CP v2

Tag: NATO

  • Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje: kodėl Vašingtonas siuntė žinią dėl Ukrainos ir NATO?

    Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje: kodėl Vašingtonas siuntė žinią dėl Ukrainos ir NATO?

    CŽV direktoriaus Johno Ratcliffeo netikėtas vizitas Maskvoje sukėlė naują spėlionių bangą, kokią žinutę Vašingtonas nusprendė perduoti ne per įprastus diplomatinius kanalus, o per žvalgybos vadovą. Kremlius patvirtino, kad jis kelias valandas bendravo su Rusijos žvalgybos pareigūnais, tačiau su Vladimiru Putinu nesusitiko.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad susitikimų su Putinu nebuvo planuota, o Rusijos prezidentas esą buvo informuotas apie pokalbių rezultatus. Nei JAV, nei Rusija viešai neatskleidė derybų turinio, todėl kelionės tikslas liko neaiškus.

    Vizito laikas sutapo su įtemptu Rusijos karo prieš Ukrainą etapu ir augančiu nerimu dėl galimos Rusijos eskalacijos prieš Europos valstybes. Tokiose situacijose žvalgybos kanalai dažnai pasirenkami tam, kad jautriausia informacija pasiektų adresatus greitai ir su mažesne viešumo rizika.

    Įspėjimas dėl eskalacijos?

    Viena iš versijų, aptariamų tarptautinėje erdvėje, yra tai, kad Ratcliffeas galėjo atvežti įspėjimą dėl galimos platesnės Rusijos eskalacijos. Vakarų sostinėse pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie rizikas, susijusias su provokacijomis NATO valstybėse, sabotažo incidentais ir įvairiomis hibridinėmis operacijomis.

    Istorinis precedentas jau buvo: 2021 metais tuometinis CŽV vadovas Williamas Burnsas vyko į Maskvą, kai Rusija telkė pajėgas prie Ukrainos sienų. Tuomet žinutė buvo perspėjimas dėl invazijos pasekmių, tačiau net ir po to Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto karą.

    Pasak pranešimų, kelionės metu buvo imtasi papildomų atsargumo priemonių, o Ukraina esą buvo prašoma laikinai nesmūgiuoti Maskvai ar Sankt Peterburgui. Toks prašymas svarbus kontekste, nes Ukraina yra išplėtusi tolimojo nuotolio smūgius prieš karinei logistikai ir infrastruktūrai reikšmingus taikinius Rusijos teritorijoje.

    Ukraina, NATO ar Iranas?

    Nors dėmesio centre išlieka Ukraina, vizitas gali būti susijęs ir su platesniu geopolitiniu paveikslu, įskaitant įtampas dėl Irano. Pastaraisiais metais Iranas ir Rusija stiprino karinį bei technologinį bendradarbiavimą, o Vakarai tai vertina kaip riziką tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek Europoje.

    Kremlius kontaktus tarp žvalgybos tarnybų pavadino teigiamais, tačiau pabrėžė, kad dar per anksti spręsti, ar tai gali paveikti bendresnius Vašingtono ir Maskvos santykius. Tai leidžia manyti, kad pokalbiai galėjo apimti ne vieną temą, o jų tikslas buvo bent minimaliai suvaldyti eskalacijos rizikas.

    Neįprastas vizito slaptumas ir aukštas delegacijos lygis rodo, kad diskutuota apie ypač jautrius klausimus, kuriuose svarbus greitas tiesioginis ryšys. Tuo pat metu tai nereiškia artėjančio santykių atšilimo, veikiau bandymą nustatyti raudonąsias linijas situacijoje, kai klaida gali brangiai kainuoti abiem pusėms.

  • GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    Kas vyksta Pomeranijoje

    Lenkijos Pomeranijos regione, įskaitant Trimiestį, 2026 metais fiksuojamas rekordinis palydovinės navigacijos sutrikimų mastas. Gdansko Ryšių instituto (valstybinio tyrimų instituto) stebėsenos stoties duomenimis, vasaros piko metu ilgalaikiai trikdžiai apimdavo visas GNSS juostas iki 70 proc. mėnesio dienų.

    Nors anomalijos regione registruojamos reguliariai nuo 2024 metų sausio, nuo 2026 metų pradžios jų intensyvumas ir dažnis ryškiai šoktelėjo. Gegužę ir birželį visiškų, ilgai trunkančių sutrikimų dienos sudarė apie 70 proc., o visiškai ramių dienų buvo tik 10 proc. gegužę ir 13 proc. birželį.

    Pirmosiomis 19 2026 metų rugpjūčio dienų visiškų sutrikimų dalis siekė 63 proc., tad civilinė navigacija dažnai neveikė vidutiniškai dvi dienas iš trijų. Daliniai, vieną juostą apimantys sutrikimai vasarą taip pat buvo dažni ir kito plačiame diapazone.

    Kaip tai veikia kasdienybę

    Trikdžiai pirmiausia matomi išmaniuosiuose telefonuose: netiksliai rodoma vieta, dingsta signalas, maršrutas prarandamas arba šokinėja. Tai ypač pavojinga vairuotojams, dviratininkams ir turistams, kurie pasikliauja navigacija nepažįstamose vietovėse.

    Problemos paliečia ir miesto bei dalijimosi transporto sistemas, kurios remiasi vietos nustatymu. Dviračių, paspirtukų ar automobilių parkų geolokacija gali būti klaidinama, todėl sunkėja priemonių paieška, atsiranda ginčų dėl nuomos zonų ar maršrutų.

    Didelę riziką patiria dronų naudotojai, nes GNSS signalas yra svarbus stabilizacijai ir grįžimo funkcijoms. Netikslumai ar signalo praradimas gali reikšti ryšio sutrikimus ir kontrolės praradimą, ypač virš vandens ar urbanizuotose teritorijose.

    Kas laikoma šaltiniu ir kokia rizika transportui

    Ryšių institutas teigia, kad reiškinys turi išorinę kilmę ir siejamas su elektroninės kovos sistemų aktyvumu Baltijos jūros baseine. Ekspertai pabrėžia, kad tokie trikdžiai gali tęstis tol, kol regione vyksta operacijos, kurioms reikalinga slopinanti spinduliuotė.

    „Sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio ir tęsis tiek, kiek regione bus vykdomos gynybinės ir operacinės užduotys, reikalaujančios slopinančių signalų“, – sakė Ryšių instituto ekspertai.

    Nepriklausomi matavimai taip pat rodo didelį mastą: bendrovė „Blue Dot Solutions“ skelbė, kad 2026 metų liepą Pomeranijos stotys fiksavo trikdžius beveik 90 valandų, daugiausia L1 juostoje, kuri ypač svarbi civiliniams imtuvams. Panašūs dėsningumai buvo stebėti ir ankstesniais mėnesiais.

    GNSS trukdžiai veikia ir jūrų bei oro transportą, nes klaidinama padėtis gali iškreipti laivų ar orlaivių navigacinius sprendimus. Tekste minimi pavyzdžiai rodo, kad laivai realiai būdami prie Helio gali būti atvaizduojami visai kitoje vietoje, kas didina incidentų riziką.

    2026 metų rugpjūčio 21 dieną NATO Jungtinių pajėgų vadavietė Brunssum patvirtino, kad Lenkijos priešmininis laivas ORP Albatros operacijos Baltijos jūroje metu patyrė GPS slopinimą. Regiono akademinės institucijos ir Ryšių institutas kaip tikėtiną šaltinių kryptį dažniausiai nurodo Karaliaučiaus sritį.

    Lietuvai tai aktualu ir dėl geografinio artumo bei bendrų Baltijos jūros saugumo iššūkių: GNSS sutrikimai gali pasireikšti platesnėje erdvėje, o jų poveikis juntamas nuo kasdienės navigacijos iki logistikos ir kritinės infrastruktūros procesų. Specialistai pabrėžia, kad tai yra hibridinio poveikio priemonė, glaudžiai susijusi su geopolitine situacija regione.

    Ryšių institutas ragina nepasikliauti vien telefono žemėlapiais ir turėti alternatyvų. Praktinis patarimas keliaujant ar plaukiant yra iš anksto atsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, o svarbesnėse situacijose remtis ir tradiciniais orientavimosi būdais.

    Ilgesnėje perspektyvoje Lenkija plečia stebėsenos priemones: vystomas RTGMS.pl sprendimas, paremtas ASG-EUPOS tinklu, taip pat planuojama jutiklių infrastruktūra, kurią sieja su Lenkijos kosmoso agentūros iniciatyvomis. Tokia stebėsena padeda greičiau atpažinti trikdžių židinius ir jų pobūdį, tačiau pati savaime problemos neišsprendžia.

  • Ginkluotas jūrinis dronas priartėjo prie Neptun Deep dujų telkinio: jį numušė Rumunijos F-16

    Rumunijos kariuomenė Juodojoje jūroje sunaikino sprogmenis gabenusį jūrinį droną, kuris priartėjo prie Neptun Deep dujų telkinio infrastruktūros. Apie incidentą pranešta po to, kai objektas buvo pastebėtas netoli vienos telkinio platformų ir sukėlė riziką personalui bei kritinei energetikos infrastruktūrai.

    Pasak Rumunijos institucijų, dreifuojantis dronas buvo užfiksuotas komercinio laivo įgulos, kuri perdavė informaciją atsakingoms tarnyboms. Pakrančių apsauga apie situaciją informavo Nacionalinės gynybos ministeriją, o objektas buvo identifikuotas maždaug už 80 mylių į rytus nuo Konstancos.

    Kaip vyko operacija

    Operacijos koordinavimas buvo patikėtas Rumunijos kariuomenei bendradarbiaujant su NATO, o sprendimas neutralizuoti droną priimtas krizės valdymo lygmeniu. Rumunijos prezidento vadovaujama komanda nurodė objektą sunaikinti, siekiant užkirsti kelią galimai diversijai ir sumažinti grėsmę telkinio darbuotojams.

    Į rajoną buvo pasiųsti du Rumunijos naikintuvai F-16, o vienas jų droną sunaikino panaudojęs borto patranką. Toks sprendimas paprastai pasirenkamas tada, kai reikia tiksliai ir greitai neutralizuoti mažą taikinį, kartu vengiant didesnės antrinės žalos jūroje.

    Rumunija šią vasarą Neptun Deep rajone jau fiksavo panašių incidentų. Rugpjūčio 11 dieną buvo pranešta, kad netoli telkinio vandenyje sunaikinti du rusiškos kilmės Gerbera tipo dronai, kurie taip pat dreifavo ir kėlė potencialią grėsmę.

    Kodėl Neptun Deep svarbus

    Neptun Deep yra didžiausias Rumunijos jūrinis dujų telkinys Juodojoje jūroje, esantis prie rytinės Rumunijos išskirtinės ekonominės zonos ribos. Telkinio atsargos vertinamos maždaug 100 milijardų kubinių metrų dujų, todėl jis laikomas strategiškai reikšmingu projektu tiek Rumunijai, tiek regiono energetiniam saugumui.

    Planuojama, kad dujų gavyba Neptun Deep telkinyje turėtų prasidėti 2027 metais. Dėl to bet kokie incidentai šioje zonoje vertinami ne tik kaip pavieniai saugumo įvykiai, bet ir kaip platesnės rizikos signalas, susijęs su kritinės infrastruktūros apsauga Juodojoje jūroje.

  • Lenkijoje GPS „apakina“ telefonus ir dronus: ekspertai sieja su elektroniniu karu Baltijoje

    Lenkijoje GPS „apakina“ telefonus ir dronus: ekspertai sieja su elektroniniu karu Baltijoje

    Lenkijoje šią vasarą vis dažniau fiksuojami palydovinės navigacijos, įskaitant GPS, sutrikimai, dėl kurių išmanieji telefonai ir civiliniai imtuvai neretai rodo netikslią vietą arba laikinai praranda signalą. Lenkijos Nacionalinio telekomunikacijų instituto stebėsenos duomenys rodo, kad trikdžiai apima skirtingas pasaulinių navigacijos palydovų sistemų juostas.

    Instituto duomenimis, anomalijos registruojamos nuo 2024 metų sausio, tačiau 2026 metų pradžioje jų dažnis ir intensyvumas smarkiai išaugo. 2026 metų gegužę ir birželį reikšmingi, ilgai trunkantys sutrikimai visose GNSS juostose fiksuoti maždaug 70 proc. mėnesio dienų, o visiškai ramių dienų buvo tik apie dešimtadalį.

    Pirmosiomis 19 2026 metų rugpjūčio dienomis visiško masto sutrikimai užfiksuoti 63 proc. dienų, tai yra vidutiniškai maždaug kas dvi iš trijų dienų. Be to, daliniai trikdžiai, kai paveikiama tik viena signalo juosta, pasitaikydavo nuo keliolikos iki beveik 30 proc. vasaros dienų.

    Kas, kaip įtariama, vyksta?

    Lenkijos Nacionalinis telekomunikacijų institutas teigia, kad trikdžių šaltinis yra išorinis ir siejamas su elektroninės kovos sistemų veikla Baltijos jūros regione. Specialistai pabrėžia, kad tokie trukdžiai gali tęstis tol, kol teritorijoje bus vykdoma karinė veikla, kuriai reikalingas trukdymo signalų siuntimas.

    Nepriklausomi matavimai taip pat rodo panašias tendencijas: 2026 metų liepą Pomeranijos regione stotys fiksavo trikdžius beveik 90 valandų. Nurodoma, kad dažnai paveikiama L1 juosta, kuri itin svarbi civiliniams naudotojams, nes ją plačiai naudoja išmanieji telefonai, automobilinė navigacija ir daugelis vartotojams skirtų GPS imtuvų.

    „Trikdžiai yra pastovūs ir tęsis tiek, kiek regione bus naudojamos elektroninės kovos priemonės“, – teigiama Lenkijos Nacionalinio telekomunikacijų instituto vertinime.

    Pasekmės: ne vien nepatogus maršrutas

    Sutrikimai daro įtaką ne tik vairuotojams ar pėstiesiems, kurie telefone naudoja žemėlapius, nes gali pasitaikyti klaidingas pozicionavimas, maršruto skaičiavimo klaidos ar signalo praradimas. Miestuose tai gali iškraipyti dalijimosi transporto paslaugų veikimą, kai dviračių, paspirtukų ar automobilių buvimo vieta sistemoje rodoma netiksliai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į didesnės rizikos sritis: dronų skrydžiai gali tapti sudėtingesni, nes orlaiviai praranda patikimą padėties informaciją. Tai ypač aktualu ten, kur dronai naudojami filmavimui, infrastruktūros apžiūrai ar gelbėjimo darbams, nes klaidos gali lemti nukrypimą nuo maršruto ar priverstinį skrydžio nutraukimą.

    Trikdžiai fiksuojami ir jūroje bei aviacijoje, kur navigacinės klaidos gali reikšti klaidingą laivo padėties rodymą ar papildomą krūvį įguloms. Rugpjūčio 21 dieną Lenkijos minų paieškos laivas ORP Albatros Baltijos jūroje patyrė GPS trukdymą, apie tai viešai skelbė NATO Jungtinių pajėgų vadavietė Brunssum.

    Lenkijos akademinių institucijų ir telekomunikacijų ekspertų vertinimu, reikšminga dalis trukdymo ir signalo klastojimo atvejų gali būti susiję su Kaliningrado sritimi. Dėl geografijos Lenkija laikoma viena labiausiai pažeidžiamų valstybių, nes dalis jos teritorijos patenka į potencialų trukdymo sistemų veikimo nuotolį.

    Ką pataria institucijos ir kaip reaguojama?

    Lenkijos Nacionalinis telekomunikacijų institutas įspėja nesiremti vien tik telefono žemėlapiais ir, kur įmanoma, turėti alternatyvius orientavimosi būdus. Taip pat rekomenduojama iš anksto atsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, kad nutrūkus ryšiui ar sutrikus navigacijai būtų galima tęsti kelionę.

    Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkija stiprina stebėseną ir planuoja papildomus sprendimus, įskaitant duomenų portalą, paremtą ASG-EUPOS tinklu, ir naują jutiklių tinklą, kurį numato plėtoti Lenkijos kosmoso agentūra. NATO ir Europos valstybės taip pat vis dažniau akcentuoja poreikį didinti navigacijos atsparumą, diegiant patikimesnes atsargines sistemas ir gerinant trikdžių aptikimą.

    Po 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, panašūs GNSS trikdžių atvejai dažniau fiksuojami Baltijos, Šiaurės Europos ir Juodosios jūros regionuose. Vakarų pareigūnai ir ekspertai ne kartą yra viešai sieję šiuos incidentus su Rusijos veikla, o kaimyninės šalys pabrėžia, kad poveikis dažnai peržengia vienos valstybės ribas ir tampa regioniniu saugumo iššūkiu.

  • Vengrijoje sudužo naikintuvas „Gripen“: pilotas katapultavosi, įvykio vieton skuba ministras

    Vengrijoje sudužo naikintuvas „Gripen“: pilotas katapultavosi, įvykio vieton skuba ministras

    Vengrijoje, netoli Szolnoko, sudužo Vengrijos ginkluotosioms pajėgoms priklausęs naikintuvas „Gripen“. Pirminiais duomenimis, pilotas sėkmingai katapultavosi, o įvykio priežastys kol kas nėra aiškios.

    Apie incidentą viešai pranešta praėjus kelioms minutėms po avarijos, pabrėžiant, kad pradėtas tyrimas. Taip pat skelbta, jog gynybos ministras vyksta į įvykio vietą, kad būtų įvertinta situacija ir koordinuojami tolesni veiksmai.

    Vengrijos gynybos ministerijos atstovai nurodė, kad pilotas greitosios pagalbos automobiliu nugabentas į ligoninę. Pranešama, kad daugiau žmonių per nelaimę nenukentėjo.

    Į viešumą pateko vaizdai, kuriuose matyti virš bazės kylantys juodi dūmai. Tokie kadrai paprastai rodo gaisrą po smūgio, tačiau oficialios institucijos detalios informacijos apie žalą infrastruktūrai kol kas nepateikė.

    Vengrija „Gripen“ naikintuvus naudoja nuo 2006 metų, kai pirmieji orlaiviai iš Švedijos buvo perduoti pagal nuomos sutartį. Vengrijos „Gripen“ parkas bazuojamas Kecskeméte, o šie orlaiviai pasitelkiami tiek šalies oro erdvės apsaugai, tiek NATO užduotims.

    2024 metais Vengrija paskelbė sprendimą įsigyti dar keturis „Gripen“ naikintuvus, taip didinant bendrą jų skaičių iki 18. Taip pat akcentuota, kad baigiantis nuomos laikotarpiui turimi orlaiviai pereis į pilną valstybės nuosavybę.

    JAS-39C/D „Gripen“ yra daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas oro erdvės patruliavimui ir greito reagavimo užduotims. NATO šalims tai svarbi platforma, nes tokio tipo orlaiviai reguliariai dalyvauja bendrose oro policijos misijose, įskaitant Baltijos oro policijos rotacijas.

    Ši avarija nėra pirmas tokio tipo incidentas Vengrijos karinėse oro pajėgose: anksčiau buvo fiksuota „Gripen“ netektis 2015 metais, kai vienas naikintuvas patyrė avariją Čekijoje. Dabartinis tyrimas turėtų atsakyti, ar šįkart nulėmė techninis gedimas, žmogiškasis veiksnys ar kitos aplinkybės.

  • Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Lietuvą: 1,8 mlrd. eurų sandoris ir planas iki 2030 metų

    Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Lietuvą: 1,8 mlrd. eurų sandoris ir planas iki 2030 metų

    Lenkijoje, Skaržysko-Kamenoje veikiančioje „MESKO“ gamykloje pasirašyta pagrindinė sutartis dėl kelių tūkstančių nešiojamųjų priešlėktuvinių raketinių kompleksų „Piorun“ tiekimo. Sandoris apima Lenkijos kariuomenę ir sąjungininkus, tarp jų Lietuvą, Latviją bei Norvegiją, o pristatymai planuojami iki 2030 metų.

    Bendra sutarties vertė siekia apie 1,8 milijardo eurų. Daugiau kaip 80 proc. užsakymo numatyta Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, o likusi dalis skiriama partneriams pagal bendrų pirkimų modelį, kuris Baltijos regionui tampa vis aktualesnis didėjant oro grėsmių spektrui.

    Kas įeina į paketą?

    Pagal paskelbtą informaciją, pirkimas apima ne tik raketas ir paleidimo mechanizmus, bet ir treniruoklius, mokymų bei logistikos paketus. Toks komplektavimas mažina rizikas eksploatacijoje ir leidžia greičiau parengti personalą, o tai ypač svarbu plečiant trumpojo nuotolio oro gynybą.

    Lenkijos gynybos sektorius pabrėžia, kad tai vienas didžiausių „Piorun“ pirkimų istorijoje, o dalis finansavimo Lenkijos poreikiams siejama su Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo instrumentais. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus detalizuotos vykdomosios sutartys ir tikslūs pristatymų grafikai.

    Kuo išsiskiria „Piorun“?

    „Piorun“ yra labai trumpojo nuotolio nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas, skirtas naikinti žemai skrendančius taikinius, įskaitant sraigtasparnius, lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir dronus. Skelbiama, kad veikimo nuotolis siekia iki 6,4 kilometro, o taikinių aukštis iki 4 kilometrų.

    Kompleksą gali valdyti vienas karys, o viso rinkinio masė sudaro apie 16,5 kilogramo. Tokios sistemos paprastai laikomos viena iš būtiniausių grandžių saugant pajėgas ir infrastruktūrą nuo mažų, greitų ir žemai skrendančių taikinių, kurių kare pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    „Piorun“ tarptautinį dėmesį sustiprino ir tai, kad sistema buvo plačiai aptarinėjama dėl realaus panaudojimo Ukrainoje, kur trumpojo nuotolio oro gynyba tapo kritiškai svarbi kovojant su sraigtasparniais ir bepiločiais. Europoje auga paklausa tokiems sprendimams, nes dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmė išlieka viena aktualiausių.

    Taip pat akcentuojama, kad Lietuva įsigyja „Piorun“ kaip žingsnį modernizuojant turėtus senesnius sprendimus ir stiprinant artimojo nuotolio oro gynybos sluoksnį. Toks pirkimas dera su regionine tendencija daugiau gynybos priemonių įsigyti koordinuotai su sąjungininkais, kad būtų greičiau užtikrinami tiekimai ir didinamas suderinamumas.

    Lenkijos gamintojas teigia didinantis gamybos apimtis ir investuojantis į linijų plėtrą, kad patenkintų augantį vidaus ir eksporto poreikį. Tai reikšminga ir Lietuvai, nes gamybos pajėgumai bei tiekimo grandinių stabilumas tiesiogiai lemia, kaip greitai sutartys virsta realiais pristatymais.

  • Vokietija Kyjive žada 60 mln eurų Ukrainai: parama humanitarinei pagalbai ir NATO fondui

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis vizito Kyjive metu paskelbė apie papildomą finansavimą Ukrainai: 50 mln eurų humanitarinei pagalbai ir dar 10 mln eurų NATO kompleksinio paramos paketo fondui. Pasak jo, lėšos turėtų prisidėti ir prie gyventojų, ir prie kariuomenės poreikių, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Pirmosiomis ministro viešnagės valandomis Kyjive kelis kartus suveikė oro pavojaus sirenos, mieste buvo girdimi sprogimai. Ukrainos pareigūnai ir stebėsenos kanalai tokias situacijas dažnai sieja su Rusijos raketų ir bepiločių atakų grėsme, kuri išlieka nuolatiniu kasdienybės fonu sostinėje.

    Ką apims papildomi pinigai?

    J. Wadephulio teigimu, 50 mln eurų humanitarinės paramos bus nukreipta per Jungtinių Tautų agentūras ir nevyriausybines organizacijas. Tokia pagalba paprastai naudojama būtiniausioms priemonėms užtikrinti, pradedant laikinu apgyvendinimu, vandeniu, šildymu ar medicinos paslaugomis, ypač regionuose arčiau fronto.

    Dar 10 mln eurų Berlynas skirs NATO visapusiškos paramos paketo fondui Ukrainai. Ministro žodžiais, per šį mechanizmą remiami decentralizuoti energijos tiekimo sprendimai Ukrainos kariams, būtina medicinos įranga karinėms gydymo įstaigoms ir skubiai reikalingos priemonės kovai su dronais.

    „Rusija ir toliau atakuoja energetikos infrastruktūrą ir daro viską, kad žiemą paverstų ginklu“, – sakė Johannas Wadephulis.

    Signalai dėl JAV vaidmens ir taikos paieškų

    Vokietijos ministras taip pat pranešė, kad kitą savaitę planuoja aptarti taikos paieškas su JAV diplomatijos vadovu Marku Rubiu. Berlynas tikisi aktyvesnio Vašingtono įsitraukimo į procesus, kurie galėtų priartinti politinius sprendimus, tačiau kartu pabrėžia, kad Ukrainai būtina išlaikyti paramos tęstinumą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha akcentavo, jog bendradarbiavimas su Vokietija gynybos srityje išlieka vienas svarbiausių, ypač oro gynybos stiprinimo klausimu. Jo teigimu, Ukrainai perduotos sistemos kasdien gelbsti civilių gyvybes ir mažina žalą kritinei infrastruktūrai.

    Vėliau šeštadienį J. Wadephulis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidentas pranešė, kad pokalbiuose daug dėmesio skirta oro gynybai ir pasirengimui žiemai, taip pat aptartas darbas dėl susitarimo Drone Deal formatu, kurį siekiama pasirašyti artimiausiu metu.

    Nors papildomos sumos nėra didžiausios bendrame tarptautinės paramos kontekste, jos siunčia politinį signalą apie Vokietijos ketinimą išlaikyti lyderystę remiant Ukrainą. Berlynas nuosekliai pabrėžia, kad parama siejama ne tik su Ukrainos atsparumu, bet ir su platesniu Europos saugumo architektūros stabilumu.

  • Iranas grasina smogti Europai: NATO skydas Lenkijoje ir Rumunijoje perjungtas į parengtį

    Iranas grasina smogti Europai: NATO skydas Lenkijoje ir Rumunijoje perjungtas į parengtį

    Iranas svarsto galimus atsakomuosius smūgius prieš karinius taikinius Europoje, jei Jungtinės Valstijos imtųsi tolesnės konflikto eskalacijos. Tokias nuotaikas, remdamasis su Irano režimui artimais šaltiniais kalbėjusiais asmenimis, aprašė Financial Times.

    Pasak jų, Teherane analizuojami scenarijai, kuriuose taikiniais taptų JAV karinis turtas ir infrastruktūra Pietryčių Europoje, taip pat regionuose, kur Vakarų partneriai teikia logistinę paramą. Šaltiniai teigė, kad dalis Europos valstybių įsitraukimo, pavyzdžiui, bazių suteikimo ar operacinės pagalbos, Irane gali būti vertinama kaip papildomas argumentas smūgiams.

    „Jeigu JAV nueis per toli, Iranas ginsis bet kokia kaina ir išeis už regiono ribų“, – sakė vienas su Irano pozicija susipažinęs asmuo.

    Vis dėlto Europa nėra be gynybos: NATO priešraketinės gynybos architektūroje svarbų vaidmenį atlieka Aegis Ashore bazės Lenkijoje ir Rumunijoje. Šios sausumos platformos buvo kuriamos kaip Europos etapinės adaptyvios gynybos dalis, skirta atremti balistinių raketų grėsmę, įskaitant raketas, kurias teoriniuose scenarijuose galėtų panaudoti Iranas.

    Kaip veikia Aegis Ashore

    Aegis Ashore naudoja „SM-3“ šeimos perėmimo raketas, kurios taikinį naikina kinetiniu smūgiu, be sprogstamosios galvutės. Tokia „pataikymo į pataikantį“ logika skirta perimti balistines raketas kosminėje skrydžio fazėje.

    Rumunijos Deveselu bazė veikia nuo 2016 metais, o Lenkijos Redzikovo objektas operacinį pajėgumą pasiekė 2024 metais. Skirtingais laikotarpiais jose diegtos skirtingos „SM-3“ modifikacijos, o pažangesnės versijos teoriškai plečia perėmimo galimybes didesniuose nuotoliuose.

    Priešraketinė gynyba remiasi ne vien pačių bazių radarais: NATO tinklas naudoja ir ankstyvojo perspėjimo duomenis, įskaitant sensorius Turkijoje, bei integruotą vadovavimo sistemą. Sprendimams dėl perėmimo svarbus laikas, nes nuo paleidimo aptikimo iki galimo atsako gali likti vos kelios minutės.

    Kiek reali grėsmė Europai

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad Teherano grasinimų reikia vertinti rimtai, tačiau atsargiai, nes realias galimybes riboja turimų raketų kiekis, patikimumas ir tikslumas didesniuose nuotoliuose. Vidutinio nuotolio balistinės raketos teoriškai gali pasiekti dalį Pietų ir Vidurio Europos, tačiau praktinis efektyvumas priklauso nuo konkrečios sistemos ir paleidimo sąlygų.

    Taip pat svarbu, kad bet koks smūgis Europos teritorijoje kardinaliai išplėstų konflikto geografiją ir sukeltų ne tik JAV, bet ir NATO politinį bei karinį atsaką. Dėl to tikėtina, kad Irano strategijoje toliau bus derinami spaudimo signalai, netiesioginės priemonės ir riboto masto demonstracijos, o NATO priešraketinė gynyba išliks padidinto dėmesio zonoje.

  • Danija siunčia šauktinius į Grenlandiją: NATO ruošiasi atšiauriam scenarijui Arktyje

    Danija siunčia šauktinius į Grenlandiją: NATO ruošiasi atšiauriam scenarijui Arktyje

    Danijos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą naujausioje istorijoje į Grenlandiją išsiuntė šauktinių grupę operacinėms užduotims. Kariai dalyvauja pratybose Arctic Endurance, kurios vyksta itin sudėtingomis Arkties sąlygomis, kartu tęsiant bazinį rengimą.

    Danijos kariuomenės teigimu, šauktiniams numatytas penkių mėnesių bazinis parengimas ir šešių mėnesių tarnyba, kurios metu jie prisideda prie realių kasdienių užduočių. Pirmieji kariai dislokuoti Nuuke ir Kangerlussuaq, dalis personalo rotuos tarp šių vietovių.

    Šis sprendimas siejamas su platesne Danijos ir sąjungininkų kryptimi stiprinti atgrasymą Arktyje, kuri NATO planavime laikoma strategiškai svarbia erdve. Vyriausybė akcentuoja, kad didesnis šauktinių vaidmuo leidžia atlaisvinti profesinius dalinius sudėtingesnėms misijoms ir greitesniam reagavimui.

    Pastaraisiais metais Danija nuosekliai didino karinį buvimą Grenlandijoje ir aplink ją, į pratybas įtraukdama tiek sausumos pajėgas, tiek oro ir jūrų komponentus. Tokios priemonės paprastai grindžiamos augančiu dėmesiu regionui: šiauriniuose maršrutuose svarbios tiek stebėjimo, tiek logistikos grandys, o kariniai pajėgumai tampa reikšminga politinės įtakos priemone.

    Oro erdvėje Danija pratybose rėmėsi naikintuvais ir transporto aviacija, kad būtų užtikrintas žmonių bei įrangos perdislokavimas dideliais atstumais ir sudėtingomis oro sąlygomis. Tokiose misijose kritiškai svarbūs oro degalų papildymo ir paieškos bei gelbėjimo elementai, nes Arktis pasižymi ribota infrastruktūra ir didelėmis rizikomis.

    Jūroje Danija stiprino patruliavimą, į operacijas įtraukdama pažangius laivus ir radarines sistemas. Arkties vandenyse didelę reikšmę turi situacijos suvokimas, todėl šalys investuoja į jūrų stebėseną, ryšius, palydovinius sprendimus ir bepiločių platformų naudojimą.

    Danijos argumentas paprastas: Arkties saugumo aplinka tampa labiau konkurencinga, o Rusijos karinė infrastruktūra šiaurėje ir didėjantis Kinijos aktyvumas verčia sąjungininkus veikti iš anksto. Dėl to Grenlandija vis dažniau minima kaip vienas svarbiausių taškų, kur susikerta NATO stebėjimo, atgrasymo ir greito pastiprinimo planai.

  • F-16 virš rytų Lenkijos kelia nerimą: kariuomenė aiškina, kodėl tai dažnai tėra rutininė procedūra

    Rytų Lenkijos gyventojai pastaruoju metu vis dažniau girdi naktimis ar paryčiais kylant budinčius naikintuvus F-16. Dėl to kyla klausimų, ar tai susiję su tiesiogine grėsme, ar su įprastomis NATO oro erdvės apsaugos procedūromis.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė savo pranešime pabrėžia, kad budinčių orlaivių pakėlimas dažniausiai yra rutininė oro policijos misijų dalis. Tai reiškia, kad pajėgos reaguoja į situaciją regione, stebi oro erdvę ir yra pasirengusios užkirsti kelią galimiems pažeidimams.

    „Budinčių naikintuvų F-16 ir sąjungininkų orlaivių pakėlimas yra standartinė procedūra, o ne signalas apie tiesioginę grėsmę“, – sakė Lenkijos kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas Marekas Pietrzakas.

    Kariuomenė akcentuoja, kad oro erdvė stebima visą parą, o oro gynybos sistemos išlieka nuolatinėje parengtyje. Lenkijos oro gynyba veikia integruotai su NATO, todėl informacija ir sprendimai koordinuojami su sąjungininkų struktūromis, vertinant bendrą situaciją rytiniame flange.

    Padidėjęs jautrumas rytiniuose regionuose siejamas su karo Ukrainoje fone pasitaikančiais incidentais: į Lenkijos teritoriją yra patekę dronų nuolaužų, fiksuota įtartinų objektų, o taip pat aptartos situacijos, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai atsidūrė netoli sienos. Net jei tokie atvejai nesukelia tiesioginės žalos, jie didina įtampą ir kelia reikalavimą aiškiau bei greičiau informuoti visuomenę.

    Ekspertai pažymi, kad rizika netyčia pažeisti kaimyninių šalių oro erdvę išauga, kai vykdomi intensyvūs smūgiai Ukrainai ir naudojamos sparnuotosios raketos ar dronai. Dalis tokių taikinių gali skristi arti sienų, o navigacijos sutrikimai ar techninės paklaidos kartais lemia nukrypimus nuo planuotos trajektorijos.

    Lenkijos gynybos institucijos taip pat pripažįsta, kad greita komunikacija yra kritiškai svarbi. Po ankstesnių incidentų viešai aptarta, jog vietos bendruomenėms trūko tikslių ir savalaikių pranešimų, todėl atsirado interpretacijų ir gandų, dar labiau didinančių nerimą.

    Atsakydama į tai, Lenkijos gynybos ministerija yra skelbusi planus plėsti gyventojų perspėjimą trumposiomis žinutėmis, kad informacija pasiektų žmones anksčiau, dar pakėlus budinčius naikintuvus. Taip pat numatoma peržiūrėti sirenų įjungimo praktiką ir krizinių pranešimų logiką, kad ji geriau atitiktų realias grėsmes ir gyventojų poreikius.

    Artimiausiais metais oro erdvės apsauga rytų Lenkijoje turėtų dar stiprėti, nes plečiami radarų pajėgumai, modernizuojamos oro gynybos sistemos ir didinamas jų tarpusavio suderinamumas. Kartu su techniniais sprendimais vis dažniau akcentuojama ir visuomenės informavimo svarba, kad žmonės aiškiai suprastų, kada naikintuvų pakėlimas reiškia realią grėsmę, o kada tai yra įprasta prevencinė priemonė.