CP v2

Tag: Nutukimas

  • Be dietų ir sporto? „bariatrinė želatina“ žada stebuklus, bet gydytojai įspėja

    Be dietų ir sporto? „bariatrinė želatina“ žada stebuklus, bet gydytojai įspėja

    Internete plinta pažadai, esą vadinamoji „bariatrinė želatina“ gali padėti greitai sulieknėti be dietos ir fizinio aktyvumo. Tačiau specialistai pabrėžia, kad terminas bariatrinis medicinoje siejamas su nutukimo gydymu ir operacijomis, o ne universaliais produktais visiems.

    Bariatrinės operacijos yra rimtos procedūros, taikomos tik daliai pacientų, ir po jų būtina gydytojų priežiūra, mitybos planas bei gyvenimo būdo pokyčiai. Klinikinė praktika rodo, kad svoris gali grįžti ir po operacijos, jei nesilaikoma rekomendacijų dėl mitybos ir judėjimo.

    Želatina iš tiesų kartais minima ankstyvose mitybos schemose po skrandžio apylankos ar kitų bariatrinių intervencijų, tačiau visai kitu tikslu. Tokiu laikotarpiu dažnai taikoma skaidrių skysčių dieta, labai mažos porcijos ir aiškios ribos, o viską prižiūri specialistai.

    Maistinė želatina yra baltymų šaltinis, todėl kai kuriems žmonėms ji gali trumpam sustiprinti sotumo jausmą. Vis dėlto tai nereiškia, kad ji degina riebalus, reikšmingai greitina medžiagų apykaitą ar leidžia mažinti svorį nekeičiant įpročių.

    Tyrimai, nagrinėję želatinos papildymą mityboje svorio kontrolės kontekste, nepatvirtina, kad tai būtų tvari ir patikima ilgalaikė strategija. Svarbu atskirti sotumo pojūtį po vieno produkto nuo antsvorio ar nutukimo gydymo, kuriam reikia kompleksinio požiūrio.

    Vartotojų apsaugos institucijos ne kartą yra perspėjusios, kad stebuklingo lieknėjimo pažadai be pastangų yra tipiškas klaidinančios reklamos bruožas. Įtarimą turėtų kelti teiginiai, kad priemonė veikia visiems, nereikia prižiūrėti mitybos, o rezultatai esą garantuojami per kelias savaites.

    Dietos papildai apskritai nėra laikomi veiksmingu nutukimo gydymo metodu, o vienas atskiras ingredientas paprastai nesuteikia kliniškai reikšmingo rezultato. Dar daugiau rizikų atsiranda, kai produktas parduodamas be aiškios sudėties, gamintojo duomenų, vartojimo instrukcijų ir įspėjimų.

    Sveikatos priežiūros institucijos taip pat yra fiksavusios atvejų, kai lieknėjimui skirti produktai turėjo etiketėje nenurodytų medžiagų. Tai ypač pavojinga žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, širdies ligų, diabetą, inkstų ar kepenų sutrikimų, taip pat vyresnio amžiaus asmenims.

    Jei reklama žada greitą efektą be mitybos pokyčių, remiasi miglotais medicininiais terminais, o prekė platinama tik per formą internete ir be skaidrios informacijos, verta sustoti. Saugus svorio mažinimas paprastai remiasi energijos balanso korekcija, pakankamu baltymų ir skaidulų kiekiu, fiziniu aktyvumu, miegu ir, prireikus, gydytojo pagalba.

    „Bariatrinė želatina“ gali skambėti kaip naujas proveržis, tačiau dažniau tai primena rinkodaros triuką nei mediciniškai pagrįstą metodą. Prieš pradedant bet kokią greito lieknėjimo programą, ypač jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, racionaliausia pasitarti su gydytoju arba dietologu.

  • Mitas apie 10 000 žingsnių griūva: tyrimas rodo, kiek jų iš tiesų reikia, kad svoris negrįžtų

    Mitas apie 10 000 žingsnių griūva: tyrimas rodo, kiek jų iš tiesų reikia, kad svoris negrįžtų

    Ilgalaikis svorio išlaikymas daugeliui tampa sunkesniu etapu nei pats lieknėjimas. Nauja mokslininkų atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė rodo, kad svarbiu orientyru gali tapti maždaug 8 500 žingsnių per dieną tikslas.

    Tyrėjai apibendrino 18 atsitiktinių imčių kontroliuojamųjų tyrimų duomenis, o į metaanalizę įtraukė 14 jų. Iš viso analizuoti 3 758 suaugusiųjų rezultatai, dalyvių vidutinis amžius siekė 53 metus, o stebėjimo trukmė vidutiniškai sudarė 18 mėnesių.

    Kas buvo lyginama?

    Įtrauktuose tyrimuose dalyviai paprastai buvo suskirstyti į dvi grupes: vieni dalyvavo specialistų prižiūrimose gyvenimo būdo keitimo programose, kiti tęsė įprastą rutiną. Programos dažniausiai apėmė mitybos korekcijas ir fizinio aktyvumo didinimą.

    Analizėje išskirtos dvi fazės: aktyvus svorio mažinimas ir vėlesnė svorio palaikymo fazė, kai mitybos ribojimų paprastai būna mažiau. Būtent šiame etape dažnai ir įvyksta svorio sugrįžimas.

    8 500 žingsnių riba ir ką ji reiškia

    Gyvenimo būdo keitimo grupė per lieknėjimo fazę vidutiniškai sumažino kūno masę 4,4 proc., o palaikymo fazėje išlaikė apie 3,3 proc. mažesnį svorį, palyginti su pradiniu. Kontrolinėje grupėje reikšmingo svorio pokyčio per visą laikotarpį nebuvo.

    Įdomiausia dalis buvo žingsnių skaičius: pradžioje abiejų grupių kasdienis aktyvumas buvo panašus, apie 7 200 žingsnių per dieną. Lieknėjimo programoje dalyvavę žmonės iki fazės pabaigos pasiekė apie 8 454 žingsnius, o palaikymo fazės pabaigoje išlaikė apie 8 241 žingsnį, kai kontrolinė grupė reikšmingai nepadidino aktyvumo.

    „Didžiausias iššūkis gydant nutukimą yra neleisti svoriui sugrįžti, todėl paprastos ir įgyvendinamos strategijos turi didelę klinikinę vertę“, – sakė Modenos ir Redžo Emilijos universiteto mokslininkas Marwanas El Ghochas.

    Autoriai pabrėžia, kad 8 500 žingsnių per dieną turėtų būti vertinama kaip hipotezę keliantis orientyras, o ne universali taisyklė visiems. Vis dėlto duomenys leidžia manyti, kad nuoseklus kasdienis ėjimas ypač svarbus po svorio sumažinimo, kai motyvacija dažnai slopsta.

    Kodėl 10 000 žingsnių nebūtinai būtini?

    10 000 žingsnių tikslas ilgą laiką buvo pristatomas kaip sveikatos etalonas, tačiau jis nėra vienintelė moksliškai pagrįsta riba. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad sveikatai palankus poveikis didėja kylant aktyvumui, bet nauda gali ryškėti ir nepasiekus 10 000, ypač jei judėjimas yra pastovus.

    Ekspertai primena, kad svorio palaikymui svarbus ne vien žingsnių skaičius, bet ir bendra energijos pusiausvyra, miego kokybė, streso valdymas bei mitybos įpročiai. Tačiau ėjimas išlieka viena prieinamiausių priemonių, nereikalaujančių specialios įrangos ar didelių išlaidų.

  • Ne 10 000: tyrimas rodo, kiek žingsnių per dieną padeda numesti svorio ir jo neatgauti

    Ne 10 000: tyrimas rodo, kiek žingsnių per dieną padeda numesti svorio ir jo neatgauti

    Kiek žingsnių iš tiesų reikia?

    Svorį metantys žmonės dažnai taikosi į 10 000 žingsnių per dieną, tačiau nauja analizė rodo, kad veiksmingas tikslas gali būti mažesnis. Europos nutukimo tyrimų asociacijos apžvelgtuose klinikiniuose tyrimuose dažniausiai išryškėjo apie 8 500 žingsnių per dieną riba.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis skaičius svarbus ne tik metant kilogramus, bet ir siekiant išlaikyti rezultatą. Būtent svorio sugrįžimas po dietos, pasak autorių, yra viena didžiausių ilgalaikės sėkmės kliūčių.

    „Apie 80 proc. antsvorį ar nutukimą turinčių žmonių, kurie iš pradžių numeta svorio, per 3–5 metus dalį ar visą svorį vėl susigrąžina“, – sakė vienas tyrimo bendraautorių Marwan El Ghoch.

    Ką parodė klinikinių tyrimų analizė

    Norėdami įvertinti, kiek realiai žingsnių padeda metant svorį, tyrėjai sujungė kelių klinikinių tyrimų duomenis, kuriuose iš viso dalyvavo apie 4 000 žmonių. Buvo lyginamos grupės, dalyvavusios gyvenimo būdo keitimo programose, su tais, kurie laikėsi tik mitybos rekomendacijų arba išvis negavo intervencijų.

    Gyvenimo būdo programose dalyviai paprastai gaudavo mitybos gaires, raginimą daugiau vaikščioti ir sekti žingsnius. Pasibaigus svorio metimo etapui jų vidutinis aktyvumas siekė 8 454 žingsnius per dieną.

    Tuo metu vidutinis kūno svorio sumažėjimas šioje grupėje sudarė apie 4,39 proc., o tai apytikriai atitiko maždaug 4 kilogramus. Tyrėjų vertinimu, svarbu, kad žingsnių tikslas būtų išlaikomas ir vėliau, kai svoris stabilizuojamas.

    „Dalyvius reikėtų nuolat skatinti didinti žingsnių skaičių iki maždaug 8 500 per dieną svorio metimo etape ir išlaikyti tokį aktyvumą vėliau, kad sumažėtų svorio sugrįžimo rizika“, – sakė M. El Ghoch.

    Kodėl 10 000 žingsnių nėra vienintelis kelias

    10 000 žingsnių tikslas plačiai paplitęs, tačiau jis labiau siejamas su populiariais sveikatingumo standartais nei su viena aiškia moksline riba, tinkančia visiems. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad praktikoje svarbiausia ne simbolinis skaičius, o nuoseklumas ir realistiškas tikslas, kurį pavyksta įgyvendinti kasdien.

    Žingsniai yra patogus rodiklis, nes daugeliui nereikia specialios įrangos ar sudėtingų treniruočių planų. Vis dėlto rezultatus lemia bendras energijos balansas, miego kokybė, mityba ir tai, ar žmogus sugeba palaikyti pokytį ilgą laiką.

    Nutukimo augimas verčia ieškoti paprastų sprendimų

    Tyrimas primena platesnį kontekstą: nutukimo paplitimas pasaulyje auga, o tai didina spaudimą sveikatos sistemoms. Su antsvoriu ir nutukimu siejamos tiek fizinės, tiek psichologinės gretutinės būklės, o ilgalaikiai gydymo rezultatai dažnai priklauso nuo kasdienio elgesio pokyčių.

    Europos regione suaugusiųjų nutukimo rodikliai ir toliau kyla, o ankstesni tikslai sustabdyti augimą daugelyje šalių nebuvo pasiekti. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tokioms priemonėms kaip kasdienis vaikščiojimas, kurį lengva pritaikyti įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms.

    Ekspertai pabrėžia, kad 8 500 žingsnių per dieną nėra stebuklinga formulė, tačiau tai gali būti aiškus, pamatuojamas ir daugeliui pasiekiamas orientyras. Jei judėjimo tikslas derinamas su subalansuota mityba ir individualiai parinktu krūviu, tikimybė išlaikyti pasiektą svorį ilgainiui didėja.

  • Kaip greičiau atsikratyti pilvo riebalų: gydytojas įvardijo klaidas, kurias daro daugelis

    Kaip greičiau atsikratyti pilvo riebalų: gydytojas įvardijo klaidas, kurias daro daugelis

    Pilvo srityje kaupiami riebalai dažnai kelia ne tik estetinį diskomfortą, bet ir didesnę sveikatos riziką nei riebalų perteklius kitose kūno vietose. Specialistai pabrėžia, kad vadinamieji visceralūs riebalai siejami su didesne 2 tipo diabeto, aukšto kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei suriebėjusių kepenų rizika.

    Gydytojas Tadeuszas Oleszczukas atkreipia dėmesį, kad pilvo nutukimą dažnai palaiko ne vien kalorijų perteklius, o ir medžiagų apykaitos bei hormonų veiksniai. Vienas svarbiausių jų yra ilgalaikis stresas ir su juo susijęs padidėjęs kortizolio lygis, galintis skatinti didesnį apetitą, saldumynų poreikį ir riebalų kaupimąsi liemens srityje.

    „Jei stresas tampa kasdienybe, organizmas pereina į nuolatinio budrumo režimą, o tai apsunkina svorio mažinimą, ypač pilvo srityje“, – sakė Tadeuszas Oleszczukas.

    Pasak jo, pirmas žingsnis dažnai būna ne dar didesnis dietos griežtinimas, o miego ir dienos ritmo stabilizavimas. Reguliarus ėjimas miegoti panašiu laiku, pakankama miego trukmė ir ramesnė vakaro rutina gali padėti mažinti įtampą ir gerinti alkio hormonų balansą.

    Kitas svarbus veiksnys yra staigūs gliukozės šuoliai kraujyje ir su tuo susiję insulino svyravimai. Tam ypač kenkia dažnas užkandžiavimas, saldūs gėrimai ir patiekalai, kuriuose daug greitųjų angliavandenių, o mažai baltymų ir skaidulų.

    Gydytojas pabrėžia, kad praktinis sprendimas dažniausiai yra paprastas: reguliarūs, visaverčiai valgiai, kuriuose yra baltymų, skaidulų ir nesočiųjų riebalų. Toks derinys ilgiau suteikia sotumo, padeda kontroliuoti apetitą ir mažina tikimybę vakare persivalgyti.

    Dažna klaida, kurią daro norintieji greito rezultato, yra per didelis kalorijų deficitas. Trumpuoju laikotarpiu svoris gali kristi, tačiau per griežti ribojimai daliai žmonių didina įtampą, blogina miego kokybę, o vėliau skatina persivalgymą ir taip vadinamą svorio grįžimo efektą.

    Ne mažiau svarbi ir vakaro elgsena: vėlyvas užkandžiavimas bei alkoholis gali apsunkinti naktinę organizmo regeneraciją ir prastinti miegą. Ilgainiui tai gali tapti uždaru ratu, kai prastesnis miegas didina alkį kitą dieną, o tai apsunkina pastangas mažinti riebalų kiekį pilvo srityje.

    Kalbėdamas apie fizinį aktyvumą, gydytojas išskiria jėgos treniruotes kaip vieną efektyviausių krypčių. Didesnė raumenų masė padeda didinti bazinę medžiagų apykaitą, gerina jautrumą insulinui ir gali prisidėti prie mažesnio uždegiminių procesų aktyvumo organizme.

    Galiausiai, jei pilvo riebalai didėja nepaisant pastangų, verta pasitarti su gydytoju ir įvertinti galimus hormoninius bei medžiagų apykaitos sutrikimus. Moterims tai gali būti susiję su lytinių hormonų svyravimais ar skydliaukės veikla, o vyrams su testosterono sumažėjimu ar nuolat padidėjusiu kortizolio lygiu.

  • Tyrimas atskleidė: šis įprotis ilgaamžiškumą prognozuoja geriau nei mityba ar sportas

    Tyrimas atskleidė: šis įprotis ilgaamžiškumą prognozuoja geriau nei mityba ar sportas

    Kas, pasak tyrėjų, svarbiau už mitybą?

    Naujas JAV mokslininkų darbas rodo, kad miego trūkumas su gyvenimo trukme susijęs stipriau nei kai kurie įprastai akcentuojami veiksniai, tokie kaip mityba ar fizinis aktyvumas. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog sportas ir subalansuota mityba tampa nesvarbūs, tačiau miegas gali būti kertinis ilgalaikės sveikatos indikatorius.

    Analizę atlikę Oregon Health and Science University (OHSU) specialistai rėmėsi JAV apklausų duomenimis, apimančiais 2019–2025 metų laikotarpį. Jie vertino, kaip pačių žmonių nurodoma miego trukmė siejasi su prognozuojama gyvenimo trukme.

    Riba, kuri kartojasi rekomendacijose

    Tyrime nepakankamu miegu laikyta situacija, kai žmogus per naktį miega mažiau nei 7 valandas. Ši riba sutampa su plačiai cituojamomis suaugusiųjų miego rekomendacijomis, kuriose dažniausiai nurodomas 7–9 valandų intervalas.

    Skaičiavimuose buvo įvertinti ir kiti su gyvenimo trukme susiję kintamieji, pavyzdžiui, fizinis pasyvumas, užimtumas bei išsilavinimas. Net ir juos „atmetus“, ryšys tarp per trumpo miego ir mažesnės tikėtinos gyvenimo trukmės išliko, o stipresnis ryšys buvo nustatytas tik su rūkymu.

    „Nesitikėjau, kad nepakankamas miegas bus taip stipriai susijęs su gyvenimo trukme“, – sakė OHSU miego fiziologas Andrew McHill.

    „Žinojome, kad miegas svarbus, bet šis tyrimas aiškiai parodo: žmonėms verta siekti 7–9 valandų miego, jei tik įmanoma“, – sakė Andrew McHill.

    Ką reiškia toks ryšys ir ko jis neįrodo?

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas yra stebimasis, todėl jis negali galutinai įrodyti priežastinio ryšio, jog būtent trumpesnis miegas tiesiogiai „atimtų“ mėnesius ar metus. Vis dėlto ryšys pakankamai nuoseklus, kad miegas būtų vertinamas kaip svarbus ilgalaikės sveikatos signalas.

    Praktikoje miegas glaudžiai persipina su kitais įpročiais: kai žmogus miega per mažai, dažniau suprastėja sprendimai dėl maisto, krenta motyvacija judėti, didėja stresas. Tyrėjai taip pat išskiria, kad prastas miegas siejamas su nutukimu ir 2 tipo diabetu, o šios būklės ilgainiui gali didinti ankstyvos mirties riziką.

    Svarbi ir tai, kad miego rutiną bent iš dalies galima koreguoti: padėti gali aiškesnis režimas, ekranų atsisakymas lovoje, ramesnės vakaro veiklos. Kai kuriems žmonėms miegą palankiai veikia ir reguliarus lengvesnis judėjimas, pavyzdžiui, joga ar tai či, ypač jei tai tampa įpročiu, o ne vienkartiniu sprendimu.

    Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale Sleep Advances, o jo išvados dar kartą primena, kad miegas neturėtų būti laikomas „liekamuoju“ dienos elementu. Jei siekiama geresnės savijautos ir mažesnių ilgalaikių rizikų, miego prioritetas gali būti toks pat svarbus kaip tai, ką valgome ir kaip dažnai judame.

  • Vakarienė ir miegas susiję labiau, nei manėte: kurie produktai blogina poilsį, o kurie padeda

    Vakarienė ir miegas susiję labiau, nei manėte: kurie produktai blogina poilsį, o kurie padeda

    Paskutinis dienos valgymas gali turėti daugiau įtakos nei vien sotumo jausmui: jis siejamas su nakties miego kokybe ir net su tuo, ką rinksitės pusryčiams kitą rytą. Tokią išvadą pateikė Granados universiteto mokslininkų komanda, paskelbusi rezultatus European Journal of Nutrition.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys veikia abiem kryptimis: vakarienė gali keisti miego parametrus, o prastesnis miegas kitą dieną gali pastūmėti į mažiau palankius mitybos sprendimus. Tai reiškia, kad mityba ir miegas formuoja kasdien pasikartojantį ciklą.

    Tyrimas vyko realiomis sąlygomis, o ne laboratorijoje. 14 dienų buvo stebimi nutukę vyrai ir moterys: jie fiksavo, ką valgo, ypač vakarienės ir pusryčių metu, o miegas buvo vertinamas objektyviai, naudojant aktyvumo matuoklius ir miego sekimo įrenginius.

    Ką tyrėjai siejo su prastesniu miegu

    Analizė parodė, kad vakarienės sudėtis buvo glaudžiai susijusi su tos pačios nakties poilsiu. Didesnis kalorijų kiekis ir riebesni, sunkesni patiekalai statistiškai dažniau sutapo su prastesne miego kokybe.

    Prie miego prastėjimo taip pat buvo priskirti vakarienės pasirinkimai, kuriuose daugiau cholesterolio, baltymų, alkoholio, raudonos mėsos ar kepto maisto. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tokie produktai gali būti susiję su sunkesniu užmigimu ar labiau fragmentuotu miegu.

    Svarbi detalė ta, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Kitaip tariant, iš rezultatų negalima vienareikšmiškai teigti, kad konkretus patiekalas „sukelia“ blogą miegą, tačiau sąsajos pakankamai nuoseklios, kad būtų vertos dėmesio.

    Kas vakarienei siejosi su geresniu poilsiu

    Prie palankesnių pasirinkimų tyrėjai priskyrė vakarienes, kuriose daugiau angliavandenių, alyvuogių aliejaus ir riebios žuvies. Tokie deriniai šiame tyrime dažniau sutapo su geresniais miego kokybės rodikliais.

    Tyrėjų teigimu, atskiri maistinių medžiagų komponentai gali veikti skirtingus miego parametrus. Praktikoje tai reiškia, kad svarbus ne tik valgymo laikas, bet ir tai, iš ko sudaryta lėkštė vakare.

    Kaip miegas keičia pusryčių įpročius

    Tyrimas parodė ir priešingą kryptį: prastesnė miego kokybė buvo siejama su mažiau palankiais pusryčių pasirinkimais. Kitaip tariant, prastai išsimiegojus ryte dažniau renkamasi daugiau cukraus, mažiau skaidulų ar apskritai prastesnės kokybės pusryčiai.

    Duomenys taip pat rodė, kad vėlesnis prabudimas dažniau sutapo su didesniu pusryčių kaloringumu. Tuo metu ilgesnė miego trukmė buvo siejama su geresne bendra pusryčių kokybe.

    Pasak mokslininkų, šie rezultatai padeda geriau suprasti kasdienį mechanizmą, kai vakarienė, miegas ir pusryčiai tampa viena grandine. Nors nustatyti efektai buvo gana nedideli, jie gali būti naudingi planuojant nutukimo prevenciją ir gydymą, atsižvelgiant ne tik į mitybą, bet ir į miego įpročius.

  • Ozempic and other GLP-1 drugs tied to lower depression and anxiety in large Swedish study, raising new questions about mental health benefits

    Ozempic and other GLP-1 drugs tied to lower depression and anxiety in large Swedish study, raising new questions about mental health benefits

    Popular GLP-1 medicines used for type 2 diabetes and weight loss, including Ozempic and Wegovy, may be linked to improved mental health outcomes, according to a large new analysis of Swedish health data. Researchers tracked changes in psychiatric care and work absence during periods when patients were using these drugs.

    The study, led by scientists from the University of Eastern Finland, Karolinska Institutet and Griffith University, examined national register data spanning 2009 to 2022. Nearly 100 000 people were included, with more than 20 000 having used a GLP-1 receptor agonist at some point during follow-up.

    What the study found

    Across the dataset, GLP-1 use was associated with fewer psychiatric hospital visits and fewer days of sickness absence related to mental health conditions. The strongest associations were reported for semaglutide, the active ingredient in Ozempic and Wegovy.

    During periods of semaglutide use, psychiatric hospital care and sickness absence were reported as 42% lower than during periods off treatment. The analysis also linked semaglutide exposure with a 44% lower risk of depression and a 38% lower risk of anxiety disorders.

    Signals beyond mood and anxiety

    The researchers also reported a lower rate of hospital care and work absence tied to substance use disorders during semaglutide treatment periods, with a reduction of 47%. They additionally found an association between GLP-1 receptor agonist use and reduced suicidal behavior, though the study design cannot determine causality.

    One author, Professor Mark Taylor of Griffith University, said the direction of the results aligned with earlier register-based research suggesting GLP-1 use may be associated with a reduced risk of alcohol use disorder. Because alcohol problems can worsen mood symptoms, the team said this could be one pathway behind the observed patterns.

    Why it may happen, and what it means

    Experts caution that registry studies can show links but cannot prove the drugs directly prevent depression or anxiety, since unmeasured factors could influence who starts or stays on treatment. Researchers said potential explanations range from improved blood sugar control and weight loss to reduced alcohol use and better quality of life.

    They also pointed to possible direct effects on the brain, including changes in reward-related pathways, as a hypothesis that needs targeted clinical research. The findings were published in The Lancet Psychiatry, adding weight to an ongoing debate as regulators and clinicians continue to watch for both potential benefits and risks affecting mental health.

  • 7 veiksniai, didinantys prostatos vėžio riziką: gydytojai įspėja, ką verta žinoti kiekvienam

    Prostatos vėžys – viena dažniausių vyrų onkologinių ligų, o rizika didėja su amžiumi ir kai kuriais įpročiais. Gydytojai pabrėžia, kad dalies veiksnių pakeisti neįmanoma, tačiau kiti priklauso nuo gyvenimo būdo ir profilaktikos.

    Didžiausias rizikos šuolis siejamas su amžiumi: prostatos vėžys dažniau diagnozuojamas po 50 metų, o reikšminga dalis atvejų nustatoma vyresniems nei 65 metų vyrams. Dėl to svarbu neignoruoti šlapinimosi pokyčių, skausmo ar kitų užsitęsusių simptomų ir laiku kreiptis į urologą.

    Reikšmingas veiksnys yra paveldimumas. Jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, tikimybė susirgti gali būti didesnė, o rizika dar labiau išauga, jei šeimoje liga nustatyta keliems giminaičiams ar jaunesniame amžiuje.

    Su paveldimumu susijusios ir tam tikros genetinės mutacijos, pavyzdžiui, BRCA1 ar BRCA2, taip pat Lyncho sindromas. Nors tokie atvejai sudaro mažesnę dalį visų diagnozių, jie siejami su didesne rizika ir gali lemti ankstesnį bei agresyvesnį ligos pasireiškimą.

    Tarp gyvenimo būdo veiksnių dažnai minimas mitybos pobūdis. Kai kuriuose tyrimuose didesnė rizika siejama su racionu, kuriame gausu sočiųjų riebalų, perdirbtos ir raudonos mėsos bei didelio kiekio riebių pieno produktų, o daugiau daržovių ir augalinio maisto turintys meniu vertinami palankiau.

    Svarbus ir kūno svoris: nutukimas ne visada reiškia, kad prostatos vėžys diagnozuojamas dažniau, tačiau jis siejamas su agresyvesnėmis ligos formomis ir prastesnėmis išeitimis. Specialistai akcentuoja, kad svorio kontrolė, reguliarus fizinis aktyvumas ir metabolinės sveikatos priežiūra gali turėti realios naudos.

    Rūkymas nėra laikomas vienu pagrindinių prostatos vėžio atsiradimo veiksnių, tačiau jis siejamas su didesne mirtingumo rizika ir blogesniais gydymo rezultatais. Dėl to metimas rūkyti laikomas vienu svarbiausių žingsnių bendrai vyrų sveikatai, ypač vyresniame amžiuje.

    Galiausiai, reikšmės gali turėti ir ilgalaikis kontaktas su kai kuriomis toksinėmis medžiagomis darbo aplinkoje, pavyzdžiui, tam tikrais sunkiaisiais metalais. Nors ryšys ne visada vienareikšmis, profesinės sveikatos priemonės, apsaugos priemonių naudojimas ir periodiniai patikrinimai yra svarbūs riziką mažinantys žingsniai.

    Medikai primena, kad prostatos vėžys išsivysto dėl DNR pokyčių ląstelėse, o procesą gali veikti ir hormoniniai mechanizmai, įskaitant testosterono signalus. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau gydymo galimybių, todėl vyresniems vyrams ir turintiems šeiminę riziką ypač svarbu aptarti su gydytoju individualią patikrų strategiją.

  • 57 proc. lenkų turi antsvorio: ar DI dietos programėlėse iš tiesų padeda numesti svorio?

    57 proc. lenkų turi antsvorio: ar DI dietos programėlėse iš tiesų padeda numesti svorio?

    Lenkijoje antsvorio ar nutukimo problema paliečia apie 57 proc. gyventojų, o tai dar kartą primena, kad gyvenimo būdo ligos regione tampa norma, o ne išimtimi. Kartu auga ir bandymai ieškoti paprastesnių sprendimų, tarp jų ir mitybos programėlės su DI.

    Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių nebenori ranka pildyti mitybos dienoraščių ar kruopščiai skaičiuoti kalorijų, todėl renkasi automatizuotas funkcijas. Rinka reaguoja greitai: populiarėja maisto atpažinimas iš nuotraukų, o vis dažniau siūloma ir maisto įvedimas balsu.

    Vienas tokių įrankių yra „Fitatu“, kurio DI funkcijos leidžia nufotografuoti patiekalą ir per keliasdešimt sekundžių gauti siūlomą produkto ar patiekalo įrašą su apytikslėmis maistinėmis vertėmis. Praktikoje tai taupo laiką, nes nereikia ilgai naršyti produktų bazėje ir lyginti panašių rezultatų.

    Vis dėlto automatika nėra stebuklas: DI gali suklysti dėl porcijos dydžio, ingredientų ar pateikimo būdo. Net nedidelės detalės, pavyzdžiui, skirtingo riebumo pienas kavoje ar kepant naudotas aliejaus kiekis, gali reikšmingai pakeisti galutinį kalorijų skaičių, todėl vartotojui tenka koreguoti pasiūlymus.

    Testuojant atpažinimą iš nuotraukų geriausiai veikia aiškiai matomi, įprasti patiekalai, ypač kai lėkštėje lengva atskirti komponentus. Sudėtingesni, mažiau įprasti patiekalai ar panašios spalvos produktai DI vis dar kelia problemų, todėl kartais pasiūlymai prasilenkia su realybe.

    Maistas balsu: patogu, bet ne visada tikslu

    Naujesnė kryptis yra patiekalų registravimas balsu, kai žmogus pasako, ką valgė, o sistema parenka atitikmenį duomenų bazėje. Tai patogu keliaujant ar kai nėra galimybės fotografuoti, tačiau tikslumas priklauso nuo to, kaip gerai sistema supranta kontekstą ir produktų skirtumus.

    Dažna problema išryškėja su gėrimais ir prekinių variantų gausa: sistema gali parinkti ne namuose ruoštą, o parduotuvinį produktą, kurio kaloringumas gerokai didesnis. Tokiais atvejais vien tik papildomi paaiškinimai balsu ne visada padeda, todėl vėl tenka taisyti rankiniu būdu.

    Kaina ir pasirinkimas: kas iš tiesų reikalinga?

    Programėlės dažnai turi nemokamą versiją, tačiau DI funkcijos paprastai įtraukiamos į mokamus planus. Pagal pateiktą pavyzdį, „Fitatu“ mėnesinis planas kainuoja apie 9 eurus, o metinis apie 108 eurus, tuo metu planas su DI siekia apie 11 eurų per mėnesį arba apie 135 eurus per metus.

    Tokia kaina nemažai daliai vartotojų gali pasirodyti didelė, ypač jei DI tenka nuolat tikslinti. Kita vertus, žmonėms, kurie mitybą seka reguliariai, laiko sutaupymas ir paprastesnis įvedimas gali padėti išlaikyti nuoseklumą, o būtent jis dažnai lemia rezultatą.

    Ką verta žinoti prieš pasitikint DI?

    DI mitybos programėlėse labiausiai pasiteisina kaip pagalbininkas, o ne kaip galutinis arbitras. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai vartotojas tikrina porcijas, koreguoja ingredientus ir remiasi ne vien skaičiais, bet ir bendrais mitybos principais.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad antsvorio ir nutukimo priežastys yra kompleksinės, o vien kalorijų skaičiavimas ne visada išsprendžia problemą. Vis dėlto patogūs įrankiai gali būti reali atrama keičiant įpročius, jei jie naudojami kritiškai ir nuosekliai.

  • Mokslininkai įspėja: net numetus svorio imuninės ląstelės dar ilgai „atsimena“ nutukimą

    Mokslininkai įspėja: net numetus svorio imuninės ląstelės dar ilgai „atsimena“ nutukimą

    Naujame ilgalaikiame tyrime mokslininkai nustatė, kad net sėkmingai numetus svorio dalis imuninės sistemos ląstelių kurį laiką išlieka pakitusios tarsi „atsimintų“ nutukimą. Tai gali reikšti, kad su nutukimu siejamos rizikos, pavyzdžiui, 2 tipo diabetas ar kai kurie vėžiai, ne visada sumažėja iš karto.

    Tyrimo autoriai daugiausia dėmesio skyrė pagalbinėms T ląstelėms, kurios koordinuoja imuninį atsaką. Pasak mokslininkų, šiose ląstelėse aptikti pokyčiai gali palaikyti uždegiminę būklę net ir tada, kai kūno masė sumažėja, o žmogus laikosi naujo režimo.

    Kas yra „nutukimo atmintis“?

    Mokslininkai aiškina, kad šis ilgalaikis efektas siejamas su DNR metilinimu. Tai natūralus biologinis procesas, kai prie DNR prisijungusios cheminės grupės pakeičia genų aktyvumą nepakeisdamos pačios DNR sekos, todėl organizmas gali „užfiksuoti“ ankstesnes metabolines būkles.

    Tokie epigenetiniai pokyčiai, kaip teigiama, gali veikti tai, kaip imuninės ląstelės reaguoja į signalus, susijusius su medžiagų apykaita ir uždegimu. Dėl to „nutukimo atmintis“ gali prisidėti tiek prie polinkio atgauti svorį, tiek prie užsitęsusios lėtinių ligų rizikos.

    Kaip tai buvo tiriama?

    Tyrime analizuoti kelių grupių žmonių imuninės sistemos mėginiai, įskaitant nutukimu sergančius asmenis, kurie svorį mažino sportuodami arba vartodami semaglutidą. Taip pat vertinti kontrolinių grupių duomenys, kad būtų galima tiksliau atskirti, kas susiję su pačiu nutukimu, o kas su kitais veiksniais.

    Papildomai mokslininkai tyrė žmones, sergančius reta genetine Alströmo sindromo forma, kuri dažnai susijusi su ankstyvu nutukimu. Mechanizmai tikrinti ir gyvūnų modeliuose, kad būtų įvertinta, kaip ilgai išlieka imuninės sistemos pokyčiai ir su kokiais procesais jie labiausiai susiję.

    „Rezultatai rodo, kad trumpalaikis svorio sumažėjimas nebūtinai iš karto sumažina kai kurių su nutukimu siejamų ligų riziką“, – sakė vienas iš tyrimo vadovų, imunologas Claudio Mauro.

    „Greičiausiai prireikia kelerių metų nuosekliai išlaikyto sumažėjusio svorio, kad šis poveikis palaipsniui silptų“, – sakė Claudio Mauro.

    Ką tai keičia praktikoje?

    Autorių teigimu, „nutukimo atmintis“ gali nykti lėtai ir tam gali prireikti maždaug 5–10 metų stabilaus svorio palaikymo, nors tai dar turės patvirtinti tolesni tyrimai. Šis laikotarpis svarbus vertinant, kodėl daliai žmonių, net ir pasiekus gerų svorio mažėjimo rezultatų, sveikatos rodikliai normalizuojasi ne taip greitai, kaip tikimasi.

    Tyrėjai taip pat išskyrė du procesus, kurie, jų manymu, yra svarbūs: autofagiją, kai ląstelės pašalina ir perdirba „atliekas“, ir imuninį senėjimą, kai imuninės ląstelės praranda dalį funkcijų. Nutukimo metu susiformavę epigenetiniai pokyčiai gali trikdyti abu šiuos mechanizmus.

    Nors tai nėra tiesioginis gydymo rekomendacijų pakeitimas, tyrimas stiprina požiūrį, kad nutukimas yra lėtinė, linkusi atsinaujinti būklė, kuriai dažnai reikia ilgalaikės strategijos. Mokslininkai kelia prielaidą, kad ateityje gali atsirasti tikslingų priemonių, padedančių greičiau mažinti uždegimą ir atkurti imuninės sistemos pusiausvyrą.

    Šie rezultatai papildo ankstesnius duomenis, kad organizme po nutukimo gali išlikti ilgalaikių biologinių pėdsakų, susijusių ne tik su riebaliniu audiniu, bet ir su imunitetu. Specialistai pabrėžia, kad dėl individualių aplinkybių svorio mažinimo ir palaikymo planą geriausia aptarti su gydytoju.