CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Ukraina smogė 47 Rusijos taikiniams: sunaikintos ir S-400 paleidimo sistemos

    Ukraina smogė 47 Rusijos taikiniams: sunaikintos ir S-400 paleidimo sistemos

    Ukrainos pajėgos praneša įvykdžiusios plataus masto ataką, per kurią smogta 47 Rusijos kariniams taikiniams, susijusiems su karo prieš Ukrainą vykdymu. Apie operaciją informavo Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas generolas Robertas Brovdi, dar žinomas šaukiniu „Madziar“.

    Anot jo, smūgiai buvo nukreipti į kritinius Rusijos karinės infrastruktūros elementus, kurie leidžia vykdyti oro atakas ir aprūpinti frontą. Ukrainos kariuomenės paviešintuose vaizduose matyti, kaip žvalgybiniai dronai aptinka taikinį, o smogiamieji bepiločiai jį atakuoja pozicijoje.

    Ukrainos teigimu, vienas reikšmingiausių operacijos rezultatų buvo dviejų priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 Triumf paleidimo įrenginių sunaikinimas. Vienas jų esą buvo dislokuotas netoli Hlazivkos okupuotame Kryme, kitas, kaip skelbiama, pataikytas Briansko srityje Rusijoje.

    Ukrainos pusė taip pat tvirtina, kad iš Briansko srityje buvusios pozicijos Rusijos pajėgos į Kyjivo kryptį leisdavo 48N6 šeimos raketas. Nors jos pirmiausia skirtos oro taikiniams, nuo 2023 metais fiksuojami atvejai, kai šios raketos naudojamos ir smūgiams į antžeminius objektus, skriejant trajektorija, artima balistinių raketų skrydžiui.

    Operacijoje, kaip nurodoma, buvo taikytasi ir į Rusijos logistiką bei degalų tiekimą. Ukrainos dronai atakavo du tanklaivius Azovo jūroje, plaukusius iš Taganrogo rajono okupuoto Krymo link, o kiekvienas jų, teigiama, gabeno apie 7 000 tonų kuro.

    Ukrainos pranešime minimas ir smūgis degalų saugyklai Kerčėje, kuri, kaip teigiama, svarbi aprūpinant Rusijos aviaciją, sausumos pajėgas ir Juodosios jūros laivyną. Kartu skelbiama apie apgadintą ar sunaikintą radiolokacinę stotį Nebo-U netoli Kerčės, kuri yra integruotos oro gynybos sistemos dalis.

    Karinės analizės požiūriu tokio tipo taikiniai yra ypač jautrūs, nes radarai ir S-400 elementai sudaro oro erdvės stebėjimo ir priešlėktuvinės gynybos „akį“ bei „kumštį“. Jų netektys gali mažinti oro gynybos aprėptį ir apsunkinti Rusijos galimybes aptikti bei perimti tolimojo nuotolio atakas.

    Ukrainos pranešimas paskelbtas netrukus po vienos didžiausių Rusijos oro atakų šiais metais. Ukrainos duomenimis, naktį iš liepos 5 į liepos 6 dieną Rusija prieš Ukrainą panaudojo 419 oro atakos priemonių, įskaitant balistines raketas „Iskander-M“, sparnuotąsias raketas ir smogiamuosius dronus.

    Nepriklausomas visų epizodų patvirtinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas, tačiau bendra tendencija aiški: abi pusės vis intensyviau remiasi tolimais smūgiais ir bepiločiais, siekdamos naikinti oro gynybos, logistikos ir kuro infrastruktūros mazgus. Tokie smūgiai daro įtaką ne tik konkrečioms pozicijoms, bet ir visos kampanijos tempui bei Rusijos pajėgų aprūpinimo stabilumui.

  • Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies karinė patirtis ir technologiniai gebėjimai sudaro tvirtą pagrindą Ukrainai tapti NATO nare. Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo gynybos pramonės forume Ankaroje jis akcentavo, kad Ukraina iš pagalbos gavėjos tapo saugumo tiekėja.

    Anot jo, per visą plataus masto karo laikotarpį Ukrainos kariuomenė greitai prisitaikė prie modernios kovos sąlygų, o tai leido sukurti pažangias oro gynybos, bepiločių sistemų ir smūgių giliai priešo teritorijoje pajėgas. Zelenskis teigė, kad tokie pajėgumai būtų natūrali NATO kolektyvinės gynybos dalis.

    „Ar tikrai teisinga palikti už NATO ribų šalį ir žmones, turinčius tokio lygio gynybinius pajėgumus? Jei jau mokame kovoti taip, šie pajėgumai turi stiprinti visus“, – sakė V. Zelenskis.

    Ukrainos lyderis pabrėžė, kad narystė sustiprintų viso Aljanso atgrasymą nuo Rusijos, nes Ukraina realiomis sąlygomis išbandė ir ištobulino tai, ką daugelis valstybių tik planuoja diegti. Jo vertinimu, Ukraina šiandien gali būti vienas svarbiausių Europos gynybos inovacijų šaltinių, ypač bepiločių technologijų srityje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos dronų ir raketinių smūgių nuotolis tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Zelenskis teigė, kad Ukrainos pajėgos iš esmės panaikino Rusijos įsitikinimą, jog jos giluminė teritorija yra saugi, todėl Maskvai tampa sudėtingiau stabiliai organizuoti gamybą ir logistiką.

    „Mes visiškai panaikinome pačią idėją, kad Rusija gali turėti strateginį užnugarį“, – sakė V. Zelenskis.

    Kaip vieną iš pavyzdžių jis įvardijo smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, tarp jų ir atakas prieš naftos perdirbimo objektus. Tokie veiksmai, pasak Ukrainos vadovo, nebeatrodo kaip pavienės operacijos, o tampa nauja karo realybe, kuri keičia rizikos skaičiavimus abiejose fronto pusėse.

    Kartu Zelenskis akcentavo sritį, kurioje, jo teigimu, Ukraina ir Europa vis dar turi kritinį trūkumą, tai antibalistinė oro gynyba. Jis pabrėžė, kad Vakarų gamybos apimtys nebeatitinka atakų masto, kurį Ukraina patiria reguliariai, o panašūs iššūkiai vis dažniau matomi ir kituose regioniniuose konfliktuose.

    Ukrainos prezidentas dar kartą paragino partnerius didinti oro gynybos sistemų tiekimą, ypač „Patriot“ kompleksų ir perėmėjų, taip pat spartinti europinių alternatyvų kūrimą ir masinę gamybą. Jo teigimu, artimiausiuose susitikimuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu jis ketina siekti sprendimų dėl platesnio „Patriot“ perėmėjų tiekimo ir technologijų perdavimo.

    JAV pozicija dėl Ukrainos narystės NATO išlieka viena jautriausių temų. D. Trumpas yra viešai atmetęs Ukrainos narystės perspektyvą artimiausiu metu, tačiau Kyjivas toliau argumentuoja, kad narystė ir integracija į Aljanso gynybos planavimą būtų ne tik politinis simbolis, bet ir praktinė investicija į Europos saugumą.

    NATO procedūros numato, kad naujos narės priimamos tik vienbalsiu visų sąjungininkių sutarimu, o sprendimai paprastai priklauso ir nuo politinių, ir nuo karinių, ir nuo saugumo rizikų vertinimo. Zelenskio žinia Ankaroje buvo nukreipta į tai, kad Ukraina, nepaisant karo, jau dabar turi realiai patikrintą kompetenciją, kurios Aljansui gali prireikti vis labiau neapibrėžtoje saugumo aplinkoje.

  • Rusija tobulina pigius „Gerbera“ dronus: du pakeitimai gali padidinti jų nuotolį ir grėsmę

    Rusija tobulina pigius „Gerbera“ dronus: du pakeitimai gali padidinti jų nuotolį ir grėsmę

    Rusija tęsia pigių „Gerbera“ tipo dronų modernizavimą, o naujausi pastebėti pakeitimai rodo siekį didinti šių aparatų efektyvumą per atakas prieš Ukrainą. Tokie dronai dažnai gaminami iš lengvai gaunamų medžiagų ir naudojami tiek smūgiams, tiek kaip masalas, apkraunantis oro gynybą.

    Apie naujas modifikacijas pranešė Ukrainos savanorių iniciatyva Sternenko Community, kuri analizuoja nuolaužas ir viešai fiksuoja pokyčius mūšio lauke. Nors Maskva techninių detalių neatskleidžia, konstrukcijos kryptis leidžia daryti išvadą, kad dronų galimybės didinamos nuosekliai.

    Wingletai: mažesnis pasipriešinimas, didesnis nuotolis

    Ryškiausias pokytis – ant sparnų galų atsiradę vertikalūs elementai, vadinami wingletais. Aviacijoje jie naudojami dešimtmečius, nes mažina sūkurius sparnų galuose ir taip sumažina aerodinaminį pasipriešinimą.

    Praktinė nauda paprasta: tam pačiam atstumui įveikti reikia mažiau energijos, o tai gali reikšti ilgesnį skrydžio laiką arba didesnį nuotolį nekeičiant sparnų mojų. Tokie patobulinimai ypač svarbūs pigiems dronams, kurių efektyvumą riboja paprasta aerodinamika ir ribotas kuro kiekis.

    Išoriniai kuro bakai: daugiau degalų ir daugiau vietos viduje

    Antras pastebėtas pakeitimas – prie fiuzeliažo tvirtinami išoriniai kuro bakai, montuojami viršutinėje drono dalyje. Papildomas kuras tiesiogiai didina skrydžio trukmę ir veikimo nuotolį, o tai gali išplėsti taikinių pasirinkimą.

    Kartu toks sprendimas gali atlaisvinti vietos korpuso viduje: daugiau erdvės gali būti skiriama didesnei kovinei galvutei, papildomai elektronikai ar ryšio įrangai. Tai ypač aktualu, kai siekiama išlaikyti mažą gamybos kainą, bet didinti smūgio ar apgaulės efektyvumą.

    Ką tai reiškia Ukrainos oro gynybai

    „Gerbera“ tipo dronai vertinami kaip viena iš priemonių, leidžiančių agresoriui masiškai kelti grėsmę ir kartu sekti bei varginti oro gynybos sistemų darbą. Net ir pigūs aparatai tampa pavojingesni, jei jų nuotolis auga, o skrydžio profilis tampa stabilesnis ir ekonomiškesnis.

    „Rusijos dronų raida verčia taip pat greitai stiprinti jų aptikimo ir numušimo pajėgumus“, – sakė Sternenko Community atstovai.

    Analitikai pabrėžia, kad tokių dronų evoliucija paprastai vyksta trumpais ciklais: greitai išbandomi konstrukciniai sprendimai, o sėkmingi pakeitimai diegiami į naujas partijas. Dėl to Ukrainai svarbūs ne tik priešlėktuviniai ginklai, bet ir žvalgyba, elektroninė kova, ankstyvojo perspėjimo tinklai bei priemonės, leidžiančios ekonomiškai neutralizuoti masines atakas.

  • Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Nuo 2026 metų pradžios Rusija į Kyjivą ir Kyjivo sritį paleido 6 413 įvairių oro atakos priemonių, teigia Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų politikai Vladyslavas Vlasjukas. Skaičius apima smogiamuosius dronus, balistines ir sparnuotąsias raketas bei kitus ginklus.

    Pasak jo, didžiausią dalį sudarė 5 716 smogiamųjų dronų. Taip pat fiksuota 280 balistinių raketų, įskaitant „Iskander-M“, ir raketų, paleistų iš S-300 bei S-400 sistemų.

    Duomenyse minimos ir 341 sparnuotoji raketa, tarp jų Ch-101, „Iskander-K“ bei „Kalibr“. Be to, panaudotos penkios aerobalistinės „Kindžal“ raketos, 19 Ch-22 ir Ch-32, 14 Ch-59 ir Ch-69.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į hipergarsines raketas „Cirkon“: jei per 2024 metus jų buvo paleista 14, tai pirmaisiais 2026 metų mėnesiais jau skaičiuojamos 36. Tarp paminėtų priemonių nurodoma ir viena vidutinio nuotolio balistinė raketa „Oriešnik“.

    Vladyslavas Vlasjukas pabrėžė, kad Rusija, nepaisant sankcijų, toliau gauna pažangios elektronikos per trečiąsias šalis. Anot jo, numuštų dronų ir raketų nuolaužose aptikta mikroschemų, pagamintų 2025 metais, o jų kilmė siejama su JAV, Japonijos ir Šveicarijos gamintojais.

    „Raginame valstybes ir gamintojus stiprinti eksporto kontrolę ir kruopščiau tikrinti galutinius gavėjus“, – sakė V. Vlasjukas.

    Šis skaičiavimas ypač aktualus po dar vieno didelio masto smūgio naktį iš liepos 1 dienos į liepos 2 dieną, kai Kyjivas atakuotas šimtais dronų ir raketomis. Ukrainos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 30 žmonių, tarp jų vaikai, dešimtys buvo sužeisti, o apgadinta daug civilinių objektų ir gyvenamųjų namų.

    Nors Ukrainos oro gynyba numuša reikšmingą dalį taikinių, tokio intensyvumo atakos reiškia nuolatinę riziką civiliams ir didelius infrastruktūros nuostolius. Ukraina viešai kartoja prašymą partneriams didinti oro gynybos pajėgumus, ypač tiekiant papildomas raketas „Patriot“ sistemoms.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rusija vis dažniau derina skirtingas priemones vienu metu, siekdama perkrauti oro gynybą: dronais bandoma išsekinti resursus, o po to smogiama raketomis. Tokia taktika, kartu su augančia smogiamųjų dronų gamyba, išlieka viena didžiausių grėsmių Ukrainos miestams.

  • Vokietija kreipėsi į JAV dėl Tomahawk ir Patriot raketų: nauda gali pasiekti ir Lenkiją

    Vokietija kreipėsi į JAV dėl Tomahawk ir Patriot raketų: nauda gali pasiekti ir Lenkiją

    Vokietija veda pažangias derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl strateginių amerikietiškų ginklų gamybos paleidimo Vokietijos teritorijoje. Pagrindiniai aptariami produktai – sparnuotosios raketos „Tomahawk“ ir priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ perėmimo raketos PAC-3 MSE. Berlynas siekia susitarimą pasiekti artimiausiu metu, kad realiai sustiprintų Europos atgrasymo pajėgumus.

    Deryboms postūmį suteikė Vašingtono sprendimai persvarstyti dalies pajėgumų dislokavimo Europoje planus, įskaitant sausumos bazavimo sprendimus. Kaip viena iš priežasčių viešai minima ribota kai kurių raketų pasiūla ir poreikis prioritetą teikti jau vykdomiems įsipareigojimams. Vokietija, ilgiau kaip metus siekusi įsigyti „Tomahawk“, dabar vis daugiau dėmesio skiria gamybai vietoje.

    „Tomahawk“ – didelio nuotolio, itin tiksli, žemai skrendanti sparnuotoji raketa, skirta smūgiams į antžeminius taikinius. Plačiai nurodoma, kad kai kurie jos variantai gali pasiekti daugiau kaip 1 600 kilometrų nuotolį, todėl tokio tipo ginkluotė Europoje laikoma svarbia spragų užpildymo priemone. Vokietijai tai būtų būdas greičiau susikurti ilgo nuotolio smūgio galimybes ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Antras derybų ramstis – PAC-3 MSE, laikomos vienomis pažangiausių „Patriot“ sistemos perėmėjų. Šios raketos skirtos naikinti balistines ir sparnuotąsias raketas, o taip pat stiprinti apsaugą nuo vis sudėtingesnių, dideliu greičiu artėjančių grėsmių. Modernizuoti perėmėjai iš esmės lemia, kokio lygio realią priešraketinę apsaugą gali užtikrinti „Patriot“ baterijos.

    Vokietijos pusė akcentuoja pramoninę logiką: dalies gamybos perkėlimas į Europą galėtų pagreitinti tiekimą ir sumažinti spaudimą JAV gamybos linijoms. Pastarosios pastaraisiais metais dirba intensyviai, nes vienu metu vykdomi dideli užsakymai sąjungininkams ir partneriams. Kartu Berlynas tikisi, kad gamyba Vokietijoje leistų sukurti daugiau atsargų ir užtikrinti stabilesnį tiekimo planavimą.

    Viešumoje minimas ir Europos pramoninis aspektas: bendradarbiavimas tarp „MBDA“ ir JAV gynybos pramonės, taip pat jau esamos kooperacijos plėtra, susijusi su „Patriot“ raketomis. Vokietijos įmonės jau gamina atskiras komponentų grupes įvairioms NATO programoms, todėl Berlynas argumentuoja turintis bazę, nuo kurios galima pereiti prie platesnės integracijos. Vis dėlto sprendimai dėl technologijų perdavimo ir intelektinės nuosavybės apsaugos išlieka jautrūs.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos reikšmė neapsiriboja vien Vokietija. Jei Europoje didėtų „Patriot“ perėmėjų ir kitų kritinių raketų pasiūla, tai galėtų palengvinti regioninį planavimą ir prisidėti prie rytinio NATO sparno saugumo, įskaitant Lenkiją. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo politinių sprendimų Vašingtone, licencijavimo sąlygų ir to, kokios apimties gamyba realiai būtų leista Europoje.

    Vokietijos politinėje erdvėje netrūksta ir skeptikų, perspėjančių, kad derybos gali užtrukti, o pažadėtas efektas pasiekiamas tik tada, kai suderinami eksporto kontrolės, technologijų apsaugos ir ilgalaikių užsakymų klausimai. Vis dėlto pati kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją: po Rusijos karo Ukrainoje valstybės skubina oro gynybos ir raketinių pajėgumų plėtrą, o gynybos pramonės pajėgumų didinimas tampa vienu svarbiausių prioritetų.

  • Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija pareiškė, kad per šešis mėnesius jos oro gynyba esą numušė 64 000 Ukrainos dronų. Jei šie skaičiai būtų tikslūs, vien birželį tai reikštų maždaug po 600 numuštų bepiločių per dieną, tačiau Vakarų analitikai ir OSINT bendruomenė ragina tokius teiginius vertinti atsargiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad kol kas nepateikta nepriklausomų įrodymų, kurie patvirtintų tokio intensyvumo Ukrainos dronų kampaniją virš Rusijos teritorijos. Dėl to didžiausią abejonių dalį kelia ne pavieniai atvejai, o būtent deklaruojama masto dinamika per trumpą laiką.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog Rusijos statistika, kaip teigiama, apima tik lėktuvinio tipo, didesnio nuotolio dronus, veikiančius virš Rusijos teritorijos. Skaičiavimo metodika gali skirtis nuo Ukrainos karinių oro pajėgų naudojamų kriterijų, todėl tiesioginis skaičių palyginimas tampa komplikuotas.

    Gynybos srities apžvalgininkai skaičiuoja, kad jei birželį būtų perimta 17 832 dronai, Ukraina vien per mėnesį turėtų pagaminti ir panaudoti iki 20 000–25 000 tokių aparatų. Tai būtų beprecedentė kampanija šiuolaikinių konfliktų istorijoje, tačiau viešai skelbti Ukrainos gamybos pajėgumai tokio tempo tiesiogiai nepatvirtina.

    Analitikai neatmeta, kad itin aukšti skaičiai gali būti naudingi Maskvos informacinei strategijai. Tokie pareiškimai gali stiprinti naratyvą apie tariamai itin efektyvią oro gynybą, argumentuoti didesnes išlaidas brangioms sistemoms ir sumažinti reputacinę žalą po sėkmingų smūgių objektams Rusijos gilumoje.

    Tuo pat metu nepriklausomi šaltiniai periodiškai patvirtina, kad Ukrainos dronai pasiekia taikinius, susijusius su degalų perdirbimu, gynybos pramone ir amunicijos sandėliavimu. Palydoviniai vaizdai ir socialiniuose tinkluose pasirodanti medžiaga rodo žalą skirtinguose regionuose, o tai leidžia daryti išvadą, kad tolimojo nuotolio smūgių kampanija intensyvėja, nors jos tikroji apimtis išlieka sunkiai tiksliai įvertinama.

  • NATO keičia AWACS į „Saab“ GlobalEye: sprendimas, galintis įtempti santykius su Trumpu

    NATO svarsto atsisakyti JAV gamybos ankstyvojo perspėjimo ir oro erdvės kontrolės lėktuvų AWACS ir juos pakeisti švedų koncerno „Saab“ kuriamais GlobalEye. Apie šiuos planus, remdamasi keturiais su projektu susipažinusiais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

    Pasak agentūros pašnekovų, oficialus pranešimas galėtų nuskambėti artimiausiame NATO viršūnių susitikime. Toks posūkis reikštų ne tik technologinį atnaujinimą, bet ir politiškai jautrų signalą, nes iki šiol Aljansas ilgus dešimtmečius rėmėsi JAV platformomis.

    Kas yra AWACS ir kodėl ieškoma pamainos?

    AWACS yra ankstyvojo perspėjimo ir valdymo orlaiviai, dažnai vadinami skraidančiais radarais. Jie realiuoju laiku aptinka oro taikinius, padeda koordinuoti oro gynybą, naikintuvų veiksmus ir užtikrina situacijos matymą dideliu atstumu.

    NATO AWACS parkas tarnyboje yra nuo 1982 metų, o dalis platformos sprendimų laikomi pasenusiais tiek technologiškai, tiek eksploatacijos kaštų prasme. Ilgėjant modernizavimo ciklams ir brangstant priežiūrai, Aljansui vis dažniau tenka spręsti, ar tikslinga tęsti senųjų sistemų pratęsimą, ar pereiti prie naujos kartos sprendimų.

    GlobalEye: europinis atsakas ore

    GlobalEye yra „Saab“ kuriama žvalgybos, stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo platforma, pritaikyta plačiam užduočių spektrui: nuo oro erdvės stebėsenos iki jūrinių ir antžeminių taikinių aptikimo. NATO planuose minima, kad Vokietijoje, Geilenkircheno bazėje, galėtų būti formuojama didžiausia pasaulyje GlobalEye flotilė.

    Tokiu atveju GlobalEye taptų alternatyva JAV siūlomiems E-7 Wedgetail tipo orlaiviams, kurie taip pat paremti civilinės aviacijos platforma. Skirtumas šiuo atveju būtų ne vien techninis: pirkimo kryptis aiškiai parodytų didesnį pasitikėjimą europine gynybos pramone.

    Politinė rizika: D. Trumpo linija NATO atžvilgiu

    „Reuters“ pažymi, kad sprendimas gali tapti rimtu išbandymu NATO santykiams su Donaldo Trumpo administracija, jei JAV vėl būtų vadovaujamos jo komandos. D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO, spaudė sąjungininkus daugiau investuoti į gynybą ir ragino pirkti amerikietišką ginkluotę.

    „Jungtinės Valstijos išleidžia NATO gerokai daugiau nei kiti ir iš to negauna jokios naudos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ši retorika remiasi plačiau aptariama našta pasidalijimo tema: JAV ilgą laiką buvo didžiausia karinių pajėgumų tiekėja Europoje, o dalis Vašingtono politikų tai naudoja kaip argumentą spausti sąjungininkus didinti išlaidas ir pirkti JAV gamintojų sprendimus. NATO metinėse ataskaitose fiksuojama, kad europinės narės ir Kanada pastaraisiais metais spartino gynybos finansavimą, tačiau diskusijos dėl įsipareigojimų ir pirkimų krypties išlieka itin jautrios.

    Kol kas NATO viešųjų ryšių tarnybos, anot „Reuters“, neatsakė į prašymą pakomentuoti informaciją apie galimą orlaivių keitimą. Vis dėlto, jei planai bus patvirtinti, tai būtų vienas ryškesnių signalų, kad Aljansas oro erdvės stebėsenos srityje pereina prie naujos kartos sprendimų, kuriuose europiniai gamintojai vaidintų didesnį vaidmenį.

  • Ukraina parodė ZIRKA: pigus dronų gaudytojas skrieja 340 km/h ir žada pakeisti kovą ore

    Ukraina parodė ZIRKA: pigus dronų gaudytojas skrieja 340 km/h ir žada pakeisti kovą ore

    Ukrainos gynybos sektorius pristatė naujos kartos dronų perėmėją ZIRKA, sukurtą reaguojant į sparčiai augantį Rusijos bepiločių greitį. Kijevas pripažįsta, kad ankstesni perėmimo sprendimai vis dažniau atsiduria ant ribos, kai taikiniai tampa per greiti ir per sunkiai pasiekiami.

    Problema ypač išryškėjo Rusijai naudojant „Shahed“ šeimos analogus ir jų modifikacijas, kurios, Ukrainos kariškių teigimu, kai kuriais atvejais gali viršyti 300 km/h. Kad perėmimas būtų patikimas, perėmėjas turi turėti aiškų greičio pranašumą, o kelių ar keliolikos kilometrų per valandą skirtumo dažnai nepakanka.

    ZIRKA kuriamas tam, kad užpildytų šią spragą: pagal paskelbtą specifikaciją jis gali skrieti daugiau kaip 340 km/h greičiu. Nurodoma, kad dronas gali veikti iki 6 kilometrų aukštyje, jo veikimo nuotolis siekia apie 30 kilometrų, o ore jis išsilaiko maždaug 20 minučių.

    Projektą vystė Ukrainos bendrovė „NOCTIS“, o gamybos plėtros partneriu įvardijama „Vyriy Industries“. Kūrėjai pabrėžia, kad sprendiniai buvo derinami su fronto patirtį turinčiais operatoriais, įskaitant 412-osios bepiločių sistemų brigados „Nemesis“ struktūrose veikiančius antidronų padalinius.

    Didžiausias ZIRKA akcentas – kaina: gamintojas deklaruoja, kad vieno drono savikaina neviršija maždaug 1 850 eurų. Tokia suma, lyginant su brangesnėmis oro gynybos priemonėmis ar raketinėmis sistemomis, leidžia kalbėti apie masiškumą ir mažesnę perėmimo kainą, ypač kai atakos vykdomos bangomis.

    „Mūsų tikslas – perėmimą padaryti greitą, pigų ir pakankamai automatizuotą, kad operatorius galėtų veikti intensyviomis atakų sąlygomis“, – teigiama projekto vystytojų pristatyme.

    Kūrėjai jau kalba ir apie tolesnę evoliuciją – ZIRKA 2.0. Skelbiama, kad nauja versija turėtų automatiškai nukreipti perėmėją į grėsmės aptikimo zoną, o termovizinė kamera su kompiuterinės regos algoritmais galėtų padėti aptikti taikinius maždaug 2 kilometrų atstumu.

    Planuojama modernizuoti ryšio ir pozicionavimo sprendimus bei automatizuoti kovinės dalies detonaciją. Ukrainos gynybos pramonė vis dažniau remiasi būtent tokia logika: kurti didesnį skaičių santykinai nebrangių sistemų, kurios galėtų mažinti priešo dronų spaudimą ir išsaugoti brangesnes priemones kritiniams taikiniams.

  • Lazeris kuprinėje: Kinija rodo ginklą, galintį per sekundes numušti dronus

    Lazeris kuprinėje: Kinija rodo ginklą, galintį per sekundes numušti dronus

    Kinija pristato nešiojamus aukštos energijos lazerių sprendimus „Lijian“, skirtus kovai su dronais. Gamintojo teigimu, didesni stacionarūs variantai gali veikti iki 1 200 metrų atstumu, o mobilios versijos taikinius neutralizuoja maždaug 500 metrų nuotolyje.

    Didžiausio dėmesio sulaukė „Lijian II“ ir „Lijian III“. Šie modeliai sudaryti iš trijų dalių: lazerio spindulio generatoriaus, oru aušinamos sistemos ir rankinio valdymo terminalo, o komplektą galima susipakuoti į kuprinę ir nešti vienam ar dviem kariams.

    Sistemos masė, priklausomai nuo versijos, siekia apie 25–30 kilogramų, iš kurių pats lazerio generatorius sudaro apie 15 kilogramų. Konstrukcija leidžia keisti šaudymo kampą daugiau nei 90 laipsnių, todėl lengviau atakuoti skirtingame aukštyje ir skirtingomis kryptimis judančius dronus.

    Gamintojas nurodo, kad „Lijian III“ droną gali sunaikinti maždaug per 4 sekundes. Po šūvio įrangai esą reikia trumpesnės nei 5 sekundžių pauzės atvėsti, kad būtų galima tęsti darbą.

    Dar vienas akcentas – energijos poreikis: deklaruojama apie 2 kilovatų darbinė galia, todėl tokį sprendimą lengviau panaudoti lauko sąlygomis. Palyginimui, galingesnėms stacionarioms lazerinėms sistemoms dažnai reikia apie 10 kilovatų ar daugiau bei sudėtingesnio, skysčiu aušinamo modulio.

    „Lijian“ nėra izoliuotas įrenginys ir gali būti integruojamas į platesnę oro gynybos schemą. Skelbiama, kad jis gali veikti su radarais ir išorinėmis aptikimo priemonėmis, o taikinių atpažinimui gali būti naudojami DI algoritmai.

    Toks miniatiūrizuotos lazerinės ginkluotės posūkis siejamas su pastarųjų metų karo patirtimis, kai pigūs ir masiškai naudojami dronai tapo žvalgybos bei smūgių priemone. Analitikai pažymi, kad tokie sprendimai teoriškai gali pigiau papildyti artimo nuotolio oro gynybą, ypač ten, kur raketinės sistemos būtų per brangios ar per lėtos reaguoti.

    Gamintojas taip pat pateikia kainos orientyrą: vienas komplektas gali kainuoti apie 250 000 eurų. Tokia suma rodo, kad tai nėra pigi priemonė, tačiau lazerio logika paprasta: brangiausia yra pati sistema, o vieno numušimo savikaina ilgainiui gali mažėti, jei užtenka energijos ir komponentų resurso.

  • Netoli Kremliaus iškilo S-400: saugo su Putino šeima siejamą „nemirtingumo“ projektą?

    Netoli Kremliaus iškilo S-400: saugo su Putino šeima siejamą „nemirtingumo“ projektą?

    Moskvėje, Žvirblių kalvose šalia Maskvos valstybinio universiteto, pastebėta dislokuota moderni Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 baterija. Vieta yra mažiau nei 10 kilometrų nuo Kremliaus ir siejama su fondu „Innopraktika“, kuriam vadovauja Vladimiro Putino jaunesnioji dukra Katerina Tichonova.

    Apie šį dislokavimą pranešta remiantis palydoviniais vaizdais ir nepriklausomų šaltinių patvirtinimais. Kartu su radiolokacine infrastruktūra tai laikoma dalimi tankėjančio oro gynybos žiedo aplink Rusijos sostinės centrą, kur pastaraisiais metais daugėjo pranešimų apie dronų keliamas grėsmes.

    Kas yra S-400 ir ką ji gali

    S-400 yra tolimojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta aptikti ir naikinti įvairius taikinius ore: lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir dalį balistinių grėsmių. Praktinis jos efektyvumas priklauso nuo radarų darbo sąlygų, šaudmenų tipo, įgulos parengimo ir bendros integracijos su kitomis oro gynybos priemonėmis.

    Žvirblių kalvos pasirinktos neatsitiktinai: aukštumos gerina radaro matomumą ir leidžia efektyviau stebėti didesnę teritoriją. Tokios pozicijos vertinamos kaip patogios kuriant ankstyvo perspėjimo bei greitos reakcijos zoną sostinės prieigose.

    Ryšys su „Innopraktika“ ir technologijų projektais

    „Innopraktika“ dažnai apibūdinamas kaip struktūra, telkianti mokslinių ir technologinių projektų finansavimą, glaudžiai susijusį su didžiosiomis Rusijos įmonėmis ir valstybės prioritetais. Su fondu siejamas ilgalaikis planas plėtoti didelį mokslo ir technologijų centrą universiteto aplinkoje.

    Nepriklausomuose tyrimuose ir žiniasklaidos publikacijose šalia oficialiai deklaruojamų tikslų minimos ir jautresnės kryptys: biotechnologijos, genetika, sveikos ilgaamžiškumo studijos. Tokios temos viešojoje erdvėje neretai interpretuojamos kaip elitui aktualūs projektai, tačiau patikimos, viešai patikrinamos informacijos apie konkrečius tikslus bei apimtis išlieka nedaug.

    Kodėl dabar stiprinama Maskvos oro gynyba

    Pastaraisiais metais Rusija vis dažniau skelbia apie sostinės ir strateginių objektų apsaugos stiprinimą, argumentuodama išaugusia dronų ir raketų atakų rizika. Dėl to oro gynybos priemonės pastebimos ne tik karinėse bazėse, bet ir arčiau administracinių, infrastruktūrinių bei akademinių teritorijų.

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad tokie dislokavimai atspindi prioritetus: saugomi ne vien tradiciniai kariniai taikiniai, bet ir politinei vadovybei svarbūs projektai bei institucijos. Nauja S-400 pozicija sostinėje tampa ir praktiniu gynybos elementu, ir signalu, kokie objektai Maskvoje laikomi kritiškai svarbiais.