CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Lenkija iki 2030 metų užsakė tūkstančius „Piorun“ raketų: kontraktas už apie 700 000 000 eurų

    Lenkijos gynybos institucijos pasirašė naują vykdomąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketinių sistemų „Piorun“. Kontraktas numato kelių tūkstančių raketų ir kelių šimtų paleidimo įrenginių tiekimą, o pristatymai suplanuoti iki 2030 metų.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, sutarties vertė siekia apie 3 000 000 000 zlotų be mokesčių, tai yra maždaug 700 000 000 eurų. Užsakymas apima ne tik ginkluotę, bet ir mokymo bei logistinės paramos paketą, kurie paprastai sudaro reikšmingą tokių įsigijimų dalį.

    Kas perkama ir kam skirta

    „Piorun“ yra nešiojama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta kovai su sraigtasparniais, lėktuvais ir ypač žemai skrendančiais taikiniais, įskaitant bepiločius orlaivius. Tokios sistemos laikomos vienu greičiausiai įsigyjamų ir mūšyje lanksčiausiai panaudojamų oro gynybos sprendimų, kai reikia stiprinti fronto linijos ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Šiame kontrakte numatomi ne tik patys šaudmenys, bet ir paleidimo komplektai, nuo kurių priklauso realus sistemų panaudojimo mastas kariuomenės vienetuose. Kartu įtraukti mokymai leidžia greičiau parengti papildomus operatorius, o logistinis paketas užtikrina atsarginių dalių, aptarnavimo ir eksploatacijos tęstinumą.

    Gamybos tempai ir pajėgumai

    Gamintojo pusėje pagrindinis vykdytojas yra „Mesko“, priklausanti Lenkijos valstybinei gynybos pramonei, kuri veikia per „Polska Grupa Zbrojeniowa“. Pastaraisiais metais grupė viešai deklaravo smarkiai išaugintus gamybos pajėgumus, siekdama rinkai ir kariuomenei tiekti gerokai daugiau vienetų per metus nei anksčiau.

    Lenkijos gynybos pramonės komunikacijoje akcentuojama, kad pajėgumų didinimas yra ilgalaikės strategijos dalis, susijusi su išaugusiu oro gynybos sistemų poreikiu regione. Praktikoje tai reiškia investicijas į gamybos linijas, tiekimo grandines ir darbuotojų parengimą, kad tiekimai galėtų vykti stabiliai iki 2030 metų.

    Finansavimas ir regioninis užsakymas

    Skelbiama, kad įsigijimui numatoma pasitelkti SAFE mechanizmą, kuris Europos mastu siejamas su gynybos ir saugumo finansavimu palankesnėmis skolinimosi sąlygomis. Toks sprendimas leidžia išdėstyti išlaidas ilgesniam laikotarpiui ir išlaikyti prognozuojamą pirkimų tempą.

    Lygiagrečiai su nacionaliniais užsakymais Lenkija taip pat įgyvendina bendradarbiavimo modelį su kitomis šalimis, kurios planuoja panašius pirkimus. Tai stiprina pramonės užsakymų portfelį ir sudaro prielaidas standartizuoti mokymus bei logistinę paramą kelių valstybių mastu.

  • Europos saugumas vis dažniau remiasi Izraelio gynybos pramone: kur slypi nauja priklausomybė

    Europos saugumas vis dažniau remiasi Izraelio gynybos pramone: kur slypi nauja priklausomybė

    Europos Sąjungai spartinant persiginklavimą ir siekiant didesnio strateginio savarankiškumo, vis daugiau valstybių kritines saugumo grandis patiki Izraelio gynybos pramonei. Ypač tai matyti ten, kur reikia ne tankų ar naikintuvų, o mažiau matomų, tačiau šiuolaikiniame kare lemiamų sprendimų: oro gynybos, jutiklių, ryšių, elektroninės kovos ir kibernetinio saugumo.

    Ryškiausias pastarojo meto pavyzdys – Graikijos sprendimas įsigyti Izraelio technologijų paketą, skirtą apsaugai nuo raketų, orlaivių ir dronų. Sandoris, vertinamas maždaug 3 000 000 000 eurų, tapo vienu didžiausių gynybos eksporto susitarimų abiejų šalių istorijoje ir atspindi platesnę tendenciją Europoje.

    Technologinis pranašumas ir greitis

    Izraelio patrauklumas Europos pirkėjams dažniausiai aiškinamas greitu pristatymu ir praktikoje patikrintomis technologijomis. Izraelio gynybos sektoriuje glaudžiai susiję kariuomenė, mokslas ir privatus verslas, o patirtis iš realių operacijų greitai virsta komerciniais produktais.

    Toks modelis stiprina ir talentų srautą: nemaža dalis inžinierių karjerą pradeda elitiniuose žvalgybos, kibernetiniuose ar technologiniuose padaliniuose, o vėliau pereina į gynybos bendroves ar kuria startuolius. Dėl to Europai, kuri siekia greitai užpildyti pajėgumų spragas, Izraelis tampa patogiu sprendimu.

    Viešieji pirkimai ir priklausomybės rizika

    Kita medalio pusė – vis didesnė priklausomybės rizika. Dalis sandorių sudaromi tiesiogiai, be konkurso, o tai, ekspertų teigimu, gali ilgainiui užrakinti pirkėją prie vieno tiekėjo: sistemų priežiūra, atnaujinimai ir papildomi moduliai dažnai būna įmanomi tik su pradiniu gamintoju.

    ES pirkimų logika konkurenciją laiko numatytąja taisykle net gynybos ir saugumo srityse, o išimtys leidžiamos tik siaurais atvejais, pavyzdžiui, kai egzistuoja aiškus techninis išskirtinumas arba būtinybė dėl nacionalinio saugumo. Vis dėlto praktikoje, didėjant skubai ir grėsmėms, šalys vis dažniau renkasi trumpesnį kelią.

    Politinis fonas nesustabdo sandorių

    Auganti priklausomybė ryškėja tuo metu, kai politiniai ES ir Izraelio santykiai dėl karų Gazos Ruože ir regione išlieka įtempti. Kritikai įspėja, kad deklaruojamas Europos suvereniteto stiprinimas gali virsti vienos priklausomybės pakeitimu kita, o tai mažintų ES valstybių manevro laisvę užsienio politikos klausimais.

    Izraelio atstovai pabrėžia, kad dvišalis bendradarbiavimas su ES šalimis išlieka intensyvus, net jei politiniame lygmenyje netrūksta nesutarimų.

    „Žiūrint į mūsų santykius su ES, taip, yra iššūkių. Tačiau dvišaliame lygmenyje su ES valstybėmis narėmis konstruktyvus, praktinis bendradarbiavimas yra intensyvus ir klestintis“, – sakė Izraelio ambasadorius ES Avi Nir-Feldklein.

    Kai kurios valstybės bando mažinti ilgalaikę riziką, derėdamosi dėl didesnės kontrolės: pavyzdžiui, siekia prieigos prie išeities kodo ar platesnių teisių techninei priežiūrai, kad galėtų savarankiškai modernizuoti sistemas. Vis dėlto bendra kryptis aiški: Europai bandant užlopyti spragas oro gynyboje ir kibernetinėje erdvėje, Izraelio sprendimai tampa vis svarbesne žemyno saugumo architektūros dalimi.

    Klausimas, kuris lieka atviras, – ar šis pragmatiškas pasirinkimas padės greičiau sustiprinti gynybą, ar ilgainiui sukurs naują strateginę priklausomybę, kurią vėliau bus sunku ir brangu mažinti.

  • Slapta šalis įsigijo JAV lazerį dronams naikinti: „AeroVironment“ sandoris kelia klausimų

    Slapta šalis įsigijo JAV lazerį dronams naikinti: „AeroVironment“ sandoris kelia klausimų

    JAV gynybos technologijų bendrovė „AeroVironment“ pranešė gavusi pirmąjį užsakymą iš užsienio dėl lazerinės sistemos, skirtos kovai su dronais. Pirkėjas neatskleidžiamas, tačiau sandoris rodo augantį susidomėjimą kryptingos energijos ginklais, kurie laikomi vienu efektyviausių atsakų į masines pigių bepiločių atakas.

    Užsakyme numatytas LOCUST sistemų tiekimas, logistinis palaikymas ir mokymai. Bendrovė šią žinią paskelbė netrukus po to, kai JAV kariuomenė jai skyrė didelės vertės kontraktą aukštos galios lazeriniams sprendimams, o tai didina tikimybę, kad technologija bus sparčiai diegiama ir eksportuojama sąjungininkams.

    Kas yra LOCUST ir kuo jis išskirtinis

    LOCUST – tai maždaug 20–30 kilovatų galios lazerinės ginkluotės sistema, kurta pagal AMP-HEL programą, orientuotą į daugiafunkcius didelės energijos lazerių prototipus. Tokios sistemos projektuojamos pirmiausia labai trumpo nuotolio oro gynybos užduotims, kai reikia greitai reaguoti į mažus, manevringus taikinius.

    Gamintojo teigimu, LOCUST gali būti integruojama į skirtingas platformas, įskaitant sausumos transporto priemones. Praktinis privalumas – santykis tarp efekto ir kaštų: lazeriui svarbiausia nuolatinis energijos tiekimas, o ne brangūs perimantys šaudmenys, todėl vieno „šūvio“ savikaina gali būti labai maža.

    Išbandymai ir realūs scenarijai

    „AeroVironment“ anksčiau nurodė, kad LOCUST prototipai buvo perduoti JAV kariuomenei bandymams ant transporto priemonių. Taip pat skelbta apie testus jūroje ir panaudojimą saugumo užduotyse, kai reikia saugoti jautrius objektus nuo dronų, veikiančių mažame aukštyje.

    Tokių bandymų prasmė paprasta: bepiločių grėsmė keičiasi greičiau nei tradicinės oro gynybos pajėgumų plėtra. Dronai dažnai yra pigūs, jų gali būti daug, jie gali veikti būriais, todėl gynybai reikalingi sprendimai, galintys ilgai veikti, kol yra energijos ir aušinimo resursų.

    Kodėl lazeriai vis dažniau minimi kalbant apie dronų karą

    Aukštos energijos lazeriai laikomi vienu perspektyviausių būdų neutralizuoti pigius oro taikinius, nes leidžia sumažinti perėmimo kainą ir greitai „perjungti“ ugnį tarp kelių grėsmių. Tokie ginklai ypač patrauklūs tada, kai priešas naudoja masę – daug nedidelių taikinių, kuriuos tradicinėmis raketomis naikinti būtų per brangu.

    Vis dėlto lazerinė ginkluotė turi ir apribojimų: veikimą gali riboti oro sąlygos, dūmai, dulkės, taip pat reikalingas stabilus energijos tiekimas ir efektyvus aušinimas. Dėl to dauguma šalių lazerius vertina kaip vieną iš sluoksniuotos oro gynybos elementų, kuris papildo elektroninę kovą, kinetinius perėmėjus ir trukdymo priemones.

    JAV lygiagrečiai vysto ir kitus kryptingos energijos sprendimus, įskaitant didesnės galios sistemas, kurios teoriškai gali efektyviau veikti didesniais atstumais ar prieš atsparesnius taikinius. Eksportinis LOCUST sandoris rodo, kad dalis valstybių siekia kuo greičiau gauti priemonių, galinčių uždaryti spragas labai trumpo nuotolio oro gynyboje.

  • Ukraina ruošia balistinę naujovę: „Fire Point“ raketos gali pasiekti Rusijos taikinius

    Ukraina ruošia balistinę naujovę: „Fire Point“ raketos gali pasiekti Rusijos taikinius

    Ukrainos gynybos pramonės bendrovė „Fire Point“ pranešė, kad jos kuriama taktinė balistinė raketa artimiausiomis savaitėmis gali būti panaudota smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Tai reikšmingas posūkis, nes kalbama apie Ukrainoje sukurtą ir pagamintą ginklą, o ne sąjungininkų tiekiamą sistemą.

    Apie tai viešai kalbėta gynybos technologijų konferencijoje, kur bendrovės vadovė Iryna Terech teigė, kad projektas priartėjo prie realių bandymų karo sąlygomis. Tokia fazė paprastai reiškia ne tik techninį patikrinimą, bet ir praktinį tinkamumo įvertinimą, kuris vėliau naudojamas oficialiam įtraukimui į ginkluotės sąrašus.

    FP-7: bandymai pereina į kovinę fazę

    Pasak bendrovės, raketos bandymai vykdomi etapais: nuo antžeminių ir laboratorinių patikrų iki skrydžio bandymų, o galiausiai pereinama prie panaudojimo realiomis karo sąlygomis. Ši paskutinė dalis paprastai laikoma kritine, nes tik ji parodo, kaip veikia navigacija, ryšiai ir pataikymo tikslumas esant aktyviai oro gynybai bei trikdymui.

    „Tikimės, kad ji bus parengta naudojimui labai greitai. Kalbame apie savaites, o ne mėnesius“, – sakė Iryna Terech.

    Skelbiama, kad FP-7 nuotolis siekia iki maždaug 200 kilometrų, kovinės galvutės masė gali būti iki 150 kilogramų, o maksimalus greitis – apie 5 400 kilometrų per valandą. Nurodoma, kad deklaruojamas taiklumas yra maždaug 14 metrų, o skrydis gali trukti iki 4 minučių, raketą leidžiant iš antžeminės platformos.

    „Fire Point“ FP-7 pristato kaip pigesnę alternatyvą tolimojo nuotolio tikslių smūgių priemonėms, skirtą atakuoti operacinio užnugario objektus. Tarp tipinių taikinių įvardijami amunicijos sandėliai, logistikos mazgai, aerodromai ir vadavietės.

    FP-9: didesnis nuotolis ir sudėtingesni bandymai

    Lygiagrečiai vystoma ir gerokai didesnė balistinė raketa FP-9, kurios deklaruojamas nuotolis – iki 855 kilometrų. Skelbiama, kad jos kovinė galvutė gali siekti iki 800 kilogramų, greitis – iki 7 000 kilometrų per valandą, o taiklumas – apie 20 metrų.

    Toks nuotolis teoriškai apimtų ir Maskvą, esančią maždaug 800 kilometrų nuo Ukrainos šiaurės rytinės sienos. Tačiau bandymai su tokio tipo balistinėmis sistemomis yra sudėtingesni, nes yra minimalus balistinio skrydžio atstumas, po kurio skrydžio jau nebeįmanoma saugiai nutraukti programiniu būdu.

    Dėl to bandymų organizavimas ribotoje teritorijoje tampa rizikingas, o perėjimas į karinę bandymų fazę gali sutapti su realiais smūgiais į priešo taikinius. Anksčiau bendrovės atstovai yra užsiminę, kad grafiką veikė techniniai ir organizaciniai veiksniai, o terminai jau buvo slinkę.

    Ką keičia balistika šiame kare

    Balistinės raketos nuo sparnuotųjų raketų ar bepiločių skiriasi skrydžio profiliu: jos staigiai kyla ir į taikinį leidžiasi dideliu galutiniu greičiu. Dėl to perėmimas dažnai tampa sudėtingesnis, ypač kai oro gynybos sistemos patiria apkrovą ir turi ribotą perėmimo priemonių kiekį.

    Ukrainai plečiant vietinę gynybos gamybą, didesnį vaidmenį ima vaidinti kompleksinis arsenalas: nuo smogiamųjų dronų iki sparnuotųjų ir balistinių raketų. Toks derinys leidžia planuoti mišrias atakas, kai skirtingos priemonės vienu metu verčia oro gynybą skaidyti resursus ir apsunkina taikinių apsaugą.

    Tuo pat metu Rusijoje stiprėja civilinės saugos ir infrastruktūros apsaugos temos: viešojoje erdvėje vis dažniau aptariamas senų slėptuvių atnaujinimas ir naujų įrengimas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai ilgėjant karo trukmei didesnė rizika vertinama ne tik fronto zonoje, bet ir užnugaryje.

  • JAV per vieną naktį paleido 60 „Patriot“ raketų: kodėl tai bloga žinia Europai

    JAV per vieną naktį paleido 60 „Patriot“ raketų: kodėl tai bloga žinia Europai

    Rugsėjo 8–9 dieną JAV oro gynyba virš Jordanijos panaudojo daugiau nei 60 „Patriot“ sistemos perėmimo raketų, siekdama sustabdyti į amerikiečių objektą nukreiptą Irano raketų ataką. Smūgis buvo siejamas su Muwaffaq Salti oro uostu, dar vadinamu Al-Azraq, kur dislokuojami JAV kariai ir technika.

    Jordanijos ginkluotosios pajėgos skelbė, kad oro gynyba perėmė 18 iš 20 balistinių raketų, o dvi nukrito negyvenamose teritorijose. JAV pareigūnai žalos mastą įvardijo kaip minimalų ir teigė, kad JAV personalas per incidentą nežuvo.

    Internete išplitę vaizdo įrašai iš naktinio dangaus virš Jordanijos rodo intensyvų perėmimų tempą, būdingą masinei atakai. Tokie epizodai ekspertams yra signalas, kaip greitai šiuolaikinė oro gynyba gali sudeginti brangias atsargas net ir vienos nakties metu.

    Milžiniška kaina ir ribotos atsargos

    Viena moderni „Patriot“ perėmimo raketa PAC-3 MSE tarptautinėje rinkoje dažnai vertinama maždaug 4 mln. JAV dolerių, tai yra apie 3,7 mln. eurų. Jei paleista per 60 raketų, vienos nakties sąskaita gali siekti apie 220 mln. eurų ar daugiau, priklausomai nuo naudotos modifikacijos ir realios įsigijimo kainos.

    Dar svarbiau ne vien kaina, o gamybos tempai ir sandėlių lygis. Analitiniai centrai, vertinantys Vakarų oro gynybos pajėgumus, pastaraisiais metais nuosekliai pabrėžia, kad tokios aukštos klasės raketos atstatomos lėčiau, nei jos sunaudojamos per intensyvius konfliktus.

    Dėl to Pentagonas didina užsakymus ir plečia gamybos apimtis, tačiau pramonės pajėgumų didinimas paprastai trunka metus. Oro gynybos raketų gamyboje kliūtimi tampa tiek komponentų tiekimo grandinės, tiek sudėtinga kokybės kontrolė, tiek ribotas sertifikuotų gamybos linijų skaičius.

    Kodėl tai svarbu Europai ir Ukrainai

    Europos šalys pastaraisiais metais sparčiai stiprina oro ir priešraketinę gynybą, tačiau „Patriot“ sistemos išlieka ribotas ir brangus išteklius. Kuo daugiau raketų sunaudojama Artimuosiuose Rytuose, tuo didesnė konkurencija dėl tų pačių gamybos partijų, kurios reikalingos ir Europos gynybai, ir paramai Ukrainai.

    Ukraina ne kartą viešai akcentavo, kad „Patriot“ raketos yra kritiškai svarbios atremiant balistines atakas, o atsargų trūkumas tiesiogiai didina riziką infrastruktūrai ir civiliams. Net ir santykinai ramesniais laikotarpiais perėmimo raketų poreikis išlieka didelis, o masinių smūgių metu jis gali šoktelėti kelis kartus.

    Ši situacija kuria nemalonią dilemą sąjungininkams: vienu metu reikia dengti JAV objektus regione, remti Ukrainos miestų gynybą ir tuo pačiu atkurti Europos atsargas. Kiekviena intensyvi naktis, kai paleidžiamos dešimtys perėmėjų, primena, kad oro gynyba nėra nei pigi, nei begalinė, o jos atstatymas dažnai trunka ilgiau nei užtrunka viena ataka.

  • Slovakija perka dar 4 F-16 už 390 mln. eurų: kuo tai svarbu NATO oro policijai Baltijos šalyse

    Sprendimas: dar keturi F-16

    Slovakijos vyriausybė pritarė papildomų keturių JAV gamybos naikintuvų F-16 Block 70 įsigijimui su susijusia įranga. Bendra sandorio vertė siekia apie 390 mln. eurų, o pristatymą planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Papildomas pirkimas papildo ankstesnį Slovakijos užsakymą: 2018 metais šalis buvo užsakiusi 14 tokių orlaivių. Gynybos ministerija sprendimą sieja su pasikeitusia saugumo situacija Europoje ir poreikiu stiprinti oro erdvės kontrolės pajėgumus.

    Kiek F-16 Slovakija jau turi

    Iš 14 užsakytų F-16 Block 70 dešimt jau yra pristatyti Slovakijai. Dar keturi naikintuvai kol kas naudojami Jungtinėse Valstijose slovakų pilotų mokymams, tačiau planuojama, kad jie į Slovakiją bus pargabenti iki 2028 metų pabaigos.

    Slovakija šiais lėktuvais siekia atkurti pilnavertę oro gynybą po to, kai atsisakė sovietinių laikų MiG-29. Po 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą šie orlaiviai buvo išimti iš rikiuotės, o vėliau perduoti Kyjivui.

    Kada Slovakija gali prisidėti prie NATO misijų

    Laikotarpiu, kai Slovakija neturėjo pakankamų nacionalinių pajėgumų oro erdvei saugoti, jai padėjo sąjungininkai, tarp jų Lenkija, Čekija ir Vengrija. Slovakijos gynybos institucijos teigia, kad atsakomybę už savo oro erdvę šalies karinės oro pajėgos turėtų perimti iki kitų metų pabaigos.

    Slovakijos gynybos ministras Robertas Kaliňákas anksčiau yra nurodęs, kad iki 2027 metų pabaigos Slovakijos naikintuvai galėtų įsitraukti į NATO Air Policing misiją Baltijos šalyse. Tokie planai reikštų, kad Slovakija iš gavėjos, kuriai reikia sąjungininkų pagalbos, palaipsniui virsta valstybe, galinčia prisidėti prie kolektyvinės oro gynybos regione.

  • ES ir Izraelis artina ryšius: dėmesys oro gynybai, kosmosui ir DI, keičiantis saugumo situacijai

    ES ir Izraelis artina ryšius: dėmesys oro gynybai, kosmosui ir DI, keičiantis saugumo situacijai

    Europos Sąjunga ieško būdų greičiau sustiprinti oro gynybos ir kosmoso pajėgumus, o vienu svarbiausių partnerių vis dažniau įvardijamas Izraelis. Briuselyje šią savaitę vykę susitikimai rodo, kad bendradarbiavimas gali apimti ir gynybai, ir civilinėms reikmėms pritaikomas technologijas.

    Izraelio kosmoso agentūros vadovė Shimrit Maman Briuselyje susitiko su Europos Komisijos nare Ekaterina Zaharieva, atsakinga už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pokalbiuose akcentuotos sritys, kurios tampa kritiškai svarbios šiuolaikiniam saugumui, įskaitant DI, robotiką ir pažangią palydovinę žvalgybą.

    Kas stumia ES ieškoti partnerių?

    ES institucijos vis dažniau pabrėžia, kad kosmoso infrastruktūra ir oro gynyba yra ne tik karinės, bet ir ekonominės atsparos klausimas. Palydovai reikalingi ryšiams, navigacijai, stebėsenai, o jų pažeidžiamumas didėja dėl augančios įtampos ir karinių pajėgumų plėtros.

    Izraelio pusė atkreipia dėmesį, kad kosmoso militarizacija jau vyksta, net jei visuomenė to ne visuomet pastebi. Todėl, anot pašnekovų, vienai valstybei ar net regionui tampa sunkiau savarankiškai kurti visą technologinę grandinę nuo ankstyvojo perspėjimo iki duomenų analizės.

    Ankstyvasis perspėjimas ir daugiasluoksnė gynyba

    Vienas dažniausiai minimų bendradarbiavimo taškų yra ankstyvojo perspėjimo sistemos, skirtos laiku informuoti gyventojus apie grėsmes. Tokios sistemos remiasi jutiklių tinklais, ryšio kanalais ir automatizuotu sprendimų priėmimu, kad perspėjimai pasiektų žmones per kelias sekundes ar minutes.

    „Vienas dalykų, prie kurių dirbame, yra ankstyvojo perspėjimo sistemos. Svarbu, kaip įspėjimai pasiekia civilius ir kaip tai mažina aukų skaičių“, – sakė Shimrit Maman.

    Pastaruoju metu ES šalyse vis daugiau diskutuojama apie daugiasluoksnį oro gynybos modelį, apimantį dronų, raketų ir orlaivių grėsmes. Kartu su tuo auga poreikis sujungti oro gynybos sprendimus su kosmoso duomenimis, vaizdinimu ir modeliavimu, kur DI gali padėti greičiau apdoroti informaciją ir įvertinti rizikas.

    Pramonės sandoriai ir politiniai ribojimai

    Gynybos pramonės lygmeniu Europoje matyti konkretūs žingsniai: Izraelio bendrovė Rafael Advanced Defense Systems patvirtino, kad Vokietijoje atidarys gamyklą, susijusią su „Iron Dome“ oro gynybos sistemos gamyba. Tuo pat metu Graikija sudarė maždaug 3 000 000 000 eurų vertės susitarimą su Izraelio gynybos institucijomis dėl naujo daugiasluoksnio oro gynybos tinklo.

    Vis dėlto bendradarbiavimą lydi ir politinės įtampos, ypač dėl karo Gazos Ruože ir su tuo susijusių debatų ES viduje. Dalis valstybių anksčiau buvo atsargesnės dėl jautrių technologijų priklausomybės, tačiau didėjanti konkurencija su kitomis pasaulio galybėmis ir saugumo rizikos skatina pragmatiškiau vertinti tiekimą ir partnerystes.

    Platesniame kontekste ES siekis stiprinti oro gynybą ir kosmoso politiką tampa strateginiu klausimu, kur sprendimai gali būti priimami greičiau nei įprasta. Artimiausiais mėnesiais tikėtina daugiau diskusijų dėl finansavimo, technologinių standartų ir to, kaip subalansuoti saugumo interesus su politiniais įsipareigojimais.

  • Ukraina perka 1 000 „Patriot“ raketų: ES rado 3,2 mlrd. eurų išimtį, bet laikas spaudžia

    Ukraina perka 1 000 „Patriot“ raketų: ES rado 3,2 mlrd. eurų išimtį, bet laikas spaudžia

    Ukraina skubiai ieško papildomų raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“, nes pastarųjų mėnesių Rusijos raketų atakos parodė, kad modernių perėmėjų atsargos senka greičiau, nei spėja atkeliauti naujos siuntos. Kijevas įspėja, kad artėjant žiemai smūgių intensyvumas gali augti, o prioritetu tampa sostinės ir energetikos infrastruktūros apsauga.

    Per Ukrainos gynėjų rėmėjų susitikimą Ramšteino formatu Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad su partneriais rengiami kontraktai maždaug 1 000 raketų „Patriot“ sistemoms. Šie pirkimai, pasak jo, turi sustiprinti priešraketinę gynybą nuo balistinių ir sparnuotųjų raketų, kurios šiuo metu kelia didžiausią grėsmę didmiesčiams.

    Didžioji dalis užsakytų raketų Ukrainą pasieks tik vėlesniais metais, todėl Kijevas prašo sąjungininkų nedelsiant perduoti apie 300 raketų iš esamų sandėlių. Ukraina siūlo keitimą ateityje grąžinant naujesnes raketas, kai tik bus įgyvendintos dabar pasirašomos sutartys.

    ES leido išimtį finansavimui

    Europos Sąjunga sutiko su išimtimi, leidžiančia dalį bendro paramos mechanizmo lėšų skirti „Patriot“ raketoms, kurios perkamos Jungtinėse Valstijose. Numatyta, kad šiam tikslui gali būti panaudota apie 3,2 milijardo eurų, nors įprastai akcentuojami pirkimai iš Europos ar Ukrainos gamintojų.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad sprendimas stiprina Ukrainos gebėjimą ginti dangų nuo Rusijos smūgių, o NATO generalinis sekretorius Markas Rutte akcentavo, kad oro gynyba išlieka kritiškiausia Ukrainos poreikių dalis. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama būtent balistinių raketų perėmimui, nes joms neutralizuoti reikia aukščiausios klasės sistemų.

    Vokietija žada papildomas PAC-2

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pranešė, kad Berlynas skubiai perduos Ukrainai papildomų senesnės kartos PAC-2 raketų iš Bundesvero atsargų. Jis taip pat paragino kitas valstybes peržiūrėti savo sandėlius ir įvertinti, ką galima perduoti nedelsiant, kol nauja gamyba dar nepasiekia reikiamo tempo.

    Ši situacija atskleidžia platesnę problemą: „Patriot“ raketų gamyba pasaulyje yra ribota, o paklausą didina ne tik parama Ukrainai, bet ir sąjungininkų poreikis atkurti savo atsargas. Dėl to net ir patvirtintas finansavimas negarantuoja greitų pristatymų, jei gamintojų eilė išlieka ilga.

    Dronai ir kiti poreikiai

    Ukraina kartu nurodo ir kitus kritinius oro gynybos bei mūšio lauko poreikius: oro–oro raketas sparnuotosioms raketoms naikinti, trumpojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir didesnį finansavimą dronams. Ukrainos vertinimu, šiuolaikiniame kare bepilotės sistemos tampa lemiamu veiksniu, o sprendimus dėl finansavimo prašoma priimti iki lapkričio, kad poveikis būtų juntamas dar šią žiemą.

    Anksčiau skelbta, kad Ukraina pasirašė sutartį su „Raytheon“ dėl kelių šimtų PAC-2 GEM-T raketų, kurios vertė siekia apie 3,2 milijardo eurų, o finansavimą užtikrina Vokietija. Vis dėlto ir šiuo atveju pabrėžiama, kad artimiausi mėnesiai labiausiai priklausys nuo to, kiek raketų sąjungininkai galės atiduoti iš savo atsargų.

  • Lenkai ruošia netikėtą atsaką „Shahed“: M28 gaudys dronus pigiau nei „Patriot“ raketomis

    Lenkai ruošia netikėtą atsaką „Shahed“: M28 gaudys dronus pigiau nei „Patriot“ raketomis

    Rusijos „Shahed“ tipo smogiamieji dronai jau kelerius metus masiškai atakuoja Ukrainą ir tapo vienu pagrindinių oro gynybos iššūkių. Kiekvienas toks aparatas kainuoja palyginti nedaug, tačiau jo numušimas brangiomis raketomis gali kainuoti nepalyginamai daugiau. Dėl to vis daugiau šalių ieško sprendimų, kaip masines dronų atakas atremti pigiau, bet patikimai.

    Lenkija svarsto netikėtą kryptį: dronų perėmimą patikėti ne tik žemės oro gynybos sistemoms, bet ir modifikuotam lengvajam transporto lėktuvui M28 „Bryza“, civilinėje rinkoje žinomam kaip „Skytruck“. Pasak Lenkijos gynybos viceministro Pawelo Bejdos, procedūros dėl pirmojo tokio orlaivio modifikacijos jau užbaigtos, o darbus atliks pats gamintojas „PZL Mielec“.

    Numatoma, kad pirmasis M28, pritaikytas kovai su dronais, turėtų būti parengtas iki 2026 metų pabaigos. Kol kas kalbama apie vieną prototipą, o sprendimai dėl didesnio masto diegimo, tikėtina, bus priimami po bandymų. Gynybos ministerija neatskleidžia nei tikslios ginkluotės konfigūracijos, nei planuojamo tokių orlaivių skaičiaus.

    Kodėl pasirinktas M28?

    M28 pasirinkimas nėra atsitiktinis: tai trumpo pakilimo ir tūpimo orlaivis, galintis veikti iš neparuoštų ar trumpų takų ir skristi pakankamai lėtai, kad galėtų sekti taikinius. „Shahed“ dronai dažnai skrenda santykinai nedideliu greičiu, todėl tokio tipo lėktuvas teoriškai gali juos lydėti ir perimti patogioje zonoje.

    Lenkijos kariuomenė turi apie 37 M28 vienetus, tad sėkmės atveju atsivertų galimybė sprendimą plėsti. Kartu tai dera su platesne Europos tendencija stiprinti daugiasluoksnę oro gynybą, kur pigesnės priemonės skirtos kovai su masiniais, žemai skrendančiais taikiniais, o brangios raketos paliekamos sudėtingesnėms grėsmėms.

    Ukrainos patirtis parodė, kad improvizuotos, bet praktiškos platformos kartais leidžia greitai sumažinti žalą nuo dronų atakų. Ukrainiečiai buvo panaudoję senesnį dvimotorį lėktuvą su šaudymu per krovinių skyriaus angą, o vėliau bandė ir lengvų perėmimo dronų paleidimą nuo orlaivio. Frontinėse ataskaitose minimi reikšmingi numušimų skaičiai, nors tokių teiginių mastą nepriklausomai patikrinti sudėtinga.

    Ginkluotė ir elektronika: ką svarsto Lenkija

    Ukrainos analitikų dėmesį patraukė tai, kad lenkai, panašu, galvoja ne vien apie ginklą, bet ir apie veikimą sudėtingoje elektroninėje aplinkoje. Skelbiama, kad prototipas turėtų gauti inercinę navigaciją, elektrooptines stebėjimo priemones su lazeriniu aukštimačiu ir CRPA tipo antenas, didinančias atsparumą trikdymui.

    Anksčiau „PZL Mielec“ svarstytuose variantuose minėtos kelios ginkluotės pakopos. Paprasčiausias modelis numatė M134 „Minigun“ tipo kulkosvaidžių montavimą šoninėse angose, sudėtingesnis galėjo apimti elektrooptiką nosyje, nuotoliniu būdu valdomą 12,7 milimetro bokštelį, taip pat po sparnais kabinamą ginkluotę. Ambicingiausioje vizijoje buvo minimi ir radaras, „Link 16“ ryšys bei atpažinimo savas-svetimas sprendimai, tačiau oficialiai nepatvirtinta, kas bus pasirinkta prototipui.

    Ukrainos portalo „Defense Express“ vertinimu, klausimų kelia tempas: jei vieno eksperimentinio orlaivio pritaikymas užtrunka bent pusmetį ar ilgiau, sprendimo išplėtimas visam parkui gali užtrukti metus ar dar daugiau. Tai ypač aktualu turint omenyje, kad dronų atakų mastas Europoje laikomas augančia grėsme, o sprendimų reikia ne tik ateityje, bet ir kuo greičiau.

    Kaina ir logika: pigesnė oro gynybos grandis

    Pagrindinė idėja paprasta: masinių dronų atakų atveju brangiausios priemonės turi būti naudojamos taupiai. „Shahed“ tipo dronai dažnai vertinami kaip palyginti pigūs, todėl jų numušimas labai brangiomis raketomis tampa ekonomiškai nepalankus, ypač kai atakos vyksta bangomis.

    Tokio tipo „medžiotojas“ ore galėtų tapti pigesne oro gynybos grandimi, papildančia radarus, elektroninės kovos priemones ir klasikines raketines sistemas. Jei prototipo bandymai pasiteisins, Lenkija galėtų turėti šalies viduje sukurtą sprendimą, skirtą būtent masinėms dronų atakoms, kurios pastaraisiais metais tapo viena dažniausių šiuolaikinio karo formų.

  • „MBDA“ atidarė iLauncher serviso centrą Lenkijoje: kaip tai sustiprins Narew ir Pilica+ sistemas

    Naujas serviso centras prie Varšuvos

    Europos gynybos pramonės koncernas „MBDA“ Czosnowe, netoli Varšuvos, atidarė naują techninės priežiūros ir aptarnavimo centrą iLauncher paleidimo įrenginiams. Tai pirmasis tokio pobūdžio objektas Lenkijoje, skirtas užtikrinti vietinę infrastruktūrą moderniai priešlėktuvinei gynybai.

    Centras orientuotas į paleidimo įrenginių techninį aptarnavimą, garantinį remontą, techninę priežiūrą ir mokymus. Ši bazė laikoma svarbiu elementu, kad Lenkijos kariuomenė galėtų sparčiau eksploatuoti naujas sistemas ir mažiau priklausyti nuo remonto užsienyje.

    Ką tai reiškia Narew ir Pilica+ projektams

    iLauncher paleidimo įrenginiai yra integruojami į Lenkijos kuriamus oro gynybos sprendimus, tarp jų ir Narew bei Pilica+ programas. Vietinis servisas reiškia trumpesnį logistinės grandinės laiką, paprastesnį atsarginių dalių valdymą ir didesnį pasirengimą, ypač kai sistemų parkas plečiasi.

    Šiuolaikinė oro gynyba tampa kritiniu pajėgumų segmentu, atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtis ir nuolatinę raketinių bei bepiločių grėsmių raidą regione. Dėl to investicijos į eksploatacijos palaikymą, mokymus ir remontą vertinamos kaip ne mažiau svarbios nei pačios įsigijimo sutartys.

    „Stiprindami bendradarbiavimą su Lenkija, naujasis padalinys pasiūlys plačias įsidarbinimo galimybes, ypač inžinieriams, ir leis dirbti su pažangiausiomis Europos ginkluotės technologijomis“, – sakė „MBDA“ vadovas Eric Beranger.

    Žingsnis link raketų gamybos Lenkijoje

    Lygiagrečiai vystomas ir gilesnis technologinis bendradarbiavimas: Lenkijoje planuojama ne tik prižiūrėti paleidimo įrenginius, bet ir plėsti raketų gamybos pajėgumus. Lenkijos kryptis aiški: turėti kuo pilnesnę vietinę gamybos, bandymų ir serviso grandinę, kad kritinių komponentų tiekimas būtų stabilesnis.

    Skelbiama, kad į vietinę raketų gamybos ekosistemą turėtų įsitraukti mažiausiai keliolika įmonių. Tarp minimų partnerių yra Mesko, o Lenkijos institucijos per vykdomąsias sutartis numato investicijas į pagrindinių raketos komponentų gamybą, įskaitant variklio ir kovinės dalies elementus.

    Kovo mėnesį pasirašyta sutartis dėl CAMM-ER serviso ir gamybos centro WZE Zielonkoje numato technologijų perdavimą ir gamybos pajėgumų vystymą. Numatyta, kad ten vyks CAMM-ER raketų montavimas, aptarnavimas ir kiti darbai, taip pat kai kurių iLauncher elementų surinkimas ir testavimas.

    Lenkijos tikslas tokiuose projektuose yra ne vien įsigyti modernią ginkluotę, bet ir kurti pramoninę bazę, kuri užtikrintų sistemų gyvavimo ciklą. Toks modelis didina tiekimo atsparumą, stiprina kompetencijas ir leidžia greičiau reaguoti į operacinius poreikius.