CP v2

Tag: NATO

  • Pentagonas veržiasi į DI lenktynes: kodėl kariuomenė nenori stabdyti plėtros, nors įspėjimų daugėja

    Pentagonas spartina dirbtinio intelekto diegimą beveik visose JAV kariuomenės grandyse, net kai Vašingtone vis garsiau kalbama apie būtinybę nustatyti aiškias saugumo taisykles. Gynybos departamento vadovai tikina, kad bet koks lėtėjimas reikštų strateginį pranašumą varžovams, pirmiausia Kinijai ir Rusijai.

    Ši įtampa ryškėja augant hibridinių grėsmių mastui ir plečiantis technologijų taikymui žvalgyboje, kibernetinėje gynyboje, logistikoje bei sprendimų paramoje. Pentagonas akcentuoja, kad DI naudojimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe, jei JAV nori išlikti lyderės tiek kariniu, tiek ekonominio saugumo požiūriu.

    Lenktynės, kurias JAV nenori pralaimėti

    JAV karinių oro pajėgų sekretorius Troy Meink pabrėžė, kad DI varžybos yra vienas svarbiausių nacionalinių prioritetų. Jo teigimu, rizika atsilikti gali būti didesnė nei rizika judėti pirmyn, todėl kariuomenė siekia greičiau perkelti pažangius sprendimus iš laboratorijų į realias sistemas.

    „Laimėti ir išlikti priekyje DI lenktynėse yra vienas svarbiausių dalykų, kurį JAV turi padaryti dėl karinio ir ekonominio saugumo. Tai lenktynės, kurių JAV negali pralaimėti“, – sakė Troy Meink.

    Pentagono skaitmeninių ir DI pajėgumų vadovas Cameron Stanley laikosi panašios pozicijos ir atmeta raginimus pristabdyti. Jo argumentas paprastas: varžovai juda ta pačia kryptimi, todėl neveikimas būtų pavojingiausias pasirinkimas.

    „Tie, kurie mano, kad nenaudoti DI yra saugiausia, iš tikrųjų renkasi pavojingiausią kryptį, nes mūsų priešininkai juda šia linkme. Mes aiškiai pasakėme: būsime DI pirmumo pajėgos“, – sakė Cameron Stanley.

    Įspėjimai dėl naujų pažeidžiamumų

    Kritikai Kongrese ir dalis technologijų sektoriaus atstovų perspėja, kad skubotas diegimas gali atverti naujų spragų jautriausiose sistemose. Rizikos siejamos ne tik su klaidomis modelių sprendimuose, bet ir su tuo, kad DI pagrindu veikiančios priemonės gali tapti nauju taikiniu kibernetinėms atakoms, manipuliacijoms ar duomenų nutekėjimui.

    JAV senatorius Richard Blumenthal, dirbantis Senato ginkluotųjų pajėgų komitete, ragina Pentagoną aktyviau vertinti rizikas ir neapsiriboti vien pažadais, kad žmogus išliks sprendimų centre. Jo nuomone, kariuomenė galėtų būti viena svarbiausių institucijų, formuojančių atsakingą DI diegimo praktiką, tačiau kol kas to esą trūksta.

    „Nekontroliuojamų autonominių agentų įsiveržimo ar sistemų trikdymo grėsmė Pentagone tokia pat reali kaip bet kur kitur. Pentagonas galėtų būti labai teigiama jėga vertinant rizikas, bet kol kas jis tos atsakomybės vengė“, – sakė Richard Blumenthal.

    Kongresas rengia apsaugos taisykles

    JAV Kongresas svarsto apribojimus ir standartus, kurie būtų įtraukti į kasmetinį gynybos politikos teisės aktų paketą. Pagrindinė kryptis būtų nauja peržiūros tvarka autonominėms sistemoms ir DI pajėgumams, numatant, kad sprendimų priėmimo centre privalo likti žmogaus vertinimas.

    Senatorius Mike Rounds, vadovaujantis kibernetinio saugumo temoms gynybos komitete, tokius žingsnius vadina pirmu, bet svarbiu bandymu sukurti aiškesnę reguliavimo bazę. Vis dėlto dalis politikų kritiką grindžia tuo, kad įstatymų leidyba juda lėčiau nei pati technologijų raida, todėl spragos gali išlikti dar ilgai.

    Diskusijoms foną suteikia ir tarptautiniai signalai: Europos sąjungininkai, kurių gynybos planavimas glaudžiai susijęs su JAV technologiniu tempu, viešai pritaria siekiui neatsilikti. Buvęs Lietuvos politikas ir NATO pareigūnas Giedrimas Jeglinskas akcentavo, kad sulėtėjimo scenarijus atrodo mažai tikėtinas, nes DI tiesiogiai siejamas su konkurencingumu ir saugumu.

    „Aš nematau sulėtėjimo galimybės. Technologija per svarbi ekonomikos augimui, konkurencingumui ir nacionaliniam saugumui“, – sakė Giedrimas Jeglinskas.

    Tuo pat metu net ir dalis pramonės atstovų, raginančių atsargumą, pripažįsta paradoksą: saugumo priemones lengviau diegti turint lyderystę, bet lyderystė dažnai reiškia didesnį eksperimentavimo greitį. Dėl to artimiausiais mėnesiais diskusijų ašis greičiausiai suksis apie tai, kaip suderinti greitį, atsakomybę ir realiai patikrinamus saugumo standartus karinėms DI sistemoms.

  • Tuskas ir Stockeris sutarė dėl 1 mlrd. eurų geležinkelio iki Varšuvos: ką tai keičia regione?

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po susitikimo su Austrijos kancleriu Christianu Stockeriu Varšuvoje akcentavo, kad Europos Sąjungai būtina stiprinti atsparumą galimoms Rusijos provokacijoms ir išpuoliams. Abu lyderiai kalbėjo apie saugumo situacijos dinamiką, hibridines grėsmes ir paramos Ukrainai svarbą.

    Austrijos kancleris pabrėžė, kad hibridinio karo priemonės ir migracijos spaudimas yra bendri iššūkiai, kuriems reikia koordinuoto atsako. Jis taip pat akcentavo Lenkijos vaidmenį saugant ES išorės sieną ir pareiškė ketinantis susipažinti su sienos apsaugos praktika bei tarptautiniu bendradarbiavimu Varšuvoje.

    Saugumas ir rizika Ukrainai

    D. Tuskas teigė, kad išpuolių rizika gali augti, ypač artėjant žiemai, kai Rusija dažnai intensyvina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Jo vertinimu, energetikos objektai išlieka vienu jautriausių taikinių, todėl regionui svarbu ruoštis tiek kritinės infrastruktūros apsaugai, tiek galimiems tiekimo sutrikimams.

    Lenkijos premjeras taip pat užsiminė apie planuojamus europinių lyderių susitikimus ir NATO pratybas Lenkijoje, kurios turėtų stiprinti pasirengimą saugumo scenarijams regione. Pasak jo, praktinis sąjungininkų koordinavimas tampa ne mažiau svarbus nei politinės deklaracijos.

    Migracija ir hibridinės atakos

    C. Stockeris sakė, kad efektyvi ES išorės sienų apsauga yra būtina veiksmingai migracijos politikai, o tai neturėtų būti vien atskirų valstybių atsakomybė. Austrija pabrėžė solidarumą su Lenkija ir ragino stiprinti bendras priemones kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta migracija.

    Jis taip pat išskyrė readmisijos mechanizmų ir grąžinimo centrų plėtros svarbą, kad žmonės, neturintys teisės likti Europoje, galėtų būti grąžinami greičiau. Lyderių teigimu, hibridinio spaudimo formos dažnai peržengia nacionalinių sienų ribas, todėl atsakas turi būti suderintas europiniu lygiu.

    1 mlrd. eurų investicija į geležinkelį

    Didžiausias praktinis susitikimo akcentas – Austrijos planuojama maždaug 1 milijardo eurų investicija į geležinkelio jungties tarp Vienos ir Varšuvos gerinimą. C. Stockerio teigimu, tikslas – reikšmingai sutrumpinti kelionės laiką ir sustiprinti ekonominius ryšius tarp Vidurio Europos valstybių.

    Šis projektas siejamas ir su platesniais regiono tikslais: patikimesnėmis logistikos grandinėmis, didesniu keleivių bei krovinių mobilumu ir konkurencingesniais transporto maršrutais. Lyderiai taip pat sutarė dėl reguliarių dvišalių ekonomikos konferencijų kas dvejus metus, įtraukiant ministrus ir verslo atstovus.

    D. Tuskas, kalbėdamas apie būsimą ES daugiametį biudžetą 2028–2034 metams, pabrėžė, kad Lenkijai reikalingas finansavimas ne tik žemės ūkiui ir sanglaudai, bet ir saugumui bei sienų apsaugai. Austrija savo ruožtu pakartojo poziciją, kad bendras biudžeto dydis turėtų būti peržiūrėtas, daugiau dėmesio skiriant prioritetams.

    „Turime galvoti, kaip apsaugoti mūsų valstybes ir visą Europos Sąjungą nuo galimų Rusijos provokacijų ir atakų“, – sakė Donaldas Tuskas.

    „Išorės sienų apsauga nėra vien nacionalinė užduotis – galite kliautis Austrijos bendradarbiavimu ir solidarumu“, – sakė Christianas Stockeris.

  • „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    Vokietija spartina gynybos stiprinimą, tačiau vien amunicijos ir raketų didinimo nebeužtenka. Vis daugiau dėmesio skiriama oro gynybai, dronams ir naujoms technologijoms, įskaitant kosmoso sprendimus bei robotiką.

    Apie tai interviu „Euronews“ kalbėjo „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris, pabrėžęs, kad raketų atsargos šalyje išlieka keliančios nerimą. Jo teigimu, gamybos plėtra susiduria su struktūriniais ribojimais, todėl vien politinių deklaracijų nepakanka.

    „Raketų taip greitai neprigaminsi, o didžiausi kamščiai yra raketų varikliai ir kovinės galvutės“, – sakė A. Pappergeris.

    Pasak jo, įtampos laikotarpis Europoje išryškino tai, ką seniai akcentuoja NATO ir Vokietijos institucijos: atsargų lygis ir tiekimo grandinės turi atitikti realų grėsmės mastą. Būtent todėl, anot vadovo, pramonė pradeda plataus masto investicijas, tačiau šios duos rezultatą ne iškart.

    Vienas iš prioritetų – trumpojo nuotolio oro gynyba, kurią Vokietija sieja ir su dronų, ir su sparnuotųjų raketų keliamomis rizikomis. „Rheinmetall“ vadovas teigė, kad „Skyranger“ sistemų serijinius pristatymus pagal sutartį planuojama pradėti 2027 metais, o dabartiniai vėlavimai esą minimalūs.

    „Pagal sutartį serijinius „Skyranger“ pristatymus turime pradėti 2027 metais, ir taip ir bus“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis aiškino, kad integruojant sistemą tenka atnaujinti kelias kritines dedamąsias: važiuoklę, radarus ir į bendrą platformą įjungiamas raketas. Kartu pabrėžiama, kad gamybos apimtys turėtų augti, o nuo kitų metų pabaigos įmonė tikisi pasiekti pajėgumą pagaminti iki 400 vienetų per metus.

    Kitas interviu akcentas – vadinamosios giluminio smūgio galimybės ir partnerystės, kurios turėtų pagreitinti tam tikrų ginkluotės tipų kūrimą. A. Pappergeris teigė, kad bendros įmonės su „Lockheed Martin“ ir „Destinus“ yra paskutinėje stadijoje prieš pasirašymą: viena kryptis apima artilerijos raketas, kita – sparnuotąsias raketas.

    Diskutuodamas apie pamokas iš karo Ukrainoje, „Rheinmetall“ vadovas pripažino, kad masiškai gaminami paprastesni sprendimai yra svarbūs, tačiau ne visur jie išsprendžia problemą. Jo teigimu, šiuolaikinė oro grėsmė kinta itin greitai, todėl daliai užduočių reikalingos pažangesnės, kelių pajėgumų sistemos.

    Gynybos pramonės plėtra, pasak vadovo, daro vis didesnį poveikį darbo rinkai. Jis nurodė, kad „Rheinmetall“ gynybos segmente dirba apie 34 000 žmonių, o įmonė auga maždaug po 10 000 darbuotojų per metus ir iki 2030 metų siekia 70 000.

    „Turime investicijų programą, kurios vertė per šešerius metus siekia 30 milijardų eurų“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis pateikė pavyzdžių, kaip per pastaruosius metus didintos gamybos apimtys: vidutinio kalibro šaudmenų gamyba augo iki 4 milijonų vienetų, artilerijos šaudmenų – iki 1,5 milijono, o tankų šaudmenų – iki 240 000. Vis dėlto vadovas pabrėžė, kad plėtrai reikalingas aiškus ir ilgalaikis užsakymų portfelis, kad pajėgumai būtų naudojami tvariai.

    Kalbėdamas apie ateities kryptis, „Rheinmetall“ vadovas išskyrė dvi sritis, kurios sparčiai didina reikšmę: robotiką ir kosmosą. Jo teigimu, įmonė Brėmene vysto humanoidinių robotų tyrimus, o kosmoso srityje investuoja į palydovų gamybą bei palydovinės informacijos apdorojimą ir ryšius.

    „Robotai ateis, tai visiškai aišku“, – sakė A. Pappergeris.

    Jo vertinimu, šiuolaikinėje karyboje išlieka būtinas skirtingų pajėgumų derinys: artilerija, šarvuota technika, įprastinė amunicija, dronai ir raketos. Pagrindinis klausimas, anot jo, yra proporcijos ir tai, kaip greitai valstybės sugebės prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių ir pramonės gamybos realybės.

  • ES siūlo naują krizių sprendimų formatą ir hibridinių grėsmių procedūrą: ar tai dubliuos NATO?

    ES siūlo naują krizių sprendimų formatą ir hibridinių grėsmių procedūrą: ar tai dubliuos NATO?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė pasiūlymus, kurie sustiprintų Europos Sąjungos vaidmenį saugumo politikoje ir atsake į hibridines grėsmes. Tarp idėjų – naujas lyderių krizių sprendimų formatas ir skubesnių konsultacijų mechanizmas, primenantis NATO 4 straipsnį.

    Pasiūlymai pasirodė augant įtampai dėl kibernetinių atakų, sabotažo, dezinformacijos kampanijų ir incidentų ore bei jūroje, kurie dažnai lieka žemiau atviros karinės atakos slenksčio. Europos institucijoms vis dažniau tenka atsakyti į klausimą, ar dabartiniai sprendimų priėmimo modeliai leidžia reaguoti pakankamai greitai.

    Kas siūloma ir kodėl dabar?

    U. von der Leyen siūlo sukurti nuolatinį politinį formatą, kuriame lyderiai galėtų greičiau tartis dėl veiksmų krizių metu, įtraukiant ir artimus partnerius, tokius kaip Kanada, Norvegija, Ukraina bei Jungtinė Karalystė. Kartu aptariama ir skubios konsultacijos procedūra hibridinių atakų atveju, kad valstybės narės galėtų greitai sušaukti partnerius ir koordinuoti atsaką.

    Europos Komisijos argumentas paprastas: hibridinės grėsmės apima ne vien karinę sritį, todėl ES, turėdama reguliavimo, ekonominių, energetikos, sankcijų ir vidaus saugumo instrumentus, gali veikti plačiau. Tačiau būtent ši plati įrankių dėžė ir sukuria riziką, kad nauji mechanizmai persidengs su NATO sprendimų priėmimu.

    NATO nerimas dėl dubliavimo

    NATO diplomatai viešai ir neoficialiai kartoja seną nuogąstavimą: naujos ES procedūros gali tapti „nereikalingu dubliavimu“, o krizės metu vietoj aiškios grandinės atsirastų dvi lygiagrečios politinės virtuvės. Aljanso požiūriu, kolektyvinės gynybos pamatas išlieka NATO, o bet kokios ES iniciatyvos turi jį papildyti, o ne konkuruoti.

    „NATO yra mūsų kolektyvinės gynybos pagrindas ir mes toliau glaudžiai dirbsime su ES siekdami bendrų tikslų“, – sakė NATO pareigūnas.

    Kita vertus, dalis sąjungininkų pripažįsta, kad hibridinių atakų srityje ES dažnai turi daugiau praktinių svertų nei NATO. Pavyzdžiui, sankcijos, kritinės infrastruktūros atsparumo taisyklės, tiekimo grandinių kontrolė ar priemonės kovai su neteisėtu finansavimu yra sritys, kuriose ES sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį.

    Politinis iššūkis: greitis prieš vienybę

    Diskusijos dėl naujo krizių formato remiasi sena dilema: kuo platesnis dalyvių ratas, tuo sunkiau priimti greitus sprendimus, tačiau kuo siauresnis formatas, tuo daugiau klausimų dėl legitimumo ir vienybės. Ankstesnės idėjos dėl Europos saugumo tarybos Europos Sąjungoje buvo sutiktos atsargiai būtent dėl baimės, kad mažesnė grupė gautų neformalią teisę spręsti už visus.

    Svarbus ir praktinis aspektas: NATO konsultacijų mechanizmai veikia kolektyvinės gynybos logikoje, kuri paremta 5 straipsniu. Kritikai pabrėžia, kad ES konsultacijų procedūra, net ir su panašiu modeliu, neturėtų tokio paties atgrasymo svorio, todėl gali tapti labiau politinių pareiškimų, o ne realios gynybos instrumentu.

    Europos Komisija ir už gynybą atsakingi pareigūnai tikina, kad tikslas nėra pakeisti NATO. Vis dėlto artimiausiais mėnesiais būtent detalės lems, ar pasiūlymai taps papildoma „greito reagavimo“ jungtimi, ar nauju trinties tašku tarp Briuselio ir Aljanso sostinių.

  • JAV grasina atsaku ES biudžetui: reikalauja atsisakyti „pagaminta Europoje“ nuostatų

    JAV grasina atsaku ES biudžetui: reikalauja atsisakyti „pagaminta Europoje“ nuostatų

    Jungtinės Valstijos įspėjo Europos Sąjungą, kad gali imtis atsakomųjų veiksmų, jei ES ilgalaikiame 2028–2034 metų biudžete išplės vadinamąją europinės pirmenybės politiką. Toks perspėjimas pateiktas dokumente, išplatintame Europos Parlamento nariams.

    Diskusijų centre yra planuojamas apie 402 mlrd. eurų konkurencingumo fondas, kuriuo būtų skatinama strateginių prekių gamyba ES, įskaitant gynybos sektorių. Numatomos nuostatos galėtų riboti ne ES įmonių galimybes gauti finansavimą iš bendrų programų.

    Kas kelia įtampą tarp partnerių

    Vašingtonas teigia, kad europinės pirmenybės principas gali apsunkinti transatlantinį bendradarbiavimą, ypač bendrų gynybos projektų ir pirkimų srityje. JAV pusė ragina ES svarstyti platesnį modelį, kuriame būtų vietos ir sąjungininkų pramonei.

    „Jei ES dar labiau plės europinės pirmenybės priemones gynybos fonduose, JAV peržiūrės visus galimus atsakomuosius veiksmus, įskaitant galiojančių išimčių pagal susitarimus su dalimi ES valstybių atšaukimą“, – rašoma JAV dokumente.

    „Buy American“ ir galimos pasekmės

    JAV viešuosiuose pirkimuose galioja „Buy American“ principas, pagal kurį federalinės institucijos tam tikrais atvejais privalo teikti pirmenybę JAV pagamintoms prekėms. Gynybos srityje kai kurioms ES šalims taikomos išimtys per abipusius gynybos pirkimų susitarimus.

    JAV perspėjimas reiškia, kad išplėtus europinės pirmenybės nuostatas, šios išimtys galėtų būti peržiūrėtos arba susiaurintos. Tai galėtų paveikti tiek ES įmonių galimybes dalyvauti JAV gynybos tiekimo grandinėse, tiek bendrus projektus, kuriuose svarbi abipusė rinkų prieiga.

    Platesnis kontekstas: pramonės politika ir gynyba

    Šis ginčas kyla tuo metu, kai ES vis aktyviau remia pramonės politiką, siekdama mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių kritinėse srityse. Prie to prisideda saugumo aplinka Europoje, augančios gynybos išlaidos ir siekis greičiau didinti amunicijos bei karinės technikos gamybos pajėgumus.

    Įtampa tarp Briuselio ir Vašingtono dėl prekybos ir reguliavimo pastaraisiais metais periodiškai atsinaujina, o gynybos pirkimai tampa viena jautriausių temų. ES institucijos pabrėžia, kad tikslas yra didinti Europos atsparumą ir pajėgumus, tačiau JAV signalizuoja, kad pernelyg griežta „pagaminta Europoje“ kryptis gali sukelti atsakomąją reakciją.

    Tolesnės derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto ir konkurencingumo fondo taisyklių turėtų parodyti, ar pavyks suderinti ES strateginę autonomiją su transatlantinės rinkos atvirumu. Sprendimai šioje srityje turės įtakos ne tik gynybos pramonei, bet ir platesniam ES bei JAV ekonominiam bendradarbiavimui.

  • Vilniaus rajone NATO pratybos su šarvuota technika: kur bus ribojamas eismas ir kada laukti triukšmo

    Vilniaus rajone NATO pratybos su šarvuota technika: kur bus ribojamas eismas ir kada laukti triukšmo

    2026 metais spalio 16–29 dienomis Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių, Šatrininkų ir Rukainių seniūnijose vyks NATO sąjungininkų ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padalinių pratybos. Gyventojai iš anksto įspėjami, kad dalis veiksmų vyks civilinėse teritorijose, todėl kai kur gali keistis įprastas eismas ir kasdienė rutina.

    Pranešama, kad pratybų aktyvioji fazė planuojama 2026 metais spalio 22 dieną ir spalio 29 dieną. Būtent šiomis dienomis tikėtinas intensyvesnis karinės technikos judėjimas ir taktiniai veiksmai, kurie gali būti labiau pastebimi vietos bendruomenėms.

    Pratybų metu numatytas šarvuotos karinės technikos judėjimas, o tam tikrose atkarpose laikinai bus ribojamas eismas. Tokie ribojimai paprastai taikomi siekiant užtikrinti tiek civilių, tiek karių saugumą, taip pat sudarant sąlygas sklandžiai vykdyti pratybų scenarijus.

    Su turto savininkais suderintose vietose planuojama įrengti laikinas pratybų zonas. Jose bus naudojama sprogimus imituojanti pirotechnika ir imitaciniai šaudmenys, todėl gyventojai gali girdėti stipresnius garsus, ypač pratybų aktyviosios fazės metu.

    Taip pat nurodoma, kad pratybose bus naudojami dronai. Šiuolaikinėse pratybose bepiločiai orlaiviai dažniausiai pasitelkiami žvalgybai, situacijos stebėjimui ir ryšio bei koordinavimo užduotims, todėl jų pasirodymas danguje gali būti dažnesnis nei įprastai.

    Informaciją apie pratybas pateikė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos. Gyventojams rekomenduojama planuojant keliones įsivertinti galimus trumpalaikius eismo ribojimus ir, esant poreikiui, sekti papildomus vietos institucijų pranešimus artėjant aktyviausioms pratybų dienoms.

  • Europos žvalgybos tarnyboms suteikiama daugiau galių: atsakas į Rusijos hibridines grėsmes ir JAV neapibrėžtumą

    Europos žvalgybos tarnyboms suteikiama daugiau galių: atsakas į Rusijos hibridines grėsmes ir JAV neapibrėžtumą

    Europos žvalgybos tarnybos, dešimtmečius veikę su griežtais įgaliojimų apribojimais, pastaruoju metu vis dažniau sulaukia politinio pritarimo plėsti savo galias. Šį posūkį lemia intensyvėjantis Rusijos hibridinių veiksmų fonas, didėjantis Kinijos šnipinėjimo aktyvumas ir augantis nerimas dėl JAV patikimumo dalijantis žvalgybine informacija.

    Dalis Europos valstybių po Antrojo pasaulinio karo ar autoritarinių režimų patirčių sąmoningai ribojo slaptųjų tarnybų veiklą, kad apsaugotų pilietines laisves. Tačiau sabotažo, kibernetinių atakų ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo kontekste kai kurios vyriausybės siekia suteikti tarnyboms daugiau instrumentų ne tik stebėti, bet ir aktyviai trikdyti priešiškas operacijas.

    Kas keičiasi Europos saugumo politikoje

    Naujos krypties esmė – perėjimas nuo vien informacijos rinkimo prie veiksmų, kurie leistų greičiau reaguoti į grėsmes. Kai kur svarstoma suteikti daugiau teisinių galimybių vykdyti aktyvias kibernetines operacijas, plačiau bendradarbiauti su privačiu sektoriumi ir efektyviau dalytis duomenimis su kitomis institucijomis.

    Toks pokytis kelia ir neišvengiamų diskusijų dėl privatumo. Valstybės bando rasti balansą tarp nacionalinio saugumo poreikių ir demokratinės kontrolės, kad nauji įgaliojimai nevirstų nekontroliuojama sekimo praktika.

    Švedija, Nyderlandai, Austrija ir Vokietija: skirtingi modeliai

    Švedija stiprina užsienio žvalgybos architektūrą, numatydama aiškesnį civilinės ir karinės žvalgybos funkcijų atskyrimą. Tai siejama su platesniu saugumo sistemos perorientavimu po įstojimo į NATO ir ilgalaikiu grėsmių vertinimu regione.

    Nyderlanduose diskutuojama dėl nacionalinio saugumo teisės aktų, kurie galėtų praplėsti tarnybų galimybes greičiau neutralizuoti priešiškas veiklas, įskaitant kibernetines atakas ir šnipinėjimą. Vienas jautriausių aspektų – kokiais atvejais galima veikti be išankstinių papildomų leidimų ir kaip tokie sprendimai būtų prižiūrimi.

    Austrija, dažnai įvardijama kaip svarbus šnipinėjimo centras, ieško būdų užpildyti teisines spragas, dėl kurių užsienio agentams sudaromos palankios sąlygos veikti, jei jų taikinys nėra pati valstybė. Vyriausybės siekis – aiškiau apibrėžti atsakomybę ir sumažinti faktinę nebaudžiamumo zoną.

    Vokietijoje, kur dėl istorinių priežasčių žvalgybos tarnybų galios ilgą laiką buvo itin ribotos, svarstomos reformos galėtų praplėsti veikimo spektrą. Kartu stiprėja įtampa tarp saugumo argumentų ir duomenų apsaugos institucijų nuogąstavimų dėl priežiūros mechanizmų pakankamumo.

    JAV vaidmuo ir didėjanti Europos savarankiškumo kaina

    Papildomą impulsą pokyčiams suteikia prielaida, kad Vašingtonas gali tapti mažiau nuspėjamas partneris, o informacijos dalijimasis – labiau priklausomas nuo politinių sprendimų. Dėl to Europos valstybės vis aktyviau kalba apie poreikį turėti daugiau savų pajėgumų ir mažiau priklausyti nuo išorinių kanalų.

    Žvalgybos įgaliojimų plėtra Europoje tikėtina išliks viena jautriausių artimiausių metų temų, nes grėsmių pobūdis darosi vis labiau mišrus. Kartu visuomenės ir parlamentinė kontrolė taps esminiu kriterijumi, ar didesnės galios bus laikomos pagrįstomis ir teisėtomis.

    „Žvalgybos bendruomenė turi suteikti vyriausybėms aiškų situacijos vaizdą ir paaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta, o tam reikia sujungti techninę, skaitmeninę ir žmogiškąją žvalgybą“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės Vyriausybės ryšių centro vadovas Davidas Omandas.

  • Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui netoli Lenkijos sienos: ką tai reiškia NATO?

    Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui netoli Lenkijos sienos: ką tai reiškia NATO?

    Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“ pranešė, kad Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui Voluinės srityje, maždaug 2 kilometrų atstumu nuo Lenkijos sienos. Pirminiais duomenimis, per incidentą žmonės nenukentėjo, o keleivių saugumas buvo užtikrintas.

    Pasak bendrovės, grėsmę laiku pastebėjo už oro pavojų stebėseną atsakinga komanda, todėl traukinio įgula spėjo imtis apsaugos priemonių. „Ukrzaliznytsia“ nurodė, kad ir toliau stebi situaciją bei siekia palaikyti sklandų traukinių eismą, kiek įmanoma mažinant rizikas keleiviams ir darbuotojams.

    Smūgis prie Lenkijos sienos įvyko platesnio masto Rusijos oro atakų fone. Ukrainos karinės oro pajėgos skelbė, kad per naktį buvo panaudota daugiau nei 450 įvairių tipų dronų, tarp jų ir reaktyvinių, taip pat vadinamųjų raketinių dronų.

    Ukrainos institucijų duomenimis, per naktines atakas žuvo mažiausiai 3 žmonės, dar 36 buvo sužeisti. Smūgiai fiksuoti ir vakarų Ukrainos regionuose, besiribojančiuose su Lenkija, todėl trumpam buvo ribojamas eismas kai kuriuose Lenkijos ir Ukrainos pasienio kontrolės punktuose.

    Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad dėl saugumo priežasčių naktį buvo laikinai sustabdyti patikrinimai, tačiau vėliau veikla atnaujinta ir judėjimas grįžo į įprastą ritmą. Lenkijos pareigūnai taip pat nurodė, kad tiesioginės grėsmės pačiuose kontrolės punktuose neužfiksuota.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad tokie smūgiai yra signalas ne tik Ukrainai, bet ir jos partneriams Europoje.

    „Tai yra teroras, kuris beldžiasi tiesiai į Europos Sąjungos ir NATO duris“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ministras ragino partnerius griežtinti spaudimą Maskvai ir imtis ryžtingesnių priemonių, įskaitant papildomas sankcijas Rusijos karinei pramonei. Ukrainos diplomatai ne kartą pabrėžė, kad dronų ir raketų atakos prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant energetiką ir transportą, yra sisteminė karo taktika.

    Reaguodamos į smūgius vakarų Ukrainoje, Lenkijos ginkluotosios pajėgos ėmėsi priemonių oro erdvės saugumui užtikrinti. Buvo aktyvuoti budintys naikintuvai F-16, taip pat kitos stebėsenos ir prevencinės priemonės, o gyventojams prie rytinės šalies sienos išplatintas perspėjimas apie padidintą karinį aktyvumą.

    Lenkijos operacinė vadovybė vėliau pranešė, kad Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista, o papildomos priemonės buvo atšauktos. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad anksti ryte aptiktos atakos vakarų Ukrainoje, tačiau pasienyje užtikrintas sustiprintas budrumas.

    Analitikai pažymi, kad smūgiai vis arčiau NATO sienos didina eskalacijos ir incidentų riziką, net jei tiesioginio sienos pažeidimo nėra. Dronų karo mastas rodo, kad oro gynybos klausimas išlieka vienu svarbiausių tiek Ukrainos, tiek kaimyninių šalių saugumo darbotvarkėje.

    Ukrainos geležinkeliai nuo plataus masto invazijos pradžios tapo kritiškai svarbia logistikos ir evakuacijos grandimi, todėl jų infrastruktūra yra nuolatinis taikinys. Kiekvienas smūgis transportui gali turėti poveikį ne tik vidaus susisiekimui, bet ir humanitarinių bei karinių krovinių judėjimui.

  • Lenkijos kariuomenė parodė išskirtinį F-16: specialus Kruko dažymas slepia 20 metų istoriją

    Lenkijos kariuomenė parodė išskirtinį F-16: specialus Kruko dažymas slepia 20 metų istoriją

    Lenkijos karinės oro pajėgos pristatė F-16 naikintuvą, papuoštą specialiu simboliniu dažymu, kuriame dominuoja krukas. Šis motyvas siejamas su 31 taktine aviacijos baze Poznanėje-Kržesinyje ir joje dislokuota 3 aviacijos eskadrile „Poznań“, kurios pilotai ir lėktuvai dažnai vadinami RAV3NS.

    Naujausias taip paženklintas F-16 turi taktinį numerį 4046 ir skirtas pažymėti 20 metų laikotarpį, kai šie naikintuvai tarnauja Lenkijos oro pajėgose. Tai jau trečiasis Lenkijoje F-16 su kruko tematika, po anksčiau pristatytų orlaivių, pažymėtų numeriais 4047 ir 4050.

    Simbolis, įsišaknijęs aviacijos tradicijoje

    Krukas šiame dažyme nėra vien dizaino sprendimas. Jis primena tarpukario Lenkijos naikintuvų eskadriles 131, 132 ir 133, kurios formavo III naikintuvų divizioną 3 aviacijos pulke ir buvo siejamos su Poznanės bei Didžiosios Lenkijos regionu.

    Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 metais veikė 131 ir 132 eskadrilės, kurių lakūnai nuo pirmųjų dienų dalyvavo kovose su Vokietija. Po kampanijos dalis pilotų pasitraukė į Vakarus ir tęsė tarnybą, įsitraukdami į kovas Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje 1940 metais.

    Ryšys su 302 eskadrile ir NATO pratybomis

    Poznanės tradicija persikėlė ir į Jungtinę Karalystę, kur dalis vadinamųjų kruko eskadrilių lakūnų prisidėjo prie 302 naikintuvų eskadrilės formavimo. Dėl kilmės ir istorinių sąsajų ji buvo vadinama Poznanės eskadrile, o krukas liko atpažįstamu ženklu.

    Šis simbolis po karo išliko su Poznanės ir Didžiosios Lenkijos regionu siejamose naikintuvų daliniuose, jį naudojo ir 62 naikintuvų aviacijos pulkas, pavadintas Didžiosios Lenkijos sukilėlių vardu. Šiandien tradiciją tęsianti 3 aviacijos eskadrilė dalyvauja NATO pratybose „Cobra Warrior“ Jungtinėje Karalystėje, kur dažnai siunčiamas ir specialiai pažymėtas F-16 kaip istorinis priminimas apie lenkų indėlį Britanijos gynyboje.

    Tokie išskirtiniai dažymai karinėse oro pajėgose paprastai atlieka kelias funkcijas: stiprina dalinio tapatybę, padeda puoselėti istorines tradicijas ir tampa viešosios komunikacijos priemone, pabrėžiančia sąjungininkų pratybų bei tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. Lenkijos atveju krukas F-16 fiuzeliaže sujungia šiuolaikinę NATO platformą su kelių kartų aviacijos paveldu.

  • Grupė WB su KNDS derasi dėl artilerijos sistemų su Topaz, o Kroatijai tieks Fonet ryšių sprendimus

    Lenkijos gynybos pramonės bendrovė Grupė WB pranešė pasirašiusi ketinimų protokolą su Europos artilerijos sistemų gamintoja KNDS. Dokumentas atveria kelią galimoms modernių artilerijos sprendimų tiekimo programoms Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, didelį dėmesį skiriant skaitmeninei integracijai.

    Esminis akcentas – planuojamas artilerijos platformų ir jų komponentų suderinimas su Lenkijoje plačiai naudojama ugnies valdymo ir kovos valdymo sistema Topaz. Bendrovės tikina, kad sprendimas būtų kuriamas taip, kad išliktų interoperabilus su NATO standartais ir leistų efektyviai veikti bendrose operacijose.

    Kas svarbu dėl Topaz

    Topaz yra vienas iš Lenkijoje seniai naudojamų skaitmeninių ugnies valdymo sprendimų, leidžiančių greičiau surinkti taikinio duomenis, juos apdoroti ir paskirstyti ugnies užduotis vienetams. Pastarųjų metų karo patirtis Europoje rodo, kad būtent tokios tinklinės, greito sprendimų priėmimo grandinės artilerijai suteikia lemiamą pranašumą.

    Grupė WB ir KNDS ketinimų protokole numato, kad integracija su lenkiškomis technologijomis galėtų tapti pagrindu platesnei partnerystei. Tokie susitarimai gynybos sektoriuje paprastai reiškia ne tik galimus pirkimus, bet ir derybas dėl integracijos darbų, techninės priežiūros, atsarginių dalių bei gyvavimo ciklo palaikymo.

    Kroatijai – ryšio ir vadovavimo sprendimai

    Be derybų su KNDS, Grupė WB paskelbė pasirašiusi sutartį dėl vadovavimo ir ryšių sistemos tiekimo naujam Kroatijos ginkluotųjų pajėgų raketų divizionui. Kroatija taps dar viena NATO valstybe, kuri naudos lenkišką skaitmeninę ryšio platformą Fonet ir Topaz.

    „Džiaugiamės, kad Fonet ir Topaz taps Kroatijos ginkluotųjų pajėgų gebėjimų dalimi. Tai dar viena NATO šalis, pasirinkusi lenkišką vadovavimo ir ryšių sprendimą, paremtą patikrintu interoperabilumu“, – sakė Grupės WB viceprezidentas Adamas Bartosiewiczius.

    Bendrovė nurodė, kad sutartis susijusi su Kroatijos sprendimu formuoti raketų divizioną, paremtą Pietų Korėjos sistema K239 Chunmoo. Praktikoje tai reiškia, kad ryšio ir vadovavimo elementų suderinimas su nauja raketine technika tampa kritišku, kad padalinys galėtų veikti vieningoje valdymo grandinėje ir keistis duomenimis su sąjungininkais.

    Platesnė tendencija Europoje

    Europos šalys didina investicijas į artileriją, raketinę ginkluotę ir skaitmenines valdymo sistemas, nes prioritetu tampa greitas taikinių aptikimas, ugnies koordinavimas ir atsparumas trikdymui. Dėl to auga paklausa sprendimams, kurie sujungia platformas, sensorius ir ryšio priemones į vieną tinklą, o interoperabilumas NATO kontekste tampa vienu svarbiausių atrankos kriterijų.