Tag: Maisto sauga

  • Palikite puodą per naktį: taip sultinys tampa sodresnis ir turtingesnis kolagenu

    Ilgai ant mažos kaitros verdamas sultinys laikomas vienu patikimiausių būdų išgauti gilesnį skonį ir sodresnę tekstūrą. Vietoj įprastų 3–4 valandų dalis žmonių renkasi sultinį palikti virti per naktį, kad ryte gautų tamsesnį, aromatingesnį ir natūraliai tirštesnį nuovirą.

    Esminė taisyklė paprasta: sultinys neturi smarkiai virti, jis turi tik vos vos burbuliuoti. Toks lėtas virimas padeda kaulams, mėsai ir daržovėms palaipsniui atiduoti skonį, o riebalai ir baltymai mažiau išsitaško, todėl skystis gali išlikti skaidresnis.

    Kitas dažnai minimas triukas yra šaukštas obuolių acto pačioje pradžioje, pilant tik šaltą vandenį. Nedidelis rūgštingumas gali padėti efektyviau ištraukti iš kaulų ir jungiamojo audinio dalį medžiagų, dėl kurių sultinys tampa sodresnis, tačiau acto skonis įprastai neišryškėja, nes ilgai verdant jis išgaruoja.

    Svarbu atkreipti dėmesį į saugumą ir techniką. Jei sultinys paliekamas ant viryklės, kaitra turi būti minimali, o puodas uždengtas taip, kad garai galėtų lengvai pasišalinti, bet skystis per greitai neišgaruotų.

    Patogiausia alternatyva daugeliui yra lėtaeigė viryklė, kuri stabiliai palaiko temperatūrą ilgą laiką. Jei verdate ant dujinės ar indukcinės viryklės, verta įsitikinti, kad kaitra tikrai nešokinėja, o ryte sultinį reikėtų perkošti ir greitai atvėsinti, jei nebus valgomas iš karto.

    Tokiam sultiniui dažniausiai naudojami jautienos kaulai ar šonkaulių dalys, taip pat vištiena, antis ar kita paukštiena, o aromatą suteikia morkos, petražolių šaknys, salieras, poras ir paskrudintas svogūnas. Druską daugelis rekomenduoja dėti pabaigoje, nes per naktį nugaruojant vandeniui skonis natūraliai koncentruojasi.

    Jei norite skaidraus rezultato, sultinį pradėkite nuo šalto vandens, nugraibykite susidariusias putas dar prieš užvirus ir venkite intensyvaus virimo. Ryte sultinį perkoškite per smulkų sietelį, o jei planuojate laikyti, atvėsinkite ir laikykite šaldytuve, kad jis išliktų saugus ir gaivus.

  • Manote, kad indaplovė išspręs problemą? Plovimo kempinėje bakterijos dauginasi žaibiškai

    Manote, kad indaplovė išspręs problemą? Plovimo kempinėje bakterijos dauginasi žaibiškai

    Indų plovimo kempinė daugelyje namų vis dar naudojama net ir tada, kai virtuvėje stovi indaplovė. Specialistai primena, kad kempinė yra viena nešvariausių buities priemonių, nes joje nuolat susidaro palankios sąlygos mikrobams: šiluma, drėgmė ir maisto likučiai.

    Dėl porėtos struktūros kempinė lengvai sulaiko ne tik riebalus, bet ir bakterijas, kurios greitai dauginasi vidiniuose sluoksniuose. Tai reiškia, kad plaunant indus dalis mikroorganizmų gali būti pernešama atgal ant lėkščių, stalo įrankių ar virtuvės paviršių.

    Ar padeda plovimas indaplovėje?

    Internete dažnai siūloma kempinę dezinfekuoti įdedant ją į indaplovę. Aukšta temperatūra ir ilgesnė plovimo programa iš tiesų gali sumažinti dalį bakterijų ant paviršiaus, tačiau tai nėra patikima išeitis.

    Pagrindinė problema ta, kad kempinė yra porėta, todėl šiluma ir vanduo ne visada pasiekia visus vidinius sluoksnius vienodai. Net jei bakterijų laikinai sumažėja, drėgmė ir maisto likučiai vėl sukuria idealias sąlygas greitam jų atsinaujinimui.

    Verdantis vanduo ir mikrobangų krosnelė

    Panašiai veikia ir kiti populiarūs metodai, pavyzdžiui, plikymas verdančiu vandeniu ar kaitinimas mikrobangų krosnelėje. Tokios priemonės gali sumažinti dalį mikroorganizmų, tačiau pilnai problemos paprastai neišsprendžia.

    Be to, netinkamai kaitinant galima susidurti su saugumo rizikomis, pavyzdžiui, jei kempinėje yra metalizuotų sluoksnių ar ji per sausa. Todėl buityje svarbiausia ne vienkartinė dezinfekcija, o kasdieniai įpročiai, mažinantys užterštumą.

    Ką daryti, kad rizika sumažėtų?

    Praktika rodo, kad veiksmingiausia strategija yra riboti kempinės naudojimo sritis. Virtuvėje verta turėti atskiras priemones skirtingiems darbams, kad ta pati kempinė nebūtų naudojama ir indams, ir stalviršiams, ir kriauklei.

    Kempinės nereikėtų laikyti kriauklėje, kur drėgmės būna daugiausia. Geriausia ją po naudojimo gerai perplauti, nuspausti vandenį ir padėti džiūti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje.

    Higienos specialistai taip pat pabrėžia reguliarų keitimą: kempinę rekomenduojama pakeisti nauja dažnai, o intensyviai naudojant net ir kas savaitę. Jei atsiranda nemalonus kvapas, kempinė pradeda irti ar lieka lipni, tai ženklas, kad delsti nebeverta.

  • Magdos Gessler kantrybė trūko: mėtė bulves ir rėžė, kad bistro klientams siūlo nuodus

    Lenkijos televizijos realybės šou „Kuchenne rewolucje“ (liet. Virtuvės revoliucijos) 33 sezono septintajame epizode žinoma restoratorė Magda Gessler apsilankė Turzno miestelio bistre, kurį valdo Marcin. Laidos kūrėjų teigimu, šeimai tai turėjo tapti nauju startu po skaudžių finansinių nesėkmių ir prarasto būsto.

    Tačiau vietoje laukto proveržio bistras ilgą laiką traukė mažai lankytojų, o situaciją dar labiau komplikavo netoliese atsiradusi konkurencija. Magda Gessler įvertinusi aplinkybes pabrėžė, kad vien gerų norų maitinimo versle neužtenka, jei nesilaikoma elementarių higienos ir kokybės principų.

    Didžiausias konfliktas kilo per degustaciją, kai ant stalo atsidūrė karbonadas su bulvėmis. Išgirdusi, kad bulvės buvo virtos prieš keturias valandas ir vėliau laikytos vandenyje, Magda Gessler sureagavo itin emocingai ir demonstratyviai metė bulves šeimininko pusėn.

    „Jūs čia parduodate nuodus, o ne maistą“, – sakė Magda Gessler.

    Epizode kritikos kliuvo ne tik garnyrui. Restoratorė atkreipė dėmesį į nešvarų meniu, apleistą interjerą ir virtuvės būklę, o agurkinę sriubą palygino su vandeniu po dumblių, pabrėždama, kad toks skonis ir pateikimas negali būti toleruojami viešojo maitinimo vietoje.

    Maisto saugos specialistai ne kartą yra akcentavę, kad netinkamas paruošto maisto laikymas ir temperatūrų kontrolės nepaisymas didina riziką bakterijoms daugintis. Būtent todėl maitinimo įstaigose svarbiausia yra ne tik receptai, bet ir aiški tvarka virtuvėje, darbuotojų įgūdžiai bei nuoseklus procesų valdymas.

    Laidoje vėliau prasidėjo pertvarkos etapas: pasikeitė meniu, organizacija ir pats lokalo konceptas. Po „revoliucijos“ bistras pervadintas į „Bistro Królewska Rybka“, o naujas meniu buvo orientuotas į gėlavandes žuvis, tarp jų šamą ir upėtakį.

    Epizodo pabaigoje Magda Gessler tradiciškai sugrįžo patikrinti rezultatų. Pasak laidos, šįkart pokyčiai pasiteisino: anksčiau tuščias buvęs bistras sulaukė lankytojų, o patiekalai buvo įvertinti gerokai palankiau, šeimai suteikdami realią viltį stabilizuoti verslą.

  • Magdos Gessler triukas marinuojant grybus: viena taisyklė ir skonis kaip iš močiutės rūsio

    Magdos Gessler triukas marinuojant grybus: viena taisyklė ir skonis kaip iš močiutės rūsio

    Lenkijos kulinarijos autoritetė Magda Gessler išpopuliarino paprastą marinuotų grybų taisyklę, kurią lengva įsiminti ir pritaikyti namuose. Esmė – aiški proporcija: 1 kilogramui nuvalytų grybų naudojamos 2 stiklinės vandens ir 1 stiklinė acto, o likusią skonio dalį sukuria prieskoniai.

    Praktikoje tai reiškia, kad marinatą verta ruošti ne iš akies, o laikantis santykio, nes būtent jis lemia rūgšties balansą ir konservavimo patikimumą. Per mažai acto gali sutrumpinti laikymo laiką, o per daug – užgožti grybų aromatą ir palikti aštresnį poskonį.

    Kaip išsirinkti grybus marinavimui?

    Marinuoti geriausiai tinka jauni, tvirti ir visiškai sveiki grybai, be suminkštėjimų ar pelėsio požymių. Mažesnius patogu dėti į stiklainius sveikus, o didesnius verta supjaustyti panašaus dydžio gabalėliais, kad tolygiai išvirtų.

    Paruošimo atidėlioti nereikėtų: surinktus grybus patartina nuvalyti tą pačią dieną, naudojant peiliuką, šepetėlį ar minkštą šepetį. Jei grybai labai purvini, juos galima trumpai nuplauti vėsiu vandeniu, tačiau ilgas mirkymas silpnina aromatą ir minkština minkštimą.

    Prieskoniai ir skirtingų rūšių niuansai

    Klasikinę marinatą galima pagyvinti garstyčių sėklomis, krieno gabalėliu, gvazdikėliais, trupučiu aitriosios paprikos ar vos juntamu cinamono kiekiu. Prieskonius, ypač intensyvesnius, verta dozuoti saikingai, kad jie neužgožtų pagrindinio grybų skonio.

    Skirtingos rūšys elgiasi nevienodai: baravykai ir kazlėkai dažniausiai gerai išlaiko formą, voveraitės ilgiau išlieka elastingos, o kai kurių grybų marinatas įgauna ryškesnį kvapą. Kai kuriems grybams praverčia papildomas paruošimas: pavyzdžiui, nuo lepšių ar kazlėkų dažnai nuimama slidesnė odelė, kad skystis mažiau drumstųsi.

    Saugumas: kada stiklainį mesti lauk

    Marinuoti grybai turi pastovėti, kad sugertų acto, svogūno ir prieskonių skonį, tačiau laikant būtina stebėti požymius. Jei dangtelis išsipūtė, skystis pradėjo sunktis, o atidarius atsirado putų, pelėsio ar neįprastas kvapas, tokį stiklainį reikia nedelsiant išmesti neparagaujant.

    Ypatingas atsargumas būtinas renkant ir ruošiant grybus, kuriuos lengva supainioti su kitomis rūšimis. Į stiklainius turėtų keliauti tik tie grybai, kurie atpažinti be jokių abejonių, nes nei actas, nei virimas, nei kaitinimas stiklainiuose nepašalina nuodinguose grybuose esančių toksinų.

  • Triukas su keptuve ir ledo kubeliu: taip pica vėl tampa karšta ir traški per 5 minutes

    Vakarykštė pica dažnai nuvilia: tešla sukietėja, sūris praranda elastingumą, o pašildžius mikrobangų krosnelėje dugnas neretai tampa minkštas ir guminis. Vis dėlto yra paprastas būdas atkurti beveik ką tik iškeptos picos pojūtį, neįjungiant nei orkaitės, nei mikrobangų.

    Efektyviausiai tai padaryti padeda keptuvė su dangčiu. Kaitra iš apačios sugrąžina traškumą pado sluoksniui, o uždengus keptuvę sukuriama šiluma, kuri tolygiau pašildo sūrį ir priedus, jų neperdžiovindama.

    Keptuvė ir ledo kubelis

    Šiam metodui pakanka nepridegančios keptuvės, dangčio ir vieno nedidelio ledo kubelio. Picos gabalą dėkite į sausą keptuvę ir kaitinkite ant nedidelės ugnies, kad dugnas pamažu vėl taptų traškus.

    Tuomet šalia picos, bet ne po ja, įdėkite ledo kubelį ir uždenkite keptuvę. Tirpstantis ledas virsta garais, kurie padeda sušildyti picos viršų ir greičiau vėl suminkština sūrį, tačiau tešla iš apačios išlieka apskrudusi.

    Dažniausiai pakanka 3–5 minučių, bet tikslus laikas priklauso nuo picos storio ir priedų kiekio. Plonesnė pica su mažiau ingredientų sušyla greičiau, o storesnė ar gausiai apdėta gali pareikalauti kelių papildomų minučių.

    Dažniausios klaidos kaitinant

    Didžiausia rizika yra per didelė kaitra: tuomet dugnas pradeda svilti dar neįkaitus viršui. Patikimiau kaitinti lėčiau ir retkarčiais patikrinti, ar padas jau apskrudo, o sūris pradėjo lydytis.

    Svarbu nepadauginti ledo: vieno mažo kubelio paprastai užtenka vienam gabalui. Per daug vandens garų gali sumažinti traškumą ir pica taps drėgnesnė, nei norėtųsi.

    Baigiant šildyti verta trumpam nuimti dangtį ir palikti picą keptuvėje dar keliolika sekundžių. Taip išgaruos drėgmės perteklius, o dugnas išliks ryškiau traškus.

    Kaip saugiai laikyti picos likučius

    Picos skonis po pašildymo labai priklauso nuo laikymo sąlygų. Palikta atviroje dėžėje ji greičiau išdžiūsta ir lengvai prisigeria šaldytuvo kvapų, todėl gabalus geriau perkelti į sandarų indą arba sandariai uždengti maistine plėvele.

    Maisto saugos rekomendacijos pabrėžia, kad paruoštas maistas neturėtų ilgai stovėti kambario temperatūroje: kuo ilgiau jis paliekamas ant stalo, tuo didesnė mikroorganizmų dauginimosi rizika. Dėl to picą į šaldytuvą verta padėti kuo greičiau, o prieš valgant įsitikinti, kad gabalas gerai sušilęs.

  • Dedate bulves į šaldytuvą? Štai kodėl jos greičiau genda ir kur laikyti, kad nesužaliuotų

    Dedate bulves į šaldytuvą? Štai kodėl jos greičiau genda ir kur laikyti, kad nesužaliuotų

    Bulvės dažnai atsiduria ten, kur namuose lieka laisvos vietos: šaldytuve, po kriaukle ar plastikinėje pakuotėje. Tačiau toks laikymas neretai sutrumpina jų galiojimą ir pablogina skonį. Specialistai pabrėžia, kad bulvėms svarbiausia vėsa, tamsa ir gera oro cirkuliacija.

    Ilgiau laikomos šilumoje bulvės greičiau pradeda leisti daigus, o šviesa skatina žalsvą spalvą ant luobelės. Žalsvėjimas dažniausiai reiškia, kad bulvėje daugėja natūralių glikoalkaloidų, įskaitant solaniną. Dėl to tokias vietas verta vertinti atsargiai, ypač jei bulvė dar ir karti.

    Kur bulvėms geriausia vieta

    Tinkamiausia vieta yra vėsi, tamsi ir sausa patalpa, kur oras gali laisvai cirkuliuoti. Praktikoje tai dažniausiai būna sandėliukas, vėsi spintelė, rūsys ar kita gerai vėdinama, nuo saulės apsaugota erdvė. Svarbu bulvių nelaikyti šalia radiatoriaus, orkaitės ar saulėto lango.

    Nors šaldytuvas atrodo saugus pasirinkimas, labai žema temperatūra ne visada tinka ilgalaikiam laikymui. Vėsioje aplinkoje dalis krakmolo gali virsti cukrumi, todėl bulvės įgauna saldesnį skonį, o kepant ar gruzdinant jos greičiau tamsėja. Dėl šios priežasties šaldytuvas dažniau tinka trumpam laikui, bet ne kaip pagrindinė vieta atsargoms.

    Pakuotė daro daugiau, nei manote

    Dažna klaida yra bulves palikti plastikinėje parduotuvės pakuotėje, kur lengvai kaupiasi drėgmė. Drėgmė skatina pelėsį ir puvimą, todėl bulvėms reikia kvėpuojančios taros. Geriau rinktis popierinį maišą, pintą krepšį ar ventiliuojamą dėžę, kuri neužsidaro sandariai.

    Bulvių nereikėtų plauti prieš laikymą, nes papildoma drėgmė paspartina gedimą. Pravartu atsargas peržiūrėti kas kelias dienas ir iš karto pašalinti minkštėjančias ar pradėjusias pūti bulves. Taip sumažinsite riziką, kad suges ir likusios.

    Kada bulves geriau išmesti

    Jei bulvė šiek tiek susiraukšlėjusi, bet išlieka kieta ir be pelėsio, ją dažnai dar galima panaudoti nuluptus storesnį sluoksnį. Visai kas kita, jei matote pelėsį, jaučiate puvimo kvapą ar bulvė tapo minkšta. Tokios bulvės laikomos nesaugios.

    Ypatingo dėmesio reikalauja žalios vietos ir stipriai sudygusios bulvės. Nedideles pažaliavusias vietas žmonės neretai nupjauna, tačiau jei bulvė stipriai pažaliavusi, karti ar gausiai išleidusi daigus, ją verčiau išmesti. Saugiausia taisyklė paprasta: jei kyla abejonių dėl kvapo, skonio ar išvaizdos, geriau nerizikuoti.

  • Šių grybų niekada nedžiovinkite: po vandens išgarinimo jie gali tapti pavojingu nuodu

    Šių grybų niekada nedžiovinkite: po vandens išgarinimo jie gali tapti pavojingu nuodu

    Grybų džiovinimas daugeliui yra įprastas būdas pasiruošti atsargų žiemai, tačiau ne visos miško gėrybės tam tinka. Specialistai primena, kad džiovinant dalis medžiagų grybuose susikoncentruoja, todėl rizika gali išaugti. Ypač atsargiai reikėtų vertinti rūšis, kurių saugumas kelia diskusijų net ir valgant šviežias.

    Didžiausias dėmesys dažnai skiriamas žalsvajai meškutei, kuri kai kur vis dar laikoma valgoma, bet daugelyje Europos šalių nerekomenduojama. Būtent šis grybas siejamas su sunkiais apsinuodijimo atvejais, apie kuriuos pranešta nuo XXI amžiaus pradžios. Džiovinimas šiuo atveju laikomas ypač rizikingu, nes išgaravus vandeniui, galimai kenksmingos medžiagos tampa labiau koncentruotos.

    Kodėl džiovinimas gali būti pavojingas?

    Džiovinant grybai netenka didelės dalies drėgmės, todėl tampa lengvesni, ilgiau laikosi ir užima mažiau vietos. Tačiau kartu su vandeniu neišnyksta visos biologiškai aktyvios medžiagos, o jų santykinis kiekis porcijoje gali padidėti. Dėl to tai, kas mažesniais kiekiais nesukelia ryškių simptomų, po džiovinimo gali veikti stipriau.

    Su žalsvąja meškute siejami pranešimai apie rabdomiolizę, būklę, kai ima irti raumenų skaidulos, o tai gali baigtis inkstų pažeidimu. Rizika ypač siejama su didesniais kiekiais ir kartotiniu vartojimu, todėl tokio grybo atsargoms ruošti nerekomenduojama. Jei kyla abejonių dėl rūšies ar paruošimo, saugiausia jos atsisakyti.

    Kokius grybus geriau ruošti kitaip?

    Ne tik žalsvoji meškutė laikoma netinkama džiovinimui. Dalis grybų po džiovinimo praranda skonį, gali tapti kartūs arba įgyti nemalonų poskonį, todėl juos dažniau patariama virti ar kepti. Tai ypač dažnai taikoma įvairiems lakštabūdžiams grybams, kurių kulinarinės savybės džiovinant suprastėja.

    Praktinė taisyklė paprasta: labai vandeningi grybai džiūsta sunkiai ir netolygiai, todėl didėja gedimo ir mikrobiologinės taršos rizika. Jei drėgmė neišgaruoja iki galo, produktas gali pradėti pelyti laikant, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo sausas. Tokius grybus geriau suvartoti greitai arba konservuoti kitais būdais.

    Ką svarbu žinoti renkant ir ruošiant?

    Saugumas prasideda nuo tikslaus atpažinimo, nes panašiai atrodančių rūšių miškuose netrūksta. Jei kyla bent menkiausių abejonių, verta pasitarti su patyrusiais grybautojais ar kreiptis į specialistus, o ne remtis vien nuotraukomis. Taip pat svarbu nepiktnaudžiauti dideliais kiekiais net ir tradiciškai valgomais grybais.

    Apsinuodijimo simptomai gali pasireikšti skirtingai, nuo virškinimo sutrikimų iki bendro silpnumo ar raumenų skausmų, todėl delsti nereikėtų. Įtarus apsinuodijimą grybais, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus ir, jei įmanoma, išsaugoti likusius grybus identifikavimui. Tai gali padėti greičiau nustatyti priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.

  • Kibernetinė ataka sustabdė šaldymą: „Intermarché“ ir „Coopérative U“ išmeta tonas maisto

    Kibernetinė ataka sustabdė šaldymą: „Intermarché“ ir „Coopérative U“ išmeta tonas maisto

    Prancūzijoje šimtai prekybos tinklų „Intermarché“ ir „Coopérative U“ parduotuvių patyrė kibernetinę ataką, nukreiptą į šaldymo ir šaldiklių valdymo sistemas. Dėl sutrikimų daliai parduotuvių teko skubiai nurašyti šviežius ir šaldytus produktus, o nuostoliai dar skaičiuojami.

    „Intermarché“ nurodė, kad paveikta maždaug 150–200 parduotuvių, o „Coopérative U“ teigimu, sutriko beveik 100 jų prekybos vietų. Ataka, kaip skelbiama, prasidėjo sekmadienio vakarą ir palietė būtent įrangą, reikalingą palaikyti saugią temperatūrą maisto produktams.

    Kas nutiko šaldymo įrangai?

    Žiniasklaida pranešė, kad atakuotojai galėjo nuotoliniu būdu inicijuoti šaldymo sistemų atitirpinimo ciklą, taip sukeldami temperatūros režimų pažeidimus. Tokiais atvejais, siekiant laikytis maisto saugos taisyklių, produktai dažnai turi būti utilizuojami, net jei vizualiai atrodo tinkami vartoti.

    „Intermarché“ atstovai teigė, kad kai kuriose parduotuvėse teks „išmesti visus produktus“ iš šviežių ir šaldytų prekių kategorijų. Bendrovė taip pat perspėjo, kad draudimo apsauga ne visada apima tokio pobūdžio incidentus, todėl finansinė rizika gali tekti pačioms įmonėms.

    Prokuratūra pradėjo tyrimą

    Paryžiaus prokuratūra patvirtino pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl didelio masto kibernetinės atakos, paveikusios kelių didžiųjų maisto mažmeninės prekybos tinklų šaldymo patalpas. Tyrimo tikslas – identifikuoti nukentėjusius, susieti techninius sutrikimus su deklaruojama žala ir įvertinti padarinius, įskaitant galimus signalizacijų suveikimus.

    „Coopérative U“ vadovas Dominique Schelcher ataką pavadino beprecedente, pabrėždamas, kad smūgis suduotas infrastruktūrai, būtina šviežių produktų išsaugojimui ir kasdieniam žmonių apsirūpinimui maistu.

    „Taikytis į įrangą, kuri būtina šviežių produktų išsaugojimui ir žmonių aprūpinimui maistu, yra itin rimta ir iki šiol neregėta. Tai nepriimtina“, – sakė Dominique Schelcher.

    Kodėl taikinys – šaldymo sistemos?

    Kibernetinio saugumo ekspertai jau kurį laiką perspėja, kad didžiausia rizika kyla ne tik biuro sistemoms, bet ir operacinei infrastruktūrai, kuri valdo realius procesus: temperatūrą, energiją, ventiliaciją, signalizaciją ir logistiką. Prekybos tinklams tai reiškia, kad viena ataka gali akimirksniu virsti prekių trūkumu lentynose, dideliu maisto švaistymu ir reputacine krize.

    Šis incidentas sutapo su platesniu Europos institucijų ir valstybių dėmesiu kritinės infrastruktūros apsaugai nuo vadinamųjų hibridinių atakų. Prancūzija pastaraisiais metais yra ne kartą įvardijusi būtinybę stiprinti tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atsparumą, ypač ten, kur kibernetiniai sutrikimai gali turėti tiesioginių pasekmių visuomenės saugumui.

  • Kibernetinė ataka Prancūzijos prekybos centruose išjungė šaldymo sistemas: maistą teko utilizuoti

    Kibernetinė ataka Prancūzijos prekybos centruose išjungė šaldymo sistemas: maistą teko utilizuoti

    Prancūzijoje kilęs kibernetinio saugumo incidentas paveikė kelių didžiųjų prekybos tinklų šaldymo įrangą, todėl daliai parduotuvių teko skubiai išimti iš apyvartos šviežius ir šaldytus produktus. Situaciją stebi šalies vyriausybė, o tyrimą koordinuoja nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra ANSSI, bendradarbiaudama ir su Europos partneriais.

    Premjero biuras pranešė, kad už situacijos stebėseną asmeniškai atsakingas gynybos ministras Sébastien Lecornu. ANSSI pavesta įvertinti atakos mastą, nustatyti pažeidžiamas vietas ir pateikti rekomendacijas, kaip kuo greičiau atkurti kritinių sistemų veikimą bei sumažinti riziką, kad panašūs incidentai kartosis.

    Pirmadienį vietos žiniasklaida skelbė, kad paveiktos galėjo būti šimtai parduotuvių. Prekybos tinklai Intermarché ir Cooperative U naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad patyrė poveikį, o dalyje parduotuvių dėl sutrikusių šaldymo grandinių reikėjo utilizuoti dalį šviežių ir šaldytų prekių.

    Cooperative U vadovas Dominique Schelcher viešai nurodė, kad nuo sekmadienio nakties ataka palietė kelių tinklo parduotuvių šalčio gamybos infrastruktūrą. Tuo metu Europos Komisijos žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe Hansen pasmerkė incidentą ir užsiminė, kad informacija apie galimą poveikį sieja ir su „Leclerc“, nors pats tinklas viešai nebuvo patvirtinęs, kad yra nukentėjęs.

    Anot Prancūzijos institucijų, ANSSI nustatė programinės įrangos spragą, susijusią su Danijos įmone, ir dėl jos jau susisiekė su tiekėju. Pranešimuose taip pat minima, kad incidentas galėjo būti susijęs su šaldymo įranga, siejama su „Danfoss“, tačiau bendrovė iš karto komentaro nepateikė.

    Toks atvejis primena, kad prekybos tinklų infrastruktūra jau seniai nebėra vien kasos ar sandėlio sistemos: šaldymo kontrolė, temperatūrų stebėsena ir nuotolinis valdymas dažnai veikia per pramoninius valdiklius ir centralizuotas platformas. Kibernetinė ataka į šią grandį gali tiesiogiai virsti nuostoliais, maisto saugos rizika ir sutrikusiu tiekimu, todėl institucijos akcentuoja tiek techninių pažeidžiamumų užlopymą, tiek aiškias incidentų valdymo procedūras.

    ANSSI kartu su Europos partneriais vertina, ar analogiškos konfigūracijos ir ta pati programinė įranga galėjo būti naudojama ir kitose šalyse. Tai ypač svarbu dėl to, kad šaldymo įrangos tiekimo grandinės ir nuotolinio administravimo sprendimai dažnai būna standartizuoti, o vienos spragos išnaudojimas gali greitai peržengti valstybių sienas.

    Kol kas nėra pateikta viešai patvirtintos informacijos, kas konkrečiai įvykdė ataką ir ar buvo reikalauta išpirkos. Institucijos ragina kritinių sistemų operatorius ir tiekėjus peržiūrėti prieigos valdymą, atnaujinimų diegimo tvarką bei segmentuoti tinklus taip, kad sutrikimai nepersimestų iš administracinių sistemų į pramoninę įrangą.

  • Užvirusios bulvės šaldytuve: kiek dienų saugu laikyti ir kada geriau nedelsti išmesti

    Virtos bulvės dažnai lieka po pietų, o vakare kyla klausimas, ar jas dar verta pasilikti. Specialistų rekomendacijos gana aiškios: svarbiausia virtas bulves greitai atvėsinti ir laikyti stabiliai žemoje temperatūroje šaldytuve.

    Pagal JAV Žemės ūkio departamento maisto saugos gaires, virtas daržoves, įskaitant bulves, šaldytuve paprastai saugu laikyti 3–4 dienas. Tam būtina sąlyga, kad šaldytuvas būtų ne šiltesnis nei 4 laipsniai Celsijaus, o maistas į jį patektų laiku.

    Praktinė taisyklė paprasta: virtas bulves reikėtų padėti į šaldytuvą ne vėliau kaip per 2 valandas po virimo. Jei bulvės visą naktį stovėjo ant stalo ar kaitroje virtuvėje, jas patikimiau išmesti, nes vien pakartotinis pašildymas rizikos nepašalina.

    Kaip teisingai atvėsinti?

    Didžiausia klaida yra dėti į šaldytuvą visą karštą puodą. Didelis kiekis vėsta per lėtai, be to, laikinai pakelia šaldytuvo temperatūrą, todėl rizika didėja ir kitiems produktams.

    Patikimiau bulves perkelti į švarų, negilų indą su dangčiu, kad jos greičiau atvėstų. Jei bulvės laikomos su padažu ar riebesniais priedais, higiena ir greitas atšaldymas tampa dar svarbesni.

    Ką rodo tyrimai?

    Mokslinėje literatūroje kartojama ta pati mintis: laikas ir temperatūra yra kritiniai veiksniai. Tyrimai su bulvių patiekalais rodo, kad net ir šaltį pakeliančios bakterijos, pavyzdžiui, Bacillus cereus, gali išlikti ir tam tikromis sąlygomis daugintis, jei produktai laikomi per šiltai.

    Dėl to 10 laipsnių Celsijaus šaldytuve nėra saugi riba, net jei maistas atrodo normaliai. Kitaip tariant, virtoms bulvėms svarbus ne tik dienų skaičius, bet ir reali šaldytuvo temperatūra.

    Požymiai, kada neberizikuoti

    Jei bulvės pasidarė gleivėtos, atsirado pelėsis, juntamas rūgštus kvapas ar neįprastas skonis, jų valgyti nebereikėtų. Vis dėlto vien kvapas ar išvaizda nėra patikimas saugumo testas, nes pavojingi mikroorganizmai ne visada palieka aiškius požymius.

    Norint sumažinti riziką, geriausia planuoti likučių suvartojimą per 3–4 dienas ir šildyti tik tiek, kiek suvalgysite iš karto. Šildant svarbu, kad bulvės būtų karštos ir viduje, tačiau tai nėra priežastis gelbėti maistą, kuris ilgai stovėjo kambario temperatūroje.