CP v2

Tag: Nvidia

  • „Nvidia“ baigia 20 metų erą: legendinis valdymo skydelis dingsta, viskas persikelia į „NVIDIA App“

    „Nvidia“ baigia 20 metų erą: legendinis valdymo skydelis dingsta, viskas persikelia į „NVIDIA App“

    „Nvidia“ oficialiai traukia brūkšnį po daugiau nei 20 metų gyvavusiu klasikiniu „Nvidia Control Panel“ – įrankiu, kuris daugeliui kompiuterių naudotojų ir žaidėjų buvo pagrindinis būdas pasiekti detalius vaizdo plokštės nustatymus. Nuo šiol kompanija prioritetą teikia naujai programai „NVIDIA App“, į kurią perkeliamos esminės funkcijos.

    Klasikiniame valdymo skydelyje vartotojai galėjo keisti ekrano spalvų parametrus, tokias parinktis kaip ryškumas ar kontrastas, taip pat valdyti 3D nustatymus. Tarp populiariausių buvo kadrų dažnio ribojimas, mažos delsos režimas, vaizdo glodinimo ir anizotropinio filtravimo parinktys bei individualūs nustatymai konkretiems žaidimams.

    „Po 20 metų atsidavusio darbo klasikinis „Nvidia“ valdymo skydelis oficialiai pasitraukia iš „Game Ready“ ir studijinių tvarkyklių“, – sakė kompanijos atstovai, pristatydami perėjimą prie naujos krypties.

    Esminis pokytis tas, kad senasis įrankis nebebus aktyviai vystomas: jis nebegaus naujų funkcijų, patobulinimų ar reguliarių pataisymų. Tai reiškia, kad ateityje „Nvidia“ daugiausia dėmesio skirs vienai bendrai aplikacijai, kuri apjungia anksčiau per kelias programas išskaidytas galimybes.

    „NVIDIA App“ kuriama kaip vienas langas tiek nustatymams, tiek papildomoms funkcijoms, kurios anksčiau buvo siejamos su „GeForce Experience“. „Nvidia“ jau anksčiau viešai buvo užsiminusi, kad ruošia pakaitalą, galintį perimti valdymo skydelio vaidmenį ir kartu pasiūlyti modernesnę vartotojo patirtį.

    Praktikoje daugeliui naudotojų senasis valdymo skydelis dar kurį laiką gali likti kompiuteryje, kol neatliekama švari tvarkyklių įdiegimo procedūra. Tačiau „Nvidia“ signalas aiškus: ilgainiui kasdieniai nustatymai ir įrankiai bus telkiami „NVIDIA App“, o klasikinis sprendimas taps istoriniu palikimu.

    Pokyčiai diegiami kartu su naujomis tvarkyklių versijomis, todėl naudotojams rekomenduojama sekti oficialias „Nvidia“ pastabas prie leidimų ir įsitikinti, kad jų naudojamos funkcijos jau pasiekiamos naujoje programoje. Tai ypač aktualu tiems, kurie yra susikūrę individualius profilius skirtingiems žaidimams ar darbui su vaizdo turiniu.

  • „Nvidia“ pajamos šoktelėjo 85 proc.: užsiminė apie 200 mlrd. eurų šansą ir lūžį Kinijoje

    „Nvidia“ pajamos šoktelėjo 85 proc.: užsiminė apie 200 mlrd. eurų šansą ir lūžį Kinijoje

    „Nvidia“ paskelbė dar vieną itin stiprų ketvirtį: bendrovės pajamos per metus išaugo 85 proc. ir pasiekė 82 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 75 mlrd. eurų. Kartu įmonė pristatė 80 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 73 mlrd. eurų, vertės savų akcijų supirkimo programą ir padidino dividendus.

    Vis dėlto rinka į naujienas sureagavo santūriai: po rezultatų akcijos smuko beveik 2 proc. Analitikai tai sieja su itin aukštais lūkesčiais, kai net rekordiniai skaičiai investuotojams nebeatrodo pakankami.

    Vadovas Jensenas Huangas interviu metu pripažino, kad bendrovės pozicijos Kinijoje silpnėja dėl geopolitinių ribojimų ir eksporto kontrolės.

    „Mes iš esmės turėjome nusileisti Kinijos DI lustų rinkoje „Huawei“, – sakė Jensenas Huangas.

    JAV eksporto apribojimai ilgą laiką ribojo pažangiausių „Nvidia“ lustų patekimą į Kiniją, o Pekinas papildomai skatina vietos įmones rinktis vietinius sprendimus. Šiame vakuume sustiprėjo „Huawei“ ir kiti Kinijos gamintojai, siūlantys alternatyvas grafikos procesoriams, kurie ypač svarbūs DI modelių kūrimui ir vykdymui.

    Kas pasikeitė ataskaitose

    „Nvidia“ taip pat pakeitė finansinių rezultatų pateikimo logiką ir dabar aiškiau atskiria du segmentus: duomenų centrus ir kraštinę kompiuteriją. Duomenų centrų kategorijoje telpa pajamos iš didžiųjų debesijos tiekėjų bei vadinamųjų suverenių DI projektų, kai infrastruktūrą kuria valstybės ar jų institucijos.

    Kraštinė kompiuterija apima pajamas iš kompiuterių, robotikos ir automobilių sprendimų, kai skaičiavimai atliekami arčiau vartotojo ar įrenginio, o ne vien centralizuotuose centruose. Taip bendrovė siekia parodyti investuotojams, kad jos ateitis nėra vien duomenų centrai ir kad ji nori tapti universalia skaičiavimo platforma.

    200 mlrd. eurų galimybė CPU rinkoje

    Nors „Nvidia“ vardas dažniausiai siejamas su GPU, bendrovė vis aktyviau kalba apie centrinių procesorių kryptį. Įmonės finansų vadovas teigė, kad naujas „Vera“ CPU atveria maždaug 200 mlrd. JAV dolerių, arba apie 183 mlrd. eurų, dydžio rinkos galimybę.

    Šis posūkis siejamas su platesne industrijos tendencija: daliai DI rinkos pereinant nuo modelių mokymo prie jų naudojimo realiose sistemose, didėja dėmesys visai infrastruktūrai, kurioje GPU veikia kartu su CPU. Tai reiškia, kad konkurencija stiprėja ne tik GPU, bet ir procesorių segmente, kuriame tradiciškai dominuoja kiti žaidėjai.

    Platesnis technologijų kontekstas

    Tuo metu technologijų rinkoje ryškėja ir kitos kryptys. JAV vyriausybė paskelbė apie 2 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 1,8 mlrd. eurų, paramą devynioms kvantinės kompiuterijos bendrovėms, o ši žinia paskatino šio sektoriaus akcijų brangimą.

    DI rinkoje auga ir privataus kapitalo bei biržos planų intensyvumas: žiniasklaida pranešė, kad „OpenAI“ ruošiasi konfidencialiai pateikti IPO dokumentų projektą. Tuo pat metu „Anthropic“ pajamų tempai, remiantis pranešimais, rodo ypač spartų augimą, o tai didina spaudimą visai DI ekosistemai įrodyti, kad iš technologijos bumo gali gimti tvarus pelningumas.

    Šiame fone „Nvidia“ bando investuotojams pasiūlyti platesnę istoriją: nuo GPU dominavimo pereiti prie visos skaičiavimo platformos, apimančios duomenų centrus, kraštinę kompiuteriją ir procesorius. Tačiau kartu bendrovei tenka valdyti geopolitines rizikas, ypač susijusias su Kinijos rinka, kuri ilgą laiką buvo viena svarbiausių pasaulio puslaidininkių paklausos varomųjų jėgų.

  • „Alice & Bob“ pritraukė „NVIDIA“ fondą: ką investicija reiškia klaidoms atspariam kvantiniam skaičiavimui

    „Alice & Bob“ pritraukė „NVIDIA“ fondą: ką investicija reiškia klaidoms atspariam kvantiniam skaičiavimui

    Prancūzijos kvantinių technologijų bendrovė „Alice & Bob“ pranešė pritraukusi investiciją iš „NVentures“ – „NVIDIA“ rizikos kapitalo padalinio, taip išplėsdama savo 100 000 000 eurų vertės B serijos finansavimo etapą. Tiksli papildomos investicijos suma neatskleidžiama, tačiau bendrovė teigia, kad lėšos paspartins kelią į klaidoms atsparius kvantinius kompiuterius.

    „Alice & Bob“ kuria architektūrą, paremtą vadinamaisiais cat-qubit (katės kubitais) – tai kvantinių bitų koncepcija, kurią siekiama padaryti atsparesnę triukšmui ir klaidoms. Tokia kryptis laikoma viena svarbiausių, nes praktinis kvantinių kompiuterių pritaikymas priklauso nuo gebėjimo patikimai vykdyti ilgesnes skaičiavimo grandines.

    Partnerystė su „NVIDIA“ gilėja

    Bendrovės vadovas Théau Peronnin pabrėžė, kad „Alice & Bob“ su „NVIDIA“ jau kurį laiką dirba jungdami savo cat-qubit sprendimus su pagreitinto skaičiavimo ekosistema – nuo aparatinės iki programinės įrangos. Jo teigimu, „NVentures“ įsitraukimas žymi naują santykio etapą ir stiprina požiūrį, kad kvantinė ateitis bus hibridinė.

    „Dirbome kartu su „NVIDIA“, kad sujungtume cat-qubit architektūrą su visa jų pagreitinto skaičiavimo ekosistema, nuo aparatinės iki programinės įrangos, siekiant pirmųjų klaidoms atsparių kvantinių kompiuterių“, – sakė Théau Peronnin.

    „NVIDIA“ kvantinių sprendimų padalinio viceprezidentas ir generalinis direktorius Timothy Costa teigė, kad bendrovė kuria platformą, reikalingą kvantinei ekosistemai vystyti ir paleisti hibridinius kvantinius ir GPU superkompiuterius. Anot jo, „Alice & Bob“ dalijasi vizija dėl pagreitinto kvantinio superkompiuterio krypties ir glaudžiai dirba integruojant kubitus su „NVIDIA“ kvantine platforma.

    „„NVIDIA“ sukūrė platformą, kurios reikia kvantinei ekosistemai kurti ir vykdyti hibridinius kvantinius ir GPU superkompiuterius, sujungiant kvantinius procesorius su pažangiausiu pagreitintu skaičiavimu“, – sakė Timothy Costa.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Bendrovės nurodo, kad techninis bendradarbiavimas vyksta nuo 2024 metais, įskaitant darbus su „NVIDIA“ sprendimais „CUDA-Q“ ir „cuQuantum“, taip pat „Dynamiqs“ – atvirojo kodo kvantinės simuliacijos biblioteka, kurią vysto „Alice & Bob“. Taip pat minimas „NVQLink“ – atvira architektūra, skirta hibridiniam kvantiniam ir klasikiniam skaičiavimui.

    Tokia kryptis atspindi plačiau matomą industrijos tendenciją: vietoje „vieno stebuklingo“ kvantinio kompiuterio modelio daug dėmesio skiriama integracijai į esamus didelio našumo skaičiavimo centrus. Praktikoje tai reiškia, kad kvantiniai procesoriai spręstų specifines užduotis, o didžiąją dalį skaičiavimo, valdymo ir duomenų paruošimo atliktų klasikinės sistemos, dažnai paremtos GPU infrastruktūra.

    „Alice & Bob“ teigia, kad bendradarbiavimas bus tęsiamas siekiant kvantinius sprendimus atnešti į didelio našumo skaičiavimo centrus visame pasaulyje. Įmonės akcentuoja, kad vyksta integracijos projektai, kuriuose derinama kvantinė aparatinė įranga, pagreitinto skaičiavimo infrastruktūra ir programinės įrangos sluoksnis.

    Kodėl svarbus klaidų toleravimas?

    Kvantiniai kompiuteriai yra jautrūs aplinkos poveikiui, o klaidos kaupiantis greitai gadina rezultatus, todėl klaidų korekcija ir klaidoms atsparios architektūros laikomos būtina sąlyga didesnio masto praktiniams pritaikymams. „Alice & Bob“ pasirinkta kryptis orientuota į kubitų stabilumo didinimą pačiame fiziniame lygmenyje, kad vėliau būtų paprasčiau pasiekti patikimą skaičiavimą.

    Nors papildomos investicijos suma neįvardijama, „NVentures“ įsitraukimas signalizuoja apie strateginį susidomėjimą kvantinio ir klasikinio skaičiavimo jungtimi. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip ženklas, kad hibridinės sistemos ir programinės platformos, leidžiančios valdyti kvantinius procesorius šalia GPU infrastruktūros, taps vis svarbesne komercinės plėtros dalimi.

  • „Nvidia“ vėl muša rekordus: pajamos pranoko prognozes, bet investuotojams neramu dėl DI rinkos

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė dar vieną itin stiprų ketvirčio rezultatą: įmonės pajamos per pirmąjį 2026 finansinių metų ketvirtį pasiekė apie 71,7 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto rinkos reakcija buvo santūri, nes investuotojai vis dažniau klausia, ar dabartinis DI bumas gali išlaikyti tokį pat tempą ir 2027–2028 metais.

    Didžiausią augimo dalį ir toliau generuoja duomenų centrų segmentas, kuris tapo pagrindiniu „Nvidia“ varikliu. Šioje srityje bendrovė gavo apie 66 mlrd. eurų pajamų, o tai rodo, kad didieji debesijos ir infrastruktūros žaidėjai toliau investuoja į skaičiavimo galią, reikalingą DI modeliams mokyti ir diegti.

    Duomenų centrai kelia kartelę

    „Nvidia“ rezultatai dažnai vertinami kaip vienas tiksliausių DI infrastruktūros paklausos barometrų, nes jos grafikos procesoriai ir spartinimo sprendimai naudojami daugelyje pažangiausių pasaulio duomenų centrų. Augimą palaiko ne tik modelių mokymas, bet ir vis sparčiau didėjanti vadinamųjų išvadų skaičiavimų paklausa, kai DI sprendimai pritaikomi realioms paslaugoms.

    Bendrovė taip pat pranešė apie išaugusį su debesijos skaičiavimu susijusių sutarčių portfelį: jo vertė siekia apie 26,3 mlrd. eurų ir yra didesnė nei ankstesnį ketvirtį. Tai investuotojams siunčia signalą, kad klientai planuoja ne pavienes, o tęstines infrastruktūros investicijas.

    Kodėl akcijos reagavo atsargiai?

    Nepaisant geresnių rezultatų, „Nvidia“ akcijos po ataskaitos buvo linkusios smukti maždaug 1,6 proc., o tai atspindi „aukštų lūkesčių“ efektą: rinka jau buvo įkainojusi dar vieną rekordinį ketvirtį. Tokia dinamika dažna įmonėms, kurių augimas pastaraisiais metais tapo beveik „norma“.

    Prie atsargumo prisideda ir konkurencijos stiprėjimas: debesijos gigantai sparčiai kuria nuosavus lustus, o tradiciniai puslaidininkių gamintojai agresyviai plečia pasiūlą. Be to, investuotojai vertina riziką, kad DI infrastruktūros plėtros tempas gali kisti, jei rinkoje ims dominuoti efektyvesni modeliai ir labiau optimizuotas skaičiavimas, reikalaujantis mažiau brangių resursų.

    „Nvidia“ vadovas Jensen Huang investuotojams pabrėžė, kad bendrovė tikisi išlaikyti augimo trajektoriją dėl plačios klientų bazės ir naujų produktų, kurie turėtų didinti paklausą ateinančiais ketvirčiais.

    „„Nvidia“ dar kartą pagerino rekordą, tačiau šiuo metu tai jau beveik įskaičiuota į kainą, nes įmonė ketvirtį po ketvirčio demonstruoja vis geresnius rezultatus“, – sakė „eMarketer“ analitikas Jacobas Bourne’as.

    Į priekį bendrovė prognozuoja dar didesnes pajamas antrajam ketvirčiui – apie 79,9 mlrd. eurų, kai rinkos lūkesčiai buvo mažesni. Ši prognozė rodo, kad paklausa išlieka aukšta, tačiau pagrindinis klausimas lieka tas pats: kiek ilgai DI investicijų ciklas galės augti tokiu tempu, kai konkurentai siūlo alternatyvas, o klientai vis atidžiau skaičiuoja vienos skaičiavimo valandos kainą.

  • „SpaceX“ žengė IPO link, „Nvidia“ skelbia rekordus: rinkos nerimsta dėl DI burbulo

    „SpaceX“ žengė IPO link, „Nvidia“ skelbia rekordus: rinkos nerimsta dėl DI burbulo

    JAV finansų rinkose ketvirtadienio rytą dominavo keli stambūs vardai ir vienas bendras klausimas: ar DI bumas dar turi parako, ar investuotojai jau pervertina lūkesčius. Investuotojų nuotaikas formavo naujienos apie „SpaceX“ IPO, „Nvidia“ rezultatus ir Jeffo Bezoso komentarus apie galimą burbulą.

    Ateities sandoriai JAV biržose rodė nedidelį kritimą po teigiamos ankstesnės prekybos dienos Volstryte. Tuo pat metu rinkos dalyviai toliau vertino geopolitikos ir energijos kainų poveikį infliacijai bei centrinių bankų sprendimams.

    „Nvidia“ augimas, bet akcija svyruoja

    Puslaidininkių gamintoja „Nvidia“ pranešė viršijusi ketvirčio pajamų ir pelno lūkesčius, o bendros pajamos, bendrovės teigimu, šoktelėjo 85 proc. Augimą labiausiai tempė duomenų centrų segmentas, kuris tapo pagrindine DI infrastruktūros variklio dalimi.

    Vis dėlto, nepaisant stiprių skaičių, rinkoje matyta įprasta po rezultatų pasikartojanti korekcija: investuotojai dalį pelno fiksavo, nes lūkesčiai technologijų lyderiams išlieka itin aukšti. Bendrovė taip pat akcentavo, kad geopolitinė įtampa gali didinti neapibrėžtumą tiekimo grandinėms ir paklausos prognozėms.

    „Paklausa tapo eksponentiška, nes įmonės skuba diegti agentinį DI“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad DI lustų paklausa glaudžiai susijusi su debesijos milžinių ir didžiųjų korporacijų investicijų ciklais. Kuo labiau įmonės konkuruoja dėl našumo ir duomenų centrų pajėgumų, tuo jautresni tampa vertinimai, kai tik pasirodo užuominų apie išlaidų lėtėjimą.

    „SpaceX“ prospektas ir IPO lūkesčiai

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ pateikė IPO prospektą reguliuotojams ir taip priartėjo prie vieno labiausiai lauktų debiutų rinkoje. Bendrovė nurodė planuojanti listinguotis „Nasdaq“ biržoje, o investuotojai jau kalba apie potencialiai rekordinio masto viešą akcijų siūlymą.

    Prospekte „SpaceX“ išskyrė didžiulę adresuojamą rinką, didelę dalį jos matydama už dabartinių veiklų ribų. Dokumente taip pat akcentuota balsavimo teisių kontrolė ir tai, kad reikšminga kapitalo investicijų dalis skirta DI poreikiams, kas atspindi platesnę tendenciją: technologijų ir gynybos bei kosmoso sektorių susiliejimą per skaičiavimų galią.

    Šalia to rinkoje aptarinėta ir galimybė, kad „OpenAI“ gali svarstyti konfidencialų pasirengimą IPO. Nors tokie planai nebūtinai reiškia greitą debiutą, vien pati diskusija didina investuotojų apetitą su DI susijusiems aktyvams.

    Palūkanų normos, vartotojai ir Bezoso komentarai

    Papildomą foną rinkoms suteikė JAV centrinio banko posėdžio protokolas, iš kurio investuotojai vertino, ar palūkanų normų mažinimas artėja, ar infliacijos rizikos gali priversti laikytis griežtesnio kurso. Obligacijų pajamingumai kiek atsitraukė nuo aukštumų, tačiau rinkos išlieka jautrios bet kokiems signalams apie kainų augimą.

    Mažmeninės prekybos sektoriuje nuotaikos taip pat išsiskyrė: „Walmart“ prognozės nuvylė dalį rinkos dalyvių, nes vartotojų perkamąją galią gali spausti brangūs degalai ir silpstantis mokesčių grąžinimų efektas. Tuo metu „E.l.f Beauty“ skelbė geresnius rezultatus ir užsiminė apie dalies kainų didinimo atsitraukimą.

    Jeffas Bezosas viešame interviu atmetė baimes dėl DI burbulo, teigdamas, kad net ir burbulo atveju investicijos gali sukurti ilgalaikę naudą infrastruktūrai. Tokia pozicija rinkoje girdima vis dažniau: net jei vertinimai išsipučia, duomenų centrai, lustai ir programinė įranga lieka realūs pajėgumai, kurie vėliau gali tapti naujo produktyvumo pagrindu.

    „Net jei tai ir burbulas, jo varomos investicijos daugeliu atvejų bus labai sveikos“, – sakė Jeffas Bezosas.

    Investuotojams artimiausiu metu svarbiausia išlieka dvi kryptys: ar DI paklausa ir toliau pateisins milžiniškas kapitalo investicijas, ir ar palūkanų normų trajektorija nepadarys rizikingų aktyvų finansavimo brangesnio. Atsakymai į šiuos klausimus lems, ar dabartinis DI etapas bus tvarus augimas, ar nervingų korekcijų virtinė.

  • Crameris įvardijo, ką pirkti ir ką parduoti: „Nvidia“ proga, „Arm“ ir „FedEx“ aiškūs signalai

    Crameris įvardijo, ką pirkti ir ką parduoti: „Nvidia“ proga, „Arm“ ir „FedEx“ aiškūs signalai

    JAV akcijų rinkose ketvirtadienį vyravo atsargesnės nuotaikos, kai investuotojų dėmesį vėl patraukė energetikos kainos ir obligacijų pajamingumai. „CNBC Investing Club“ vedėjas Jimas Crameris situaciją apibūdino paprastai: kol lūkesčiai gerėjo, netikėtas naftos brangimas gali greitai grąžinti infliacijos baimes.

    Energetikos kainų šuoliai rinkoms svarbūs tuo, kad jie tiesiogiai veikia transporto, gamybos ir logistikos sąnaudas, o per jas ir vartotojų kainas. Kai rinkoje stiprėja nuojauta, jog infliacija gali užsitęsti, investuotojai dažniau tikisi griežtesnės centrinių bankų politikos ir aukštesnių palūkanų ilgiau.

    „Nvidia“: korekcija po rezultatų

    Kalbėdamas apie „Nvidia“, Crameris teigė, kad nuosaikus kritimas po pelno paskelbimo jam atrodo kaip galimybė pirkimui. Jo vertinimu, investuotojai, kurie dar neturi pozicijos, galėtų ją formuoti palaipsniui, nes didelių technologijų bendrovių akcijos dažnai išgyvena staigesnius svyravimus po rezultatų.

    Pastaraisiais metais „Nvidia“ išsiskyrė kaip viena svarbiausių bendrovių DI infrastruktūros grandinėje, nes jos procesoriai plačiai naudojami duomenų centruose. Dėl to kiekviena prognozė apie paklausą ar naujų lustų platformas rinkoje paprastai sukelia ypač dideles reakcijas.

    „Viskas atrodė labai gerai, bet tada kas nutinka? Nafta kyla“, – sakė Jimas Crameris.

    „Arm“: didžiausias laimėtojas ir pelnų fiksavimas

    Cramerio teigimu, vienas didžiausių netiesioginių „Nvidia“ stiprių rezultatų laimėtojų yra „Arm Holdings“, nes jos technologijos naudojamos dalyje procesorių ekosistemos. Jis atkreipė dėmesį, kad po itin staigaus brangimo gali būti logiška dalį pelno fiksuoti, net jei ilgalaikė istorija, jo manymu, išlieka patraukli.

    Tokios situacijos rinkoje pasitaiko dažnai: kai akcija per trumpą laiką šauna į viršų, investuotojai ima mažinti riziką vien dėl kainos judėjimo greičio. Net ir esant geroms perspektyvoms, per staigus kilimas didina tikimybę sulaukti korekcijos, ypač jei keičiasi palūkanų ar ekonomikos lūkesčiai.

    „FedEx“: ambicingas kainos tikslas

    Apžvalgoje buvo paminėta ir „FedEx“, kurią „Citi“ atnaujino su rekomendacija pirkti ir pateikė 443 JAV dolerių tikslinę kainą. Konvertavus, tai sudaro apie 410 eurų, o pati rekomendacija siejama su planuojamais kaštų mažinimo sprendimais, pelningumo gerinimu ir strateginiais pokyčiais po krovininio verslo atskyrimo.

    Crameris tvirtino ir toliau matantis augimo potencialą, argumentuodamas, kad bendrovė gali atsikovoti rinkos dalį iš pagrindinių konkurentų, o po restruktūrizacijos investuotojai gali būti linkę vertinti ją palankiau. Jis taip pat pabrėžė, kad logistikos sektoriuje efektyvumo priemonės ir apimčių augimas dažnai lemia reikšmingus pelno šuolius.

    „Aš vis dar pirkčiau čia pat. Ši akcija turi 500 parašyta visu veidu“, – sakė Jimas Crameris.

    500 JAV dolerių lygis atitiktų maždaug 460 eurų, o tai reikštų apie 30 proc. potencialų kilimą nuo tuo metu aptariamo kainos lygio. Vis dėlto tokios prognozės rinkoje paprastai išsipildo tik tada, kai sutampa keli veiksniai: stabilios palūkanų normų perspektyvos, pakankama paklausa ir sėkmingas kaštų mažinimo planų įgyvendinimas.

    Apžvalgos pabaigoje Crameris taip pat paminėjo kelias kitas bendroves, kurios dažnai laikomos vartojimo ir pramonės nuotaikų barometrais: „Walmart“, „Ralph Lauren“, „Deere“ ir „Intuit“. Tokie vardai investuotojams svarbūs, nes jie padeda vertinti, kaip keičiasi vartotojų išlaidos, verslo investicijos ir finansinės paslaugos skirtinguose ekonomikos ciklo etapuose.

  • Nvidia smuko po rekordinio ketvirčio: ką investuotojai pražiūri ir kur slypi tikras augimas?

    Nvidia smuko po rekordinio ketvirčio: ką investuotojai pražiūri ir kur slypi tikras augimas?

    Nepaisant dar vieno stipraus ketvirčio ir vadovo Jenseno Huango akcentuojamos milžiniškos paklausos, „Nvidia“ akcijos po rezultatų paskelbimo smuko apie 1,5 proc. Tokia rinkos reakcija pastaraisiais ketvirčiais kartojasi vis dažniau, nors bendrovės veiklos rodikliai išlieka įspūdingi.

    Analitikai tai sieja ne tiek su skaičiais, kiek su investuotojų nuotaikomis ir abejonėmis, ar dabartinis DI infrastruktūros bumas gali išsilaikyti. Be to, dalis rinkos dalyvių baiminasi, kad didieji debesijos paslaugų teikėjai ilgainiui daugiau remsis pačių kurtais lustais ir mažins priklausomybę nuo „Nvidia“.

    Kas keičiasi „Nvidia“ ataskaitose

    Šį kartą bendrovė investuotojams pateikė detalesnį duomenų centrų verslo vaizdą ir aiškiau atskyrė didžiausių vadinamųjų hipermastelio klientų grupę nuo likusios rinkos. Prie hipermastelio dažniausiai priskiriami „Amazon“, „Alphabet“, „Meta“ ir „Microsoft“, kurie per artimiausius metus planuoja šimtų milijardų eurų investicijas į duomenų centrus.

    Vis dėlto Jensen Huang pabrėžė, kad „Nvidia“ pajamos, jo vertinimu, ateityje gali augti sparčiau nei šių milžinų kapitalo išlaidos. Tai reikštų, kad augimo variklis vis labiau persikeltų į platesnę klientų bazę už didžiųjų debesijos bendrovių ribų.

    Ne tik debesijos gigantai

    Bendrovė šią platesnę grupę apibūdina kaip DI debesijas, pramonę ir verslą. Čia patenka naujo tipo DI skaičiavimo paslaugų teikėjai, vadinami neodebesimis, taip pat įmonės, kurios kuria savo vidinę infrastruktūrą, ir valstybės, vystančios vadinamąjį suverenų DI.

    Jensen Huang teigė, kad ši rinka yra fragmentuota ir investuotojams dar menkai suprantama, tačiau būtent tai gali tapti „Nvidia“ pranašumu. Jo logika paprasta: kai klientų yra daug ir jie labai skirtingi, poreikis kurti individualius lustus mažėja, o didėja paklausa greitai diegiamoms, suderintoms ir patikrintoms platformoms.

    „Mūsų platforma sukurta taip, lyg būtų vertikaliai integruota, kad viskas veiktų kartu, bet mes ją išskaidome taip, kad klientai galėtų įsigyti ir susidėlioti konfigūraciją pagal poreikį“, – sakė J. Huang.

    Didžiausia galimybė – DI taikyme

    Svarbi tendencija – sparčiai augantis skaičiavimų poreikis ne tik DI modelių mokymui, bet ir jų naudojimui, kai modeliai aptarnauja realius vartotojus ir verslo procesus. Šis etapas paprastai vadinamas inferencija ir jis, skirtingai nei mokymas, labiau priklauso nuo DI įrankių paplitimo, o ne nuo pavienių investicinių ciklų.

    Toks poslinkis investuotojams svarbus, nes inferencijos paklausa gali būti stabilesnė ir labiau susieta su ilgalaike DI skverbtimi į verslą, viešąjį sektorių ir kasdienes paslaugas. Būtent čia „Nvidia“ tikisi reikšmingo papildomo augimo, jei DI sprendimai taps ne išimtimi, o norma.

    Rinkoje jau matyti ir alternatyvos, kai DI infrastruktūros projektai kuriami ant kitų lustų, pavyzdžiui, naudojant „Google“ TPUs. Tačiau šiuo metu „Nvidia“ išlaiko labai stiprią poziciją dėl plataus ekosistemos suderinamumo, brandžios programinės įrangos ir gebėjimo pasiūlyti pilnai sukomplektuotą infrastruktūrą nuo skaičiavimo iki tinklų.

    Be duomenų centrų segmento, bendrovė turi ir mažesnių, bet strategiškai svarbių krypčių, kurios apima kraštinį skaičiavimą, darbo stotis, telekomunikacijas, automobilių technologijas ir robotiką. J. Huang prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus robotikos ir vadinamojo fizinio DI sritis gali augti itin sparčiai, nors ši dalis kol kas sudaro palyginti nedidelę pajamų dalį.

    Vertinant investuotojų argumentus, dalis rinkos akivaizdžiai laukia dar aiškesnių įrodymų, kad augimas bus tvarus ir platesnis nei kelių didžiųjų klientų užsakymai. Tačiau „Nvidia“ siunčia signalą, kad didžiausia plėtra gali slypėti būtent ten, kur rinka dar tik formuojasi: įmonių DI diegime, pramonėje, viešajame sektoriuje ir paslaugose, kurioms reikės vis daugiau skaičiavimo galios.

  • „Microsoft“ žengia netikėtą žingsnį: „Anthropic“ svarsto „Maia“ DI lustus po 5 mlrd. eurų sandorio

    „Microsoft“ žengia netikėtą žingsnį: „Anthropic“ svarsto „Maia“ DI lustus po 5 mlrd. eurų sandorio

    „Microsoft“ derasi su „Anthropic“ dėl galimybės tiekti savo kuriamus dirbtinio intelekto lustus ir taip sustiprinti pozicijas prieš pagrindinius debesijos konkurentus. Jei susitarimas būtų pasiektas, tai būtų reikšmingas signalas rinkai, kad „Microsoft“ siekia ne tik kurti DI modelius, bet ir kontroliuoti jiems reikalingą aparatinę įrangą.

    Kalbama apie „Microsoft“ kurtą „Maia“ linijos lustą, kurį bendrovė pristatė kaip antrąją kartą ir kuris kol kas daugiausia naudojamas jos pačios duomenų centruose. Bendrovė viešai yra teigusi, kad toks procesorius skirtas didelio masto DI darbams, kai svarbiausia tampa našumas ir sąnaudos.

    Milžiniškas poreikis skaičiavimo galios

    „Anthropic“ pastaraisiais mėnesiais sparčiai augino produktų, tokių kaip „Claude“ ir programavimui skirtų įrankių, apimtis, todėl jos skaičiavimo galios poreikis tapo kritiniu. Rinkoje tai matoma kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl DI bendrovės vis aktyviau ieško alternatyvų tradiciniams grafikos procesoriams.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei viešai yra užsiminęs, kad įmonei trūko skaičiavimo išteklių, o tai ribojo plėtrą. Tokios aplinkybės paprastai didina spaudimą užsitikrinti ilgalaikius kontraktus, net jei jie reiškia technologinių partnerių diversifikavimą.

    Vienas ryškiausių skaičių, atskleidžiančių paklausą, yra įsipareigojimas mokėti maždaug 1,1 mlrd. eurų per mėnesį už skaičiavimo pajėgumus iki 2029 metų gegužės. Tokios sumos rodo, kad DI lenktynėse įmonės konkuruoja ne vien modelių kokybe, bet ir tuo, kas greičiau užsitikrina lustus, serverius ir elektros infrastruktūrą.

    Kas laimėtų iš „Maia“ sandorio

    „Microsoft“ toks susitarimas būtų strateginis laimėjimas, nes leistų įrodyti, kad jos specializuoti lustai gali tapti komerciškai patrauklūs ir išorės klientams. Debesijos rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, kas pasiūlys geresnį našumo ir kainos santykį, ypač tada, kai DI užklausos skaičiuojamos milijardais.

    „Microsoft“ vadovas Satya Nadella anksčiau yra sakęs, kad „Maia“ lustai gali pagerinti sugeneruojamų žetonų kiekį už dolerį daugiau nei 30 proc., lyginant su naujausiais tuo metu naudojamais sprendimais. Konvertuojant į eurus, esmė išlieka ta pati: kiekvienas efektyvumo procentas tiesiogiai mažina vienos užklausos savikainą ir didina maržą.

    „Anthropic“ šiuo metu remiasi kelių tiekėjų infrastruktūra ir, be kita ko, yra skelbusi apie ilgalaikius planus naudoti specializuotus kitų debesijos žaidėjų lustus. Todėl „Microsoft“ derybos būtų dar vienas ženklas, kad DI ekosistemoje formuojasi mišrūs modeliai, kai viena įmonė vienu metu naudoja skirtingus tiekėjus, kad sumažintų rizikas ir kainų spaudimą.

    Ką tai reiškia DI lustų rinkai

    DI lustų rinka sparčiai keičiasi: didieji debesijos tiekėjai investuoja į nuosavus procesorius, kad mažintų priklausomybę nuo „Nvidia“ ir stabilizuotų tiekimą. Tokios iniciatyvos paprastai pasiteisina tik tada, kai lustai pritaikomi ne vien vidiniams poreikiams, bet tampa pakankamai patrauklūs ir dideliems klientams iš šalies.

    Kol kas viešai nepatvirtinta, kad „Anthropic“ ir „Microsoft“ sandoris jau suderintas, o abi bendrovės vengia detalių. Tačiau pats derybų faktas rodo augantį spaudimą DI sektoriuje: laimi tie, kurie pirmi užsitikrina skaičiavimo pajėgumus, o lustai tampa ne mažiau svarbūs nei patys modeliai.

  • „Microsoft“ ruošia DI lustų sandorį su „Anthropic“: po 4,4 mlrd. eurų investicijos – naujas posūkis

    „Microsoft“ ruošia DI lustų sandorį su „Anthropic“: po 4,4 mlrd. eurų investicijos – naujas posūkis

    „Microsoft“ derasi su DI bendrove „Anthropic“ dėl galimo jos pačios kurtų specializuotų DI lustų tiekimo, patvirtino su situacija susipažinę šaltiniai. Jei susitarimas įvyktų, tai būtų reikšmingas žingsnis „Microsoft“ bandant konkuruoti su „Amazon“ ir „Google“ DI infrastruktūros rinkoje.

    Kalbama apie „Microsoft“ „Maia“ šeimos lustus, kurie skirti dirbtinio intelekto modeliams apmokyti ir paleisti duomenų centruose. Bendrovė sausio mėnesį pristatė antros kartos „Maia 200“ procesorių, tačiau jo prieinamumas per „Azure“ klientams kol kas išlieka ribotas.

    Pasak šaltinių, galutinis susitarimas dar nėra pasiektas, o derybos gali užtrukti. „Anthropic“ šio klausimo nekomentavo, „Microsoft“ į užklausą iš karto neatsakė.

    Praėjusių metų lapkritį „Microsoft“ paskelbė investuosianti į „Anthropic“ 5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,4 mlrd. eurų. Tuo pat metu „Anthropic“ įsipareigojo „Azure“ debesijos paslaugoms išleisti 30 mlrd. JAV dolerių, arba apie 26,4 mlrd. eurų, taip dar labiau pririšdama savo plėtrą prie skaičiavimo pajėgumų.

    „Anthropic“ poreikis skaičiavimo resursams pastaruoju metu auga ypač sparčiai, didėjant jos „Claude“ asistento ir programavimo įrankių naudojimui. Bendrovės vadovai viešai yra pripažinę, kad patiria skaičiavimo pajėgumų trūkumą, o tai DI sektoriuje tampa konkurenciniu barjeru net ir gerai finansuojamiems žaidėjams.

    Šią savaitę paaiškėjo ir dar vienas signalas, kiek brangiai kainuoja DI skaičiavimai: „Anthropic“ įsipareigojo iki 2029 metų gegužės kas mėnesį mokėti po 1,25 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,1 mlrd. eurų, už skaičiavimo galią. Tokie mastai rodo, kad vien modelių kūrimas vis labiau tampa infrastruktūros ir kapitalo lenktynėmis.

    Iki šiol „Anthropic“ daugiausia rėmėsi „Nvidia“ grafikos procesoriais, tačiau lygiagrečiai diversifikuoja tiekėjus. Balandžio mėnesį bendrovė paskelbė apie 10 metų trukmės planą naudoti „Amazon Web Services“ „Trainium“ lustus, kurio vertė viršija 100 mlrd. JAV dolerių, arba apie 88 mlrd. eurų, o anksčiau pranešė ir apie „Google“ debesijos TPU lustų naudojimą.

    „Microsoft“ savo ruožtu siekia įrodyti, kad gali pasiūlyti konkurencingą alternatyvą trečiųjų šalių lustams. „Microsoft“ vadovas Satya Nadella balandį teigė, kad „Maia 200“ suteikia daugiau nei 30 proc. geresnį žetonų skaičių vienam doleriui, palyginti su naujausiais bendrovės naudojamais sprendimais, o lustai jau veikia „Microsoft“ duomenų centruose Arizonoje ir Ajovoje.

    Jei „Anthropic“ pradėtų naudoti „Microsoft“ lustus, tai būtų svarbi reputacinė pergalė „Maia“ programai ir „Azure“ ekosistemai. Kartu tai dar labiau paaštrintų konkurenciją tarp didžiųjų debesijos tiekėjų, kurie DI bumo metu kovoja ne tik dėl klientų, bet ir dėl kritiškai svarbaus komponento, skaičiavimo galios.

  • „Nvidia“ vėl nustebino Volstritą: pajamos šovė 85 proc., bet akcijos smuktelėjo

    „Nvidia“ vėl nustebino Volstritą: pajamos šovė 85 proc., bet akcijos smuktelėjo

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ dar kartą pranoko Volstrito lūkesčius: ketvirčio rezultatus pakėlė išaugusi aukštos klasės lustų paklausa, kurią kursto dirbtinio intelekto sprendimų bumas. Vis dėlto po prekybos valandų investuotojų nuotaikas prigesino konkurencijos didėjimas ir klausimai, ar augimo tempas išliks toks pats.

    Bendrovė pranešė, kad vasario–balandžio laikotarpiu grynasis pelnas siekė apie 53,7 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu metu buvo apie 17,3 mlrd. eurų. Pelnas vienai akcijai sudarė 2,20 euro, o atmetus vienkartinius veiksnius – apie 1,72 euro.

    Pajamos per metus šoktelėjo 85 proc. iki maždaug 75,1 mlrd. eurų, kai prieš metus siekė apie 40,5 mlrd. eurų. Analitikų apklausose buvo prognozuojama, kad pajamos sudarys apie 72,6 mlrd. eurų, tad „Nvidia“ ir šį kartą viršijo rinkos kartelę.

    Kas verčia rinką nerimauti?

    Nors skaičiai įspūdingi, bendrovės veiklos sąnaudos išaugo 49 proc. iki maždaug 7,1 mlrd. eurų. Investuotojai stebi, ar milžiniškos investicijos į produktų kūrimą, infrastruktūrą ir tiekimo grandinę netaps spaudimu pelningumui, kai rinka ims vėsti.

    „DI fabrikų plėtra – didžiausias infrastruktūros plėtros etapas žmonijos istorijoje – įsibėgėja neįtikėtinu greičiu“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina augančią konkurenciją: konkurentai ir dalis didžiųjų klientų kuria alternatyvas savo viduje, siekdami mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“ sprendimų. Tokie žingsniai gali ilgainiui paveikti kainodarą ir maržas, net jei paklausa trumpuoju laikotarpiu išlieka labai aukšta.

    Prognozės stiprios, bet kartelė aukšta

    Einamajam ketvirčiui „Nvidia“ prognozuoja apie 83,7 mlrd. eurų pajamų, o rinka tikėjosi maždaug 80,3 mlrd. eurų. Kitaip tariant, bendrovė ir toliau mato paklausą, kuri gerokai viršija įprastus puslaidininkių ciklus.

    Vis dėlto investuotojus veikia ir palyginimo bazė: per pastaruosius trejus metus „Nvidia“ kapitalizacija šoktelėjo nuo maždaug 368 mlrd. eurų 2022 metų pabaigoje iki apie 5 trln. eurų. Kai lūkesčiai tokie aukšti, net ir geri rezultatai nebūtinai garantuoja akcijų kainos kilimą.

    Po reguliarios prekybos sesijos, kai akcija užsidarė ties maždaug 206 eurais, po prekybos valandų kaina nežymiai smuktelėjo iki maždaug 205 eurų. Rinka signalizuoja, kad svarbiausia tampa ne vien dabartinis šuolis, o tai, kaip „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai DI infrastruktūros rinka bręs.

    Bendrovė taip pat paskelbė planus grąžinti daugiau kapitalo akcininkams: patvirtinta iki maždaug 73,6 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programa ir padidintas ketvirtinis dividendas. Nors dividendų lygis išlieka simbolinis, tokie sprendimai dažnai interpretuojami kaip signalas apie brandesnį įmonės kapitalo valdymo etapą.