CP v2

Tag: Nekilnojamasis turtas

  • Klaipėdos rajonas perka 4 apsaugotus būstus: kur ieško butų ir kokių reikalavimų prašo

    Klaipėdos rajonas perka 4 apsaugotus būstus: kur ieško butų ir kokių reikalavimų prašo

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė apie ketinimą nupirkti keturis apsaugotus būstus. Sprendimas grindžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2026 metų balandžio 23 dieną priimtu sprendimu dėl keturių apsaugotų būstų pirkimo.

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu ir organizuojamas pagal Vyriausybės 2017 metų gruodžio 13 dieną nutarimu patvirtintą nekilnojamojo turto įsigijimo tvarką. Savivaldybė numato pirkti po vieną būstą keturiose atskirose pirkimo dalyse.

    Kur ir kokių butų ieškoma

    Skelbime nurodoma, kad ieškoma dviejų kambarių būstų su atskira virtuve. Jie turi būti Gargždų ir Priekulės miestuose arba Plikių, Dovilų, Vėžaičių ir Judrėnų miesteliuose Klaipėdos rajone.

    Kiekvieno būsto bendras plotas turi siekti nuo 45 iki 65 kvadratinių metrų. Būstas turi būti pirmame aukšte, o jeigu jis yra aukščiau, pastate privalo būti liftas.

    Pagrindiniai techniniai ir teisiniai reikalavimai

    Perkamas turtas Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties patalpa ir suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taip pat nurodoma, kad būstas negali būti bendrabutyje.

    Reikalaujama, kad turtas būtų be suvaržymų: neareštuotas, neperleistas tretiesiems asmenims, neatiduotas panaudai, o nuomos santykiai, jei tokie yra, iki sutarties pasirašymo turi būti nutraukti. Jei būstas įkeistas, iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo turi būti gautas kreditoriaus rašytinis sutikimas.

    Skelbime pabrėžiama, kad būstas turi būti tinkamas gyventi iš karto: įrengta apdaila, veikiantys vandentiekio, nuotekų, šildymo ir karšto vandens sprendimai, tvarkinga elektros instaliacija. Taip pat neturi būti matomų defektų, drėgmės ar pelėsio požymių.

    Numatyta, kad pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu neturi būti skolų už komunalines paslaugas ar kitų įsipareigojimų, kurie pereitų naujajam savininkui. Be to, būste neturi gyventi asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugotų teisę naudotis patalpomis pasikeitus savininkui.

    Terminai ir dokumentai

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų birželio 5 dienos 15.45 valandos. Vokai su pasiūlymais planuojami atplėšti 2026 metų birželio 8 dieną 9.00 valandą.

    Kandidatai turi pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kadastro duomenų bylą, pažymas apie atsiskaitymą už komunalines paslaugas, energinio naudingumo sertifikatą ir dokumentus, pagrindžiančius, kad būste nėra deklaruotų gyventojų. Jei būstas turi bendraturčių, būtinas jų sutikimas, o jei veikia įgaliotas asmuo, reikalingas nustatytos formos įgaliojimas.

  • Prancūzijos DI NT startuolis „Davis“ pritraukė 4,6 mln. eurų ir pristatė „Gaudi-1“ architektūrai

    Prancūzijos DI NT startuolis „Davis“ pritraukė 4,6 mln. eurų ir pristatė „Gaudi-1“ architektūrai

    Prancūzijos nekilnojamojo turto startuolis „Davis“, kuriantis DI sprendimus ankstyvajai projektų plėtrai ir architektūriniam projektavimui, pranešė pritraukęs 4,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Bendrovė įsikūrusi Paryžiuje ir siekia paspartinti procesus, kurie tradiciškai užtrunka savaites ar mėnesius.

    Investicijos etapui vadovavo fondai Heartcore Capital ir Balderton Capital, taip pat prisidėjo Yellow, Evantic ir Entrepreneurs First. Prie raundo prisijungė ir verslo angelai, susiję su kelių technologijų startuolių steigėjų komandomis.

    Kartu su finansavimu „Davis“ pristatė „Gaudi-1“ – pirmąjį savo modelį, skirtą automatizuotai architektūrinei generacijai realiomis sąlygomis. Bendrovė teigia, kad modelis kuriamas taip, kad projektiniai sprendiniai būtų generuojami atsižvelgiant į reguliacinius, techninius ir rinkos apribojimus.

    „Nekilnojamasis turtas yra viena didžiausių pasaulio turto klasių, tačiau svarbiausi darbo procesai joje vis dar juda tempu, kuris nebeatitinka realybės“, – sakė „Davis“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Mehdi Rais.

    „Davis“ įkurta 2025 metais, ją įsteigė Mehdi Rais ir Amine Chraibi. Įmonė tikina sujungianti nuosavą DI su žmogaus ekspertize, kad galėtų pateikti architektūrinio lygio rezultatą per valandas ar dienas, o ne per savaites ar mėnesius.

    Pasak bendrovės, ji reguliacinius reikalavimus, techninius parametrus ir rinkos duomenis paverčia aiškiais apribojimais, kurie naudojami galimybių studijoms ir architektūriniam projektavimui. Tai apima sklypo apribojimus, finansinius rodiklius ir sprendinius, tokius kaip tūriniai modeliai, planai bei erdvių išdėstymas.

    Įmonė pabrėžia, kad galutiniai rezultatai yra tikrinami žmonių specialistų, todėl sprendinių pateikimas nėra visiškai automatizuotas. Tokia schema, anot „Davis“, leidžia išlaikyti kokybę, kartu smarkiai sutrumpinant ankstyvosios plėtros etapus.

    Technologiniu požiūriu „Davis“ išskiria tai, kad modelis veikia ne vien pikselių ar vaizdinių reprezentacijų erdvėje. Vietoje to pastatai generuojami kaip struktūrizuotos architektūrinių elementų kompozicijos, pavyzdžiui, patalpos, sienos ir išplanavimai, todėl lengviau užtikrinti kontrolę ir atitikimą taisyklėms.

    „Davis“ teigia, kad „Gaudi-1“ pasiekė konkurencingų rezultatų keliuose plačiai naudojamuose planų generavimo testuose, įskaitant RPLAN ir MSD. Įmonė nurodo, kad vertinimuose naudoti tokie rodikliai kaip IoU, FID ir KID, kurie padeda palyginti generuojamų sprendinių kokybę.

    Skirtingai nei daugelis programinės įrangos tiekėjų, „Davis“ akcentuoja paslaugos modelį: technologija naudojama tam, kad vystytojams ir investuotojams būtų pristatomi parengti rezultatai, o ne tik suteikiama prieiga prie įrankio. Bendrovė taip pat tikina, kad metodas gali būti pritaikomas skirtingoms turto klasėms ir įvairioms rinkoms, atsižvelgiant į vietos reguliavimą.

    Investuotojai savo ruožtu pabrėžia laiko faktorių nekilnojamojo turto grandinėje, kur greitis dažnai tiesiogiai veikia grąžą ir sprendimų priėmimą. „Davis“ planuoja plėsti mokslinius tyrimus, spartinti komandos augimą ir didinti projektų apimtį, dirbant su vystytojais artimiausiais metais.

  • Deweloperių pelningumas kyla iki 17,1 proc.: bankai švelnina sąlygas ir vėl finansuoja žemės sklypus

    2025 metais būsto plėtotojų (deweloperių) pelningumas vėl auga: biržoje kotiruojamų bendrovių finansiniai rezultatai rodo, kad vidutinė grynojo pelno marža per metus pakilo nuo 16,1 proc. iki 17,1 proc. Tai reikšmingas signalas rinkai, nes šis lygis beveik sutampa su tuo, ko dažniausiai tikisi bankai, vertindami projektų finansavimą.

    Toks pelningumas laikomas artimu pastarojo dešimtmečio vidurkiui, todėl sektorius vis labiau panašėja į „įprastą“ būseną po ankstesnių sukrėtimų. Pirkėjams tai reiškia, kad rinka labiau stabilizuojasi, tačiau kartu išlieka įtampa dėl kainų, sąnaudų ir kredito sąlygų.

    Marža brutto ir marža neto

    Viešojoje erdvėje dažnai linksniuojamos didelės maržos, tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbu neskubėti daryti išvadų iš vieno rodiklio. Marža brutto parodo rezultatą iš pardavimų, bet ji neapima visų įmonės veiklos kaštų, o būtent jie būsto vystyme gali būti dideli ir kintantys.

    Marža neto laikoma tikslesniu „temperatūros matuokliu“, nes parodo realią įmonės rentą po administracinių, finansavimo, mokesčių ir kitų sąnaudų. 17,1 proc. grynojo pelno marža rodo, kad didžiausi rinkos žaidėjai išlaiko dviženklius pelningumo rodiklius, tačiau tai nėra „išskirtinis rekordas“ istoriniame kontekste.

    Bankai kelia kartelę, bet tampa lankstesni

    Plėtotojų verslas glaudžiai susijęs su bankiniu finansavimu, o bankai paprastai vertina, ar projektas turi pakankamą „pagalvę“ rizikoms. Rinkoje įprastai minima, kad minimali pageidaujama projekto grąža dažnai siekia apie 15 proc., o patogesnis bankams lygis artėja prie 18 proc.

    Ši dinamika paaiškina, kodėl 2025 metais fiksuojamas 17,1 proc. vidurkis bankams atrodo saugus ir prognozuojamas. Dėl to finansuotojai vis dažniau rodo didesnį apetitą rizikai ten, kur anksčiau buvo kur kas konservatyvesni.

    Vienas ryškesnių požymių yra grįžtantis bankų noras finansuoti ir žemės sklypų įsigijimą. Pastaruoju metu tokio tipo finansavimas buvo gerokai retesnis, todėl atsargus „atsidarymas“ interpretuojamas kaip pagerėjusių lūkesčių ženklas, nors sąlygos išlieka griežtos.

    Ilgas projektų ciklas ir rizikų kaina

    Būsto vystymas yra ilgo ciklo veikla: nuo sklypo įsigijimo iki projekto užbaigimo ir galutinio atsiskaitymo dažnai praeina keli metai. Per šį laiką gali pasikeisti statybinių medžiagų ir darbų kainos, skolinimosi kaina, pirkėjų aktyvumas, o kartais ir teisinė aplinka.

    Dėl to dviženklė marža neto vertinama ne kaip paprastas „uždarbio procentas nuo buto kainos“, o kaip rizikos ir laiko sąnaudų atspindys. Ekspertų vertinimu, apie 16–17 proc. lygis leidžia palaikyti investavimo tęstinumą, užtikrinti bankams priimtiną rizikos profilį ir planuoti naujus projektus.

    Vis dėlto sektorius išlieka po spaudimu: augančios sąnaudos ir nepastovus pirkėjų finansavimas verčia plėtotojus didinti operacinę drausmę, tiksliau planuoti projektus ir jautriau reaguoti į paklausos pokyčius. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis rodikliams, „lengvo laikotarpio“ rinka dar nežada.

  • Ar tikrai taip paprasta perimti butą? Teisininkai paaiškina, kada veikia įgyjamoji senatis

    Ar tikrai taip paprasta perimti butą? Teisininkai paaiškina, kada veikia įgyjamoji senatis

    Viešojoje erdvėje vis dažniau aptariami atvejai, kai nekilnojamasis turtas pereina kitam asmeniui be pirkimo–pardavimo sutarties ar notaro, pasitelkiant įgyjamąją senatį. Nors tai skamba kaip greitas būdas „perimti“ būstą, praktikoje procesas yra ilgas, sudėtingas ir reikalauja aiškių įrodymų.

    Įgyjamoji senatis civilinėje teisėje paprastai siejama su ilgamečiu faktiniu turto valdymu, kai asmuo elgiasi kaip savininkas: turtą naudoja nuolat, atvirai, rūpinasi jo būkle ir prisiima išlaikymo naštą. Tokiais atvejais teismas vertina, ar valdymas buvo ne atsitiktinis ir ne laikinas, o realiai savarankiškas ir nenutrūkstamas.

    Kas turi būti įrodyta teisme?

    Norint pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, neužtenka vien gyventi ar kartais lankytis patalpose. Reikia pagrįsti, kad asmuo turtą valdė kaip savo, o tai dažniausiai įrodinėjama dokumentais ir aplinkybėmis: komunalinių mokesčių apmokėjimu, remonto darbais, turto priežiūra, sutartimis, nuotraukomis, taip pat kaimynų ar kitų liudytojų paaiškinimais.

    „Teismui neužtenka vien deklaracijų, kad žmogus ilgai gyveno būste – būtina įrodyti realų savarankišką valdymą ir faktinį šeimininko elgesį“, – sako teisės ekspertai, vertinantys įgyjamosios senaties bylas.

    Teisminis procesas paprastai užtrunka, nes teismas tikrina visumą: ar valdymas buvo viešas, ar nebuvo ginčijamas, ar nebuvo slaptas, taip pat ar nebuvo situacijų, kai savininkas aktyviai reiškė pretenzijas. Įgyjamoji senatis gali būti taikoma tiek žemės sklypui, tiek pastatui ar butui, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

    Kaip savininkui apsisaugoti?

    Didžiausia rizika savininkui atsiranda tuomet, kai turtas paliekamas be priežiūros, o tretieji asmenys ilgą laiką juo naudojasi kaip savu. Todėl praktinis patarimas paprastas: reguliariai tikrinti turtą, fiksuoti būklę, kaupti dokumentus ir nedelsiant reaguoti pastebėjus, kad būstą ar sklypą kas nors valdo be aiškaus teisinio pagrindo.

    Įgyjamosios senaties termino eiga gali būti nutraukiama savininkui imantis teisinių veiksmų, pavyzdžiui, kreipiantis į teismą dėl turto išreikalavimo ar nuosavybės teisių nustatymo. Kuo anksčiau pradedami formalūs veiksmai, tuo mažesnė tikimybė, kad ilgainiui bus susiformavusios sąlygos bylai dėl įgyjamosios senaties.

    Kodėl šios bylos dažnai virsta ilgais ginčais?

    Tokie ginčai retai išsisprendžia taikiai, nes susiduria priešingi interesai: vienas asmuo siekia įtvirtinti faktinį valdymą kaip nuosavybę, o kitas gina registruotą teisę. Dėl to bylos gali trukti ne vienerius metus, o įrodinėjimas neretai remiasi ne vien dokumentais, bet ir liudytojų parodymais, kurie teisme vertinami itin kritiškai.

    Teisininkai pabrėžia, kad geriausia prevencija yra aktyvus turto administravimas: mokami mokesčiai, atliekami remontai, aiškiai apibrėžtos naudojimosi sąlygos, o prireikus ir fizinės priemonės, tokios kaip tvora ar spynos, parodančios, kad savininkas realiai kontroliuoja turtą. Kilus įtarimų dėl galimo ginčo, rekomenduojama kuo anksčiau konsultuotis su teisininku, kad būtų pasirinkta tinkamiausia strategija ir surinkti reikalingi įrodymai.

  • Panevėžys perka socialinius butus: ieškoma 12 būstų šeimoms ir žmonėms su negalia

    Panevėžio miesto savivaldybė pradeda socialinių būstų įsigijimą, siekdama padidinti jų prieinamumą mieste. Pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą Socialinio būsto fondo plėtra Panevėžio miesto savivaldybėje.

    Pagrindinis tikslas – užtikrinti daugiau galimybių gauti tinkamą būstą gausioms šeimoms ir asmenims su negalia. Savivaldybė akcentuoja, kad daliai gyventojų būtinas specialiai pritaikytas būstas, atitinkantis judėjimo ar kitus poreikius.

    Pirkimas – skelbiamų derybų būdu

    Socialiniai būstai bus perkami skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Vyriausybės 2017 metų gruodžio 13 dieną patvirtintu esamų nekilnojamųjų daiktų pirkimų ir nuomos tvarkos aprašu. Perkančioji organizacija – Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

    Savivaldybė numato įsigyti 5 vieno kambario butus, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 40 kv. m, ir 7 trijų kambarių butus, kurių naudingasis plotas nuo 60 iki 80 kv. m. Visi būstai turi būti daugiabučiuose su veikiančiomis inžinerinėmis sistemomis ir ne žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.

    Kur ir iki kada teikti pasiūlymus?

    Pasiūlymai priimami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame, Laisvės a. 20, Panevėžyje, įėjimas iš Vilniaus g. Pasiūlymus galima pateikti darbo dienomis darbo valandomis arba siųsti paštu.

    Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2026 metų gegužės 27 dienos 10 valandos. Tą pačią dieną 11 valandą savivaldybės priimamajame 104 kabinete numatytas komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais.

    Gyventojams ir NT rinkos dalyviams tai signalas, kad savivaldybė aktyviai ieško konkrečius reikalavimus atitinkančių butų Panevėžio mieste. Tokie pirkimai paprastai skatina rinkai pasiūlyti daugiau nedidelių, tvarkingų ir energiškai efektyvesnių būstų, kurie tiktų socialinio būsto fondui.

  • Lenkijoje daugėja sutarčių iki gyvos galvos: senjorai butus ir namus keičia į priežiūrą

    Lenkijoje sparčiai daugėja vadinamųjų iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių, kai vyresnio amžiaus žmonės perduoda būsto nuosavybę mainais į priežiūrą ir išlaikymą. Šalies Teisingumo ministerijos duomenys rodo, kad tokių susitarimų per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo maždaug dvigubai, o pastaraisiais metais fiksuojami rekordai.

    Šių sutarčių esmė paprasta: būsto savininkas perleidžia butą ar namą kitam asmeniui, o mainais gauna įsipareigojimą rūpintis juo iki gyvenimo pabaigos. Praktikoje tai gali reikšti kasdienę pagalbą, apmokamas sąskaitas, maistą, sveikatos priežiūros organizavimą ar periodines išmokas, priklausomai nuo konkrečių sutarties sąlygų.

    Kodėl senjorai renkasi šį kelią?

    Ekspertai šią tendenciją sieja su augančiomis pragyvenimo išlaidomis ir senjorų pajamų spaudimu. Nors pensijos daugeliui yra pagrindinis pajamų šaltinis, jų dažnai nepakanka padengti būsto išlaikymo, vaistų, slaugos ar pagalbos namuose kaštų, ypač didesniuose miestuose.

    Priežastis yra ir demografija: visuomenė sensta, o šeimos struktūra keičiasi, todėl ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi artimųjų, galinčių nuolat padėti. Dėl to būstas kai kam tampa ne tik gyvenamąja vieta, bet ir realia priemone užsitikrinti kasdienę priežiūrą.

    Kokie objektai dažniausiai perleidžiami?

    Statistika rodo, kad didžioji dalis tokių sutarčių sudaroma dėl gyvenamojo nekilnojamojo turto, pirmiausia butų ir namų. Mažesnę dalį sudaro žemės ūkio paskirties sklypai, tačiau ir šiame segmente pastaruoju metu matomas augimas.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad iki gyvos galvos išlaikymo modelis ypač patrauklus tiems, kurie turi nuosavą būstą, bet neturi pakankamų santaupų arba nenori imti paskolų, parduoti turto ir nuomotis. Tokiu būdu senjorai siekia stabilumo, o ne vienkartinės didelės sumos.

    Ką būtina žinoti prieš pasirašant?

    Lenkijoje tokios sutartys paprastai turi būti tvirtinamos notaro, todėl formaliai jos yra aiškiai reglamentuotos. Vis dėlto reali rizika dažniausiai slypi ne dokumento formoje, o konkrečiose sąlygose: kaip apibrėžiama priežiūra, kas laikoma tinkamu išlaikymu, kokios yra šalių teisės ir ką daryti kilus ginčui.

    Teisininkai ir socialinės politikos ekspertai pabrėžia, kad senjorams svarbu ne tik suprasti finansinę naudą, bet ir įvertinti praktinius aspektus: ar pagalba bus teikiama nuolat, ar numatytas pakaitinis sprendimas ligos atveju, kaip užtikrinamas būsto naudojimas iki gyvenimo pabaigos. Dėl to vis dažniau akcentuojama profesionalios konsultacijos reikšmė prieš priimant sprendimą, kuris dažnai tampa negrįžtamas.

    „Didėjantis iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių skaičius rodo, kad daliai senjorų tai tampa realia išeitimi, kai pensijos nepadengia oraus gyvenimo ir priežiūros poreikių“, – teigiama apibendrinant tendenciją.

  • Ukmergės rajone startuoja pakartotiniai e. aukcionai: parduodami butai ir pastatas Šventupėje

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija paskelbė nekilnojamojo turto pardavimo elektroninius pakartotinius aukcionus. Juose siūlomi keli objektai Ukmergės mieste ir rajono seniūnijose, o dalis turto yra valstybinėje žemėje, kur sklypai nesuformuoti.

    Aukcionuose numatyta parduoti butą Vaivadiškių kaime (81,63 kv. m) su 22,24 kv. m rūsiu ir pagalbiniais ūkio pastatais, taip pat butą Tarakų kaime (44,64 kv. m) su 12,03 kv. m rūsiu bei keliais priklausiniais. Taip pat parduodamas butas Ukmergėje, Antakalnio gatvėje (30,00 kv. m) su bendro naudojimo patalpos dalimi ir ūkinio pastato priklausiniu.

    Didžiausias objektas – pastatas Šventupėje

    Tarp skelbiamų aukcionų išsiskiria Vidiškių seniūnijoje, Šventupės kaime esantis buvusio darželio pastatas, kurio bendras plotas siekia 1 536,72 kv. m. Kartu parduodami ir kiemo statiniai bei pavėsinės, o kaip ir dalies kitų objektų atveju nurodoma, kad statiniai yra valstybinėje žemėje, sklypas nesuformuotas.

    Tokio tipo objektai dažniausiai domina ne tik gyventojus, ieškančius būsto regione, bet ir investuotojus, vertinančius konversijos galimybes, pavyzdžiui, pritaikymą paslaugoms, bendruomenės reikmėms ar nuomai. Vis dėlto pirkėjams svarbu įsivertinti ne tik objekto būklę, bet ir teisines bei technines sąlygas, ypač kai žemės sklypas nėra suformuotas.

    Apžiūros ir aukcionų datos

    Turto apžiūros numatytos 2026 metų gegužės 13–14 dienomis arba kitu laiku pagal atskirą susitarimą. Savivaldybė nurodo, kad dėl apžiūros būtina susisiekti iš anksto.

    Registracija į aukcionus prasideda 2026 metų gegužės 18 dieną 00:00 valandą ir baigiasi 2026 metų gegužės 19 dieną 23:59 valandą. Aukcionų pradžia numatyta 2026 metų gegužės 21 dieną 09:00 valandą, pabaiga – 2026 metų gegužės 22 dieną 13:59 valandą.

    Kaip vyks elektroniniai aukcionai

    Aukcionai organizuojami ir vykdomi nuotoliniu būdu, naudojantis valstybės informacine sistema „eVaržytynės“. Tai reiškia, kad dalyviai gali pateikti pasiūlymus internetu, o visa eiga ir rezultatai fiksuojami sistemoje.

    Potencialiems dalyviams prieš registruojantis rekomenduojama atidžiai peržiūrėti konkretaus aukciono sąlygas, objekto aprašą ir dokumentus, įskaitant informaciją apie priklausinius, statinių statusą ir žemės naudojimo aplinkybes. Taip pat verta įvertinti galimas papildomas išlaidas, susijusias su remontu, pritaikymu ar dokumentų sutvarkymu.

  • Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia e. aukcioną: parduodamos patalpos ir butai nuo 4 900 eurų

    Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia e. aukcioną: parduodamos patalpos ir butai nuo 4 900 eurų

    Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė, kad elektroninio aukciono būdu parduoda įvairios paskirties nekilnojamąjį turtą skirtingose rajono vietose. Tarp siūlomų objektų yra tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios patalpos, o pradinės kainos prasideda nuo 4 900 eurų.

    Didžiausio ploto objektas šiame pardavime – mokslo paskirties negyvenamosios patalpos Mikužių kaime, Mikužių gatvėje. Nurodoma, kad jų bendras plotas siekia 426,05 kv. m, o pradinė pardavimo kaina – 19 049 eurai.

    Kas parduodama ir už kiek?

    Gyventojams ar investuotojams taip pat siūlomi keli butai su gyvenamąja paskirtimi. Dovilų miestelyje, Klaipėdos gatvėje, parduodamas 26,37 kv. m butas, kurio pradinė kaina – 4 900 eurų.

    Sendvario seniūnijoje, Baukštininkų kaime, Gumbinės gatvėje, į aukcioną pateikiamas 41,41 kv. m butas, o pradinė kaina siekia 8 000 eurų. Gargžduose, Laugalių gatvėje, parduodamas 25,82 kv. m butas, nurodant ir dalį bendro naudojimo patalpų bei dalį sandėlio pastato, pradinė kaina – 8 900 eurų.

    Kada vyks registracija ir aukcionas?

    Savivaldybė skelbia, kad aukcionas vyks elektroninių varžytinių sistemoje. Dalyvių registracija numatyta nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų birželio 4 dienos, o pats aukcionas planuojamas 2026 metų birželio 8–9 dienomis.

    Norint dalyvauti, būtina registruotis konkrečiam aukcionui sistemoje, taip pat iki registracijos pabaigos sumokėti dalyvio registravimo mokestį ir garantinį įnašą. Registravimo mokestis negrąžinamas, o garantinis įnašas nelaimėjus aukciono grąžinamas per 5 darbo dienas.

    Kokie svarbiausi atsiskaitymo terminai?

    Savivaldybė nurodo, kad su aukciono laimėtoju pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma per 30 dienų nuo aukciono dienos. Visa įsigyto turto kaina turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 10 dienų po sutarties pasirašymo.

    Elektroniniai aukcionai pastaraisiais metais tapo įprasta praktika parduodant valstybės ir savivaldybių turtą, nes leidžia didinti konkurenciją, užtikrinti skaidrumą ir suteikti galimybę dalyvauti pirkėjams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Savivaldybė ragina sekti skelbimus, nes pardavimai internetinio aukciono būdu vykdomi periodiškai.

  • Lenkai rekordiškai perka būstus Ispanijoje: kodėl paklausa nemažėja net brangstant kainoms

    Lenkai rekordiškai perka būstus Ispanijoje: kodėl paklausa nemažėja net brangstant kainoms

    Rekordiniai skaičiai Ispanijoje

    Lenkijos gyventojai vis aktyviau investuoja į nekilnojamąjį turtą užsienyje, o Ispanija išlieka ryškiausias pasirinkimas. Naujausi Ispanijos notarų statistikos duomenys rodo, kad 2024 metais lenkai šalyje įsigijo apie 4 200 būstų – tai geriausias rezultatas per visą stebėjimų istoriją.

    Įdomu tai, kad net ir vėliau, kai bendras užsienio pirkėjų aktyvumas Ispanijoje šiek tiek atslūgo, lenkų paklausa iš esmės išliko stabili. Tokia dinamika leidžia manyti, kad daliai pirkėjų sprendimą lemia ne trumpalaikės rinkos nuotaikos, o ilgalaikiai planai.

    Kur dažniausiai ieškoma būsto?

    Populiariausios vietovės išlieka tos, kuriose stipri turizmo infrastruktūra ir lengva būstą pritaikyti tiek poilsiui, tiek nuomai. Tarp dažniausiai minimų regionų – Andalūzija, ypač Costa del Sol, taip pat Costa Blanca, Kanarų salos ir Balearai.

    Šiuose regionuose pirkėjai dažnai ieško antrojo būsto atostogoms, tačiau vis dažniau būstas įsigyjamas ir kaip alternatyvus gyvenamosios vietos planas ateičiai. Pastaraisiais metais tai siejama su noru turėti daugiau pasirinkimų dėl gyvenimo ir darbo vietos.

    Kodėl pirkėjų nestabdo kainų augimas?

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vienas svarbiausių motyvų – saugumo jausmas ir geopolitinės rizikos vertinimas. Po karo Ukrainoje pradžios dalis pirkėjų iš Vidurio ir Rytų Europos labiau domisi šalimis, esančiomis toliau nuo konflikto zonos, o Ispanija šiame kontekste atrodo kaip stabili kryptis.

    Ne mažiau svarbūs ir „minkštieji“ veiksniai: klimatas, gyvenimo kokybė, išvystyta sveikatos ir paslaugų infrastruktūra, patogus susisiekimas, taip pat aiškesnės galimybės būstą išnaudoti trumpalaikei ar ilgalaikei nuomai. Daliai pirkėjų tai ne vien investicija, o gyvenimo būdo sprendimas.

    Nors Ispanijoje viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie būsto prieinamumo problemą ir nuomos kainų spaudimą, vien tai lenkų pirkėjų neatskiria nuo rinkos. Priešingai, dalis jų skuba fiksuoti sprendimus, kol pasiūla dar atitinka lūkesčius, ypač pakrantėse ir salose.

    Paklausą sustiprina ir turizmo srautai: 2024 metais Ispaniją aplankė beveik 2 500 000 turistų iš Lenkijos, o 2026 metų pradžioje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 22,7 proc. Praktika rodo, kad kelionės neretai tampa pirmu žingsniu, po kurio pradedama svarstyti apie nuosavo būsto įsigijimą.

    Kol kas signalai iš rinkos rodo, kad lenkai išlieka viena aktyviausių užsienio pirkėjų grupių Ispanijoje. Jei kainos toliau kils, o vietos reguliavimas griežtės, tai gali pakeisti pirkėjų elgseną, tačiau trumpuoju laikotarpiu jų aktyvumas panašu, kad išliks aukštas.

  • Joniškio savivaldybė skelbia NT aukcionus: nuo butų iki mokyklų – registracija prasidės gegužę

    Joniškio savivaldybė skelbia NT aukcionus: nuo butų iki mokyklų – registracija prasidės gegužę

    Joniškio rajono savivaldybės administracija skelbia viešą elektroninį aukcioną, kuriame bus parduodamas savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas. Dalyvauti kviečiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o aukcionai vyks nuotoliniu būdu per e. varžytynių sistemą.

    Šį kartą į parduodamų objektų sąrašą įtraukti skirtingos paskirties pastatai ir patalpos: butai kaimo vietovėse ir mieste, gyvenamojo namo dalis su priklausiniais, taip pat pirtis, sandėlis, buvusių mokyklų pastatai, parduotuvė ir gydytojo kabinetas. Toks spektras rodo, kad savivaldybė siekia efektyviau valdyti nenaudojamą ar mažai naudojamą turtą ir mažinti jo išlaikymo kaštus.

    Registracija į aukcionus numatyta 2026 metais gegužės 13–15 dienomis, o patys aukcionai vyks 2026 metais gegužės 25–26 dienomis. Aukciono dalyvio registravimo mokestis nustatytas 20 eurų, o registruojantis taip pat būtina laiku sumokėti garantinį įnašą.

    Mokėjimai, susiję su dalyvavimu aukcione ir turto įsigijimu, priimami į Joniškio rajono savivaldybės administracijos sąskaitą, nurodytą aukcionų informacijoje. Savivaldybė pabrėžia, kad tiek registravimo mokestis, tiek garantinis įnašas turi būti sumokėti iki registracijos pabaigos, kitaip dalyvavimas gali būti nepatvirtintas.

    Elektroninis aukciono formatas leidžia dalyviams varžytis nuotoliniu būdu, o visa eiga fiksuojama sistemoje, todėl procesas yra standartizuotas ir skaidresnis. Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjai gali patogiau palyginti objektus, įvertinti dokumentus ir kainos dinamiką, o savivaldybei lengviau užtikrinti vienodas taisykles visiems dalyviams.

    Dėl konkrečių parduodamų objektų, jų būklės, dokumentų ir kitų procedūrinių klausimų savivaldybė nurodo kreiptis į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus atsakingus specialistus. Detali informacija apie aukcionus pateikiama savivaldybės puslapyje, o pats pardavimas vykdomas per e. varžytynių platformą.