams?

    Viceministrė Katarzyna Kęcka akcentavo, kad tikslas yra realiai didinti sveikatos saugą ir mažinti riziką, susijusią su medžiagomis, kurios, kaip įtariama, gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui, vystymuisi, hormonų sistemai ar genetinei medžiagai. Jos teigimu, tai ypač aktualu nėščiosioms, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    „Svarbiausia mums yra vartotojų sveikata ir tai, kad žmonės valgytų sveiką maistą, pagamintą pagal europinius standartus“, – sakė viceministrė.

    Lenkijos žemės ūkio viceministrė Małgorzata Gromadzka taip pat akcentavo lygių sąlygų principą: jei produktai importuojami, jų gamintojams turėtų būti taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir vietos ūkininkams. Tai, jos teigimu, atliepia ir ūkininkų keliamus lūkesčius.

    Galimos pasekmės prekybai

    Jei projektas būtų priimtas, praktikoje tai galėtų reikšti griežtesnius importuojamos produkcijos patikrinimus, daugiau laboratorinių tyrimų ir aiškesnes taisykles, kada produktai neįleidžiami į rinką. Tokie pokyčiai paprastai didina tiekėjų atsakomybę ir gali paveikti importo grandines, ypač iš regionų, kuriuose leidžiamos ES uždraustos veikliosios medžiagos.

    Kita vertus, griežtesnė kontrolė gali turėti ir kainų aspektą: papildomi reikalavimai dažnai didina tiekėjų sąnaudas, o tai kai kuriais atvejais persiduoda galutinei produkto kainai. Vis dėlto sprendimo šalininkai pabrėžia, kad prioritetas turi būti sveikatos sauga ir vienodos konkurencinės sąlygos ES rinkoje.

  • „Orlen“ vėl mažina didmenines degalų kainas: kas vyksta naftos rinkoje ir ko laukti vairuotojams

    „Orlen“ vėl mažina didmenines degalų kainas: kas vyksta naftos rinkoje ir ko laukti vairuotojams

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ dar kartą pakoregavo didmenines degalų kainas žemyn. Įmonė skelbia atnaujintą kainyną, kuriame pigiau įkainotas tiek dyzelinas, tiek benzinas, o pokyčiai seka vos po kelių dienų vykusias korekcijas.

    Pagal naujausią „Orlen“ didmeninį kainyną, vienas kubinis metras dyzelino „Ekodiesel“ kainuoja apie 1 480 eurų, o vienas kubinis metras benzino „Eurosuper 95“ – apie 1 315 eurų. Palyginti su ankstesniu kainynu, dyzelino kaina mažėjo maždaug 20 eurų už kubinį metrą, benzino – apie 5 eurus.

    Dar dieną prieš tai „Orlen“ buvo sumažinusi didmenines kainas mažesniu žingsniu: dyzelinas tuomet atpigo apie 9 eurus už kubinį metrą, o benzinas – apie 5 eurus. Tokia dinamika rodo, kad įmonė į rinkos signalus reaguoja dažnai, o korekcijos gali būti tęsiamos ir toliau, jei išliks palankios žaliavos kainos.

    Naftos kainos ir geopolitika

    Didmenines degalų kainas regione paprastai veikia keli pagrindiniai veiksniai: naftos kainos, rafinavimo maržos, logistikos kaštai, valiutų svyravimai ir paklausa. Šį kartą papildomos įtampos įneša ir geopolitinės naujienos, kurios gali greitai pakeisti rinkos lūkesčius.

    Rinkose pastaruoju metu matomi kainų svyravimai siejami su pranešimais apie galimą įtampos mažėjimą Artimuosiuose Rytuose ir scenarijais, kurie teoriškai mažintų tiekimo sutrikimų riziką. Vis dėlto tokios žinios dažnai būna neapibrėžtos, todėl naftos kainos gali judėti staigiai tiek žemyn, tiek aukštyn.

    Kada tai pajus vairuotojai?

    Didmeninės kainos ne visada akimirksniu persikelia į degalines, nes galutinę kainą lemia ir degalinių atsargų įsigijimo savikaina, konkurencija, logistikos grandinė bei mokesčių dalis. Praktikoje kainų pokyčiai kolonėlėse dažniausiai išsiskaido per kelias dienas ar savaites.

    Vairuotojams tai reiškia, kad teorinis spaudimas mažėti mažmeninėms kainoms didėja, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar naftos rinka išlaikys ramesnį toną. Jei žaliavos kainos vėl šoktels dėl geopolitinių ar pasiūlos rizikų, degalų pigimas gali būti trumpalaikis.

    Ekspertai įprastai atkreipia dėmesį, kad degalų kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu dažnai nulemia lūkesčiai ir naujienų srautas, o ne vien fizinis pasiūlos ir paklausos balansas. Todėl net ir esant mažėjantiems didmeniniams įkainiams, rinkoje išlieka didesnių svyravimų tikimybė.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: klausimas įaudrino politikus ir ekspertus

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: klausimas įaudrino politikus ir ekspertus

    Referendumo planas ir data

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis paskelbė sieksiantis surengti visuotinio masto referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties ir jos įgyvendinimo šalyje. Sprendimą dėl prezidento siūlymo turėtų priimti Senatas posėdyje, numatytame gegužės 20–21 dienomis.

    Jeigu Senatas pritartų, referendumas būtų rengiamas rugsėjo 27 dieną. Pats klausimo suformulavimas jau tapo diskusijų objektu, nes jame iš anksto pateikiama nuostata, kad ES klimato politika esą prisidėjo prie pragyvenimo, energijos ir verslo kaštų augimo.

    Klausimo formuluotė kelia ginčą

    Prezidento siūlomame klausime akcentuojamas ryšys tarp ES klimato politikos ir kainų augimo, todėl kritikai teigia, kad toks tonas labiau panašus į politinę kampaniją nei į neutralią piliečių apklausą. Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis viešai suabejojo, ar tai atitinka referendumo, kaip demokratinės procedūros, standartą.

    „Tai ne demokratija, o pigi propaganda“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Karolis Nawrockis savo argumentuose ypač išskiria ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS. Jo teigimu, ETS ir platesnė žaliojo kurso kryptis didina energijos kainas, mažina ekonomikos konkurencingumą ir apsunkina žemės ūkio veiklą.

    Energetikos ekspertai: kainas augino ir kiti veiksniai

    Kritikos prezidento planui netrūko ir iš opozicijos bei ekspertų. Senato vicepirmininkė Magdalena Biejat teigė, kad kainų spaudimą labiau didina sausros rizika, priklausomybė nuo anglies ir naftos, o ne vien ES politika.

    „Tai sausra ir priklausomybė nuo anglies bei naftos kelia maisto ir elektros kainas. Ne Europos Sąjunga“, – sakė Magdalena Biejat.

    Energetikos analitikas Jakubas Wiechas argumentuoja, kad pastarųjų metų kainų šuolius Lenkijoje ir regione stipriai veikė priklausomybė nuo iškastinio kuro ir importo rizikos, ypač po Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Jo vertinimu, bandymas visas problemas sutraukti į vieną mechanizmą ar vieną ES politikos kryptį supaprastina realią priežasčių grandinę.

    „Prezidentas užduoda klausimą su teze, tarsi būtent ši politika kelia pragyvenimo kaštus, nors pastaraisiais metais didžiausią smūgį sudavė priklausomybė nuo iškastinio kuro“, – sakė Jakubas Wiechas.

    Diskusijoje dažnai minimas skirtumas tarp trumpalaikių kainų šuolių ir ilgalaikių transformacijos kaštų. ETS sistema iš tiesų didina taršos kainą, tačiau jos tikslas yra skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, efektyvumą ir mažesnę priklausomybę nuo importuojamų išteklių.

    Politinis palaikymas ir protesto argumentai

    Referendumo idėją palaiko dalis dešiniųjų politikų, tarp jų Seimo vicepirmininkas Krzysztofas Bosakas. Jis tvirtina, kad ES klimato politika esą daro įtaką daugeliui ekonomikos ir kasdienio gyvenimo sričių, todėl, jo nuomone, būtina aiški visuomenės nuomonė.

    K. Bosakas taip pat pabrėžia politinį efektą net ir tuo atveju, jeigu referendumo rezultatas netaptų tiesiogiai įpareigojantis. Jo logika paprasta: neigiamas balsavimas suteiktų argumentų būsimose derybose dėl naujų reguliavimų ir jų įgyvendinimo tempo.

    Entuziastingai į iniciatyvą sureagavo profesinių sąjungų lyderis Piotras Duda, vadovaujantis „Solidarność“. Jis priminė, kad rinkiminio laikotarpio susitikimuose prezidentas žadėjo imtis veiksmų dėl ETS, o dabar, anot jo, tesė duotą žodį.

    „Turime tai. Prezidentas Nawrockis ištesėjo „Solidarność“ duotą žodį“, – sakė Piotras Duda.

    Artimiausios savaitės parodys, ar Senatas pritars referendumui ir ar pavyks rasti formuluotę, kuri visuomenėje būtų suvokiama kaip sąžininga ir neutrali. Net ir be balsavimo, pati iniciatyva jau tapo politinės kovos dėl energetikos transformacijos tempo, kainų ir socialinio teisingumo dalimi.

  • Lenkijos sodus nusiaubė pavasario šalnos: nuostoliai kai kur siekia iki 100 proc., žadama parama

    Lenkijos sodus nusiaubė pavasario šalnos: nuostoliai kai kur siekia iki 100 proc., žadama parama

    Lenkijoje pavasario šalnos smarkiai paveikė vaisių ir uogų ūkius, o kai kuriose vietovėse nuostoliai gali būti beveik visiški. Apie situaciją paskelbė Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija po ministro Stefano Krajewskio susitikimo su Lenkijos sodininkų asociacijos atstovais.

    Didžiausi pažeidimai fiksuojami regionuose, kur sutelkta daugiausia sodų ir uogynų, tarp jų – Mazovijoje, Lodzėje, Liublino ir Šventojo Kryžiaus vaivadijose. Nurodoma, kad šalnos apgadino žiedus ir užuomazgas, todėl dalis derliaus gali nebeatsistatyti net ir pagerėjus orams.

    Labiausiai nukentėjo obelys, vyšnios, trešnės, taip pat avietės, braškės ir serbentai. Sektoriaus atstovai teigia, kad vietomis žala siekia 90–100 proc., o tai reiškia ne tik mažesnį derlių, bet ir rimtą smūgį ūkių pajamoms bei žaliavos tiekimui perdirbėjams.

    „Tai didelė nelaimė, kurios masto nematėme nuo kelių dešimtmečių. Mes nesiekiame nieko išpūsti – norime parodyti, su kuo realiai susiduriame“, – sakė Lenkijos sodininkų asociacijos vadovas Mirosławas Maliszewskis.

    Ministerija žada pagalbos mechanizmus

    Žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis teigia, kad ruošiami pagalbos instrumentai nukentėjusiems sodininkams, daržininkams ir kitiems gamintojams, taip pat perdirbėjams, kurie jaus žaliavos trūkumą. Ministerija informuoja palaikanti ryšį su Europos Komisija ir ieškanti sprendimų, kurie leistų greičiau reaguoti į išaugusią riziką sektoriuje.

    „Imamės veiksmų, būtinų veiksmingai paremti gamintojus, kurie patirs nepalankių orų pasekmes. Tai sudėtinga situacija visam sektoriui, todėl rengiame tinkamus pagalbos mechanizmus ir šiuo klausimu palaikome ryšį su Europos Komisija“, – sakė Stefanas Krajewskis.

    Ministerija pabrėžia, kad vienas svarbiausių žingsnių – operatyviai ir tiksliai surašyti žalos vertinimo aktus, nes nuo jų priklausys sprendimai dėl papildomo nacionalinio finansavimo. Praktikoje tai reiškia, kad ūkininkams svarbu kuo greičiau inicijuoti formalų žalos fiksavimą ir pateikti reikalingus duomenis vietos institucijoms.

    Taip pat nurodoma, kad Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra vertins šalnų atvejus kaip force majeure aplinkybes. Tokia praktika gali padėti ūkiams išvengti dalies įsipareigojimų nevykdymo pasekmių arba gauti terminų pratęsimą, kai dėl stichijos tampa sunku laiku įvykdyti paramos ar kitus administracinius reikalavimus.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Dideli praradimai soduose paprastai turi atidėtą efektą: pirmiausia smunka derliaus prognozės, o vėliau didėja spaudimas kainoms ir tiekimo grandinėms. Jei dalyje vaivadijų netenkama didžiosios produkcijos dalies, rinkoje gali išaugti importo poreikis, o perdirbėjai gali susidurti su žaliavos trūkumu.

    Pavasario šalnos pastaraisiais metais vis dažniau laikomos viena didžiausių klimato rizikų sodininkystei Vidurio Europoje, nes šiltesni periodai anksčiau paskatina vegetaciją, o vėlesnis atšalimas smogia jautriausiam etapui – žydėjimui. Dėl to ūkiams vis svarbesnės tampa apsaugos priemonės, draudimas ir valstybės pagalbos mechanizmai, kurie leistų išgyventi sezonus su itin dideliais nuostoliais.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: balsavimą planuoja 2026 metais

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: balsavimą planuoja 2026 metais

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas pritarti visuotinio referendumo rengimui dėl Europos Sąjungos klimato politikos ir jos pasekmių gyventojams. Pasak jo, visuomenė turi turėti galimybę tiesiogiai pasisakyti, kaip vertina vadinamojo Žaliojo kurso poveikį kasdieniam gyvenimui.

    Prezidento siūlomas referendumo klausimas suformuluotas taip, kad akcentuoja klimato politikos ryšį su pragyvenimo išlaidų augimu, energijos kainomis ir sąnaudomis verslui, ūkiams bei žemės ūkiui. Idėja grindžiama argumentu, jog aplinkos apsauga neturi būti įgyvendinama atsietai nuo ekonominių realijų ir valstybės saugumo.

    Data ir politinė procedūra

    Pagal pateiktą sumanymą referendumas būtų rengiamas 2026 metų rugsėjo 27 dieną. Kad balsavimas įvyktų, prezidento iniciatyvai turi pritarti Senatas absoliučia balsų dauguma, dalyvaujant bent pusei senatoriams.

    Kad referendumo rezultatas Lenkijoje būtų teisiškai įpareigojantis, jame turi dalyvauti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių. Tai svarbus slenkstis, nes ankstesniais atvejais ne visada pavykdavo pasiekti pakankamą aktyvumą, kad rezultatai būtų laikomi privalomais.

    Kokius ES sprendimus nori akcentuoti

    Referendumo kortelėje siūloma pateikti ir pavyzdžius ES priemonių, kurios priskiriamos klimato politikai. Tarp minimų krypčių yra anglies dioksido emisijų apmokestinimo plėtra pastatų šildymui iškastiniu kuru ir kelių transporto degalams, taip pat planuojamas vidaus degimo varikliais varomų naujų automobilių pardavimo ribojimas nuo 2035 metų.

    Be to, diskusijoje minimos ir papildomos prievolės žemės ūkiui, kurios, kritikų teigimu, gali didinti gamybos kaštus ir paveikti maisto kainas. Tuo pat metu ES institucijos pabrėžia, kad spartesnė dekarbonizacija siejama su energetinio saugumo stiprinimu, mažesne priklausomybe nuo importuojamo iškastinio kuro ir ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Reakcijos ir kontekstas

    Prezidento iniciatyva sulaukė kritikos dalyje politinio spektro. Viena iš Senato vadovybės atstovių viešai pareiškė, kad ši iniciatyva esą neturėtų sulaukti pritarimo aukštuosiuose parlamento rūmuose.

    Lenkijoje referendumo tema pastaraisiais metais jautri ir dėl praktinių priežasčių. 2023 metais kartu su parlamento rinkimais vykęs visuotinis referendumas nebuvo laikomas įpareigojančiu, nes jame dalyvavo per mažai rinkėjų, todėl dabartinės iniciatyvos sėkmė taip pat priklausys nuo politinės mobilizacijos ir visuomenės aktyvumo.

    Ši diskusija vyksta platesniame ES kontekste: bendrija siekia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sparčiau pertvarkyti energetiką bei transportą. Tačiau nacionaliniu lygmeniu vis dažniau keliami klausimai, kaip paskirstyti pereinamojo laikotarpio kaštus ir kaip apsaugoti mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius bei energijai imlius sektorius.

  • Lenkija plečia jūrinį vėją: ruošiama nauja įstatymo pataisa, nuo kurios priklausys ir pramonės proveržis

    Lenkijoje jūrinės vėjo energetikos sektorius įžengė į etapą, kai svarbiausios tampa ne vien elektrinių statybos, bet ir teisinis bei pramoninis pagrindas. Po sėkmingų 2025 metais įvykusių konkursinių procedūrų šalis išlaikė investuotojų dėmesį tuo metu, kai dalyje Europos projektai strigo dėl išaugusių sąnaudų ir neapibrėžtumo.

    Diskusijose Europos ekonomikos kongrese akcentuota, kad artimiausiais mėnesiais svarbus darbas persikelia į reguliavimo lauką. Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija patvirtino, kad rengiama dar viena jūrinio vėjo įstatymo pataisa, kuri turi atliepti naujus ES reikalavimus ir praktines rinkos problemas.

    Kas keisis įstatyme?

    Ministerijos atstovai nurodė, kad pataisos tikslas yra prisitaikyti prie pasikeitusios realybės, kai projektams reikalingas didesnis tiekimo grandinių saugumas ir aiškesni reikalavimai vietinei vertei. Be to, planuojama suderinti nacionalines taisykles su ES Net-Zero Industry Act kryptimi, kuri skatina švarios pramonės gamybos pajėgumus Europoje.

    Ne mažiau svarbi ir socialinė bei ūkinė pusė. Tarp pataisos temų įvardijamas kompensacijų mechanizmas žvejams, kurių veiklą gali riboti jūrinės vėjo jėgainių teritorijos, taip pat praktiniai darbo organizavimo klausimai, susiję su personalo darbo režimu jūroje.

    „Kai buvo kuriamas jūrinio vėjo įstatymas, nei valstybė, nei investuotojai iki galo nežinojo, kaip greitai ir kokia kryptimi vystysis šis sektorius“, – sakė Klimato ir aplinkos ministerijos atstovė.

    Ne tik elektra: statomas pramonės ramstis

    Energetikos įmonių atstovai pabrėžia, kad jūrinis vėjas Lenkijoje nuo pradžių buvo suvokiamas kaip platesnis ekonomikos projektas. Argumentas paprastas: tai ne vien nauja generacija tinkle, bet ir impulsas uostams, logistikai, metalo apdirbimui, kabelių, konstrukcijų ir paslaugų grandinėms, kurios gali sukurti ilgalaikį užimtumą pakrantės regionuose.

    Čia ypač svarbus vadinamasis vietinės vertės kūrimas, kai dalis darbų ir pirkimų atliekama šalies įmonėse. Rinkos dalyviai ragina neapsiriboti vien formaliais rodikliais ataskaitose ir labiau orientuotis į kompetencijų auginimą, technologijų perdavimą bei ilgalaikes partnerystes, kurios leistų vietos tiekėjams konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Ar elektra iš Baltijos bus pigesnė?

    Diskusijose kartotas teiginys, kad jūrinės vėjo elektrinės, didindamos stabilios gamybos apimtis, gali prisidėti prie mažesnių vidutinių elektros kainų. Tačiau kartu akcentuota, kad kainą vartotojams lems ne vien jėgainių savikaina, bet ir tai, kaip greitai bus pritaikyti tinklai bei išplėtotos balansavimo priemonės.

    Operatoriams ir energetikos grupėms tenka spręsti infrastruktūros klausimą: dideli generacijos pajėgumai šalies šiaurėje reiškia būtinybę stiprinti perdavimo ir skirstomuosius tinklus, diegti lankstumo sprendimus ir spartinti energijos kaupimo projektus. Be šių investicijų dalis pagamintos energijos gali būti ribojama, o tai mažintų ekonominę naudą.

    Teisinio stabilumo tema nuskambėjo kaip viena svarbiausių žinučių finansuotojams. Ekspertai įspėja, kad dažni taisyklių keitimai, net jei daromi siekiant patikslinti sistemą, gali apsunkinti projektų finansavimą, todėl naujos nuostatos turi būti parengtos aiškiai ir numatant pereinamuosius laikotarpius.

    Artėjant kitoms procedūroms, įskaitant planuojamus 2027 metų konkursus, vis didesnę reikšmę turės ir ne kainos kriterijai. Tai gali apimti tiekimo grandinės atsparumą, pramoninių pajėgumų kūrimą Europoje ir kitus rodiklius, kuriuos reikės tiksliai apibrėžti, kad būtų išvengta ginčų ir užtikrintas skaidrumas.

  • Pigiau atostogauti Zakopanėje: Artimųjų Rytų konfliktas keičia turistų srautus ir kainas

    Zakopanėje šiemet vis dažniau kalbama apie mažėjančias apgyvendinimo kainas, ypač aukštesnės klasės segmente. Turizmo rinkos dalyviai sieja šį pokytį su lėtėjančiomis rezervacijomis iš Artimųjų Rytų, kurios anksčiau buvo svarbi dalis kai kuriems apartamentams ir nameliams.

    Kai sumažėja mokiausių svečių srautas, viešbučiams ir nuomotojams tenka aktyviau konkuruoti dėl keliautojų iš Lenkijos ir Vakarų Europos. Dėl to rinkoje atsiranda daugiau nuolaidų, o anksčiau greitai užsipildydavę objektai dažniau lieka laisvi net ir patogiuose vasaros laikotarpiuose.

    Kur kainos krenta labiausiai

    Labiausiai kainų korekcijos juntamos dideliuose apartamentuose ir atskiruose nameliuose, kurių per pastaruosius metus Podhalėje gerokai padaugėjo. Augant pasiūlai, konkurencija tarp savininkų didėja, o kainos kai kur priartėja prie anksčiau žemesnio segmento lygio.

    Vietos turizmo specialistai skaičiuoja, kad pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje apgyvendinimo kainos, palyginti su praėjusiais metais, kai kur sumažėjo iki 30 proc. Nuolaidos dažniausiai taikomos ne tik nakvynei, bet ir lankstesnėms atšaukimo sąlygoms ar trumpesniam minimaliam apsistojimo laikui.

    Kada tikėtis geriausių pasiūlymų?

    Rinkos atstovai pataria ieškantiems geresnės kainos svarstyti atvykimą vasaros pradžioje arba paskutinę rugpjūčio savaitę. Šie laikotarpiai paprastai laikomi palankesniais kainai, nes paklausa nebūna pasiekusi sezono piko.

    Dar daugiau galimybių sutaupyti atsiranda birželį, kai dalis keliautojų vis dar laukia pagrindinių atostogų mėnesių. Tuomet nuomotojai dažniau siūlo vadinamuosius ne sezono pasiūlymus, kad užpildytų kalendorių.

    Nauji turistai ir laikinas efektas

    Mažėjant turistų iš arabų šalių, Zakopanė vis dažniau sulaukia kitų užsienio svečių, tarp jų ir keliautojų iš Lietuvos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, taip pat iš tolimesnių valstybių. Tai keičia pasiūlos struktūrą: objektai, orientuoti į ypač aukštus lūkesčius ir didesnes išlaidas, pritaiko kainodarą platesniam europiečių ratui.

    Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad nuolaidos nebūtinai išliks visą sezoną. Lenkija daugeliui keliautojų atrodo saugi kryptis, o brangesnės atostogos Viduržemio jūros regione gali paskatinti dalį žmonių rinktis Tatrus, todėl paklausai ūgtelėjus kainos gali vėl kilti.

    „Kaina, kuri buvo priimtina turistui iš Persijos įlankos regiono, dažnai nebebus priimtina lenkui ar Vakarų Europos keliautojui“, – sakė turizmo rinkos atstovas Karolis Wagneris.

    „Verta svarstyti kelionę vasaros pradžioje arba paskutinę rugpjūčio savaitę, nes tada kainos būna patraukliausios, o birželį dažnai pasitaiko ypač gerų ne sezono pasiūlymų“, – sakė su apgyvendinimo sektoriaus įmonėmis dirbantis Dariuszas Galica.

  • Europos superturtingieji auga rekordiniu tempu: kur jų daugiausia ir kas vejasi greičiausiai?

    Europos superturtingieji auga rekordiniu tempu: kur jų daugiausia ir kas vejasi greičiausiai?

    Superturtingųjų bumas Europoje

    Europoje sparčiai plečiasi itin turtingų žmonių gretos. Remiantis „Knight Frank“ Wealth Report 2026, per 2021–2026 metų laikotarpį žmonių, kurių grynasis turtas siekia bent 25,7 mln. eurų, skaičius žemyne išaugo 26 proc.

    Per penkerius metus tai reiškė 37 428 naujus šios grupės narius. Ataskaitoje tokie asmenys apibrėžiami kaip itin didelės grynosios vertės asmenys, o jų skaičius Europoje pakilo nuo 146 525 iki 183 953.

    Globaliai tokių žmonių yra daugiau nei 710 000, o Europoje gyvena 25,8 proc. visų pasaulio superturtingųjų. Tai rodo, kad žemynas išlieka vienu svarbiausių turto centrų, nors augimas skirtingose šalyse nevienodas.

    Vokietija pirmauja pagal skaičių

    Daugiausia superturtingųjų Europoje turi Vokietija: 38 215. Antroje vietoje rikiuojasi Jungtinė Karalystė su 27 876, trečioje – Prancūzija, kur skaičiuojami 21 528 itin turtingi gyventojai.

    Už lyderių trejeto rikiuojasi Šveicarija (17 692) ir Italija (15 433). Toliau seka Ispanija (9 186), Švedija (6 845), Nyderlandai (5 077) ir Danija (4 657).

    Reikšmingas skaičius fiksuojamas ir Turkijoje (4 208), Austrijoje (4 188) bei Lenkijoje (3 017). Rusijoje, kuri nepriklauso nei ES, nei EFTA, ataskaita mini 8 399 superturtinguosius.

    Pagal absoliutų augimą per 2021–2026 metus labiausiai išsiskyrė Vokietija, kurios gretas papildė 9 273 nauji itin turtingi asmenys. Dideli prieaugiai fiksuoti ir Šveicarijoje (4 968), Prancūzijoje (3 781) bei Jungtinėje Karalystėje (3 005).

    Kas auga sparčiausiai procentais?

    Procentinis augimas atskleidžia kitą vaizdą nei bendri skaičiai. „Knight Frank“ duomenimis, Lenkijoje superturtingųjų skaičius per penkerius metus pašoko 109 proc., Turkijoje – 94 proc., o Rumunijoje – 93 proc.

    Didesnį nei 50 proc. augimą ataskaita taip pat fiksuoja Graikijoje, Čekijoje ir Portugalijoje. Tuo metu Ispanijoje augimas siekė 42 proc., Vokietijoje – 32 proc., Italijoje – 23 proc., o Prancūzijoje – 21 proc.

    Tarp didžiųjų ekonomikų santykinai lėčiausiai augo Jungtinė Karalystė, kur prieaugis sudarė 12 proc. Mažiausią šuolį šioje šalių grupėje fiksavo Švedija – 8 proc., nors pagal bendrą skaičių ji vis dar patenka į Europos dešimtuką.

    „Europoje matome turtėjimą, kuris plečiasi geografiškai, net jei jis ir toliau koncentruojasi keliuose pasauliniuose centruose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kodėl turtas juda per sienas?

    Ataskaita pabrėžia, kad didėjant mokesčių naštai ir reguliavimo spaudimui, turtas tampa vis mobilesnis. Itin turtingi žmonės dažniau organizuoja gyvenimą per kelias jurisdikcijas, o šeimos biurai aktyviai vertina mokesčių, gyvenimo būdo ir politines rizikas.

    „Matome vieną reikšmingiausių globalios turto geografijos pokyčių šiuolaikinėje istorijoje“, – ataskaitoje cituojamas „Knight Frank“ pasaulinių tyrimų vadovas Liamas Bailey.

    Globaliame kontekste pirmauja JAV, kur skaičiuojami 387 422 itin turtingi asmenys. Tačiau Europa, remiantis ataskaitos išvadomis, išlieka svarbiu turto centru, o sparčiausi pokyčiai vis dažniau fiksuojami besivejančiose ekonomikose.

  • Krokuva išrinkta geriausia poilsio kryptimi Europoje: kiek kainuoja ir ką pamatyti?

    Krokuva išrinkta geriausia poilsio kryptimi Europoje: kiek kainuoja ir ką pamatyti?

    Krokuva, buvusi Lenkijos karališkoji sostinė, 2026 metais sulaukė naujo tarptautinio dėmesio po to, kai žurnalas „Global Traveler“ ją paskelbė geriausia Europos poilsio kryptimi. Skaitytojų apklausoje miestas aplenkė Seviliją, Portą, Stambulą ir Lisaboną.

    „Šiuos laimėtojus išrenka žmonės, kurie nuolat keliauja ir ieško idealaus balanso“, – teigiama žurnalo komentare.

    Įvertinimas sutapo su augančiu turistų srautu. Skelbiama, kad 2025 metais Krokuvoje lankėsi beveik 700 000 užsienio turistų, o didžiausi srautai fiksuoti iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV.

    Didėjant lankytojų skaičiui, vis dažniau keliama ir tvaraus turizmo tema. Krokuvoje jau ne vienus metus diskutuojama apie turistinį mokestį, kurio lėšos būtų skirtos viešosioms erdvėms prižiūrėti, paveldui saugoti ir mažinti kasdienį spaudimą vietos gyventojams.

    Kiek kainuoja kelionė į Krokuvą?

    Vienas iš Krokuvos pranašumų, lėmusių jos populiarumą, yra palankios kainos. Skrydžių bilietų kainos labai priklauso nuo sezono ir maršruto, tačiau vasaros metu kelionę galima suplanuoti ir su santykinai nedideliu biudžetu.

    Nakvynė ekonominės klasės viešbutyje dažnai kainuoja apie 40 eurų už naktį, o tai išlieka konkurencinga net lyginant su kitais Vidurio Europos miestais. Keliautojai, planuojantys kelionę iš anksto, paprastai randa daugiau pasirinkimo ir geresnes kainas.

    Kultūra ir istorija senamiestyje

    Krokuvos istorinis centras apima viduramžių miesto branduolį, Vavelio kalvos kompleksą ir Kazimiero rajoną. Senamiestis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 1978 metais ir laikomas viena vertingiausių istorinių teritorijų Lenkijoje.

    Miestas ypač patrauklus muziejų mėgėjams. Tarp ryškiausių traukos taškų minimas atnaujintas Čartoriskų muziejus, kurio kolekcijoje saugomi renesanso epochos kūriniai, įskaitant Leonardo da Vinci paveikslą „Dama su šermuonėliu“.

    Norintiems pažvelgti į miestą iš netikėtos perspektyvos, dėmesio vertas požeminis Rynoko muziejus, pasakojantis apie Krokuvos prekybinę ir amatininkų istoriją. Ekspozicijose pristatomi artefaktai, siejami su XIII–XIV amžiais, įskaitant senųjų turgaviečių ir dirbtuvių fragmentus.

    Centrinė Rynok Gluvny aikštė išlieka viena gyviausių miesto vietų: čia telkiasi maitinimo įstaigos, parduotuvės, viešbučiai, o aplinkinė architektūra primena Krokuvos, kaip regiono centro, svarbą per šimtmečius.

    Poilsis mieste ir išvykos į gamtą

    Krokuva patogi pažinti pėsčiomis, o po intensyvių ekskursijų pravartu skirti laiko žaliosioms erdvėms. Tarp žinomiausių parkų minimas Decijaus parkas, vertinamas dėl brandžių medžių ir sezoninių želdynų.

    Aktyvesniems keliautojams miestas siūlo dviračių maršrutus, įskaitant Vyslos dviračių trasą, leidžiančią ramiau apvažiuoti pakrantes ir atokesnes vietas. Pramogų ieškantys turistai randa ir kartingų centrų, čiuožyklų bei kitų vidaus pramogų erdvių.

    Netoli miesto, maždaug 45 minučių kelio atstumu, plyti Oicovo nacionalinis parkas, žinomas dėl klintinių uolų, miškų ir pažintinių takų. Čia populiarios dienos išvykos, kurių metu galima pamatyti pilių griuvėsius ir urvus, o maršrutai tinkami tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams.

    Dar viena kryptis, kuri dažnai įtraukiama į kelionės planą, yra Zakopanė. Šis kalnų kurortas nuo Krokuvos nutolęs maždaug per dvi valandas ir vilioja vaizdingais takais, pušynais bei ežerais, ypač šiltuoju sezonu.

    Maistui Krokuvoje galima išleisti tiek nedaug, tiek gerokai daugiau, priklausomai nuo pasirinkimų. Greitam ir nebrangiam užkandžiui dažnai rekomenduojama zapiekanka, o norintys išskirtinesnių patirčių mieste randa ir aukštesnės klasės restoranų.

  • Lenkijos įmonės DI sprendimus perka iki trijų kartų ilgiau, nei juos realiai įdiegia

    Lenkijos įmonėse diegiant dirbtinį intelektą dažnai stringama ne dėl technologijų trūkumo, o dėl pačių organizacijų veikimo įpročių ir lėtų sprendimų grandinių. Praktikoje nemaža dalis komandų daug laiko skiria pirkimui ir konkursams, tačiau pats įgyvendinimas vėliau vyksta skubotai, rizikuojant prarasti vertę.

    Apie tai Europos ekonomikos kongrese kalbėjo „Accenture“ Lenkijoje dirbtinio intelekto ir duomenų praktikos vadovas Dawidas Osieckis. Jis pabrėžė, kad DI netelpa į tradicinę projekto logiką, kai numatomas aiškus pradžios ir pabaigos taškas, o sėkmė pamatuojama vienkartiniu rezultatu.

    DI nėra sprendimas iš dėžutės

    Pasak eksperto, DI sprendimai dažniausiai turi būti pritaikomi konkrečiai organizacijai, jos procesams, duomenų kokybei ir valdymo kultūrai. Todėl vien licencijų ar įrangos įsigijimas savaime nepadidina našumo, jei nekeičiami darbo būdai, atsakomybės ir sprendimų priėmimo greitis.

    „Svarbiausia yra asmeninis vadovų įsitraukimas ir DI laikymas strategijos dalimi, o ne atskiru projektu“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Jo teigimu, DI įmonėje turėtų veikti kaip nuolatinė funkcija, panašiai kaip logistika ar finansai. Tai reiškia aiškius savininkus organizacijoje, nuoseklų biudžetavimą, duomenų valdyseną ir gebėjimą nuolat tobulinti sprendimus, o ne vieną kartą juos pristatyti.

    Pirkimai užtrunka ilgiau nei diegimas

    Vienas ryškiausių paradoksų, kurį įvardija ekspertai, yra laiko disproporcija: įmonės mėnesiais vertina pasiūlymus, derina sąlygas ir vykdo pirkimų procedūras, o diegimui vėliau skiria santykinai mažiau laiko. D. Osieckio teigimu, pasitaiko atvejų, kai 2–3 mėnesių trukmės projektas perkamas 6–9 mėnesius.

    Sudėtingesnių iniciatyvų, tokių kaip duomenų platformų kūrimas ar kelių sistemų integracijos, pirkimai gali užsitęsti iki dvejų metų. Toks tempas prastai dera su DI rinkos dinamika, kai per vieną ketvirtį gali pasikeisti modelių galimybės, kainodara, saugumo praktikos ir geriausi taikymo scenarijai.

    Ši įtampa dar labiau išryškėja geopolitinio neapibrėžtumo fone, kai organizacijos linkusios griežčiau vertinti investicijas. Vis dėlto per ilgas sprendimų priėmimas DI srityje gali reikšti, kad įsigyjamas sprendimas diegimo starto metu jau bus pasenęs arba pareikalaus brangių pakeitimų.

    Skirtingi sektoriai, skirtingos kliūtys

    Kliūtys diegiant DI skiriasi pagal sektorių. Pavyzdžiui, farmacijos srityje problemą dažnai lemia ne technologijų prieinamumas, o veiklos mastas ir reguliaciniai reikalavimai, kurie DI projektus paverčia ilgesniais ir labiau riziką valdančiais procesais.

    Reguliuojamose industrijose svarbų vaidmenį atlieka ir institucijų požiūris į naujas technologijas, ypač kai kalbama apie jautrių duomenų tvarkymą, modelių paaiškinamumą ir atsakomybės paskirstymą. Eksperto nuomone, tokiose srityse praverstų aiškesnės gairės ir praktinis dialogas, panašus į tai, kas anksčiau padėjo greičiau įsitvirtinti debesijos paslaugoms finansų sektoriuje.

    „Pagrindinė problema yra ne reguliavimo trūkumas, o tai, kad jis nespėja su technologijų dinamika, ypač viešųjų pirkimų srityje“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Nuo kosmetikos prie perkurto veiklos modelio

    Dar viena dažna klaida yra susitelkimas į patį įrankį, o ne į verslo ir operacinio modelio keitimą. D. Osieckis tai vadina perėjimu nuo pavienių patobulinimų prie esminio organizacijos persitvarkymo, kai DI pritaikomas ne kaip priedas, o kaip būdas iš naujo suprojektuoti procesus.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės turi įsivertinti duomenų kokybę, integracijas, kibernetinį saugumą ir darbuotojų kompetencijas, taip pat numatyti, kaip bus valdoma rizika ir kaip matuojamas rezultatas. Patikimas kelias dažnai yra darbas su partneriais, turinčiais realios diegimų patirties skirtinguose sektoriuose.

    „Verta kalbėtis su įmonėmis, kurios yra įgyvendinusios daug diegimų ir gali palyginti skirtingus sektorius. Nėra vieno universalaus sprendimo, tačiau yra pasikartojančių klaidų, kurias organizacijos daro diegdamos“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Ekspertų vertinimu, įmonėms, kurios nori greičiau pasiekti apčiuopiamą DI naudą, svarbiausia sutrumpinti sprendimų priėmimo ciklus, aiškiai paskirstyti atsakomybes ir DI įtvirtinti kaip nuolatinę, strategiškai valdomą veiklos sritį.