CP v2

Tag: Lenkijos kariuomenė

  • Lenkija ruošia K2PL tankų gamybą ir eksportą: pirmieji iš gamyklos turėtų išriedėti 2028 metais

    Po maždaug 25 metų pertraukos Lenkija planuoja sugrįžti prie tankų gamybos, o pirmieji K2PL modeliai iš šalies gamyklų turėtų išriedėti 2028 metais. Varšuva pabrėžia, kad vien vidaus užsakymų gali nepakakti, todėl kartu nuo pradžių dėliojamas ir eksporto scenarijus.

    Gamybos pagrindas – susitarimai su Pietų Korėjos gamintoju Hyundai Rotem dėl K2 platformos ir jos polonizuotos versijos K2PL. Planuojama, kad Glivicų pramonės bazėje būtų ne tik surenkami tankai, bet ir nuosekliai perimamos technologijos bei gamybinės kompetencijos.

    Gamyba Glivicuose ir terminai

    Pagal viešai aptartą kryptį K2PL projektas apima lokalizuotą gamybą Lenkijoje, kad dalis tiekimo grandinės, aptarnavimo ir modernizavimo darbų liktų šalies įmonėms. Tai svarbu ir kariniam mobilumui, ir technikos priežiūrai, kai atsarginių dalių bei remonto pajėgumų reikia čia pat, o ne už tūkstančių kilometrų.

    Skelbiama, kad artimiausi tikslai siejami su pirmųjų K2PL vienetų pagaminimu 2028 metais. Kartu akcentuojama, jog vien tankų surinkimas nėra galutinis tikslas – siekiama, kad ilgainiui didėtų vietoje atliekamų darbų apimtis, įskaitant aptarnavimą, modifikacijas ir dalies komponentų gamybą.

    Kodėl kalbama apie eksportą?

    Lenkijos politikai atvirai įvardija, kad vien nacionalinės kariuomenės poreikiai nebūtinai užtikrins ilgalaikį gamybos pelningumą ir stabilų užsakymų srautą. Dėl to svarstoma, kaip nuo pat pradžių pritraukti užsienio pirkėjus ir kurti modelį, leidžiantį gamykloms dirbti nuolat, o ne „bangomis“ pagal vieną didelį vidaus kontraktą.

    Seimo gynybos komiteto vadovas Andrzejus Grzybas viešai akcentavo, kad gamybą reikėtų orientuoti ne tik į Lenkijos kariuomenę, bet ir į partnerius užsienyje.

    „Vien vidaus užsakymai nepadės užtikrinti ilgalaikės gamybos tęstinumo. Jei norime išlaikyti pajėgumus ir auginti pramonę, turime ieškoti partnerių ir klientų už Lenkijos ribų“, – sakė Andrzejus Grzybas.

    Lenkijos viešojoje erdvėje taip pat minima, kad kariuomenės poreikiai teoriškai galėtų būti gerokai didesni nei dabar užsakytas kiekis, o ilgalaikėje perspektyvoje kalbama net apie maždaug 1 000 vienetų, paremtų korėjietiška konstrukcija. Tokie skaičiai rodo ambiciją sparčiai atnaujinti šarvuotąsias pajėgas, tačiau kartu paaiškina, kodėl pramonė nori turėti ir eksporto „antrą koją“.

    Įstatymai ir sandoriai tarp vyriausybių

    Eksporto planams paremti Lenkijoje svarstomi teisiniai pokyčiai, kurie palengvintų ginkluotės pardavimą per sandorius tarp vyriausybių. Tokia schema dažnai pasirenkama, kai pirkėjas nori aiškios valstybės garantijos, politinio įsipareigojimo ir greitesnių procedūrų nei įprasti viešieji pirkimai.

    Už šių pokyčių parengimą atsakinga Gynybos ministerija, o kartu numatoma stiprinti Ginkluotės agentūros vaidmenį. Analizuojami kitų valstybių modeliai, įskaitant Pietų Korėjos ir Prancūzijos praktiką, kur eksporte reikšmingą dalį prisiima valstybė, padėdama pramonei sudaryti didelės apimties gynybos sandorius.

    Jei planai bus įgyvendinti, K2PL programa Lenkijai taptų ne vien kariuomenės modernizavimo priemone, bet ir bandymu sugrįžti į Europos gynybos pramonės eksportuotojų gretas. Esminis klausimas išliks tas pats: ar pavyks suderinti technologijų perėmimą, gamybos tempą ir realią paklausą užsienyje.

  • Lenkija greitina K2 tankų pristatymą: „Hyundai Rotem“ žada pirmą siuntą jau kitą savaitę

    Pietų Korėjos gamintojas „Hyundai Rotem“ praneša, kad pirmoji 28 pagrindinių kovos tankų K2GF partija į Lenkiją turėtų iškeliauti jūrų transportu jau kitą savaitę. Pasak bendrovės atstovų, tiekimas vyksta sparčiau, nei numatyta sutartyje, o paskutiniai K2GF, pagaminti Pietų Korėjoje, turėtų būti pristatyti iki 2027 metų.

    Ši siunta yra dalis vykdomojo kontrakto, pagal kurį Lenkijos kariuomenė artimiausiais mėnesiais turėtų gauti visą K2GF batalioną. „Hyundai Rotem“ nurodo, kad po pirmųjų 28 tankų dar 30 vienetų planuojama išsiųsti liepos ir rugpjūčio mėnesiais, todėl iki rudens pradžios Lenkijoje turėtų būti 58 K2GF.

    Kas yra K2GF ir kodėl jie svarbūs?

    K2GF yra pereinamoji K2 tankų versija, skirta greitai užpildyti Lenkijos šarvuotosios technikos spragas. Šie tankai pristatomi tokios konfigūracijos, kokią naudoja Pietų Korėjos ginkluotosios pajėgos, todėl jų įvedimas į rikiuotę yra greitesnis nei dar kuriamų, pilnai nacionaliniams reikalavimams pritaikytų variantų.

    Lenkija tapo pirmąja ir kol kas pagrindine K2 eksporto naudotoja Europoje, o tankų įsigijimo tempą paskatino regiono saugumo situacija ir poreikis atkurti pajėgumus po dalies technikos perdavimo Ukrainai. K2 programą Varšuva vertina kaip būdą trumpuoju laikotarpiu sustiprinti šarvuotąsias pajėgas ir kartu pasirengti vietinei gamybai bei aptarnavimui.

    Grafikas: batalionas iki rudens, tolesnės siuntos iki 2027 metų

    Pagal gamintojo pateiktą planą, 58 K2GF tankai turėtų sudaryti pilną bataliono komplektą, kuris Lenkiją pasiektų iki ankstyvo rudens. Dar 58 K2GF, kaip skelbiama, planuojama pristatyti iki 2027 metų vidurio, taip užbaigiant šios pereinamosios versijos tiekimą.

    Gamintojas pabrėžia, kad pristatymai vykdomi su tam tikru grafiko aplenkimu, lyginant su sutartiniu laikotarpiu, kuriame K2GF tiekimas buvo numatytas 2026–2027 metais. Tai Lenkijai leidžia greičiau planuoti personalo parengimą, logistiką ir techninį aptarnavimą, nes didesnis vienetų skaičius pasiekia dalinius anksčiau.

    Kitas etapas – K2PL ir dalis darbų Lenkijoje

    Lenkijos tankų programa numato perėjimą prie K2PL varianto, kuris turėtų būti pritaikytas nacionaliniams reikalavimams. Skelbiama, kad dalis šių tankų turėtų būti montuojama Lenkijoje, stiprinant vietinę pramonę ir sudarant prielaidas ilgalaikiam aptarnavimui bei modernizacijoms šalies viduje.

    Be pačių tankų, vykdomuosiuose susitarimuose numatomi ir vadinamieji pagalbiniai šarvuočiai bei inžinerinės platformos, kurių paskirtis – užtikrinti tankų dalinių mobilumą, remontą ir išgyvenamumą. Tokios priemonės dažnai tampa kritiniu veiksniu realiose operacijose, nes vien tankų skaičius neatskleidžia viso brigados ar divizijos kovinio pajėgumo.

    „Pristatymus vykdome sparčiau, nei buvo numatyta grafike, o K2GF etapas turėtų būti užbaigtas iki 2027 metų“, – teigė „Hyundai Rotem“ atstovai.

    Artimiausi mėnesiai parodys, kaip greitai naujieji K2GF bus integruoti į Lenkijos dalinius ir kaip sklandžiai vyks perėjimas prie K2PL varianto. Europos gynybos planuotojams tai tampa svarbiu signalu, kaip greitai galima sustiprinti šarvuotąsias pajėgas remiantis tarptautine gamyba ir vėliau perkeliant dalį pajėgumų į vietinę pramonę.

  • Lenkai perka keistai atrodantį V-BAT: šie dronai Baltijoje turės vieną svarbią misiją

    Lenkai perka keistai atrodantį V-BAT: šie dronai Baltijoje turės vieną svarbią misiją

    Lenkija stiprina bepiločių pajėgumus ir įsigyja neįprastos išvaizdos V-BAT bepiločių orlaivių sistemą iš JAV bendrovės „Shield AI“. Šie vertikalaus kilimo ir nusileidimo dronai, dar žinomi kaip MQ-35, bus perduoti Lenkijos kariniam jūrų laivynui operacijoms Baltijos jūroje.

    Sandorį pasirašė Lenkijos Ginkluotės agentūra, o pagrindinė naujų sistemų užduotis bus žvalgyba ir jūrinės situacijos stebėsena. Lenkijos pusė akcentuoja, kad praktinis poreikis siejamas su padidėjusiu dėmesiu Rusijos laivų aktyvumui regione ir platesnėmis hibridinėmis grėsmėmis.

    Kam skirtas V-BAT?

    V-BAT sukurtas darbui sudėtingomis sąlygomis, kai tradiciniai dronai susiduria su ribojimais. Gamintojas nurodo atsparumą elektroniniams trikdžiams ir galimybę veikti aplinkoje, kur apribotas GPS signalas ar ryšys, taip pat prastesniu oru ir esant sudėtingai jūros būklei.

    Dėl vertikalaus kilimo ir nusileidimo šiam dronui nereikia ilgo tako, todėl jis gali būti dislokuojamas ten, kur infrastruktūra ribota, pavyzdžiui, nuo laivų denių ar mažų aikštelių pakrantėje. Toks lankstumas ypač svarbus jūriniuose scenarijuose, kai sprendimus lemia oro sąlygos ir greitas reagavimo laikas.

    Dėmesys kritinei infrastruktūrai

    Lenkijos karinis jūrų laivynas V-BAT planuoja naudoti ne tik žvalgybai, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugos užduotims. Baltijos jūroje vis dažniau akcentuojama povandeninių kabelių, dujotiekių ir energetinių jungčių stebėsena, nes šie objektai laikomi jautriausiais taikiniais diversijoms.

    Lenkų kariškiai ir ekspertai V-BAT dėl silueto neretai vadina šikšnosparniais, pabrėždami jo gebėjimą dirbti sudėtingoje jūrinėje aplinkoje. Tokie bepiločiai sprendimai tampa svarbia jūrų stebėsenos grandimi, kai siekiama nuolat matyti situaciją didelėse akvatorijose ir greitai tikslinti informaciją.

    Platesnė tendencija NATO regione

    V-BAT pirkimas įsilieja į platesnę tendenciją, kai NATO šalys sparčiai plečia bepiločių platformų panaudojimą jūroje. Praktika rodo, kad bepilotės sistemos leidžia pigiau ir ilgiau vykdyti žvalgybą, mažinant riziką įguloms ir išplečiant stebėsenos aprėptį.

    „Shield AI“ taip pat viešai signalizuoja apie ilgalaikį interesą Lenkijoje, įskaitant galimą aptarnavimo kompetencijų plėtrą. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip būdas trumpinti remontų terminus ir didinti parengtį, ypač kai sistemos planuojamos naudoti intensyviai ir arti potencialių įtampos taškų.

  • Lenkai ką tik perėmė pirmuosius F-35, o naujausias jau kyla: ką reiškia šis šuolis

    Lenkai ką tik perėmė pirmuosius F-35, o naujausias jau kyla: ką reiškia šis šuolis

    Lenkijos karinės oro pajėgos pradėjo realų perėjimą prie penktosios kartos naikintuvų F-35A: birželio 12 dieną oficialiai priimti pirmieji trys orlaiviai. Tuo pat metu JAV, „Lockheed Martin“ gamykloje Fort Verte Teksase, į orą jau pakilo dar vienas Lenkijai skirtas F-35 su gamykliniais bandymais.

    Gamykliniai bandomieji skrydžiai yra privaloma procedūra kiekvienam naujam F-35. Jų metu tikrinamas skrydžio valdymas, variklio ir avionikos darbas, ryšio bei jutiklių sistemos, o taip pat programinės įrangos stabilumas, kad lėktuvas atitiktų sutartinius reikalavimus prieš perduodant jį užsakovui.

    Kas vyksta po perdavimo

    Net ir po oficialaus perdavimo kariuomenei procesas nesibaigia. Lenkijos specialistai atlieka priėmimo bandymus, kurie leidžia įsitikinti, kad konkretus orlaivis parengtas eksploatacijai ir atitinka nustatytus saugos bei techninius standartus.

    F-35 „Lightning II“ laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų dėl mažesnio matomumo radarams, integruotų sensorių ir gebėjimo veikti tinkliniame mūšio lauke. Praktikoje tai reiškia, kad F-35 gali ne tik vykdyti smūgio ar oro gynybos užduotis, bet ir rinkti informaciją, ją apdoroti bei realiu laiku perduoti kitiems vienetams ore, jūroje ir sausumoje.

    Modernizacija, kuri keičia pajėgumus

    Lenkija perka F-35A versiją, pritaikytą kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų. Skelbiama, kad šie orlaiviai Lenkijai numatyti su naujausiais atnaujinimais, įskaitant TR-3 ir Block 4 kryptį, kuri siejama su didesne skaičiavimo galia, atnaujintais ekranų sprendimais ir platesnėmis ginkluotės integracijos galimybėmis.

    Tokie atnaujinimai yra svarbūs ne tik dėl techninių parametrų, bet ir dėl operacinio lankstumo. Europos saugumo aplinkoje, kur svarbus greitas informacijos apdorojimas ir sąveika su sąjungininkais, programinės įrangos ir sensorių modernizacija tampa vienu didžiausių pranašumų.

    Kiek F-35 turės Lenkija

    2020 metais Lenkija pasirašė sutartį dėl 32 F-35 įsigijimo su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Bendra sandorio vertė buvo 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro apie 4,3 mlrd. eurų, skaičiuojant apytiksliu to laikotarpio valiutos kursu.

    Visų 32 naikintuvų pristatymai planuojami iki 2029 metų pabaigos. Dalies orlaivių ir įgulų rengimas vyksta JAV, o mokymų perkėlimas į Lenkiją numatomas etapais, kai tik bus parengta infrastruktūra ir personalas.

    Lenkijos gynybos vadovybė taip pat yra viešai užsiminusi apie siekį ateityje įsigyti dar 32 F-35, kas reikštų 64 orlaivių parką. Toks skaičius būtų reikšmingas pajėgumų šuolis, tačiau ekspertai pabrėžia, kad pilnam potencialui reikia ir kitų pajėgumų, pavyzdžiui, oro papildymo degalais bei ankstyvojo perspėjimo ir valdymo orlaivių.

  • Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Lenkijos karinės oro pajėgos oficialiai į savo rikiuotę priėmė pirmuosius penktos kartos amerikiečių naikintuvus F-35A. Šis žingsnis sulaukė greitos reakcijos Vokietijos žiniasklaidoje, kur pabrėžiama, kad Varšuva nuosekliai tęsia plataus masto ginkluotųjų pajėgų modernizaciją.

    Ceremonija vyko birželio 12 dieną 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, kur pristatyti pirmieji trys Lenkijai skirti F-35A. Pranešama, kad prieš oficialų priėmimą orlaiviai simboliškai praskrido virš kelių didžiųjų šalies miestų, taip pažymint jų atėjimą į tarnybą.

    Kodėl F-35 laikomi lūžio tašku?

    Vokietijos komentatoriai akcentuoja, kad F-35 stiprybė nėra vien mažas pastebimumas radarams. Esminis pranašumas yra integruota jutiklių sistema, leidžianti realiu laiku rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis NATO platformomis.

    Tokie gebėjimai keičia oro gynybos ir puolamųjų operacijų logiką: F-35 gali atlikti oro erdvės kontrolės, tikslių smūgių, žvalgybos ir elektroninės kovos užduotis, kartu veikdami kaip informacijos mazgas. Tai ypač svarbu rytiniame NATO flange, kur didžiausias dėmesys skiriamas atgrasymui ir ankstyvam grėsmių nustatymui.

    32 orlaiviai dabar, daugiau vėliau?

    Lenkija F-35 įsigijimą užsakė 2020 metais, o pristatymai turėtų vykti etapais iki 2029 metų. Dalis analitikų neatmeta, kad ateityje Varšuva gali svarstyti papildomų eskadrilių pirkimą, jei bus užtikrintas finansavimas ir gamybos grafikai.

    Šiuo metu F-35 paklausa pasaulyje išaugusi, todėl formuojasi ilgos gamybos eilės, su kuriomis susiduria ir kitos valstybės, įskaitant Vokietiją. Dėl to kiekvienas realiai į tarnybą įvestas orlaivis tampa ne tik technologiniu, bet ir politiniu signalu apie šalies pasirengimą investuoti į gynybą.

    Signalas regionui ir sąjungininkams

    Vokietijos apžvalgininkai Lenkijos sprendimą sieja su platesniu tikslu stiprinti NATO rytinės sienos saugumą. Kontekstas akivaizdus: Rusijos karo prieš Ukrainą fone regiono valstybės didina gynybos išlaidas, plečia pajėgumus ir siekia didesnio sąveikumo su JAV bei kitais sąjungininkais.

    Todėl F-35 atsiradimas Lenkijos ore vertinamas kaip realus operacinis sustiprinimas, o ne vien prestižinis pirkinys. Šie naikintuvai gali greičiau suteikti situacijos vaizdą, paremti oro gynybos tinklus ir prisidėti prie bendrų NATO planų, kurie remiasi greitu informacijos apsikeitimu ir koordinuotu atsaku.

  • Vokiečiai kurs Lenkijai K2PL techninės pagalbos mašinas: štai ką jos galės mūšio lauke

    Vokiečiai kurs Lenkijai K2PL techninės pagalbos mašinas: štai ką jos galės mūšio lauke

    Eurosatory parodoje Paryžiuje Pietų Korėjos „Hyundai Rotem“ ir Vokietijos „FFG Flensburger Fahrzeugbau GmbH“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Lenkijos kariuomenei skirtų techninės pagalbos ir evakuacijos mašinų kūrimo. Jos bus kuriamos K2PL tanko platformos pagrindu ir taps viena svarbiausių didėjančio tankų parko aptarnavimo grandžių.

    Lenkija planuoja iš viso įsigyti 81 vadinamąjį „palydintį“ K2 šeimos technikos vienetą, kurie bus gaminami šalies viduje kartu su vietos pramone. Pakete numatyta 31 techninės pagalbos mašina, 25 inžinerinės mašinos ir 25 savaeigiai tiltai, o pagrindinis gamybinis vaidmuo tenka Lenkijos gynybos pramonės grupei ir gamykloms Glivicuose.

    Kas bus gaminama Lenkijoje?

    Pagal susitarimą vokiečių „FFG“ tieks 31 komplektą specialiosios įrangos, kuri vėliau bus montuojama ant Lenkijoje pagamintų važiuoklių. „FFG“ atsakomybėje atsiduria hidraulika ir esminiai specializuoti mazgai, lemiantys, ar tokia mašina realiomis sąlygomis gebės greitai ištraukti pažeistą tanką iš pavojingos zonos.

    Numatoma, kad techninės pagalbos versija turės pagrindinę gervę, skirtą labai didelėms apkrovoms, pagalbinę gervę, 32 tonų keliamąją galią turintį kraną, buldozerio peilį ir įgulų bei technikos evakuacijos sprendimus. Tokios komplektacijos tikslas yra ne tik remontas, bet ir greita tankų grąža į rikiuotę, kai nuo to priklauso viso vieneto tempo išlaikymas.

    WiSENT 2 patirtis ir pritaikymas K2PL

    Projekto pagrindas siejamas su „FFG“ WiSENT 2 šeimos sprendimais, kurie laikomi patikrintais daugiafunkcių šarvuotų inžinerinių ir paramos mašinų segmente. Vis dėlto numatoma, kad įranga ir integracija bus pritaikyta konkrečiai K2PL platformai, nes skiriasi važiuoklės, masės paskirstymas, energijos poreikiai ir eksploatacijos standartai.

    Susitarimas įvardijamas kaip platesnio Lenkijos ir „Hyundai Rotem“ bendradarbiavimo dalis, susieta su naujesnėmis vykdomosiomis sutartimis dėl K2 programos. Kartu tai rodo tendenciją, kai tankų pirkimai vis dažniau neatsiejami nuo visos ekosistemos: remonto, evakuacijos, inžinerinio mobilumo ir logistikos.

    Kada pasirodys ir kam to reikia?

    Planuojama, kad palydinčių mašinų pristatymai vyks 2029–2031 metais, o K2PL techninės pagalbos mašina turėtų debiutuoti 2029 metais. Anksčiau buvo demonstruotos koncepcinės versijos su kranu, gervėmis, evakuacijos sistema ir buldozerio peiliu, tačiau iki serijinės gamybos dar laukia bandymai ir integracijos darbai.

    Tokios mašinos yra kritinė šiuolaikinės šarvuotosios brigados dalis, nes jos leidžia iš mūšio lauko išgabenti apgadintą techniką, atlikti avarinius darbus ir mažinti nuostolius. Lenkijai plečiant K2 ir K2PL tankų parką, paramos mašinų skaičius ir kokybė tiesiogiai nulems, kiek tankų realiai bus pasirengę veikti, o ne lauks remonto užnugaryje.

  • Lenkija siekia 1 800 tankų: „Abrams“ ir K2PL gamyba šalies viduje siunčia žinią Rusijai

    Lenkija siekia 1 800 tankų: „Abrams“ ir K2PL gamyba šalies viduje siunčia žinią Rusijai

    Lenkija artimiausiais metais planuoja tapti viena iš NATO lyderių Europoje pagal modernių tankų skaičių. Pagal skelbiamus tikslus, iki 2028 metų Lenkijos kariuomenė turėtų turėti daugiau nei 1 000 naujos kartos tankų, o iki 2032 metų siekiama priartėti prie 1 800 vienetų ribos.

    Šiuos planus sudaro keli lygiagrečiai projektai: amerikietiškų „Abrams“ tiekimai, pietų korėjietiškų K2 įsigijimas ir jų „polonizacija“ iki K2PL standarto, taip pat Vokietijos „Leopard 2“ modernizacija. Varšuva argumentuoja, kad didesnė šarvuotosios technikos masė yra atsakas į saugumo situaciją regione ir Rusijos keliamą grėsmę.

    Gamyba Lenkijoje ir technologijos

    Lenkijos gynybos institucijos skelbia, kad K2 programos lokalizavimas vyksta pagal planą, o pirmieji K2PL, surenkami Lenkijoje, turėtų riedėti nuo gamybos linijos 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Akcentuojama, kad numatytas ne tik galutinis surinkimas, bet ir platesnis technologijų perdavimas, kuris didintų savarankiškumą aptarnavimo ir modernizavimo srityse.

    Numatoma, kad dalis darbų bus vykdoma Bumar-Łabędy gamykloje Glivicuose, kur būtų kuriama pagrindinė K2PL gamybos ir surinkimo infrastruktūra. Tokia schema Lenkijai svarbi ne vien kariniu požiūriu, bet ir kaip pramoninė investicija, kuri turėtų stiprinti vietinę gynybos pramonę bei kompetencijas.

    „Abrams“ tiekimai ir terminai

    Lygiagrečiai tęsiamos „Abrams“ tankų tiekimo sutartys. Skelbiama, kad Lenkija yra užsakiusi 366 „Abrams“: 116 M1A1 FEP ir 250 naujausių M1A2 SEPv3, o likusios M1A2 SEPv3 partijos turėtų būti pristatytos iki 2026 metų pabaigos.

    Lenkijos pusė taip pat akcentuoja, kad šalia įsigijimų svarbi infrastruktūra, įskaitant techninės priežiūros ir remonto pajėgumus, kurie leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio aptarnavimo grandinių. Tokie sprendimai tampa ypač svarbūs vertinant karo Ukrainoje pamokas, kai technikos parengtį dažnai lemia ne tik atsargos, bet ir remontų greitis.

    Kodėl skaičiai tokie dideli

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus pagrindinius kontraktus iki 2028 metų Lenkija galėtų turėti daugiau nei 1 100 modernių tankų, apjungiant K2, „Abrams“ ir modernizuojamus „Leopard 2“. Varšuva tokią masę vertina kaip atgrasymo priemonę, kuri turėtų stiprinti rytinio NATO flango gynybą.

    Ilgesnėje perspektyvoje tikslas pasiekti iki 1 800 tankų iki 2032 metų remiasi prielaida, kad vietinė gamyba ir serviso pajėgumai leis palaikyti didelį parengtų vienetų skaičių. Lenkijos strategija rodo platesnę tendenciją Europoje: po 2022 metų vis daugiau valstybių siekia ne tik pirkti ginkluotę, bet ir atkurti gamybos bei remonto grandines savo teritorijoje.

    „Tai nėra vien pirkimas, o investicija į gebėjimą pačiai šaliai išlaikyti, modernizuoti ir ilgainiui gaminti šarvuotąją techniką“, – teigiama Lenkijos pusės komentaruose apie K2PL lokalizavimo programą.

  • Lenkai jau turi dronų naikintoją: „PZL Mielec“ M28 Bryza gali tapti nauju ginklu

    Lenkai jau turi dronų naikintoją: „PZL Mielec“ M28 Bryza gali tapti nauju ginklu

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos ieško greitų ir palyginti nebrangių sprendimų kovai su masiškai naudojamais dronais. Į šį poreikį atsiliepė gamykla „PZL Mielec“, pristačiusi priešdroninę populiaraus lėktuvo M28 „Bryza“ koncepciją.

    Gamintojo teigimu, modernizuota platforma būtų skirta aptikti, identifikuoti ir naikinti bepiločius orlaivius, o pritaikymas galėtų vykti etapais. Toks modulinis požiūris leistų derinti įrangą pagal biudžetą, užduotis ir terminus, kurių reikalauja kariuomenė.

    Patirtis iš Ukrainos karo

    Koncepcija remiasi viešai prieinama informacija apie Ukrainos naudojamus An-28 tipo orlaivius, kurie, kaip skelbta, pasitelkiami medžiojant bepiločius. „PZL Mielec“ atstovai akcentuoja, kad papildomai atliko ir savo analizę, vertindami, kaip M28 galėtų būti integruojamas į C-UAS užduotis.

    „Remdamiesi turima informacija ir savo skaičiavimais matome, kad M28 yra tinkama platforma sistemoms, leidžiančioms aptikti ir naikinti dronus“, – sakė „PZL Mielec“ verslo plėtros biuro vadovas Tomaszas Kieć.

    Ką galėtų gauti kariuomenė

    Pirmame etape siūlomas sprendimas būtų pragmatiškas: optoelektroninė stebėjimo galvutė ir vamzdinis ginklas, minimi 7,62 ir 12,7 milimetro kalibrai. Tokia konfiguracija orientuota į lėtesnius taikinius, ypač vadinamąją Shahed klasę, kurių skrydžio greitis dažnai artimas lengvųjų turbopropelerinių lėktuvų galimybėms.

    Vėlesnėse fazėse, priklausomai nuo užsakovo poreikių, būtų svarstoma platesnė integracija, įskaitant papildomas priemones greitesniems taikiniams. Gamintojas mini galimybę pritaikyti kitas priešdronines ar raketines priemones, tačiau pabrėžia, kad tai jau priklausytų nuo konkretaus užsakymo.

    Kada galėtų pakilti pirmasis?

    Jei užsakovas jau turi M28 parką ir perduotų lėktuvus modernizacijai, gamintojas kalba apie keliasdešimties savaičių terminą iki bazinės konfigūracijos parengimo. Jei būtų pasirinkta sudėtingesnė integracija, terminai galėtų išsitęsti iki keliolikos mėnesių.

    Naujo orlaivio gamyba naujam klientui, priklausomai nuo komplektacijos, realistiškai galėtų užtrukti 24–36 mėnesius. Esminis veiksnys – sertifikavimo ir bandymų apimtis, kuri taikos metu paprastai yra griežtesnė nei karo sąlygomis.

    „Mūsų tikslas yra greitai suteikti bazinį pajėgumą, o vėliau jį nuosekliai auginti“, – sakė T. Kieć.

    Kur M28 būtų naudingiausias

    Priešdroninis M28 pirmiausia matomas kaip papildymas antžeminėms oro gynybos priemonėms, o ne jų pakaitalas. Jo pranašumas būtų mobilumas ir galimybė veikti iš trumpų, neparuoštų ar neasfaltuotų pakilimo takų, kas padidina dislokavimo lankstumą.

    Dar viena svarbi kryptis – situacinio vaizdo kūrimas. Integravus karinio ryšio sprendimus, tokius kaip taktiniai radijo ryšio įrenginiai ar Link 16, orlaivis galėtų perduoti duomenis apie aptiktus taikinius kitoms oro gynybos grandims ir taip pagreitinti reagavimą.

    Analitikai pažymi, kad dronų grėsmė Europoje sparčiai keičiasi: daugėja pigių vienkartinių platformų, auga spiečių taktika, o dalis bepiločių tampa greitesni ir sudėtingiau aptinkami. Dėl to valstybės ieško ir nestandartinių, greitai diegiamų sprendimų, kurie užpildytų spragas tarp labai trumpųjų nuotolių priemonių ir brangesnių sistemų.

  • Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainos gynybos temomis rašanti žiniasklaida sureagavo į Lenkijos sprendimą papildomai įsigyti 96 savaeiges 155 mm artilerijos sistemas AHS Krab. Kontraktas pasirašytas gegužės 30 dieną Huta Stalowa Wola gamykloje, o jo reikšmė siejama su spartesne Lenkijos kariuomenės modernizacija ir NATO rytinio sparno stiprinimu.

    Skelbiama, kad sutarties vertė siekia apie 1,8 mlrd. eurų, o užsakymas numatytas kaip keturi divizioniniai ugnies moduliai REGINA. Kiekviename modulyje planuojama po 24 haubicas, taip pat numatomi vadovavimo ir logistikos vienetai, reikalingi brigados ar divizijos ugnies paramai.

    Kas perkama ir kam skirta

    Be pačių haubicų, pakete numatomi vadovavimo, amunicijos bei remonto ir techninės priežiūros pajėgumai, kad divizionas galėtų veikti autonomiškiau. Toks komplektavimas atitinka šiandienos karo pamokas, kai svarbu ne tik ginklas, bet ir ryšiai, atsargų papildymas bei greitas remonto ciklas.

    Krab yra 155 mm NATO standarto sistema, todėl gali naudoti plačiai Aljanse paplitusią amuniciją. Ukrainos apžvalgininkai pabrėžia, kad tokia artilerija svarbi tiek atgrasymui, tiek realiam koviniam pajėgumui, ypač vertinant Rusijos vykdomą agresiją regione.

    Ką pabrėžia Ukraina

    Ukrainos portalas Militarnyj, aprašydamas sandorį, akcentavo užsakymo mastą ir tęstinį Lenkijos sausumos pajėgų stiprinimą. Dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad Krab jau turi realios kovinės patirties, nes nuo plataus masto karo pradžios šios sistemos buvo naudojamos Ukrainos gynyboje.

    „Krab jau įrodė savo efektyvumą rusų ir ukrainiečių kare, o Ukrainos kariai jį vertino už taiklumą, mobilumą ir greitą parengimą šūviui“, – rašė Militarnyj.

    Ukrainos komentaruose taip pat primenama, kad Lenkija buvo viena pirmųjų sąjungininkių, perdavusių artilerijos sistemas Ukrainai, o vėliau Kyjivas įsigijo papildomų vienetų. Toks kontekstas dažnai pateikiamas kaip argumentas, kodėl šio tipo sistemos laikomos patikrintomis fronto sąlygomis.

    SAFE ir platesnė gynybos pramonės kryptis

    Finansavimas siejamas su SAFE programa, kuri siekia skatinti gynybos technologijų projektavimą ir gamybą Europos Sąjungoje, kartu didinant valstybių narių pasirengimą. Lenkijos atveju tai taip pat reiškia didesnį užsakymų stabilumą vietos pramonei ir greitesnį gamybos pajėgumų auginimą.

    Pastaruoju metu Huta Stalowa Wola yra siejama ir su kitais Lenkijos kariuomenės užsakymais, o Krab kontraktas išsiskiria mastu bei aiškia orientacija į artilerijos stiprinimą. Ukrainos vertinimu, tokie pirkimai siunčia signalą, kad Varšuva planuoja ilgalaikį gynybos pajėgumų augimą, remdamasi ir Ukrainos karo patirtimi.

  • Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradeda atsisakyti maždaug 900 sovietinės kilmės pėstininkų kovos mašinų BWP-1, o jų vietą palaipsniui užims naujos kartos kovos platforma „Borsuk“. Šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją regione, kai senas sovietinis parkas keičiamas modernesnėmis, geriau apsaugotomis ir dronų karo realijoms pritaikytomis sistemomis.

    Apie pokyčius pranešta pasirašius svarbų sutarčių paketą Huta Stalowa Wola gamykloje, susijusį su Europos Sąjungos iniciatyvomis gynybos pramonei. Numatyta įsigyti dar 146 „Borsuk“ pėstininkų kovos mašinas, o bendra sandorio vertė siekia apie 1 740 000 000 eurų be mokesčių.

    Šis užsakymas yra dalis didesnio 2023 metais sudaryto rėminio susitarimo, pagal kurį Lenkija ateityje galėtų įsigyti iki 1 400 tos pačios šeimos platformų. Planuojama ne tik kovinė versija, bet ir vadavietės, techninės pagalbos bei kitos specializuotos modifikacijos.

    Kodėl BWP-1 jau nebepakanka?

    BWP-1 yra 1970-ųjų konstrukcija, kuri dabartiniame mūšio lauke laikoma pasenusia. Pagrindinės problemos siejamos su silpna apsauga, pasenusiais ugnies valdymo sprendimais ir menkesnėmis išgyvenamumo galimybėmis, ypač ten, kur plačiai naudojami žvalgybiniai ir smogiamieji dronai.

    Moderniame kare net ir palyginti pigios priemonės gali greitai demaskuoti ir sunaikinti prastai apsaugotą techniką, todėl kariuomenės vis dažniau investuoja į geresnį šarvavimą, sensorius, ryšio sistemas ir aktyvesnes taktikas. Dėl to BWP-1, net ir prailginus eksploataciją, vis sunkiau pritaikyti šiandienos reikalavimams.

    Ką suteikia „Borsuk“?

    „Borsuk“ pristatomas kaip moderni Lenkijoje sukurta platforma, projektuota atsižvelgiant į šiuolaikinį mūšio lauką. Skelbiama, kad bazinė masė yra apie 28 tonos, o konstrukcija numato galimybę papildomai sustiprinti apsaugą.

    Mašina turi nuotoliniu būdu valdomą bokštelį ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka, kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis „Spike-LR“ bei „Spike-LR2“. Įguloje yra trys kariai, o desanto skyriuje telpa šeši pėstininkai, todėl platforma išlaiko tipinę pėstininkų kovos mašinos paskirtį.

    Numatyta, kad šios 146 mašinų partijos pristatymai tęsis iki 2030 metų, o finansavimo sprendimai turėtų padėti greičiau pakeisti seną techniką. Lenkijai tai tampa ir pramonės stiprinimo klausimu, nes didelė vertės dalis lieka vietos gynybos sektoriuje.

    Kur gali atsidurti nurašomos mašinos?

    Atsisakomos BWP-1 mašinos jau sulaukė Ukrainos dėmesio, nes Kyjivui nuolat reikia papildomos šarvuotos technikos, kurią būtų galima greitai įtraukti į dalinius. Nors tokios platformos nėra idealios, kare dažnai lemia ne tik technologinis lygis, bet ir kiekis, atsarginių dalių prieinamumas bei galimybė sparčiai atstatyti nuostolius.

    Ukrainos interesas siejamas ir su tuo, kad BWP-1 yra plačiai žinomas modelis, o kai kuriuose daliniuose jau yra patirties su panašios kilmės technika. Tačiau kartu akcentuojama, kad tokios mašinos reikalauja atsargaus naudojimo ir papildomų priemonių, jei jos būtų perkeliamos į didelės grėsmės zonas.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad Ukraina domisi ir pačiu „Borsuk“ projektu, tačiau tokie sprendimai priklausytų nuo gamybos pajėgumų, prioritetų Lenkijos kariuomenei ir politinių susitarimų. Regiono valstybės vis aktyviau ieško būdų didinti savo gynybos pramonės gamybą, nes paklausą lemia ilgalaikė saugumo situacija Europoje.