CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Netoli Maskvos sudužus Rusijos penktos kartos naikintuvui Su-57, oficiali versija skelbia techninį gedimą, tačiau viešojoje erdvėje plinta ir gerokai skandalingesnės interpretacijos. Rusijos gynybos institucijos nurodė, kad incidentas įvyko pakilimo metu, o pilotas spėjo katapultuotis.

    Avarija fiksuota Maskvos srities Odincovo rajone, netoli Zvenigorodo apylinkių, o orlaivis nukrito negyvenamoje teritorijoje. Nors Rusijos pareiškimuose kurį laiką nebuvo įvardytas konkretus tipas, nepriklausomi Rusijos šaltiniai bei vietos pranešimai siejo įvykį būtent su Su-57.

    Valstybinė linija akcentuoja, kad lėktuvas esą buvo be ginkluotės ir patyrė techninį gedimą, o tyrimas pradėtas dėl skrydžių saugos taisyklių pažeidimo. Vis dėlto dalis prorusiškų karo komentatorių ir telegramo kanalų kėlė klausimą, ar naikintuvo nepaveikė savos oro gynybos veiksmai.

    Ar galėjo suveikti savi?

    Ukrainą remiantys OSINT ir žvalgybos bendruomenės kanalai teigė, kad incidentas galėjo būti susijęs su klaidingu taikinio atpažinimu arba manipuliacijomis oro gynybos grandyje. Tokiose versijose minima, kad Maskvos kryptį saugančios pajėgos, stiprintos dėl tolimųjų dronų grėsmės, galėjo neteisingai identifikuoti tikslą.

    Nepriklausomai patikrinti šių teiginių sudėtinga, nes Rusijos institucijos pateikia ribotą informaciją, o operaciniai duomenys apie oro gynybos darbą paprastai neviešinami. Tačiau karo sąlygomis išauga vadinamosios draugiškos ugnies rizika, ypač kai oro erdvėje vienu metu veikia tiek aviacija, tiek įvairių lygių priešlėktuvinės sistemos.

    Kodėl Su-57 netektis būtų skausminga?

    Su-57 laikomas ambicingiausiu Rusijos naikintuvų projektu, vystomu daugiau nei du dešimtmečius, tačiau serijinė gamyba ir modernizacija juda lėčiau nei skelbta viešai. Dėl sankcijų, tiekimo grandinių ribojimų ir technologinių iššūkių šio tipo orlaivių skaičius, vertinant viešai prieinamus duomenis, išlieka palyginti nedidelis.

    Rusija yra skelbusi planus iki 2028 metų pristatyti 76 vienetus, tačiau analitikai nuolat pabrėžia, kad faktiniai pristatymo tempai priklauso nuo pramonės pajėgumų ir komponentų prieinamumo. Dėl to kiekvienas prarastas Su-57, net jei tai būtų mokymo ar bandymų konfiguracija, turėtų ir simbolinę, ir praktinę kainą.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos smūgiai dronais į karinius objektus Rusijos teritorijoje ir augantis oro grėsmių spektras didina spaudimą Maskvos regiono gynybai. Kuo intensyvesnė gynyba ir kuo daugiau jutiklių bei skirtingų padalinių įtraukiama, tuo svarbesni tampa atpažinimo protokolai, ryšio disciplina ir atsparumas elektroniniams trikdžiams.

  • Ukraina parodė „Shahed“ žudiką: „SPYS“ skrieja iki 600 km/h ir žada keisti oro gynybą

    Ukraina parodė „Shahed“ žudiką: „SPYS“ skrieja iki 600 km/h ir žada keisti oro gynybą

    Ukrainos gynybos technologijų sektorius pristatė naują sprendimą, skirtą kovai su rusiškais „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir jų rusiškomis modifikacijomis „Geran“. Bendrovė „WIY Drones“ pademonstravo perėmimo droną „SPYS“, kurio deklaruojamas greitis siekia iki 600 kilometrų per valandą, o tai reikšmingai keičia kovos su greitėjančiais taikiniais logiką.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos oro gynybai vis dažniau tenka susidurti su problema, kad kai kurios „Geran“ serijos versijos skraido greičiau nei ankstesni „Shahed“ variantai. Kuo didesnis drono greitis, tuo trumpesnis laikas aptikimui, sprendimo priėmimui ir perėmimui, ypač kai atakos vykdomos bangomis ir iš skirtingų krypčių.

    „Kad perėmimas būtų patikimas, mūsų perėmėjas turi turėti aiškią greičio persvarą“, – sakė vieno Ukrainos priešdroninių padalinių vadas, kurio teiginiai cituojami vietos žiniasklaidoje.

    „WIY Drones“ teigimu, „SPYS“ kurtas būtent tam, kad kompensuotų šį atotrūkį ir galėtų vytis ar pasitikti greitesnius taikinius. Gamintojas nurodo, kad aukštas greitis pasiektas derinant optimizuotą aerodinamiką ir Ukrainoje kurtą elektroniką, pritaikytą darbui didelėmis apkrovomis, kai vibracija ir temperatūriniai režimai būna sudėtingesni.

    Skelbiama, kad „SPYS“ kovinė dalis sveria apie 300 gramų, o efektyvus veikimo nuotolis siekia iki 12 kilometrų. Maksimalus skrydžio laikas įvardijamas kaip maždaug penkios minutės, todėl sistema orientuota į greitą reakciją ir trumpą perėmimo misiją, o ne į ilgo budėjimo režimą ore.

    Pirmąją partiją, kurią planuojama perduoti kariuomenei bandymams, sudarys 50 vienetų. Po operacinių testų surinkti duomenys turėtų būti panaudoti konstrukcijai patikslinti, o vėliau būtų pereinama prie oficialios sistemos kodyfikacijos ir platesnio diegimo, jei rezultatai pasitvirtins realiomis kovos sąlygomis.

    Gamintojas akcentuoja ir autonominio taikinių perėmimo kryptį. Teigiama, kad pradinis sprendimas orientuotas į perėmimą susitikimo kursu, kai taikinys ir perėmėjas artėja vienas prie kito, o tai teoriškai leidžia sutrumpinti reakcijos laiką. Kartu vykdomi darbai, kad algoritmai veiksmingiau veiktų ir sudėtingesnėse situacijose, pavyzdžiui, kai taikinys artėja priešinga kryptimi paskutinėje atakos fazėje.

    „WIY Drones“ taip pat nurodo kelis numatomus panaudojimo būdus: startą iš antžeminės paleidimo sistemos, integraciją su didesniais dronais ar orlaiviais kaip nešėjais bei kuriamą rankinį paleidimo sprendimą. Pastarasis būtų aktualus infrastruktūros apsaugai ir mobiliosioms grupėms, kai reikia greitai dislokuoti priemones aplink energetikos, ryšių ar pramonės objektus.

    Ši kryptis atitinka platesnę Ukrainos ir Europos tendenciją sparčiai plėtoti daugiasluoksnę priešdroninę gynybą, kur derinami radarai, pasyvūs jutikliai, elektroninės kovos priemonės ir kinetinis perėmimas. Masinių dronų atakų kontekste vis dažniau ieškoma sprendimų, kurie būtų pakankamai pigūs, greitai gaminami ir lengvai pritaikomi prie besikeičiančių taikinių charakteristikų.

  • Lenkija meta milijonus į lazerį prieš dronus: ką tai reiškia regiono saugumui?

    Lenkija meta milijonus į lazerį prieš dronus: ką tai reiškia regiono saugumui?

    Lenkija pradeda finansuoti projektą ASBL, kuriuo siekiama sukurti kovinį lazerinį ginklą, skirtą greitai neutralizuoti bepiločius orlaivius. Sistema būtų orientuota į karinių objektų ir kritinės infrastruktūros apsaugą, o kuriant ją dalyvaus mokslo ir pramonės konsorciumas.

    Projektą planuojama įgyvendinti konsorciume, kuriam vadovaus Karo technologijos universitetas, bendradarbiaujant su Lenkijos gynybos pramonės grupės įmonėmis, tarp jų ir „PIT-Radwar“. Finansavimas skiriamas pagal programą PERUN, kuri remia naujas technologijas nacionalinio saugumo ir gynybos srityje.

    ASBL projektui skirta 33 070 623 Lenkijos zlotų parama, tai sudaro maždaug 7 700 000 eurų. Tuo metu visa PERUN programa jau apima 29 gynybos projektus, kurių bendra vertė siekia apie 176 000 000 eurų, finansuojamų iš kelių valstybinių institucijų lėšų.

    Kaip turėtų veikti sistema

    Pagrindinis tikslas – sukurti nukreiptos energijos lazerinę sistemą, kuri galėtų per trumpą laiką pažeisti ar sunaikinti droną, pavyzdžiui, perkaitinant konstrukciją ar kritinius komponentus. Tokie sprendimai dažniausiai vertinami kaip papildymas tradicinei oro gynybai, kai naudojama įprasta amunicija.

    Viešai kol kas neatskleista, per kiek laiko sistema turėtų būti sukurta, kokie būtų tiksliniai parametrai ar kokių tipų bepiločiams ji būtų pritaikyta. Tačiau projektas sutampa su platesne Lenkijos kryptimi ieškoti lazerinių sprendimų kariuomenei, įskaitant rinkos konsultacijas dėl skirtingo nuotolio lazerinių ginklų.

    Kodėl lazeriai tampa prioritetu

    Lazeriniai ginklai pasaulyje sulaukia vis daugiau dėmesio dėl augančios dronų grėsmės ir poreikio turėti pigesnį atsaką į masines atakas. Vienas dažniausiai minimų privalumų – potencialiai mažesnė vieno „šūvio“ kaina, nes pagrindinės išlaidos siejamos su energija, aušinimu ir sistemos eksploatacija.

    Kita svarbi aplinkybė – veikimo greitis: lazerio spindulys taikinį pasiekia akimirksniu, todėl teoriškai galima reaguoti į greitai manevruojančius objektus. Vis dėlto praktikoje efektyvumą riboja oro sąlygos, matomumas, dūmai ar dulkės, taip pat būtinybė taikinį išlaikyti spindulyje pakankamai ilgai.

    Regiono kontekstas ir platesnės tendencijos

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja kryptis stiprinti oro gynybą nuo mažų ir pigių bepiločių, kurie tapo itin dažna šiuolaikinių konfliktų priemone. Lazeriai, mikrobangų sistemos ir kiti nukreiptos energijos sprendimai dažnai vertinami kaip vienas iš atsakų, leidžiančių sumažinti brangių raketų naudojimą prieš santykinai nebrangius taikinius.

    Lenkija, investuodama į vietinį mokslą ir gynybos pramonę, siekia ne tik karinio rezultato, bet ir technologinės kompetencijos bei pramoninių pajėgumų augimo. Jei projektas pasiteisins, tai gali sustiprinti šalies pozicijas tiek regioninio saugumo, tiek gynybos technologijų rinkos požiūriu.

  • Lenkija skubiai ieško dronų perėmėjų: ukrainiečiai įspėja, kad rinkoje laimi greičiausi

    Lenkija skubiai ieško dronų perėmėjų: ukrainiečiai įspėja, kad rinkoje laimi greičiausi

    Lenkijos kariuomenė plečia kovos su bepiločiais pajėgumus ir pradėjo atranką sistemoms, skirtoms ore perimti kitus dronus. Liepos 17 dieną Beįgulių ginkluotės sistemų inspektoratas paskelbė kvietimą teikti paraiškas bandymams, o sprendimų kūrėjai dokumentus gali pateikti iki mėnesio pabaigos.

    Viešai skelbiami reikalavimai rodo, kad ieškoma palyginti lengvų ir greitai dislokuojamų sprendimų, kurie tiktų ne tik stacionariai infrastruktūros apsaugai, bet ir mobiliai gynybai. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje, kai oro grėsmių spektras išsiplėtė nuo didesnių smogiamųjų dronų iki mažų komercinių kvadrokopterių, naudojamų žvalgybai ar atakoms.

    Apie Lenkijos paieškas aktyviai komentuoja Ukrainos gynybos srities leidinys Defense Express, pabrėždamas, kad platus reikalavimų laukas gali atverti duris daugeliui gamintojų iš NATO ir Europos Sąjungos. Ukrainiečių vertinimu, būtent karo patirtis Ukrainoje pastūmėjo rinką sparčiai tobulinti antidronines technologijas ir ieškoti sprendimų, kurie veiktų masinių atakų sąlygomis.

    Defense Express taip pat atkreipia dėmesį, kad Lenkijos kariuomenė jau diegia dronų perėmėjų sprendimus, įskaitant „Merops“, kuris siejamas su kuriama antidronine apsaugos architektūra SAN. Tokie sprendimai paprastai projektuojami taip, kad būtų galima greitai išskleisti valdymo postą, starto įrangą ir perėmėjų dronų grupę, o veikimas būtų įmanomas tiek autonomiškai, tiek nuotoliniu būdu.

    Viešojoje erdvėje „Merops“ apibūdinamas kaip sistema, kuri remiasi perėmėjais, skirtais numušti priešiškus bepiločius skrydžio metu, o jų valdymas grindžiamas jutikliais taikiniui aptikti ir sekti. Minima, kad perėmėjų greitis gali siekti iki 280 kilometrų per valandą, o tai svarbu siekiant pasivyti greitesnius taikinius ir veikti trumpame laiko lange.

    Ukrainos analitikų vertinimu, net jei šalyje jau yra bent viena tokia sistema, natūralu testuoti kelias alternatyvas ir pasirinkti geriausiai šiandienos grėsmėms pritaikytą variantą. Praktikoje skirtingi perėmėjai gali būti efektyvūs prieš skirtingas klases: vieni labiau tinka didesniems, lėčiau manevruojantiems dronams, kiti – mažiems kvadrokopteriams, kuriuos aptikti ir neutralizuoti dažnai būna sudėtingiau.

    „Logiška, kad valstybė nori išbandyti įvairias galimybes ir išsirinkti geriausią sprendimą iš to, ką šiandien siūlo rinka“, – sakė Defense Express apžvalgininkai, vertindami Lenkijos paskelbtą atranką.

    Šis procesas signalizuoja apie platesnę kryptį regione: kovai su dronais vis dažniau derinamos kelios priemonės, nuo elektroninės kovos iki fizinio perėmimo ore. Lenkijos bandymų rezultatai gali nulemti, kokios kartos perėmėjai ateityje taps standartine įranga, skirta tiek karinių dalinių, tiek kritinės infrastruktūros apsaugai.

  • Iranas smogė Jordanijai galinga raketa: ekspertai įtaria „Sejjil“, galintį skrieti iki 2 000 km

    Iranas smogė Jordanijai galinga raketa: ekspertai įtaria „Sejjil“, galintį skrieti iki 2 000 km

    Socialiniuose tinkluose ir regiono žiniasklaidoje pasklidus kadruose matomai neįprastai dangaus formacijai virš Jordanijos, gynybos analitikai ėmė svarstyti, kad tai galėjo būti daugiaetapis balistinis vidutinio nuotolio užtaisas. Dažniausiai minima versija – Iranui priskiriama „Sejjil“ raketa, laikoma viena pažangiausių jo arsenale.

    Vertinimai, paremti viešai prieinamais vaizdais ir ankstesniais Irano bandymų duomenimis, rodo, kad „Sejjil“ siejama su kietojo kuro technologija. Kietasis kuras paprastai leidžia greičiau parengti paleidimą ir sutrumpina laiką, kai paleidimo sistema yra pažeidžiama, palyginti su dalimi skystojo kuro sprendimų.

    Kas yra „Sejjil“?

    „Sejjil“ dažniausiai apibūdinama kaip dviejų pakopų balistinė vidutinio nuotolio raketa, kurią Iranas kūrė kaip strategiškai svarbią sistemą. Ji pirmą kartą viešai pristatyta 2008 metais, o nuo tada reguliariai minima Irano pareiškimuose apie atgrasymo priemones ir raketinės programos pažangą.

    Vakarų analitikai „Sejjil“ dažniausiai priskiria maždaug iki 2 000 kilometrų nuotolio klasei, todėl ji patenka į vidutinio nuotolio balistinių raketų kategoriją. Tokia distancija teoriškai leidžia pasiekti platų regioną, o tai keičia gynybos planavimą ir oro gynybos sistemų išdėstymo prioritetus.

    Atviruose šaltiniuose taip pat nurodoma, kad raketa galėtų gabenti kelis šimtus kilogramų ar didesnės masės kovinę galvutę, nors tikslūs pajėgumai viešai nėra patvirtinti. Dalis ekspertų atkreipia dėmesį, kad Irano raketų programa tarptautinėje erdvėje nuolat vertinama ir per galimo branduolinio potencialo prizmę, tačiau konkrečių šio incidento įrodymų tam nėra pateikta.

    Ką žinoma apie smūgio padarinius?

    Apie konkrečius tariamo smūgio padarinius Jordanijoje šiuo metu patikimos, vienareikšmės informacijos trūksta, o oficialūs pranešimai gali vėluoti dėl saugumo ir informacijos tikslinimo. Dėl to dalis vertinimų remiasi netiesioginiais požymiais, tokiais kaip trajektorijos pobūdis ir matomi pėdsakai danguje.

    Jordanija laikoma strategiškai jautria kryptimi, nes šalyje ir jos apylinkėse yra svarbių JAV karinių pajėgų objektų, taip pat logistikos ir oro gynybos infrastruktūros. Regiono eskalacijos sąlygomis bet koks incidentas, susijęs su balistinėmis raketomis, gali turėti poveikį tiek kariniams sprendimams, tiek diplomatijai.

    JAV atsakas ir platesnis kontekstas

    JAV pastaruoju metu viešai deklaruoja siekį mažinti Irano galimybes vykdyti atakas prieš regiono interesus ir tarptautinę laivybą, ypač strategiškai svarbiose vietose. Pranešimuose akcentuojama, kad smūgiai prieš karinę infrastruktūrą gali būti nukreipti į pajėgumų, naudojamų grasinimui laivybai, silpninimą.

    „Mums svarbu apsaugoti kariškius regione ir užtikrinti, kad tarptautinė laivyba galėtų veikti be grasinimų“, – sakė JAV pareigūnų poziciją apibendrinantys komentarai, cituojami tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Tuo pat metu ekspertai pabrėžia, kad balistinių sistemų naudojimas regione didina klaidingo vertinimo riziką, nes tokie ginklai pasižymi trumpu perspėjimo laiku. Dėl to oro gynybos ir žvalgybos sistemos regione paprastai dirba padidinto budrumo režimu, o incidentų interpretavimas viešoje erdvėje gali tapti informacinio karo dalimi.

  • „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ pristatė naują perėmėją PAC-3 ACE, skirtą sistemai „Patriot“. Bendrovė pabrėžia, kad tai turėtų būti gerokai pigesnė alternatyva daliai užduočių, kurias dabar atlieka brangesnės PAC-3 MSE raketos.

    PAC-3 ACE kuriama kaip papildymas esamam „Patriot“ arsenalui ir orientuota į sparčiai augantį oro gynybos poreikį Europoje. Šį poreikį smarkiai padidino karas Ukrainoje, kai oro gynybos sistemos tapo kritiškai svarbios saugant miestus ir infrastruktūrą nuo raketų bei bepiločių atakų.

    Pasak „Lockheed Martin“, naujo perėmėjo vieneto kaina turėtų būti mažesnė nei pusė PAC-3 MSE raketos kainos. Viešai įvardijama PAC-3 MSE kaina siejama su maždaug 3 700 000 eurų už vienetą lygiu, tad PAC-3 ACE siekiama priartinti prie maždaug 1 400 000–1 800 000 eurų už raketą.

    PAC-3 ACE turėtų būti pritaikyta kovai su įvairiomis oro grėsmėmis, įskaitant lėktuvus, dronus, sparnuotąsias raketas ir trumpo bei labai trumpo nuotolio balistines raketas. Idėja paprasta: pigesniu perėmėju naikinti mažiau sudėtingus taikinius, o brangesnes PAC-3 MSE raketas rezervuoti sudėtingesnėms grėsmėms.

    Suderinamumas su „Patriot“ ir IBCS

    Gamintojas teigia, kad PAC-3 ACE naudos tą pačią patikrintą ugnies valdymo architektūrą, kaip ir dabartiniai sprendimai, todėl turėtų būti suderinama su „Patriot“ baterijomis. Taip pat pabrėžiamas suderinamumas su JAV kariuomenės diegiamu integruotu mūšio valdymo tinklu IBCS, kuris skirtas sujungti skirtingus jutiklius ir ginkluotę į vieną bendrą sistemą.

    Toks suderinamumas reikštų praktišką naudą šalims, kurios jau eksploatuoja „Patriot“: mažiau papildomų mokymų, paprastesnė logistika ir greitesnis naujos amunicijos įvedimas. Gynybos planuotojams tai svarbu, nes oro gynybos raketų atsargų atnaujinimas neretai atsiremia ne tik į kainą, bet ir į gamybos tempą.

    Kada gali prasidėti gamyba

    „Lockheed Martin“ akcentuoja, kad sprendimas kuriamas remiantis jau esamomis technologijomis ir programine įranga, todėl kūrimo ciklas turėtų būti trumpesnis. Pagal bendrovės įvardijamą planą, pradinė serijinė gamyba galėtų startuoti maždaug per 36 mėnesius.

    Bendrovė taip pat signalizuoja apie ketinimus bendradarbiauti su pramonės partneriais JAV ir Europoje. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją stiprinti tiekimo grandinių atsparumą, didinti gamybos pajėgumus ir užsitikrinti, kad kritinės amunicijos tiekimas nebūtų stabdomas dėl ribotų komponentų ar gamyklų apkrovimo.

    „Amerikos ir sąjungininkų kariai turi gauti sprendimą, kuris būtų patikrintas mūšyje ir pagrįstas biudžeto prasme. PAC-3 ACE būtent tai ir siūlo, remdamasi išskirtiniais PAC-3 MSE pasiekimais“, – sakė „Lockheed Martin“ padalinio Missiles and Fire Control vadovas Timas Cahillas.

    Kodėl tai aktualu Europai

    „Patriot“ pastaraisiais metais tapo viena paklausiausių oro gynybos sistemų pasaulyje, o jos perėmėjų poreikis didėja dėl intensyvaus naudojimo ir būtinybės kaupti rezervus. Be to, augant dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmei, vis daugiau dėmesio skiriama ekonominiam efektyvumui, kad brangūs perėmėjai nebūtų naudojami ten, kur pakanka pigesnio sprendimo.

    Jei PAC-3 ACE pasieks deklaruojamą kainos ir galimybių balansą, tai galėtų tapti svarbiu įrankiu Europos šalims planuojant ilgesnio laikotarpio oro gynybos atsargas. Galutinis efektas priklausys nuo bandymų rezultatų, gamybos masto ir to, kaip greitai naujos raketos galėtų papildyti jau veikiančias „Patriot“ baterijas.

  • Rusija į Ukrainą paleido rekordą „Cirkon“: per 19 dienų – beveik metinė hipergarsinių raketų norma

    Rusija į Ukrainą paleido rekordą „Cirkon“: per 19 dienų – beveik metinė hipergarsinių raketų norma

    Rekordinis tempas liepą

    2026 metų liepos pradžioje Rusija smarkiai suintensyvino smūgius Ukrainai, vis dažniau panaudodama hipergarsines raketas 3M22 „Cirkon“. Ukrainos institucijų vertinimu, nuo liepos 1 iki 19 dienos buvo paleista 20 tokių raketų.

    Toks skaičius išsiskiria net karo kontekste: tai prilygsta maždaug dviem trečdaliams metinės „Cirkon“ gamybos apimties. Įvairiuose vertinimuose nurodoma, kad 2026 metais realiai galėtų būti pagaminama apie 30 vienetų.

    Smūgiai balistinėmis raketomis

    Lygiagrečiai liepos mėnesį augo ir balistinių raketų panaudojimas. Ukrainos pusės duomenimis, per tą patį laikotarpį iš viso fiksuotos 107 balistinės raketos, tarp jų mažiausiai 60 „Iskander-M“ ir apie 40 raketų, leidžiamų iš S-400 sistemų.

    Naktį iš liepos 19 į 20 dieną vėl fiksuota didesnė ataka, rodanti, kad Rusija spaudimą didina bangomis. Toks modelis dažnai siejamas su siekiu išsekinti oro gynybą ir priversti ją naudoti brangius perėmėjus.

    Ką rodo atsargų skaičiai

    Ukrainos karinės žvalgybos vertinimu, prieš naujausią smūgių seriją Rusija galėjo turėti iki 120 „Cirkon“ raketų atsargų. Ankstesniuose vertinimuose taip pat buvo minimas daugiau nei 120 vienetų rezervas.

    „Iskander-M“ atsargos, pagal ukrainietiškus skaičiavimus, nuo 2025 metų gruodžio laikėsi ties maždaug 200 vienetų riba, o prieš liepos atakas buvo vertinamos kaip viršijančios 100. S-400 raketų atsargos buvo minimos kaip viršijančios 400 vienetų.

    Gamybos ribos ir sankcijų poveikis

    „Cirkon“ siejamas su Rusijos įmone „NPO Mašinostrojenija“, įsikūrusia Reutove netoli Maskvos. Nors kai kuriuose dokumentuose buvo minėtos ambicingesnės sutartys, reali gamybos sparta, vertinama pagal karo meto praktiką ir technologinį sudėtingumą, laikoma gerokai mažesne.

    Šio tipo ginkluotei reikalinga itin sudėtinga gamyba ir specifinės komponentų tiekimo grandinės, todėl poveikį daro ir tarptautinės sankcijos. Dėl to hipergarsinių raketų panaudojimo šuoliai paprastai interpretuojami kaip ženklas, kad naudojamos ne vien naujai pagamintos, bet ir anksčiau sukauptos atsargos.

    3M22 „Cirkon“ siejamas su 8–9 Machų greičiu, o jo nuotolis, priklausomai nuo paleidimo būdo, gali siekti apie 1 000 kilometrų. Viešai skelbiamuose aprašymuose minima, kad raketa gali gabenti ir įprastinę, ir branduolinę kovinę galvutę, o pati sistema naudoja reaktyvinį variklį.

    Nors pradžioje „Cirkon“ buvo projektuojamas kaip priešlaivinė priemonė, kare jis pritaikytas smūgiams į sausumos taikinius. Toks panaudojimas didina riziką miestams ir infrastruktūrai, nes mažesnis reakcijos laikas apsunkina perėmimą.

    Šios raketos gali būti leidžiamos iš 22350 projekto fregatų, tarp jų minimas „Admirol Gorshkov“, taip pat iš pakrantinių kompleksų „Bastion“. Birželio pradžioje buvo fiksuotas atvejis, kai per vieną naktį paleistos aštuonios „Cirkon“ raketos, daugiausia Kijivo kryptimi.

    Ukrainos pusė yra skelbusi ir apie atskiras operacijas, kuriomis siekta mažinti „Bastion“ kompleksų pajėgumus okupuotose teritorijose. Tokie veiksmai laikomi vienu iš nedaugelio būdų sumažinti hipergarsinių smūgių riziką dar prieš paleidimą.

    Liepos šuolis leidžia manyti, kad Rusija vis dažniau remiasi sukauptomis aukštos vertės ginklų atsargomis, o ne vien einamąja gamyba. Kartu tai rodo, kad ilgainiui tokio intensyvumo palaikymas gali tapti ribotas, jei gamyba nepasieks ženkliai didesnių apimčių.

  • Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Per naktinę ataką Rusija į Kyjivą paleido apie 40 įvairaus tipo raketų, pranešė Ukrainos institucijos. Smūgiai sukėlė gaisrus, apgadino gyvenamuosius namus ir infrastruktūrą, o oro pavojaus signalai mieste truko dešimtis minučių.

    Šis išpuolis išsiskyrė tuo, kad vienu metu panaudotos kelios skirtingos ginklų sistemos, kurių paskirtis ir veikimo principai gerokai skiriasi. Tarp jų minimos trumpojo nuotolio balistinės Iskander-M, hipergarsine vadinama „Cirkon“ ir S-400 sistemos raketos, pritaikytos smūgiams į žemės taikinius.

    Kas yra Iskander-M?

    9K720 Iskander-M yra viena svarbiausių Rusijos trumpojo nuotolio raketinių sistemų, dažnai naudojama smūgiams į Ukrainos miestus ir karinės reikšmės objektus. Paleidimo įrenginiai montuojami ant mobilių ratinių platformų, todėl gali greitai keisti poziciją ir taip apsunkinti jų aptikimą.

    Šios sistemos raketų nuotolis įprastai siejamas su maždaug 500 kilometrų riba, o skriejimo greitis gali būti labai didelis. Iskander-M gali gabenti skirtingų tipų kovines galvutes, įskaitant įprastines sprogstamąsias, kasetines, o kai kuriuose šaltiniuose taip pat minima ir potenciali branduolinė paskirtis.

    „Cirkon“ ir hipergarsinio ginklo dilema

    3M22 „Cirkon“ yra gerokai naujesnė konstrukcija, kuri, kaip skelbia Rusija, kurta pirmiausia kovai su laivais, tačiau naudojama ir prieš antžeminius taikinius. Maskva ją vadina hipergarsine ir deklaruoja itin didelį greitį, dėl kurio tokias raketas sudėtingiau perimti.

    Nepriklausomi analitikai atkreipia dėmesį, kad viešai prieinamų duomenų nepakanka vienareikšmiškai patvirtinti visų deklaruojamų techninių savybių ir variklio tipo. Vis dėlto net ir esant alternatyviems paaiškinimams dėl skriejimo profilio, tokia raketa išlieka sudėtingu taikiniu oro gynybai dėl greičio ir manevringumo derinio.

    Kodėl S-400 raketos naudojamos puolimui?

    S-400 „Triumf“ pirmiausia yra priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas, dronus ir dalį balistinių taikinių. Tačiau kare Ukrainoje fiksuojama praktika, kai kai kurios šios sistemos raketos panaudojamos ir smūgiams į žemės objektus.

    Nors tokios raketos nebuvo kuriamos kaip puolamosios, jos gali smogti dideliu greičiu, o jų panaudojimas rodo ir kitą tendenciją: modernūs ginklai vis dažniau taikomi ne pagal pirminę paskirtį. Tai apsunkina gynybos planavimą, nes vieno tipo atakai gali būti pasitelkiamos skirtingos trajektorijos ir skirtingi perėmimo scenarijai.

    Ukrainos oro gynybai tenka spręsti užduotį, kai per trumpą laiką į vieną miestą nukreipiama mišri ataka, derinant skirtingus greičius, skriejimo aukščius ir taikinių tipus. Tokios atakos paprastai siekia išsekinti perėmimo priemonių atsargas ir padidinti tikimybę, kad dalis raketų prasprūs.

  • Prancūzija siunčia galingą smūgį Rusijai: Ukrainą pasieks papildomos SAMP/T sistemos

    Prancūzija siunčia galingą smūgį Rusijai: Ukrainą pasieks papildomos SAMP/T sistemos

    Prancūzija paskelbė, kad Ukrainai perduos dar dvi papildomas oro gynybos sistemas SAMP/T ir paspartins raketų Aster 30 tiekimą. Šie sprendimai priimti po Paryžiuje vykusių konsultacijų dėl Ukrainos priešraketinės gynybos stiprinimo.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Prancūzija įsipareigojo dalį papildomos ginkluotės perduoti dar šiais metais. Kartu Ukraina Paryžiuje planuoja įsigyti ir papildomų oro gynybos priemonių, kurios sustiprintų miestų apsaugą nuo raketų ir dronų.

    SAMP/T: ką gali ši sistema

    SAMP/T, dar žinoma kaip Mamba, yra Prancūzijos ir Italijos sukurta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, vystoma konsorciumo Eurosam. Ji laikoma viena moderniausių europinių platformų, skirtų kovai su įvairaus tipo oro grėsmėmis.

    Ši sistema yra mobili ir gali perimti aerodinaminius taikinius bei kai kurių tipų balistines grėsmes daugiau nei 100 kilometrų nuotoliu. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes kovoti su sparnuotosiomis raketomis, atakos dronais ir taktinėmis balistinėmis raketomis.

    Raketos Aster 30 ir gamybos plėtra

    Kartu su sistemomis svarbiausias elementas yra perėmimo raketų atsargos, todėl Paryžius akcentuoja Aster 30 tiekimo spartinimą. Be pakankamos amunicijos net moderniausios sistemos praranda efektyvumą, ypač intensyvių smūgių laikotarpiais.

    Skelbiama, kad Prancūzija taip pat sieja paramą su platesniu pramoniniu bendradarbiavimu, įskaitant licencinius sprendimus dėl Aster 30 gamybos didinimo. Tai atitinka bendrą Europos kryptį plėsti gynybos pramonės pajėgumus, kad tiekimas būtų stabilesnis ir greitesnis.

    Kodėl oro gynyba tampa kritiška

    Oro gynybos poreikis Ukrainoje išlieka vienas didžiausių, nes Rusija masiškai naudoja dronus ir raketas smūgiams prieš miestus bei energetikos infrastruktūrą. Artėjant žiemos sezonui, tokie smūgiai tradiciškai suaktyvėja, todėl perėmimo priemonių atsargos tampa strateginės.

    Volodymyras Zelenskis anksčiau viešai pabrėžė, kad žiemos metu Ukrainai reikia reikšmingų JAV gamybos „Patriot“ raketų kiekių per mėnesį, kad būtų galima palaikyti patikimą apsaugą. Tai rodo, kad net ir didėjant europinei paramai, Ukrainos oro gynyba remiasi kelių partnerių sistemų deriniu.

  • Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos valstybės kartu su Ukraina paskelbė kurianti koaliciją, skirtą stiprinti priešbalistinių raketų pajėgumus Europoje. Tikslas – vystyti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, kuri, šalių teigimu, būtų skirta atgrasymui ir apsaugai nuo augančių balistinių grėsmių.

    Bendrame pareiškime pabrėžta, kad iniciatyva yra „grynai gynybinė“ ir orientuota į ilgalaikį pajėgumų kūrimą. Prie deklaracijos prisijungė Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

    „Manome, kad Europos apsaugai reikia visuotinio sprendimo – integruotos priešraketinės gynybos architektūros, kuri atgrasytų ir atremtų būsimas raketų grėsmes“, – teigiama bendrame šalių pareiškime.

    Iniciatyva paskelbta Paryžiuje vykstančių Ukrainą remiančių partnerių susitikimų kontekste, kai sąjungininkai aptaria tolesnę karinę paramą, oro gynybos stiprinimą ir didesnį spaudimą Rusijai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad balistinių grėsmių akivaizdoje Europa turi vienu metu saugoti Ukrainą ir tvirtinti kolektyvinį saugumą.

    Susitikimų išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Paryžiuje su E. Macronu aptarė padėtį fronte ir konkrečius Ukrainos poreikius, susijusius su gyventojų apsauga nuo atakų. Ukrainos pusė pabrėžė, kad oro ir priešraketinė gynyba išlieka viena kritinių sričių, kuriose reikia greitesnių sprendimų.

    „Svarbu stiprinti Ukrainą, stiprinti mūsų oro gynybą ir spartinti Europos priešbalistinių pajėgumų plėtrą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Koalicijos idėja remiasi prielaida, kad balistinių raketų grėsmė Europoje didėja, o vien tik nacionalinių sistemų nepakanka: reikia suderintų radarų, ankstyvojo perspėjimo, perėmimo ir valdymo grandžių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį įvairių sistemų sąveikai, atsargų kaupimui ir pramonės pajėgumų plėtrai, kad perėmimo priemonių netrūktų ilgalaikėje perspektyvoje.

    Pasak Prancūzijos prezidento, Europa turi būti pasirengusi ginti savo laisves ir teises, o gynybos planai turi atitikti realias grėsmes. Prieš Prancūzijos nacionalinę šventę jis pabrėžė, kad Europos gynybos stiprinimas reiškia ir technologinį šuolį, ir politinį apsisprendimą veikti išvien.

    „Žinutė pasauliui tokia: taip, taika yra mūsų tikslas. Taip, branginame laisvę ir teises. Ir taip, esame pasirengę jas ginti visada“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Ši koalicija taip pat siejama su platesnėmis sąjungininkų diskusijomis dėl paramos Ukrainai ir saugumo garantijų architektūros Europoje. Skelbiama, kad partnerių formate dalyvaujančių šalių ratas yra platesnis ir toliau plečiasi, o Paryžiuje numatyti susitikimai skirti suderinti politinius sprendimus su konkrečiais gynybos pajėgumų projektais.