CP v2

Tag: Naftos kainos

  • Nafta šoka aukštyn: JAV ir Irano įtampa įkaitino rinkas, FED griežtina toną

    Nafta šoka aukštyn: JAV ir Irano įtampa įkaitino rinkas, FED griežtina toną

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, o Azijos biržose įsivyravo atsargumas: investuotojai vienu metu vertino atsinaujinusią JAV ir Irano eskalaciją bei griežtesnius signalus dėl palūkanų normų JAV.

    Rinkų nuotaikas labiausiai veikė dvi kryptys. Viena vertus, geopolitinė rizika Persijos įlankos regione pakurstė baimes dėl tiekimo, kita vertus, JAV centrinio banko vadovo Kevino Warsho retorika padidino tikimybę, kad palūkanos gali būti keliamos.

    FED signalai didina nervingumą

    Kalboje Džeksono Holio simpoziume Vajominge K. Warsh pabrėžė, kad dėl palūkanų normų sprendimų bus vertinama, ar bazinė infliacija pakankamai sparčiai artėja prie tikslo. Investuotojai tai interpretavo kaip pasirengimą griežtinti politiką, jei kainų spaudimas nemažės.

    Šiuo metu infliacija JAV siekia 3,7 proc., o FED siekiamas tikslas yra 2 proc. Aukštesnės energijos kainos laikomos vienu svarbiausių veiksnių, dėl kurių infliacijos mažėjimas stringa, todėl rinkos jautriai reaguoja į bet kokius naftos brangimo impulsus.

    „Turime būti įsitikinę, kad bazinė infliacija aiškiai ir pakankamu greičiu juda link mūsų tikslo. Priešingu atveju turime ką veikti“, – sakė Kevinas Warsh.

    Po tokių komentarų didėjo trumpalaikių JAV iždo obligacijų pajamingumai, stiprėjo doleris, o auksas, kuriam palankesnės žemesnės palūkanos, smuko. Azijoje labiausiai spaudimą patyrė technologijų sektorius, kuriam brangstantis skolinimasis ypač aktualus dėl didelių investicijų į DI infrastruktūrą.

    Dėmesys artėjančiai JAV statistikai

    Artimiausioms rinkų kryptims lemiamos gali būti svarbios makroekonominės ataskaitos iki kito FED sprendimo. Šią savaitę investuotojai laukia darbo rinkos duomenų, o kitą savaitę bus skelbiamas vartotojų kainų indeksas.

    Rinkose vyrauja nuostata, kad net ir nedideli nukrypimai nuo prognozių gali smarkiai padidinti svyravimus palūkanų, valiutų ir akcijų rinkose. Dėl to portfelių valdytojai linkę mažinti riziką, ypač tada, kai kartu kyla geopolitinis neapibrėžtumas.

    Hormūzo sąsiauris vėl kelia įtampą

    Naftos kainų šuolį paskatino pranešimai apie JAV smūgius Irano raketų paleidimo įrenginiams nedidelėje saloje Hormūzo sąsiauryje. Iranas atsakė smogdamas JAV kariniams taikiniams Jordanijoje, o tai sugrąžino vadinamąjį geopolitinį priedą į naftos kainodarą.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetinių koridorių, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų srautų. Kai laivyba ar draudimo sąlygos regione griežtėja, rinka paprastai įkainoja tiekimo riziką ir kainos reaguoja staigiais šuoliais.

    Nors pastaruoju metu fiziniai srautai buvo kiek atsigavę nuo blogiausių lygių, nauja eskalacija priminė, kad situacija išlieka trapi. Prekybininkams tai signalas, jog bet koks incidentas sąsiauryje gali greitai pakeisti kainų trajektoriją ir iš naujo pakurstyti infliacinius lūkesčius visame pasaulyje.

  • Karas Persijos įlankoje perbraižo energetiką: kas laimi iš OIE, anglies ir brangių degalų

    Karas Persijos įlankoje ir sutrikęs naftos bei suskystintų gamtinių dujų tiekimas tapo vienu ryškiausių pastarųjų mėnesių sukrėtimų energetikos rinkoms. Dėl įtampos svarbiuose tranzito keliuose brangstant iškastiniam kurui, daugelis valstybių Europoje ir Azijoje spartina sprendimus, kurie mažintų priklausomybę nuo importo.

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pastaraisiais metais nuosekliai fiksuoja augantį atsinaujinančios energetikos pajėgumų plėtrą, o tokie sukrėtimai ją dar labiau pagreitina. Energetikos politika vis dažniau remiasi ne vien klimato tikslais, bet ir saugumo argumentu: kuo daugiau vietinės gamybos, tuo mažiau pažeidžiamumo kainų šuoliams.

    OIE pagreitis ir saulės bumas

    Didžiausias trumpalaikis laimėtojas šiame etape yra atsinaujinantys energijos ištekliai, ypač saulės elektrinės. Stogų fotovoltinės sistemos ir dideli saulės parkai diegiami greičiau nei tradiciniai energijos gamybos projektai, o jų savikaina daugelyje rinkų tapo konkurencinga net be išskirtinių subsidijų.

    Šalyse, kur elektros kainos jautriai priklauso nuo importuojamo kuro, saulės ir vėjo generacija vertinama kaip būdas stabilizuoti sąskaitas ir sumažinti tiekimo rizikas. Kartu auga ir investicijos į tinklų modernizavimą bei energijos kaupimą, nes nepastoviai generacijai reikia lankstesnės sistemos.

    Anglis grįžta kaip saugumo pagalvė

    Vis dėlto rinkos reakcija nėra vien kryptinga. Kai kuriose šalyse, siekiant užtikrinti stabilų elektros tiekimą, trumpuoju laikotarpiu vėl didinamas anglies panaudojimas, nes ji lengviau sandėliuojama, o jos tiekimo grandinės dažnai labiau diversifikuotos.

    Tokia kryptis kelia dilemą: energetinis saugumas trumpam gali nustelbti klimato tikslus, o didesnis anglies deginimas didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Europos Sąjungoje ši tendencija paprastai vertinama kaip laikina, tačiau ji parodo, kad perėjimui prie mažataršės energetikos būtini ir atsarginiai pajėgumai.

    Brangūs degalai stumia elektrifikaciją

    Transportas išlieka didžiausias naftos vartotojas, todėl kainų šuoliai labiausiai matomi degalinėse ir logistikos grandinėse. Dėl brangesnio kuro dalis vartotojų ir verslų greičiau persvarsto pasirinkimus: daugiau dėmesio skiriama elektromobiliams, viešajam transportui, maršrutų optimizavimui ir efektyvesniems automobiliams.

    Didėjanti elektrifikacija siejama ir su gamybos bei eksporto dinamika, ypač Azijoje, kur elektromobilių sektorius išlieka vienu sparčiausiai augančių. Kartu tai didina spaudimą elektros sistemoms: auga paklausa, todėl dar svarbesnės tampa vietinės generacijos investicijos, kaupimo sprendimai ir tinklų pralaidumas.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetikos miksą keisti brangu, o aukštesnės palūkanų normos gali lėtinti didelius infrastruktūros projektus. Dėl to transformacija dažnai vyksta dviem greičiais: greitai plečiamos saulės ir vėjo elektrinės, bet lygiagrečiai kai kur laikinai grįžtama prie anglies ar ilgiau išlaikomi dujiniai pajėgumai.

    „Energetikos sistemos pertvarka reikalauja didelių investicijų, o brangesnis kapitalas didina pradinės plėtros kaštus, todėl kelias į dekarbonizaciją nėra vienakryptis“, – sakė DNV transformacijos perspektyvų vadovas Sverre Alvik.

    Artimiausiu metu daug lems tai, ar išliks sutrikimai strateginiuose tiekimo keliuose ir kiek greitai rinką papildys nauji suskystintų gamtinių dujų pajėgumai. Tačiau jau dabar matyti, kad karinė įtampa tapo papildomu katalizatoriumi: energetikos politika vis dažniau orientuojasi į pigesnius, vietinius ir greitai diegiamus sprendimus.

  • JAV skelbia Iranui ekonominį D dienos ultimatumą: kas laukia naftos ir pasaulio rinkų?

    JAV skelbia Iranui ekonominį D dienos ultimatumą: kas laukia naftos ir pasaulio rinkų?

    JAV stiprina ekonominį spaudimą Iranui po to, kai iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė pradedantis vadinamąją ekonominę D dieną. Pasak jo, tai esą didžiausias iki šiol finansinis puolimas, nukreiptas prieš priešininką, o konkrečios priemonės turėtų būti pristatytos artimiausiu metu.

    Viešuose pareiškimuose Bessentas teigė, kad Vašingtonas siekia „nutraukti visas ekonomines gyvybės linijas“, kurios, JAV vertinimu, palaiko Teherano režimą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau taip pat kalbėjo apie ypač griežtą ekonominę operaciją, tačiau iki šiol nebuvo detalizuota, kokie tiksliai apribojimai bus įgyvendinti.

    Pagal iš anksto nubrėžtą kryptį sankcijų paketas gali remtis vadinamosiomis antrinėmis sankcijomis. Jos paprastai taikomos ne tik tiesioginiams sankcionuojamiems subjektams, bet ir trečiųjų šalių bendrovėms bei finansų tarpininkams, kurie padeda apeiti ribojimus ar palaiko prekybą, pavyzdžiui, nafta, draudimu, laivyba ar atsiskaitymais.

    JAV iždo sekretorius perspėjo valstybes ir įmones, kurios toliau perka ar gabena Irano naftą, užtikrina finansinius srautus per valiutų keityklas ar laisvąsias ekonomines zonas, tvarko laivų registrus arba padeda vykdyti degalų perkrovimą jūroje. Anot jo, bet kokie likę ryšiai gali paspartinti ir pačių tarpininkų izoliaciją tarptautinėse rinkose.

    Naftos kainos kol kas krenta

    Nepaisant aštrėjančios retorikos, pirmadienio rytą naftos kainos smuko. „Brent“ rūšies nafta siekė apie 78 eurus už barelį ir buvo maždaug 2 proc. žemiau nei penktadienį, o „West Texas Intermediate“ – apie 73 eurus už barelį, maždaug 1,5 proc. žemiau nei savaitės pabaigoje.

    Rinkos dalyviai tokį judėjimą dažnai aiškina pelnų fiksavimu po ankstesnių šuolių ir atsargesniais vertinimais, kol nėra paskelbtos konkrečios sankcijų detalės. Kainoms įtaką daro ir logistinės naujienos apie tanklaivių srautus Hormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis.

    Remiantis laivybos duomenimis, vieną naktį pietiniu kanalu praplaukė apie 40 tanklaivių, gabenusių maždaug 16 000 000 barelių naftos. Vis dėlto bendri srautai, vertinant ilgesnį laikotarpį, tebėra mažesni nei prieš suintensyvėjus regioninei įtampai.

    Ko gali tikėtis investuotojai

    Kol kas rinkose vyrauja laukimo režimas: JAV akcijų indeksų ateities sandoriai fiksavo neigiamą kryptį, o Europos biržose reikšmingų pokyčių nebuvo. Investuotojams svarbiausia ne deklaracijos, o tai, ar sankcijos bus nukreiptos į pirkėjus, draudikus, bankus ir laivybos grandinę, nes būtent čia gali atsirasti didžiausi trikdžiai.

    Jeigu antrinės sankcijos bus pritaikytos plačiai, padidėtų rizika energijos tiekimo grandinėms ir atsiskaitymams, o tai paprastai kelia nepastovumą naftos ir akcijų rinkose. Kita vertus, jei priemonės bus labiau tikslinės ar įgyvendinamos etapais, kainų reakcija gali išlikti ribota, ypač jei fiziniai srautai per Hormūzo sąsiaurį nesutriks.

    JAV iždo sekretorius žadėjo artimiausiu metu paskelbti konkrečias priemones ir jų taikymo apimtį. Būtent šios detalės nulems, ar ekonominė D diena taps trumpalaike rinkos baime, ar pradės naują griežtesnių ribojimų etapą, galintį paveikti energijos kainas ir prekybos maršrutus.

  • JAE nutraukė prekybą su Iranu: po raketų incidento smūgis finansams ir Hormūzo sąsiauriui

    JAE nutraukė prekybą su Iranu: po raketų incidento smūgis finansams ir Hormūzo sąsiauriui

    Sprendimas po įtampos eskalacijos

    Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė stabdantys visą prekybą, komercinius mainus ir finansines operacijas su Iranu iki atskiro pranešimo. Šis žingsnis reiškia vieno svarbiausių Irano prekybos partnerių regione ryšių nutraukimą karo ir augančių saugumo rizikų fone.

    Sprendimas paskelbtas po incidento, kai, Abu Dabio teigimu, į šalį buvo paleistos dvi balistinės raketos, nukreiptos į laivybą. Abi nukrito į jūrą, o viena – JAE teritoriniuose vandenyse; Teheranas tvirtina į JAE netaikęs.

    „Atsižvelgiant į regiono eskalaciją, visa prekyba, komerciniai mainai ir finansinės operacijos su Iranu sustabdytos iki atskiro pranešimo“, – sakė JAE užsienio reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos departamento vadovė Afra Al Hameli.

    Ką konkrečiai stabdo Abu Dabis

    JAE pabrėžė įsipareigojimą saugoti tarptautinės finansų sistemos vientisumą ir laikytis tarptautinės teisės bei pasaulinių standartų. Kartu buvo akcentuota, kad dialogo galimybė formaliai neatmetama, tačiau prioritetu tampa rizikų suvaldymas.

    Skelbiama, kad sustabdymas apima tiesioginius sandorius, komercinį apsikeitimą ir finansinius pervedimus. Tuo pat metu nebuvo aiškiai įvardyta, ar priemonės apims operacijas, kurios galėtų būti vykdomos per trečiąsias šalis.

    Kontekstas ypač jautrus dėl to, kad JAE ilgą laiką buvo reikšminga sankcionuoto Irano prekybos kryptis, o šalyje gyvena gausi iraniečių bendruomenė. Pranešama, kad anksčiau jau buvo atšauktas ambasadorius, taip pat uždarytos su Iranu siejamos mokyklos ir ligoninė.

    Hormūzo sąsiauris ir smūgis energijos rinkai

    Įtampą didina ir incidentai Hormūzo sąsiauryje, kuris yra kritinis pasaulinei naftos ir krovinių logistikai. Pastarosiomis savaitėmis buvo atakuoti keli su valstybine naftos bendrove „ADNOC“ siejami tanklaiviai, o JAE teigia, kad nukentėjusiųjų nebuvo.

    Abu Dabis atakas įvardijo kaip laivybos laisvės pažeidimą ir spaudimą ekonominiais metodais, ragindamas nedelsiant nutraukti karo veiksmus bei visiškai ir besąlygiškai atverti sąsiaurį. Iranas savo ruožtu atmeta kaltinimus ir ginčija pretenzijas dėl veiksmų prieš JAE.

    Energetikos duomenys rodo, kad naftos srautai per Hormūzo sąsiaurį smarkiai susitraukė: vidutiniškai per parą gabenama apie 4,9 mln. barelių, palyginti su 21,6 mln. barelių per parą 2025 metų pabaigoje. JAV Energetikos informacijos administracija prognozuoja, kad ribojimai trumpuoju laikotarpiu išliks, o grįžimas į iki konflikto buvusias apimtis gali užtrukti iki 2027 metų pradžios.

    Šis fonas didina naftos kainų nepastovumą: „Brent“ kainos prognozė trečiajam metų ketvirčiui siekia apie 77 eurus už barelį. Rinkos dalyviai vertina ne tik fizinę pasiūlą, bet ir transportavimo bei draudimo kaštų šuolius, kurie konfliktinėse zonose gali augti ypač greitai.

    Situaciją dar labiau komplikuoja griežta Vašingtono retorika dėl jūrinės blokados ir prieštaringi pareiškimai apie galimas derybas su Teheranu. Regiono valstybėms tai reiškia riziką atsidurti spaudimo kryžkelėje – tarp saugumo garantijų, ekonominių interesų ir eskalacijos grėsmės.

  • Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Rinkos sureagavo į naftos brangimą

    Europos vyriausybių skolos vertybiniai popieriai patyrė stiprų išpardavimą, o ilgalaikės obligacijų palūkanos pakilo į daugiametes aukštumas. Investuotojai vis labiau vertina riziką, kad dėl įtampos aplink Iraną užsitęsęs energijos kainų šuolis vėl įpliesks infliaciją.

    Rinkose tai reiškia paprastą mechanizmą: kylant infliacijos lūkesčiams, obligacijų kainos paprastai krenta, o jų pajamingumai kyla. Toks judėjimas brangina valstybių skolinimąsi ir didina spaudimą pinigų politikos formuotojams.

    Prancūzija ir Vokietija pasiekė rekordus

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 4,10 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per 17 metų. Vokietijos 10 metų etaloninis vertybinis popierius perkopė 3,25 proc. ribą ir priartėjo prie aukščiausio taško nuo 2011 metų.

    Ilgo termino skolos vertybiniai popieriai brango pigiau ir dėl to, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgesnį laikotarpį, kai neapibrėžtumas dėl geopolitikos ir kainų dinamikos išlieka didelis. Tai ypač juntama 30 metų obligacijų segmente, kuris jautriausiai reaguoja į infliacijos ir biudžetų tvarumo baimes.

    ECB lūkesčiai pasislinko į griežtinimą

    Augant naftos kainoms ir atsinaujinus diskusijoms apie užsitęsusią infliaciją, rinkos vis dažniau įkainoja griežtesnę euro zonos pinigų politiką. Pagal palūkanų normų išvestinių priemonių signalus ECB indėlių palūkanų norma 2027 metų kovą gali siekti apie 2,76 proc., kai šiuo metu ji yra 2,25 proc.

    Investuotojų vertinimu, didėja tikimybė, kad ECB gali kelti palūkanas jau rugsėjį, jei energijos kainų šokas persiduos į platesnį kainų lygį. Tokiu atveju ilgalaikiai pajamingumai paprastai kyla dar prieš priimant sprendimus, nes rinka iš anksto pervertina būsimą palūkanų trajektoriją.

    „JAV ir Irano taikos derybų žlugimas padidino riziką, kad energijos kainos išliks aukštos visus metus, o tai gali išlaikyti infliaciją didesnę, nei tikėtasi, ir padidinti tikimybę, kad centriniai bankai kels palūkanas“, – sakė „Quilter Cheviot“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris.

    Spaudimas jaučiamas ir JAV

    Ne tik Europa, bet ir JAV susiduria su brangstančiu skolinimusi: 30 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,33 proc., aukščiausio lygio nuo 2007 metų. Tai rodo, kad investuotojai globaliai perskirsto riziką ir reikalauja didesnės grąžos už ilgą terminą.

    Tuo pat metu Jungtinėje Karalystėje 30 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,85 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2026 metų gegužės. Šie judėjimai didina finansavimo kainą ne tik valstybėms, bet ir verslui bei gyventojams, nes dalis paskolų palūkanų ilgainiui siejasi su rinkos normomis.

    Kodėl pajamingumai kyla dar labiau

    Obligacijų rinką slegia ne vien palūkanų normų lūkesčiai ir infliacija, bet ir didelė skolos pasiūla. Investuotojai stebi, kokiais mastais skolinasi didžiosios ekonomikos, o didesnė emisijų apimtis rinkoje paprastai reiškia papildomą spaudimą kainoms.

    Pasak rinkos dalyvių, pastaruoju metu prie pasiūlos augimo prisideda ir su technologijų plėtra bei DI infrastruktūra susiję finansavimo poreikiai, kurie didina obligacijų emisijų srautus. Tai ypač aktualu, kai investuotojai vienu metu nori ir saugumo, ir didesnės grąžos, todėl kainodara tampa jautri bet kokiai naujai rizikai.

    „Investuotojai nerimauja dėl skolinimosi masto didžiosiose ekonomikose, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Japoniją, o didesnės emisijos apimtys dar labiau spaudžia obligacijų kainas“, – sakė R. Carteris.

    Ką tai reiškia valstybių biudžetams

    Valstybės nuolat refinansuoja anksčiau išleistą skolą, todėl aukštesni pajamingumai palaipsniui persikelia į realias biudžetų palūkanų išlaidas. Kuo didesnė refinansuojamos skolos dalis per metus, tuo greičiau brangimas gali būti pajustas.

    Remiantis S&P Global Ratings vertinimais, Italija 2026 metais turėtų refinansuoti per metus išperkamą skolą, prilygstančią apie 17 proc. bendrojo vidaus produkto. Palyginimui, Prancūzijai tenka apie 12 proc., o Vokietijai ir Jungtinei Karalystei – po 7 proc., todėl jautrumas rinkos palūkanoms skiriasi.

    Rinkos liks priklausomos nuo geopolitikos

    Artimiausiu metu obligacijų kainos greičiausiai išliks jautrios tiek naujienoms iš Artimųjų Rytų, tiek makroekonominiams rodikliams ir centrinių bankų komunikacijai. Jei energijos kainos stabilizuosis, dalis spaudimo pajamingumams gali atslūgti, tačiau bet koks naujas eskalacijos signalas gali greitai pakeisti lūkesčius.

    Kartu daliai investuotojų obligacijos vėl atrodo patrauklios, nes istoriškai aukštesni pajamingumai gali suteikti teigiamą grąžą, jei infliacija nebeatsigaus taip sparčiai. Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis veiksnys išlieka ne vien skaičiai, o neapibrėžtumas, kurį rinka linkusi įkainoti staigiais svyravimais.

  • Kas stabdo degalų brangimą? Naftos kainas spaudžia įtampa Libane ir rizika Ormuzo sąsiauryje

    Pasaulinės naftos kainos pastarosiomis dienomis svyruoja: rinkos dalyviai vienu metu vertina ir didėjančią geopolitinę riziką Artimuosiuose Rytuose, ir silpnesnius paklausos signalus. Toks derinys dažnai lemia staigius, bet trumpalaikius kainų šuolius, o vėliau – grįžimą į ankstesnius lygius.

    Šįkart investuotojų dėmesys krypsta į Libaną, kur atsinaujinę smūgiai pietinėje šalies dalyje didina platesnio konflikto eskalacijos tikimybę. Įtampa regione istoriškai kelia rizikos priedą naftos kainoje, nes bet koks nestabilumas gali sutrikdyti logistiką, draudimą ir tanklaivių srautus.

    Rizikos taškas – Ormuzo sąsiauris

    Dar vienas jautrus taškas yra Ormuzo sąsiauris – vienas svarbiausių pasaulio energijos koridorių, per kurį gabenama reikšminga Persijos įlankos naftos dalis. Rinkos paprastai staigiai reaguoja į žinias apie atakas prieš laivus, nes tai tiesiogiai didina transportavimo kaštus ir gali sukelti tiekimo sutrikimų grandininę reakciją.

    Prie įtampos prisideda ir politiniai pareiškimai Vašingtone, kurie didina neapibrėžtumą dėl galimų papildomų ekonominių priemonių Iranui. Finansų rinkose tokios žinutės dažnai interpretuojamos kaip rizika, kad energijos tiekimo grandinė gali tapti dar labiau pažeidžiama.

    Kodėl kainos vis dar nekyla smarkiau

    Vis dėlto didesnį naftos brangimą riboja silpnesnė paklausa: dalis rodiklių rodo vėsesnį vartojimą, o rinkos dalyviai atsargiai vertina pramonės ir transporto aktyvumo perspektyvas. Kai paklausos augimas nėra tvirtas, net ir geopolitiniai sukrėtimai dažniau sukelia trumpą nervingumą, o ne ilgalaikį kainų trendą.

    Kitas veiksnys – į rinką patenkantys papildomi žaliavos srautai, įskaitant netiesioginius eksporto kelius, kurie padeda subalansuoti pasiūlą. Dėl to naftos kainos gali išlikti jautrios antraštėms, tačiau be aiškaus tiekimo sumažėjimo šuoliai dažniau būna riboti.

    Degalų kainoms Europoje svarbios ir kitos dedamosios: naftos perdirbimo maržos, sezoninis vartojimas, logistikos kaštai bei euro ir JAV dolerio kurso pokyčiai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir kilus naftos kainai, degalinėse pokyčiai gali pasirodyti vėliau, o jų dydis ne visada atspindi vien tik geopolitines naujienas.

  • IEA ir OPEC susikirto dėl naftos paklausos: Hormuzo sąsiaurio blokada keičia prognozes

    IEA ir OPEC susikirto dėl naftos paklausos: Hormuzo sąsiaurio blokada keičia prognozes

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) ir Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) paskelbė kardinaliai skirtingas 2026 metų pasaulinės naftos paklausos prognozes. Pagrindiniu veiksniu įvardijama užsitęsusi Hormuzo sąsiaurio blokada, išaugusios degalų kainos ir sutrikęs tiekimas.

    IEA vertinimu, 2026 metais pasaulis turėtų suvartoti mažiau naftos nei 2025 metais. Toks scenarijus būtų pirmas metinis paklausos kritimas nuo pandemijos laikotarpio, kai dalis ekonomikos buvo praktiškai sustojusi.

    Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa sumažės 1,6 mln. barelių per dieną. Lyginant su liepos mėnesio vertinimu, prognozė pabloginta dar 510 000 barelių per dieną.

    „Besitęsiantis Hormuzo sąsiaurio uždarymas ir aukštos degalų kainos toliau slopina naftos vartojimą“, – teigė IEA.

    Tuo metu OPEC laikosi priešingos krypties ir vis dar mato augimą, nors ir mažesnį nei anksčiau. Naujausioje organizacijos apžvalgoje 2026 metų paklausos augimo prognozė sumažinta iki 580 000 barelių per dieną, kai anksčiau buvo skaičiuojama 780 000.

    Skirtumas tarp IEA ir OPEC vertinimų šiemet siekia apie 2,2 mln. barelių per dieną. Tokia atotrūkio apimtis rinkose paprastai reiškia esminį nesutarimą dėl to, ar kainas labiau lems vartojimo silpnėjimas, ar fizinis naftos trūkumas ir logistika.

    Tiekimo įtampa išlieka

    IEA argumentaciją stiprina tiekimo rodikliai. Pasaulinė naftos gavyba liepą, agentūros duomenimis, paaugo 2,4 mln. barelių per dieną ir pasiekė 101,5 mln., tačiau vis dar buvo 6,3 mln. barelių per dieną mažesnė nei prieš metus.

    Persijos įlankos regione dalis gavybos, IEA vertinimu, tebebuvo sustabdyta, o išpuoliai prieš tanklaivius ir infrastruktūrą padidino riziką visoje tiekimo grandinėje. Dėl to eksportas iš regiono mažėjo, o fizinių krovinių srautai tapo sunkiau prognozuojami.

    Agentūra pabrėžia, kad kai susiaurėja patikimų maršrutų pasirinkimas ir brangsta draudimas, į rinką greitai persiduoda vadinamoji rizikos premija. Tokiose situacijose kainas gali kelti ne vien realus trūkumas, bet ir išaugusios transportavimo sąnaudos bei atsargų kaupimas.

    IEA taip pat nurodo, kad stebimos pasaulinės atsargos liepą sumažėjo 69 mln. barelių ir siekė kiek mažiau nei 7,9 mlrd. barelių. Nuo karo pradžios atsargos, agentūros skaičiavimu, sumenko 410 mln. barelių, o tai didina jautrumą bet kokiems naujiems sutrikimams.

    2027 metams prognozės suartėja

    Nors 2026 metų vertinimai išsiskiria, dėl 2027 metų abi institucijos netikėtai priartėjo. OPEC prognozuoja, kad 2027 metais paklausa augs 2,2 mln. barelių per dieną, o IEA – 2,4 mln.

    IEA logika remiasi prielaida, kad didžioji dalis dabartinio smūgio yra labiau susijusi su blokada ir fizinių srautų ribojimu, o ne su ilgalaikiu vartojimo nykimu. Kitaip tariant, agentūra mato ne tiek išnykusią paklausą, kiek naftą, kuri negali pasiekti pirkėjų, todėl atsigavus logistikai galimas ryškesnis šuolis.

    OPEC tradiciškai akcentuoja, kad vartojimas išlieka atsparesnis nei teigia Vakarų prognozuotojai, o didžiausia problema yra tiekimo pusėje. Toks požiūrių skirtumas ypač svarbus investuotojams ir politikos formuotojams, nes nuo jo priklauso tiek kainų scenarijai, tiek sprendimai dėl strateginių atsargų ar alternatyvių energijos šaltinių plėtros tempo.

    Rinkos dalyviams artimiausiu metu kritiškai svarbūs bus signalai dėl jūrinių maršrutų saugumo ir galimų susitarimų, kurie leistų atkurti stabilų tranzitą. Kol Hormuzo sąsiaurio rizika išlieka, didesni kainų svyravimai ir atsargų kaupimo banga išlieka reali tikimybė.

  • Trumpas tvirtina, kad JAV kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį: Iranas kalba apie muitus laivams

    Trumpas tvirtina, kad JAV kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį: Iranas kalba apie muitus laivams

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu kontroliuoja strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį ir ketina išlaikyti šią kontrolę. Jis teigė, kad JAV karinis jūrų laivynas vykdo griežtą blokadą, kuri esą riboja Irano galimybes veikti regione.

    „Jungtinės Valstijos visiškai kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį. Manau, kad mes jį išlaikysime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas tokius pareiškimus atmeta ir tvirtina, kad praktiškai kontroliuoja reikšmingą vandens kelio dalį. Teheranas taip pat signalizuoja apie ketinimą įvesti rinkliavas laivams, kurie naudojasi šiuo maršrutu, argumentuodamas tai atsaku į JAV pradėtus karinius veiksmus prieš Iraną.

    Kas svarbu pasaulio prekybai

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių. Bet koks ilgalaikis sutrikimas šioje atkarpoje paprastai iš karto padidina rizikos premiją energijos rinkose ir kelia transportavimo bei draudimo kaštus.

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa regione augo dėl abipusių smūgių ir grasinimų, o laivybos bendrovės vis dažniau ieško alternatyvių maršrutų arba stiprina saugumo priemones. Analitikai atkreipia dėmesį, kad net riboti incidentai sąsiauryje gali sukelti grandininę reakciją tiekimo grandinėse ir paveikti kainas Europoje bei Azijoje.

    Blokada ir derybų šešėlis

    Pasak publikacijoje minimų šaltinių, JAV ir Izraelio pajėgos tęsia intensyvius smūgius prieš Irano karinius taikinius, o Iranas atsako raketų atakomis prieš JAV objektus regione ir sąjungininkų infrastruktūrą. Teigiama, kad vienas veiksmingiausių Irano svertų tapo spaudimas laivybai Hormūzo sąsiauryje, keliantis įtampą pasaulio ekonomikai.

    Tuo pat metu Vašingtonas siunčia signalus, kad gali sutelkti dėmesį į Irano uostų blokavimą ir mažesnio intensyvumo strategiją, siekiant išlaikyti spaudimą neplečiant konflikto masto. Politinis kontekstas JAV taip pat svarbus: artėjant vidurio kadencijos rinkimams, bet kokie pokyčiai energijos kainose ir geopolitinėje rizikoje gali tapti vidaus politikos veiksniu.

    Ką gali reikšti Irano rinkliavos

    Idėja įvesti rinkliavų sistemą laivams, plaukiantiems per sąsiaurį, reikštų papildomą kaštų sluoksnį tiekėjams ir vežėjams, kuris galėtų atsispindėti galutinėse energijos ir prekių kainose. Teisiškai ir praktiškai toks sprendimas susidurtų su tarptautinės jūrų teisės, laisvos laivybos principų ir karinės eskalacijos rizikomis.

    Kol kas neaišku, ar Teheranas ketina rinkliavas įgyvendinti realiai, ar tai pirmiausia spaudimo priemonė deryboms ir karinei deeskalacijai. Tačiau rinkos dalyviai paprastai reaguoja į patį neapibrėžtumą, todėl nauji griežtesni pareiškimai iš Vašingtono ir Teherano gali kelti įtampą jau artimiausiomis savaitėmis.

  • Rinkos sulaikiusios kvapą: nafta ir auksas brangsta, investuotojai laukia JAV infliacijos

    Rinkos sulaikiusios kvapą: nafta ir auksas brangsta, investuotojai laukia JAV infliacijos

    Nafta brangsta dėl geopolitikos

    Trečiadienį pasaulio biržose nuotaikos išliko nevienodos: dalis Azijos indeksų kilo, o Volstritas atsitraukė nuo neseniai pasiektų rekordų. Investuotojų dėmesį prikaustė brangstanti nafta ir artėjantys JAV infliacijos duomenys, galintys pakeisti palūkanų normų lūkesčius.

    Brent rūšies naftos kaina ankstyvoje prekyboje pakilo apie 0,9 proc. iki maždaug 78 eurų už barelį, o JAV etaloninė WTI nafta brango iki maždaug 73 eurų. Energetikos rinkoje įtampą palaiko neramumai aplink svarbiausius jūrų kelius ir derybų dėl karo su Iranu pabaigos neapibrėžtumas.

    Pastaraisiais mėnesiais naftos kainos buvo ypač svyruojančios, nes prekybininkai vertina tiekimo trikdžių riziką. Po smūgių Irano objektams ir išaugus įtampai regione buvo fiksuojami dideli kainų šuoliai, o rinkos jautriai reaguoja į bet kokias užuominas apie Hormūzo sąsiaurio pralaidumą.

    Auksas ir sidabras grįžta į dėmesio centrą

    Brango ir taurieji metalai, kurie neramiais laikotarpiais dažnai laikomi saugesne užuovėja. Aukso kaina pakilo apie 0,8 proc. iki maždaug 3 800 eurų už trojos unciją, o sidabras ūgtelėjo maždaug 1 proc. iki apie 56 eurų už unciją.

    Tokią kryptį paprastai sustiprina dvi jėgos: geopolitinė rizika ir palūkanų normų lūkesčiai. Jei rinkos ima tikėti, kad palūkanos ateityje gali mažėti, taurieji metalai tampa patrauklesni, nes mažėja alternatyvios investicijų grąžos spaudimas.

    Infliacijos duomenys gali pakeisti scenarijų

    JAV skelbiami mėnesio infliacijos rodikliai laikomi vienu svarbiausių signalų, į kuriuos reaguoja finansų rinkos. Ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija liepą galėjo sumažėti iki 3,4 proc. nuo 3,5 proc. birželį, tačiau net ir nedidelis nukrypimas gali išjudinti obligacijų pajamingumus ir akcijų kainas.

    Vėsesnė infliacija paprastai mažina spaudimą JAV centriniam bankui griežtinti pinigų politiką, tačiau brangi energija veikia priešinga kryptimi, nes didina transporto ir gamybos sąnaudas. Dėl šios priežasties naftos šuoliai dažnai persiduoda ir į platesnius infliacijos lūkesčius.

    Pastaruoju metu JAV iždo obligacijų pajamingumai kilo, o tai didina skolinimosi kainą tiek verslui, tiek gyventojams. Kartu tai kelia spaudimą akcijų rinkoms, nes didesnės palūkanos paprastai mažina įmonių vertinimus ir investuotojų norą rizikuoti.

    Azijoje išsiskyrė lustų gamintojai

    JAV akcijų indeksai antradienį smuktelėjo: S&P 500 krito apie 0,3 proc., Dow Jones taip pat leidosi maždaug 0,3 proc., o Nasdaq sumažėjo apie 0,6 proc. Tai buvo dar vienas atsitraukimas po visų laikų aukštumų, pasiektų praėjusią savaitę.

    Azijoje vaizdas buvo margesnis: Tokijo Nikkei 225 kilo apie 0,6 proc., o Pietų Korėjos Kospi šoktelėjo daugiau nei 4 proc., rinkai atnaujinus pirkimus puslaidininkių sektoriuje. „Samsung Electronics“ akcijos brango apie 7,7 proc., o „SK Hynix“ kilo apie 7,1 proc.

    Kinijoje Šanchajaus indeksas augo nedaug, o Honkongo Hang Seng smuko apie 1,2 proc., atspindėdamas regiono investuotojų atsargumą. Tuo metu Australijos S&P/ASX 200 krito apie 0,6 proc., prisidėdamas prie bendro mišraus pasaulio rinkų fono.

  • JAV infliacija sulėtėjo iki 3,4 proc.: „Fed“ sprendimas rugsėjį balansuoja ant ašmenų

    JAV infliacija sulėtėjo iki 3,4 proc.: „Fed“ sprendimas rugsėjį balansuoja ant ašmenų

    JAV infliacija liepą sulėtėjo antrą mėnesį iš eilės: vartotojų kainos per metus pakilo 3,4 proc., palyginti su 3,5 proc. birželį. Tokius duomenis paskelbė JAV darbo statistikos biuras, o rodiklis sutapo su ekonomistų prognozėmis.

    Mėnesinis kainų pokytis siekė 0,1 proc. po birželį fiksuoto 0,4 proc. kritimo. Bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, liepą augo 0,2 proc., o metinis bazinis rodiklis sumažėjo iki 2,5 proc. nuo 2,6 proc. mėnesiu anksčiau.

    Rinkoms tokie skaičiai tapo dar vienu ženklu, kad kainų spaudimas slopsta, tačiau nepakankamai ryškiai, kad būtų galima užtikrintai prognozuoti kito mėnesio sprendimus. Investuotojų lūkesčiai dėl rugsėjo sprendimo išliko pasidaliję, nes infliacijos trajektorija pernelyg priklauso nuo energijos ir darbo rinkos dinamikos.

    Rugsėjo sprendimą temdo nesutarimai

    Federalinis rezervų bankas liepos 29 dieną paliko bazines palūkanas 3,50–3,75 proc. intervale. Tai buvo penktas iš eilės sprendimas nekeisti normų, tačiau keli regioninių bankų vadovai balsavo už didinimą, parodydami, kad institucijos viduje vieningos krypties nėra.

    Fed vadovas Kevinas Warshas pastaruoju metu akcentuoja kainų stabilumo tikslą ir kartoja, kad centrinis bankas neatsisakys kovos su infliacija, jei duomenys vėl pablogėtų.

    Fed sprendimus komplikuoja ir antroji mandato dalis – užimtumas. Naujausi darbo rinkos signalai rodo silpnėjimą: liepą ekonomika neteko apie 23 000 darbo vietų, nors rinkos tikėjosi augimo, o nedarbo lygis siekė 4,1 proc., priartėdamas prie ribos, kurią dalis ekonomistų laiko artima pilnam užimtumui.

    Naftos veiksnys gali grąžinti kainų spaudimą

    Didžiausia rizika infliacijos mažėjimui išlieka energijos kainos. Įtampa Persijos įlankoje ir sutrikęs judėjimas Hormūzo sąsiauryje riboja naftos tiekimo grandines, todėl rinkoje išlieka kainų priemoka.

    Pastarosiomis dienomis „Brent“ nafta brango maždaug 5 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo liepos pabaigos, o nuo ankstyvo liepos dugno pakilo maždaug ketvirtadaliu. Analitikų vertinimu, brangesni degalai gali greitai persiduoti į transporto, aviacijos ir dalies vartojimo prekių kainas.

    Šis infliacijos pranešimas nėra paskutinis prieš rugsėjį: artimiausiomis dienomis laukiami gamintojų kainų, mažmeninės prekybos ir vartotojų nuotaikų duomenys. Iki kito Fed posėdžio dar bus paskelbtas ir naujas darbo rinkos bei infliacijos rodiklių rinkinys, todėl sprendimas dėl palūkanų gali keistis iki pat paskutinės minutės.