CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Ukraina, taupydama ribotas oro gynybos raketų atsargas, vis daugiau remiasi vietoje sukurta elektroninės kovos sistema „Lima“, kuri gali sutrikdyti ir nukreipti Rusijos dronus bei raketas. Vietoj numušimo ore ši sistema veikia kitaip: ji silpnina arba apgauna ginkluotės navigaciją, todėl smūgiai dažniau prasilenkia su numatytais taikiniais.

    „Lima“ principas paremtas trukdymu ir vadinamuoju spoofing, kai palydovinės navigacijos signalams sukuriamas klaidinantis fonas. Tada atskrendantis ginklas, pasikliaujantis palydovine navigacija, gali gauti neteisingą informaciją apie savo padėtį ir pataikyti ne ten, kur planuota.

    Sistemą sukūrė Ukrainos gynybos technologijų startuolis „Cascade Systems“. Kūrėjų teigimu, „Lima“ generuoja stiprius trukdžių laukus, kurie slopina palydovinę navigaciją, o tam tikrais atvejais gali „pakeisti“ koordinates keliais kilometrais, priversdami ginklus kristi atvirose vietose, o ne miestuose ar infrastruktūros objektuose.

    Jei palydoviniai signalai užblokuojami, kai kurie ilgo nuotolio ginklai gali tęsti skrydį pasitelkdami inercinę navigaciją, tačiau tikslumas tuomet prastėja didėjant atstumui. Ukrainos pareigūnai aiškina, kad kuo didesnė paklaida, tuo mažesnė tikimybė pataikyti į kritinį taikinį, ypač kai smūgiai planuojami pagal tikslias koordinates.

    „Kai „Lima“ įjungta, mes didiname raketų nukrypimą. Ne tik slopiname navigaciją, bet ir pakeičiame koordinates keliais kilometrais, kad jos kristų laukuose, o ne pasiektų taikinius“, – sakė vienas „Lima“ kūrėjų ir Ukrainos elektroninės kovos padalinio vadas, pristatytas šaukiniu Alchemikas.

    Vienas argumentų, kodėl „Lima“ tampa svarbia oro gynybos dalimi, yra mastas ir kaina. Įrenginys gali dengti dideles teritorijas ir papildyti kinetinę oro gynybą, kuri naikina taikinius raketomis. „Cascade Systems“ nurodo, kad vienas „Lima“ vienetas, priklausomai nuo versijos, kainuoja iki maždaug 58 000 eurų, o didesnio miesto apsaugai gali prireikti 30–100 vienetų, tai yra apie 5 000 000 eurų.

    Ukrainos kariuomenė „Lima“ pradėjo naudoti 2024 metų liepą, o vėliau panaudojimas išplėstas ir civilinės infrastruktūros gynybai. Gamintojo teigimu, per pastaruosius 18 mėnesių sistemos prisidėjo prie tūkstančių „Shahed“ tipo dronų trikdymo ir dešimčių sparnuotųjų bei balistinių raketų nukreipimo.

    Vis dėlto elektroninė kova nėra stebuklingas skydas. Net ir suklaidinta raketa ar dronas kažkur nukrenta, todėl visiškos žalos rizikos tai nepanaikina. Kinetinė oro gynyba dažniau sunaikina taikinį ore, o į žemę krentantys fragmentai paprastai padaro mažiau žalos nei beveik nepažeistas, tik nukreiptas ginklas.

    Elektroninė kova taip pat yra nuolatinės varžybos, kuriose abi pusės prisitaiko. 2025 metų pradžioje Rusija ėmė diegti atnaujintas nuo trukdžių apsaugančias antenas, kurios kurį laiką mažino ankstesnių Ukrainos sprendimų efektyvumą. Ukrainos inžinieriai tvirtina, kad vėliau buvo sukurta atnaujinta „Lima“ versija, skirta geriau klaidinti šias antenas ir atkurti sistemos veiksmingumą.

    Ukrainos strategija aiški: brangias perėmimo raketas naudoti tada, kai to tikrai reikia, o kitais atvejais didinti priešo ginklų paklaidą elektroninėmis priemonėmis. Augant Rusijos tolimųjų smūgių mastui, tokie sprendimai tampa vis svarbesniu oro gynybos „antruoju sluoksniu“, ypač saugant energetikos ir ryšių infrastruktūrą.

  • Ukrainiečių dronas smogė į svarbų S-300 radarą: kas yra 5N63S ir kuo tai pavojinga Rusijai

    Ukrainiečių dronas smogė į svarbų S-300 radarą: kas yra 5N63S ir kuo tai pavojinga Rusijai

    Ukrainos Specialiųjų pajėgų brigada „Juodasis miškas“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame, anot jos, taikliai smogiama Rusijos mobiliajai vadavietei 5N63S su radarine įranga. Ši sistema laikoma svarbia S-300 priešlėktuvinės gynybos komplekso grandimi, užtikrinančia taikinių aptikimą ir raketų valdymą.

    Įraše matyti judantis transporto vienetas, kurį stebi žvalgybinis dronas, o netrukus į jį pataiko smogiamoji amunicija. Ukrainos pusė teigia, kad objektas buvo sunaikintas, tačiau vien iš paviešintos medžiagos pilnai patvirtinti galutinio sunaikinimo mastą sudėtinga.

    Kas yra 5N63S ir 30N6 radaras

    5N63S dažniausiai apibūdinamas kaip S-300 sistemos vadovavimo ir ugnies valdymo elementas, kuris sujungia radarą, ryšio įrangą ir valdymo postą. Jo paskirtis yra aptikti oro taikinius, juos sekti ir koordinuoti raketų paleidimą iš S-300 paleidimo įrenginių.

    Esminė šios grandies dalis yra 30N6 tipo taikinių sekimo ir raketų nukreipimo radaras, naudojamas valdyti raketų skrydį link taikinio. Viešai nurodoma, kad tokie radarai gali sekti daug taikinių ir dirbti kelių tikslų režimu, o aptikimo nuotolis priklauso nuo taikinio tipo, aukščio ir kovinės aplinkos.

    Kodėl smūgis gali būti reikšmingas

    Net jei ataka nesunaikino visos sistemos, laikinas vadavietės ar radaro išjungimas gali sutrikdyti konkretaus S-300 padalinio darbą. Tokiais atvejais nukenčia ne tik vienas automobilis ar antena, bet ir visos baterijos gebėjimas laiku aptikti taikinius, paskirstyti prioritetus ir nukreipti raketas.

    Šiuolaikiniame kare ypač svarbi tampa kova dėl oro gynybos „akių“ ir „smegenų“: radarų, ryšio mazgų ir valdymo punktų. Praktika rodo, kad dronai ir klajojančioji amunicija vis dažniau naudojami būtent tokiems taikiniams medžioti, nes jie dažnai yra brangesni, sunkiau pakeičiami ir kritiškai reikalingi visai sistemai.

    Vaizdo įrašas neatskleidžia nei tikslios vietos, nei datos, taip pat nematyti, ar pažeista įranga vėliau buvo evakuota ar remontuota. Vis dėlto pats faktas, kad tokio tipo objektai atsiduria dronų taikiklyje, pabrėžia augantį tikslinių smūgių vaidmenį ir didėjančią riziką net mobiliai oro gynybos infrastruktūrai.

  • Vėjo jėgainės ir nacionalinis saugumas: britų kariuomenė įspėja dėl radarų aklųjų zonų

    Vėjo jėgainės ir nacionalinis saugumas: britų kariuomenė įspėja dėl radarų aklųjų zonų

    Vėjo energetikos plėtra Jungtinėje Karalystėje vis dažniau susiduria ne su leidimų ar tinklo pralaidumo problemomis, o su nacionalinio saugumo reikalavimais. Dideli vėjo jėgainių parkai gali trikdyti oro gynybos radarų darbą ir sukurti vadinamąsias akląsias zonas, kuriose sudėtingiau aptikti bei sekti orlaivius.

    Toks klausimas kilo vertinant Fallago Rig vėjo jėgainių projektą Škotijos pasienio regione, kai britų Gynybos ministerija perspėjo apie galimą poveikį Brizlee Wood oro gynybos radarui. Šis radaras naudojamas stebėti Jungtinės Karalystės oro erdvę ir padėti identifikuoti nežinomus taikinius realiu laiku.

    Kaip jėgainės veikia radarus?

    Radarams vėjo jėgainės kelia problemų dėl aukštų bokštų ir besisukančių menčių, kurios atspindi radijo bangas ir sukuria vadinamąjį triukšmą. Dėl to radarui tampa sunkiau atskirti tikrą taikinį nuo klaidingų atspindžių arba užtikrintai sekti objektą tam tikrose kryptyse.

    Akląja zona paprastai vadinama erdvė, kurioje radaro aptikimo ar sekimo geba suprastėja tiek, kad didėja rizika nepastebėti mažesnių, žemai skrendančių ar netipinių objektų. Gynybos planuotojams tai svarbu ne tik dėl karinės aviacijos, bet ir dėl galimų neteisėtų įskridimų ar bepiločių orlaivių keliamų grėsmių.

    Kodėl projektas vis tiek gavo leidimą?

    Fallago Rig atvejis išryškino, kad sprendimas nebūtinai remiasi principu, jog radaras turi likti visiškai nepaveiktas. Praktikoje leidimai gali būti suteikiami su sąlyga, kad bus įdiegtos techninės poveikio mažinimo priemonės, kurios sumažins trikdžių tikimybę iki priimtino lygio.

    Tokios priemonės paprastai apima radaro programinės įrangos atnaujinimus, filtravimo algoritmus, papildomų jutiklių integravimą ar net atskirų stebėjimo sistemų diegimą, kad būtų kompensuotos silpnesnės aprėpties zonos. Derybos tarp vystytojų ir gynybos institucijų dažnai tęsiasi ir po pirminių sprendimų, ypač planuojant plėtrą ar parko išplėtimą.

    „Svarbiausia tampa ne klausimas, ar trikdžiai egzistuos, o ar jie gali būti patikimai suvaldyti techninėmis priemonėmis“, – teigiama su projektu susijusiuose vertinimuose.

    Ką tai reiškia vėjo energetikos plėtrai?

    Šis konfliktas rodo platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos objektų poveikis vertinamas ne vien pagal elektros gamybą ar poveikį aplinkai, bet ir pagal kritinės infrastruktūros bei gynybos sistemų patikimumą. Vėjo parkų planavimas vis dažniau apima ne tik vietos bendruomenių, bet ir oro navigacijos, ryšių bei radarų sistemų suderinamumo analizę.

    Ekspertai pabrėžia, kad rizika nebūtinai apsiriboja pačiu parku: radarų aprėpties pokyčiai gali pasireikšti platesnėje teritorijoje, priklausomai nuo reljefo, atstumų ir radaro darbo režimų. Dėl to vystytojams tenka anksti įtraukti gynybos ir aviacijos institucijas, kad projektai neįstrigtų vėlyvoje stadijoje, kai pakeitimai tampa brangūs ir sudėtingi.

    Jungtinės Karalystės patirtis rodo, kad spartėjant vėjo energetikos plėtrai, nacionalinio saugumo argumentai gali tapti vienu svarbiausių faktorių, lemiančių ne tik konkrečių parkų vietą, bet ir technologinius reikalavimus visam sektoriui.

  • „Oreshnik“ raketa vėl smogė Ukrainai: kuo ji ypatinga ir kodėl kelia nerimą visai Europai?

    „Oreshnik“ raketa vėl smogė Ukrainai: kuo ji ypatinga ir kodėl kelia nerimą visai Europai?

    Rusijos „Oreshnik“ raketa vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai Maskva patvirtino per naktį ja pasinaudojusi smūgiuose prieš Ukrainą. Dėl to aštrios kritikos sulaukta ir iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, ir iš Europos Sąjungos pareigūnų.

    „Oreshnik“ pristatoma kaip branduolinį užtaisą galinti nešti vidutinio nuotolio balistinė raketa. Rusija teigia, kad ji gali skrieti hipergarsiniu greičiu ir prasprūsti pro šiuolaikines oro gynybos sistemas.

    Koks „Oreshnik“ nuotolis?

    Pagal Rusijos pateikiamą klasifikaciją „Oreshnik“ priskiriama vidutinio nuotolio balistinėms raketoms, kurių veikimo atstumas siekia maždaug nuo 3 000 iki 5 500 kilometrų. Tokia zona apima didelę Europos dalį, todėl ši sistema vertinama ne vien kaip karo Ukrainoje, bet ir platesnio atgrasymo instrumentas.

    Vakarų analitikai tokio tipo ginkluotę vertina kaip dalį Rusijos pastangų didinti spaudimą ir neapibrėžtumą, ypač kalbant apie galimą smūgį toliau nuo fronto. Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka anksčiau taip pat yra teigęs, kad ši raketa dislokuota Baltarusijoje.

    Ar ji gali nešti branduolinį užtaisą?

    Rusijos pareigūnai tvirtina, kad „Oreshnik“ yra branduolinį užtaisą nešti galinti sistema, nors pirmą kartą plačiau nuskambėjęs jos panaudojimas Ukrainoje, kaip skelbta, buvo su nebranduoliniais ar imitaciniais koviniais blokais. Kariškių ir gynybos ekspertų vertinimu, platforma teoriškai gali būti pritaikyta branduoliniam užtaisui, tačiau konkrečios komplektacijos viešai patikrinti neįmanoma.

    Vladimiras Putinas „Oreshnik“ yra vadinęs moderniu ginklu, galinčiu gabenti kelis kovinius užtaisus. Jis taip pat tvirtino, kad smūgio metu susidaro itin aukšta temperatūra ir būtų įveikiami sustiprinti taikiniai, nors po ankstesnio smūgio Dnipro mieste Ukrainos institucijos viešai akcentavo, kad matoma žala neatrodė masinė.

    Kodėl ją sunku perimti?

    Kremlius teigia, kad „Oreshnik“ greitis siekia apie Mach 10, tai yra maždaug dešimt kartų viršija garso greitį. Maskvos argumentas paprastas: kuo didesnis greitis ir kuo trumpesnis reakcijos laikas, tuo sudėtingiau oro gynybai aptikti, apskaičiuoti trajektoriją ir laiku paleisti perėmėjus.

    Tačiau dalis specialistų pabrėžia, kad balistinės raketos ir jų grįžtamieji blokai hipergarsinius greičius pasiekia gana dažnai, todėl vien greitis dar nereiškia absoliutaus neperimamumo. Vis dėlto net ir esant perėmimo galimybėms, didžiausias iššūkis paprastai lieka laikas, trajektorijos ypatybės bei galimas manevravimas galutinėje skrydžio fazėje.

    JAV Gynybos departamentas „Oreshnik“ yra apibūdinęs kaip eksperimentinę sistemą, siejamą su RS-26 „Rubezh“ programa. Putinas tvirtina, kad tai nėra vien senesnių sprendimų atnaujinimas ir kad sistema esą sukurta kaip naujas projektas po 2023 metais duoto nurodymo.

    Pirmą kartą apie „Oreshnik“ panaudojimą plačiau pranešta po smūgio į Dnipro miestą 2024 metais, o vėliau ši sistema tapo viena labiausiai stebimų Kremliaus ginkluotės programų. Naujausi smūgiai tik sustiprino klausimą, kiek realiai išaugęs Rusijos pajėgumas grasinti taikiniams už Ukrainos ribų.

  • Trumpas žada siųsti 5 000 karių į Lenkiją: generolas įvardijo, ko labiausiai reikia, o ne skaičių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad į Lenkiją bus siunčiami dar 5 000 JAV karių. Kol kas Vašingtonas nepateikė detalių, ar tai reikštų realų kontingento didinimą, ar anksčiau pristabdytos rotacijos atkūrimą.

    Lenkijos gynybos politikos formuotojai pabrėžia, kad vien karių skaičius nėra svarbiausias rodiklis. Kur kas reikšmingiau, kokie pajėgumai būtų dislokuoti ir kaip jie sustiprintų atgrasymą rytiniame NATO flange.

    Ką iš tiesų reiškia 5 000?

    Lenkijoje pastaraisiais metais nuolat būdavo apie 10 000 JAV karių, dalis jų – rotaciniai. Dėl to naujas 5 000 skaičius gali reikšti dvi skirtingas kryptis: arba papildomas pajėgas virš įprasto lygio, arba sugrįžimą prie anksčiau planuotos brigados rotacijos.

    Įtampą didina tai, kad netrukus prieš šį pareiškimą Pentagonas buvo signalizavęs apie korekcijas Europoje, įskaitant planus mažinti dalį pajėgų Vokietijoje ir peržiūrėti rotacinių sausumos pajėgų grandį. Tokiame kontekste bet koks aiškumo trūkumas kelia klausimų, kokia bus reali JAV laikysena regione artimiausiais mėnesiais.

    Lenkijos gynybos ministerijos strategijos ir planavimo padalinio vadovas, atsargos generolas Dariuszas Łukowskis vertina, kad Pentagono sprendimą dar reikės paversti konkrečiais įsakymais ir logistika. Pasak jo, tai paprastai užtrunka bent kelias dienas, o praktikoje lengviau koreguoti būtent rotacinį, o ne nuolatinį buvimą.

    Generolas: svarbiausia pajėgumai

    Pasak D. Łukowskio, diskusija apie skaičių užgožia esminį dalyką: Lenkijai ir visam regionui aktualiausia, kokios konkrečios karinės galimybės bus atgabentos. Jo vertinimu, kai kurių JAV pajėgumų Europai tenka konkuruoti su Indo–Ramiojo vandenyno regionu, todėl sąjungininkams būtina lygiagrečiai stiprinti ir savo gynybos potencialą.

    „Šiandien mažiau svarbu, kiek karių atvyks. Svarbiau, kokie pajėgumai bus dislokuoti Lenkijoje“, – sakė D. Łukowskis.

    Vienu didžiausių Europos NATO valstybių trūkumų jis įvardijo oro gynybą – brangią ir technologiškai sudėtingą sritį. Papildomos „Patriot“ tipo sistemos ar kiti oro gynybos elementai, jo teigimu, būtų tiesioginis indėlis į atgrasymą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Kaip dar vieną prioritetą Lenkijos pusė yra minėjusi aviacijos pajėgumus, kurie leistų greičiau reaguoti į incidentus ir stiprintų oro erdvės kontrolę. Tokie sprendimai, skirtingai nei vien sausumos vienetų didinimas, gali reikšmingai pakeisti realų pajėgų balansą regione.

    Rotacija ar nuolatinė bazė?

    Lenkija jau kurį laiką siekia ne tik rotacinių pajėgų, bet ir didesnio nuolatinio JAV buvimo modelio, panašaus į taikomą Vokietijoje. Nuolatinis dislokavimas paprastai reiškia daugiau infrastruktūros, šeimų atvykimą ir ilgalaikius įsipareigojimus, todėl toks sprendimas yra brangesnis ir politiškai sudėtingesnis.

    Generolo teigimu, Lenkija turi pranašumą dėl palankių susitarimų, susijusių su sąjungininkų pajėgų priėmimu, o dalis infrastruktūros ir aptarnavimo kaštų tenka priimančiajai šaliai. Vis dėlto nuolatinės brigados lygmens buvimas reikalautų dar platesnių investicijų, todėl kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus – rotacinio formato korekcijos.

    Kol JAV administracija nepateikia papildomų paaiškinimų, išlieka neaišku, ar kalbama apie sausumos brigadą, oro gynybos vienetus, aviaciją ar mišrų paketą. D. Łukowskio vertinimu, 5 000 karių skaičius labiausiai atitinka brigados dydį, tačiau sprendimą lems ne vien aritmetika, o tai, ką Pentagonas galės skirti Europai, atsižvelgdamas į pasaulinius prioritetus.

    Kol kas pagrindinis signalas, kurį Lenkijoje įžvelgia gynybos pareigūnai, yra tas, kad JAV karinis buvimas šalyje neturėtų mažėti. Ar jis realiai didės ir kokia forma, paaiškės tik po to, kai sprendimas bus įformintas praktiniais Pentagono žingsniais.

  • Pirmieji F-35A atskrido į Lenkiją: ką tai keičia NATO rytiniame flange ir šalies oro gynyboje

    Gegužės 22 dieną Lenkijos karinių oro pajėgų istorijoje įrašyta nauja data: 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste nusileido pirmieji trys F-35A „Lightning II“ penktos kartos daugiafunkciai naikintuvai. Tai pirmasis realus žingsnis, kai ilgai planuotas modernizacijos projektas iš sutarties eilučių persikelia į kasdienę tarnybą ir kovinį pasirengimą.

    F-35A įsigijimo programa Lenkijoje pradėta 2020 metais, kai buvo pasirašytas kontraktas dėl 32 orlaivių, mokymų, logistikos, simuliatorių ir techninio palaikymo. Bendra sandorio vertė viešai buvo įvardyta apie 4,6 milijardo JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 milijardo eurų, priklausomai nuo valiutų kurso skaičiavimo laikotarpio.

    Iki šiol dalis Lenkijai skirtų F-35 buvo naudojami mokymams Jungtinėse Valstijose, Ebbingo bazėje Arkanzase, kur ruošiami pilotai ir technikai. Toks modelis taikomas ir kitoms naujoms F-35 naudotojoms: pirmiausia sukuriamas personalo „branduolys“, o tik tuomet dalis pajėgumų perkeliama į nacionalines bazes.

    Kas iš tikrųjų yra F-35

    F-35 dažnai vadinamas ne vien naikintuvu, o tinkliniu kovos mazgu, kuris renka ir apdoroja duomenis iš įvairių jutiklių, o vėliau perduoda juos sąjungininkų platformoms ir oro gynybos sistemoms. Pagrindinis pranašumas čia yra situacijos suvokimas: pilotas gauna sujungtą vaizdą iš radaro, infraraudonųjų spindulių sistemų ir elektroninės žvalgybos priemonių, todėl sprendimai priimami greičiau.

    Mažas aptinkamumas radarais, vadinamoji „stealth“ technologija, suteikia galimybę priartėti prie saugomų zonų ir atlikti užduotis mažiau rizikuojant būti pastebėtam. Praktikoje tai reiškia ne „nematomumą“, o trumpesnį aptikimo nuotolį ir daugiau laiko manevrui, ypač susidūrus su senesnės kartos oro gynybos sistemomis.

    Lenkija oficialiai nurodo, kad F-35 turėtų veikti kaip vientisos sistemos dalis, sąveikaudami su oro gynybos sprendimais „Wisła“ ir „Narew“, tolimojo nuotolio ugnies priemonėmis, žvalgybos pajėgumais bei modernizuotais F-16. Tokia integracija atitinka NATO kryptį į bendrą oro, sausumos, jūrų, kosmoso ir kibernetinės erdvės sąveiką.

    Bazė ir infrastruktūra

    Lasko bazė pastaraisiais metais buvo pritaikoma naujos kartos orlaiviams, įrengiant specializuotas techninės priežiūros zonas, apsaugos perimetrą, ryšių ir duomenų sistemas. Lenkijos gynybos institucijos yra nurodžiusios, kad vien bazės modernizacija ir susijusios investicijos siekė apie 900 milijonų zlotų, tai yra maždaug 210 milijonų eurų.

    Lenkijoje pabrėžiama, kad dalis infrastruktūros sprendimų dėl saugumo reikalavimų neviešinami, nes F-35 programa glaudžiai susijusi su jautriomis ryšių, programinės įrangos ir aptarnavimo procedūromis. Tokia praktika būdinga daugeliui šalių, kurios priima penktos kartos platformas.

    „Esame pasirengę ir laukėme šio skrydžio: pirmųjų F-35 ratų prisilietimo prie Lenkijos žemės. Tai mums svarbi akimirka, diena nulis“, – sakė 32-osios taktinės aviacijos bazės vadas pulkininkas lakūnas Krzysztofas Duda.

    Ribojimai ir realybė

    Pirmosios į Lenkiją atskridusios mašinos, kaip ir kitų šalių ankstyvosios partijos, gali būti pristatytos su ankstesne programinės įrangos ir įrangos konfigūracija. Tarptautinėje F-35 programoje viešai aptariami vėlavimai, susiję su TR-3 kompiuterinės architektūros ir Block 4 modernizacijos diegimu, kurie turėtų atverti platesnes ginkluotės ir jutiklių galimybes.

    Vis dėlto net ir esama konfigūracija ženkliai keičia regiono pajėgumų balansą, nes suteikia aukštą jutiklių lygį, pažangią elektroninę kovą ir didelį suderinamumą su NATO procedūromis. Rytiniame Aljanso flange tai svarbu ne tik dėl oro erdvės kontrolės, bet ir dėl gebėjimo greitai aptikti taikinius bei perduoti duomenis oro gynybai ar sąjungininkų pajėgoms.

    Viešoje erdvėje dėmesį patraukė ir tai, kad ant naujųjų orlaivių ženklinimas gali būti mažiau kontrastingas, pritaikytas bendram pilkam maskuojančiam dažymui. Tokie sprendimai siejami su mažo aptinkamumo reikalavimais ir standartais, taikomais iki pilnos nacionalinės konfigūracijos užbaigimo.

    Strategiškai Lenkijai F-35 reiškia ne vien naują orlaivį, bet ir kitokį kovos būdą, kuriame pranašumą suteikia informacija, jos apdorojimo greitis ir gebėjimas veikti tinkle. NATO mastu tai stiprina atgrasymą, o šalies mastu kuria pagrindą glaudesnei oro gynybos ir aviacijos integracijai artimiausiems dešimtmečiams.

  • Tarsi „Shahed“: paslaptingi dronai virš Lenkijos išgąsdino gyventojus, kariuomenė atskleidė, kas tai

    Tarsi „Shahed“: paslaptingi dronai virš Lenkijos išgąsdino gyventojus, kariuomenė atskleidė, kas tai

    Rytų Lenkijos gyventojai pastarosiomis dienomis pranešė apie neįprastai intensyvią karinių orlaivių ir dronų veiklą danguje. Dalis žmonių teigė matę bepiločius, savo forma primenančius Irano „Shahed“ tipo atakos dronus, kurie pastaraisiais metais plačiai naudoti kare Ukrainoje.

    Situaciją komentavusios Lenkijos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad regione vyksta oro gynybos pratybos, o skrydžiai yra suplanuoti ir kontroliuojami. Pratybos buvo numatytos iki gegužės 20 dienos, todėl karinės aviacijos ir bepiločių aktyvumas buvo didesnis nei įprasta.

    Vėliau Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadovas generolas Wiesławas Kukuła paaiškino, kad tai nėra priešiški aparatai. Pasak jo, danguje matyti dronai yra nauji Lenkijoje sukurti sistemos PLArgonia bepiločiai, naudojami testavimui ir mokymams.

    PLArgonia viešai pristatyta kaip Lenkijos kuriamas sprendimas, kurį dalis apžvalgininkų dėl panašaus silueto praminė Shahed analogu. Projektas siejamas su Institutu Techniczny Wojsk Lotniczych, o plačiau parodytas 2025 metais Kielcuose vykusioje tarptautinėje gynybos pramonės parodoje.

    Skelbiama, kad PLArgonia gali būti naudojama dvejopai: kaip klajojanti amunicija preciziniams smūgiams arba kaip taikinys, imituojantis priešo dronų elgseną pratybose. Tokia praktika leidžia oro gynybos vienetams realiomis sąlygomis treniruotis aptikti, sekti ir neutralizuoti mažus, žemai skrendančius taikinius.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, PLArgonia yra mažesnė už Irano „Shahed“: jos korpuso ilgis siekia apie 2,6 metro, sparnų mojis apie 2,3 metro, o kilimo masė apie 85 kilogramus. Palyginimui, „Shahed“ tipo aparatai yra didesni ir paprastai pasižymi didesne kovinės dalies mase.

    Teigiama, kad kovinėje konfigūracijoje PLArgonia gali gabenti 16–20 kilogramų kovinę galvutę. Kaip nurodoma, ją varo stūmoklinis variklis, o kreiserinis greitis gali siekti apie 185 kilometrus per valandą, maksimalus nuotolis deklaruojamas iki 900 kilometrų, nors su koviniu kroviniu šis rodiklis paprastai mažėja.

    Pastarųjų metų patirtis Ukrainoje parodė, kad masiškai naudojami pigesni smogiamieji dronai tapo rimtu išbandymu oro gynybai, ypač kai jie skrenda žemai ir atakuoja infrastruktūrą. Dėl to NATO valstybės daug investuoja ne tik į raketines sistemas, bet ir į aptikimo sensorius, ryšių priemones bei elektroninę kovą.

    Lenkijos atvejis rodo ir kitą tendenciją: vis daugiau šalių kuria vietinius bepiločių sprendimus, kad sumažintų priklausomybę nuo importo ir greičiau pritaikytų sistemas savo kariuomenės poreikiams. Tokie projektai dažnai derina pratybų taikinių ir kovinių platformų funkcijas, kad vienas sprendimas tarnautų ir mokymams, ir galimoms operacijoms.

    Kariuomenė pabrėžia, kad pratybos yra planuotos, o visuomenė apie jas informuojama, tačiau panašūs atvejai atskleidžia, kaip greitai socialiniuose tinkluose plinta prielaidos apie galimą grėsmę. Ekspertai primena, kad pastebėjus neaiškius skrydžius svarbiausia remtis oficialia informacija ir vengti nepatikrintų interpretacijų.

  • Ukrainos dronas pramušė „Pancir“ gynybą: smūgis „Lukoil“ rafinerijai ir vaizdo įrašas

    Ukrainos dronas pramušė „Pancir“ gynybą: smūgis „Lukoil“ rafinerijai ir vaizdo įrašas

    Ukrainos pajėgos paskelbė, kad per naktį iš gegužės 19 į 20 dieną ilgojo nuotolio dronas smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Kstove, priklausančiai „Lukoil“. Teigiama, kad smūgis sukėlė gaisrą ir palietė svarbų perdirbimo grandinės mazgą.

    Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad taikiniu tapo pirminio distiliavimo įrenginys, nuo kurio prasideda žaliavinės naftos perdirbimas. Šis objektas buvo atakuotas ir anksčiau, todėl epizodas vertinamas kaip tęstinės kampanijos dalis.

    Kaip dronas įveikė gynybą?

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo medžiaga, kurioje matyti bandymas numušti droną rusiška oro gynybos sistema „Pancir“. Vaizdo įraše fiksuojama, kad raketa sprogo visai šalia taikinio, tačiau drono nesunaikino.

    Po kelių akimirkų dronas, sprendžiant iš įrašų ir pranešimų, pasiekė tikslą pramoniniame komplekse. Nepriklausomi OSINT analitikai atkreipė dėmesį, kad tokie atvejai rodo problemas ginantis nuo palyginti lėtai ir žemai skrendančių taikinių.

    Ką reiškia smūgis rafinerijai?

    Kstovo gamykla laikoma viena svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo grandyje, aprūpinančioje degalais ir civilius regionus, ir kariuomenės poreikius. Kai pažeidžiami pirminio distiliavimo įrenginiai, gamyba dažnai tampa ribota net ir tuo atveju, jei kitos linijos fiziškai nenukentėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau smogia energetikos ir perdirbimo infrastruktūrai giliai Rusijos užnugaryje, siekdama mažinti degalų tiekimą ir didinti logistikos kaštus. Rusijos regionų valdžia paprastai patvirtina gaisrus ar incidentus, tačiau nuostolių mastą pateikia fragmentiškai.

    „Pancir“ reputacijos klausimas

    „Pancir“ yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta dengti objektus nuo dronų, sparnuotųjų raketų ir kitų oro taikinių. Vis dėlto pastarojo meto atakų kontekste vis dažniau diskutuojama, ar tokios sistemos efektyvumas atitinka deklaruojamas galimybes, ypač kai atakos vykdomos masiškai ir skirtingais maršrutais.

    Šiuo metu nėra patikimai patvirtintos informacijos apie civilių aukas Kstove. Situacija toliau tikslinama, o gaisro ir žalos mastas priklauso nuo to, kokia įranga realiai buvo pažeista ir kaip greitai pavyko lokalizuoti incidentą.

  • NATO galia Baltijoje auga: Švedija už 3,7 mlrd. eurų perka 4 naujas „Naval Group“ fregatas

    NATO galia Baltijoje auga: Švedija už 3,7 mlrd. eurų perka 4 naujas „Naval Group“ fregatas

    Švedija pasirinko Prancūzijos laivų statytoją „Naval Group“ kaip keturių naujų FDI tipo fregatų tiekėją. Švedijos kariniame jūrų laivyne jos bus vadinamos Luleå klasės laivais, o pirmasis vienetas, pagal dabartinį planą, turėtų būti pristatytas iki 2030 metų.

    Sprendimas pristatytas Stokholme spaudos konferencijoje, surengtoje ant švedų korvetės Visby denio, dalyvaujant ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui ir gynybos ministrui Pålui Jonsonui. Švedijos valdžia akcentavo greitesnį pristatymo grafiką, techninę brandą ir planuojamą oro gynybos architektūrą.

    Sutarties vertė siekia apie 3,7 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių Švedijos karinio jūrų laivyno modernizavimo projektų per pastaruosius dešimtmečius, tiesiogiai susijęs su didėjančiomis saugumo įtampomis Baltijos jūros regione.

    Oro gynyba ir kova su povandeniniais laivais

    Švedija naująsias fregatas planuoja naudoti pakrantės gynybai, didelį dėmesį skiriant oro erdvės ir jūrinių kelių apsaugai. Gynybos ministras Pålas Jonsonas nurodė, kad laivai turėtų turėti stiprią priešlėktuvinę gynybą ir būti pritaikyti šiuolaikinių grėsmių spektrui.

    Skelbiama, kad fregatose numatoma ASTER 30 sistema, skirta ir balistinių raketų perėmimo užduotims, bei CAMM-ER vidutinio nuotolio oro gynyba, orientuota į sparnuotąsias raketas ir orlaivius. Tokia konfigūracija atspindi Europos laivynų tendenciją jūroje turėti mobilią, sluoksniuotą oro gynybą.

    FDI platforma kuriama ir kaip pažangus priešpovandeninės kovos laivas. Baltijos jūroje tai ypač aktualu dėl ribotos akvatorijos, intensyvios civilinės laivybos ir kritinės infrastruktūros, kurią vis dažniau tenka saugoti nuo diversijų ir hibridinių incidentų rizikos.

    Švediški ginklai ir europinė partnerystė

    Švedijos Vyriausybė taip pat siekia, kad fregatose būtų integruota vietos gynybos pramonės įranga. Tarp minimų sistemų yra „Saab“ priešlaivinė ginkluotė RBS 15, radaras G1X ir Trackfire nuotolinė ginklo stotis, taip pat BAE Systems Bofors 57 ir 40 milimetrų pabūklai.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė, kad Švedijos pasirinkimą gali sustiprinti ir platesnis dvišalių sprendimų kontekstas, įskaitant ankstesnius sandorius, susijusius su žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumais. Tai atitinka pastarųjų metų kryptį, kai Europos šalys gynybos pirkimus vis dažniau sieja su ilgalaike pramonine partneryste ir tarpusavio suderinamumu.

    FDI fregatos jau naudojamos Prancūzijos kariniame jūrų laivyne, o jų taip pat yra užsisakiusi Graikija. Laivai projektuojami didelės skaitmenizacijos aplinkoje, kur svarbūs jutiklių sujungimas, duomenų apdorojimas realiu laiku ir greita oro bei povandeninių grėsmių identifikacija.

    Kodėl tai svarbu Baltijai

    Švedijos sprendimas įsigyti keturias naujas fregatas vertinamas kaip dar vienas žingsnis stiprinant atgrasymą Baltijos jūros regione. Didėjant karinio jūrų laivyno pajėgumams, auga ir galimybės prisidėti prie sąjungininkų užduočių, tokių kaip jūrinių komunikacijos linijų apsauga ir kritinės infrastruktūros stebėsena.

    Regiono šalims tai reiškia tankėjančią bendrų pratybų ir suderinamumo darbotvarkę, ypač oro gynybos ir jūrinių jutiklių srityse. Naujos fregatos turėtų tapti vienu iš kertinių Švedijos pajėgumų elementų artėjant kitam dešimtmečiui.

  • Gyventojai sunerimo dėl Shahed virš Rytų Lenkijos: generolas atskleidė, kas iš tiesų skraidė

    Gyventojai sunerimo dėl Shahed virš Rytų Lenkijos: generolas atskleidė, kas iš tiesų skraidė

    Rytų Lenkijos gyventojai pastarosiomis dienomis pranešė matę neįprastai daug karinės aviacijos ir dronų skrydžių. Dalis stebėtojų teigė, kad kai kurie bepiločiai iš išvaizdos priminė Irano „Shahed“ ar Rusijos „Geran“ tipo aparatus, plačiai naudotus kare Ukrainoje.

    Į situaciją reagavo Lenkijos kariuomenės atstovai, pabrėžę, kad regione vyksta suplanuotos oro gynybos pratybos. Pratybose dalyvauja Oro pajėgų ir Sausumos pajėgų padaliniai, o veikla buvo numatyta iki gegužės 20 dienos.

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła patikslino, kad gyventojų pastebėti dronai nėra priešiškos kilmės. Pasak jo, tai nauji Lenkijos sukurti sprendimai, kurie šiuo metu naudojami bandymuose ir mokymuose.

    Kas yra PLArgonia?

    Viešojoje erdvėje šie bepiločiai siejami su projektu PLArgonia, kuris dėl panašios aerodinaminės schemos kartais vadinamas lenkišku „Shahed“. Projektą vysto karinei aviacijai artimos mokslinių tyrimų ir technologijų institucijos, o sistema pirmą kartą plačiau pristatyta 2025 metais parodoje Kielcuose.

    Skelbiama, kad PLArgonia numatyta dviem pagrindiniams vaidmenims: kaip amunicija krūpinti tiksliniam smūgiui ir kaip treniruočių taikinys, imituojantis priešo dronus. Toks dvigubas pritaikymas leidžia vienu metu stiprinti ir smogiamąsias, ir oro gynybos rengimo galimybes.

    Parametrai ir skirtumai nuo „Shahed“

    Remiantis viešai aptariamais duomenimis, PLArgonia korpuso ilgis siekia apie 2,6 metro, sparnų mojis – apie 2,3 metro, o startinė masė – apie 85 kilogramus. Palyginimui, „Shahed“ tipo dronai paprastai yra didesni ir sunkesni, todėl jų skrydžio profilis bei keliamoji galia skiriasi.

    Nurodoma, kad kovinėje konfigūracijoje PLArgonia galėtų gabenti 16–20 kilogramų kovinę galvutę. Variklis turėtų užtikrinti apie 185 kilometrų per valandą kruizinį greitį, o maksimalus nuotolis siejamas su maždaug 900 kilometrų riba, nors realus nuotolis gali mažėti priklausomai nuo apkrovos ir skrydžio sąlygų.

    Pranešimuose taip pat akcentuojama ryšio ir valdymo sprendimų svarba, nes būtent jie gali lemti didesnį taiklumą ir patikimesnį valdymą sudėtingoje aplinkoje. Tai atitinka bendrą šiuolaikinių konfliktų tendenciją, kai bepiločiai tampa ne tik pigesne priemone smūgiui, bet ir oro gynybos sistemų testavimo bei mokymo įrankiu.

    Kodėl tokie skrydžiai kelia įtampą?

    Lenkijoje jautrumą bepiločių skrydžiams didina regiono saugumo situacija ir ankstesni atvejai, kai netoli sienų fiksuotos neaiškios kilmės oro erdvės incidentų interpretacijos. Dronai, vizualiai panašūs į „Shahed“, natūraliai kelia klausimų gyventojams, ypač kai jie pasirodo didesniu intensyvumu.

    Todėl kariuomenės paaiškinimai apie vykdomas pratybas ir naudojamus nacionalinius sprendimus tampa svarbūs ne tik saugumo prasme, bet ir siekiant išvengti dezinformacijos. Tokie mokymai, kai imituojami priešo naudojami profiliai, leidžia geriau parengti oro gynybos pajėgas realistiškoms grėsmėms.

    „Tai yra mūsų, lenkiški sprendimai, naudojami bandymuose ir pratybose, o ne priešiški dronai“, – sakė generolas Wiesławas Kukuła.