CP v2

Tag: Lenkijos kariuomenė

  • F-35 keis Lenkijos kariuomenę: „Lockheed Martin“ atstovas atskleidė, kas laukia iki 2030-ųjų

    F-35 keis Lenkijos kariuomenę: „Lockheed Martin“ atstovas atskleidė, kas laukia iki 2030-ųjų

    Kas išskiria F-35

    „Lockheed Martin“ atstovas ir F-35 programos klientų sprendimus kuruojantis viceprezidentas Marshallas Shepardas teigia, kad didžiausia šio naikintuvo vertė yra sąveika su sąjungininkais. Pasak jo, F-35 suteikia atgrasymo efektą, nes viename tinkle gali veikti ne tik to paties tipo lėktuvai, bet ir kitos platformos, pavyzdžiui, F-16.

    Jo vertinimu, iki 2030 metų Europoje turėtų būti apie 700 F-35, priklausančių Jungtinių Valstijų ir įvairių Europos šalių oro pajėgoms. Tai reiškia, kad nauji naudotojai ne tik įgyja modernią techniką, bet ir tampa platesnės regioninės gynybos architektūros dalimi.

    Pašnekovas pabrėžia, kad F-35 dažnai vadinamas penktosios kartos naikintuvu ne vien dėl mažo matomumo technologijų. Esminė savybė, kuri kasdien keičia pilotų darbą, anot jo, yra jutiklių duomenų sujungimas į vieną aiškų situacijos vaizdą.

    „Ankstesnės kartos lėktuvuose pilotai gauna daug skirtingų signalų ir patys turi susidėlioti bendrą vaizdą, o F-35 tai padaro už juos ir pateikia suprantamai“, – sakė M. Shepardas.

    ALIS ir ODIN: kas tai

    Interviu metu aptarta ir skaitmeninė F-35 priežiūros ekosistema, anksčiau žinoma kaip ALIS, o dabar vystoma kaip ODIN. Tai platforma, skirta techninei būklei stebėti, planuoti remontą, valdyti atsarginių dalių tiekimą ir užtikrinti operacinį pasirengimą.

    M. Shepardo teigimu, tokia sistema suteikia prieigą prie globalios tiekimo grandinės, kurioje standartizuotos dalys ir procesai leidžia greičiau spręsti techninius klausimus. Praktikoje tai reiškia, kad prie sistemos prijungti centrai gali koordinuoti užklausas ir dalių tiekimą tarptautiniu mastu.

    Pasak jo, sąveikumas svarbus ne tik ore, bet ir ant žemės, kai kalbama apie parengtį dešimtmečiams. Techninės priežiūros procedūrų suvienodinimas, bendri diagnostikos duomenys ir tarpusavio patirtis leidžia greičiau užtikrinti, kad lėktuvai išliktų tinkami vykdyti užduotis.

    Ką tai reiškia pramonei

    Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su Lenkija, „Lockheed Martin“ atstovas priminė ilgametę partnerystę, siejamą su F-16 ir kitais projektais. Jo teigimu, įvedus F-35, atsiranda papildomų galimybių vietos tiekėjams ir techninės priežiūros paslaugų rinkai, ypač kai Europoje daugėja šio tipo orlaivių.

    M. Shepardas pažymėjo, kad pramoninis dalyvavimas gali apimti techninį aptarnavimą, remonto kompetencijų kūrimą ir darbą su skaitmeninėmis logistikos sistemomis. Vis dėlto konkreti apimtis priklauso nuo tarpvalstybinių sprendimų ir nuo to, kokių pajėgumų pati šalis sieks ilgalaikėje perspektyvoje.

    Paklaustas apie galimybę įkurti F-35 remonto ir aptarnavimo centrą, jis teigė, kad tokie sprendimai įmanomi, tačiau dažniausiai prasideda nuo tarpvyriausybinių procesų ir programos valdymo institucijų derinimų. Pašnekovo vertinimu, kiekvienas toks etapas paprastai atneša naujų šansų nacionalinei pramonei.

  • Lenkija perka šimtus K2 tankų: kodėl Pietų Korėja jiems numato kitą vaidmenį nei Varšuva

    Pietų Korėjoje iš gamybos linijos rieda naujausia K2 tankų partija, skirta Lenkijos kariuomenei. Gamintoja „Hyundai Rotem“ tikina, kad 2025 metais pasirašyto kontrakto grafikas vykdomas sparčiau nei numatyta, o kartu plečiama ir gamybinė bazė, reikalinga būsimiems K2PL bei pagalbiniams šarvuotiems variantams.

    Lenkijos K2 programa prasidėjo po 2022 metų vasario įvykių, kai Rusija bandė užimti Kyjivą, o Lenkija perdavė Ukrainai dalį savo ginkluotės. Tuomet Varšuva pietų korėjietiškus pirkimus išplėtė ne tik tankais, bet ir K9 savaeigėmis haubicomis, FA-50 mokomaisiais-koviniais lėktuvais bei K239 „Chunmoo“ raketų sistemomis.

    Kontraktai ir K2PL planas

    2022 metų vasarą buvo pasirašyta pagrindinė sutarties struktūra, numatanti galimybę įsigyti iki 1 000 K2 tankų, o pirmasis vykdomasis kontraktas apėmė 180 K2 už maždaug 3,1 mlrd. eurų. Lenkijoje šie tankai įvardyti K2GF, nes turėjo greitai užpildyti pajėgumų spragą, kol bus diegiami ilgesnio laikotarpio sprendimai.

    Antrasis vykdomasis kontraktas, pasirašytas 2025 metais, numato dar 180 tankų ir 81 pagalbinę mašiną ant K2 bazės, o bendra vertė siekia apie 6,0 mlrd. eurų. Pagal šį planą dalis tankų bus K2PL konfigūracijos, pritaikytos Lenkijos reikalavimams, taip pat numatytas reikšmingas surinkimo ir komponentų perdavimo etapas Bumar-Łabędy gamykloje Glivicuose.

    K2PL turėtų gauti papildomą apsaugą, aktyvią apsaugos sistemą, kovos su dronais sprendimus ir kitus patobulinimus, kurie vis dažniau laikomi būtinybe, stebint karo Ukrainoje pamokas. Šiame kare tankų išgyvenamumą lemia ne vien šarvai, bet ir jutikliai, ryšys, elektroninė kova bei apsauga nuo bepiločių.

    Kodėl K2 vaidmuo skiriasi?

    Lenkijoje K2 tankai daugiausia nukreipiami į dalinius šiaurės rytuose, netoli sienos su Kaliningrado sritimi. Anksčiau akcentuota, kad lengvesnis už „Abrams“ K2 geriau tinka ežerų, upių ir miškų gausiam regionui, kuriame mobilumas ir infrastruktūros ribojimai tampa svarbūs.

    Tuo metu Pietų Korėjoje K2 dažniau vertinamas kaip mažesnės gausos, technologiškai pažangesnis tankas, skirtas lemiamoms operacijoms, o kasdienėms užduotims ir glaudesniam bendradarbiavimui su pėstininkais dažniau naudojami modernizuojami K1. Toks pajėgų modelis rodo skirtingą doktriną: kur vienoje šalyje K2 matomas kaip plataus masto fronto linijos instrumentas, kitoje jis tampa aukštesnės klasės rezervu sudėtingiausiems scenarijams.

    Pietų Korėjos kariškiai tarp norimų patobulinimų dažnai mini nuotoliniu būdu valdomą kulkosvaidžio modulį ir aktyvią apsaugą, kuri ne tik trukdytų atakuojančioms sistemoms, bet ir fiziškai naikintų grėsmes. „Šiandien tankui svarbu ne tik atlaikyti smūgį, bet ir laiku pamatyti grėsmę bei ją neutralizuoti dar ore“, – sakė su „Hyundai Rotem“ bendradarbiaujantis atsargos karininkas.

    Pagalbinės mašinos ir varikliai

    Lenkijos užsakymas išsiskiria ir tuo, kad kartu numatytos pagalbinės mašinos ant K2 platformos: techninės pagalbos, inžinerinės ir tiltų klojimo variantai. Pietų Korėjos sausumos pajėgos tradiciškai naudoja pagalbines mašinas, paremtas K1 platforma, todėl K2 bazės pagalbiniai modeliai iš esmės kuriami pirmą kartą, o tai didina programos technologinę ir pramoninę svarbą.

    Lygiagrečiai plečiama ir variklių gamyba. K2 tankams nuo 2019 metų naudojamas DV27 dyzelinis variklis, o nauja gamykla Gunsan mieste turi padidinti gamybos apimtis iki maždaug 240 variklių per metus. Skelbiama, kad būtent iš šios gamybos bazės planuojama tiekti variklius būsimiems K2PL, o Lenkijoje dar sprendžiama, kas atliks sudėtingiausio lygio variklių priežiūrą ir remontą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai neapsiriboja vien tankų pristatymu: ilgalaikį pajėgumą lemia atsarginių dalių grandinė, remonto infrastruktūra, įgulų rengimas ir modernizavimo ciklai. Dėl to Lenkijos pasirinktas modelis, apimantis surinkimą šalies viduje ir technologijų perdavimą, tampa vienu svarbiausių veiksnių, nulemsiančių, kaip greitai K2 šeima pereis nuo pirkimo prie tvaraus naudojimo.

  • Lenkijos kariuomenė testuoja naujovę: uniformos atkeliauja į paštomatus, o ne į sandėlį

    Lenkijos kariuomenė testuoja naujovę: uniformos atkeliauja į paštomatus, o ne į sandėlį

    Nuo sandėlio langelio iki paštomato

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos bando keisti seniai kritikuotą uniformų išdavimo tvarką, kai kariams tekdavo vykti į specialiuosius sandėlius, derintis prie darbo valandų ir neretai gaišti laiką eilėse. Naujas sprendimas turėtų perkelti procesą į skaitmeninę erdvę ir sumažinti biurokratiją.

    Pilotiniame projekte diegiama siuntų platforma, leidžianti kariams užsakyti priklausančius uniformos ir ekipuotės elementus per karinę informacinę sistemą. Vėliau sukomplektuotos siuntos pristatomos per kurjerius, o atsiėmimas numatytas paštomatuose.

    20 000 karių jau dalyvauja

    Lenkijos kariuomenės logistiką koordinuojantis Inspektoratas Wsparcia Sił Zbrojnych skelbia, kad bandymas sparčiai plečiamas. Jei prieš kelis mėnesius jis apėmė vieną logistikos brigadą, dabar sistema pasiekė apie 20 000 profesinės karo tarnybos karių.

    Per bandomąjį laikotarpį, institucijos duomenimis, jau pateikta 5 600 užsakymų, kurie buvo suformuoti į 6 260 kurjerines siuntas. Iki metų pabaigos pilotą planuojama išplėsti iki 60 000 karių, o pilnas sistemos įdiegimas numatomas kitais metais.

    Kas bus, jei dydis netiks?

    Nors paštomatų modelis turėtų sutaupyti laiko, kariuomenė pripažįsta, kad ne visos situacijos bus išsprendžiamos nuotoliu. Jei siuntoje bus netinkamas dydis, bus pristatyta ne ta prekė ar paaiškės gaminio defektas, kariui vis tiek teks vykti į atsakingą sandėlį, kad klausimas būtų sutvarkytas.

    „Painiavos ar reklamacijų atveju karys turės asmeniškai nuvykti į jam priskirtą karinį ūkinį padalinį“, – teigė Inspektorato atstovas spaudai Piotras Płuciennikas.

    Taip pat apibrėžta, kaip bus sprendžiami praradimo ar sugadinimo atvejai gabenant siuntas. Tokios pretenzijos būtų teikiamos kurjerių įmonei pagal sutarties sąlygas, nes būtent ji atsako už pristatymą nuo siuntos paėmimo iki įteikimo.

    „Pretenzijos dėl praradimo, sugadinimo ar vagystės transportavimo metu bus teikiamos kurjerių įmonei pagal su ja sudarytos paslaugų sutarties tvarką“, – nurodė P. Płuciennikas.

    Modernizacija, kuri gali plėstis

    Šiuo metu projektas taikomas tik profesinės karo tarnybos kariams, nes jie uniformą gauna nuolatiniam naudojimui. Kiti tarnybos modeliai, pavyzdžiui, aktyvusis rezervas ar teritorinė tarnyba, paprastai uniformą gauna tik pratybų ar tarnybos laikotarpiui, todėl jų aprūpinimo logika skiriasi.

    Vis dėlto Inspektoratas neatmeta, kad ateityje vartotojų ratas gali didėti. Kariškių teigimu, tobulinant užsakymų pateikimo, komplektavimo ir paskirstymo procesus, bus ieškoma būdų, kaip platformą pritaikyti platesnei auditorijai ir taip standartizuoti aprūpinimą.

    Tokie sprendimai atitinka platesnę Europos gynybos sektoriaus kryptį, kai logistikos grandinėje vis daugiau vietos skiriama skaitmenizacijai, procesų skaidrumui ir greitesniam aprūpinimui. Kariuomenėms didėjant ir intensyvėjant pasirengimui, laiku pristatoma ekipuotė tampa ne patogumo, o operacinio pasirengimo klausimu.

  • Lenkija ruošia naują K2 tankų sandorį: paaiškėjo, kiek jų bus ir kiek gamins vietoje

    Lenkija ruošia naują K2 tankų sandorį: paaiškėjo, kiek jų bus ir kiek gamins vietoje

    Lenkija rengiasi dar vienam vykdomajam susitarimui dėl Pietų Korėjoje sukurto pagrindinio kovos tanko K2. Gynybos sektoriuje svarstoma, kad šiais metais pasirašius naują sutartį bendras įsigyjamų K2PL skaičius galėtų pasiekti 210 vienetų, o kartu planuojama ir 35 specializuotos platformos.

    K2 šeimos tankus gamina Pietų Korėjos bendrovė „Hyundai Rotem“, o bazinė K2GF (Gap Filler) versija Lenkijoje vertinama kaip tarpinis sprendimas greitai stiprinti šarvuotąsias pajėgas. Tankas turi 120 mm lygiavamzdę patranką, automatinį užtaisymo mechanizmą, trijų žmonių įgulą ir dyzelinį variklį, kurio galia siekia apie 1 500 arklio galių.

    Programos tikslas yra kur kas platesnis nei kelių šimtų vienetų pirkimas. Lenkija yra paskelbusi siekį pagal bendrąją programą pasiekti iki 1 000 K2 tankų ribą, o tam prireiktų kelių atskirų vykdomųjų sutarčių, kurios apibrėžtų kiekius, pristatymo grafikus, vietinės pramonės įtraukimą ir techninių versijų apimtį.

    Iki šiol Lenkija jau buvo pasirašiusi dvi vykdomąsias sutartis. Pirmoji, sudaryta 2022 metais, apėmė 180 K2GF tankų įsigijimą, kurie, skelbiama, jau perduoti Lenkijos kariuomenei ir paskirstyti keliems mechanizuotiems bei šarvuotiesiems daliniams.

    Antroji vykdomoji sutartis apėmė dar 180 tankų, iš jų dalis turėtų būti modernizuotos K2PL versijos. K2PL laikomas Lenkijos poreikiams pritaikytu variantu, kuriame numatomi svarbūs patobulinimai, įskaitant aktyvios apsaugos sprendimus ir papildomas priemones prieš bepilotes grėsmes, kurios tapo vienu pagrindinių šiuolaikinio mūšio lauko veiksnių.

    Vienas esminių programos aspektų yra gamybos ir surinkimo perkėlimas į Lenkiją, kad šalis įgytų ne tik techniką, bet ir ilgalaikius pajėgumus ją prižiūrėti, modernizuoti bei užtikrinti atsarginių dalių tiekimą. Viešai aptariama, kad dalis K2PL turėtų būti surenkami Lenkijos gamyklose, o lygiagrečiai planuojami ir specializuoti šarvuoti inžineriniai bei paramos variantai, reikalingi pilnaverčiam tankų dalinių veikimui.

    Tolesnės derybos ir sprendimai dėl naujų sutarčių bus svarbūs ne tik skaičiams, bet ir galutinei K2PL konfigūracijai, gamybos lokalizacijos apimčiai bei pristatymų tempui. Ši tema išlieka jautri ir dėl regiono saugumo situacijos, kai NATO rytinio sparno valstybės spartina šarvuotųjų pajėgų modernizavimą ir didina atsparumą tiek klasikinėms, tiek dronų ir elektroninės kovos grėsmėms.

  • Lenkai iškėlė naują karinį palydovą: „SpaceX“ raketa į orbitą išgabeno 81 krovinį

    Lenkai iškėlė naują karinį palydovą: „SpaceX“ raketa į orbitą išgabeno 81 krovinį

    Polska ma kolejnego satelitę wojskowego na orbicie. PIRX-1 został wystrzelony we wtorek i został prawidłowo rozmieszczony. To pierwszy obiekt do rozpoznania optycznego z wojskowego programu MIKROGLOB. Start został zrealizowany przez firmę SpaceX.

    PIRX-1 to jeden z wielu satelitów, które trafiły na orbitę w ramach zbiorczej misji Transporter-17 zrealizowanej przez firmę SpaceX. Rakieta Falcon 9 została wystrzelona we wtorek z kosmodromu w Bazie Sił Kosmicznych Vandenberg w Kalifornii.

    SpaceX wyniosło jedną rakietą łącznie 81 ładunków. Wśród nich były satelity typu cubesat, mikrosatelity, ładunki hostowane czy orbitalne statki transferowe. Największym ładunkiem był południowokoreański satelita obserwacyjny CAS500-4 ważący około 500 kilogramów.

    Start zakończył się sukcesem. Po 8,5 minuty od wystrzelenia pierwszy stopień rakiety wrócił na Ziemię i wylądował na barce “Of Course I Still Love You”. Rozmieszczanie ładunków rozpoczęło się po około 50 minutach od startu.

    PIRX-1 jest pierwszym satelitą z czterech zakontraktowanych 20 grudnia 2024 r. w ramach umowy zawartej przez Agencję Uzbrojenia (w imieniu Ministerstwa Obrony Narodowej) z polską spółką Creotech Instruments. Kontrakt ma na celu zwiększenie możliwości Wojska Polskiego z zakresu pozyskiwania danych rozpoznawczych z wykorzystaniem systemów satelitarnych.

    Satelitarny System Obserwacji Ziemi w ramach programu MIKROGLOB zakłada wykorzystanie mikrosatelitów z sensorami optycznymi umożliwiającymi obrazowanie w świetle widzialnym (VIS), jak i w bliskiej podczerwieni (NIR). Pozyskane w ten sposób dane będą trafiać z orbity na Ziemię.

    Użytkownikiem systemu będzie Wojsko Polskie. Natomiast rolę operatora powierzono Agencji Rozpoznania Geoprzestrzennego i Usług Satelitarnych (ARGUS). Wartość kontraktu to 556,7 mln zł brutto. Docelowo wszystkie satelity, które mają zostać wystrzelone do 2027 r., znajdą się na niskiej orbicie heliosynchronicznej (SSO).

    Możliwości Wojska Polskiego z zakresu pozyskiwania danych satelitarnych są coraz większe. Obecnie jest to 4 z 6 planowanych satelitów radarowych POLSARIS dostarczone przez ICEYE oraz trzy nanosatelity konstelacji PIAST (program SZAFIR).

    Wkrótce na orbitę mają trafić dwa duże satelity obserwacyjne Airbus S950 VHR w ramach programu POLEOS. Start planowany jest na pierwszy kwartał 2027 r. Trwają też prace nad geostacjonarnym satelitą obserwacyjnym dla MON-u.


  • Pratybos kibernetiniame poligone: kaip Lenkijos kariuomenė stiprina valstybės atsparumą

    Kibernetinis saugumas vis dažniau vertinamas kaip vienas esminių valstybės gynybos ramsčių, greta fizinės infrastruktūros ir karinių pajėgumų. Didėjant atakų mastui prieš energetiką, ryšius ar finansų sistemas, vis daugiau dėmesio skiriama ne vien incidentų gesinimui, o nuosekliam atsparumo kūrimui.

    Lenkijoje šiam tikslui veikia Ekspertinis kibernetinio saugumo mokymo centras, tiesiogiai pavaldus Nacionalinės gynybos ministerijai. Ši karinė struktūra įkurta 2020 metais, reaguojant į augantį ginkluotųjų pajėgų poreikį rengti specialistus kibernetinio saugumo, informacinių technologijų ir kriptologijos srityse.

    Praktika, o ne teorija

    Centro misija – auginti kariuomenės ekspertų pajėgumus ir parengti žmones darbui aplinkoje, kur skaitmeniniai incidentai tampa sudėtingesni ir glaudžiai susiję su nacionaliniu saugumu. Mokymai organizuojami laboratoriniu principu, orientuojantis į realius įrankius ir scenarijus, o ne vien akademines paskaitas.

    Centras turi 18 pilnai įrengtų kompiuterinių laboratorijų ir kibernetinį poligoną – virtualią platformą, leidžiančią atkurti sudėtingas IT aplinkas. Tokiose simuliacijose galima modeliuoti tinklus su serveriais, tinklo įranga ir skirtingomis operacinėmis sistemomis, treniruojantis aptikti įsilaužimus ir atkurti paslaugų veikimą.

    Infrastruktūra treniruojasi kaip per krizę

    Vienas ryškiausių centro projektų – CyberExpert Game, kibernetinio saugumo dirbtuvės varžybų formatu. Jose dalyvauja ne tik kariuomenės atstovai: kviečiamos ir kritinės infrastruktūros organizacijos, kurioms realybėje tenka atlaikyti atakas bei užtikrinti paslaugų tęstinumą.

    Pratybose komandos gina joms patikėtą skaitmeninės aplinkos dalį nuo atakuojančios komandos, kuri imituoja realius įsilaužėlių veiksmus. Laimi tie, kurie ilgiausiai išlaiko veikiančias paslaugas ir sugeba greičiau atkurti pažeistus komponentus, todėl vertinama ne vien prevencija, bet ir reakcija.

    Dėmesys talentams ir bendradarbiavimui

    Centras taip pat investuoja į jaunų specialistų ugdymą ir ryšį su akademine bendruomene bei pramone. Vykdomos programos studentams, o konferencijose sujungiami kariuomenės, mokslo ir verslo atstovai, kad sprendimai būtų pritaikomi praktikoje.

    Centro vadovybės teigimu, kibernetinis saugumas remiasi ne vien žiniomis ar budrumu – lemiama tampa gebėjimas veikti: aiškios struktūros, procedūros, įrankiai ir nuolatinės pratybos. Būtent tokia disciplina padeda valstybės institucijoms ir kritinei infrastruktūrai išlikti funkcionalioms net ir koordinuotų atakų metu.

  • Ukrainiečiai įvertino Lenkijos povandeninių laivų sandorį: suma stulbina, terminai kelia klausimų

    Ukrainiečiai įvertino Lenkijos povandeninių laivų sandorį: suma stulbina, terminai kelia klausimų

    Lenkija birželio 29 dieną pasirašė sutartį su Švedijos laivų statytoju „Saab Kockums“ dėl trijų naujų A26 tipo povandeninių laivų, dažnai įvardijamų kaip A26 „Blekinge“. Pagal planą pirmieji pristatymai turėtų prasidėti 2031 metais, o visas grafikas nusitęstų iki 2038 metų.

    Sutarties vertė siekia apie 4,4 mlrd. eurų, jei remiamasi viešai skelbta 18,7 mlrd. zlotų suma. Be to, Lenkija ketina 2027–2032 metais išsinuomoti vieną A17 tipo povandeninį laivą, kad išlaikytų povandenines pajėgas, o nuomos kaina siektų apie 170 mln. eurų.

    Šiuos sprendimus aptarė Ukrainos gynybos tematikos portalas Defence Express, atkreipdamas dėmesį į laukimo trukmę iki realaus pajėgumų sustiprinimo. Portalo vertinimu, vien laivo pastatymo reikia laukti apie penkerius metus, o po to dar reikalingas laikas bandymams jūroje ir įgulos parengimui.

    „Tai yra laikotarpis, kai Lenkija dar neturės pilnaverčių galimybių medžioti Rusijos laivų“, – rašė Defence Express.

    Ukrainos apžvalgininkai taip pat pabrėžė, kad A26 programa iki šiol dar nėra pasiekusi stadijos, kai šis tipas jau būtų aktyviai eksploatuojamas kitų šalių laivynuose. „Saab Kockums“ šiuo metu pirmiausia stato du A26 korpusus Švedijai, kurių perdavimas numatomas 2031 ir 2033 metais, todėl Lenkijos grafikas iš dalies priklausys nuo šių darbų eigos.

    Dar vienas akcentas – termino pasikeitimas. Ukrainos portalas priminė, kad ankstesnėse diskusijose pirmojo laivo pristatymas buvo minimas 2030 metais, tačiau pasirašius sutartį oficialiai įvardyti 2031 metai, o tai gali reikšti tiek terminų patikslinimą, tiek papildomas integracijas ar reikalavimų korekcijas.

    Diskusijų kelia ir ginkluotės klausimas. Kai kurie analitikai svarstė, ar A26 platforma bus pritaikyta ilgojo nuotolio sparnuotosioms raketoms smogti taikiniams sausumoje, tačiau viešojoje erdvėje pasirodė signalų, kad šio reikalavimo galėjo būti atsisakyta, o tai mažintų integracijos apimtį ir rizikas.

    Investicijos ir pažadai dėl darbo vietų

    Ukrainos portalas išskyrė ir pramoninę sandorio dalį: švedai žada investuoti 100 mln. eurų į Lenkijos pramonę, kad šalyje būtų įdiegtos povandeninių laivų remonto ir priežiūros paslaugos. Tokia kryptis atitinka Europos tendenciją gynybos pirkimuose didinti vietos pramonės vaidmenį ir mažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų.

    Taip pat viešai minėtas tikslas įtraukti šimtus Lenkijos įmonių kaip tiekėjus ir sukurti iki 7 000 darbo vietų per kelis programos įgyvendinimo ir eksploatacijos dešimtmečius. Vis dėlto rinkoje pabrėžiama, kad tokie skaičiai dažnai priklauso nuo to, kokia dalis darbų realiai bus lokalizuota, ir kaip bus paskirstytos priežiūros, modernizavimo bei atsarginių dalių grandinės.

    Ekspertų vertinimu, povandeninių laivų programos yra vienos sudėtingiausių gynybos pramonėje, nes apima ne tik laivo statybą, bet ir ilgalaikį įgulų rengimą, infrastruktūros kūrimą, logistines atsargas bei dešimtmečius trunkančią priežiūrą. Dėl to galutinė nauda gynybos pramonei dažniausiai išryškėja palaipsniui, o pažadų įgyvendinimą lemia konkrečios sutartinės sąlygos.

    Kodėl A26 svarbus Baltijos regionui

    A26 klasės povandeniniai laivai laikomi svarbiais Baltijos jūros saugumo kontekste, nes tokio tipo platformos didina atgrasymą, gerina žvalgybos galimybes ir sudaro papildomą spaudimą potencialiam priešininkui planuojant jūrines operacijas. Baltijos jūra yra palyginti sekli ir intensyviai stebima, todėl povandeninių pajėgumų išlaikymas reikalauja modernių sensorių, tylumo ir patikimos logistikos.

    Lenkijai šis sandoris užbaigia ilgai užsitęsusį naujų povandeninių laivų įsigijimo etapą, tačiau kartu atveria naują laikotarpį, kai pagrindiniu iššūkiu taps grafiko laikymasis, įgulų parengimas ir realus pramoninių pažadų įgyvendinimas. Ukrainos komentatoriai būtent tai ir išskiria kaip svarbiausius klausimus artimiausiems metams.

  • Lenkija pirks tris švediškus A26 povandeninius laivus: „Orka“ gali padaryti ją pirmą tokio tipo naudotoja

    Lenkija birželio 29 dieną Gdynėje planuoja pasirašyti vykdomąsias sutartis dėl trijų naujų povandeninių laivų įsigijimo pagal programą Orka. Šis sprendimas vertinamas kaip vienas didžiausių Lenkijos karinio jūrų laivyno modernizacijos žingsnių per kelis dešimtmečius.

    Skelbiama, kad susitarimai apims ne tik pačių laivų pristatymą, bet ir laikino „pereinamojo“ laivo suteikimą, įgulų rengimą bei pramoninį bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Švedijos. Tokia struktūra įprasta dideliuose gynybos pirkimuose, kai kartu perkamos ir ilgalaikės eksploatavimo bei mokymų paslaugos.

    Kas yra A26 ir kodėl tai svarbu?

    Orka programa siejama su konvencinių povandeninių laivų A26 (Blekinge klasė) įsigijimu, kuriuos kuria Švedijos koncernas „Saab“ padalinys „Saab Kockums“. A26 laikomi naujos kartos dyzeliniais-elektriniais povandeniniais laivais, pritaikytais veikti sudėtingose Baltijos jūros sąlygose.

    Ši istorija išsiskiria tuo, kad A26 projektas Švedijoje jau ne vienerius metus susiduria su grafiko iššūkiais. Viešai minėta, kad Švedija paskutinį kartą naują povandeninį laivą nuleido į vandenį 1996 metais, todėl dalį kompetencijų teko iš esmės atkurti.

    Lenkija gali tapti pirmąja naudotoja

    Kai kurių analitikų vertinimu, susiklostė situacija, kai pirmieji realiai pastatyti A26 gali atitekti ne Švedijos, o Lenkijos laivynui. Tai reikštų, kad Lenkija galėtų tapti pirmąja valstybe pasaulyje, kuri pradėtų eksploatuoti šio tipo laivus.

    Tokį scenarijų stiprina ir viešai aptartos datos: anksčiau kalbėta apie A26 pristatymus Švedijai gerokai anksčiau, tačiau terminai vėliau buvo nukelti į 2030-ųjų dešimtmetį. Dėl pasikeitusių planų būtent Lenkijos užsakymas gali tapti pagrindiniu projektu, nuo kurio priklausys A26 serijos realus įgyvendinimas.

    „Lenkijos užsakymo įgyvendinimas gali tapti praktiniu bandymų poligonu – padėti atkurti gamybinius pajėgumus, reikalingus vėlesniems Švedijos projektams“, – sakė gynybos srities analitikas Dawid Kamizela.

    Kada laivai pasieks Lenkiją ir kiek tai kainuos?

    Skelbiama, kad pirmasis povandeninis laivas Lenkijai galėtų būti perduotas 2030 metais, o likę du – vėlesniais metais. Tokie terminai atitinka didelių karinių platformų ciklą, kai konstrukcija, bandymai, mokymai ir integracija užtrunka kelerius metus.

    Bendra programos vertė viešojoje erdvėje siejama su maždaug 4,6 mlrd. eurų suma. Nors galutinė kaina priklauso nuo komplektacijos, ginkluotės, mokymų paketo ir pramoninio bendradarbiavimo apimties, tokio masto investicija Lenkijai reikš ne tik laivyno atnaujinimą, bet ir ilgalaikį įsipareigojimą išlaikyti naujus pajėgumus.

    Ekspertai pabrėžia, kad povandeniniai laivai Baltijos regione svarbūs ne vien kaip kovinė priemonė, bet ir kaip atgrasymo bei žvalgybos pajėgumų dalis. Todėl Orka programos įgyvendinimas gali turėti platesnį poveikį ir regiono saugumo architektūrai.

  • Prie Suvalkų koridoriaus – rimtas signalas NATO: Lenkija išbandė robotą „GOBLIN“

    Prie Suvalkų koridoriaus – rimtas signalas NATO: Lenkija išbandė robotą „GOBLIN“

    Šiaurės rytų Lenkijoje, netoli vadinamojo Suvalkų koridoriaus, vyksta pratybos „Dzielny Dzik 26“, kurių scenarijai orientuoti į vieną jautriausių NATO gynybos vietų Europoje. Šis siauras sausumos ruožas yra vienintelis tiesioginis Baltijos šalių ryšys su likusia Aljanso teritorija per Lenkiją.

    Kariniai analitikai jau ne vienerius metus pabrėžia, kad bet koks šio koridoriaus sutrikdymas apsunkintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastiprinimą sausuma. Teritorija geografiškai įsprausta tarp Rusijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos, todėl gynybos planavime laikoma didelės rizikos zona.

    Pratybose – tankai ir bepiločiai

    Pratybų metu treniruojami jungtiniai veiksmai, kai kartu naudojami tankai, artilerija, pėstininkų kovos mašinos ir bepiločiai sprendimai. Tokia struktūra atspindi šiuolaikinę kryptį, kai klasikinė technika integruojama su autonominiais ir nuotoliniu būdu valdomais įrenginiais.

    Viena labiausiai dėmesį prikausčiusių pratybų dalių – antžeminis bepiločio tipo robotas „GOBLIN“, kurį sukūrė Varšuvoje veikianti bendrovė „Macro-System“. Jis išbandytas realistiškoje aplinkoje, kur miškai ir ribotas kelių tinklas apsunkina sunkiosios technikos judėjimą.

    „GOBLIN“ vaidmuo ir galimybės

    „GOBLIN“ pristatomas kaip daugiafunkcis antžeminis robotas, galintis atlikti žvalgybą ir padėti fronto vienetams. Praktikoje tai reiškia galimybę sumažinti karių riziką atliekant vieną pavojingiausių užduočių – greitai nustatyti priešininko pozicijas ir perduoti duomenis realiuoju laiku.

    Modulinė konstrukcija leidžia pritaikyti platformą skirtingoms užduotims, tačiau šiose pratybose prioritetas teikiamas žvalgybai ir sužeistųjų evakuacijai. Ilgesnis veikimo laikas ir darbas naktį didina operacijų tęstinumą, kai personalo nuovargis tampa ribojančiu veiksniu.

    Signalas apie modernizaciją regione

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aktyviau demonstruoja modelį, kai bepiločiai sprendimai veikia greta įprastų kovinių platformų. Pratybų kontekste minimos ir pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, 155 milimetrų kalibro savaeigės haubicos „Krab“ bei oro žvalgybos bepiločiai.

    Tokie bandymai prie Suvalkų koridoriaus svarbūs ne tik Lenkijai, bet ir visam regionui, nes jie tikrina logistiką, ryšius bei sąveiką sudėtingoje vietovėje. Kartu tai rodo platesnę tendenciją Europoje – spartesnį antžeminių robotų ir kitų bepiločių sistemų įtraukimą į gynybos planavimą.

  • Galingiausi JAV tankai „Abrams“ atvyko į Lenkiją: ką tai keičia rytiniame NATO flange

    Galingiausi JAV tankai „Abrams“ atvyko į Lenkiją: ką tai keičia rytiniame NATO flange

    Į Lenkiją atgabenti nauji JAV gamybos pagrindiniai kovos tankai M1A2 „Abrams“ SEPv3 ir juos aptarnaujantys šarvuoti evakuatoriai M88A2 „Hercules“. Apie siuntą viešai pranešė Lenkijos gynybos ministerija, pabrėždama, kad technika stiprins rytinį NATO flangą.

    Prieš perduodant šarvuotąją techniką kariuomenei, ji paprastai pereina parengimo procesą: tikrinama po transportavimo, atliekami techniniai darbai, suvedama programinė įranga, derinami ryšio ir identifikavimo sprendimai. Tik po to įranga pilnai integruojama į dalinių kovinį parengimą ir pratybas.

    Kas yra M1A2 SEPv3?

    M1A2 „Abrams“ SEPv3 yra naujausia šios platformos modernizacija, orientuota į didesnį išgyvenamumą, geresnį situacijos suvokimą ir patikimesnę elektroniką. Ši versija sukurta veikti šiuolaikinėje mūšio erdvėje, kur svarbūs ne tik šarvai ir ugnies galia, bet ir sensoriai, ryšys bei sąveika su kitomis pajėgomis.

    Modernizacija apima patobulintas valdymo ir komunikacijų sistemas, atnaujintus įgulos ekranus ir sprendimus, leidžiančius efektyviau keistis duomenimis mūšio lauke. Praktikoje tai reiškia greitesnį taikinių aptikimą, tikslų ugnies valdymą ir geresnį koordinavimą su pėstininkais, artilerija bei oro parama.

    Tankas taip pat pritaikytas naudoti naujesnio tipo amerikietišką amuniciją, įskaitant programuojamus sviedinius, skirtus platesniam taikinių spektrui. Tokie sprendimai atspindi tendenciją, kad šarvuotosios pajėgos vis dažniau ruošiamos ne vien tankų dvikovoms, bet ir mišrioms užduotims miestuose ar įtvirtintose pozicijose.

    Kodėl „Hercules“ čia ne mažiau svarbus?

    M88A2 „Hercules“ yra specializuota šarvuota techninė priemonė, skirta „Abrams“ šeimos tankams evakuoti ir remontuoti lauko sąlygomis. Tokios mašinos svarba ypač išryškėjo Ukrainos kare, kur logistinė grandinė ir gebėjimas greitai atstatyti techniką neretai lemia, kiek realiai kovinių vienetų išlieka rikiuotėje.

    „Hercules“ leidžia ištraukti apgadintus ar įstrigusius tankus iš pavojingos zonos, atlikti dalį remonto darbų vietoje ir sumažinti laiką, kai kovinė technika nedalyvauja operacijose. Šiuolaikinėje karyboje tai tiesiogiai didina dalinio ištvermę ir tempo išlaikymą.

    Lenkijos šarvuotųjų pajėgų šuolis

    Lenkija pastaraisiais metais kryptingai didina šarvuotųjų pajėgų pajėgumus ir investuoja į vakarietišką standartą atitinkančią techniką. Pagal pasirašytus susitarimus Lenkija įsigyja 250 M1A2 „Abrams“ SEPv3 tankų paketą su papildoma inžinerine ir techninės priežiūros įranga.

    Vieno pagrindinių susitarimų vertė siekia apie 4,4 milijardo eurų, vertinant pagal tuo metu skelbtą sumą JAV doleriais. Atskirai Lenkija taip pat įsigijo 116 ankstesnės modifikacijos M1A1 FEP tankų, kurių sandorio vertė sudarė apie 1,3 milijardo eurų, dalį finansavimo padengiant JAV pusei.

    Pranešimuose taip pat minima, kad pasirašytos papildomos sutartys dėl M88A2 „Hercules“ ir kitų „Abrams“ šeimos palaikymo platformų. Tai rodo, kad prioritetas teikiamas ne vien tankų skaičiui, bet ir visai sistemai, kuri leidžia juos realiai naudoti ilgą laiką.

    „18-oji mechanizuotoji divizija yra viena svarbiausių mūsų gynybos atramų šalies rytuose“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, komentuodamas naujos technikos atvykimą.

    Didžioji dalis „Abrams“ tankų Lenkijoje siejama su daliniais, kurių atsakomybės zona yra šalies rytinė kryptis. Tokia dislokavimo logika atitinka NATO kolektyvinės gynybos planavimą, kai pagrindinės sunkiosios pajėgos turi būti pasirengusios greitai reaguoti į grėsmę regione.