CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Iranas smogė Jordanijai galinga raketa: ekspertai įtaria „Sejjil“, galintį skrieti iki 2 000 km

    Iranas smogė Jordanijai galinga raketa: ekspertai įtaria „Sejjil“, galintį skrieti iki 2 000 km

    Socialiniuose tinkluose ir regiono žiniasklaidoje pasklidus kadruose matomai neįprastai dangaus formacijai virš Jordanijos, gynybos analitikai ėmė svarstyti, kad tai galėjo būti daugiaetapis balistinis vidutinio nuotolio užtaisas. Dažniausiai minima versija – Iranui priskiriama „Sejjil“ raketa, laikoma viena pažangiausių jo arsenale.

    Vertinimai, paremti viešai prieinamais vaizdais ir ankstesniais Irano bandymų duomenimis, rodo, kad „Sejjil“ siejama su kietojo kuro technologija. Kietasis kuras paprastai leidžia greičiau parengti paleidimą ir sutrumpina laiką, kai paleidimo sistema yra pažeidžiama, palyginti su dalimi skystojo kuro sprendimų.

    Kas yra „Sejjil“?

    „Sejjil“ dažniausiai apibūdinama kaip dviejų pakopų balistinė vidutinio nuotolio raketa, kurią Iranas kūrė kaip strategiškai svarbią sistemą. Ji pirmą kartą viešai pristatyta 2008 metais, o nuo tada reguliariai minima Irano pareiškimuose apie atgrasymo priemones ir raketinės programos pažangą.

    Vakarų analitikai „Sejjil“ dažniausiai priskiria maždaug iki 2 000 kilometrų nuotolio klasei, todėl ji patenka į vidutinio nuotolio balistinių raketų kategoriją. Tokia distancija teoriškai leidžia pasiekti platų regioną, o tai keičia gynybos planavimą ir oro gynybos sistemų išdėstymo prioritetus.

    Atviruose šaltiniuose taip pat nurodoma, kad raketa galėtų gabenti kelis šimtus kilogramų ar didesnės masės kovinę galvutę, nors tikslūs pajėgumai viešai nėra patvirtinti. Dalis ekspertų atkreipia dėmesį, kad Irano raketų programa tarptautinėje erdvėje nuolat vertinama ir per galimo branduolinio potencialo prizmę, tačiau konkrečių šio incidento įrodymų tam nėra pateikta.

    Ką žinoma apie smūgio padarinius?

    Apie konkrečius tariamo smūgio padarinius Jordanijoje šiuo metu patikimos, vienareikšmės informacijos trūksta, o oficialūs pranešimai gali vėluoti dėl saugumo ir informacijos tikslinimo. Dėl to dalis vertinimų remiasi netiesioginiais požymiais, tokiais kaip trajektorijos pobūdis ir matomi pėdsakai danguje.

    Jordanija laikoma strategiškai jautria kryptimi, nes šalyje ir jos apylinkėse yra svarbių JAV karinių pajėgų objektų, taip pat logistikos ir oro gynybos infrastruktūros. Regiono eskalacijos sąlygomis bet koks incidentas, susijęs su balistinėmis raketomis, gali turėti poveikį tiek kariniams sprendimams, tiek diplomatijai.

    JAV atsakas ir platesnis kontekstas

    JAV pastaruoju metu viešai deklaruoja siekį mažinti Irano galimybes vykdyti atakas prieš regiono interesus ir tarptautinę laivybą, ypač strategiškai svarbiose vietose. Pranešimuose akcentuojama, kad smūgiai prieš karinę infrastruktūrą gali būti nukreipti į pajėgumų, naudojamų grasinimui laivybai, silpninimą.

    „Mums svarbu apsaugoti kariškius regione ir užtikrinti, kad tarptautinė laivyba galėtų veikti be grasinimų“, – sakė JAV pareigūnų poziciją apibendrinantys komentarai, cituojami tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Tuo pat metu ekspertai pabrėžia, kad balistinių sistemų naudojimas regione didina klaidingo vertinimo riziką, nes tokie ginklai pasižymi trumpu perspėjimo laiku. Dėl to oro gynybos ir žvalgybos sistemos regione paprastai dirba padidinto budrumo režimu, o incidentų interpretavimas viešoje erdvėje gali tapti informacinio karo dalimi.

  • „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ pristatė naują perėmėją PAC-3 ACE, skirtą sistemai „Patriot“. Bendrovė pabrėžia, kad tai turėtų būti gerokai pigesnė alternatyva daliai užduočių, kurias dabar atlieka brangesnės PAC-3 MSE raketos.

    PAC-3 ACE kuriama kaip papildymas esamam „Patriot“ arsenalui ir orientuota į sparčiai augantį oro gynybos poreikį Europoje. Šį poreikį smarkiai padidino karas Ukrainoje, kai oro gynybos sistemos tapo kritiškai svarbios saugant miestus ir infrastruktūrą nuo raketų bei bepiločių atakų.

    Pasak „Lockheed Martin“, naujo perėmėjo vieneto kaina turėtų būti mažesnė nei pusė PAC-3 MSE raketos kainos. Viešai įvardijama PAC-3 MSE kaina siejama su maždaug 3 700 000 eurų už vienetą lygiu, tad PAC-3 ACE siekiama priartinti prie maždaug 1 400 000–1 800 000 eurų už raketą.

    PAC-3 ACE turėtų būti pritaikyta kovai su įvairiomis oro grėsmėmis, įskaitant lėktuvus, dronus, sparnuotąsias raketas ir trumpo bei labai trumpo nuotolio balistines raketas. Idėja paprasta: pigesniu perėmėju naikinti mažiau sudėtingus taikinius, o brangesnes PAC-3 MSE raketas rezervuoti sudėtingesnėms grėsmėms.

    Suderinamumas su „Patriot“ ir IBCS

    Gamintojas teigia, kad PAC-3 ACE naudos tą pačią patikrintą ugnies valdymo architektūrą, kaip ir dabartiniai sprendimai, todėl turėtų būti suderinama su „Patriot“ baterijomis. Taip pat pabrėžiamas suderinamumas su JAV kariuomenės diegiamu integruotu mūšio valdymo tinklu IBCS, kuris skirtas sujungti skirtingus jutiklius ir ginkluotę į vieną bendrą sistemą.

    Toks suderinamumas reikštų praktišką naudą šalims, kurios jau eksploatuoja „Patriot“: mažiau papildomų mokymų, paprastesnė logistika ir greitesnis naujos amunicijos įvedimas. Gynybos planuotojams tai svarbu, nes oro gynybos raketų atsargų atnaujinimas neretai atsiremia ne tik į kainą, bet ir į gamybos tempą.

    Kada gali prasidėti gamyba

    „Lockheed Martin“ akcentuoja, kad sprendimas kuriamas remiantis jau esamomis technologijomis ir programine įranga, todėl kūrimo ciklas turėtų būti trumpesnis. Pagal bendrovės įvardijamą planą, pradinė serijinė gamyba galėtų startuoti maždaug per 36 mėnesius.

    Bendrovė taip pat signalizuoja apie ketinimus bendradarbiauti su pramonės partneriais JAV ir Europoje. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją stiprinti tiekimo grandinių atsparumą, didinti gamybos pajėgumus ir užsitikrinti, kad kritinės amunicijos tiekimas nebūtų stabdomas dėl ribotų komponentų ar gamyklų apkrovimo.

    „Amerikos ir sąjungininkų kariai turi gauti sprendimą, kuris būtų patikrintas mūšyje ir pagrįstas biudžeto prasme. PAC-3 ACE būtent tai ir siūlo, remdamasi išskirtiniais PAC-3 MSE pasiekimais“, – sakė „Lockheed Martin“ padalinio Missiles and Fire Control vadovas Timas Cahillas.

    Kodėl tai aktualu Europai

    „Patriot“ pastaraisiais metais tapo viena paklausiausių oro gynybos sistemų pasaulyje, o jos perėmėjų poreikis didėja dėl intensyvaus naudojimo ir būtinybės kaupti rezervus. Be to, augant dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmei, vis daugiau dėmesio skiriama ekonominiam efektyvumui, kad brangūs perėmėjai nebūtų naudojami ten, kur pakanka pigesnio sprendimo.

    Jei PAC-3 ACE pasieks deklaruojamą kainos ir galimybių balansą, tai galėtų tapti svarbiu įrankiu Europos šalims planuojant ilgesnio laikotarpio oro gynybos atsargas. Galutinis efektas priklausys nuo bandymų rezultatų, gamybos masto ir to, kaip greitai naujos raketos galėtų papildyti jau veikiančias „Patriot“ baterijas.

  • Rusija į Ukrainą paleido rekordą „Cirkon“: per 19 dienų – beveik metinė hipergarsinių raketų norma

    Rusija į Ukrainą paleido rekordą „Cirkon“: per 19 dienų – beveik metinė hipergarsinių raketų norma

    Rekordinis tempas liepą

    2026 metų liepos pradžioje Rusija smarkiai suintensyvino smūgius Ukrainai, vis dažniau panaudodama hipergarsines raketas 3M22 „Cirkon“. Ukrainos institucijų vertinimu, nuo liepos 1 iki 19 dienos buvo paleista 20 tokių raketų.

    Toks skaičius išsiskiria net karo kontekste: tai prilygsta maždaug dviem trečdaliams metinės „Cirkon“ gamybos apimties. Įvairiuose vertinimuose nurodoma, kad 2026 metais realiai galėtų būti pagaminama apie 30 vienetų.

    Smūgiai balistinėmis raketomis

    Lygiagrečiai liepos mėnesį augo ir balistinių raketų panaudojimas. Ukrainos pusės duomenimis, per tą patį laikotarpį iš viso fiksuotos 107 balistinės raketos, tarp jų mažiausiai 60 „Iskander-M“ ir apie 40 raketų, leidžiamų iš S-400 sistemų.

    Naktį iš liepos 19 į 20 dieną vėl fiksuota didesnė ataka, rodanti, kad Rusija spaudimą didina bangomis. Toks modelis dažnai siejamas su siekiu išsekinti oro gynybą ir priversti ją naudoti brangius perėmėjus.

    Ką rodo atsargų skaičiai

    Ukrainos karinės žvalgybos vertinimu, prieš naujausią smūgių seriją Rusija galėjo turėti iki 120 „Cirkon“ raketų atsargų. Ankstesniuose vertinimuose taip pat buvo minimas daugiau nei 120 vienetų rezervas.

    „Iskander-M“ atsargos, pagal ukrainietiškus skaičiavimus, nuo 2025 metų gruodžio laikėsi ties maždaug 200 vienetų riba, o prieš liepos atakas buvo vertinamos kaip viršijančios 100. S-400 raketų atsargos buvo minimos kaip viršijančios 400 vienetų.

    Gamybos ribos ir sankcijų poveikis

    „Cirkon“ siejamas su Rusijos įmone „NPO Mašinostrojenija“, įsikūrusia Reutove netoli Maskvos. Nors kai kuriuose dokumentuose buvo minėtos ambicingesnės sutartys, reali gamybos sparta, vertinama pagal karo meto praktiką ir technologinį sudėtingumą, laikoma gerokai mažesne.

    Šio tipo ginkluotei reikalinga itin sudėtinga gamyba ir specifinės komponentų tiekimo grandinės, todėl poveikį daro ir tarptautinės sankcijos. Dėl to hipergarsinių raketų panaudojimo šuoliai paprastai interpretuojami kaip ženklas, kad naudojamos ne vien naujai pagamintos, bet ir anksčiau sukauptos atsargos.

    3M22 „Cirkon“ siejamas su 8–9 Machų greičiu, o jo nuotolis, priklausomai nuo paleidimo būdo, gali siekti apie 1 000 kilometrų. Viešai skelbiamuose aprašymuose minima, kad raketa gali gabenti ir įprastinę, ir branduolinę kovinę galvutę, o pati sistema naudoja reaktyvinį variklį.

    Nors pradžioje „Cirkon“ buvo projektuojamas kaip priešlaivinė priemonė, kare jis pritaikytas smūgiams į sausumos taikinius. Toks panaudojimas didina riziką miestams ir infrastruktūrai, nes mažesnis reakcijos laikas apsunkina perėmimą.

    Šios raketos gali būti leidžiamos iš 22350 projekto fregatų, tarp jų minimas „Admirol Gorshkov“, taip pat iš pakrantinių kompleksų „Bastion“. Birželio pradžioje buvo fiksuotas atvejis, kai per vieną naktį paleistos aštuonios „Cirkon“ raketos, daugiausia Kijivo kryptimi.

    Ukrainos pusė yra skelbusi ir apie atskiras operacijas, kuriomis siekta mažinti „Bastion“ kompleksų pajėgumus okupuotose teritorijose. Tokie veiksmai laikomi vienu iš nedaugelio būdų sumažinti hipergarsinių smūgių riziką dar prieš paleidimą.

    Liepos šuolis leidžia manyti, kad Rusija vis dažniau remiasi sukauptomis aukštos vertės ginklų atsargomis, o ne vien einamąja gamyba. Kartu tai rodo, kad ilgainiui tokio intensyvumo palaikymas gali tapti ribotas, jei gamyba nepasieks ženkliai didesnių apimčių.

  • Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Per naktinę ataką Rusija į Kyjivą paleido apie 40 įvairaus tipo raketų, pranešė Ukrainos institucijos. Smūgiai sukėlė gaisrus, apgadino gyvenamuosius namus ir infrastruktūrą, o oro pavojaus signalai mieste truko dešimtis minučių.

    Šis išpuolis išsiskyrė tuo, kad vienu metu panaudotos kelios skirtingos ginklų sistemos, kurių paskirtis ir veikimo principai gerokai skiriasi. Tarp jų minimos trumpojo nuotolio balistinės Iskander-M, hipergarsine vadinama „Cirkon“ ir S-400 sistemos raketos, pritaikytos smūgiams į žemės taikinius.

    Kas yra Iskander-M?

    9K720 Iskander-M yra viena svarbiausių Rusijos trumpojo nuotolio raketinių sistemų, dažnai naudojama smūgiams į Ukrainos miestus ir karinės reikšmės objektus. Paleidimo įrenginiai montuojami ant mobilių ratinių platformų, todėl gali greitai keisti poziciją ir taip apsunkinti jų aptikimą.

    Šios sistemos raketų nuotolis įprastai siejamas su maždaug 500 kilometrų riba, o skriejimo greitis gali būti labai didelis. Iskander-M gali gabenti skirtingų tipų kovines galvutes, įskaitant įprastines sprogstamąsias, kasetines, o kai kuriuose šaltiniuose taip pat minima ir potenciali branduolinė paskirtis.

    „Cirkon“ ir hipergarsinio ginklo dilema

    3M22 „Cirkon“ yra gerokai naujesnė konstrukcija, kuri, kaip skelbia Rusija, kurta pirmiausia kovai su laivais, tačiau naudojama ir prieš antžeminius taikinius. Maskva ją vadina hipergarsine ir deklaruoja itin didelį greitį, dėl kurio tokias raketas sudėtingiau perimti.

    Nepriklausomi analitikai atkreipia dėmesį, kad viešai prieinamų duomenų nepakanka vienareikšmiškai patvirtinti visų deklaruojamų techninių savybių ir variklio tipo. Vis dėlto net ir esant alternatyviems paaiškinimams dėl skriejimo profilio, tokia raketa išlieka sudėtingu taikiniu oro gynybai dėl greičio ir manevringumo derinio.

    Kodėl S-400 raketos naudojamos puolimui?

    S-400 „Triumf“ pirmiausia yra priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas, dronus ir dalį balistinių taikinių. Tačiau kare Ukrainoje fiksuojama praktika, kai kai kurios šios sistemos raketos panaudojamos ir smūgiams į žemės objektus.

    Nors tokios raketos nebuvo kuriamos kaip puolamosios, jos gali smogti dideliu greičiu, o jų panaudojimas rodo ir kitą tendenciją: modernūs ginklai vis dažniau taikomi ne pagal pirminę paskirtį. Tai apsunkina gynybos planavimą, nes vieno tipo atakai gali būti pasitelkiamos skirtingos trajektorijos ir skirtingi perėmimo scenarijai.

    Ukrainos oro gynybai tenka spręsti užduotį, kai per trumpą laiką į vieną miestą nukreipiama mišri ataka, derinant skirtingus greičius, skriejimo aukščius ir taikinių tipus. Tokios atakos paprastai siekia išsekinti perėmimo priemonių atsargas ir padidinti tikimybę, kad dalis raketų prasprūs.

  • Prancūzija siunčia galingą smūgį Rusijai: Ukrainą pasieks papildomos SAMP/T sistemos

    Prancūzija siunčia galingą smūgį Rusijai: Ukrainą pasieks papildomos SAMP/T sistemos

    Prancūzija paskelbė, kad Ukrainai perduos dar dvi papildomas oro gynybos sistemas SAMP/T ir paspartins raketų Aster 30 tiekimą. Šie sprendimai priimti po Paryžiuje vykusių konsultacijų dėl Ukrainos priešraketinės gynybos stiprinimo.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Prancūzija įsipareigojo dalį papildomos ginkluotės perduoti dar šiais metais. Kartu Ukraina Paryžiuje planuoja įsigyti ir papildomų oro gynybos priemonių, kurios sustiprintų miestų apsaugą nuo raketų ir dronų.

    SAMP/T: ką gali ši sistema

    SAMP/T, dar žinoma kaip Mamba, yra Prancūzijos ir Italijos sukurta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, vystoma konsorciumo Eurosam. Ji laikoma viena moderniausių europinių platformų, skirtų kovai su įvairaus tipo oro grėsmėmis.

    Ši sistema yra mobili ir gali perimti aerodinaminius taikinius bei kai kurių tipų balistines grėsmes daugiau nei 100 kilometrų nuotoliu. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes kovoti su sparnuotosiomis raketomis, atakos dronais ir taktinėmis balistinėmis raketomis.

    Raketos Aster 30 ir gamybos plėtra

    Kartu su sistemomis svarbiausias elementas yra perėmimo raketų atsargos, todėl Paryžius akcentuoja Aster 30 tiekimo spartinimą. Be pakankamos amunicijos net moderniausios sistemos praranda efektyvumą, ypač intensyvių smūgių laikotarpiais.

    Skelbiama, kad Prancūzija taip pat sieja paramą su platesniu pramoniniu bendradarbiavimu, įskaitant licencinius sprendimus dėl Aster 30 gamybos didinimo. Tai atitinka bendrą Europos kryptį plėsti gynybos pramonės pajėgumus, kad tiekimas būtų stabilesnis ir greitesnis.

    Kodėl oro gynyba tampa kritiška

    Oro gynybos poreikis Ukrainoje išlieka vienas didžiausių, nes Rusija masiškai naudoja dronus ir raketas smūgiams prieš miestus bei energetikos infrastruktūrą. Artėjant žiemos sezonui, tokie smūgiai tradiciškai suaktyvėja, todėl perėmimo priemonių atsargos tampa strateginės.

    Volodymyras Zelenskis anksčiau viešai pabrėžė, kad žiemos metu Ukrainai reikia reikšmingų JAV gamybos „Patriot“ raketų kiekių per mėnesį, kad būtų galima palaikyti patikimą apsaugą. Tai rodo, kad net ir didėjant europinei paramai, Ukrainos oro gynyba remiasi kelių partnerių sistemų deriniu.

  • Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos valstybės kartu su Ukraina paskelbė kurianti koaliciją, skirtą stiprinti priešbalistinių raketų pajėgumus Europoje. Tikslas – vystyti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, kuri, šalių teigimu, būtų skirta atgrasymui ir apsaugai nuo augančių balistinių grėsmių.

    Bendrame pareiškime pabrėžta, kad iniciatyva yra „grynai gynybinė“ ir orientuota į ilgalaikį pajėgumų kūrimą. Prie deklaracijos prisijungė Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

    „Manome, kad Europos apsaugai reikia visuotinio sprendimo – integruotos priešraketinės gynybos architektūros, kuri atgrasytų ir atremtų būsimas raketų grėsmes“, – teigiama bendrame šalių pareiškime.

    Iniciatyva paskelbta Paryžiuje vykstančių Ukrainą remiančių partnerių susitikimų kontekste, kai sąjungininkai aptaria tolesnę karinę paramą, oro gynybos stiprinimą ir didesnį spaudimą Rusijai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad balistinių grėsmių akivaizdoje Europa turi vienu metu saugoti Ukrainą ir tvirtinti kolektyvinį saugumą.

    Susitikimų išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Paryžiuje su E. Macronu aptarė padėtį fronte ir konkrečius Ukrainos poreikius, susijusius su gyventojų apsauga nuo atakų. Ukrainos pusė pabrėžė, kad oro ir priešraketinė gynyba išlieka viena kritinių sričių, kuriose reikia greitesnių sprendimų.

    „Svarbu stiprinti Ukrainą, stiprinti mūsų oro gynybą ir spartinti Europos priešbalistinių pajėgumų plėtrą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Koalicijos idėja remiasi prielaida, kad balistinių raketų grėsmė Europoje didėja, o vien tik nacionalinių sistemų nepakanka: reikia suderintų radarų, ankstyvojo perspėjimo, perėmimo ir valdymo grandžių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį įvairių sistemų sąveikai, atsargų kaupimui ir pramonės pajėgumų plėtrai, kad perėmimo priemonių netrūktų ilgalaikėje perspektyvoje.

    Pasak Prancūzijos prezidento, Europa turi būti pasirengusi ginti savo laisves ir teises, o gynybos planai turi atitikti realias grėsmes. Prieš Prancūzijos nacionalinę šventę jis pabrėžė, kad Europos gynybos stiprinimas reiškia ir technologinį šuolį, ir politinį apsisprendimą veikti išvien.

    „Žinutė pasauliui tokia: taip, taika yra mūsų tikslas. Taip, branginame laisvę ir teises. Ir taip, esame pasirengę jas ginti visada“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Ši koalicija taip pat siejama su platesnėmis sąjungininkų diskusijomis dėl paramos Ukrainai ir saugumo garantijų architektūros Europoje. Skelbiama, kad partnerių formate dalyvaujančių šalių ratas yra platesnis ir toliau plečiasi, o Paryžiuje numatyti susitikimai skirti suderinti politinius sprendimus su konkrečiais gynybos pajėgumų projektais.

  • Ukraina numušė rusų Su-35: kalbama apie slaptą operaciją ir lėktuvo nuolaužų kelią į JAV

    Ukraina numušė rusų Su-35: kalbama apie slaptą operaciją ir lėktuvo nuolaužų kelią į JAV

    Vaizdo įrašas iš katastrofos vietos

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 3-iasis armijos korpusas paviešino drono nufilmuotą medžiagą, kurioje matyti rusų daugiafunkcio naikintuvo Su-35 katastrofos vieta ir degančios nuolaužos. Ukrainos pusė teigia, kad orlaivis buvo numuštas liepos 8 dieną rytų fronte.

    Įraše fiksuojamas orlaivio kritimas, smūgis į žemę ir stambiu planu nufilmuotos liepsnojančios konstrukcijų dalys. Taip pat nurodoma, kad nuolaužos yra teritorijoje, už kurią atsako 3-iasis armijos korpusas.

    Atvirų šaltinių analitikai skelbia, jog katastrofos vieta gali būti maždaug 40 kilometrų nuo fronto linijos. Tokia distancija svarbi todėl, kad nuo jos priklauso, kiek realistiška fiziškai pasiekti nuolaužas ir jas evakuoti, nepatiriant nuostolių.

    Kaip galėjo būti numuštas Su-35

    Ukrainos informacinėje erdvėje ir OSINT bendruomenėje aptariama versija, kad Su-35 galėjo pakliūti į iš anksto parengtą pasalą. Neoficialiai teigiama, jog operacijoje galėjo būti derinamos oro gynybos ir naikintuvų pajėgos.

    Minima, kad taikiniui aptikti galėjo būti naudojama sistema Patriot, o ataką ore galėjo palaikyti ukrainiečių turimi F-16. Šių detalių nepriklausomai patvirtinti neįmanoma, o oficialūs Ukrainos pareiškimai paprastai neatskleidžia taktinių niuansų.

    Toks scenarijus atitiktų pastarųjų mėnesių tendenciją, kai Ukraina siekia priversti Rusijos aviaciją veikti atsargiau ir didinti riziką pilotams. Mišrios taktikos, kai sujungiami oro gynybos radarai, elektroninė kova ir aviacija, laikomos viena efektyviausių priemonių prieš modernius naikintuvus.

    Kodėl nuolaužos gali tapti strateginiu grobiu

    Neoficialiai kalbama, kad Ukraina gali bandyti perimti ir apsaugoti kuo daugiau Su-35 nuolaužų, kad būtų galima ištirti modernius sprendimus. Daugiausia dėmesio paprastai skiriama radarui, avionikai, ryšio bei elektroninės kovos elementams, taip pat ginkluotės integracijos sprendimams.

    „Tokio lygio nuolaužos gali suteikti vertingos informacijos apie Rusijos jutiklius, ryšio architektūrą ir atsparumą trikdymui“, – sakė Vakarų šalių ekspertai, komentuojantys atvirose analizėse.

    Aptariama ir galimybė, kad dalis komponentų vėliau galėtų atsidurti JAV laboratorijose, kur būtų atliekami išsamesni tyrimai. Praktikoje tokios analizės tikslas yra ne sensacijos, o konkretūs techniniai duomenys, padedantys tobulinti aptikimo, trikdymo ir neutralizavimo metodus.

    Su-35, NATO klasifikacijoje dažnai vadinamas Flanker-E, yra viena pažangiausių Rusijos turimų Su-27 šeimos modernizacijų. Šis orlaivis siejamas su galinga jutiklių sistema, modernizuota avionika ir plataus spektro ginkluote, skirta tiek oro, tiek antžeminiams taikiniams.

    Atvirų šaltinių duomenimis, Rusija yra pagaminusi daugiau nei 155 Su-35S vienetus, o eksploatuojamų orlaivių skaičius vertinamas maždaug 140–160 ribose. Nuo plataus masto invazijos pradžios viešai patvirtintų šio tipo netekčių skaičius skiriasi, tačiau kiekvienas prarastas Su-35 Rusijai reiškia brangiai kainuojantį smūgį tiek technikai, tiek parengtų įgulų resursui.

    Šis atvejis taip pat išryškina platesnį karo ore vaizdą, kuriame svarbiausi tampa ne vien pavieniai ginklai, o jų sąveika, duomenų perdavimo greitis ir gebėjimas greitai priimti sprendimus. Jei Ukraina iš tiesų sėkmingai suderino vakarietišką oro gynybą ir naikintuvus, tai būtų reikšmingas signalas apie augančias jos galimybes riboti Rusijos aviacijos veiksmus.

  • Švedija atvėrė kelią Ukrainai smogti Rusijai: „Gripen“ gaus „Meteor“ raketas be apribojimų

    Švedija atvėrė kelią Ukrainai smogti Rusijai: „Gripen“ gaus „Meteor“ raketas be apribojimų

    Švedija pranešė suteikusi Ukrainai leidimą be papildomų apribojimų naudoti ilgojo nuotolio oras–oras raketas „Meteor“, kai šios bus perduotos kartu su naikintuvais JAS 39 „Gripen“. Tai reikštų, kad gynybinėse operacijose Ukraina galėtų atakuoti taikinius ore ir virš Rusijos teritorijos, jei tai būtina smūgiams atremti.

    Švedijos sprendimas siejamas su planuojamu „Gripen“ perdavimu Ukrainai ir ginkluotės paketu, kuriame numatytos „MBDA“ konsorciumo gaminamos „Meteor“ raketos. Viešai skelbta, kad dalis raketų galėtų būti imamos iš Švedijos atsargų, todėl jų perdavimo terminas būtų trumpesnis nei gaminant nuo nulio.

    Kas daro „Meteor“ išskirtinę

    „Meteor“ laikoma viena pažangiausių ilgojo nuotolio oras–oras raketų Europoje. Skirtingai nei dauguma analogų, ji naudoja reaktyvinį tiesiasrautinį variklį, todėl didelį greitį išlaiko didesnę skrydžio dalį ir taikinį gali pasiekti efektyviau dideliu atstumu.

    Raketoje naudojamas aktyvus radaras ir dvipusis duomenų ryšys, leidžiantis skrydžio metu atnaujinti taikinio duomenis. Tokia architektūra ypač svarbi kovojant su manevruojančiais orlaiviais, kai perėmimo langas trumpas, o situacija ore nuolat kinta.

    Kokį poveikį tai gali turėti fronte

    Vienas pagrindinių Ukrainos tikslų ore yra apriboti Rusijos taktinės aviacijos veikimą, ypač orlaivių, kurie iš palyginti saugių atstumų atakuoja valdomomis sklendžiančiomis bombomis. Ilgesnis perėmimo nuotolis potencialiai verčia priešininką laikytis toliau nuo fronto linijos ir mažina smūgių intensyvumą.

    Papildomą reikšmę čia turi ir ankstyvojo perspėjimo bei oro erdvės stebėsenos pajėgumai, nes didelio nuotolio perėmimui kritiškai svarbu laiku aptikti taikinį ir perduoti tikslius duomenis naikintuvams. Švediškos kilmės sprendimai šioje srityje jau minimi kaip galintys sustiprinti Ukrainos situacijos suvokimą ore.

    Kada tai gali tapti realybe

    Pagal viešai aptariamus planus, pirmieji „Gripen“ Ukrainą galėtų pasiekti ne anksčiau kaip 2027 metais, todėl „Meteor“ poveikis būtų labiau vidutinės trukmės perspektyvos veiksnys. Vis dėlto vien politinis signalas, kad ginkluotė nebus apribota tik taikiniais Ukrainos teritorijoje, jau dabar keičia Rusijos planavimo prielaidas.

    Karo ekspertai pabrėžia, kad tokios sistemos efektas priklauso ne tik nuo pačios raketos, bet ir nuo pilotų parengimo, logistikos, techninės priežiūros ir suderinamumo su kitomis oro gynybos bei žvalgybos priemonėmis. Tačiau ilgojo nuotolio oras–oras ginkluotė, integruota su moderniais naikintuvais, gali tapti vienu ryškiausių Ukrainos oro gynybos stiprinimo elementų.

  • Rusija metė į kovą pažangiausią Su-57: dėl Ukrainos dronų priversta keisti taktiką

    Rusija metė į kovą pažangiausią Su-57: dėl Ukrainos dronų priversta keisti taktiką

    Palydoviniai vaizdai ir viešai paskelbta medžiaga rodo, kad Ukrainos ilgojo nuotolio dronai mažiausiai keturis kartus smogė strateginiam „Gazprom Neft“ objektui Omske, daugiau kaip 2 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Remiantis tarptautinės žiniasklaidos ir analitikų vertinimais, po atakų dalis pajėgumų laikinai tapo nepasiekiami, o įmonė buvo priversta stabdyti dalį veiklos.

    Šis smūgis svarbus ne vien dėl ekonominio efekto, bet ir dėl to, ką jis atskleidžia apie Rusijos gynybą. Vis dažniau fiksuojami signalai, kad Maskva, baimindamasi Ukrainos dronų, į jų perėmimą ėmė įtraukti ir moderniausią naikintuvą Su-57, iki šiol daugiausia naudotą mažiau rizikingoms užduotims.

    Kelios dienos prieš Omsko atakas internete pasirodė Su-57 nuotraukos neįprastoje konfigūracijoje, su išorinėse pakabose pritvirtintomis trumpojo nuotolio oras–oras raketomis iš R-73 ir R-74 šeimos bei papildomu konteineriu po vienu iš variklių. Toks komplektas, specialistų vertinimu, labiau primena parengtį medžioti mažus, manevringus taikinius ore, tarp jų kamikadzes dronus ar sparnuotąsias raketas.

    Ekspertų dėmesį patraukė tai, kad ginkluotė buvo kabinama išorėje, nors Su-57 turi vidines ginkluotės dėtuvės. Vienas iš paaiškinimų, aptariamų analitikų bendruomenėje, yra praktinis pasirinkimas naudoti senesnes raketas, kurios ne visada pritaikytos vidiniam nešimui, o modernesnes atsargas pasilikti kitoms misijoms.

    Su-57 laikomas pažangiausiu Rusijos naikintuvu, geriausiai pritaikytu aptikti mažo dydžio oro taikinius. Jam priskiriamas daugiafunkcis AESA tipo radaras N036 su keliomis aktyviomis antenomis, optoelektroninė 101KS sistema ir infraraudonųjų spindulių jutikliai, kurie teoriškai turėtų padėti pastebėti objektus, turinčius mažą radarų atspindžio plotą.

    Manoma, kad papildomas konteineris po fiuzeliažu ar variklio zona gali būti susijęs su 101KS-N šeimos įranga ar jos modifikacijomis, skirtomis taikinių paieškai ir identifikavimui didesniu atstumu. Panašias idėjas taiko ir Vakarų šalys, kai kovai su dronais bei sparnuotosiomis raketomis į pagalbą kviečiami aukštesnės kartos naikintuvai.

    Su-57 įtraukimas į kritinės infrastruktūros gynybą rodo, kad Rusija plečia priemonių spektrą gindama giliame užnugaryje esančius objektus. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuosekliai taikosi į naftos perdirbimo, gynybos pramonės ir karinės logistikos taškus šimtų ar tūkstančių kilometrų atstumu, taip versdama Rusiją skaidyti oro gynybos resursus.

    Didėjant grėsmei, žemyninė oro gynyba turi dengti vis didesnę teritoriją, o tai apsunkina vienodai stiprią apsaugą visiems potencialiems taikiniams. Todėl vis dažniau kalbama apie daugiasluoksnę sistemą, kurioje derinami S-400, „Pancir“, sraigtasparniai kovai su dronais ir, sprendžiant iš naujausių indikacijų, net Su-57.

    Vis dėlto Su-57 parkas laikomas nedidelis, o viešai minimi skaičiai dažniausiai sukasi apie maždaug 20 serijinių orlaivių. Dėl riboto kiekio šie naikintuvai anksčiau dažniau būdavo siejami su smūgiais iš saugesnio nuotolio, vengiant misijų, kuriose rizika prarasti brangią platformą yra didesnė.

    Todėl pats faktas, kad Su-57 vis dažniau siejamas su dronų medžiokle Rusijos gilumoje, interpretuojamas kaip ženklas, jog Ukrainos ilgojo nuotolio smūgiai tapo strategiškai reikšmingu iššūkiu. Karo dinamikoje tai atspindi platesnę tendenciją: pigesnės, masiškai gaminamos priemonės priverčia brangesnes sistemas keisti vaidmenis ir prioritetus.

  • Patriot įviliojo į spąstus: Ukrainos F-16 numušė vieną brangiausių Rusijos Su-35 naikintuvų

    Patriot įviliojo į spąstus: Ukrainos F-16 numušė vieną brangiausių Rusijos Su-35 naikintuvų

    Patvirtintas Su-35 praradimas

    Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė numušusios Rusijos daugiafunkcį naikintuvą Su-35 rytinėje fronto dalyje. Žinutėje socialiniame tinkle X nurodyta, kad incidentas įvyko 2026 metų liepos 8 dieną.

    Rusijos karo tematikos kanalai taip pat pripažino lėktuvo praradimą ir skelbė, kad pilotas spėjo katapultuotis. Nepriklausomo patvirtinimo dėl konkrečios numušimo schemos kol kas nėra, tačiau pats netekties faktas plačiai aptariamas abiejose pusėse.

    Kas žinoma apie operaciją

    Ukrainos pranešime neįvardyta, kokia ginkluote Su-35 buvo numuštas. Rusijos šaltiniuose ir OSINT bendruomenėje skleidžiama versija, kad tai galėjo būti sudėtingesnės pasalos dalis, kurioje dalyvavo keli F-16 ir oro gynybos sistema Patriot.

    Pagal šią neoficialią versiją vienas F-16 imitavo ataką, o kiti dengė ir mėgino išprovokuoti Su-35 priartėti. Teigiama, kad Rusijos naikintuvas, bandydamas perimti taikinį, galėjo patekti į Patriot stebėjimo zoną, o vėliau būti atakuotas iš oro paleista raketa.

    Šiuos teiginius būtina vertinti atsargiai: Ukraina kol kas nepateikė detalių, o nepriklausomi stebėtojai, vertinantys kovinių veiksmų įrašus ir nuolaužų geolokaciją, dar nėra paskelbę galutinės išvados. Patvirtinta tik tai, kad Su-35 prarastas, o pilotas, kaip skelbiama, išgyveno.

    Kodėl Su-35 netektis svarbi

    Su-35S laikomas vienu moderniausių Rusijos naikintuvų, naudojamu oro dominavimo ir perėmimo užduotims. Jis aprūpintas Irbis-E radiolokatoriumi ir traukos vektoriaus varikliais, o toks derinys suteikia pranašumų manevringumo ir aptikimo nuotolio srityse.

    Atvirose ataskaitose dažnai minima, kad vieno Su-35 vertė siekia apie 80 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 74 mln. eurų. Tokios technikos praradimas yra ne tik finansinis smūgis, bet ir papildomas iššūkis Rusijos aviacijai, kuri karo metu patiria nuostolių ir susiduria su gamybos bei remonto apribojimais.

    Šis atvejis taip pat parodo, kokią reikšmę mūšio lauke įgauna integruotas Vakarų sistemų naudojimas, kai oro gynyba, žvalgyba ir naikintuvai veikia vienoje schemoje. Net jei detali pasalos istorija nepasitvirtintų, pati Su-35 netektis išlieka svarbi žinia apie intensyvėjančią kovą ore.