CP v2

Tag: Nutukimas

  • Tyrimas: GLP-1 svorio mažinimo vaistai gali iki 30 proc. sumažinti krūties vėžio riziką

    Tyrimas: GLP-1 svorio mažinimo vaistai gali iki 30 proc. sumažinti krūties vėžio riziką

    Naujas tyrimas rodo, kad moterims, vartojančioms GLP-1 grupės svorio mažinimo vaistus, krūties vėžys gali būti diagnozuojamas rečiau. Analizė, pristatyta 2026 metais kasmetiniame Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (ASCO) susitikime, sieja šiuos preparatus su iki 30 proc. mažesne krūties vėžio rizika.

    Tyrime vertinti daugiau nei 110 000 45–80 metų amžiaus moterų duomenys. Autoriai pabrėžia, kad ryšys išliko nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ir etninės kilmės, kūno masės indekso, krūtų audinio tankio bei diabeto.

    Kodėl GLP-1 domina onkologus?

    GLP-1 receptorių agonistai sukurti metabolinėms būklėms valdyti ir svoriui mažinti, tačiau mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, ar jie gali turėti platesnį poveikį sveikatai. Šie vaistai imituoja po valgymo žarnyne išsiskiriančius hormonus, todėl didina insulino išsiskyrimą, slopina apetitą ir padeda palaikyti žemesnį gliukozės kiekį kraujyje.

    Be svorio mažėjimo, tyrėjai mini ir galimą sisteminio uždegimo mažėjimą. Lėtinis uždegimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių sudaryti palankesnes sąlygas navikų atsiradimui, augimui ar plitimui, todėl uždegimo slopinimas yra viena iš krypčių, kurią onkologijos mokslas aktyviai vertina.

    „GLP-1 vaistai įdomūs vėžio tyrimų požiūriu, nes jie nebuvo sukurti onkologijai, bet veikia daug skirtingų taikinių ir kelių, susijusių su vėžio vystymusi, todėl norime juos tirti šiame kontekste“, – sakė Pensilvanijos universiteto Perelmano medicinos mokyklos profesorė ir krūties radiologė Elizabeth McDonald.

    Ką reiškia 30 proc. mažesnė rizika?

    Tyrimo rezultatai rodo asociaciją, tačiau patys autoriai pabrėžia, kad tai stebėjimo pobūdžio analizė, todėl ji neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Kitaip tariant, duomenys leidžia įtarti galimą apsauginį efektą, bet kol kas neatsako galutinai, ar rizika mažėja dėl paties vaisto, dėl sumažėjusio svorio ar dėl kitų veiksnių.

    Mokslininkai taip pat nurodo svarbų galimą iškraipymą: GLP-1 vaistus vartojančios moterys dažniau lankosi pas gydytojus, atlieka tyrimus ir stebėjimą. Tokie skirtumai gali keisti diagnozių nustatymo dinamiką, todėl būtina tiksliau įvertinti, kaip sveikatos priežiūros intensyvumas veikia rezultatus.

    Kam šie duomenys taikytini ir kas toliau?

    Analizė apsiribojo moterimis, turinčiomis antsvorį ar nutukimą, todėl išvados nebūtinai perkeliamos į kitų svorio kategorijų populiaciją. Autoriai akcentuoja, kad svoris yra vienas iš svarbių krūties vėžio rizikos veiksnių, o gyvenimo būdo pokyčiai ir svorio mažėjimas jau seniai siejami su rizikos mažėjimu.

    Tyrėjai ragina žengti kitą žingsnį ir organizuoti atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą. Jo tikslas būtų įvertinti platesnę prevencinę naudą, apimančią ne tik galimą vėžio rizikos mažėjimą, bet ir širdies bei kraujagyslių ligas, metabolinius pokyčius ir su menopauze susijusius simptomus.

    ASCO renginyje pristatyti ir kiti, panašia kryptimi nukreipti duomenys. Pavyzdžiui, atskirame tyrime buvo nagrinėta, ar GLP-1 grupės vaistai gali būti susiję su geresnėmis išeitimis pacientėms, sergančioms pažengusiu, hormonų receptoriams teigiamu krūties vėžiu, tačiau ir šiai sričiai reikalingi griežtesni klinikiniai patvirtinimai.

  • Traški džiūvėsėlių apvalkalas ir kepimas aliejuje: kodėl toks maistas greitai didina kalorijas

    Traški džiūvėsėlių plutelė daugeliui patiekalų suteikia malonų skonį, tačiau tokia tekstūra dažnai pasiekiama didele aliejaus kaina. Mėsą ar žuvį apvoliojus miltuose, kiaušinyje ir džiūvėsėliuose, kepant susidaro porėtas sluoksnis, kuris riebalus sugeria gerokai intensyviau nei pats produktas.

    Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką: kepant drėgmė iš mėsos garuoja, o jos vietą iš dalies užima riebalai. Dėl to patiekalo energinė vertė gali šoktelėti labai smarkiai, ypač jei kepama gilioje keptuvėje ar aliejaus nepagailima, o plutelė dar kartą pamirkoma ir apvoliojama.

    Kodėl kalorijų tampa tiek daug?

    Kalorijų šuolį lemia riebalų kiekis, o riebalai yra pati kaloringiausia maistinė medžiaga. Vienas gramas baltymų turi apie 4 kilokalorijas, o vienas gramas riebalų apie 9 kilokalorijas, todėl net nedidelis papildomai sugerto aliejaus kiekis ryškiai pakeičia galutinį rezultatą lėkštėje.

    Pavyzdžiui, orkaitėje kepta vištienos porcija be apvalkalo gali turėti apie 300 kilokalorijų, o apvoliojus ir iškepus keptuvėje energinė vertė neretai peržengia 600 kilokalorijų ribą. Skirtumas susidaro ne tik dėl pačios paniruotės, bet ir dėl aliejaus, kuris į ją įsigeria kepimo metu.

    Ką tai reiškia sveikatai?

    Dažnai naudojami kvietiniai miltai ir džiūvėsėliai yra labiau perdirbtas produktas, kuriame vyrauja greitai pasisavinami angliavandeniai. Toks derinys su riebalais didina bendrą dienos kalorijų perteklių, o ilgainiui tai siejama su didesne antsvorio ir nutukimo rizika.

    Ilgalaikis kalorijų perteklius ir didesnis sočiųjų riebalų kiekis racione gali nepalankiai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą, didinti aterosklerozės riziką. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei paniruoti ir kepti patiekalai tampa kasdieniu įpročiu, o daržovių, skaidulų ir nesočiųjų riebalų racione trūksta.

    Aukšta temperatūra ir nepageidaujamos medžiagos

    Rizika slypi ne vien kalorijose. Kepant aukštoje temperatūroje, ypač kai maistas stipriai paruduoja ar net pridega, gali formuotis nepageidaujami junginiai, siejami su didesne ilgalaike sveikatos rizika.

    Tarp dažniausiai minimų yra akrilamidas, kuris susidaro kaitinant krakmolingus produktus, taip pat kai kurios kitos medžiagos, atsirandančios intensyviai kaitinant mėsą ir riebalus. Dėl to rekomenduojama vengti stipraus apskrudinimo iki tamsiai rudos spalvos ir neperkaitinti aliejaus.

    Jei norisi traškumo, verta dažniau rinktis orkaitę ar karšto oro gruzdintuvę, o apvalkalui naudoti rupesnius, maistingesnius variantus, pavyzdžiui, maltus riešutus, sėklas ar sėlenas. Tokie pasirinkimai paprastai sugeria mažiau riebalų ir suteikia daugiau skaidulų, tačiau traškumo pojūtis išlieka.

    Didžiausią poveikį turi dažnis ir bendras kontekstas: jei paniruoti patiekalai atsiranda retkarčiais, o kasdienybėje vyrauja daržovės, pilno grūdo produktai ir pakankamas baltymų kiekis, jie nebūtinai taps problema. Tačiau kai traškūs kepti patiekalai dominuoja, verta peržiūrėti įpročius ir kepimo būdą.

  • Prancūzija pirmoji Europoje kompensuos svorio mažinimo vaistus: kas galės gauti ir kiek padengs?

    Prancūzija pirmoji Europoje kompensuos svorio mažinimo vaistus: kas galės gauti ir kiek padengs?

    Sprendimas įsigalios birželį

    Prancūzija nuo birželio 15 dienos pradės kompensuoti svorio mažinimo vaistus, įskaitant „Wegovy“ ir „Mounjaro“. Apie tai pranešė šalies sveikatos ministrė Stéphanie Rist, pabrėžusi, kad tai pirmas toks sprendimas Europoje pagal įprastą, nuolatinę kompensavimo tvarką.

    Naujovė reikšminga dėl kainos: iki šiol pacientai už šių vaistų injekcijas Prancūzijoje mokėdavo maždaug 300 eurų per mėnesį. Dėl to reali prieiga prie gydymo daugeliui buvo ribota net ir turint receptą.

    Kokia kompensavimo tvarka?

    Ministrės teigimu, oficialiai numatoma 65 proc. kompensacija, tačiau didžiajai daliai pacientų išlaidos bus padengiamos visiškai. Tai siejama su tuo, kad nemaža dalis žmonių, kuriems skiriami šie vaistai, turi gretutinių ligų, pavyzdžiui, hipertenziją ar cukrinį diabetą.

    „Didžiuojuosi, nes esame pirmoji Europos Sąjungos šalis, kuri pagal įprastą sistemą ir nuolatine tvarka kompensuos šiuos vaistus“, – sakė Stéphanie Rist.

    Prancūzijoje šie vaistai pagal receptą prieinami nuo 2024 metais, tačiau nacionalinis sveikatos draudimas iki šiol jų nekompensavo. 2025 metų birželį šalis taip pat išplėtė išrašymo galimybes: tokio tipo vaistus gali skirti ne tik endokrinologai ar kiti specialistai, bet ir visi gydytojai.

    Kodėl šie vaistai tapo lūžio tašku?

    „Wegovy“, kurį gamina Danijos farmacijos bendrovė „Novo Nordisk“, ir „Mounjaro“, siejamas su JAV bendrove „Eli Lilly“, priklauso naujos kartos preparatams. Jie priskiriami GLP-1 receptorių agonistams ir veikia imituodami hormoną, kuris mažina apetitą ir padeda reguliuoti sotumo jausmą.

    Pastaraisiais metais tokie vaistai tapo viena ryškiausių nutukimo gydymo tendencijų, tačiau kartu išryškėjo ir praktiniai iššūkiai: didelė kaina, ribota pasiūla kai kuriose rinkose, taip pat diskusijos dėl ilgalaikio vartojimo, pašalinių poveikių ir kompensavimo taisyklių.

    Prancūzijoje, vertinant metų pradžios situaciją, „Mounjaro“ jau vartojo daugiau kaip 70 000 pacientų. Tai rodo, kad paklausa egzistuoja net ir be kompensavimo, tačiau valstybės sprendimas gali reikšmingai padidinti gydymo mastą.

    Nutukimas išlieka didele visuomenės sveikatos problema: Prancūzijos nacionalinės epidemiologinės apklausos duomenimis, apie 18 proc. gyventojų yra nutukę, tai sudaro maždaug 10 000 000 žmonių. Europos mastu situacija panaši: Europos Parlamento nurodomais duomenimis, apie 51 proc. 16 metų ir vyresnių gyventojų turi antsvorio, o apie 17 proc. yra nutukę.

  • JK tyrimas: jaunesnės kartos nesveikėja – ryškėja nutukimo, diabeto ir psichikos bėdų augimas

    JK tyrimas: jaunesnės kartos nesveikėja – ryškėja nutukimo, diabeto ir psichikos bėdų augimas

    Naujas Jungtinės Karalystės mokslininkų darbas rodo, kad jaunesnės kartos, lyginant su ankstesnėmis tuo pačiu amžiaus tarpsniu, bendrai netampa sveikesnės. Tyrėjai šį reiškinį įvardijo kaip kartų sveikatos slinktį, kai dalis rodiklių ne gerėja, o prastėja.

    Tyrimą atliko University College London, King’s College London ir Oksfordo universiteto mokslininkai. Jie lygino fizinės ir psichikos sveikatos rodiklius skirtingose kartose, remdamiesi ilgalaikiais gimimo kohortų duomenimis.

    Analizėje apžvelgti 51 kohortos tyrimai, sekę dešimtis tūkstančių Jungtinėje Karalystėje gimusių žmonių nuo 1946 iki 2002 metų. Tokie duomenys leidžia palyginti kartas ne pagal laikmetį, o pagal tą patį gyvenimo etapą.

    Rezultatai parodė, kad kelių būklių paplitimas naujesnėse kartose yra didesnis nei vyresnėse, kai jos buvo tokio pat amžiaus. Ryškiausi signalai siejami su nutukimu, psichikos sveikatos sutrikimais ir diabetu.

    Tendencija nuosekliausiai matyta nutukimo ir psichikos sveikatos srityse, o blogėjančių diabeto rodiklių požymių rasta lyginant X kartą su kūdikių bumo karta. Tyrėjai pabrėžė, kad tai nėra vien geresnės diagnostikos ar dažnesnių patikrų pasekmė.

    Nurodoma, kad nutukimas nėra vien diagnozės klausimas, o diabetas dalyje duomenų buvo fiksuojamas remiantis objektyviais biologiniais matavimais. Psichikos sveikatos palyginimai grindžiami standartizuotais klausimynais, vertinančiais depresijos ir nerimo simptomus.

    Kodėl sveikata negerėja?

    Mokslininkai teigia, kad dar reikia daugiau duomenų, jog būtų tiksliai nustatyti pagrindiniai šios slinkties varikliai. Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad didelę įtaką daro per laiką pakitę socialiniai ir aplinkos rizikos veiksniai.

    Tarp svarbiausių galimų priežasčių minimi nepalankūs mitybos įpročiai, mažesnis fizinis aktyvumas ir kasdieniai elgsenos pokyčiai, susiję su sėslesniu gyvenimo būdu. Tyrėjai akcentuoja, kad nemaža dalis šių veiksnių yra išvengiami, todėl svarbios prevencijos priemonės.

    „Jei naujesnės kartos sveikatos prasme slenka atgal, tai reiškia, kad visuomenė nepasiekia biologinių sveikatos gerėjimo ribų“, – sakė Laura Gimeno.

    „Vietoj to matome išvengiamų socialinių ir aplinkos veiksnių pasekmes, kurios per laiką formavo gyventojų sveikatą skirtingose kartose“, – pridūrė ji.

    Ką tai reiškia sveikatos sistemai?

    Tyrėjų vertinimu, tokia kryptis gali turėti reikšmingų pasekmių viešajai politikai ir sveikatos priežiūros planavimui. Jei lėtinių būklių našta didėja jaunesniuose amžiaus tarpsniuose, tai reiškia ilgiau trunkantį gydymo ir priežiūros poreikį.

    Dėl to gali prireikti didesnių investicijų į prevenciją, ankstyvą pagalbą psichikos sveikatai, nutukimo ir diabeto rizikos mažinimą bei ilgalaikių ligų valdymą. Tai aktualu ir Europos mastu, nes prognozuojama, kad iki 2050 metų beveik trečdalis Europos Sąjungos gyventojų bus 65 metų ar vyresni.

    Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į duomenų apribojimus: senesnėse Jungtinės Karalystės kohortose buvo mažiau etninės įvairovės nei dabartinėje visuomenėje. Vis dėlto pažymima, kad panašios krypties signalų aptinkama ir kituose, įvairesnėse populiacijose atliktuose tyrimuose.

  • Ar vasarą tikrai nereikia vitamino D? Gydytojai įvardijo, kam papildai vis dar būtini

    Dalis žmonių vasarą nutraukia vitamino D papildus manydami, kad saulės visiškai pakanka. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad atsakymas priklauso ne nuo kalendoriaus, o nuo individualių rizikos veiksnių ir gyvenimo būdo.

    Vitaminas D organizme gaminasi odoje veikiant saulės ultravioletiniams B spinduliams, tačiau gamyba nėra vienoda visiems. Reikšmę turi odos pigmentacija, laikas lauke, apranga, apsauginių kremų naudojimas, amžius ir kūno sudėjimas.

    Kodėl saulės gali nepakakti?

    Žmonėms, kurių odoje daugiau melanino, paprastai reikia gerokai daugiau saulės, kad pasigamintų tiek pat vitamino D, kiek šviesiaodžiams. Melaninas veikia kaip natūrali apsauga nuo saulės, todėl gamyba odoje vyksta lėčiau.

    Šviesiaodžiams kartais gali pakakti trumpo buvimo saulėje, pavyzdžiui, 10–15 minučių, kai atidengtas veidas ir rankos. Tačiau tai nėra universali taisyklė, nes reali situacija priklauso ir nuo paros meto, debesuotumo bei to, ar žmogus didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose.

    Svarbus veiksnys yra ir riebalinis audinys: vitaminas D yra riebaluose tirpus, todėl gali „užsilaikyti“ riebaliniame audinyje, o jo biologinis prieinamumas organizmui sumažėja. Dėl to antsvorio ar nutukimo turintiems žmonėms vitamino D stoka gali išlikti net ir vasarą.

    Kada papildai gali būti reikalingi?

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad papildomas vitamino D vartojimas šiltuoju metų laiku dažniau gali būti svarstomas, jei žmogus mažai būna saulėje, dirba patalpose, dėvi uždarus drabužius arba kruopščiai saugosi saulės. Riziką didina ir vyresnis amžius, nes su amžiumi odoje mažėja vitamino D sintezės efektyvumas.

    Taip pat reikšmę turi sveikatos būklė ir vartojami vaistai. Kai kurie lėtiniai inkstų ar kepenų sutrikimai gali apsunkinti vitamino D virtimą į aktyvias formas, o dalis vaistų, pavyzdžiui, gliukokortikoidai ar kai kurie priešgrybeliniai preparatai, gali keisti jo apykaitą.

    Nuovargis, raumenų silpnumas ar kaulų skausmai kartais minimi kaip galimi vitamino D stokos požymiai, tačiau jie nėra specifiniai. Tiksliam įvertinimui dažniausiai rekomenduojamas kraujo tyrimas, o sprendimą dėl dozės turėtų padėti priimti gydytojas.

    Kiek vartoti ir kuo saugotis?

    Dažniausiai suaugusiesiems minimos 600–800 tarptautinių vienetų paros normos, tačiau poreikis gali skirtis. Svarbu neviršyti saugios viršutinės ribos be medicininės priežiūros, nes per didelės dozės gali didinti nepageidaujamų reiškinių riziką.

    Perteklinis vitamino D kiekis gali paskatinti per didelę kalcio koncentraciją kraujyje, o tai siejama su tokiais simptomais kaip galvos skausmas, pykinimas ar raumenų trūkčiojimai. Dėl to specialistai pataria vengti savarankiškai didinti dozes ir, jei kyla abejonių, pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Vasarą vitaminas D daugeliui iš tiesų gali būti lengviau pasiekiamas natūraliai, tačiau vien saulės „garantijos“ nėra. Saugiausias kelias yra vertinti individualią riziką, gyvenimo būdą ir remtis tyrimų rezultatais.

  • Neįtikėtinos žvaigždžių metamorfozės: numetė iki 50 kg ir atskleidė, kas iš tiesų suveikė

    Neįtikėtinos žvaigždžių metamorfozės: numetė iki 50 kg ir atskleidė, kas iš tiesų suveikė

    Metamorfozės, kurios sulaukė dėmesio

    Visuomenėje žinomų žmonių svorio pokyčiai dažnai atsiduria dėmesio centre, nes kartu atveria ir kasdienius iššūkius: laiką, stresą, miego trūkumą bei spaudimą atrodyti nepriekaištingai. Vis dėlto dauguma tų, kurie pasiekė ryškių rezultatų, pabrėžia ne greitą efektą, o nuoseklų gyvenimo būdo keitimą.

    Dabartinės tendencijos rodo, kad vis dažniau kalbama apie sveikatos rodiklius, o ne vien svarstyklių skaičių. Medicinos specialistai primena, kad tvariam svorio mažėjimui svarbiausia energijos balansas, pakankamas baltymų kiekis, jėgos pratimai ir miegas, o staigūs ribojimai dažnai baigiasi grįžtančiu svoriu.

    Kas padėjo numesti kilogramus

    Aktorė Daria Widawska 2025 metais gerbėjus nustebino lieknesne figūra ir pasakojo, kad rezultatą pasiekė be kraštutinumų. Ji rinkosi ramesnius, reguliarius treningus ir natūralesnę mitybą, o kaip įkvėpimą minėjo sirtfood kryptį, išpopuliarėjusią po dainininkės Adele pokyčių.

    Vidawska akcentavo lėtą tempą ir mažesnį spaudimą sau, todėl, anot jos, tapo paprasčiau išlaikyti naujus įpročius. Iš viso ji numetė apie 12 kg, o geriausiu pokyčio rodikliu įvardijo savijautą ir didesnę energiją kasdienybėje.

    Interjerų dizainerė ir laidų vedėja Dorota Szelągowska viešai kalbėjo, kad nesiėmė griežtų dietų, o susitvarkė rutiną. Ji mažino užkandžiavimą, daugiau judėjo, dažniau rinkosi pasivaikščiojimus ir vidutinio intensyvumo treniruotes.

    Toks kelias dažnai minimas kaip tvaresnis, nes padeda išvengti persivalgymo epizodų ir mažina riziką grįžti prie senų įpročių. Specialistai pabrėžia, kad net ir kasdienis 30–45 minučių ėjimas, derinamas su subalansuota mityba, ilgainiui gali duoti apčiuopiamą rezultatą.

    Kai pokyčius paskatina sveikata

    Aktorės Anetos Zając metamorfozė aptarinėjama jau kurį laiką, nes per maždaug metus ji numetė apie 25 kg. Ji viešai dalijosi, kad svoris krito palaipsniui, o kartu keitėsi ir fizinė forma, odos būklė bei kasdienė energija.

    Pasak viešai skelbtų jos pasakojimų, svarbus vaidmuo teko specialistų konsultacijoms, nes buvo ieškoma priežasčių, kurios galėjo skatinti svorio augimą. Ji taip pat dalijosi sveikesnių patiekalų idėjomis ir rodė, kad judėjimas jai tapo rutina, įskaitant pilatesą ir bėgimą.

    Dominika Tajner pasakojo apie vieną ryškiausių pokyčių, kai svoris sumažėjo maždaug 50 kg. Ji pabrėžė, kad tai nebuvo greitas sprendimas, o lėtas ir nuoseklus darbas, paremtas subalansuota mityba ir treniruotėmis.

    Šiuolaikinė praktika rodo, kad daliai žmonių svorio kontrolę apsunkina hormoniniai ar metaboliniai veiksniai, todėl vien valios pastangų gali nepakakti. Tokiais atvejais gydytojai dažniausiai rekomenduoja įvertinti sveikatos būklę, o sprendimus derinti su mitybos ir fizinio aktyvumo planu.

    Žurnalistas Tomasz Sekielski ilgus metus kovojo su nutukimu, o kai svoris priartėjo prie 200 kg, jis ryžosi ryškesniems sprendimams. Viešai skelbta, kad jis pasirinko skrandžio mažinimo operaciją, o kartu keitė mitybos įpročius ir pradėjo treniruotis, todėl tapo beveik perpus lengvesnis.

    Tokios operacijos paprastai taikomos esant medicininėms indikacijoms, kai nutukimas kelia didelę riziką sveikatai. Gydytojai pabrėžia, kad tai nėra greitas kelias be pastangų, nes po procedūros būtini ilgalaikiai mitybos, judėjimo ir sveikatos stebėsenos pokyčiai.

    Aktoris Borys Szyc viešai minėjo, kad per keturis mėnesius jam pavyko numesti apie 15 kg, o didžiausias iššūkis buvo atsisakyti cukraus ir saldumynų. Jis taip pat ribojo baltų miltų produktus, druską ir kas rytą skirdavo apie 40 minučių mankštai.

    Aktoris Cezary Żak anksčiau svėrė daugiau nei 120 kg ir teigė, kad sprendimą keistis paskatino sveikata ir profesiniai motyvai. Jis mažino duonos, bulvių kiekį, atsisakė užkandžiavimo, ėmė laikytis valgymo reguliarumo ir, kaip skelbta, numetė apie 30 kg.

    Ekspertai primena, kad greitų universalių receptų nėra, tačiau daugumos istorijų bendras vardiklis aiškus: nuoseklus režimas, pakankamas judėjimas, mažiau itin perdirbto maisto ir realistiški tikslai. Jei svoris kinta staiga arba kartu atsiranda negalavimų, pirmas žingsnis turėtų būti ne nauja dieta, o sveikatos patikra.

  • DI sukurtas kūno atlasas parodė nutukimo žalą: netikėtas smūgis nervams ir jutimams

    DI sukurtas kūno atlasas parodė nutukimo žalą: netikėtas smūgis nervams ir jutimams

    Naujas dirbtinio intelekto įrankis padėjo mokslininkams itin detaliai pamatyti, kaip nutukimas veikia visą organizmą ląstelių lygiu. Tyrėjai teigia, kad žala apima gerokai daugiau nei riebalinį audinį ir gali paliesti kelias organų sistemas vienu metu.

    Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“, jį atliko Helmholtz Munich ir Liudviko Maksimiliano universiteto Miunchene mokslininkai su partneriais. Jie sukūrė DI sistemą „MouseMapper“, kuri formuoja viso kūno trimatį atlasą ir vienoje analizėje atpažįsta dešimtis milijonų struktūrų.

    Kaip sudaromas viso kūno žemėlapis

    Atlasą tyrėjai kūrė naudodami peles: nervų ir imuninės sistemos ląstelės buvo pažymėtos fluorescenciniais žymenimis. Vėliau pritaikytos audinių skaidrinimo technologijos, kurios padaro kūną optiškai skaidrų, bet išsaugo švytinčius signalus.

    Tuomet buvo atlikti viso kūno didelės raiškos trimačiai skenavimai šviesos lakšto mikroskopija. DI automatiškai išanalizavo vaizdus ir sužymėjo 31 organą bei audinių tipą, leidžiant uždegimo ar pažeidimų zonas matyti vienu vaizdu.

    Ką atskleidė nutukimo modelis

    Platforma buvo išbandyta su pelėmis, maitintomis daug riebalų turinčia dieta, kuri sukelia nutukimą ir medžiagų apykaitos pokyčius, panašius į stebimus žmonėms. Rezultatai parodė, kad uždegiminiai ir struktūriniai pakitimai fiksuojami ne vien riebaliniame audinyje, bet ir, pavyzdžiui, kepenyse bei raumenyse.

    Didžiausia staigmena buvo nervų sistemoje. Tyrėjai nustatė ryškius trišakio nervo, atsakingo už veido jutimus, pokyčius: nutukusių pelių nervas turėjo mažiau šakų ir galūnėlių, o elgsenos testai rodė silpnesnį atsaką į prisilietimą.

    Ar tai galiotų ir žmonėms?

    Mokslininkai papildomai ištyrė žmonių audinių mėginius iš asmenų, turinčių nutukimą. Juose aptikti panašūs molekuliniai pokyčiai trišakio nervo mazge, o tai leidžia manyti, kad pelėse matomas nervų pažeidimo mechanizmas gali būti aktualus ir žmonėms.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad gyvūnų modeliai ne visada tiesiogiai atspindi žmogaus organizmą, todėl išvadoms patvirtinti reikės daugiau klinikinių duomenų. Tuo pačiu tokio tipo atlasai gali padėti greičiau identifikuoti rizikos vietas, kurias verta tikrinti pacientams.

    Komanda tikisi, kad ateityje tokios platformos leis ligas vertinti kaip tarpusavyje susijusių sistemų visumą, o ne atskirų organų problemą. Ilgalaikė kryptis – vadinamieji skaitmeniniai dvyniai, kai ligos eiga modeliuojama kompiuteriu ir taip galima greičiau atrinkti perspektyviausias gydymo strategijas.

  • Cukrinis diabetas plinta: profesorius įspėja, kodėl sensorius gali pakeisti gydymą

    Cukrinis diabetas plinta: profesorius įspėja, kodėl sensorius gali pakeisti gydymą

    Antrojo tipo cukrinis diabetas sparčiai plinta Europoje ir vis dažniau nustatomas jaunesniems žmonėms. Liga glaudžiai siejama su gyvenimo būdu: antsvoriu, nutukimu, mažu fiziniu aktyvumu ir mityba, kurioje daug greitųjų angliavandenių bei itin perdirbto maisto.

    Šio tipo diabetu sergant organizmo audiniai tampa mažiau jautrūs insulinui, todėl kasa kurį laiką bando kompensuoti gamindama jo daugiau. Ilgainiui kompensacija silpsta, gliukozės kiekis kraujyje kyla, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų pažaidos, regos sutrikimų ir nervų pažeidimo rizika.

    Gydytojai pabrėžia, kad gydymo tikslas nėra vien skaičiai tyrimuose, o ilgalaikis komplikacijų prevencijos planas. Parenkant gydymą vis dažniau vertinama bendra širdies ir kraujagyslių rizika, nes daliai pacientų vien dietos ir judėjimo patarimų pradžioje nepakanka.

    Insulinas ir naujesni vaistai

    Nors insulinas dažniau siejamas su pirmojo tipo diabetu, antrojo tipo ligos eigoje jis taip pat gali būti reikalingas, kai kitos priemonės nebesuteikia pakankamos glikemijos kontrolės. Dažniausiai pradedama nuo bazinio insulino, kuris padeda stabilizuoti gliukozės lygį visos paros metu.

    Kartu plečiasi šiuolaikinių vaistų pasirinkimas, įskaitant inkretinų grupės preparatus, kurie gali padėti geriau valdyti glikemiją ir kūno svorį. Specialistai primena, kad konkrečių vaistų parinkimas priklauso nuo individualios būklės, gretutinių ligų ir toleravimo.

    Nuolatinis gliukozės stebėjimas: ką keičia sensoriai?

    Sergantiesiems svarbi savikontrolė, nes ji leidžia suprasti, kaip į gliukozę veikia maistas, judėjimas, miegas ar stresas. Tam naudojami gliukomačiai, kai matuojama pradūrus pirštą, arba nuolatinio gliukozės stebėjimo sistemos, kai sensorius duomenis renka reguliariais intervalais.

    Didžiosios Britanijos atsitiktinių imčių klinikiniame tyrime FreeDM2 dalyvavo 303 suaugusieji, sergantys antrojo tipo diabetu ir gydomi baziniu insulinu. Tyrime buvo lyginamas nuolatinis gliukozės stebėjimas ir įprastas matavimas gliukomačiu.

    Rezultatai parodė, kad nuolatinis stebėjimas siejosi su geresne glikemijos kontrole: glikuoto hemoglobino HbA1c rodiklis sumažėjo labiau, o dalyviai daugiau laiko per parą praleido tiksliniame gliukozės intervale. Praktikoje tai reiškia mažiau staigių šuolių ir aiškesnį ryšį tarp kasdienių sprendimų ir gliukozės kreivės.

    „Uždėtas sensorius leidžia pacientui pamatyti, po kokio maisto cukrus kyla greitai, o po kokio išlieka stabilesnis, ir kaip jį veikia fizinis aktyvumas“, – sakė prof. Grzegorz Dzida.

    Pasak gydytojų, technologijos nauda slypi ne vien patogiame matavime, bet ir greitame grįžtamajame ryšyje, kuris skatina koreguoti įpročius čia ir dabar. Tai ypač svarbu tiems, kurie anksčiau matuodavo retai ir ne visuomet imdavosi veiksmų, net pamatę per aukštą rezultatą.

    Prevencija ir ankstyvas nustatymas

    Ekspertai sutaria, kad efektyviausia strategija yra prevencija: svorio mažinimas, reguliarus fizinis aktyvumas ir mažiau perdirbto maisto dažnai leidžia reikšmingai atitolinti ligos pradžią. Net nuosaikus, bet pastovus judėjimas gerina organizmo jautrumą insulinui ir padeda mažinti gliukozės svyravimus.

    Taip pat svarbu kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolį, o rizikos grupėms reguliariai atlikti gliukozės ir HbA1c tyrimus. Ankstyvas sutrikusios gliukozės apykaitos nustatymas suteikia galimybę laiku pakeisti kryptį ir sumažinti komplikacijų tikimybę.

  • Gydytojas: patarimas mažiau valgyti neveikia – nutukimas išderina alkį, sotumą ir medžiagų apykaitą

    Gydytojas: patarimas mažiau valgyti neveikia – nutukimas išderina alkį, sotumą ir medžiagų apykaitą

    Nutukimas – ne valios trūkumas

    Antsvoris ir nutukimas dažnai pristatomi kaip paprasta matematika: mažiau kalorijų ir daugiau judėjimo. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad realybėje tai kur kas sudėtingesnė, biologinė ir lėtinė liga, o ne vien įpročių klausimas.

    Nutukimas susijęs su alkio ir sotumo reguliacijos sutrikimais, todėl žmogui gali būti sunku jaustis pavalgius net po įprasto dydžio porcijos. Dėl to patarimas „tiesiog mažiau valgyk“ daliai pacientų ne tik nepadeda, bet ir didina kaltės jausmą bei atitolina nuo gydymo.

    Kodėl organizmas priešinasi svorio kritimui?

    Specialistai aiškina, kad kūnas svorio mažėjimą dažnai suvokia kaip grėsmę ir įjungia kompensacinius mechanizmus. Ilgiau laikantis griežtų ribojimų, sustiprėja alkis, o energijos sąnaudos gali sumažėti, todėl išlaikyti deficitą darosi vis sunkiau.

    Nutukimo atveju dažnesnė leptino rezistencija: nors leptino, siejamo su sotumu, organizme gali būti daug, smegenys į signalą reaguoja prasčiau. Kartu gali silpnėti žarnyno hormonų, pavyzdžiui, GLP-1, poveikis, todėl sotumas būna trumpesnis ir mažiau ryškus.

    Dalis žmonių patiria ir vadinamąjį nuolatinį įkyrų galvojimą apie maistą, kai noras valgyti išlieka net pavalgius. Tokia būsena apsunkina kasdienį funkcionavimą, planavimą ir ilgalaikių pokyčių laikymąsi.

    Rizikos sveikatai ir ką keičia gydymas

    Nelečiamas nutukimas siejamas su daugiau nei 200 galimų komplikacijų. Tarp dažniausių – 2 tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, miego apnėja, taip pat didesnė infarkto ir insulto rizika.

    Gydytojai pabrėžia, kad gydymo tikslas nėra vien skaičius svarstyklėse. Dažnai pirmieji teigiami pokyčiai pasimato savijautoje: daugiau energijos, mažesnis dusulys, geresnė fizinio krūvio tolerancija, mažiau mieguistumo po valgio, o vėliau gerėja kraujospūdis ir gliukozės rodikliai.

    Svarbus ir psichologinis aspektas, nes nutukimą lydi stigmatizacija, kuri gali didinti nerimą, depresijos simptomus ir socialinį atsitraukimą. Todėl pagarbi komunikacija ir aiškus ligos pripažinimas medicinine problema laikomi būtina gydymo dalimi.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į paauglystėje prasidedančias problemas: nutukimas jauname amžiuje dažnai persikelia į suaugystę ir ilgainiui didina kardiometabolinių ligų riziką. Vis dėlto ankstyvi, tvarūs pokyčiai ir laiku parinktas gydymas gali reikšmingai sumažinti ilgalaikes pasekmes.

    Gyvensenos korekcija išlieka gydymo pagrindas, tačiau kai kuriems žmonėms jos nepakanka dėl biologinių mechanizmų ir gretutinių ligų. Tokiais atvejais, įvertinus indikacijas, gali būti svarstomas kompleksinis gydymas, įskaitant farmakoterapiją, o šeimos gydytojas dažnai tampa tuo specialistu, kuris koordinuoja diagnostiką, stebėseną ir nukreipimą.

    „Svorio mažinimas tikrai nėra vien paprastas sprendimas mažiau valgyti. Tai lėtinė liga, kuri išderina alkio ir sotumo reguliaciją, todėl gydymas turi būti ilgalaikis ir pritaikytas žmogui“, – sakė gydytojas Tomasz Witaszek.

  • Kanapės lieknina? Naujas tyrimas su pelėmis atskleidė netikėtą ryšį su diabetu

    Kanapės lieknina? Naujas tyrimas su pelėmis atskleidė netikėtą ryšį su diabetu

    Kanapės ir jų junginiai pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio, ypač ten, kur švelninami reguliavimo ribojimai. Vis dėlto visuomenėje įsišaknijęs įsitikinimas apie vadinamąjį alkio jausmo sužadinimą ilgai kėlė klausimą, kaip kanapės gali sietis su mažesniu kūno svoriu.

    Kalifornijos universiteto Riversaido mokslininkai naujame eksperimente su pelėmis pabandė paaiškinti šį paradoksą. Jie nutukusias suaugusias peles 30 dienų veikiant Vakarų tipo racionu gydė arba grynu THC, arba viso augalo ekstraktu, kuriame THC kiekis buvo toks pats.

    Ką parodė bandymai su pelėmis

    Pelės buvo šeriamos riebalų ir cukraus gausia dieta 60 dienų, o gydymas pradėtas po 30 dienų. Abiejose grupėse, gavusiose THC arba ekstraktą, fiksuotas kūno masės mažėjimas, kai tuo metu negydytos pelės ir toliau priaugo svorio.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad gydytų pelių riebalinė masė eksperimento pabaigoje buvo mažesnė, nors suvartojamo maisto kiekis reikšmingai nesiskyrė. Tai leidžia manyti, kad pokyčius galėjo lemti ne vien apetito svyravimai, o metaboliniai mechanizmai.

    Svarbiausias skirtumas paaiškėjo vertinant gliukozės apykaitą: reikšmingesni metaboliniai pagerėjimai, įskaitant geresnę gliukozės toleranciją, buvo stebimi tik viso augalo ekstrakto grupėje. Vien THC tokio efekto nesukėlė.

    THC ne vienintelis veiksnys

    „Tai rodo, kad vien THC nepaaiškina metabolinės naudos, kuri kai kada siejama su kanapių vartojimu“, – sakė biomedicinos mokslininkas Nicholas DiPatrizio, vadovaujantis Kanabinoidų tyrimų centrui.

    „Panašu, kad kiti augalo junginiai gali atlikti kritinį vaidmenį“, – pridūrė jis.

    Mokslininkų vertinimu, kanapėse yra šimtai fitocheminių junginių, įskaitant skirtingus kanabinoidus, terpenus ir flavonoidus, kurie gali veikti kartu. Dėl šios priežasties vienos molekulės išskyrimas ne visada atspindi realų viso augalo ekstrakto poveikį.

    Kodėl išvadų negalima perkelti žmonėms

    Tyrimas atliktas su gyvūnais, todėl jo išvadų tiesiogiai taikyti žmonėms negalima. Pats N. DiPatrizio pabrėžė, kad tai nėra rekomendacija kanapes naudoti svoriui ar diabetui valdyti, nes klinikinių įrodymų, patvirtinančių tokį taikymą, šiuo metu nepakanka.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad kanapių poveikis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, vartojimo trukmės, dozės ir cheminės sudėties. Kai kurie darbai su gyvūnais rodo, jog ankstyvas poveikis gali būti siejamas su nepalankiais vystymosi rodikliais, todėl rizikos ir naudos balansas išlieka esminis klausimas.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale The Journal of Physiology. Autoriai teigia, kad ateities darbams bus svarbu tiksliau atskirti, kurie kanapių junginiai ir kokiais biologiniais keliais gali veikti gliukozės apykaitą bei riebalų kaupimą.