CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Japonija parodė naują „Kawasaki“ EC-2 SOJ: dėl išvaizdos jau vadina bjauriausiu pasaulyje

    Japonijoje paviešintos naujo radijo elektroninės kovos lėktuvo „Kawasaki“ EC-2 SOJ (Stand-Off Jammer) nuotraukos akimirksniu sukėlė diskusijas aviacijos bendruomenėje. Neįprasta, masyvi nosies dalis ir papildomi konstrukciniai elementai kai kuriems apžvalgininkams tapo pretekstu lėktuvą praminti vienu „bjauriausių“ karinės aviacijos pavyzdžių.

    Vis dėlto tokia išvaizda nėra dizaino eksperimentas dėl įspūdžio. Kuriant radijo elektroninės kovos platformas prioritetas teikiamas antenų išdėstymui, elektronikos aušinimui ir energijos poreikiams, todėl lėktuvo siluetas dažnai tampa funkcijos, o ne estetikos rezultatu.

    EC-2 SOJ sukurtas remiantis karinio transporto lėktuvo „Kawasaki“ C-2 platforma, tačiau pagal paskirtį tai visiškai kitos klasės orlaivis. Pagrindinė užduotis yra slopinti priešo radarus ir ryšio kanalus, taip mažinant priešlėktuvinės gynybos efektyvumą ir sudarant palankesnes sąlygas kitoms pajėgoms veikti regione.

    Skelbiama, kad lėktuve integruota stambi nosies radiolokacinė ir ryšio sistemų antenų zona, siejama su J/ALQ-5 radijo elektroninės kovos kompleksu, kurį vystė „Toshiba“. Būtent ši dalis labiausiai išskiria EC-2 SOJ iš kitų orlaivių ir paaiškina jo netipines proporcijas.

    Dalis techninių detalių nėra viešinama, tačiau tokios paskirties lėktuvams įprastos kelios kryptys: didelės galios siųstuvai trikdžiams generuoti, papildomos aušinimo sistemos ir įvairūs įspėjimo jutikliai. Praktikoje tai leidžia dirbti iš didesnio atstumo nuo tiesioginės grėsmės zonos ir veikti kaip vadinamasis stand-off slopinimo elementas.

    Japonija radijo elektroninės kovos pajėgumus nuosekliai stiprina jau kelis dešimtmečius, o EC-2 SOJ laikomas ankstesnių bandymų ir prototipų tąsa. Viešai minimi planai rodo, kad į rikiuotę galėtų būti įtraukta mažiausiai keturi tokio tipo orlaiviai, skirti sustiprinti oro pajėgų gebėjimą veikti sudėtingoje elektroninėje aplinkoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikiniuose konfliktuose radijo elektroninė kova tampa ne mažiau svarbi nei kinetiniai ginklai, nes trikdžiai ir apgaulės priemonės tiesiogiai veikia žvalgybą, taikinių nustatymą ir oro gynybos reakcijos laiką. Todėl net ir vizualiai neįprasti sprendimai dažnai yra kompromisas, leidžiantis pasiekti maksimalų efektą ore.

  • JAV išsekino „Patriot“ ir THAAD raketų atsargas: NATO rytiniam flangui – nerimo signalas

    JAV išsekino „Patriot“ ir THAAD raketų atsargas: NATO rytiniam flangui – nerimo signalas

    Jungtinės Valstijos po intensyvių karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose gerokai sumažino svarbiausių oro ir priešraketinės gynybos raketų atsargas. Naujausios analizės rodo, kad labiausiai nukentėjo „Patriot“ perėmėjų ir THAAD kompleksų amunicijos rezervai, o tai kelia papildomų klausimų dėl JAV gebėjimo greitai paremti sąjungininkus.

    Center for Strategic and International Studies vertinimu, JAV sandėliuose gali būti likę mažiau nei 827 „Patriot“ sistemos perėmėjų ir apie 250 THAAD raketų. Palyginimui, prieš konfliktą „Patriot“ modernių variantų atsargos buvo vertinamos maždaug 2 200–2 330 vienetų, o THAAD – apie 452, tad „Patriot“ sumažėjimas siektų daugiau nei 60 proc.

    „Patriot“ sistemos skirtos naikinti lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas, o THAAD yra specializuota priešbalistinė gynyba, veikianti didesniu nuotoliu ir aukštyje. JAV turi ribotą THAAD baterijų skaičių, todėl jų permetimas į vieną regioną neišvengiamai sumažina lankstumą kitose kryptyse.

    Analitikai pabrėžia, kad tokios atsargos tiesiogiai siejasi su NATO atgrasymo patikimumu, ypač rytiniame flange. Jei Rusija ryžtųsi eskalacijai prieš Aljansą, mažesni perėmėjų rezervai gali reikšti sudėtingesnius sprendimus dėl prioritetų, kur ir kiek gynybos priemonių skirti.

    Rizika didėja ir kituose teatruose: JAV strategai vis dažniau vertina, kad didelio intensyvumo konfliktas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione pareikalautų milžiniškų oro gynybos išteklių. Kai atsargos menkos, kariuomenė gali būti priversta keisti taktiką ir leisti mažiau perėmėjų į vieną taikinį, o tai didina tikimybę, kad dalis priešo raketų prasiskverbs.

    „Kai atsargos nukrenta iki tokio lygio, sprendimai tampa nebe apie komfortą, o apie rizikos valdymą ir prioritetų nustatymą“, – teigiama CSIS analizėje.

    Didelę įtampą rinkoje kuria ir tai, kad „Patriot“ sistemas naudoja daug šalių, todėl dalis metinės gamybos nuolat keliauja sąjungininkams. Pastaraisiais metais reikšmingi kiekiai buvo skiriami ir Ukrainai, o tai kartu su naujais konfliktų židiniais dar labiau padidino paklausą.

    JAV planuoja atsargų atkūrimą, tačiau čia veikia gynybos pramonės ciklų realybė: užsakymai, komponentų tiekimas ir gamybos pajėgumų plėtra užtrunka. Skelbiama apie tikslą ateityje ženkliai didinti „Patriot“ raketų PAC-3 MSE gamybą ir plėsti tiekimo grandinę, tačiau net ir optimistiniu scenarijumi pilnas atsargų atstatymas gali užtrukti kelerius metus.

    Situacija primena, kad oro gynybos perėmėjai yra vienas greičiausiai eikvojamų išteklių intensyviuose konfliktuose, o jų gamyba nėra tokia paprasta kaip artilerijos šaudmenų. Europai tai signalas spartinti oro gynybos sprendimus, koordinuoti bendrus pirkimus ir didinti pasirengimą, nes krizės metu svarbus ne tik sistemų skaičius, bet ir realios amunicijos atsargos.

  • Ukrainai smogė dar vienas smūgis: per kovinę misiją prarastas naikintuvas F-16, pilotas išsigelbėjo

    Ukrainai smogė dar vienas smūgis: per kovinę misiją prarastas naikintuvas F-16, pilotas išsigelbėjo

    Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė per kovinę užduotį praradusios ryšį su naikintuvu F-16. Orlaivis, vykdęs oro taikinių perėmimo misiją, nukrito viename fronto ruožų, o pilotas dėl avarinės situacijos katapultavosi.

    Skelbiama, kad pilotas buvo greitai evakuotas ir yra saugus, jis pristatytas į medicinos įstaigą apžiūrai bei diagnostikai. Ukrainos pareigūnai taip pat nurodė, jog civilių aukų ir žalos ant žemės nenustatyta.

    Kas žinoma apie incidentą

    Į įvykio vietą išsiųsti specialistai ir teisėsaugos atstovai, kurie tiria nelaimės aplinkybes. Oficialiai neįvardijama, kas tiksliai lėmė avariją, tačiau pabrėžiama, kad sprendimas katapultuotis buvo priimtas dėl „avarinės situacijos“ borto sistemose.

    Toks informacijos ribojimas karo sąlygomis yra įprastas, nes detalės apie maršrutus, kovinius režimus ar technines problemas gali suteikti žvalgybinės naudos priešininkui. Dėl tos pačios priežasties Ukraina paprastai neskelbia ir tikslaus turimų F-16 skaičiaus.

    F-16 Ukrainoje: tiekimas ir reikšmė

    F-16 Ukraina pradėjo eksploatuoti 2024 metais, o pagrindiniai perdavimo rėmėjai yra Nyderlandai, Danija, Belgija ir Norvegija. Vakarų šalys yra deklaravusios perduosiančios apie 79–85 modernizuotus F-16, daugiausia MLU (Mid-Life Update) standarto F-16AM ir F-16BM versijas.

    Pagal viešus vertinimus, iki 2026 metų pavasario ir ankstyvos vasaros Ukraina galėjo būti gavusi apie 44–56 naikintuvus, o dalis jų tuo metu buvo techninės priežiūros, modernizavimo ar mokymo cikluose. Dėl to realiai kovinėms užduotims paruoštų orlaivių skaičius galėjo svyruoti apie 40–48 vienetus.

    F-16 Ukrainos gynyboje vertinami kaip itin svarbūs oro erdvės apsaugai, ypač perimant sparnuotąsias raketas ir smogiamuosius dronus. Tokio tipo perėmimai reikalauja ne tik paties orlaivio, bet ir suderintos priešlėktuvinės gynybos, radarų, ryšių bei logistikos grandinės.

    Nuostoliai ir tendencijos ore

    Šis incidentas – dar vienas nuostolis nuo F-16 įvedimo į tarnybą, tačiau bendras prarastų orlaivių skaičius išlieka ne iki galo aiškus. Atvirų šaltinių analizėse dažniausiai minėta 3–4 patvirtintos netektys, įskaitant avarijas ir kovinius praradimus 2024–2025 metais.

    Kita vertus, atsargesni 2026 metų pavasario vertinimai rodė galimą didesnį kovinių nuostolių mastą – apie 8–12, tačiau be oficialaus patvirtinimo tokie skaičiai laikomi apytikriais. Naujausias praradimas šią statistiką didina, bet tikslų balansą Ukraina, tikėtina, ir toliau ribos saugumo sumetimais.

    Nors nuostoliai kare neišvengiami, ekspertai pabrėžia, kad F-16 efektyvumas priklauso nuo nuolatinio atsarginių dalių tiekimo, parengtų technikų ir pilotų rotacijos, taip pat nuo integracijos su oro gynybos sistemomis. Kuo intensyvesnės misijos fronto zonoje, tuo didesnę riziką kelia priešo priešlėktuvinė gynyba, elektroninė kova ir techninis nusidėvėjimas.

  • Zelenskis po susitikimo su Trumpu: Ukraina aptarė „Patriot“ raketų gamybos licenciją

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose buvo aptartos galimybės priartėti prie „Patriot“ sistemos perėmėjų raketų gamybos. Pasak Zelenskio, pokalbis apėmė licencijos klausimą ir kelias papildomas idėjas, kurios galėtų sustiprinti Ukrainos oro gynybą.

    Lyderių susitikimas truko apie valandą, o po jo Zelenskis socialiniuose tinkluose padėkojo Jungtinėms Valstijoms už paramą, pabrėždamas gyvybių apsaugos ir taikos siekio svarbą. Jis taip pat perdavė užuojautą dėl JAV respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo mirties, pažymėdamas jo nuoseklią paramą Ukrainai.

    Kas būtų licencijos suteikimas?

    Diskusijos dėl licencijos reikštų, kad Ukraina galėtų gauti teisę gaminti dalį „Patriot“ perėmėjų raketų komponentų ar net surinkti jas vietoje pagal JAV nustatytas technologines ir saugumo sąlygas. Tokia schema paprastai apima griežtą eksporto kontrolę, tiekimo grandinių patikrą ir ribojimus, kas ir kur gali būti gaminama.

    Jei susitarimas judėtų į priekį, tai galėtų sumažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo terminų ir suteikti daugiau lankstumo planuojant oro gynybos atsargas. Kartu tai būtų sudėtingas politinis ir pramoninis sprendimas, nes „Patriot“ perėmėjų gamyba yra jautri gynybos technologijų sritis, kuriai taikomi aukšti sertifikavimo reikalavimai.

    Platesnis kontekstas: ginkluotė ir pramonė

    Pastaraisiais mėnesiais JAV ir sąjungininkai vis dažniau kalba ne tik apie ginkluotės perdavimą, bet ir apie gamybos pajėgumų didinimą Europoje bei karo pramonės kooperaciją su Ukraina. Tai siejama su tuo, kad oro gynybos priemonės, ypač raketos perėmėjai, yra brangios ir gaminamos ribotais kiekiais, o poreikis išlieka didelis.

    Pasak Zelenskio, be licencijos klausimo buvo aptarta ir diplomatija. Jis teigė, kad svarbu atgaivinti diplomatinį procesą, o komandų lygmeniu bus suderintos tolesnės komunikacijos detalės.

    Artimiausi Zelenskio planai Vašingtone

    Ukrainos vadovas taip pat pranešė, kad dalyvaus senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvių ceremonijoje, o vėliau vyks į Kapitolijų. Ten planuojami susitikimai su Kongreso nariais, remiančiais įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai ir Iranui.

    Tokie vizitai Vašingtone paprastai vertinami kaip bandymas išlaikyti politinį dėmesį Ukrainos gynybos poreikiams ir užtikrinti, kad karinė bei finansinė parama būtų tęsiama. „Patriot“ tema šiame kontekste išlieka viena svarbiausių, nes oro gynyba laikoma kritine infrastruktūros ir miestų apsaugos grandimi.

  • DI ginklas „Bullfrog“ kelia audrą: savarankiškai aptinka taikinius, bet kas spaudžia gaiduką?

    DI ginklas „Bullfrog“ kelia audrą: savarankiškai aptinka taikinius, bet kas spaudžia gaiduką?

    Kas yra „Bullfrog“

    JAV bendrovės „Allen Control Systems“ kuriamas „Bullfrog“ – tai mobilus ginkluotos robotikos sprendimas, skirtas aptikti ir sekti grėsmes, pirmiausia mažus dronus. Sistema naudoja dirbtinis intelektas paremtus vaizdo atpažinimo algoritmus ir jutiklius, kurie automatizuoja aptikimo bei sekimo etapą.

    Gamintojas pabrėžia, kad „Bullfrog“ nėra visiškai autonominis mirtinas ginklas: galutinį sprendimą dėl šaudymo turi priimti operatorius. Vis dėlto būtent tai ir kelia daugiausia diskusijų, nes didelė dalis vadinamosios taikinio parinkimo grandinės atliekama automatiškai.

    Kiek kainuoja ir kuo ginkluotas

    Pirminė prototipo kūrimo sutartis siekia apie 5 700 000 eurų. „Bullfrog“ platforma, kaip skelbiama, sveria apie 136 kilogramus ir gali būti komplektuojama su 7,62 mm M240 kulkosvaidžiu.

    Tokioje konfigūracijoje ginklas gali iššauti iki maždaug 850 šūvių per minutę, o sistema pati parengia ginklą šūviui po to, kai aptinka, suklasifikuoja ir seka objektą. Praktinis tikslas – greitai ir pigiai numušti dronus, ypač kai pigūs bepiločiai kelia grėsmę brangiai karinei technikai.

    Kodėl kilo kontroversija

    „Allen Control Systems“ komunikacijoje „Bullfrog“ pristatomas kaip priemonė kovai su dronais, tačiau demonstracinėse medžiagose matyti, kad sistema gali persijungti nuo oro taikinių prie antžeminių. Tai reiškia, kad technologija teoriškai pajėgi identifikuoti ir sekti objektus ant žemės, o tai kelia papildomų etinių ir teisinių klausimų.

    Iki galo neaišku, ar dabartinėse programinės įrangos versijose yra griežti apribojimai, kurie neleistų atpažinti žmonių kaip potencialių taikinių. Ekspertai paprastai pabrėžia, kad net ir palikus žmogui galutinį sprendimą, klaidingos klasifikacijos rizika išlieka, ypač sudėtingomis sąlygomis.

    Kaip JAV ketina naudoti

    Susidomėjimas tokiais sprendimais auga dėl karo Ukrainoje išryškėjusios tendencijos: masiškai naudojami pigūs dronai verčia ieškoti nebrangių, greitai perdislokuojamų priešdroninių priemonių. Gamintojas teigia, kad vieno taikinio sunaikinimo kaina gali būti labai maža, palyginti su tradicinėmis oro gynybos raketomis, kurių panaudojimas dažnai kainuoja dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų.

    „Bullfrog“ yra minimas platesniame JAV priešdroninių sistemų kontekste, įskaitant jūrų pėstininkų planus naudoti sprendimus, susijusius su L-MADIS koncepcija. Taip pat nurodoma, kad sistema gali būti montuojama ant esamų platformų, o ateityje – derinama su kitais ginklais, priklausomai nuo užduoties ir transporto priemonės.

    „Sprendimas panaudoti ginklą vis tiek priklauso žmogui, operatorius turi patvirtinti taikinį ir duoti komandą pradėti ugnį“, – pabrėžia gamintojas.

    Vis dėlto diskusija dėl to, kiek automatizacijos galima leisti mirtinos jėgos taikymo grandinėje, tik aštrėja: kuo daugiau etapų patikima DI, tuo svarbesni tampa testavimo standartai, atsakomybės ribos ir aiškios naudojimo taisyklės. Dėl to tokie projektai kaip „Bullfrog“ vertinami ne tik kaip technologinis šuolis, bet ir kaip naujas išbandymas karo teisės bei etikos normoms.

  • Graikija stato Achilo skydą: už milijardus perka Izraelio oro gynybą ir naują ginkluotę

    Graikija stato Achilo skydą: už milijardus perka Izraelio oro gynybą ir naują ginkluotę

    Graikija pradėjo vieną didžiausių pastarųjų metų savo kariuomenės modernizavimo etapų, kurio ašimi taps naujas oro ir priešraketinės gynybos sprendimas. Atėnai paskelbė apie 4,2 mlrd. eurų vertės paketą, skirtą naujai ginkluotei, o didžiausia dalis – apie 3,1 mlrd. eurų – numatyta Izraelio oro gynybos sistemoms.

    Pagrindinis projekto elementas – daugiasluoksnė gynyba, Graikijoje pristatoma kaip Achilo skydas. Ji turėtų sustiprinti šalies apsaugą nuo raketų, bepiločių orlaivių ir orlaivių atakų, o kartu užpildyti per finansų krizės dešimtmetį susikaupusias spragas gynybos planavime.

    Modernizacija po įšaldyto biudžeto

    Graikijos vyriausybė dar 2025 metais pristatė platesnį planą, kuriame numatytos išlaidos gali siekti apie 25 mlrd. eurų. Tai reikšmingas posūkis po 2009–2018 metų laikotarpio, kai dėl viešųjų finansų krizės gynybos biudžeto galimybės buvo smarkiai apribotos, o dalis atnaujinimų atidėta.

    Pasak Graikijos gynybos ministro Nikoso Dendiaso, šalis „žengia į naują erą“, akcentuodama technologijų ir oro gynybos svarbą. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau prioritetą teikia būtent priešlėktuvinei ir priešdroninei gynybai, ypač išaugus grėsmių spektrui.

    Ką dar perka Atėnai?

    Modernizacijos paketas neapsiriboja vien oro gynyba. Graikija planuoja įsigyti Brazilijoje gaminamus transporto lėktuvus „Embraer“ C-390 „Millennium“, Izraelio bepiločius orlaivius „Heron“, taip pat raketas, skirtas JAV sraigtasparniams „Apache“.

    Toks kompleksiškas pirkinių rinkinys rodo siekį stiprinti ne tik oro erdvės apsaugą, bet ir logistiką, žvalgybą bei greitą pajėgų perkėlimą. Bepiločiai orlaiviai vis dažniau laikomi būtina priemone tiek jūros, tiek sausumos sienų stebėsenai, o transporto aviacijos pajėgumai svarbūs reagavimui krizėse ir sąjungininkų operacijose.

    Regioninė įtampa ir partnerystės

    Atėnų sprendimai turi ir aiškų geopolitinį foną. Graikija siekia geriau apsaugoti salas netoli Turkijos pakrantės, o dvišaliai santykiai su Ankara išlieka įtempti dėl ginčų Rytų Viduržemio jūroje, įskaitant ekonominių zonų ribas ir energetinių išteklių perspektyvas.

    Kartu stiprėja Graikijos, Kipro ir Izraelio bendradarbiavimas saugumo srityje, o gynybos projektai tampa platesnių regioninių susitarimų dalimi. Vis dėlto Graikija nemažina ir europinės krypties: Atėnai tęsia ginkluotės įsigijimus iš Prancūzijos, anksčiau įsigydami „Rafale“ naikintuvus ir „Belharra“ fregatas.

  • Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Netoli Maskvos sudužus Rusijos penktos kartos naikintuvui Su-57, oficiali versija skelbia techninį gedimą, tačiau viešojoje erdvėje plinta ir gerokai skandalingesnės interpretacijos. Rusijos gynybos institucijos nurodė, kad incidentas įvyko pakilimo metu, o pilotas spėjo katapultuotis.

    Avarija fiksuota Maskvos srities Odincovo rajone, netoli Zvenigorodo apylinkių, o orlaivis nukrito negyvenamoje teritorijoje. Nors Rusijos pareiškimuose kurį laiką nebuvo įvardytas konkretus tipas, nepriklausomi Rusijos šaltiniai bei vietos pranešimai siejo įvykį būtent su Su-57.

    Valstybinė linija akcentuoja, kad lėktuvas esą buvo be ginkluotės ir patyrė techninį gedimą, o tyrimas pradėtas dėl skrydžių saugos taisyklių pažeidimo. Vis dėlto dalis prorusiškų karo komentatorių ir telegramo kanalų kėlė klausimą, ar naikintuvo nepaveikė savos oro gynybos veiksmai.

    Ar galėjo suveikti savi?

    Ukrainą remiantys OSINT ir žvalgybos bendruomenės kanalai teigė, kad incidentas galėjo būti susijęs su klaidingu taikinio atpažinimu arba manipuliacijomis oro gynybos grandyje. Tokiose versijose minima, kad Maskvos kryptį saugančios pajėgos, stiprintos dėl tolimųjų dronų grėsmės, galėjo neteisingai identifikuoti tikslą.

    Nepriklausomai patikrinti šių teiginių sudėtinga, nes Rusijos institucijos pateikia ribotą informaciją, o operaciniai duomenys apie oro gynybos darbą paprastai neviešinami. Tačiau karo sąlygomis išauga vadinamosios draugiškos ugnies rizika, ypač kai oro erdvėje vienu metu veikia tiek aviacija, tiek įvairių lygių priešlėktuvinės sistemos.

    Kodėl Su-57 netektis būtų skausminga?

    Su-57 laikomas ambicingiausiu Rusijos naikintuvų projektu, vystomu daugiau nei du dešimtmečius, tačiau serijinė gamyba ir modernizacija juda lėčiau nei skelbta viešai. Dėl sankcijų, tiekimo grandinių ribojimų ir technologinių iššūkių šio tipo orlaivių skaičius, vertinant viešai prieinamus duomenis, išlieka palyginti nedidelis.

    Rusija yra skelbusi planus iki 2028 metų pristatyti 76 vienetus, tačiau analitikai nuolat pabrėžia, kad faktiniai pristatymo tempai priklauso nuo pramonės pajėgumų ir komponentų prieinamumo. Dėl to kiekvienas prarastas Su-57, net jei tai būtų mokymo ar bandymų konfiguracija, turėtų ir simbolinę, ir praktinę kainą.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos smūgiai dronais į karinius objektus Rusijos teritorijoje ir augantis oro grėsmių spektras didina spaudimą Maskvos regiono gynybai. Kuo intensyvesnė gynyba ir kuo daugiau jutiklių bei skirtingų padalinių įtraukiama, tuo svarbesni tampa atpažinimo protokolai, ryšio disciplina ir atsparumas elektroniniams trikdžiams.

  • Ukraina parodė „Shahed“ žudiką: „SPYS“ skrieja iki 600 km/h ir žada keisti oro gynybą

    Ukraina parodė „Shahed“ žudiką: „SPYS“ skrieja iki 600 km/h ir žada keisti oro gynybą

    Ukrainos gynybos technologijų sektorius pristatė naują sprendimą, skirtą kovai su rusiškais „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir jų rusiškomis modifikacijomis „Geran“. Bendrovė „WIY Drones“ pademonstravo perėmimo droną „SPYS“, kurio deklaruojamas greitis siekia iki 600 kilometrų per valandą, o tai reikšmingai keičia kovos su greitėjančiais taikiniais logiką.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos oro gynybai vis dažniau tenka susidurti su problema, kad kai kurios „Geran“ serijos versijos skraido greičiau nei ankstesni „Shahed“ variantai. Kuo didesnis drono greitis, tuo trumpesnis laikas aptikimui, sprendimo priėmimui ir perėmimui, ypač kai atakos vykdomos bangomis ir iš skirtingų krypčių.

    „Kad perėmimas būtų patikimas, mūsų perėmėjas turi turėti aiškią greičio persvarą“, – sakė vieno Ukrainos priešdroninių padalinių vadas, kurio teiginiai cituojami vietos žiniasklaidoje.

    „WIY Drones“ teigimu, „SPYS“ kurtas būtent tam, kad kompensuotų šį atotrūkį ir galėtų vytis ar pasitikti greitesnius taikinius. Gamintojas nurodo, kad aukštas greitis pasiektas derinant optimizuotą aerodinamiką ir Ukrainoje kurtą elektroniką, pritaikytą darbui didelėmis apkrovomis, kai vibracija ir temperatūriniai režimai būna sudėtingesni.

    Skelbiama, kad „SPYS“ kovinė dalis sveria apie 300 gramų, o efektyvus veikimo nuotolis siekia iki 12 kilometrų. Maksimalus skrydžio laikas įvardijamas kaip maždaug penkios minutės, todėl sistema orientuota į greitą reakciją ir trumpą perėmimo misiją, o ne į ilgo budėjimo režimą ore.

    Pirmąją partiją, kurią planuojama perduoti kariuomenei bandymams, sudarys 50 vienetų. Po operacinių testų surinkti duomenys turėtų būti panaudoti konstrukcijai patikslinti, o vėliau būtų pereinama prie oficialios sistemos kodyfikacijos ir platesnio diegimo, jei rezultatai pasitvirtins realiomis kovos sąlygomis.

    Gamintojas akcentuoja ir autonominio taikinių perėmimo kryptį. Teigiama, kad pradinis sprendimas orientuotas į perėmimą susitikimo kursu, kai taikinys ir perėmėjas artėja vienas prie kito, o tai teoriškai leidžia sutrumpinti reakcijos laiką. Kartu vykdomi darbai, kad algoritmai veiksmingiau veiktų ir sudėtingesnėse situacijose, pavyzdžiui, kai taikinys artėja priešinga kryptimi paskutinėje atakos fazėje.

    „WIY Drones“ taip pat nurodo kelis numatomus panaudojimo būdus: startą iš antžeminės paleidimo sistemos, integraciją su didesniais dronais ar orlaiviais kaip nešėjais bei kuriamą rankinį paleidimo sprendimą. Pastarasis būtų aktualus infrastruktūros apsaugai ir mobiliosioms grupėms, kai reikia greitai dislokuoti priemones aplink energetikos, ryšių ar pramonės objektus.

    Ši kryptis atitinka platesnę Ukrainos ir Europos tendenciją sparčiai plėtoti daugiasluoksnę priešdroninę gynybą, kur derinami radarai, pasyvūs jutikliai, elektroninės kovos priemonės ir kinetinis perėmimas. Masinių dronų atakų kontekste vis dažniau ieškoma sprendimų, kurie būtų pakankamai pigūs, greitai gaminami ir lengvai pritaikomi prie besikeičiančių taikinių charakteristikų.

  • Lenkija meta milijonus į lazerį prieš dronus: ką tai reiškia regiono saugumui?

    Lenkija meta milijonus į lazerį prieš dronus: ką tai reiškia regiono saugumui?

    Lenkija pradeda finansuoti projektą ASBL, kuriuo siekiama sukurti kovinį lazerinį ginklą, skirtą greitai neutralizuoti bepiločius orlaivius. Sistema būtų orientuota į karinių objektų ir kritinės infrastruktūros apsaugą, o kuriant ją dalyvaus mokslo ir pramonės konsorciumas.

    Projektą planuojama įgyvendinti konsorciume, kuriam vadovaus Karo technologijos universitetas, bendradarbiaujant su Lenkijos gynybos pramonės grupės įmonėmis, tarp jų ir „PIT-Radwar“. Finansavimas skiriamas pagal programą PERUN, kuri remia naujas technologijas nacionalinio saugumo ir gynybos srityje.

    ASBL projektui skirta 33 070 623 Lenkijos zlotų parama, tai sudaro maždaug 7 700 000 eurų. Tuo metu visa PERUN programa jau apima 29 gynybos projektus, kurių bendra vertė siekia apie 176 000 000 eurų, finansuojamų iš kelių valstybinių institucijų lėšų.

    Kaip turėtų veikti sistema

    Pagrindinis tikslas – sukurti nukreiptos energijos lazerinę sistemą, kuri galėtų per trumpą laiką pažeisti ar sunaikinti droną, pavyzdžiui, perkaitinant konstrukciją ar kritinius komponentus. Tokie sprendimai dažniausiai vertinami kaip papildymas tradicinei oro gynybai, kai naudojama įprasta amunicija.

    Viešai kol kas neatskleista, per kiek laiko sistema turėtų būti sukurta, kokie būtų tiksliniai parametrai ar kokių tipų bepiločiams ji būtų pritaikyta. Tačiau projektas sutampa su platesne Lenkijos kryptimi ieškoti lazerinių sprendimų kariuomenei, įskaitant rinkos konsultacijas dėl skirtingo nuotolio lazerinių ginklų.

    Kodėl lazeriai tampa prioritetu

    Lazeriniai ginklai pasaulyje sulaukia vis daugiau dėmesio dėl augančios dronų grėsmės ir poreikio turėti pigesnį atsaką į masines atakas. Vienas dažniausiai minimų privalumų – potencialiai mažesnė vieno „šūvio“ kaina, nes pagrindinės išlaidos siejamos su energija, aušinimu ir sistemos eksploatacija.

    Kita svarbi aplinkybė – veikimo greitis: lazerio spindulys taikinį pasiekia akimirksniu, todėl teoriškai galima reaguoti į greitai manevruojančius objektus. Vis dėlto praktikoje efektyvumą riboja oro sąlygos, matomumas, dūmai ar dulkės, taip pat būtinybė taikinį išlaikyti spindulyje pakankamai ilgai.

    Regiono kontekstas ir platesnės tendencijos

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja kryptis stiprinti oro gynybą nuo mažų ir pigių bepiločių, kurie tapo itin dažna šiuolaikinių konfliktų priemone. Lazeriai, mikrobangų sistemos ir kiti nukreiptos energijos sprendimai dažnai vertinami kaip vienas iš atsakų, leidžiančių sumažinti brangių raketų naudojimą prieš santykinai nebrangius taikinius.

    Lenkija, investuodama į vietinį mokslą ir gynybos pramonę, siekia ne tik karinio rezultato, bet ir technologinės kompetencijos bei pramoninių pajėgumų augimo. Jei projektas pasiteisins, tai gali sustiprinti šalies pozicijas tiek regioninio saugumo, tiek gynybos technologijų rinkos požiūriu.

  • Lenkija skubiai ieško dronų perėmėjų: ukrainiečiai įspėja, kad rinkoje laimi greičiausi

    Lenkija skubiai ieško dronų perėmėjų: ukrainiečiai įspėja, kad rinkoje laimi greičiausi

    Lenkijos kariuomenė plečia kovos su bepiločiais pajėgumus ir pradėjo atranką sistemoms, skirtoms ore perimti kitus dronus. Liepos 17 dieną Beįgulių ginkluotės sistemų inspektoratas paskelbė kvietimą teikti paraiškas bandymams, o sprendimų kūrėjai dokumentus gali pateikti iki mėnesio pabaigos.

    Viešai skelbiami reikalavimai rodo, kad ieškoma palyginti lengvų ir greitai dislokuojamų sprendimų, kurie tiktų ne tik stacionariai infrastruktūros apsaugai, bet ir mobiliai gynybai. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje, kai oro grėsmių spektras išsiplėtė nuo didesnių smogiamųjų dronų iki mažų komercinių kvadrokopterių, naudojamų žvalgybai ar atakoms.

    Apie Lenkijos paieškas aktyviai komentuoja Ukrainos gynybos srities leidinys Defense Express, pabrėždamas, kad platus reikalavimų laukas gali atverti duris daugeliui gamintojų iš NATO ir Europos Sąjungos. Ukrainiečių vertinimu, būtent karo patirtis Ukrainoje pastūmėjo rinką sparčiai tobulinti antidronines technologijas ir ieškoti sprendimų, kurie veiktų masinių atakų sąlygomis.

    Defense Express taip pat atkreipia dėmesį, kad Lenkijos kariuomenė jau diegia dronų perėmėjų sprendimus, įskaitant „Merops“, kuris siejamas su kuriama antidronine apsaugos architektūra SAN. Tokie sprendimai paprastai projektuojami taip, kad būtų galima greitai išskleisti valdymo postą, starto įrangą ir perėmėjų dronų grupę, o veikimas būtų įmanomas tiek autonomiškai, tiek nuotoliniu būdu.

    Viešojoje erdvėje „Merops“ apibūdinamas kaip sistema, kuri remiasi perėmėjais, skirtais numušti priešiškus bepiločius skrydžio metu, o jų valdymas grindžiamas jutikliais taikiniui aptikti ir sekti. Minima, kad perėmėjų greitis gali siekti iki 280 kilometrų per valandą, o tai svarbu siekiant pasivyti greitesnius taikinius ir veikti trumpame laiko lange.

    Ukrainos analitikų vertinimu, net jei šalyje jau yra bent viena tokia sistema, natūralu testuoti kelias alternatyvas ir pasirinkti geriausiai šiandienos grėsmėms pritaikytą variantą. Praktikoje skirtingi perėmėjai gali būti efektyvūs prieš skirtingas klases: vieni labiau tinka didesniems, lėčiau manevruojantiems dronams, kiti – mažiems kvadrokopteriams, kuriuos aptikti ir neutralizuoti dažnai būna sudėtingiau.

    „Logiška, kad valstybė nori išbandyti įvairias galimybes ir išsirinkti geriausią sprendimą iš to, ką šiandien siūlo rinka“, – sakė Defense Express apžvalgininkai, vertindami Lenkijos paskelbtą atranką.

    Šis procesas signalizuoja apie platesnę kryptį regione: kovai su dronais vis dažniau derinamos kelios priemonės, nuo elektroninės kovos iki fizinio perėmimo ore. Lenkijos bandymų rezultatai gali nulemti, kokios kartos perėmėjai ateityje taps standartine įranga, skirta tiek karinių dalinių, tiek kritinės infrastruktūros apsaugai.