Tag: Nekilnojamasis turtas

  • Vilniaus rajone – e. aukcionai būstams: nuo 1 800 eurų, registracija startuoja gegužės 28 dieną

    Vilniaus rajone – e. aukcionai būstams: nuo 1 800 eurų, registracija startuoja gegužės 28 dieną

    Keturi NT objektai – viename aukcionų etape

    Vilniaus rajono savivaldybė skelbia viešuosius elektroninius nekilnojamojo turto aukcionus, kuriuose siūlomi keli butai skirtingose seniūnijose. Pardavimas vyksta nuotoliniu būdu per valstybinę elektroninių aukcionų sistemą.

    Šį kartą aukcionuose numatyti keturi pardavimo objektai, o pradinės kainos svyruoja nuo 1 800 eurų iki 37 710 eurų. Mažiausios kainos būstas yra Bikiškės kaime, didžiausios vertės pasiūlymas – Nemenčinėje.

    Kur ir kokie butai parduodami?

    Maišiagalos miestelyje, Studentų gatvėje, parduodami du skirtingi butai. Vienas jų yra 2 kambarių, 30,89 kv. m ploto (Studentų g. 11-27), kito – 1 kambario, 15,24 kv. m ploto (Studentų g. 11-45).

    Trečiasis objektas – 1 kambario butas Bikiškės kaime (1-4), jo plotas 31,57 kv. m. Ketvirtasis pardavimo objektas apima du 2 kambarių butus Nemenčinėje, A. Mickevičiaus gatvėje: 39,89 kv. m (9-1) ir 47,45 kv. m (9-3).

    Datos, registracija ir apžiūros tvarka

    Dalyvių registracija į aukcionus prasideda 2026 metais gegužės 28 dieną 00.00 valandą ir baigiasi 2026 metais gegužės 29 dieną 23.59 valandą. Aukcionų pradžia numatyta 2026 metais birželio 3 dieną 09.00 valandą, pabaiga – 2026 metais birželio 4 dieną 13.59 valandą.

    Savivaldybė nurodo, kad apžiūra organizuojama tik iš anksto susitarus su atsakingais darbuotojais atitinkamose seniūnijose. Praktikoje tai reiškia, kad prieš teikiant pasiūlymą verta įvertinti ne tik būsto būklę, bet ir dokumentus, priskirtas patalpas bei galimus apribojimus.

    Elektroniniuose aukcionuose svarbu atidžiai perskaityti sąlygas: dalyvio registravimo reikalavimus, garantinio įnašo dydį, atsiskaitymo terminus ir turto perdavimo tvarką. Tokie pardavimai dažnai pritraukia pirkėjus dėl žemesnės startinės kainos, tačiau galutinė suma priklauso nuo dalyvių aktyvumo ir konkurencijos.

  • Zarasų rajone e. aukcione parduodami du savivaldybės butai: startas nuo 415 eurų

    Zarasų rajone e. aukcione parduodami du savivaldybės butai: startas nuo 415 eurų

    Kas parduodama ir kur?

    Zarasų rajono savivaldybės administracija paskelbė apie nekilnojamojo turto pardavimą viešo elektroninio aukciono būdu. Aukcione bus siūlomi du savivaldybei priklausantys butai Samanių kaime, Imbrado seniūnijoje, adresu Beržų g. 8.

    Pirmasis parduodamas objektas – 55,39 kv. m butas su 4,98 kv. m rūsiu (Beržų g. 8-2). Antrojo objekto bendras plotas – 70,27 kv. m, jam priklauso 4,30 kv. m rūsys (Beržų g. 8-9).

    Aukciono datos ir svarbiausios sumos

    Elektroninis aukcionas vyks 2026 metų gegužės 28 dieną nuo 9.00 valandos iki 2026 metų gegužės 29 dienos 13.59 valandos. Dalyvių registracija numatyta 2026 metų gegužės 25 dieną nuo 0.00 valandos iki 2026 metų gegužės 26 dienos 23.59 valandos.

    Pirmojo buto pradinė pardavimo kaina – 415 eurų, antrajam nustatyta 425 eurų pradinė kaina. Pradinis įnašas atitinkamai siekia 41,50 euro ir 42,50 euro, o registracijos mokestis abiem atvejais yra 54 eurai.

    Kaip vyks dalyvavimas ir atsiskaitymas?

    Dalyvių registravimas vykdomas prisijungiant elektroninių varžytynių sistemoje ir patvirtinant tapatybę joje numatytais būdais. Norint dalyvauti, iki registracijos pabaigos privaloma būti sumokėjus registracijos mokestį ir garantinį įnašą, nurodytą prie konkretaus objekto.

    Minimalus kainos didinimo intervalas nustatytas 100 eurų. Už laimėtą turtą reikia atsiskaityti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, o notaro ir kitas su sandoriu susijusias išlaidas apmoka pirkėjas.

    Butų apžiūra numatyta 2026 metų gegužės 22 dieną. Savivaldybė nurodo, kad apie pageidavimą apžiūrėti objektus būtina informuoti iš anksto už aukcioną atsakingą darbuotoją Zarasų rajono savivaldybės administracijoje.

  • Panevėžys perka 12 socialinių butų: kam jie skirti, kokie reikalavimai ir iki kada teikti pasiūlymus

    Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendina projektą Socialinio būsto fondo plėtra Panevėžio miesto savivaldybėje ir planuoja įsigyti socialinius būstus mieste. Pirkimu siekiama didinti socialinio būsto prieinamumą tiems gyventojams, kuriems jo labiausiai reikia.

    Projektas orientuotas į asmenis su negalia ir gausias šeimas, kurioms būtinas tinkamai pritaikytas būstas. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie pirkimai yra viena priemonių mažinti socialinio būsto laukimo eiles ir gerinti gyvenimo sąlygas.

    Pirkimo būdas ir objektai

    Socialiniai būstai bus perkami skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu esamų nekilnojamųjų daiktų pirkimų ir nuomos tvarkos aprašu. Perkančioji organizacija yra Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

    Numatoma įsigyti 5 vieno kambario butus, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 40 kv. m. Butai turi būti daugiabučiuose namuose Panevėžio mieste ir turėti veikiančias inžinerines sistemas, įskaitant vandentiekį, nuotekas, šildymą, vėdinimą, dujas ir elektrą.

    Taip pat planuojama nupirkti 7 trijų kambarių butus, kurių naudingasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 60 kv. m ir ne didesnis kaip 80 kv. m. Šiems būstams taikomi analogiški reikalavimai dėl inžinerinių sistemų ir vietos mieste.

    Abiem atvejais nurodyta, kad butų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė nei C. Praktikoje tai reiškia mažesnes šildymo sąnaudas ir aiškesnius minimalius kokybės kriterijus, kurie vis dažniau taikomi viešiesiems būsto pirkimams.

    Kam skirti būstai?

    Projekto tikslinė grupė yra gausios šeimos ir asmenys, turintys judėjimo, psichikos, intelekto arba regos negalią, kuriems reikalingas specialiai pritaikytas būstas. Savivaldybė siekia, kad nupirkti butai realiai atitiktų šių gyventojų poreikius ir būtų tinkami saugiam, savarankiškam gyvenimui.

    Toks pirkimų modelis leidžia savivaldybei greičiau papildyti socialinio būsto fondą jau esamais butais, nelaukiant ilgo statybų ciklo. Tai ypač aktualu, kai būsto poreikis auga sparčiau nei naujų objektų atsiradimas rinkoje.

    Terminai ir dokumentų pateikimas

    Pasiūlymai ir sąlygose nurodyti dokumentai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame Laisvės a. 20 Panevėžyje, įėjimas iš Vilniaus g. Dokumentus galima pateikti darbo dienomis darbo valandomis arba atsiųsti paštu.

    Pasiūlymai rengiami lietuvių kalba. Pasiūlymų pateikimo terminas yra iki 2026 metų gegužės 27 dieną 10 valandos.

    Komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, numatytas 2026 metų gegužės 27 dieną 11 valandos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamojo 104 kabinete. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinius ryšius telefonu ir el. paštu.

  • Tyrimas Lenkijoje: vėjo jėgainės nemažina sklypų ir būstų vertės, paneigtas įsisenėjęs mitas

    Tyrimas Lenkijoje: vėjo jėgainės nemažina sklypų ir būstų vertės, paneigtas įsisenėjęs mitas

    Lenkijoje atlikta didelės apimties nekilnojamojo turto sandorių analizė rodo, kad vėjo jėgainės neturi neigiamo poveikio šalia esančių sklypų ar gyvenamųjų būstų vertei. Tyrime įvertinta daugiau nei 46 000 sandorių per pastarąjį dešimtmetį, o rezultatus pristatė Lenkijos vėjo energetikos asociacija.

    Tyrimą parengė rinkos analizės bendrovės „Cenatorium“ ir „inPlus“, nagrinėjusios duomenis 26 savivaldybėse. Vertintos dvi pagrindinės kategorijos: žemės ūkio paskirties žemė ir gyvenamosios paskirties sklypai, lyginant teritorijas netoli turbinų su panašiomis kontrolinėmis zonomis tuose pačiuose regionuose.

    Rezultatai rodo, kad žemės ūkio paskirties sklypų kainos šalia vėjo infrastruktūros augo vidutiniškai 7 proc. per metus, kai kontrolinėse teritorijose augimas siekė 6,7 proc. Gyvenamųjų sklypų kainų dinamika abiejose grupėse buvo beveik identiška ir svyravo maždaug tarp 8 proc. ir 9 proc. per metus.

    Analizėje taip pat pabrėžiama, kad kainų tendencijos abiejose lyginamose grupėse sutapo itin glaudžiai: koreliacijos koeficientas siekė 0,98. Tai leidžia daryti išvadą, jog vėjo jėgainių buvimas nekeičia rinkos kainodaros krypties, o pagrindiniai vertę lemiantys veiksniai išlieka įprasti: vietos infrastruktūra, ekonominė plėtra ir teritorijos patrauklumas.

    Autoriai akcentuoja, kad duomenyse nematyti ir vadinamojo objekto stigmatizavimo efekto, kai po projekto įgyvendinimo vietovė ilgainiui praranda patrauklumą pirkėjams. Kainų kreivės šalia veikiančių vėjo parkų iš esmės judėjo lygiagrečiai toms, kurios fiksuotos vietovėse be turbinų.

    „Energetikos pertvarka turi remtis faktais, o ne baimėmis“, – sakė Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos valstybės sekretorius Michałas Jarosas.

    Pasak jo, ataskaita nepatvirtina vieno dažniausiai kartojamų argumentų prieš sausumos vėjo energetiką, esą ji mažina žemės vertę. Ministerijos atstovas teigė, kad tai svarbus signalas valstybei, savivaldybėms ir gyventojams, jog vėjo energetikos plėtra gali vykti kartu su vietos plėtra ir nekilnojamojo turto rinkos stabilumu.

    Šie rezultatai svarbūs ir platesniame kontekste, nes sausumos vėjo elektrinės daugelyje Europos šalių išlieka vienu pigiausių naujos elektros generacijos šaltinių, o leidimų ir visuomenės priėmimo klausimai dažnai tampa pagrindine plėtros kliūtimi. Tyrimas rodo, kad bent jau nekilnojamojo turto kainų argumentas, remiantis dideliu duomenų kiekiu, Lenkijoje neturi statistinio pagrindo.

  • Londono „Fifth Dimension“ pritraukė 22 mln. eurų: DI sprendimų įrankis taikosi į nekilnojamojo turto rinką

    Londono „Fifth Dimension“ pritraukė 22 mln. eurų: DI sprendimų įrankis taikosi į nekilnojamojo turto rinką

    Londone įsikūręs startuolis „Fifth Dimension“, kuriantis sprendimų priėmimo analizės platformą realiojo turto investuotojams ir valdytojams, per A serijos finansavimo etapą pritraukė 22 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad šios lėšos bus naudojamos produkto plėtrai ir tarptautinei plėtrai, ypač JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione.

    Investicijų etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas HV Capital, prisidėjo „Prudence“, „Mercia“, „MMC“ ir AFG, o ankstesni investuotojai „Speedinvest“, „Seedcamp“ ir „Anthemis“ tęsė paramą. Įmonė nurodo, kad bendra iki šiol pritraukta suma viršija 33,9 mln. eurų.

    „Kuriame išmanųjį analizės sluoksnį, kurio šiai industrijai iki šiol trūko. Tie, kurie pajudės dabar, formuos konkurencinį pranašumą ateinančiam dešimtmečiui“, – sakė „Fifth Dimension“ vadovė ir viena įkūrėjų dr. Kate Jarvis.

    „Fifth Dimension“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė dr. Kate Jarvis ir Johnny Morris. Bendrovė teigia sprendžianti seną institucinių nekilnojamojo turto ir kitų realiojo turto segmentų problemą: informacija išskaidyta per ERP sistemas, sandorių platformas, dokumentų saugyklas, skaičiuokles ir PDF failus, todėl sprendimų priėmimas brangsta ir lėtėja.

    Pasak bendrovės, vieno objekto valdymas dažnai apima ilgametę finansavimo istoriją, daugybę suinteresuotų šalių ir sudėtingus įsipareigojimų bei atitikties duomenis. „Fifth Dimension“ platforma šiuos šaltinius sujungia į vieną audituojamą vaizdą ir, įdiegus DI agentą, gali automatiškai parengti analizes, padėti įvertinti rizikas ir paruošti sprendimų dokumentus.

    Įmonė pabrėžia, kad sprendimas integruojamas su esamomis klientų sistemomis, tokiomis kaip „Yardi“, „Dealpath“ ir „SharePoint“, nereikalaujant masinės duomenų migracijos. Diegimas, anot bendrovės, gali trukti apie dvi savaites, o sujungti galima tiek struktūrizuotus įrašus, tiek nestruktūrizuotus dokumentus.

    „Fifth Dimension“ pristatomas DI agentas „Ellie“ skirtas atlikti užduotis, kurios investuotojų komandoms dažnai užima daugiausia laiko: sandorių pirminę atranką, investicijų komiteto atmintinių projektus, portfelio nuokrypių stebėseną ir rizikų signalizavimą. Bendrovė akcentuoja, kad kiekviena išvada turi būti pagrįsta šaltiniais ir tinkama auditui.

    Startuolis taip pat teigia, kad jo sprendimas remiasi nekilnojamojo turto darbo eigoms pritaikytais modeliais, o ne vienu universaliu tiekėju. Rinkoje tai tampa svarbiu argumentu: institucinių investuotojų aplinkoje vis dažniau reikalaujama aiškios duomenų kilmės, valdymo kontrolės ir atsekamumo, ypač kai DI naudojamas sprendimų priėmimo procese.

    Bendrovės duomenimis, klientai su ta pačia komanda gali dislokuoti iki 5 kartų daugiau kapitalo, o grynasis veiklos pelnas esą didėja apie 5 proc. Taip pat teigiama, kad sudėtingų sandorių vertinimas gali sutrumpėti nuo savaičių iki dienų, o mėnesio uždarymo procesas nuo 10 dienų iki 3 dienų, nors šie rodikliai priklauso nuo organizacijos procesų ir duomenų brandos.

    „Fifth Dimension“ nurodo turinti ISO 27001 ir SOC 2 Type II atitikties sertifikacijas, o klientų duomenys esą lieka jų aplinkoje, užtikrinant auditų žurnalus kiekvienam veiksmui. Tokie saugumo ir valdymo standartai tampa esminiai, kai realiojo turto valdytojai diegia DI sprendimus reguliuojamoje aplinkoje ir siekia išlaikyti institucinių investuotojų pasitikėjimą.

    „Realusis turtas yra didžiausia ir sudėtingiausia turto klasė, tačiau ją aptarnaujantis technologinis rinkinys nespėjo su poreikiais. „Fifth Dimension“ kuria sluoksnį, kurio operatoriams trūko, su tais saugikliais, kurių reikalauja institucinis kapitalas“, – sakė HV Capital partnerė Lina Chong.

    Gautos investicijos bus nukreiptos į plėtrą JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione, įskaitant biurą Singapūre, taip pat į DI agento galimybių gilinimą realiojo turto investiciniams sprendimams. Įmonė skelbia, kad jos platforma naudojama valdant trilijonų vertės turtą ir kad ją naudoja tarptautiniai investicijų valdytojai, skolintojai bei šeimos biurai.

  • Luokėje parduota katilinė su priklausiniais: už kiek savivaldybė realizavo turtą Telšių g. 66B

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė informaciją apie parduotą nekilnojamąjį turtą Luokės miestelyje. Savivaldybė nurodo, kad sandoris apėmė katilinės pastatą ir kelis jam priskirtus inžinerinius statinius.

    Parduotas vieno aukšto gamybos, pramonės paskirties pastatas katilinė, kurio statybos metai yra 1982. Jo bendras plotas siekia 132,67 kv. m, nurodoma savivaldybės pateiktuose duomenyse.

    Kartu parduoti ir keli kiti inžineriniai statiniai: trys kiemo aikštelės, kurių plotai yra 649,66 kv. m, 107,67 kv. m ir 486,79 kv. m. Taip pat į sandorį įtraukti trys tvoros statiniai, kurių ilgiai atitinkamai yra 173,66 m, 102,59 m ir 63,02 m.

    Savivaldybė pažymi, kad tvoros yra fiziškai pažeistos, o jų likutinė būklė įvardijama kaip likę apie 80 proc. Tokia informacija pirkėjams paprastai svarbi vertinant papildomas investicijas į teritorijos sutvarkymą ir saugą.

    Šiam turtui priskirtas 1,1832 ha žemės sklypas Luokės kadastrinėje vietovėje. Visi objektai yra Telšių g. 66B, Luokės miestelyje, Telšių rajono savivaldybėje.

    Telšių rajono savivaldybės administracijos teigimu, visas šis turtas parduotas už 16 921 eurą. Tokie savivaldybių pranešimai viešinami siekiant užtikrinti skaidrumą valdant ir realizuojant viešąjį turtą.

  • Luokėje parduotas savivaldybės angaras su sklypu: sandoris siekė 36 330 eurų

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė apie įvykusį nekilnojamojo turto sandorį Luokės miestelyje. Parduotas angaras su jam priskirtais statiniais ir žemės sklypu, esantis Telšių gatvėje.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, parduotas vieno aukšto metalinis pastatas angaras, kurio statybos metai yra 1982. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma kaip sandėliavimo.

    Angaro bendras plotas siekia 453,28 kvadratinio metro. Kartu perleisti ir kiti inžineriniai statiniai, esantys toje pačioje teritorijoje.

    Sandorio apimtis apėmė kiemo aikštelę, kurios plotas yra 333,61 kvadratinio metro, taip pat tvorą, kurios ilgis 134,56 metro. Savivaldybė nurodo, kad tvora fiziškai pažeista, išlikę apie 80 proc.

    Šiems statiniams priskirtas 0,3649 hektaro žemės sklypas Luokės kadastro vietovėje. Visas turtas yra adresu Telšių g. 66D, Luokės miestelis, Telšių rajono savivaldybė.

    Už parduotą turtą sumokėta 36 330 eurų. Savivaldybės pranešime taip pat pateikiami objekto ir sklypo unikalūs numeriai bei kadastriniai duomenys, kurie leidžia tiksliai identifikuoti sandorio objektą registruose.

    Kodėl tokie pardavimai svarbūs?

    Savivaldybių turto pardavimai gyventojams ir verslui dažnai yra vienas iš signalų apie vietos infrastruktūros ir ekonominės veiklos pokyčius. Tokie objektai gali būti pritaikomi sandėliavimui, smulkiai gamybai ar paslaugų veiklai, jeigu tai leidžia teritorijų planavimo ir naudojimo reikalavimai.

    Viešas informavimas apie parduotą turtą didina skaidrumą ir leidžia bendruomenei matyti, kaip keičiasi savivaldybės valdomas turtas. Taip pat tai sudaro prielaidas stebėti, ar turtas realizuojamas rinkos sąlygomis ir ar sandoriai atitinka viešojo intereso principus.

  • Luokėje parduotas Telšių g. angaras su sklypu: savivaldybė paskelbė sandorio sumą ir detales

    Telšių rajono savivaldybės administracija pranešė apie parduotą nekilnojamąjį turtą Luokėje, Telšių g. 66E. Sandoris apėmė angarą su priklausiniais ir jam priskirtą žemės sklypą, o bendra pardavimo kaina siekė 35 302 eurus.

    Kaip nurodo savivaldybė, parduotas pastatas yra angaras, kurio unikalus numeris 7898-2007-1034. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, jis yra vieno aukšto metalinio karkaso, statytas 1982 metais, o bendras plotas sudaro 456,27 kv. m.

    Sandoriu taip pat perleisti kiti inžineriniai statiniai. Tarp jų – kiemo aikštelė (unikalus numeris 4400-5904-9266), kurios plotas yra 242,78 kv. m, bei tvora (unikalus numeris 4400-5904-9099), kurios ilgis siekia 34,84 m.

    Pažymima, kad tvora yra fiziškai pažeista, o likutinė dalis sudaro apie 80 proc. Visi minėti objektai taip pat statyti 1982 metais.

    Prie pastatų ir inžinerinių statinių priskirtas 0,2707 ha žemės sklypas (kadastro numeris 7835/0002:577), esantis Luokės k. v. Sklypo unikalus numeris – 4400-6228-8333.

    Tokio tipo savivaldybių skelbiami pranešimai dažniausiai yra susiję su turto valdymo ir viešumo reikalavimais, kai informuojama apie įvykusius savivaldybės turto perleidimo sandorius. Gyventojams ir verslui tokia informacija gali būti aktuali vertinant, kaip keičiasi vietos nekilnojamojo turto pasiūla, kokie objektai patenka į privačias rankas ir kokios yra sandorių kainos.

  • Luokėje parduotos mechaninės dirbtuvės su sklypu: Telšių g. 66 turtas įvertintas 126 804 eurais

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė, kad Luokės miestelyje parduotas savivaldybės turtas, esantis Telšių gatvėje 66. Sandorio vertė siekė 126 804 eurus, o pardavimas apėmė pastatą, kelis inžinerinius statinius ir žemės sklypą.

    Parduotas dviejų aukštų mechaninių dirbtuvių pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma kaip gamybos, pramonės. Pastatas statytas 1982 metais, o 2015 metais buvo atliktas paprastasis remontas; bendras plotas sudaro 2 070,25 kvadratinio metro.

    Kartu su pastatu perleisti ir kiti statiniai: kiemo aikštelė, kurios plotas 4 099,44 kvadratinio metro, bei tvora. Savivaldybė nurodo, kad tvora yra fiziškai pažeista, o jos likutis vertinamas apie 80 proc.

    Šiems objektams priskirtas 0,9321 hektaro žemės sklypas Luokės kadastro vietovėje. Tokia turto sudėtis įprastai svarbi pirkėjams, planuojantiems veiklą, kuriai reikalinga ne tik pastato infrastruktūra, bet ir pakankama kiemo erdvė transportui, sandėliavimui ar teritorijos pritaikymui.

    Savivaldybių turto pardavimai dažniausiai siejami su tikslu efektyviau panaudoti viešąjį turtą ir sumažinti išlaikymo kaštus, kai objektai nebenaudojami viešosioms funkcijoms. Telšių rajono savivaldybės informacija patvirtina, kad šiuo atveju parduotas visas kompleksiškai naudojamas turtas vienu adresu Luokėje.

  • Utenos savivaldybė ieško 4 trijų kambarių butų apsaugotam būstui: vienam skirs iki 80 000 eurų

    Kam skirti perkami būstai

    Utenos rajono savivaldybės administracija paskelbė ketinanti Utenos mieste įsigyti keturis trijų kambarių butus, kurie bus naudojami apsaugoto būsto paslaugai teikti. Ši paslauga numatyta iš dalies savarankiškiems suaugusiesiems ir jaunuoliams, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią.

    Savivaldybė nurodo, kad būstai bus perkami įgyvendinant institucinės globos pertvarką Utenos rajone. Tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms gyventi bendruomenėje, o prireikus gauti kasdienę pagalbą ir naudotis vietos paslaugomis, įskaitant dienos užimtumo veiklas.

    Kokie butai tinka ir kiek mokės

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, į dalis jis neskaidomas. Perkami trijų kambarių butai Utenos mieste, o vieno buto naudingasis plotas turi būti ne didesnis nei 70 kvadratinių metrų.

    Maksimali suma, kuri gali būti skiriama vienam siūlomam būstui, siekia 80 000 eurų. Savivaldybė akcentuoja, kad perkami butai turi būti tinkami gyventi be papildomų remonto išlaidų, o jeigu pasiūlymo pateikimo metu būstas dar įrengiamas ar remontuojamas, jį iki sutarties pasirašymo pardavėjas turės sutvarkyti savo lėšomis.

    Esminiai reikalavimai pardavėjams ir terminai

    Siūlomi butai privalo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kartu su teisiškai įformintais priklausiniais, pavyzdžiui, rūsiais, jei jie yra. Taip pat keliami aiškūs reikalavimai dėl teisinės būklės: būstas negali būti areštuotas, įkeistas, tapęs ginčo objektu, o iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turi būti atsiskaityta už komunalines paslaugas ir kitas su būstu susijusias prievoles.

    Svarbi sąlyga ir dėl faktinio perdavimo: likus 10 dienų iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, bute neturi galioti nuomos sutartys, o visi jame gyvenantys asmenys turi būti iškeldinti ir deklaravimo duomenys sutvarkyti. Savivaldybė taip pat nurodo pageidaujamus patogumus, tarp jų vandentiekį, kanalizaciją, centrinį šildymą, karštą vandenį, veikiančią santechniką ir tvarkingą elektros instaliaciją.

    Pasiūlymai priimami nuo 2026 metų gegužės 11 dienos 8.00 valandos iki 2026 metų gegužės 26 dienos 17.00 valandos. Vokų su pasiūlymais atplėšimas numatytas 2026 metų gegužės 27 dieną 13.30 valandos Utenos rajono savivaldybės administracijoje.

    Teikiant pasiūlymą būtina pateikti nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kadastro duomenų bylą, energinio naudingumo sertifikatą ir kitą savivaldybės prašomą informaciją. Visi dokumentai ir pasiūlymas turi būti pateikiami lietuvių kalba.