CP v2

Tag: NATO

  • Azoruose sustabdytas civilinių lėktuvų kuro pildymas: Lajeso oro uoste aptiktas užterštas kuras

    Portugalijai priklausančiose Azorų salose, Lajeso oro uoste, laikinai sustabdytas civilinių orlaivių kuro pildymas po to, kai patikros metu aptiktas nustatytų kokybės ir saugos reikalavimų neatitinkantis kuras. Apie situaciją pranešė Portugalijos žiniasklaida, o oro uosto atstovai nurodo, kad sutrikimai gali tęstis dar kelias dienas.

    Pasak civilinio terminalo vadovo Vitoro Pereiros, problema palietė tik civilinę oro uosto dalį. Turimi kuro likučiai šiuo metu skiriami tik gelbėjimo ir kitiems būtiniems skrydžiams, todėl komerciniai reisai gali būti atidedami, perplanuojami ar nukreipiami į kitus oro uostus.

    Bazė veikia be pokyčių

    Portugalijos gynybos ministras Nuno Melo teigė, kad incidentas nedaro įtakos karinės bazės veiklai, kuri yra toje pačioje teritorijoje. Lajeso bazė ilgą laiką laikoma strategiškai svarbia dėl Azorų geografinės padėties Atlanto vandenyne ir logistikos galimybių transatlantinėse operacijose.

    Azorų svarbą kariniam mobilumui sustiprina ir istoriniai veiksniai: JAV karinis buvimas salose buvo vienas argumentų, kodėl Portugalija 1949 metais prisijungė prie NATO. Būtent ši vieta dažnai minima kaip patogi tarpinė stotelė skrydžiams, logistikai ir techniniam aptarnavimui.

    Ką reiškia užterštas kuras?

    Aviacijoje kuro kokybė yra kritiškai svarbi: net nedidelė tarša, pavyzdžiui, vandeniu ar kietosiomis dalelėmis, gali kelti riziką variklių darbui ir degalų sistemoms. Dėl to oro uostai ir tiekėjai taiko griežtas kokybės kontrolės procedūras, o nustačius neatitikimus įprasta nedelsiant stabdyti pildymą, kol patvirtinamas saugus tiekimas.

    Kol kas viešai neskelbiama, koks tiksliai teršalas aptiktas ir kokio masto buvo neatitikimas, taip pat nenurodoma, kiek skrydžių galėjo būti paveikta. Oro uostas laukia naujos kuro siuntos, atitinkančios reikalavimus, o situaciją, pasak Portugalijos žiniasklaidos, stebi tiek oro uosto valdytojai, tiek už aviacijos saugą atsakingos tarnybos.

    Normalus civilinės dalies darbas turėtų būti atnaujintas tik pristatytus ir patikrinus naujas atsargas. Iki tol keleiviams rekomenduojama sekti savo skrydžių informaciją ir galimus vežėjų pranešimus dėl tvarkaraščių pokyčių.

  • Švedijos pratybose su ukrainiečiais paaiškėjo spraga: kovoje dronais švedai nusileido

    Švedijos gynybos ministras Pål Jonson pripažino, kad per bendras karines pratybas su Ukrainos kariais Švedijos pajėgos dronų dvikovoje liko silpnesnėje pozicijoje. Pasak jo, Ukraina šiuo metu turi vieną stipriausių pasaulyje praktinių kompetencijų, kaip naudoti bepiločius mūšio lauke.

    Šią savaitę pasibaigusiose pratybose „Aurora“ pietų Švedijoje dalyvavo apie 18 000 karių, taip pat ir Ukrainos atstovai. Gotlandijoje, strategiškai svarbioje saloje Baltijos jūroje, buvo treniruojamasi, kaip gintis nuo galimo Rusijos puolimo scenarijaus.

    „Ukrainiečiai yra geriausi pasaulyje valdydami dronus. Žinome, kad esame už juos silpnesni, todėl nuolat mokomės bendradarbiaudami“, – sakė Pål Jonson.

    Ką parodė pratybos Gotlandijoje

    Švedijos pusė pabrėžia, kad ukrainiečių dalyvavimas pratybose rodo pasikeitusius santykius: nuo vienpusės paramos modelio pereinama prie labiau partneriško bendradarbiavimo. Ukrainos kariai į pratybas atvyksta turėdami tiesioginę fronto patirtį, kurią sunku atkartoti vien mokymuose.

    Švedijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas generolas leitenantas Carl-Johan Edström teigė, kad artimiausiais metais kariuomenė intensyvins mokymus ir diegs naujus sprendimus. Dronai ir kova prieš dronus tampa ne papildomu, o centriniu gebėjimu, ypač kalbant apie žvalgybą, taikinių nustatymą ir ugnies koregavimą.

    Kodėl dronai keičia gynybos planus

    Pastarųjų metų karas Ukrainoje parodė, kad bepiločiai tapo masiškai naudojama priemone nuo taktinio lygmens iki operacijų planavimo. Jie naudojami žvalgybai, ryšio ir logistikos trikdymui, taip pat tiksliems smūgiams, o termovizinės kameros ir automatizuoti sprendimai didina efektyvumą naktį bei sudėtingomis oro sąlygomis.

    Švedijos žiniasklaidoje aprašytas pratybų epizodas Gotlandijoje akcentavo infiltracijos scenarijų, kai „priešininko“ vaidmenį atlikę ukrainiečiai turėjo pasitelkti droną su termovizoriumi, kad nustatytų Švedijos gynybos pozicijas. Tokie scenarijai atspindi realią tendenciją: mūšio lauke vis sunkiau paslėpti techniką ir judėjimą, nes stebėjimo priemonių daugėja.

    Ukrainos kariai Švedijos pajėgų pasirengimą įvertino kaip neblogą, tačiau pabrėžė, kad laukia ilgas tobulėjimo kelias. Švedijos pareigūnai tuo pat metu kartoja, kad pajėgumai stiprinami investicijomis ir gilesniu veikimu su NATO sąjungininkais, o bepiločių sritis yra viena iš prioritetinių krypčių.

  • Lietuva kuria gynybą pelkėmis: 6 000 hektarų planas keičia sienos apsaugos logiką

    Lietuva kuria gynybą pelkėmis: 6 000 hektarų planas keičia sienos apsaugos logiką

    Pelkės kaip natūrali kliūtis

    Lietuvoje jau vyksta darbai, kuriais siekiama atkurti sovietmečiu nusausintas pelkes ir durpynus. Netoli Vilniaus technika atnaujina griovius, stabdo vandens nutekėjimą ir šalina medžius iš teritorijų, kurios buvo paverstos sausesnėmis pievomis ar miškais.

    Pagrindinis tikslas yra dvigubas: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir kartu sustiprinti gynybą. Šlapynės tampa sudėtingai įveikiamu reljefu, kuriame sunkioji technika, įskaitant tankus ir šarvuočius, gali klimpti, strigti ar būti priversta rinktis siauresnius maršrutus.

    Kodėl durpynai svarbūs klimatui

    Durpynai laikomi vienais efektyviausių natūralių anglies sankaupų, nes vandeniu prisotintoje aplinkoje organinės liekanos skyla lėčiau. Per tūkstančius metų susikaupusios durpės gali išlaikyti anglį ilgiau nei dauguma miškų ekosistemų.

    Kai šlapynės nusausinamos, durpės pradeda skaidytis ir į atmosferą išsiskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to atkūrimas dažnai siejamas su klimato kaitos švelninimu ir vandens sulaikymu, ypač dažnėjant sausrų ir staigių liūčių epizodams.

    Gynybos logika po karo Ukrainoje

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą rytiniame NATO flange išaugo dėmesys teritorijos pritaikymui gynybai. Pelkės nėra stebuklinga priemonė, tačiau jos gali sulėtinti judėjimą, sumažinti galimų maršrutų skaičių ir priversti techniką važiuoti keliais, kurie lengviau stebimi ir ginami.

    „Atkurti durpynai turi tapti integralios gynybos linijos dalimi kartu su kitomis priemonėmis“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Karinėje praktikoje tai reiškia, kad priešininkui sudėtingiau išskaidyti šarvuotą koloną ir netikėtai manevruoti. Kai judėjimas nukreipiamas į kelius ar siaurus praėjimus, didėja žvalgybos, ugnies poveikio ir blokavimo priemonių efektyvumas.

    Kiek planuojama atkurti ir kodėl tai trunka

    Lietuva yra paskelbusi siekį atkurti apie 6 000 hektarų durpynų. Tokie projektai paprastai reikalauja hidrologinio planavimo, melioracijos griovių užtvenkimo, vandens režimo stabilizavimo ir ilgesnio laiko, kol grįžta šlapynėms būdinga augalija.

    Pirmieji pokyčiai kai kur matomi gana greitai, tačiau pilnas ekosistemos atsikūrimas gali užtrukti ne vienus metus. Dėl to dalis visuomenės palaiko aplinkosauginę naudą, bet skeptiškai vertina gynybinį efektą, ypač jei tikimasi greitų rezultatų.

    Ekspertai pabrėžia, kad šlapynės nepakeičia kariuomenės, žvalgybos, artilerijos ar oro gynybos. Vis dėlto jos gali pakeisti kovos sąlygas taip, kad priešininko veiksmai taptų lėtesni ir labiau nuspėjami, o tai gynyboje dažnai yra lemiamas pranašumas.

    Regioninė tendencija: nuo betono prie reljefo

    Panašus požiūris vis garsiau aptariamas ir Lenkijoje, kur į rytinės sienos stiprinimą įtraukiamos ne tik inžinerinės kliūtys, bet ir natūralūs barjerai. Šis modelis remiasi mintimi, kad saugumas stiprinamas ne vien statiniais, bet ir reljefo, vandens bei miškų valdymu.

    Latvija ir Suomija taip pat analizuoja arba įgyvendina šlapynių atkūrimą, suderindamos aplinkosaugos tikslus su saugumo argumentais. Baltijos regione lygiagrečiai vystoma ir platesnė gynybos infrastruktūra, tačiau vis dažniau akcentuojama, kad vien grioviai ar užtvaros neatskleidžia viso teritorinės gynybos potencialo.

    Šlapynės grįžta į istorinį vaidmenį: tai nepatogus, bet strategiškai svarbus kraštovaizdis. Jos gali vienu metu sulaikyti vandenį, padėti mažinti emisijas, skatinti biologinę įvairovę ir apsunkinti sunkiosios technikos judėjimą, o tai valstybėms prie Rusijos ir Baltarusijos sienų tampa ypač aktualu.

  • Ukrainos naujienos: svarbiausi fronto pokyčiai, diplomatija ir poveikis Europai šiandien

    Ukrainoje tęsiasi intensyvūs kovos veiksmai, o situacija skirtinguose fronto ruožuose kinta priklausomai nuo artilerijos, dronų ir logistikos pajėgumų. Pastaraisiais mėnesiais vis daugiau dėmesio skiriama oro gynybai, amunicijos tiekimui ir gebėjimui apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo smūgių.

    Kartu su karine dinamika stiprėja ir diplomatinis spaudimas: Vakarų valstybės derina ilgalaikės paramos paketus, o Ukraina siekia užsitikrinti stabilesnį ginklų ir finansavimo srautą. Europos saugumo architektūroje karas išlieka pagrindiniu veiksniu, darančiu įtaką tiek gynybos pramonės planams, tiek politinėms nuotaikoms.

    Energetikos ir infrastruktūros klausimai išlieka vieni jautriausių, nes atakos prieš elektros gamybą, perdavimą ir logistikos mazgus gali turėti tiesioginių pasekmių pramonei ir kasdieniam gyvenimui. Tokiose sąlygose itin svarbūs tiek greiti remonto darbai, tiek rezerviniai sprendimai, leidžiantys išvengti didesnių sutrikimų.

    Humanitarinė padėtis taip pat išlieka sudėtinga: dalis gyventojų priversti evakuotis, o paramos sistemoms tenka didelis krūvis. Tarptautinės organizacijos pabrėžia būtinybę užtikrinti civilių apsaugą, medicinos pagalbą ir aiškius evakuacijos maršrutus, ypač ten, kur suintensyvėja apšaudymai.

    Karo eiga tiesiogiai veikia Europą: didėja gynybos išlaidos, spartėja ginkluotės užsakymų ciklai, o sankcijų ir tiekimo grandinių pokyčiai keičia kai kurių žaliavų bei produktų kainodarą. Dėl to naujausia informacija iš Ukrainos svarbi ne tik saugumo kontekste, bet ir vertinant ekonomikos rizikas bei politinius sprendimus regione.

  • Karas Ukrainoje: kas keičiasi fronte ir kokių sprendimų artimiausiu metu tikisi Europa

    Karo Ukrainoje eiga toliau išlieka dinamiška: intensyviausios kovos tęsiasi rytų ir pietų kryptimis, o situaciją dažnai lemia artilerijos, dronų ir oro gynybos pajėgumų balansas. Ukraina siekia išlaikyti gynybines linijas ir mažinti Rusijos puolimo potencialą, tuo pat metu stiprindama tolimojo nuotolio smūgių galimybes.

    Pastaraisiais mėnesiais vis labiau matyti, kad mūšio lauke svarbia tampa ne tik gyvosios jėgos kiekis, bet ir technologinis pranašumas. Dronai naudojami žvalgybai, taikinių korekcijai ir tiksliems smūgiams, o elektroninės kovos priemonės tampa esmine gynybos ir puolimo dalimi, darančia įtaką tiek ryšiui, tiek navigacijai.

    Ginklų tiekimas ir oro gynyba

    Vakarų parama Ukrainai ir toliau daugiausia siejama su oro gynybos stiprinimu, artilerijos šaudmenimis ir priešdroninėmis priemonėmis. Oro gynyba laikoma kritine, nes ji saugo energetikos infrastruktūrą, pramonę ir didžiuosius miestus, o kartu leidžia išlaikyti ekonominį ir socialinį stabilumą.

    Tuo pat metu ginkluotės tiekimas neatsiejamas nuo logistikos ir apmokymų: net ir gavus modernią įrangą, būtina užtikrinti jos remontą, atsarginių dalių grandinę ir parengtus specialistus. Dėl to sprendimai dėl naujų paketų dažnai vertinami ne vien pagal pažadus, bet ir pagal realų pristatymo tempą.

    Rusijos strategija ir spaudimas infrastruktūrai

    Rusija tęsia spaudimą ne tik fronte, bet ir atakuodama Ukrainos energetikos bei transporto infrastruktūrą. Tokios atakos siekia apsunkinti tiek kariuomenės aprūpinimą, tiek kasdienį civilių gyvenimą, ypač sezonais, kai energijos poreikis išauga.

    Analitikai pabrėžia, kad infrastruktūros puolimas yra ilgalaikės strategijos dalis, kuria siekiama mažinti Ukrainos atsparumą ir didinti karo kainą. Dėl to Ukrainai svarbu ne tik atremti smūgius, bet ir spartinti energetikos sistemos apsaugą, decentralizaciją bei avarinių pajėgumų atkūrimą.

    Ko tikisi Europa artimiausiu metu

    Europos lygiu svarbiausi klausimai išlieka paramos tęstinumas, gynybos pramonės pajėgumų didinimas ir politinis nuoseklumas. Vis dažniau akcentuojama, kad vienkartiniai sprendimai nepakankami, todėl stiprinami ilgalaikiai tiekimo kontraktai ir skatinama didesnė amunicijos bei oro gynybos gamyba.

    Diplomatinėje darbotvarkėje lygiagrečiai aptariamos sankcijų įgyvendinimo spragos ir papildomi ribojimai, skirti mažinti Rusijos galimybes apsirūpinti technologijomis ir finansavimu. Europoje taip pat auga supratimas, kad karo baigtį lems ne vien fronto linija, bet ir gebėjimas išlaikyti ekonominę, pramoninę bei visuomenės mobilizaciją ilgesnį laiką.

    Artimiausiu laikotarpiu esminiai rodikliai bus oro gynybos stiprinimo tempas, šaudmenų tiekimo stabilumas ir gebėjimas apsaugoti energetikos infrastruktūrą. Nuo šių veiksnių priklausys ir Ukrainos atsparumas, ir Europos sprendimų skubumas bei apimtis.

  • Lenkija parodė ginklą, apie kurį kalba visi: Borsuk pasiekė ribą, kurios kiti neperžengia

    Lenkija parodė ginklą, apie kurį kalba visi: Borsuk pasiekė ribą, kurios kiti neperžengia

    Lenkijos kariuomenėje vis labiau įsitvirtina naujas pėstininkų kovos automobilis Borsuk. Per pratybas Oržyšo poligono rajone šios mašinos pirmą kartą savarankiškai įveikė vandens kliūtį, pademonstruodamos vieną labiausiai išskiriamų savo savybių.

    Tokio tipo bandymai nėra vien simbolika. Gebėjimas plaukti be papildomų modifikacijų suteikia didesnį mobilumą ežeringose ir upėmis išraižytose teritorijose, o tai ypač aktualu rytiniame NATO flange, kur svarbus greitas manevras ir alternatyvūs maršrutai.

    Pakeitimas senai technikai

    Borsuk kuriamas kaip tiesioginis senų sovietinės kilmės BWP-1 įpėdinis, o šios platformos Lenkijoje tarnauja daugiau nei penkis dešimtmečius. Naujos kartos mašina turėtų sustiprinti mechanizuotų vienetų apsaugą, ugnies galią ir sąveiką su kitomis pajėgomis.

    Programos kelias buvo ilgas: nuo idėjos iki pirmųjų vienetų daliniuose prireikė daugiau nei 12 metų. Projekte dalyvavo Lenkijos gynybos pramonė, o vienas pagrindinių gamybos centrų yra Huta Stalowa Wola.

    Kuo Borsuk išsiskiria

    Lenkijos gynybos sektorius pabrėžia Borsuk derinį: aukštesnį apsaugos lygį ir plaukimo galimybę be papildomos įrangos. Kaip nurodoma pagal STANAG 4569 standartą, priekinė apsauga siejama su penktu lygiu, kuris numato atsparumą 25 mm kalibro apšaudymui iš 500 metrų.

    Viena svarbiausių sistemos dalių yra nuotoliniu būdu valdoma ZSSW-30 bokštelio sistema. Joje integruota automatinė patranka Mk44S Bushmaster ir valdomų prieštankinių raketų „Spike-LR“ šeimos paleidimo įrenginiai, taip pat perspėjimo nuo lazerinio apšvietimo sprendimai, skirti laiku reaguoti į grėsmes.

    Užsakymai ir finansavimas

    Pirmosios Borsuk mašinos į Lenkijos kariuomenę pateko pagal 2025 metų kovo 27 dieną pasirašytą sutartį dėl 111 vienetų. Tačiau ilgalaikiai poreikiai vertinami gerokai didesni: viešai minimas bent 1 000 pėstininkų kovos automobilių poreikis ir dar apie 350 specializuotų variantų, skirtų remti veiksmus kovos rikiuotėje.

    Šiuo metu Lenkijos Ginkluotės agentūra derasi dėl papildomos 146 Borsuk partijos. Skelbiama, kad sandoris siejamas su SAFE finansavimo galimybe, o terminai spaudžia, nes vienos valstybės sudaromiems kontraktams taikomos konkrečios finansavimo sąlygos ir laikotarpiai.

    Ekspertai pažymi, kad tokie projektai yra ne tik karinis, bet ir pramoninis sprendimas: nauja platforma reiškia ilgalaikę gamybą, atsarginių dalių grandinę, serviso infrastruktūrą ir technologinę kompetenciją, kuri tampa svarbi didėjant Europos dėmesiui gynybos pajėgumų stiprinimui.

  • Graikija ragina ES įsikišti dėl Turkijos žvejybos Egejo jūroje: auga įtampa dėl jūrų ribų

    Graikija ragina ES įsikišti dėl Turkijos žvejybos Egejo jūroje: auga įtampa dėl jūrų ribų

    Graikija paragino Europos Sąjungą aktyviau įsitraukti į ginčą su Turkija dėl žvejybos Egejo jūroje, teigdama, kad turkų žvejai esą pažeidžia jūrų teisę ir žvejoja zonose, kurias Atėnai laiko priklausančiomis Graikijos jurisdikcijai.

    Atsakydama į incidentus jūroje, Graikijos laivybos ministras Vasilis Kikilias pabrėžė, kad Graikijos jūrinės ribos yra ir Europos ribos, todėl, pasak jo, ES turėtų imtis veiksmų ir aiškiau ginti tarptautinės jūrų teisės principus.

    Ko prašo Graikija

    Susitikime Atėnuose su Europos Komisijos nariu, atsakingu už žuvininkystę ir vandenynus, Costu Kadiu, Graikijos pusė iškėlė, jos vertinimu, pasikartojančius neteisėtos žvejybos atvejus ir suvereniteto ginčus kurstančius veiksmus.

    Atėnai teigia, kad kai kuriais atvejais turkų žvejybos laivai veikė teritorijose, kurias Graikija laiko savo teritoriniais vandenimis arba zonomis, kuriose taikoma Graikijos kontrolė, o situaciją papildomai kaitino Turkijos pakrančių apsaugos laivų buvimas.

    Kodėl ginčas nuolat atsinaujina

    Nors Graikija ir Turkija yra NATO sąjungininkės, jų nesutarimai dėl jūrų ribų ir teisių į kontinentinį šelfą tęsiasi dešimtmečius, o įtampą reguliariai didina ir Kipro klausimas.

    Graikija yra nustačiusi ribojamas žvejybos zonas Egejo jūroje, tačiau Turkija dalį jų ginčija, tvirtindama, kad Atėnai neturi teisės vienašališkai nustatyti taisyklių teritorijose, kurias Ankara laiko ne Graikijos jurisdikcija.

    Papildomu trinties tašku tapo ir Turkijos jūrinio erdvinio planavimo dokumentai, numatantys žvejybos zonas Egejo jūroje, kuriuos Graikija vertina kaip bandymą įtvirtinti platesnes pretenzijas regione.

    Kokios gali būti pasekmės ES ir regionui

    Šis ginčas ES svarbus ne vien dėl žuvininkystės: Egejo jūra yra išorinis Bendrijos pasienis, todėl kiekvienas incidentas dėl laivybos, kontrolės ar teisės taikymo lengvai perauga į platesnį politinį konfliktą.

    Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis viešai signalizavo, kad vienašališki bandymai įgyvendinti jūrines pretenzijas už tarptautinės teisės rėmų, Atėnų vertinimu, neturi perspektyvos ir ilgainiui tik didina eskalacijos riziką.

    Tuo pat metu Ankara svarsto iniciatyvas, kurios galėtų formalizuoti Turkijos požiūrį į ekonominių zonų ribas Rytų Viduržemio regione, o tai didina tikimybę, kad diplomatinė įtampa taps ilgalaike ir reikalaujančia platesnio ES tarpininkavimo.

    Artimiausiu metu situacijos dinamiką gali veikti ir aukšto lygio saugumo darbotvarkė NATO formatu, nes dvišaliai incidentai jūroje dažnai persidengia su platesniais Aljanso interesais regione.

  • „Saab“ ir PGZ susitarė dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas centras ir jūriniai dronai

    Švedijos gynybos pramonės koncernas „Saab“ pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos valstybine gynybos grupe PGZ, apimantį jūrines ir povandenines technologijas. Abi pusės deklaruoja siekį plėsti projektus, kurie stiprintų Lenkijos pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange.

    PGZ pranešė, kad susitarimas apima ne tik naujų sprendimų kūrimą, bet ir laivų gyvavimo ciklo palaikymą. Praktikoje tai reiškia techninę priežiūrą, remontus, atsarginių dalių tiekimą bei ilgalaikį pajėgumų užtikrinimą tiek antvandeniniams, tiek povandeniniams laivams.

    Centras ir dronai Baltijos poreikiams

    Vienas iš numatomų žingsnių – Lenkijoje steigti Povandeninių technologijų centrą. Tokia infrastruktūra paprastai siejama su bandymų, integracijos, aptarnavimo ir mokymų funkcijomis, kurios leidžia greičiau diegti naujus jūrinius sprendimus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio paslaugų.

    Susitarime taip pat įvardytas ketinimas bendrai gaminti ir siūlyti autonominį „Saab“ jūrinį droną. Pastaraisiais metais jūriniai dronai tampa vienu svarbiausių prioritetų, nes jie leidžia pigiau ir saugiau vykdyti stebėseną, objektų apsaugą, minų paiešką ar žvalgybą sudėtingose akvatorijose.

    Svarstomas ir sunkiosios torpedos projektas

    Be dronų, šalys ketina įvertinti bendradarbiavimo galimybes kuriant sunkiosios torpedos projektą. Tokios programos yra techniškai sudėtingos ir brangios, tačiau jos reikšmingai didina povandeninių pajėgų atgrasymo potencialą, ypač regione, kuriame intensyvėja karinis aktyvumas jūroje.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir dinamika, su kuria vystosi mūsų bendradarbiavimas. Šis susitarimas atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti partnerystę tarp Lenkijos ir Švedijos pramonės, prisidedant prie saugumo stiprinimo Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    PGZ taip pat nurodo, kad svarstomos papildomos kooperacijos kryptys, susijusios su daugialypių operacijų technologijomis ir gynybos pramonės gamybos plėtra. Tarp minimų sričių – ir minosvaidžių amunicijos gamyba Lenkijoje, kuri pastaruoju metu tampa jautria tema dėl augančio šaudmenų poreikio Europoje.

    Šis susitarimas nėra vienkartinis žingsnis: „Saab“ pastaruoju metu Lenkijoje pasirašo ir kitus susijusius dokumentus jūrinių kompetencijų stiprinimui. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją, kai gynybos pirkimuose vis daugiau dėmesio skiriama vietinei pramonei, tiekimo grandinių saugumui ir realiai veikiančioms aptarnavimo bazėms šalyje.

  • Rusijos Dūma pritarė įstatymui: Putinas galėtų siųsti kariuomenę ginti rusų užsienyje

    Rusijos Valstybės Dūma galutiniu balsavimu pritarė teisės akto pataisoms, kurios išplečia Kremliaus galimybes panaudoti ginkluotąsias pajėgas už Rusijos ribų. Pagal naują formuluotę toks sprendimas galėtų būti grindžiamas siekiu „ginti“ Rusijos piliečius užsienyje.

    Apie tai pranešė Ukrainos žiniasklaida, remdamasi dokumento turiniu ir jo svarstymo eiga parlamente. Įstatymo kritikai atkreipia dėmesį, kad miglota „apsaugos“ sąvoka palieka plačią erdvę politiniam interpretavimui.

    Ką numato naujos nuostatos?

    Skelbiama, kad teisės aktas leistų Rusijos vadovybei priimti sprendimą panaudoti kariuomenę užsienyje situacijose, kai Rusijos piliečiai yra sulaikyti, suimti, laikomi suvaržytomis sąlygomis arba jų atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Taip pat minimos bylos, susijusios su užsienio teismų sprendimais.

    Formuluotė sukonstruota taip, kad pagrindas veiksmams galėtų būti ne tik tiesioginė grėsmė gyvybei, bet ir teisiniai procesai kitose valstybėse, kuriuos Maskva galėtų įvardyti kaip „persekiojimą“. Tokia logika jau ne kartą buvo naudojama Rusijos oficialioje retorikoje, aiškinant veiksmus kaimyninių šalių atžvilgiu.

    Kodėl tai kelia nerimą NATO šalims?

    Įstatymo priėmimas sutapo su viešais NATO valstybių pareiškimais ir Europos žvalgybos institucijų vertinimais, kad Rusija gali ieškoti naujų spaudimo formų prieš Aljanso nares ir partneres. Vakaruose dažnai pabrėžiama, kad „tautiečių gynimo“ argumentas gali tapti patogia priedanga provokacijoms ar riboto masto kariniams veiksmams.

    Ukrainos šaltiniai primena, kad pastaraisiais metais buvo viešai kalbama apie galimų provokacijų riziką Baltijos šalyse, o kai kurios Europos kariuomenių vadovybės ragino ruoštis ilgesnio laikotarpio konfrontacijai su Rusija. Tokie signalai stiprina nuostatą, kad teisiniai instrumentai Maskvoje gali būti derinami su politiniu ir kariniu spaudimu už Rusijos ribų.

    Tuo pat metu Kremlius tradiciškai aiškina, kad tokios nuostatos reikalingos valstybės piliečių interesams ginti ir reaguoti į išorines grėsmes. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad teisinių apibrėžimų platumas didina riziką, jog sprendimai bus grindžiami ne tarptautine teise, o politiniu tikslingumu.

  • Birželio 8–14 dienomis pratybos „Tvirtas skydas 2“: apie 1 000 karių judės per 7 savivaldybes

    Birželio 8–14 dienomis pratybos „Tvirtas skydas 2“: apie 1 000 karių judės per 7 savivaldybes

    Kur ir kada vyks pratybos

    2026 metų birželio 8–14 dienomis Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė rengs vertinamąsias lauko taktikos pratybas „Tvirtas skydas 2“. Veiksmai vyks Kaune ir Kauno, Prienų, Šakių, Kazlų Rūdos, Marijampolės bei Vilkaviškio rajonų teritorijose.

    Planuojama, kad pratybose dalyvaus apie 1 000 karių, taip pat NATO sąjungininkai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Tokios pratybos skirtos įvertinti dalinių pasirengimą ir suderinti veiksmus su partneriais realioms sąlygoms artimoje aplinkoje.

    Ką gyventojai gali pastebėti

    Nurodytose savivaldybėse kariai judės ginkluoti tiek pėsčiomis, tiek transporto priemonėmis, ir tai vyks visą parą. Pratybų metu bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir dūmai, todėl kai kuriose vietose gali būti girdimi garsai, matomos dūmų uždangos.

    Kariuomenė pabrėžia, kad pratybų metu bus laikomasi Kelių eismo taisyklių, priešgaisrinių ir aplinkosaugos reikalavimų. Gyventojų kasdienė veikla, kaip nurodoma, neturėtų būti trikdoma, o karinė technika judės tik keliais.

    Kokie ribojimai taikomi kariuomenei

    Skelbiama, kad sunkioji vikšrinė technika pratybose nebus naudojama. Taip pat neplanuojami grunto kasimo ar kiti inžineriniai darbai, todėl neturėtų būti pažeidžiami laukai, miško paklotė ar kita infrastruktūra.

    Jeigu pratybų laikotarpiu vietos bendruomenės ar organizacijos yra suplanavusios renginius ir veiklas, kariuomenė prašo apie tai informuoti atsakingą kontaktinį asmenį. Tokia praktika taikoma siekiant suderinti judėjimo maršrutus ir sumažinti galimus nepatogumus.