CP v2

Tag: NATO

  • JAV delegacija apžiūrėjo Lenkijos Rytų skydą: Varšuva pabrėžia strateginį ryšį su Vašingtonu

    JAV delegacija apžiūrėjo Lenkijos Rytų skydą: Varšuva pabrėžia strateginį ryšį su Vašingtonu

    Vizitas prie Rytų skydo

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija pranešė, kad gegužės 12 dieną šalyje lankėsi JAV delegacija, kuri kartu su gynybos viceministru Cezary Tomczyku vyko į Rytų skydo teritorijas. Vizito metu buvo apžiūrimos vietos, kur saugomi projekto elementai, taip pat dalis Lenkijos ir Baltarusijos sienos apsaugos infrastruktūros.

    Ministerijos pateiktame plane numatyta, kad delegacija atliko rekognoskavimą ir aptarė praktinius įgyvendinimo klausimus. Tokie vizitai paprastai vertinami kaip politinis signalas ir galimybė suderinti tolesnį darbą dėl atgrasymo priemonių rytiniame NATO flange.

    Akcentas – Lenkijos ir JAV partnerystė

    Viešų pareiškimų metu Cezary Tomczykas pabrėžė, kad Lenkijai aljansas su Jungtinėmis Valstijomis yra esminis nacionalinio saugumo ramstis. Jis taip pat dėkojo už JAV karių buvimą Lenkijoje, teigdamas, kad jų dislokavimas yra viena svarbiausių atgrasymo priemonių regione.

    „Mums aljansas su Jungtinėmis Valstijomis turi fundamentalų reikšmingumą, o JAV karių buvimas Lenkijoje yra vienas mūsų saugumo pagrindų“, – sakė Cezary Tomczykas.

    JAV Valstybės departamento pareigūnas Thomas G. DiNanno, atsakingas už ginkluotės kontrolę ir tarptautinį saugumą, akcentavo, kad bendradarbiavimas su Lenkija turėtų būti tęsiamas. Jis taip pat išskyrė sienų kontrolės svarbą ir teigė matantis abipusį supratimą dėl glaudesnės kooperacijos.

    „Labai svarbu turėti galimybę kontroliuoti, kas patenka į šalies teritoriją, ir valdyti savo sienas. Matome bendrą Lenkijos ir JAV supratimą, kuris pasireiškia glaudžia kooperacija“, – sakė Thomas G. DiNanno.

    Kas yra Rytų skydas?

    Rytų skydas yra Lenkijos saugumo stiprinimo projektas, numatytas 2024–2028 metų laikotarpiui. Jo esmė – didinti atgrasymo efektą, apsunkinti potencialaus priešininko mobilumą ir, krizės ar konflikto atveju, geriau apsaugoti kariškius bei civilius rytinėje valstybės dalyje.

    Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad projektas nėra orientuotas į migracijos srautų valdymą, o į karinio saugumo architektūrą. Planuojama įrengti įvairias fortifikacijas, išnaudoti ir sustiprinti natūralias kliūtis, taip pat statyti slėptuves, logistikos centrus ir medžiagų sandėlius.

    Numatoma ir technologinė dalis: dronų aptikimo bei sekimo sprendimai, paremti termovizija, radarais ir pasyvaus stebėjimo priemonėmis. Tokie pajėgumai tampa ypač aktualūs, nes bepiločių panaudojimas kare sparčiai plečiasi, o oro erdvės stebėjimas prie sienų tampa kasdieniu saugumo uždaviniu.

    Apimtys, teritorijos ir finansai

    Lenkijos institucijų teigimu, Rytų skydas apima rytinę ir šiaurinę šalies sieną, o pagrindinės teritorijos siejamos su šiaurės ir rytų regionais, įskaitant sritis, esančias arčiausiai Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado. Taip pat pabrėžiama, kad tai svarbu ne tik Lenkijai, bet ir visos Europos Sąjungos bei NATO rytinei sienai.

    Skelbiama, kad bendra projekto vertė gali siekti apie 2,3 milijardo eurų, o pirmuosius elementus Lenkija pradėjo įgyvendinti 2024 metų spalio mėnesį. Ministerija nurodo, jog darbus daugiausia vykdo ginkluotosios pajėgos, ypač inžineriniai daliniai, tačiau įtraukiamos ir kitos institucijos bei savivalda.

    Taip pat deklaruojama, kad jei tik įmanoma, projekto elementai bus užsakomi iš Lenkijos įmonių. Tai leidžia vienu metu siekti dviejų tikslų: spartinti tiekimo grandines ir stiprinti vietos gynybos pramonės pajėgumus, kurie regione laikomi vienu svarbiausių ilgalaikio atsparumo veiksnių.

  • Turkija atsisako „F-35“ ir užsako KAAN: žinutė Europai apie ginklų pirkimus

    Turkija atsisako „F-35“ ir užsako KAAN: žinutė Europai apie ginklų pirkimus

    Turkija paskelbė užsakiusi pirmąją 20 penktos kartos naikintuvų KAAN partiją ir taip dar labiau nutolsta nuo JAV gaminamų „F-35“. Šis sprendimas iškart sulaukė atgarsio Europoje, kur vis garsiau kalbama apie ginkluotės tiekimo rizikų valdymą ir pirkimų diversifikavimą.

    Turkijos kelias į KAAN glaudžiai susijęs su jau anksčiau kilusia įtampa su Vašingtonu. Po to, kai Ankara įsigijo rusiškas S-400 oro gynybos sistemas, JAV 2019 metais pašalino Turkiją iš „F-35“ programos ir sustabdė orlaivių perdavimą, motyvuodamos saugumo rizikomis.

    KAAN kuriamas kaip būsimas Turkijos karinių oro pajėgų pagrindas, ilgainiui turintis pakeisti eksploatuojamus F-16. Programą vysto „Turkish Aerospace“, o Ankara projektą pristato kaip technologinės nepriklausomybės ir vietinės pramonės stiprinimo simbolį.

    „Tai ne tik lėktuvas. Tai nacionalinės nepriklausomybės ir technologinio suvereniteto simbolis“, – sakė „Turkish Aerospace“ vadovas Mehmetas Demiroglu.

    Pasak jo, pradinė sutartis apima 20 orlaivių Block 10 versiją, tačiau tai esą tik pradžia, o vėliau skaičiai turėtų augti. Turkija viešai signalizuoja, kad ateityje KAAN galėtų būti siūlomas ir eksporto rinkoms, įskaitant Europos valstybes.

    Europai šis žingsnis svarbus ne vien dėl technologijų, bet ir dėl politikos. Dalis Europos šalių yra pasirinkusios „F-35“ kaip pagrindinę ateities platformą, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau aptariama, kaip išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo, ypač kai gynybos pramonėje sprendimus neretai lydi eksporto kontrolė ir politinės sąlygos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad šalia JAV projektų atsiranda daugiau alternatyvų: Turkijos KAAN ir Pietų Korėjos KF-21 vystomi kaip pažangūs sprendimai, kurių įsigijimo ir modernizavimo sąlygos gali būti lankstesnės. Vis dėlto galutinį atsakymą, ar KAAN taps realia alternatyva NATO ir Europos šalims, lems bandymų rezultatai, serijinės gamybos tempai ir integracija su Aljanso standartais.

    Žinomi ir pagrindiniai viešai skelbiami būsimo KAAN parametrai: vienvietis naikintuvas turėtų siekti apie 20,3 metro ilgį, turėti dviejų variklių schemą, maksimalų greitį iki Mach 1,8 ir galimybę nešti dalį ginkluotės vidinėse skyriuose. Programos šalininkai pabrėžia, kad būtent tokie sprendimai yra svarbūs siekiant mažesnio pastebimumo ir didesnio išgyvenamumo šiuolaikiniame mūšio lauke.

  • Lenkija pademonstravo „Homar-K“: rekordinis raketų smūgis iš Baltijos pakrantės

    Lenkija pademonstravo „Homar-K“: rekordinis raketų smūgis iš Baltijos pakrantės

    Lenkijos kariuomenė pranešė per pratybas Baltijos jūros regione atlikusi rekordinį šūvį iš raketinės artilerijos sistemos „Homar-K“. Pasak Varšuvos, taikinys buvo pasiektas beveik iš 80 kilometrų atstumo, o tai laikoma toliausiu šios sistemos panaudojimu Lenkijos ginkluotosiose pajėgose.

    Šaudymas vyko sąjungininkų pratybų Baltic Shield metu, kuriose kartu treniravosi Lenkijos kariuomenė ir Danijos karališkosios ginkluotosios pajėgos. Pratybų tikslas buvo patikrinti sąveiką, ryšio ir ugnies valdymo grandines bei bendrą Baltijos regiono gynybos planavimą.

    „Tai ne tik techninis rekordas, bet ir aiškus signalas apie mūsų atgrasymo pajėgumus“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pratybų kontekste taip pat akcentuojamas skirtingų raketinių sistemų suderinamumas. Iš Bornholmo rajono vyko intensyvūs šaudymai, kuriuose minima ir M142 „HIMARS“, o Danijos pusėje – „PULS“, pabrėžiant, kad šiuolaikinėje gynyboje svarbiausia ne vien atskiri ginklai, o bendra ugnies ir žvalgybos architektūra.

    „Homar-K“ yra Lenkijoje diegiama sistema, sukurta remiantis Pietų Korėjos K239 „Chunmoo“ platforma ir integruota į lenkišką sunkvežimio važiuoklę „Jelcz“. Sistema gali gabenti du amunicijos konteinerius ir šaudyti skirtingų tipų valdomomis raketomis, priklausomai nuo užduoties ir reikiamo nuotolio.

    Skelbiama, kad vienas dažniausiai minimas užtaisas – 239 milimetrų raketos, kurių maksimalus nuotolis siekia apie 80 kilometrų. Taip pat nurodomos ir didesnio kalibro raketos, galinčios pasiekti kelis šimtus kilometrų, o tai raketinę artileriją paverčia svarbiu greito reagavimo ir atgrasymo įrankiu visoje rytinėje NATO flankoje.

    Lenkija pastaraisiais metais spartina raketinės artilerijos plėtrą, siekdama padidinti ugnies galią ir galimybę smogti didesniais atstumais. Toks pratybų epizodas Baltijos regione vertinamas kaip praktinis testas, rodantis, kaip greitai sistemos gali būti permestos, integruotos į sąjungininkų veiksmus ir panaudotos realistiškame scenarijuje.

  • Šiaurės Makedonijos ministras: JAV lyderystė sustiprino NATO, bet ES kelias stringa dėl Bulgarijos

    Šiaurės Makedonijos ministras: JAV lyderystė sustiprino NATO, bet ES kelias stringa dėl Bulgarijos

    Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Timčo Mucunskis teigia, kad JAV lyderystė pastaraisiais metais sustiprino NATO ir paskatino sąjungininkus rimčiau žiūrėti į gynybos finansavimą. Interviu metu jis pabrėžė, kad, nepaisant aštrios retorikos, aljansas esą šiandien yra tvirtesnis nei anksčiau.

    Ministras tai sieja su didėjančiais įsipareigojimais gynybai, kuriuos NATO šalys įtvirtino po pastarųjų viršūnių susitikimų. Pasak jo, spaudimas didinti išlaidas yra reakcija į Rusijos karą prieš Ukrainą, taip pat į platesnį saugumo neapibrėžtumą Artimuosiuose Rytuose ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    „Mano požiūriu, dėl prezidento Donaldo Trumpo, Marco Rubio ir viso JAV užsienio politikos aparato NATO yra stipresnė nei bet kada“, – sakė Timčo Mucunskis.

    Šie ministro žodžiai kontrastuoja su nuotaikomis dalyje Europos sostinių, kur JAV prezidento pasisakymai apie sąjungininkų indėlį ir grasinimai mažinti karinį buvimą Europoje vertinami kaip rizikos veiksnys. Vis dėlto Mucunskis tvirtina, kad strateginiai pagrindai išlieka, o nesutarimai tarp narių nėra naujiena.

    Šiaurės Makedonija į NATO įstojo 2020 metais, o tai, ministro teigimu, suteikė šaliai daugiau stabilumo politiškai jautriame Vakarų Balkanų regione. Jo vertinimu, kolektyvinė gynyba išlieka stipriausias atgrasymo mechanizmas, ypač kai kaimynystėje tęsiasi karas Ukrainoje.

    ES narystė: sena paraiška, naujos kliūtys

    Kalbėdamas apie Europos Sąjungą, ministras pripažino, kad integracijos kelias juda gerokai lėčiau, nei tikėtasi. Šiaurės Makedonija yra viena pirmųjų Vakarų Balkanų valstybių, pateikusių paraišką, tačiau realios derybų pažangos trūksta, o visuomenėje auga nusivylimas.

    Pasak Mucunskio, pagrindinė politinė kliūtis šiuo metu yra Bulgarijos pozicija, susijusi su tapatybės ir kalbos klausimais bei reikalavimu atlikti konstitucinius pakeitimus, kad būtų įtvirtintas bulgarų mažumos pripažinimas. Jis ragina Sofiją atverti dialogą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų atnaujinti derybų tempą.

    Hibridinės grėsmės ir visuomenės nuotaikos

    Ministras įspėjo, kad ilgai užsitęsusi stagnacija ES plėtros procese kuria terpę hibridinėms grėsmėms, nes nusivylimas mažina pasitikėjimą institucijomis. Jo teigimu, regione juntama Rusijos ir Kinijos įtaka, o tokios įtakos formos dažniausiai stiprėja ten, kur žmonės nemato aiškios politinės perspektyvos.

    Vis dėlto, anot Mucunskio, Šiaurės Makedonijos kryptis išlieka proeuropietiška ne tik deklaracijose, bet ir siekiant įgyvendinti europines vertybes šalies vidaus politikoje. Jis taip pat remiasi naujausiais visuomenės tyrimais, rodančiais, kad didelė gyventojų dalis ir toliau palaiko narystės ES tikslą, nors pasitikėjimas proceso realistiškumu silpnėja.

    Artimiausiu metu NATO darbotvarkėje numatyti tolesni narių susitikimai, kuriuose bus vertinama, kaip šalys vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Šiaurės Makedonijai tai reiškia siekį išlaikyti patikimos sąjungininkės statusą NATO rėmuose, tuo pačiu ieškant politinio proveržio ES plėtros kelyje.

  • NATO įvardijo atsinaujinančią energiją kaip saugumo ramstį: ką tai reiškia Europai ir Lietuvai

    NATO įvardijo atsinaujinančią energiją kaip saugumo ramstį: ką tai reiškia Europai ir Lietuvai

    NATO vis atviriau remia atsinaujinančius energijos šaltinius ir kitus ne iškastinius sprendimus kaip svarbią energetinio saugumo dalį. Aljansas akcentuoja, kad diversifikuojant energijos šaltinius ir tiekimo kelius didėja karinis pasirengimas, atsparumas ir mažėja priklausomybė nuo importo.

    Šį požiūrį sustiprina NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Vilniuje parengti tyrimai, kuriuose siūloma sparčiau diegti atsinaujinančią energiją karinėse infrastruktūrose. Centras pabrėžia, kad jo analizės nėra oficiali NATO politika, tačiau NATO atstovai viešai patvirtina, jog alternatyvūs energijos sprendimai įgauna vis didesnę reikšmę.

    Kas keičiasi karinėse bazėse

    Didelė dalis karinių stovyklų ir bazių iki šiol remiasi dyzeliniais generatoriais, kurie laikomi patikimais, bet sukuria brangias ir pažeidžiamas logistikos grandines. Kuo daugiau kuro reikia pristatyti į objektus, tuo didesnė tiekimo sutrikimų ir karinių rizikų tikimybė, ypač krizių ar konflikto metu.

    NATO ekspertai nurodo, kad stovyklų elektrifikavimas, vietinė generacija ir alternatyvūs degalai gali sumažinti importuojamo kuro poreikį. Modeliavimai, apie kuriuos skelbta tyrimuose, sieja „žalesnį“ scenarijų su maždaug 20 proc. didesniu energijos efektyvumu ir apie 35 proc. didesne energijos autonomija.

    Energetinis saugumas karo fone

    Pastarųjų metų geopolitiniai sukrėtimai parodė, kaip greitai iškastinio kuro tiekimas gali tapti spaudimo priemone, o importo priklausomybė virsta strateginiu pažeidžiamumu. Europai, turinčiai ribotus naftos ir dujų išteklius, tiekimo krizių rizika yra ypač aktuali, todėl atsinaujinanti energija vis dažniau vertinama ne tik kaip klimato, bet ir kaip saugumo priemonė.

    NATO diskusijose pabrėžiama, kad svarbu derinti civilinį, privatų ir karinį planavimą, kad kritinė infrastruktūra būtų pasiruošusi sutrikimams. Tuo pat metu matyti ir politinių įtampų: dalis Jungtinių Valstijų politikų skeptiškai vertina klimato darbotvarkę, nors energetinė nepriklausomybė kariniame kontekste vis labiau įvardijama kaip pragmatiškas tikslas.

    Alternatyvūs degalai ir praktiniai bandymai

    Karinėje aviacijoje vienas didžiausių iššūkių išlieka reaktyvinių degalų užtikrinimas, o krizės metu klausimas tampa ne tik kainos, bet ir prieinamumo. Kai kurios šalys jau testuoja tvaresnius sprendimus: Norvegija yra pranešusi apie sintetinių tvarių aviacinių degalų naudojimą F-35 naikintuvams, o Prancūzija panašius degalus naudojo sraigtasparnio skrydžiui.

    Tačiau net ir plečiant alternatyvas, NATO realybė tokia, kad iškastinis kuras dar ilgai išliks reikšmingas, todėl tikslas dažniau formuluojamas kaip mišrus modelis. Vietinė generacija, energijos saugyklos, efektyvesnės sistemos ir alternatyvūs degalai vertinami kaip būdas sumažinti pažeidžiamumą, o ne staigus visiškas atsisakymas.

    „Diversifikuodami energijos šaltinius ir maršrutus, nuo kurių priklauso Aljansas, didiname operacinį pasirengimą ir atsparumą bei mažiname priklausomybes“, – sakė NATO atstovas.

    Lietuvai ši kryptis turi papildomą reikšmę dėl čia veikiančio NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro ir regiono jautrumo tiekimo sutrikimams. Praktinis dėmesys gali reikšti daugiau investicijų į bazių atsparumą, vietinę generaciją, energijos kaupimą ir tiekimo grandinių planavimą, kad energetinis saugumas būtų vertinamas kaip neatskiriama gynybos dalis.

  • Lenkijos gynybos ministerija ir PKP Cargo pasirašė sutartį: ką ji keičia kariuomenės logistikai

    Lenkijos gynybos ministerija ir PKP Cargo pasirašė sutartį: ką ji keičia kariuomenės logistikai

    Lenkijos gynybos ministerija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su krovinių vežimo geležinkeliais bendrove „PKP Cargo“. Šalies pareigūnai teigia, kad tai rėminis susitarimas, skirtas sutvarkyti ir paspartinti kariuomenės bei sąjungininkų transportą geležinkeliais.

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz aiškino, kad dokumentas apima strateginės infrastruktūros parengimą taip, kad prireikus būtų galima greitai perkelti Lenkijos ir NATO pajėgas. Jo teigimu, mobilumas iš Baltijos uostų išlieka viena svarbiausių regiono saugumo grandžių.

    „Greitas karių ir technikos perdislokavimas yra vienas svarbiausių greito reagavimo elementų“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Susitarime akcentuojama ir praktinė nauda taikos metu: geležinkelių pajėgumai reikalingi karinėms pratyboms, planiniams perdislokavimams bei logistikai, susijusiai su paramos srautais Ukrainai. Tokia kryptis dera su platesne NATO karinio mobilumo darbotvarke, kai didelis dėmesys skiriamas maršrutams, terminalams, perkrovimo vietoms ir suderinamoms procedūroms.

    Lenkijos gynybos ministras taip pat užsiminė apie pačios „PKP Cargo“ padėtį, pripažindamas, kad įmonė buvo perimta sudėtingu laikotarpiu. Jo teigimu, anksčiau skelbti finansiniai nuostoliai siekė apie 3,5 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 810 mln. eurų, tačiau vėlesniuose rezultatuose esą jau fiksuotas teigiamas pokytis.

    „„PKP Cargo“ buvo bendrovė, kurią perėmėme labai sunkioje situacijoje“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Ministro teigimu, dalį problemų lėmė nutrūkę sutartiniai krovinių srautai, tarp jų ir susiję su skaldos pervežimu, o išeitis siejama su restruktūrizacija ir derybomis su profesinėmis sąjungomis. Tokie procesai geležinkelių sektoriuje paprastai reiškia ne tik finansinių rodiklių gerinimą, bet ir parko, terminalų bei maršrutų efektyvinimą.

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak pabrėžė, kad susitarimas sistemingai apibrėžia kariuomenės ir „PKP Cargo“ bendradarbiavimą geležinkelių transporte. Pasak jo, tai svarbu ne tik ekonomikai, bet ir valstybės gynybos planavimui, nes geležinkeliai leidžia perkelti didelius technikos kiekius neapkraunant kelių tinklo.

    „Šis susitarimas sistemingai sureguliuoja mūsų bendradarbiavimą, o „PKP Cargo“ grįžta į savo sisteminį vaidmenį“, – sakė Dariusz Klimczak.

    Pareigūnai taip pat akcentavo, kad karinės logistikos dalies perkėlimas ant bėgių gali padėti saugoti vietinę kelių infrastruktūrą nuo sunkiosios technikos poveikio. Praktikoje tai reiškia mažesnę apkrovą regioniniams keliams ir aiškesnį planavimą, kai dideli gabenimai nukreipiami per geležinkelio koridorius ir logistikos mazgus.

  • Lenkijos ir Slovakijos gamintojai NATO užsakymui tieks 10 100 vienetų 60 mm minosvaidžių šaudmenų

    Lenkijos gynybos pramonės grupė Niewiadów Polska Grupa Militarna kartu su Slovakijos partneriu VOP Nováky pasirašė sutartį dėl 60 milimetrų kalibro minosvaidžių šaudmenų gamybos NATO struktūroms. Pagal susitarimą planuojama pagaminti 10 100 vienetų HEF tipo didelio sprogstamojo poveikio šaudmenų, skirtų pėstininkų padalinių ugnies paramai.

    Galutinis užsakymo gavėjas yra NATO paramos ir pirkimų agentūra NSPA, kuri centralizuotai organizuoja dalies Aljanso logistikos ir įsigijimų procesus. Tokie pirkimai leidžia NATO šalims greičiau papildyti atsargas, standartizuoti amunicijos nomenklatūrą ir efektyviau planuoti tiekimą bendroms operacijoms.

    „Sutartis dėl daugiau nei 10 tūkstančių minosvaidžių amunicijos vienetų NATO struktūroms yra ne tik verslo sėkmė, bet ir patvirtinimas, kad esame patikima grandis Aljanso gynybos tiekimo grandinėje“, – sakė Niewiadów Polska Grupa Militarna vadovas Adamas Januszko.

    Bendrovės teigimu, partnerystė su VOP Nováky turėtų padėti sujungti technologines kompetencijas ir didinti gamybos apimtis, reaguojant į augančią paklausą tarptautinėse rinkose. Pastaraisiais metais Europos gynybos pramonė vis dažniau remiasi tarpvalstybiniais kooperacijos modeliais, kai atskiri gamybos etapai paskirstomi partneriams skirtingose šalyse.

    VOP Nováky pristatoma kaip Slovakijos gynybos sektoriaus lyderė, turinti modernią, aukštai robotizuotą gamybinę bazę. Tokia infrastruktūra paprastai leidžia stabiliau išlaikyti kokybės reikalavimus, užtikrinti pakartojamumą serijinėje gamyboje ir greičiau didinti pajėgumus, kai užsakymų apimtys auga.

    Niewiadów grupė taip pat pabrėžia turinti mokslinių tyrimų ir bandymų pajėgumų, skirtų pažangesnės amunicijos kūrimui bei gamybai. Bendrovės portfelyje minimi įvairių kalibrų šaudmenys, taip pat raketinė amunicija ir prieštankinės sistemos, o tai rodo siekį dalyvauti platesnėje gynybos tiekimo grandinėje, o ne apsiriboti vienu produktu.

    Šis kontraktas atspindi platesnę tendenciją, kai NATO šalys ir partneriai, didindami parengtį ir atsargas, renkasi greičiau įgyvendinamus, standartizuotus pirkimus per NSPA. 60 milimetrų minosvaidžių šaudmenys laikomi vienu universaliausių pėstininkų paramos sprendimų, todėl jų paklausa išlieka stabili tiek mokymams, tiek operaciniams poreikiams.

  • Lenkijos politikai: Ukraina po karo neturi likti už NATO ir ES ribų – integracija svarbesnė už atstatymą

    Integracija į Vakarus – esminis tikslas

    Ukraina po karo neturėtų likti „prieangyje“ už Vakarų institucijų ribų, o jos vieta ilgainiui turi būti NATO ir Europos Sąjungoje. Tokią poziciją Baltijos verslo forumo diskusijose išsakė Lenkijos Rytų politikos ir Ukrainos rėmimo linijoje aktyviai dalyvaujantys pareigūnai.

    Lenkijos parlamento narys ir Tarybos bendradarbiavimui su Ukraina vadovas Pawełas Kowalas pabrėžė, kad santykiai su Kyjivu Varšuvai yra strateginiai ir savo svarba prilygsta Lenkijos bei Vokietijos ryšiams. Pasak jo, Ukrainos tema neturėtų būti susiaurinama iki infrastruktūros atstatymo.

    „Sunku įsivaizduoti Ukrainą po karo už NATO ir Europos Sąjungos ribų“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Jo teigimu, atstatymo projektai yra būtini, tačiau kertinis klausimas – ilgalaikė Ukrainos integracija į Europos politinę, ekonominę ir saugumo architektūrą. Tai, pasak politiko, mažintų „pilkosios zonos“ rizikas regione ir stiprintų viso rytinio NATO bei ES flango stabilumą.

    Trys atramos verslui ir atstatymui

    Kalbėdamas apie praktinį bendradarbiavimą, P. Kowalas išskyrė tris kryptis, kurios, Lenkijos požiūriu, turėtų sudaryti paramos ir ekonominio įsitraukimo pagrindą. Tai susisiekimas ir transportas, eksportas bei investicijos, kurias skatina tiek viešasis, tiek privatus sektorius.

    Forume taip pat akcentuota, kad net ir veikiant valstybės instrumentams galutinį sprendimą dėl rizikos prisiėmimo priima pats verslas. Pareigūnų vertinimu, valdžios vaidmuo – suteikti priemones, kurios sumažintų su karu ir saugumu susijusią riziką, ypač projektuose, turinčiuose energetinę ar infrastruktūrinę reikšmę.

    „Verslas pats įvertins, kokią riziką gali prisiimti, o valstybė turi sukurti instrumentus, kurie tą riziką mažina“, – sakė Lenkijos turto ministerijos viceministrė Eliza Zeidler.

    Investicijų horizontas – iki 15 metų, bet dalis sprendimų jau veikia

    Lenkijos valstybinio banko BGK atstovė Marta Postuła pažymėjo, kad dalis investicinių programų Ukrainai planuojamos 10–15 metų horizontu, tačiau kai kurie finansavimo mechanizmai jau taikomi dabar. Pasak jos, tai ypač aktualu energetikos, infrastruktūros ir vadinamosios dvejopos paskirties sprendimams, kurie gali būti naudojami tiek civiliniams, tiek saugumo poreikiams.

    Diskusijoje nuskambėjo ir konkretus finansinis įsipareigojimas, kurį BGK sieja su Lenkijos įmonių dalyvavimu projektuose Ukrainoje. Buvo įvardyta 90 mln. zlotų suma, kuri, perskaičiavus apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, sudaro apie 21 mln. eurų ir skirta išmokoms bei priemonėms, susijusioms su Lenkijos rangovų projektų įgyvendinimu.

    Forumo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bankų sektoriaus vaidmenį. Ukrainoje veikiančio „KredoBank“ vadovas Jakubas Karnowskis teigė, kad Lenkijos finansų institucijoms, sukaupusioms patirties vidaus rinkoje, Ukraina gali tapti natūralia plėtros kryptimi dėl panašaus masto potencialo ir kultūrinio artumo.

    Pasak jo, papildomu Lenkijos pranašumu laikomas nuosavos valiutos režimas, kuris, vertinant istorines krizines situacijas, leido šaliai lanksčiau reaguoti į išorinius sukrėtimus. Tokie argumentai, anot pašnekovų, svarbūs kalbant apie ilgalaikį kapitalo pritraukimą ir regiono ekonominį atsparumą.

  • Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas „Atgal į mokyklą“ Lietuvoje kasmet sugrąžina diplomatus ir kitus valstybės tarnautojus į klases, kad jie tiesiogiai kalbėtųsi su moksleiviais apie Europos Sąjungą, pilietiškumą ir valstybės ateitį. Iniciatyvą nuo 2013 metais įgyvendina Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis.

    Šio projekto esmė paprasta: vienai pamokai valstybės atstovai tampa lektoriais ir dalijasi praktine patirtimi, kaip veikia ES, ką reiškia būti ES piliečiu ir kokią įtaką sprendimai Briuselyje daro Lietuvai. Tokios pamokos dažnai papildomos diskusijomis apie dezinformaciją, geopolitiką ir kasdienes situacijas, su kuriomis susiduria jauni žmonės.

    Ministro vizitas ir STEAM akcentai

    Gegužės 8 dieną gimnazijoje apsilankė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jį pasitiko gimnazijos direktorė Jolita Morkūnaitė ir mokinių prezidentas Raigardas Kriugžda, o vizitas prasidėjo nuo pažinties su gimnazijos STEAM centru.

    Ministrui pristatytos laboratorijos ir mokinių atliekami tiriamieji darbai tapo proga aptarti, kaip mokyklose kuriama praktika grįsta ugdymo aplinka. Taip pat kalbėta apie gimnazijos ateities planus ir veiklas, kurios padeda mokiniams lengviau apsispręsti dėl studijų krypčių.

    Diskusija apie ES naudą

    Susitikime aktų salėje ministras bendravo su gimnazistais ir atsakė į mokinių klausimus. Pokalbio centre buvo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, jos reikšmė šalies saugumui, ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, taip pat tai, kaip jaunimas gali įsitraukti į sprendimų priėmimą per mokyklos bendruomenę, savanorystę ar pilietines iniciatyvas.

    Ministras pabrėžė, kad ES parama per pastaruosius dešimtmečius prisidėjo prie spartesnės Lietuvos modernizacijos: infrastruktūros, viešųjų paslaugų, regionų plėtros ir bendro gyvenimo lygio augimo. Kartu akcentuota, kad finansinė parama yra tik viena dalis, o ne mažiau svarbios yra bendros taisyklės, rinkos galimybės ir bendri politiniai sprendimai.

    „Svarbu suprasti, kad narystė ES nėra tik dokumentai ar institucijos, tai yra kasdieniai pasirinkimai ir atsakomybė už bendrą kryptį“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Komandinio darbo ir NATO svarba

    Ministras ragino mokinius ugdytis komandinio darbo įgūdžius, mokėti išklausyti skirtingas nuomones ir priimti atsakingus sprendimus. Pasak jo, būtent šios kompetencijos tampa vis svarbesnės tiek studijose, tiek darbo rinkoje, ypač sparčiai keičiantis technologijoms ir augant DI panaudojimui.

    Atskirai aptarta ir NATO reikšmė Europos saugumui, pabrėžiant, kad saugumas šiandien yra ne vien kariuomenės klausimas, bet ir visuomenės atsparumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti informacines manipuliacijas.

    Vizito pabaigoje ministras trumpai pasidalijo asmeniniais pomėgiais, paminėdamas, kad jam patinka skaityti, ypač šnipų romanus, ir keliauti su šeima. Jis pažymėjo, kad darbinėse kelionėse dažnai tenka pamatyti tik oro uostus, viešbučius ir susitikimų vietas, todėl laisvalaikio kelionės leidžia geriau pažinti šalis.

    Mokyklos bendruomenė susitikimą įvardijo kaip svarbią pilietiškumo pamoką, suteikusią progą tiesiogiai pasikalbėti apie Europos Sąjungą, Lietuvos saugumą ir asmeninę jaunosios kartos atsakomybę kuriant valstybės ateitį.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Lenkija praneša, kad jau artimiausiu metu į šalį turėtų atskristi pirmieji F-35 naikintuvai, kurie taps moderniausiais jos karinių oro pajėgų orlaiviais. Šie penktosios kartos lėktuvai NATO dažnai apibūdinami trimis kertinėmis sąvokomis: mažas matomumas, tinklacentriškumas ir jutiklių duomenų sujungimas.

    Viešojoje erdvėje F-35 dažnai pristatomas kaip sunkiai radarams „pagaunamas“ lėktuvas, tačiau realybėje tai nėra vien nematomumo istorija. Dalis technologijų susijusios su korpuso forma, specialiomis dangomis ir sprendimais, mažinančiais radarinį atspindį, kad aptikimas ir ypač tikslus sekimas būtų gerokai apsunkintas.

    Kas slepiasi už mažo matomumo?

    Mažas matomumas reiškia ne tai, kad lėktuvas apskritai nematomas, o tai, kad jį aptikti ir patikimai sekti sudėtingiau, ypač didesniais atstumais ir tam tikruose radarų diapazonuose. Tokiu atveju priešininkui gali prireikti daugiau laiko ir daugiau skirtingų sensorių, kad būtų galima patvirtinti taikinį ir perduoti duomenis ginkluotei.

    Karinėje praktikoje tai svarbu todėl, kad oro gynybos grandinė nuo aptikimo iki apšaudymo turi veikti greitai ir tiksliai. Kuo daugiau neapibrėžtumo, tuo sunkiau laiku priimti sprendimus, o langas perimti taikinį gali sutrumpėti iki kritiškai mažo.

    Tinklacentriškumas: lėktuvas kaip duomenų mazgas

    Kita esminė F-35 stiprybė yra gebėjimas veikti kaip tinklo mazgas, renkant ir dalijantis informacija realiu laiku. Tai reiškia, kad lėktuvas ne tik naudoja savo radarą ir optinius jutiklius, bet ir gali integruoti duomenis iš kitų platformų ar komandinių centrų, kurdamas platesnį situacijos vaizdą.

    Praktiškai toks modelis leidžia vienai platformai aptikti grėsmes, o kitai jas neutralizuoti, net jei pastaroji pati taikinio nemato taip gerai. NATO doktrinoje tai siejama su spartesniu sprendimų priėmimu ir geresniu skirtingų pajėgų rūšių suderinamumu.

    Jutiklių duomenų sujungimas mažina pilotų krūvį

    Trečiasis elementas yra jutiklių duomenų sujungimas, kai įvairių sensorių informacija apdorojama ir pilotui pateikiama vieningu, aiškiu vaizdu. Tai mažina riziką, kad mūšio sąlygomis pilotas bus perkrautas skirtingais pranešimais, perspėjimais ir ekranų duomenimis.

    Moderniose oro operacijose laikas dažnai skaičiuojamas sekundėmis, todėl svarbu ne vien turėti daug informacijos, bet ir ją suprasti greitai. Dėl to F-35 neretai vadinamas ne tik naikintuvu, bet ir skraidančia žvalgybos, stebėjimo bei situacijos valdymo platforma.

    Lenkijos F-35 įvedimas į rikiuotę yra platesnės regiono oro pajėgų modernizacijos dalis, siejama su NATO atgrasymo stiprinimu ir didesniu sąveikumu su sąjungininkais. Kartu su jau eksploatuojamais F-16 ir kitomis platformomis, šie naikintuvai turėtų iš esmės išplėsti Lenkijos gebėjimus veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ateinančiais dešimtmečiais.