„Lufthansa Group“ pranešė pasiekusi geriausią ketvirtį pagal pajamas visoje koncerno istorijoje: 2026 metų trečiąjį ketvirtį jos siekė 12,2 mlrd. eurų. Augimas fiksuotas nepaisant smarkiai padidėjusių kuro sąnaudų.
Kaip skelbiama, pajamos per metus išaugo 9 proc. (nuo 11,2 mlrd. eurų), o pakoreguotas veiklos pelnas (EBIT) ūgtelėjo 6 proc. ir pasiekė 1,4 mlrd. eurų. Grynasis pelnas didėjo nuo 966 mln. iki 1,3 mlrd. eurų, nors veiklos marža šiek tiek sumažėjo – nuo 11,9 iki 11,5 proc.
Kuro išlaidos per metus padidėjo 543 mln. eurų. Įtaką tam darė brangesnis aviacinis kuras, kurio kainas, pasak bendrovės, kėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
Vis dėlto geras ketvirtis nereiškia, kad problemų neliko: pagrindinė grupės oro linijų įmonė „Lufthansa Airlines“ ir toliau susiduria su pelningumo iššūkiais, o pats koncernas, nepaisant rekordinių rezultatų, sumažino metinę pakoreguoto EBIT prognozę.
Rekordą pasiekti padėjo paklausa ir kaštų kontrolė
Koncerno vadovas Carstenas Spohras pažymėjo, kad didesnės pajamos, išlikusi didelė paklausa ir griežta kaštų disciplina leido kompensuoti maždaug pusės milijardo eurų kuro brangimą.
Didžiausias paklausos augimas, anot bendrovės, fiksuotas premium klasėse, taip pat skrydžiuose į Aziją ir Šiaurės Ameriką. Vidutinės pajamos iš pervežimų tinklinėse oro linijose augo beveik 7 proc., o gerus pardavimus demonstravo ir pigių skrydžių bendrovė „Eurowings“.
„Lufthansa Airlines“ pelningumas vis dar stringa
Nors bendri grupės rezultatai gerėjo, tinklinės oro linijos uždirbo 853 mln. eurų pakoreguoto EBIT – tai 108 mln. eurų mažiau nei prieš metus. Tuo metu SWISS, Austrian Airlines ir Brussels Airlines savo rodiklius gerino, tačiau „Lufthansa Airlines“ finansinės problemos išlieka.
Be brangaus kuro, rezultatą apsunkino ir pirmąjį metų pusmetį vykę streikai – jų kaštus bendrovė įvertino 65 mln. eurų. Tiesa, vienetinės sąnaudos (be kuro ir taršos mokesčių) tinklinėse oro linijose didėjo tik 0,5 proc., tam įtakos turėjo taupymo priemonės, automatizacija, skaitmenizacija ir didesnė pasiūla.
Restruktūrizacija spartinama: mažiau etatų ir senų lėktuvų
„Lufthansa Airlines“ pertvarkos programa pradėta 2024 metais, o 2026 metų balandį koncernas kai kuriuos jos punktus paspartino – tam įtakos turėjo brangstantis kuras ir su darbo ginčais susijusios išlaidos.
Iš eksploatacijos visam laikui išbraukti 27 nuostolingai dirbusios regioninės bendrovės „Lufthansa CityLine“ lėktuvai. Pažymima, kad būtent šio vežėjo orlaiviai reguliariai skraidė ir maršrutais į Lenkiją, tad pokyčiai gali turėti įtakos regioninių skrydžių pasiūlai šiame regione.
Grupė taip pat spartina senesnių tolimojo nuotolio lėktuvų išėmimą iš flotilės. Iki 2030 metų planuojama panaikinti apie 4 tūkst. darbo vietų (daugiausia administracijoje, pirmiausia Vokietijoje), centralizuojant funkcijas ir didinant automatizacijos bei DI naudojimą, o tuo pačiu laikotarpiu ketinama įvesti per 230 naujų orlaivių.
Cargo ir Technik tempė rezultatą į viršų
Iš kitų padalinių ypač išsiskyrė „Lufthansa Cargo“: jos pakoreguotas EBIT per metus šoktelėjo nuo 49 mln. iki 162 mln. eurų, o veiklos marža – nuo 6 iki 15,6 proc. Vidutinės pajamos iš krovinių pervežimo didėjo net 22 proc., apimtys – 7 proc.; pajėgumus rėmė ir „ITA Airways“ lėktuvų krovinių erdvės panaudojimas.
Ryškiai augo ir „Lufthansa Technik“, užsiimanti lėktuvų priežiūra bei remontu: jos pajamos didėjo 20 proc. iki 2,3 mlrd. eurų, o pakoreguotas EBIT – 54 proc. iki 200 mln. eurų, daugiausia dėl užsakymų iš išorės klientų.
Per ketvirtį „Cargo“ ir „Technik“ kartu sugeneravo 362 mln. eurų veiklos pelno, taip kompensuodamos silpnesnius pagrindinės keleivių vežimo veiklos segmentus.
Kuro rizika mažinama, bet prognozė – kuklesnė
„Lufthansa“ nurodo, kad per visus 2026 metus kurui gali išleisti apie 9,3 mlrd. eurų. Kainų svyravimo rizika valdoma finansiniu apsidraudimu (hedging) – 2026 metams, pasak koncerno, apsidrausta maždaug dėl 86 proc. keleivinių oro linijų kuro poreikio, o 2027 metams – dėl daugiau nei 60 proc.
Nepaisant gero trečiojo ketvirčio, koncernas sumažino metinės pakoreguoto EBIT prognozės viršutinę ribą – nuo 2,2 mlrd. iki 2 mlrd. eurų (apatinė riba palikta 1,7 mlrd. eurų). Finansų direktorius Tillas Streichertas pabrėžė, kad galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo kuro kainų ir paklausos, bet ir nuo to, kiek „Lufthansa Cargo“ uždirbs ketvirtąjį ketvirtį.
Leave a Reply