CP v2

Tag: Naftos kainos

  • Pusmečio ekonomikos testas: Hormuzo sąsiauris, nafta ir DI gali perrašyti 2026 metų prognozes

    Pusmečio ekonomikos testas: Hormuzo sąsiauris, nafta ir DI gali perrašyti 2026 metų prognozes

    Trapus susitarimas, didelė kaina

    2026 metų antroji pusė pasaulio ekonomikai gali tapti lūžio tašku, nes svarbiausi rizikos veiksniai susijungia į vieną grandinę. „Oxford Economics“ pabrėžia, kad kertinis klausimas yra JAV ir Irano paliaubų tvarumas ir tai, ar įtampa Persijos įlankoje neperaugs į naują energijos kainų šoką.

    Konsultacijų bendrovė prognozuoja spartesnį augimą metų pabaigoje, jei naftos kainos išliks žemesnės ir tai sustiprins namų ūkių perkamąją galią. Tačiau analitikai pripažįsta, kad ilgalaikio susitarimo tikimybė išlieka labai neapibrėžta.

    „Šio susitarimo patvarumas lems, ar pasaulio ekonomika gaus energijos skatinamą infliacijos mažėjimo postūmį, ar patirs antrą naftos šoką“, – sakė „Oxford Economics“ vyriausiasis pasaulio ekonomistas Ryanas Sweetas.

    Hormuzo sąsiauris kaip barometras

    Įtampa Hormuzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų dujų dalis, finansų rinkoms yra vienas jautriausių signalų. Bet koks ilgiau trunkantis laivybos sutrikimas šiame taške paprastai akimirksniu persiduoda į kuro kainas, draudimo įmokas, logistikos kaštus ir galiausiai į vartotojų kainas.

    Straipsnyje aprašoma, kad po naujų atakų regione naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc., o „Brent“ rūšies nafta viršijo maždaug 72 eurus už barelį. Tokie svyravimai rodo, kad rinka vis dar įkainoja konflikto eskalacijos riziką, net jei politiniai kanalai formaliai lieka atviri.

    Skirtingos prognozės ir įkaitintos rinkos

    Naftos kainų scenarijai šiuo metu smarkiai išsiskiria, o tai didina neapibrėžtumą įmonių planavime ir investuotojų sprendimuose. „Oxford Economics“ atveju paliaubų išlaikymas reikštų švelnesnes infliacijos trajektorijas ir mažesnį spaudimą palūkanoms, o nutrūkus susitarimui rizika greitai peržengtų energetikos ribas.

    Tuo pat metu kiti rinkos dalyviai numato brangesnės naftos kelią. Skirtingi vertinimai iš esmės remiasi tuo pačiu kintamuoju, geopolitiniu stabilumu, todėl vienas naujas incidentas regione gali greitai pakeisti vyraujantį rinkos naratyvą.

    Muitai, prekyba ir DI grandinės

    Kitas svarbus rizikos blokas yra prekybos politika, ypač JAV muitų režimo pokyčiai ir galimos papildomos priemonės Kinijos atžvilgiu. „Oxford Economics“ vertinimu, tarifų pokyčiai gali didinti bendrą muitų naštą ir kartu slopinti prekybos apimtis, o tai ypač jautru eksportuotojams ir pramonės ciklams.

    Šios įtampos susikerta su DI bumu, nes DI ekosistema priklauso nuo lustų, serverių ir kitų komponentų tiekimo grandinių, kurių didelė dalis sutelkta Šiaurės Rytų ir Pietryčių Azijoje. Jei energijos ir transporto kaštai vėl šokteltų, tai galėtų išauginti ir DI infrastruktūros kainą, o kartu paveikti technologijų sektoriaus vertinimus biržose.

    „Taikos susitarimo žlugimas neapsiribotų vien nafta: jis smogtų DI tiekimo grandinėms Azijoje, griežtintų centrinių bankų toną ir greitai sugriežtintų finansines sąlygas“, – sakė Ryanas Sweetas.

    Centriniai bankai ir politinis kalendorius

    Palūkanų normų kryptis 2026 metų antroje pusėje išliks priklausoma nuo infliacijos duomenų ir energijos kainų, o centriniai bankai gali būti priversti reaguoti greičiau nei tikisi rinkos. Jei nafta brangtų ilgesnį laiką, tai sustiprintų antrinės infliacijos riziką ir apsunkintų sprendimą švelninti pinigų politiką.

    Be ekonominių rodiklių, svarbų vaidmenį turės ir politiniai ciklai, galintys daryti įtaką Artimųjų Rytų procesams bei fiskalinei politikai Europoje. Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad prognozių paklaida tokiose sąlygose didėja, todėl įmonėms ir gyventojams verta ruoštis platesniam scenarijų spektrui.

  • Nafta šovė į viršų, biržos smunka: Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigtos

    Nafta šovė į viršų, biržos smunka: Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigtos

    Trečiadienį pasaulio rinkas sudrebino išaugusi įtampa tarp JAV ir Irano: naftos kainos šoktelėjo daugiau kaip 6 proc., o Europos ir Azijos biržose įsivyravo išpardavimas. Investuotojai reagavo į žinias, kad Vašingtonas nebelaiko galiojančiu laikino susitarimo dėl paliaubų.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime Ankaroje, paklaustas apie laikino supratimo memorandumo su Iranu ateitį, pareiškė, kad, jo vertinimu, susitarimas iš esmės baigtas. Tokia retorika rinkoms reiškia didesnę riziką, jog konfliktas gali atsinaujinti ir persimesti į energetikos tiekimo grandines.

    „Manau, kad viskas baigta. Aš nenoriu su jais turėti reikalų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Po pareiškimų JAV Centrinė vadavietė paskelbė, kad per naktį smogė daugiau kaip 80 taikinių Irane. Pranešta apie atakas prieš vadovavimo ir kontrolės infrastruktūrą, pakrančių radarus, priešlaivinių raketų pajėgumus bei objektus, siejamus su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu.

    Rinkų nervingumą sustiprino ir žinia, kad Vašingtonas atšaukė išimtį, kuri buvo leidusi Iranui atnaujinti naftos eksportą. Tokie sprendimai didina neapibrėžtumą dėl pasiūlos, ypač turint omenyje Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų prekybos dalis.

    Nafta brangsta, akcijos pinga

    Tarptautinis „Brent“ etalonas dienos eigoje pabrango daugiau kaip 6 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta kilo panašiu tempu iki maždaug 70 eurų. Kainos grįžo prie lygių, kurie buvo matomi dar iki konflikto eskalacijos metų pradžioje.

    Europoje smuko pagrindiniai indeksai: Vokietijos DAX buvo nusileidęs daugiau kaip 2 proc., Prancūzijos CAC 40 krito virš 2 proc., o Londono FTSE 100 prarado apie 1,5 proc. JAV ateities sandoriai taip pat signalizavo neigiamą sesijos pradžią.

    Azijoje nuotaikos buvo panašios: Tokijo „Nikkei 225“ krito apie 2 proc., o Pietų Korėjos „Kospi“ smuko daugiau kaip 5 proc. Investuotojai čia vienu metu vertino ir geopolitinę riziką, ir pastaruoju metu suintensyvėjusį spaudimą technologijų sektoriui.

    Technologijų akcijoms smūgis tęsiasi

    Pastarosiomis savaitėmis daugelyje rinkų ryškėjo ženklai, kad dalis su DI susijusių akcijų buvo įkainotos pernelyg optimistiškai, o bet koks sukrėtimas paskatina pelnų realizavimą. Dėl to technologijų bendrovės jautriau reaguoja į brangstančią energiją, geopolitinius pranešimus ir kapitalo kainos lūkesčius.

    Pietų Korėjoje smuko „Samsung Electronics“ ir „SK Hynix“ akcijos, o JAV rinkose antradienį žemyn traukė kelių lustų gamintojų kotiruotės, prisidėjusios prie „Nasdaq“ kritimo. Tuo pat metu energetikos sektoriaus įmonės išsiskyrė kilimu, nes investuotojai perėjo prie aktyvų, kurie paprastai laimi brangstant žaliavoms.

    Žaliavų rinkose brango JAV doleris, o auksas ir sidabras pigo, atspindėdami platesnį rizikos perskirstymą. Analitikai pabrėžia, kad artimiausiu metu rinkų kryptį gali lemti naujos antraštės apie padėtį Artimuosiuose Rytuose ir bet kokie signalai dėl tiekimo saugumo Hormūzo sąsiauryje.

  • OPEC+ vėl didina gavybą, bet naftos kainos smunka: ar degalai Europoje dar pigs?

    OPEC+ vėl didina gavybą, bet naftos kainos smunka: ar degalai Europoje dar pigs?

    Sprendimas priimtas kainoms krintant

    OPEC+ aljansui priklausančios septynios šalys sutarė rugpjūtį padidinti bendrą naftos gavybą 188 000 barelių per parą. Tai jau penktas iš eilės mėnuo, kai grupė žengia nedidelį žingsnį didesnės pasiūlos link.

    Sprendimas priimtas tuo metu, kai naftos kainos tarptautinėse rinkose nusileido iki lygių, artimų buvusiems prieš Irano karo pradžią. Būtent kainų kritimas ir prislopusi geopolitinė įtampa tapo svarbiu fonu šiam OPEC+ žingsniui.

    Kas didina daugiausia

    Šį kartą susitarimas apima Saudo Arabiją, Rusiją, Iraką, Kuveitą, Kazachstaną, Alžyrą ir Omaną. Šios šalys tęsia laipsnišką savanoriškų ribojimų mažinimą, apie kurį buvo paskelbta 2023 metais.

    Didžiausia dalis teks Saudo Arabijai ir Rusijai, kurios kiekviena planuoja pridėti po 62 000 barelių per parą. Kitos valstybės didinimus paskirstys likusioje bendroje 188 000 barelių per parą kvotoje.

    „Šalys ir toliau stebės ir vertins rinkos sąlygas, o siekdamos palaikyti stabilumą laikysis atsargaus požiūrio“, – teigiama grupės pareiškime.

    Naftos rinką spaudžia ne tik kvotos

    Rinkos dinamika pasikeitė dėl vilčių, kad padėtis regione stabilizuojasi, ir dėl laipsniško laivybos atsigavimo Hormūzo sąsiauryje. Iki konflikto per šią arteriją, vertinant pasauliniu mastu, buvo gabenama apie penktadalis naftos, todėl bet koks sutrikimas čia greitai atsiliepia kainoms.

    Vis dėlto komercinis srautas dar nėra grįžęs į ankstesnį lygį, o Iranas viešai perspėjo dėl griežtos reakcijos tanklaiviams, kurie nukryptų nuo patvirtintų maršrutų. Tai reiškia, kad kainų rizika visiškai niekur nedingo, net jei trumpuoju laikotarpiu vyrauja kritimo tendencija.

    Ką tai gali reikšti Europai

    Naftos kainos pokyčiai Europoje dažniausiai veikia degalų kainas su kelių savaičių vėlavimu, o galutinis efektas priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio santykio, ir nuo perdirbimo maržų, ir nuo vietinių mokesčių. Todėl vien žemesnė „Brent“ kaina automatiškai negarantuoja tokio paties masto degalų pigimo degalinėse.

    Kita vertus, didesnė pasiūla kartu su atsargesnėmis geopolitinėmis nuotaikomis paprastai mažina kainų šuolių tikimybę. OPEC+ taip pat signalizuoja, kad prireikus galėtų pristabdyti ar net apsukti didinimus, jei rinkos sąlygos vėl taptų įtemptos.

    OPEC+ šalys kitą kartą situaciją ir tolesnius veiksmus planuoja aptarti rugpjūčio 2 dieną. Rinkos dalyviai iki tol stebės ir realų gavybos atsigavimą, ir laivybos saugumą regione, nuo kurio priklauso fizinės naftos tiekimo grandinės.

  • Azijos biržose – staigus technologijų kritimas: mikroschemų išpardavimas sukaustė rinkas

    Azijos biržose – staigus technologijų kritimas: mikroschemų išpardavimas sukaustė rinkas

    Azijos akcijų biržos ketvirtadienį daugiausia smuko, investuotojams masiškai parduodant puslaidininkių bendrovių akcijas. Rinkos jautriai reagavo į nuotaikų pasikeitimą technologijų sektoriuje ir laukė svarbių JAV darbo rinkos duomenų.

    Didžiausias spaudimas teko Pietų Korėjos indeksui „Kospi“, kuris smuko apie 5 proc., nes ryškiai krito didžiausių lustų gamintojų vertė. „SK Hynix“ akcijos smuko beveik 8 proc., o „Samsung Electronics“ prarado daugiau kaip 6 proc.

    Japonijoje „Nikkei 225“ mažėjo maždaug 1,5 proc., o puslaidininkių įrangos gamintoja „Tokyo Electron“ smuko apie 5,6 proc. Taivano „Taiex“ krito apie 1,1 proc., o „TSMC“, didžiausia pasaulyje sutartinė mikroschemų gamintoja, atpigo apie 1,8 proc.

    Bangą Azijoje sustiprino ankstesnė silpna sesija Volstrite, kur puslaidininkių akcijos taip pat patyrė išpardavimą. „Micron Technology“ krito daugiau nei 10 proc., o „Intel“ smuko apie 9 proc.

    Investuotojų nerimą didino diskusijos, ar milžiniškos didžiųjų technologijų įmonių investicijos į DI infrastruktūrą ilgainiui nesukurs perteklinės pasiūlos ir neapsunkins pelningumo. Dalis rinkos dalyvių vertina, kad DI paklausa augs, tačiau tempas gali būti lėtesnis, nei prognozuota metų pradžioje.

    Europa – ramesnė pradžia

    Europos biržos dieną pradėjo santūriai, pagrindiniams indeksams svyruojant siaurame intervale. „Euro Stoxx 50“ ir platesnis „Stoxx 600“ prekybos pradžioje judėjo mažiau nei 1 proc. ribose.

    Tuo metu Jungtinės Karalystės FTSE 100, Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Ispanijos IBEX kryptis buvo nežymiai teigiama, o Italijos FTSE MIB kilo kiek labiau. Investuotojai Europoje taip pat laukė signalų iš JAV apie ekonomikos būklę ir palūkanų normų perspektyvą.

    Nafta pinga, dėmesys – JAV darbo rinkai

    Naftos kainos tęsė kritimą ir grįžo žemiau lygio, buvusio iki įtampos Artimuosiuose Rytuose šuolio metų pradžioje, rinkai vertinant tiekimo atsigavimo scenarijų. „Brent“ rūšies nafta smuko apie 1 proc. iki maždaug 66 eurų už barelį, o JAV WTI krito apie 3 proc. iki maždaug 64 eurų.

    Dėmesys krypo į JAV darbo rinkos rodiklius, kurie paskelbti anksčiau dėl JAV Nepriklausomybės dienos. Rinkos dalyviai vertina, kad stipresni nei tikėtasi duomenys galėtų padidinti spaudimą palūkanų normoms išlikti aukštesnėms ilgiau, o tai paprastai slopina rizikingesnių aktyvų, įskaitant technologijų akcijas, apetitą.

  • Irakas grasina pasitraukti iš OPEC: dėl Ormūzo krizės karteliui kyla reali skilimo rizika

    Irakas siunčia signalą OPEC

    Irakas svarsto galimybę pasitraukti iš OPEC, jei organizacija nesutiks peržiūrėti jam taikomų gavybos ribojimų ir leisti išgauti daugiau naftos. Apie tokius signalus iš Bagdado pranešta remiantis valdžios šaltiniais, o pačiai organizacijai tai būtų vienas skaudžiausių smūgių per pastaruosius metus.

    Irakas yra antras pagal gavybą OPEC narys ir viena iš penkių valstybių, 1960 metais įkūrusių organizaciją kartu su Saudo Arabija, Iranu, Kuveitu ir Venesuela. Dėl to Bagdado pasitraukimas būtų ne tik ekonominis, bet ir simbolinis lūžis.

    Ormūzo sąsiauris ir pajamų kritimas

    Bagdado argumentas siejamas su pastarojo meto trikdžiais Ormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga dalis Persijos įlankos naftos ir dujų srautų. Suvaržymai ir rizikos veiksniai šiame maršrute tiesiogiai mažina eksporto apimtis, o kartu ir biudžeto įplaukas.

    Irakas turi nustatytą leidžiamą gavybos lygį, tačiau reali gamyba tam tikrais laikotarpiais smuko dėl logistikos ir eksporto apribojimų. Vyriausybei tai reiškia spaudimą kompensuoti prarastas pajamas didinant gavybą, kai tik techninės galimybės ir eksportas leidžia.

    Kodėl OPEC skilimas taptų rinkos įvykiu

    OPEC daugelį dešimtmečių veikė kaip kartelis, koordinuojantis dalies pasaulinės naftos gavybos apimtis ir taip darantis įtaką kainoms. Vis dėlto organizacijos disciplina dažnai stringa: kvotos ne kartą buvo pažeidinėjamos, o narių interesai skiriasi dėl biudžetų poreikių, politikos ir investicijų į pajėgumus.

    Jei Irakas pasitrauktų, OPEC prarastų vieną didžiausių gamintojų, o tai didintų riziką, kad kitos valstybės taip pat sieks daugiau laisvės. Rinkai tai reikštų mažesnį koordinavimo svorį ir didesnę tikimybę, kad pasiūla svyruos staigiau, o kainų dinamika taps sunkiau prognozuojama.

    Situaciją paaštrintų ir tai, kad regione egzistuoja papildomi pasiūlos veiksniai: bet koks didesnis naftos grįžimas į rinką iš Irano ar kitų gamintojų, taip pat gavybos augimas už OPEC ribų, galėtų stumti kainas žemyn. Dėl to dalis narių yra linkę riboti gavybą, kad apsaugotų pajamas.

    Kartelio įtaka istorijoje ir šiandien

    OPEC įtakos viršūnė dažnai siejama su 1973 metų naftos krize, kai dėl geopolitinių sprendimų ir eksporto apribojimų naftos kainos šoktelėjo kelis kartus, o daugelyje šalių kilo energetikos sukrėtimas. Ilgainiui tai paskatino taupymo priemones, alternatyvių šaltinių paiešką ir naujų telkinių plėtrą.

    Būtent po tokių sukrėtimų pasaulinė rinka tapo labiau diversifikuota, o didžiausi gamintojai šiandien yra ne vien OPEC šalys. Dėl to kartelio gebėjimas „vienu sprendimu“ pakeisti pasaulio ekonomiką sumažėjo, tačiau organizacijos signalai vis dar išlieka svarbūs tiek kainodarai, tiek investuotojų lūkesčiams.

    Ar Irako grasinimai virs realiu sprendimu, kol kas neaišku. Derybose reikšmę turės ir regioninė politika: Bagdado santykiai su Rijadu paprastai vertinami kaip palankesni nei kai kurių kitų Persijos įlankos sostinių, todėl kompromisas dėl gavybos ribų dar gali būti pasiektas.

  • Naftos kainos sminga: „Brent“ pirmąkart nuo karo su Iranu pradžios krito žemiau 74 dolerių

    Naftos kainos sminga: „Brent“ pirmąkart nuo karo su Iranu pradžios krito žemiau 74 dolerių

    Kainas spaudžia mažėjanti įtampa

    Tarptautinės etaloninės „Brent“ naftos kaina birželio 24 dieną trumpam smuko žemiau 74 JAV dolerių už barelį ir tai nutiko pirmą kartą nuo karo su Iranu pradžios vasario pabaigoje. Rinka vis labiau iš kainos „išima“ geopolitinės rizikos priedą, kuris konfliktui įsiliepsnojus buvo smarkiai išpūtęs kotiruotes.

    Palyginimui, karo įkarštyje „Brent“ buvo pakilusi iki maždaug 118 JAV dolerių už barelį, tad dabartinis lygis reiškia apie 40 proc. kritimą nuo aukštumų. Vis dėlto kaina išlieka aukštesnė nei prieš pat konfliktą fiksuotas maždaug 72,48 JAV dolerio lygis.

    Hormūzo sąsiauris ir sankcijų klausimas

    Investuotojų nuotaikas gerino ženklai, kad tanklaivių eismas per Hormūzo sąsiaurį pamažu atsigauna, o derybos tarp JAV ir Irano juda į priekį. Analitikų vertinimu, net ir dalinis logistikos sutrikimų mažėjimas sumažina „draudimo“ efektą naftos kainoje.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: prieš konfliktą per jį kasdien plaukdavo apie 125–140 laivų, o pervežamų naftos ir naftos produktų apimtys siekdavo maždaug 20 mln. barelių per dieną. Tai sudaro maždaug ketvirtadalį pasaulinės jūrinės naftos prekybos.

    Tarptautinė energetikos agentūra skelbė, kad birželio pradžioje Jungtinių Arabų Emyratų naftos eksportas buvo atsistatęs iki beveik 85 proc. prieškarinio lygio ir siekė apie 4,3 mln. barelių per dieną, kai kovą buvo kritęs iki maždaug 1,9 mln. barelių. Šie skaičiai rinkai tapo signalu, kad tiekimo grandinės Persijos įlankoje grįžta į stabilesnį ritmą.

    Kartu prekiautojai vis dažniau vertina scenarijų, kad Irano naftos eksportas galėtų grįžti į rinką platesniu mastu, jei būtų išlaikytas sankcijų švelninimas ir pasiektas tvirtesnis politinis susitarimas. Kita vertus, išlieka nesutarimų dėl branduolinių patikrų ir sankcijų režimo, todėl rinkos dalyviai pabrėžia, kad teigiamas kainų efektas gali būti trapus.

    JAV dėmesys degalų kainoms

    Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Teisingumo departamentas tirs naftos bendroves dėl galimo nepagrįsto kainų kėlimo. Pasak jo, degalų kainos degalinėse nekrenta taip greitai, kaip pinga žaliavinė nafta.

    „Kitaip tariant, vartotojai yra apgaudinėjami. Nurodžiau Teisingumo departamentui nedelsiant tai ištirti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Tokie pareiškimai paprastai didina politinį spaudimą energetikos sektoriui, tačiau kainų dinamika degalinėse dažnai vėluoja dėl atsargų, logistikos ir perdirbimo maržų. Rinkos analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad trumpalaikiai svyravimai naftos biržose ne visada iškart persiduoda galutiniam vartotojui.

    Auksas pinga, o rinkos laukia infliacijos duomenų

    Tuo pat metu auksas birželio 24 dieną smuko žemiau 4 000 JAV dolerių už unciją ribos pirmą kartą nuo 2025 metų lapkričio. Kainą žemyn stūmė stiprėjantis JAV doleris ir lūkesčiai, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos arba dar būti didinamos.

    Rinkų dėmesys krypsta į JAV infliacijos rodiklius ir centrinių bankų signalus, nes palūkanų trajektorija tiesiogiai veikia tiek aukso patrauklumą, tiek ir platesnį investuotojų apetito rizikai vaizdą. Esant didesnėms palūkanoms, auksas, kaip pajamingumo nemokantis turtas, dažnai praranda dalį konkurencinio pranašumo.

  • Europos palūkanų normų šuolio prognozės blėsta: ką keičia pinganti nafta ir obligacijų kritimas

    Finansų rinkose vis dažniau persvarstomas scenarijus, kad Europoje ir JAV palūkanų normos artimiausiu metu sparčiai kils. Tam įtakos turi atslūgęs energijos kainų spaudimas, ypač pigusi nafta, mažinanti riziką, kad infliacija vėl įsisiūbuos.

    Investuotojų lūkesčiai paprastai greitai keičiasi, kai keičiasi žaliavų kainos, infliacijos rodikliai ir centrinių bankų komunikacija. Dėl to rinkose mažėja tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas imsis kelių agresyvių žingsnių iš eilės.

    Kas keičia ECB kryptį?

    Euro zonoje po naftos kainos kritimo dalis ekonomistų sumažino prognozes dėl palūkanų didinimo masto. Kai energija pinga, silpsta ir antrinės infliacijos bangos rizika, todėl monetarinės politikos griežtinimo poreikis tampa mažiau skubus.

    Rinkos vertinimu, vienas papildomas palūkanų normų didinimas rudenį atrodo realesnis nei keli žingsniai iš eilės. ECB atstovai akcentuoja, kad sprendimai priklausys nuo naujų duomenų, ekonomikos aktyvumo ir infliacijos dinamikos, o ne nuo iš anksto nustatyto grafiko.

    „Sprendimų tempą ir mastą lems duomenys, o energijos kainų šokai reikalauja labiau subalansuotos reakcijos“, – sakė ECB atstovė.

    Obligacijų pajamingumai traukiasi

    Mažėjant infliacijos ir palūkanų didinimo baimei, krinta ir obligacijų pajamingumai, o tai reiškia, kad jų kainos kyla. Toks judėjimas matomas ne tik JAV ar Vokietijoje, bet ir regiono rinkose, kur jautrumas lūkesčiams dėl palūkanų paprastai didesnis.

    Krentantis pajamingumas valstybei yra palankus signalas, nes naujų skolos emisijų metu galima skolintis geresnėmis sąlygomis. Ilgainiui tai gali prisidėti ir prie mažesnių finansavimo kaštų ekonomikoje, nors bankų paskolų kainose šis efektas pasirodo ne iš karto.

    Sveikatos sistemai reikia daugiau pinigų

    Kita ryški tema regione – augančios viešųjų paslaugų išlaidos, ypač sveikatos apsaugoje, kur didelę biudžeto dalį sudaro atlyginimai. Kai darbo užmokesčio fondas kyla greičiau nei sistemos pajamos, susidaro finansavimo spraga, kurią tenka dengti papildomomis įplaukomis arba skolinimusi.

    Vertinimai rodo, kad vien tik planuojamiems įsipareigojimams dėl atlyginimų indeksavimo gali prireikti maždaug 1 050 000 000 eurų papildomo finansavimo. Tai didina spaudimą biudžetui ir kelia klausimą, ar trūkumas bus dengiamos dotacijomis, ar didesne skola.

    DI bumas kelia kainas ir lūkesčius

    Pasaulinėse rinkose išlieka ir kita tendencija – didžiulės investicijos į DI infrastruktūrą, ypač duomenų centrus ir pažangius lustus. Augantis poreikis atminties sprendimams stiprina tiekėjų derybinę galią ir gali kelti komponentų kainas visoje tiekimo grandinėje.

    Tai svarbu ne tik technologijų bendrovėms: brangesni komponentai ilgainiui gali atsispindėti ir galutinių įrenginių kainose. Tuo pačiu investuotojai vis dažniau vertina, ar DI plėtra bus finansuojama tvariai ir ar investicijos atsipirks ne tik tiekėjams, bet ir galutiniams paslaugų teikėjams.

    Apibendrinant, pinganti nafta ir nuslūgę infliacijos lūkesčiai verčia rinkas atsargiau vertinti spartaus palūkanų normų kilimo scenarijų. Tuo pat metu viešųjų finansų iššūkiai ir DI investicijų bumas išlieka faktoriais, galinčiais keisti prognozes bet kuriuo naujų duomenų etapu.

  • Trumpo perspėjimas Omanui dėl Hormūzo sąsiaurio: Vašingtonas atmeta Iranui palankų mokestį

    Ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo svarstomą planą, pagal kurį Omanas ir Iranas galėtų kartu taikyti mokestį laivams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį. Baltuosiuose rūmuose jis pareiškė, kad toks modelis būtų nepriimtinas, ir pažėrė griežtų perspėjimų Omanui.

    „Omanas elgsis kaip visi kiti, arba mums teks juos susprogdinti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, kuriuo, įvairių tarptautinių vertinimų duomenimis, paprastai keliauja apie penktadalis pasaulinės naftos srautų. Dėl to net daliniai trikdžiai čia greitai persiduoda į naftos ir degalų kainas bei laivybos draudimo įkainius.

    Pastaraisiais mėnesiais sąsiaurio pralaidumas tapo vienu kertinių klausimų derybose, siekiant užbaigti JAV ir Irano karą. Straipsnyje minimų aplinkybių fone teigiama, kad Iranas faktiškai buvo apribojęs laivybą, o tai didino įtampą rinkose ir kėlė nerimą dėl tiekimo grandinių.

    Derybos ir Omano vaidmuo

    Omanas ilgą laiką palaiko darbinius ryšius su Vašingtonu ir dažnai veikia kaip tarpininkas regioniniuose konfliktuose. Šalis yra dalyvavusi užkulisinėse pastangose mažinti įtampą su Iranu, įskaitant kontaktus dėl Teherano branduolinės programos ir platesnių saugumo klausimų.

    Vis dėlto šį kartą Vašingtono pozicija išliko kieta: Trumpas pabrėžė, kad Iranas neturi įgyti jokios kontrolės ar išskirtinių teisių Hormūzo sąsiauryje. JAV lyderis taip pat akcentavo, kad sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    „Sąsiauris turi būti atviras visiems. Tai tarptautiniai vandenys. Niekas jo nekontroliuos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV Valstybės departamentas viešojoje erdvėje pakartojo prezidento toną, sustiprindamas signalą, kad bet kokie bandymai įvesti regioninį mokestį ar sukurti bendrą valdymo mechanizmą su Iranu būtų vertinami kaip grėsmė laisvai laivybai. Tuo metu Omano atstovai išsamiau komentuoti situacijos iš karto negalėjo.

  • Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Pasaulinės naftos rinkos pastarosiomis dienomis išlieka nervingos dėl Irano signalų, kad Hormuzo sąsiauryje galėtų atsirasti nuolatinis mokestis laivams. Ši siaura jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulio energijos tiekimo grandinėje, todėl bet kokie pokyčiai joje greitai persiduoda kainoms.

    Įtampa sustiprėjo po pranešimų apie JAV smūgius Iranui ir tuo pat metu skambančių užuominų, kad galimas politinis susitarimas. Rinkoms tai reiškia prieštaringą žinutę: vienu metu didėja eskalacijos rizika, bet kartu paliekama erdvės deryboms.

    Mokestis už laivybą?

    Rinkoje aptarinėjamas scenarijus, kad Iranas kartu su Omanu galėtų imtis sąsiaurio reguliavimo ir taikyti vadinamąjį aplinkosauginį mokestį arba tranzito rinkliavą. Viešai skelbiama informacija apie tokio mokesčio mechanizmą kol kas fragmentiška, todėl dalyviai vertina ne tik kainą, bet ir precedento riziką.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei yra sakęs, kad „jokio rinkliavos mokesčio nėra“, tačiau pabrėžė, jog laivybos kontrolė ir ekosistemos išsaugojimas Persijos įlankoje bei Omano jūroje turi kaštų.

    Kodėl tai taip svarbu?

    Per Hormuzo sąsiaurį keliauja reikšminga dalis pasaulio jūra transportuojamos naftos, o bet koks trikdis čia paveikia tiekimo saugumą nuo Europos iki Azijos. Dėl to net ir diskusijos apie papildomą mokestį gali padidinti kainų svyravimus, nes prekiautojai įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Analitikai įspėja, kad problema gali būti ne vien pati rinkliavos suma, o tai, ar valstybės ir rinkos dalyviai apskritai sutiktų su tranzito mokesčio principu. Tokiu atveju būtų kvestionuojamas laisvos laivybos principas ir atsirastų naujas spaudimo instrumentas ateities konfliktuose.

    Kainos ir tiekimo grandinės rizika

    Rinkose minimas orientyras, kad mokestis galėtų siekti apie 1 eurą už barelį, nors patvirtintų detalių nėra. Kai naftos kaina aukšta, toks priedas rinkai atrodo mažiau skausmingas, tačiau kainoms kritus jis taptų santykinai didesne našta importuotojams arba eksportuotojams, kurie būtų priversti dalį kaštų prisiimti.

    Neapibrėžtumą didina ir klausimas, kiek patikimos būtų siuntos net ir pasiekus politinį susitarimą. Jei laivybos srautai išlieka sumažėję, rinkoje išlieka tiekimo trūkumo baimė, o tai palaiko didesnius svyravimus ir brangesnį draudimą bei logistiką.

    „Žmonės bijo užimti poziciją, kai dėl derybų būklės skamba tiek daug prieštaringų žinučių“, – sakė S&P Global Energy vadovas Dave’as Ernsbergeris.

    Ekspertų vertinimu, net ir stabilizuojantis situacijai, grįžimas prie įprastų srautų gali užtrukti, nes susidaro laivų eilės, o tiekimo grandinės reaguoja su vėlavimu. Todėl rinkos dalyviai artimiausiu metu toliau stebės ne tik politinius pareiškimus, bet ir realius tanklaivių judėjimo duomenis regione.

  • JAV smūgiai Iranui, naujas FED vadovas ir rekordinės kelionių kainos: kas vyksta rinkose?

    JAV smūgiai Iranui, naujas FED vadovas ir rekordinės kelionių kainos: kas vyksta rinkose?

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose

    JAV Centrinė vadovybė pranešė, kad JAV pajėgos sudavė smūgius Iranui, teigdamos, jog tai buvo savigynos veiksmai, skirti apsaugoti amerikiečių karius nuo grėsmių. Žinia paskelbta tuo metu, kai Vašingtonas viešai kalbėjo apie derybų pažangą ir galimą susitarimą su Teheranu.

    Rinkos tokiose situacijose pirmiausia vertina riziką energijos tiekimui ir geopolitinį neapibrėžtumą, todėl jautriausiai reaguoja naftos kainos. Bet koks eskalacijos scenarijus, ypač susijęs su laivybos saugumu regione, gali greitai persiduoti degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Iranas savo ruožtu pareiškė ketinantis reaguoti į paliaubų pažeidimus, o tai didina nerimo foną dėl tolesnių veiksmų. Investuotojams tai reiškia didesnį svyravimą žaliavų ir gynybos sektoriuose bei atsargesnį požiūrį į rizikingesnį turtą.

    Naujas etapas JAV centriniame banke

    Kevinas Warshas oficialiai pradėjo eiti JAV Federalinės rezervų sistemos vadovo pareigas ir tapo vienu akyliausiai stebimų žmonių finansų rinkose. Investuotojai vertina, ar keisis palūkanų normų politika ir kokią žinutę naujas vadovas siųs dėl infliacijos suvaldymo bei ekonomikos augimo.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pabrėžė norą, kad centrinis bankas būtų nepriklausomas, tačiau kartu signalizavo lūkestį, kad palūkanų normos turėtų mažėti greitai. Tokia dvilypė komunikacija dažnai tampa papildomu kintamumu obligacijų ir akcijų rinkose.

    Fed stebėtojai taip pat svarsto, ar bus koreguojamas centrinio banko vaidmuo finansų rinkose, įskaitant aiškesnes taisykles, kada ir kaip jis turėtų įsikišti krizės metu. Nuo šių sprendimų priklauso ne tik skolinimosi kaina JAV, bet ir pasaulinis kapitalo judėjimas.

    Technologijų lenktynės ir kelionių brangimas

    Technologijų sektoriuje dėmesį traukia „Huawei“ paskelbtas naujas išmaniųjų telefonų lustų projektavimo metodas „LogicFolding“, kuris gali pakeisti konkurencinę dinamiką Kinijos rinkoje. JAV eksporto ribojimų kontekste tokie sprendimai stiprina vietinius tiekimo grandinės pajėgumus ir daro spaudimą tarptautiniams žaidėjams.

    Ši kryptis reikšminga ir DI plėtrai, nes lustų ekosistema tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip greitai šalys ir įmonės gali diegti pažangius skaičiavimo sprendimus. Kuo labiau fragmentuojasi tiekimo grandinės, tuo labiau skiriasi ir technologinės plėtros tempai skirtinguose regionuose.

    Tuo pat metu vartotojus spaudžia ir brangstančios vasaros kelionės: JAV fiksuotas aukščiausias per ketverius metus skrydžių kainų lygis, o degalų kainos prieš didžiuosius kelionių savaitgalius buvo pakilusios iki aukščiausio taško nuo 2022 metų. Didesnės transporto išlaidos paprastai persiduoda ir paslaugų kainoms, todėl atostogų sezonas daugeliui tampa brangesnis nei tikėtasi.

    Prie kainų spaudimo prisideda ir bendras vartojimo prekių bei pramogų pabrangimas, mat infliacija išlieka vienu svarbiausių veiksnių, formuojančių namų ūkių išlaidas. Dėl to tiek keliautojai, tiek verslai vis dažniau ieško lankstesnių maršrutų, ankstyvo pirkimo ir alternatyvių kelionės datų.

    Investuotojams šiandienos fonas aiškus: geopolitika kelia riziką energijai, Fed kryptis lemia skolinimosi kainą, o technologijų varžybos ir DI infrastruktūra tampa ilgalaikiu konkurencijos pagrindu. Visi šie veiksniai kartu didina rinkų jautrumą naujienoms ir skatina atsargesnį pozicionavimą.