CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkijos užstato sistema pasiekė 1 mlrd. pakuočių: ministerija skelbia naujus skaičius ir akcentus

    Lenkijos užstato sistema pasiekė 1 mlrd. pakuočių: ministerija skelbia naujus skaičius ir akcentus

    Lenkijoje įdiegta gėrimų pakuočių užstato sistema vis ryškiau keičia vartotojų įpročius: per palyginti trumpą laiką į apyvartą sugrąžinta daugiau kaip 1 000 000 000 užstatu pažymėtų pakuočių. Naujausius duomenis pristatė Klimato ir aplinkos ministerija, pabrėždama, kad sistema padeda mažinti šiukšlinimą ir didina perdirbimui tinkamų žaliavų srautą.

    Ministerijos atstovai akcentuoja, kad pagrindinis užstato tikslas yra žiedinė ekonomika, kai pakuotė nėra laikoma atlieka, o tampa žaliava naujiems gaminiams. Tokiu būdu lengviau užtikrinti aukštesnės kokybės plastiką ir metalą, o dalis surinktos medžiagos gali būti panaudota ir naujoms pakuotėms, įskaitant skirtas sąlyčiui su maistu.

    Kaip veikia sistema ir kas už ją moka

    Lenkijos modelis remiasi išplėstine gamintojo atsakomybe: sistemos veikimą finansuoja gėrimų gamintojai ir importuotojai, kurie moka įmokas sistemos operatoriams. Vartotojui užstatas iš esmės yra neutralus, nes grąžinamas atnešus pakuotę į surinkimo vietą.

    Parduotuvės ir kiti surinkimo taškai už pakuočių priėmimą gauna aptarnavimo mokestį, o lėšos iš negrąžintų užstatų negali virsti papildomu pelnu. Pasak ministerijos, jos turi būti naudojamos sistemos veiklai užtikrinti, pavyzdžiui, logistikai, transportui, rūšiavimo infrastruktūrai ar visuomenės informavimui.

    57 tūkst. surinkimo vietų ir plėtra mažose parduotuvėse

    Šalyje šiuo metu veikia apie 57 000 pakuočių surinkimo taškų, iš jų maždaug 12 500 turi taromatus. Ministerija teigia matanti ypač spartų tinklo augimą mažesnėse, iki 200 kvadratinių metrų ploto parduotuvėse, kurios ilgą laiką buvo laikomos sudėtingiausia grandimi dėl vietos ir logistikos.

    Augantis surinkimo taškų skaičius svarbus ne tik patogumui: kuo tankesnis tinklas, tuo didesnė tikimybė, kad pakuotės bus grąžinamos reguliariai, o ne atsidurs mišrių atliekų sraute. Tai taip pat mažina savivaldybių išlaidas teritorijų tvarkymui, nes mažiau taros lieka parkuose, pakelėse ar miškuose.

    „Pilkoji zona“ ir kontrolės argumentai

    Viešojoje erdvėje kartais keliami klausimai dėl galimų piktnaudžiavimų, tačiau ministerija tikina, kad sistemoje numatyti saugikliai riboja fiktyvių grąžinimų riziką. Po 2024 metais priimtų teisės aktų pakeitimų užstatas turi aiškiai sekti paskui pakuotę, o sistemoje dalyvaujantys subjektai tarpusavyje tikrina atsiskaitymų pagrįstumą.

    Ministerijos vertinimu, užstato sistemos poveikis yra platesnis nei vien atliekų surinkimas: ji kuria papildomą paklausą transporto, rūšiavimo ir perdirbimo sektoriams, o tai reiškia naujas darbo vietas regionuose. Kartu, kaip pabrėžiama, mažas kasdienis veiksmas grąžinant butelį ar skardinę tampa praktiniu žingsniu stiprinant aplinkosauginius įpročius.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ekspertai įžvelgia politinį spektaklį

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ekspertai įžvelgia politinį spektaklį

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos. Siūloma balsavimo data – rugsėjo 27 dieną, o iniciatyva pristatoma kaip atsakas į augančias energijos ir pragyvenimo išlaidas.

    Prezidento kanceliarijos argumentas – aplinkos apsauga yra valstybės pareiga, tačiau, jų teigimu, sprendimai negali būti atitrūkę nuo ekonominės realybės, valstybės išsivystymo ir saugumo. Dokumente ES klimato politika apibūdinama kaip pernelyg skubota ir vienpusiška, galinti silpninti pramonės konkurencingumą.

    Referendumo klausimas kelia abejonių

    Daugiausia kritikos sulaukė pats siūlomas referendumo klausimas. Jame ES klimato politika tiesiogiai siejama su išaugusiomis energijos kainomis, didesnėmis gyvenimo sąnaudomis ir sunkumais verslui bei žemės ūkiui, todėl oponentai jį vadina šališku.

    Prezidento komanda pabrėžia, kad referendumas esą nėra apie visuomenės požiūrį į aplinkos apsaugą, o apie konkrečių priemonių kainą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad toks suformulavimas iš anksto perša neigiamą atsakymą ir supaprastina sudėtingą energetikos bei pramonės transformacijos temą.

    Kas iš tikrųjų kelia kainas?

    Diskusijoje dažnai minima ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ETS ir planuojamas ETS2, kuris turėtų apimti emisijas iš kelių transporto ir pastatų šildymo kuro. Būtent ETS2 Lenkijoje įvardijamas kaip priemonė, galinti paveikti namų ūkių išlaidas, ypač naudojančių iškastinį kurą.

    Tuo pat metu energetikos analitikai primena, kad kainas lemia ne vien klimato politika, bet ir struktūrinės nacionalinių energetikos sistemų problemos. Kuo didesnė priklausomybė nuo anglies ir dujų, tuo didesnis jautrumas tiek kuro kainų svyravimams, tiek emisijų kaštams, todėl atsilikusi modernizacija ilgainiui gali kainuoti brangiau nei pati transformacija.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad dalis ETS pajamų patenka į valstybių biudžetus ir gali būti nukreipta į paramą pramonei, efektyvesnį šildymą, tinklų modernizavimą ar socialines kompensacijas. Dėl to vien tik ETS pristatymas kaip pinigų nutekėjimo yra neišsamus, nes vertinant svarbus ir grįžtančių investicijų bei paramos mechanizmas.

    Ekspertai: daugiau politinės komunikacijos nei realaus plano

    Energetikos apžvalgininkai Lenkijoje iniciatyvą vertina kaip bandymą perimti politinę darbotvarkę ir pasiūlyti paprastą atsakymą į sudėtingą klausimą. Jų vertinimu, transformacija visada turi kainą, tačiau klausti visuomenės „už ar prieš“ iš esmės reiškia neaptarti, kaip sumažinti sąskaitas ir kartu didinti energetinį saugumą.

    Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į parlamentinę matematiką: Senatas, kuriame daugumą turi valdančioji koalicija, gali nepritarti referendumui, todėl tikimybė jam įvykti vertinama atsargiai. Dėl to dalis apžvalgininkų referendumo idėją laiko labiau politiniu signalu rinkėjams nei realiai įgyvendinamu sprendimu.

    Diskusijoje pasigirsta ir perspėjimų, kad bandymas iš esmės nusigręžti nuo bendrų ES klimato taisyklių konfliktuotų su bendrosios rinkos logika. Vienodos konkurencijos sąlygos reiškia, kad skirtingose šalyse veikiančioms įmonėms taikomi panašūs reikalavimai, o nutolimas nuo jų galėtų komplikuoti prekybą ir tiekimo grandines.

  • Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Nors pirmosios Lenkijos atominės elektrinės statybos dar nėra prasidėjusios, numatomoje jūrinės infrastruktūros zonoje Baltijos jūroje aptiktas netikėtas radinys. Atliekant dugno patikrą buvo užfiksuota ir vėliau iškelta medinė statinė, kuri, pirminiais vertinimais, gali būti iš XV–XVII amžiaus laikotarpio.

    Objektas aptiktas maždaug 19 metrų gylyje, dalis jo buvo įsmigusi į dugno nuosėdas, todėl identifikavimas nebuvo paprastas. Statinę iškėlė narai, darbus prižiūrint povandeninės archeologijos specialistams, o radinys perduotas konservavimui ir detalesniems tyrimams.

    Vertinant būklę, radinys išsiskiria išlikimu: statinė yra apie 70 centimetrų aukščio, maždaug 40 centimetrų skersmens ir sveria per 200 kilogramų. Nors dalis lentelių pažeista, išliko konstrukcinės detalės ir žymės, kurios gali padėti nustatyti kilmę bei prekybos grandinę.

    „Tai gali būti prekybinio krovinio dalis, susijusi su laivu, kuris prieš kelis šimtus metų nuskendo per audrą ar avariją jūroje“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys specialistai.

    Radinio viduje, pirminiais duomenimis, gali būti geležies luitai, vadinami osmandu. Tai istoriškai vertinga žaliava, viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais naudota kalvystėje, o didelė dalis jos buvo gaminama Skandinavijoje ir jūriniais maršrutais gabenama į Baltijos uostus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad Baltija yra palanki povandeniniams archeologiniams radiniams, nes žemesnė temperatūra ir specifinės sąlygos gali geriau išsaugoti medieną nei daugelyje kitų jūrų. Dėl to nenuostabu, kad infrastruktūros projektams būtini dugno tyrimai kartais atveria ir netikėtą istorinį sluoksnį.

    Toliau planuojami laboratoriniai darbai: mediena ir metalinis turinys bus atskiriami, nes jiems reikalingi skirtingi konservavimo metodai. Medinė dalis turėtų būti stabilizuojama specialiu džiovinimo procesu vakuume, o metalas tiriamas dėl cheminės sudėties ir galimos kilmės, siekiant tiksliau nustatyti krovinio istoriją.

    Kol kas toje vietoje neaptikta aiškių laivo liekanų, tačiau archeologai neatmeta, kad papildomi tyrimai gali atskleisti daugiau objektų. Toks radinys reiškia ir papildomą užduotį projekto vykdytojams: prieš pradedant darbus jūroje, svarbu užtikrinti, kad kultūros paveldo objektai būtų tinkamai įvertinti ir apsaugoti.

  • Permainos „Grupa Azoty“ Pułavų stebėtojų taryboje: į ją paskirtas Valstybės turto ministerijos atstovas

    „Grupa Azoty“ priklausančios bendrovės „Zakłady Azotowe Puławy“ stebėtojų taryboje įvyko permainų. Įmonė pranešė, kad už valstybės turto valdymą atsakinga Lenkijos ministerija atšaukė vieną tarybos narę ir paskyrė naują atstovą.

    Pasak bendrovės, iš stebėtojų tarybos buvo atšaukta Katarzyna Prus. Tuo pačiu sprendimu į tarybą nuo 2026 metų gegužės 9 dienos paskirtas Piotras Stefańskis.

    Kas yra naujasis tarybos narys

    P. Stefańskis šiuo metu dirba Lenkijos Valstybės turto ministerijoje ir vadovauja Nadzoro II departamentui. Jo atsakomybės sritys siejamos su valstybės valdomų ar valstybės kapitalo turinčių įmonių priežiūra, įskaitant akcininko teisių įgyvendinimą.

    Bendrovės teigimu, jis turi daugiau nei 19 metų patirtį viešajame sektoriuje, iš jų daugiau nei 10 metų vadovaujančiose pareigose. Taip pat nurodoma, kad reikšmingą karjeros dalį jis dirbo su savivaldos įmonių savininko priežiūra, strateginiu planavimu ir ekonominėmis bei finansinėmis analizėmis.

    Ką tokie pokyčiai gali reikšti įmonei

    Stebėtojų tarybos sudėtis valstybės įtaką turinčiose įmonėse dažnai keičiasi priklausomai nuo savininko lūkesčių ir valdymo prioritetų. Tokie paskyrimai paprastai signalizuoja siekį sustiprinti akcininko kontrolę, aiškiau apibrėžti valdymo tikslus arba peržiūrėti strateginius sprendimus.

    „Grupa Azoty“ ir jos gamykloms svarbus kontekstas išlieka energetikos ir žaliavų kainų svyravimai, ypač dujų, kurios yra esminė trąšų gamybos sąnaudų dalis. Todėl priežiūros institucijų dėmesys finansiniam atsparumui, investicijų drausmei ir rizikų valdymui pastaraisiais metais yra padidėjęs.

    Įmonė taip pat pranešė, kad P. Stefańskis yra baigęs Humboldto universitetą Berlyne, kur studijavo elektroniką ir įgijo magistro inžinieriaus kvalifikaciją.

  • Lenkijoje nuo pirmadienio keisis degalų kainos: kokių benzino ir dyzelino tarifų tikėtis

    Lenkijos degalinėse nuo pirmadienio prognozuojami pastebimi kainų pokyčiai, kuriuos lemia pigesni degalai didmeninėje rinkoje. Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis vairuotojai dažniau matys nedidelius benzino ir dyzelino kainų mažėjimus, o autogazo tendencija turėtų išlikti palanki pirkėjams.

    Remiantis e-petrol.pl skaičiavimais, kitą savaitę vidutinė benzino Pb95 litro kaina gali svyruoti apie 1,46–1,48 euro, Pb98 apie 1,58–1,60 euro. Dyzelinas, jų vertinimu, gali kainuoti maždaug 1,63–1,66 euro už litrą, o autogazas apie 0,86–0,88 euro.

    Didmena pinga, degalinės reaguoja

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad didmeninėje rinkoje kainos pastaruoju metu traukėsi, o tai paprastai po kelių dienų atsispindi ir degalinėse. Pigimas fiksuojamas tiek benzinui, tiek dyzelinui, todėl didėja tikimybė, kad akcijos ir laikini kainų sumažinimai taps dažnesni.

    Vis dėlto degalų kainų kryptis nėra garantuota vien dėl didmenos. Galutinę kainą degalinėje veikia logistika, atsargų papildymo momentas, konkurencija konkrečiame regione ir mokesčių aplinka, todėl skirtinguose miestuose ar tinkluose kainos gali skirtis.

    Artimieji Rytai išlieka rizikos veiksnys

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainoms Europoje vis dar didelę įtaką daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja susiję naftos bei energijos rinkų svyravimai. Net ir atsiradus politiniams susitarimams, tiekimo atsigavimas dažnai neužtrunka dienų, o gali trukti savaites.

    „Labiausiai tikėtinas scenarijus iki gegužės vidurio yra tolesni nedideli benzino ir dyzelino kainų mažėjimai bei išliekanti autogazo pigimo tendencija“, – sakė e-petrol.pl analitikai.

    Jų teigimu, rinkoje vienu metu susiduria keli veiksniai: vartojamos sukauptos atsargos, artėjant šiltesniam sezonui didėja kelionių ir transporto paklausa, o energijos kainų šuoliai gali didinti logistikos sąnaudas. Dėl to net ir esant pigimo tendencijai kainos gali kisti nevienodai ir su pertraukomis.

  • Lenkija pasirašė SAFE paskolos sutartį: iki 43,7 mlrd. eurų gynybai ir ginkluotės sandorių sprintas

    Lenkija Varšuvoje pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl paskolos iš SAFE mechanizmo, skirto gynybos ir saugumo investicijoms. Pagal susitarimą šalis gali gauti iki 43,7 mlrd. eurų – didžiausią sumą tarp SAFE prašiusių Europos Sąjungos valstybių.

    SAFE, trumpinys iš Security Action for Europe, yra ES finansinė priemonė, kuria siekiama greičiau stiprinti Europos gynybos pajėgumus ir skatinti bendrus valstybių narių pirkimus. Šis instrumentas kurtas reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje ir poreikį sparčiau didinti amunicijos, oro gynybos, artilerijos bei kitų pajėgumų gamybą.

    Pirmoji sutartis ES ir avansas

    Lenkija tapo pirmąja ES šalimi, pasirašiusia SAFE paskolos sutartį su Europos Komisija. Skelbiama, kad netrukus po pasirašymo gali būti pervesta ir pradinė išmoka – 15 proc. visos sumos, tai yra apie 6,56 mlrd. eurų.

    Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos Vyriausybės atstovai, taip pat Europos Komisijos nariai, atsakingi už biudžeto ir gynybos portfelius. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad šis finansavimas turėtų tiesiogiai sustiprinti šalies saugumą ir paremti nacionalinę gynybos pramonę.

    „Lenkija bus saugesnė šiais sudėtingais ir rizikingais laikais, o ši suma bus investuota tiesiai į mūsų saugumą, gynybos pramonę ir technologines galimybes“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Ką reiškia terminas iki gegužės pabaigos

    Kartu su finansavimu atsiranda ir laiko spaudimas. Iki gegužės pabaigos numatytas laikotarpis, kai Lenkija dar gali pasirašinėti dalį SAFE finansuojamų sutarčių viena, be privalomo bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.

    Lenkijos valdžios atstovai viešai kalba apie planus iki šio termino sudaryti beveik 40 naujų ginkluotės įsigijimo sutarčių ir papildyti anksčiau pasirašytus kontraktus. Toks tempas reiškia intensyvų darbą tiek gynybos pirkimų institucijoms, tiek pramonei ir teisiniam vertinimui, nes dideli sandoriai dažnai tikrinami keliais lygmenimis.

    Projektų sąrašas, kryptys ir politiniai ginčai

    Europos Komisija yra pritarusi Lenkijos pateiktam projektų paketui, o šiuos projektus reikės įgyvendinti ir atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos. Tačiau valdžia pripažįsta, kad sąrašas gali keistis, nes dalis planų priklauso nuo nacionalinių teisinių sprendimų ir politinių kompromisų.

    Lenkijoje SAFE tapo ir vidaus politikos ginčų objektu. Dalį iniciatyvų planuota nukreipti ne tik kariuomenei, bet ir vidaus saugumo struktūroms bei kariniam mobilumui svarbiai infrastruktūrai, tačiau tam reikalingas aiškus teisinis pagrindas ir suderintas finansavimo modelis.

    Kokie pirkimai gali būti finansuojami

    Lenkijos pareigūnai ne kartą kartojo, kad didžioji dalis SAFE lėšomis finansuojamų projektų vertės turėtų atitekti vietos pramonei. Tarp dažniausiai minimų prioritetų – pėstininkų kovos mašinos Borsuk ir 155 milimetrų savaeigės haubicos Krab, gaminamos su valstybine grupe susijusiose gamyklose.

    Be vietos gamybos, numatomi ir tarptautiniai pirkimai, ypač ten, kur Europoje trūksta pajėgumų arba reikia greitai užpildyti spragas. Tokiais atvejais SAFE logika yra ne tik įsigyti, bet ir stiprinti tiekimo grandines, gamybos pajėgumus, licencijas bei technologijų perdavimą, kad vėliau daugiau pajėgumų būtų kuriama Europoje.

    Finansavimo sąlygos ir PVM klausimas

    SAFE nėra dotacija – tai paskola. Skelbiama, kad grąžinimo laikotarpis siekia iki 45 metų nuo kiekvienos išmokos, o pirmuosius 10 metų įprastai numatoma mokėti tik palūkanas, negrąžinant pagrindinės sumos.

    Dar viena reikšminga detalė – SAFE lėšomis finansuojami gynybos pirkimai gali būti atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio. Lenkijos pusė yra nurodžiusi, kad tai gali reikšti dideles sutaupytas sumas, tačiau praktiniai klausimai, kaip tokia lengvata bus pritaikoma jau pasirašytoms ir vėliau refinansuojamoms sutartims, tebėra derinami institucijų viduje.

    Kodėl SAFE tapo strateginiu instrumentu

    SAFE mechanizmas siejamas su platesne ES kryptimi stiprinti gynybos pramonę ir mažinti fragmentaciją, kai valstybės perka skirtingas sistemas ir konkuruoja dėl tų pačių gamybos pajėgumų. Bendri užsakymai ir suderintos specifikacijos ES tikisi mažinti kainų spaudimą ir greitinti pristatymus, ypač amunicijos, oro gynybos ir artilerijos segmentuose.

    Lenkijai 43,7 mlrd. eurų lubos reiškia itin didelį papildomą finansinį rezervą gynybos modernizavimui iki 2030 metų. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus pasirašyti kontraktai, kaip efektyviai bus išnaudotos PVM lengvatos ir ar pavyks suderinti nacionalinius prioritetus su ES skatinamu bendrų pirkimų modeliu.

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: gigafabrikos projektą gali nulemti Europos Komisijos sprendimas

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti vienu svarbiausių dirbtinio intelekto infrastruktūros centrų Europoje. Ekspertai pabrėžia, kad šansą gali nulemti sprendimai dėl skaičiavimo galios, kuri reikalinga DI modeliams kurti, mokyti ir diegti pramonėje.

    Diskusijos dėl vadinamosios DI gigafabrikos įsibėgėjo Europos ekonomikos kongrese, kuriame akcentuota, kad tokia infrastruktūra taps skaitmeninės ekonomikos pagrindu. Tačiau projekto kryptis ir tempas priklauso ne tik nuo Varšuvos, bet ir nuo Europos Komisijos bei EuroHPC sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika iš esmės yra itin didelės galios duomenų centrų kompleksas, kuriame sutelkta milžiniška grafinių procesorių ir tinklų infrastruktūra. Tokie pajėgumai reikalingi ne tik pokalbių robotams, bet ir pramoninėms simuliacijoms, vaizdo analitikai, vaistų kūrimui ar vadinamiesiems skaitmeniniams dvyniams.

    Europos Sąjungoje planuojama įkurti penkias DI gigafabrikas, kurios turėtų sustiprinti regiono konkurencingumą ir sumažinti priklausomybę nuo už Europos ribų esančių platformų. Lenkija dalyvavo rengiant „Baltic AI GigaFactory“ paraišką kartu su Lietuva, Latvija, Estija ir Čekija, tačiau vėliau Europos Komisija pakeitė projekto modelį.

    Sprendimas, kuris keičia žaidimo taisykles

    Pasak su projektu susijusių atstovų, 2025 metų pabaigoje procesas labiau persikėlė į Europos Komisijos ir EuroHPC lygmenį. Tai, anot jų, apsunkino planavimą, nes atsirado daugiau neapibrėžtumo dėl projekto struktūros, valdymo ir atrankos kriterijų.

    „Gruodį 2025 metais viskas buvo perkelta į Europos Komisijos lygmenį, į EuroHPC, ir tai apsunkino projektą, kuris jau buvo gerokai įsibėgėjęs“, – sakė Krzysztofas Szubertas.

    Esminis pokytis tas, kad valstybės narės nebegali iš anksto įvardyti pageidaujamo verslo partnerio ar konsorciumo, kuris statytų gigafabriką. Praktikoje tai reiškia, kad šalims lieka siūlyti vietas, dalyvauti finansavime ir tikėtis, kad jų regionas bus pasirinktas kaip vienas iš strateginių taškų.

    Kaina ir finansavimo dilema

    Gigafabrikos projektas, kurį Lenkija norėtų matyti savo teritorijoje, vertinamas maždaug 3 milijardais eurų. Skaičiuojama, kad apie 35 proc. sumos turėtų ateiti iš viešojo sektoriaus, o dalį šių lėšų planuojama sutelkti per Europos Komisijos inicijuojamus instrumentus.

    Didžiausias politinis iššūkis yra nacionalinio biudžeto indėlis, kuris gali siekti apie 500 milijonų eurų. Tokios apimties sprendimas tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu klausimu, nes DI skaičiavimo pajėgumai vis dažniau siejami su ekonominiu saugumu ir pramonės konkurencingumu.

    Europa delsia, konkurentai greitina

    Diskusijose skambėjo kritika, kad Europos sprendimų priėmimo procesas juda lėtai, o kitos rinkos tuo metu didina tempą. Tai ypač aktualu vertinant, kad DI infrastruktūros statyba, elektros įvadų paruošimas, aušinimo sistemų diegimas ir tinklų sujungimas užtrunka ne mėnesius, o metus.

    „O mes svarstome, kaip apibrėžti dalyvavimo sąlygas ir kaip suderinti privatų kapitalą su viešuoju taip, kad neįklimptume į valstybės pagalbos taisykles“, – sakė Marekas Magryśas.

    Lenkijos atstovai akcentuoja, kad nacionaliniu lygiu jau atlikta daug namų darbų, tačiau pagrindinės kliūtys kyla derinant interesus tarp valstybių narių ir formuojant bendrą europinį modelį. Tuo pat metu įmonės, kurios planuoja DI produktus ir paslaugas, nori aiškumo dėl to, kur ir kada bus pasiekiami didelio masto pajėgumai.

    Kodėl skaičiavimo galia tampa strategine?

    Verslo atstovai pabrėžia, kad be vietinės skaičiavimo galios sunku kalbėti apie modernią reindustrializaciją, automatizaciją ir aukštos pridėtinės vertės gamybą. DI gamyklos reikalingos ne vien tyrimams, bet ir tam, kad įmonės galėtų saugiai apdoroti jautrius duomenis, kurti gamybos procesų skaitmeninius dvynius ir išlaikyti intelektinę nuosavybę regione.

    „Jeigu norime konkuruoti ir kalbame apie ekonomikos reindustrializaciją, viskas turi remtis išmaniąja automatizacija. Be DI gamyklų negalėsime masiškai mokyti modelių ir kurti skaitmeninių dvynių pramonės simuliacijoms“, – sakė Michałas Pieprzny.

    Lenkijoje jau veikia mažesnio masto DI infrastruktūros projektai, įgyvendinti su Europos Sąjungos parama, tarp jų – centrai Krokuvoje ir Poznanėje. Tačiau gigafabrikos lygio investicija būtų kitas mastelis, skirtas ne pavienėms iniciatyvoms, o regioninei pramonės transformacijai.

    Energija ir vieta: Lenkijos argumentai

    Vienas stipriausių Lenkijos argumentų – galimybė užtikrinti dideles elektros prijungimo galias. Diskusijose pažymėta, kad dalis pajėgumų galėtų būti siejama su vietomis, kur palaipsniui išjungiami anglimi kūrenti elektros gamybos blokai, todėl atsiranda infrastruktūrinė erdvė dideliems duomenų centrams.

    Be energijos, svarbus ir investuotojų požiūris į šalies geografinę padėtį bei logistiką. Pasak rinkos dalyvių, Lenkija vis dažniau laikoma pirmu pasirinkimu planuojant didelio masto duomenų centrų projektus regione, ypač kai vertinamas ryšių tinklų tankis ir prieiga prie rinkų.

    Ką turėtų daryti valstybė?

    Diskusijose išryškėjo ir skirtingas požiūris į valstybės vaidmenį. Viena kryptis akcentuoja būtinybę pirmiausia užtikrinti duomenų saugumą ir aiškias taisykles, kur bus tvarkomi viešojo sektoriaus ir verslo duomenys, kad jie nepatektų už konsorciumo ar Europos teisės ribų.

    Kita kryptis pabrėžia, kad valstybė gali pagreitinti investicijas tapdama dideliu klientu ir suformuodama aiškų paklausos signalą. Tai leistų privačiam sektoriui lengviau pagrįsti investicijas į DI infrastruktūrą ir sumažintų riziką, kad pajėgumai bus sukurti per vėlai.

    Galiausiai, kaip pabrėžė projekto dalyviai, kova dėl DI infrastruktūros nėra vien apie technologijas. Ji vis labiau primena konkurenciją dėl to, kas turės pajėgumus kurti produktus, valdyti duomenis ir užtikrinti ekonominį atsparumą, kai skaičiavimo galia tampa tokia pat kritinė kaip energetika ar logistika.

  • Uždrausta kūrenti ugnį populiariame parke: grilio nebus iki gegužės 14 dienos

    Uždrausta kūrenti ugnį populiariame parke: grilio nebus iki gegužės 14 dienos

    Kampinoso nacionaliniame parke Lenkijoje įvestas laikinas draudimas naudoti atvirą ugnį dėl itin didelio gaisrų pavojaus. Parko administracija nurodo, kad miško paklotės drėgnumas yra mažesnis nei 10 proc., o kritulių, kurie galėtų greitai pagerinti situaciją, kol kas neprognozuojama.

    Draudimas galioja iki gegužės 14 dienos, tačiau, jei sausringi orai tęsis, jis gali būti pratęstas. Tai reiškia, kad parko teritorijoje negalima kurti laužų, naudoti grilių, dujinių viryklių, fakelų ir kitų šaltinių, galinčių sukelti gaisrą.

    Parkas atviras, bet taisyklės griežtesnės

    Parkas lankytojams neuždaromas, todėl turistai ir toliau gali vaikščioti maršrutais bei naudotis poilsiui pritaikytomis erdvėmis. Vis dėlto renginiai ir susibūrimai turi vykti be laužų ir grilių, o lankytojai raginami ypač atsargiai elgtis su bet kokiais degiais daiktais.

    Administracija taip pat praneša, kad rezervacijų mokesčiai nesikeičia, tačiau rezervaciją galima atšaukti sistemoje iki renginio datos. Tokiu atveju sumokėtos įmokos grąžinamos.

    Gaisrų rizika auga ir kituose regionuose

    Apie padidėjusią gaisrų grėsmę įspėja ir Bieščadų nacionalinis parkas, ypač aukštesnėse kalnų vietose. Dėl užsitęsusios sausros augalija ten išdžiūvusi, todėl net menka kibirkštis gali sukelti greitai plintantį gaisrą, o parkas stiprina patruliavimą.

    Tuo metu Rostočės nacionalinis parkas po gaisro Solskos girioje laikinai apribojo patekimą į miško teritorijas. Pranešama, kad gaisras Biłgorajaus apskrityje apėmė apie 300 hektarų, o gesinimo metu sudužo gaisrinis lėktuvas „Dromader“ ir žuvo jo pilotas.

    Kodėl tokie draudimai įvedami vis dažniau?

    Miškų ir parkų administracijos pabrėžia, kad sausrų periodai ir aukšta temperatūra vis dažniau lemia situacijas, kai gaisrų rizika tampa kritinė. Tokiais atvejais laikini draudimai yra viena efektyviausių priemonių sumažinti žmogaus veiklos sukeltų gaisrų tikimybę, nes didelė dalis incidentų prasideda nuo neatsargiai panaudotos ugnies.

    Specialistai primena, kad net ir be atviros liepsnos pavojų gali kelti įkaitę paviršiai, nuorūkos ar netinkamai išmestos anglys. Todėl lankytojams rekomenduojama sekti parko pranešimus ir laikytis visų laikinų ribojimų, net jei jie trumpam keičia planus gamtoje.

  • Bieszczadų viršūnėse – padidinta parengtis: sausra išdžiovino žolynus, gaisras bet kada

    Bieszczadų viršūnėse – padidinta parengtis: sausra išdžiovino žolynus, gaisras bet kada

    Bieszczadų nacionalinis parkas perspėja apie itin aukštą gaisrų riziką aukščiausiose kalnų vietose. Dėl užsitęsusios sausros augalija smarkiai išdžiūvusi, o ugnis gali įsiplieksti net nuo menkiausios kibirkšties.

    Parko vadovas dr. Ryszardas Prędkis pabrėžia, kad panaši situacija kartojasi kasmet, tačiau šiemet ji ypač įtempta. Didžiausia grėsmė fiksuojama pietiniuose šlaituose, kuriuos labiausiai įkaitina saulė, todėl žolinė danga ten perdžiūsta greičiausiai.

    „Pietiniuose šlaituose velėna išdžiūsta labiausiai, o šiaurinėse pusėse ilgiau laikosi drėgmė, nes ten daugiau samanų ir paparčių“, – sakė dr. Ryszardas Prędkis.

    Parko tarnybos situaciją stebi nuolat: teritorija reguliariai patruliuojama, pasitelkiamas vaizdo stebėjimas. Parke veikia trys kameros, o prie kontrolės prisideda ir Lenkijos pasieniečiai, su kuriais koordinuojamas reagavimas.

    Pastarosiomis dienomis patruliavimo intensyvumas padidintas, nes sparčiai auga tikimybė, kad dėl neatsargaus elgesio ugnis gali įsiplieksti per minutes. Parko atstovai primena, kad didžiausias pavojus kyla viršutiniam žolynų sluoksniui, kuris užsidega lengviausiai.

    Parko vadovas priminė ir prieš dvejus metus kilusį gaisrą, kai ugnis apėmė Połonina Caryńska šlaitus. Tuomet sudegė beveik 1,5 hektaro velėnos, o gesinimo darbuose dalyvavo daugiau nei 90 žmonių.

    Šiuo metu parkas labiausiai akcentuoja greitą reakciją. Prie viršutinės miško ribos įrengti penki taškai su rankine gaisro gesinimo įranga, kad užuomazgas būtų galima slopinti iš karto, kol ugnis neišplito.

    Situaciją, pasak parko, iš esmės galėtų pagerinti tik lietus. Sulaukus kritulių, greičiau atželtų nauja žalia žolė, o gaisrų rizika sumažėtų, tačiau kol kas turistų prašoma elgtis itin atsakingai ir nedelsiant reaguoti į pavojingus veiksmus.

    Parko administracija ragina lankytojus saugoti kalnus: vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti ugnį, ir apie dūmus ar įtartiną elgesį pranešti tarnyboms. Parko žinutė paprasta – gamtą lengva prarasti per akimirką, o atkurti ją prireikia metų.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, siūlydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties. Referendumo klausimas formuluojamas taip, kad rinkėjai įvertintų, ar pritaria ES politikai, kuri, prezidento teigimu, didina pragyvenimo kaštus, energijos kainas ir spaudžia verslą bei žemės ūkį.

    Pagal Lenkijos procedūras sprendimą dėl referendumo turi priimti Senatas, o balsavimui reikalinga absoliuti dauguma dalyvaujant bent pusei statutinių senatorų. Kaip siūloma data įvardijama 2026 metų rugsėjo 27 diena, tačiau galutinis terminas priklausytų nuo politinio sprendimo ir teisinių veiksmų grafiko.

    Ką prezidentas nori paklausti?

    Prezidento komanda pabrėžia, kad klausimas esą nėra apie klimato kaitos realumą ar aplinkosaugos svarbą. Akcentuojama, kad tai turėtų būti balsavimas apie konkrečių ES priemonių socialinių ir ekonominių kaštų proporcingumą bei tai, ar piliečiai sutinka toliau juos prisiimti.

    Prie argumentų minimas Europos žaliasis kursas ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS). Prezidento aplinka teigia, jog šios priemonės, ypač plečiamos į naujas sritis, gali turėti apčiuopiamą kainų poveikį energijai, gamybai ir daliai namų ūkių išlaidų.

    ETS2, pastatai ir transportas

    Diskusijos centre atsiduria ETS2, kuris numato atskirą emisijų prekybos mechanizmą degalams ir pastatų šildymui. Europos Sąjungoje ši reforma siejama su tikslu sparčiau mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose pažanga iki šiol buvo lėtesnė, tačiau kartu keliami klausimai dėl poveikio kainoms ir socialinio teisingumo.

    Lenkijos prezidento kanceliarijos pateikiama interpretacija tokia: balsas už reikštų pritarimą tolesniam politikos įgyvendinimui, įskaitant ETS2 plėtrą, pastatų energetinio efektyvumo reikalavimus ir kitus transporto bei energetikos pokyčius. Balsas prieš, jų teigimu, turėtų tapti politiniu įpareigojimu aktyviai siekti atidėjimų, išimčių arba reguliavimo korekcijų ES lygmeniu.

    Ekonominė kaina ir konkurencingumas

    Prezidento atstovai argumentuoja, kad Europa, palyginti su kai kuriais pasaulio regionais, susiduria su didesnėmis energijos kainomis, o tai mažina pramonės konkurencingumą. Viešojoje erdvėje ši tema nuolat grįžta per plieno, chemijos ir kitų energijai imlių sektorių spaudimą bei investicijų migracijos riziką.

    Lenkijos prezidento kanceliarija taip pat pateikia bendrą kaštų projekciją 2026–2040 metų laikotarpiui, kurią sieja su ambicingesniais ES tikslais. Lenkijoje ši diskusija persipina su vidaus politika, pramonės struktūra ir šalies energetikos transformacijos tempu, kuriam didelę įtaką daro anglies dalis energijos balanse.

    „Tai klausimas apie klimato politikos veiksmingumą, o ne apie pasitraukimą iš Europos Sąjungos“, – sakė prezidento kanceliarijos atstovas.

    ES klimato politika remiasi ilgalaike trajektorija: 2030 metais numatyta reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o 2050 metais pasiekti klimatui neutralios ekonomikos tikslą. Tačiau priemonių kaina ir naudos pasidalijimas tarp valstybių, sektorių ir gyventojų grupių lieka vienu jautriausių klausimų, kurį tokio tipo referendumas galėtų dar labiau politizuoti.