Tag: Paryžius

  • „Revolut“ gavo Prancūzijos banko licenciją: kodėl žada perkelti klientus ir plėstis Europoje

    „Revolut“ gavo Prancūzijos banko licenciją: kodėl žada perkelti klientus ir plėstis Europoje

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ pranešė gavusi Prancūzijos banko licenciją, kurią patvirtino Prancūzijos bankų priežiūros institucija ACPR ir Europos Centrinis Bankas. Įmonė siekia sustiprinti reguliacinį pagrindą Vakarų Europoje, kuri šiuo metu yra sparčiausiai augantis jos regionas.

    Nauja licencija suteikia „Revolut“ daugiau lankstumo teikiant paslaugas pagal vietos taisykles ir praktiką, ypač kreditavimo srityje. Tai svarbu rinkoje, kur klientai vis dar dažnai vertina nacionalinę bankinę priežiūrą kaip papildomą pasitikėjimo garantą.

    Sprendimas priimtas po to, kai Europos Centrinis Bankas anksčiau buvo pritaikęs ribojimų dėl nuogąstavimų, kaip greitai „Revolut“ patvirtindavo naujus produktus visoje Europos Sąjungoje. Tai išryškino augančioms finansų įmonėms būdingą įtampą: plėtra turi vykti kartu su griežtesniais rizikos, atitikties ir vidaus kontrolės procesais.

    Iki šiol „Revolut“ Europoje rėmėsi Lietuvoje gauta banko licencija, leidusia teikti paslaugas ir išduoti paskolas daugelyje rinkų, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją. Tačiau bendrovė nurodo, kad papildoma Prancūzijos licencija yra pragmatiškas žingsnis, turint omenyje dešimtis milijonų klientų Vakarų Europoje ir planuojamą produktų portfelio plėtrą.

    Įmonė taip pat paskelbė, kad pradės palaipsniui perkelti klientus prie Prancūzijos licencijos, pirmiausia Prancūzijoje, o vėliau ir kitose šalyse, tarp jų Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje bei Ispanijoje. Tuo pat metu Lietuvoje gauta licencija išliks svarbi aptarnaujant kitas Europos Sąjungos rinkas.

    Planas Paryžiui ir investicijoms

    „Revolut“ teigia, kad kitais metais Paryžiuje atidarys naują Vakarų Europos būstinę. Kartu įmonė planuoja į regioną investuoti daugiau nei 1 000 000 000 eurų ir pasamdyti per 600 darbuotojų, taip didindama tiek produktų kūrimo, tiek atitikties ir rizikos valdymo pajėgumus.

    Toks pasirinkimas atspindi platesnę tendenciją: didžiosios Europos finansų technologijų bendrovės vis dažniau siekia kelių licencijų ir stipresnio vietinio „įsitvirtinimo“ pagrindinėse rinkose. Tai padeda mažinti reguliacinę riziką, geriau pritaikyti paslaugas nacionaliniams reikalavimams ir didinti patikimumą konkurencijoje su tradiciniais bankais.

    Ką tai reiškia klientams?

    Klientams perėjimas prie naujos licencijos gali reikšti aiškesnį paslaugų pritaikymą konkrečiai rinkai, ypač kalbant apie paskolas ir kitus reguliuojamus produktus. Praktikoje pokyčiai dažniausiai įgyvendinami etapais: nuo sutarčių, sąskaitų aptarnavimo sąlygų ar indėlių apsaugos informacijos pateikimo iki klientų aptarnavimo procedūrų atnaujinimo.

    „Revolut“ pabrėžia, kad licencija sustiprina pagrindą teikti paslaugas laikantis aukštų reguliacinių ir operacinių standartų. Tokia žinutė ypač aktuali laikotarpiu, kai priežiūros institucijos visoje Europoje griežčiau vertina spartų finansinių produktų diegimą ir reikalauja didesnio skaidrumo bei rizikos kontrolės.

    „Prancūzija tapo vienu svarbiausių finansų centrų, ją palaiko dinamiška ekosistema ir tvirtas reguliacinis pagrindas. Tai ideali platforma paspartinti kitą „Revolut“ augimo etapą“, – sakė „Revolut“ įkūrėjas ir vadovas Nik Storonsky.

  • Paryžiuje kyla pasipriešinimas naujam Nacionalinės Asamblėjos paviljonui: beveik 100 000 parašų

    Paryžiuje kyla pasipriešinimas naujam Nacionalinės Asamblėjos paviljonui: beveik 100 000 parašų

    Peticija artėja prie 100 000

    Paryžiuje įsibėgėja ginčas dėl planuojamo naujo priėmimo paviljono prie Nacionalinės Asamblėjos rūmų Palais-Bourbon. Internetinė peticija, raginanti stabdyti projektą, publikavimo metu buvo surinkusi beveik 100 000 parašų.

    Kritikai teigia, kad planuojamas šiuolaikinio stiklo statinys pakeistų istorinį 1888 metais pastatytą akmeninį paviljoną. Anot jų, tai būtų ne tik architektūrinis, bet ir paveldosauginis lūžis vienoje jautriausių Senos krantinių vietų.

    Kas labiausiai kelia aistras?

    Projektą palaiko Nacionalinės Asamblėjos vadovybė, argumentuodama, kad reikalingos patogesnės erdvės lankytojams. Numatyta, jog naujame paviljone atsirastų informavimo ir edukacinės zonos, taip pat kavinė ir suvenyrų parduotuvė.

    Tačiau paveldo apsaugos organizacija Sites & Monuments mano, kad tokios funkcijos parlamentui yra antraeilės, o pats sprendimas griauti istorinį paviljoną – pernelyg radikalus. Organizacija pabrėžia, kad teritorija patenka į saugomo paveldo reglamentavimo zoną, o bet koks ryškus pokytis gali paveikti viso urbanistinio ansamblio vientisumą.

    „Problema ta, kad šis pastatas suardytų simetriją ir įneštų daug naujos medžiagos, pirmiausia stiklo“, – sakė Sites & Monuments vadovas Julienas Lacaze.

    Jo teigimu, planuojamas sprendimas keistų vietos charakterį keliais aspektais: atsirastų didelis stiklo kiekis aplinkoje, kur dominuoja akmuo, būtų pakeista istorinių fasadų ir krantinės linijų dermė. Kritikai taip pat akcentuoja, kad nugriautas paveldinis elementas nebegalėtų būti sugrąžintas.

    Kaina ir leidimų kelias

    Diskusijas kursto ir numatoma projekto kaina – 52,8 mln. eurų. Nors skelbiama, kad lėšos būtų užtikrinamos pačios institucijos, o ne papildomai skiriamos iš valstybės biudžeto, oponentai pabrėžia viešųjų finansų jautrumą ir riziką, kad galutinė suma statybų metu gali išaugti.

    Pasak projekto kritikų, ankstesni leidimų bandymai esą susidūrė su taisyklėmis, taikomomis saugomoms teritorijoms, todėl procedūros buvo koreguojamos. Būtent dėl to pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukė Paryžiaus tarybos sprendimai, susiję su urbanistinių nuostatų pritaikymu, kad projektas atitiktų reikalavimus.

    „Pavojingiausia yra sunaikinti istorinį pastatą. Kai nugriauni ir pastatai tai, kas nedera su aplinka, sprendimo neįmanoma atšaukti“, – sakė Julienas Lacaze.

    Jis taip pat teigia, kad esama alternatyvų, kurios leistų išlaikyti 1888 metų paviljoną ir pritaikyti jį šiuolaikiniams poreikiams. Kaip vieną iš pavyzdžių jis mini japonų architektų studijos SANAA siūlytą kryptį, kai šiuolaikiškumas derinamas su akmens tąsa, o ne dominuojančiu stiklu.

    Politinis fonas ir kas bus toliau

    Peticiją palaiko įvairių politinių pažiūrų veikėjai, o tai rodo, kad klausimas peržengė vien architektūros bendruomenės ribas. Kritikai projektą sieja ir su politiniu noru palikti ryškų pėdsaką kadencijoje, pristatant statinį kaip institucijos atvirumo simbolį.

    Tuo metu Paryžiaus savivaldybė yra nurodžiusi, kad projektas dar turės pereiti statybos leidimo procedūras, o savivaldybės vaidmuo bus konsultacinis. Vis dėlto oponentai tvirtina, kad sprendimai dėl urbanistinių taisyklių jau rodo politinį pritarimą projekto krypčiai.

    „Darysime viską, kas teisėta. Turime teisę rinkti parašus ir ginčyti leidimą teisme“, – sakė Julienas Lacaze.

    Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar peticija peraugs į formalų teisinį ginčą dėl statybos leidimo ir paveldo apsaugos reikalavimų. Organizacija, inicijavusi kampaniją, skelbia ketinanti dalyvauti viešo svarstymo procesuose ir, prireikus, siekti sprendimo per teismus.

  • Paryžiuje bręsta ginčas dėl Nacionalinės Asamblėjos paviljono: peticiją pasirašė beveik 100 000

    Paryžiuje bręsta ginčas dėl Nacionalinės Asamblėjos paviljono: peticiją pasirašė beveik 100 000

    Stiklas prieš paveldą

    Paryžiuje įsibėgėja pasipriešinimas planuojamam naujam Nacionalinės Asamblėjos priėmimo paviljonui šalia Palais-Bourbon. Peticija prieš projektą, inicijuota paveldo gynėjų, rugpjūčio 7 dieną artėjo prie 100 000 parašų ribos.

    Ginčas kilo dėl sumanymo nugriauti 1888 metais statytą akmeninį paviljoną ir jo vietoje pastatyti šiuolaikinę stiklo konstrukciją. Joje numatoma įrengti parduotuvę, kavinę ir edukacines erdves lankytojams.

    „Problema ta, kad šis pastatas suardytų simetriją ir į istorinę aplinką įneštų didžiulius stiklo kiekius“, – sakė asociacijos Sites & Monuments vadovas Julienas Lacaze.

    Asociacija pabrėžia, kad planuojama statyba vyktų išskirtinės apsaugos teritorijoje: tai reikšmingas paveldo objektas Paryžiaus 7-ajame rajone, taip pat zona, siejama su UNESCO saugomu Senos krantinių urbanistiniu ansambliu. Kritikai tvirtina, jog stiklo masė ir tūriai vizualiai konfliktuotų su akmeniu dominuojančia aplinka ir keistų istorinę panoramą.

    Kaina ir procedūros kelia klausimų

    Prie architektūrinių argumentų prisideda ir finansiniai: viešai minėtas projekto biudžetas siekia 52,8 mln. eurų. Nors nurodoma, kad projektas būtų finansuojamas pačios Nacionalinės Asamblėjos lėšomis, oponentai teigia, kad tai vis tiek yra mokesčių mokėtojų pinigai ir tokios išlaidos taupymo laikotarpiu atrodo sunkiai pagrindžiamos.

    Anot Julieno Lacaze, projekto eiga esą buvo nepakankamai skaidri: po architektūrinio konkurso beveik metus trūko informacijos apie sprendimų priėmimą, o pirmasis leidimo derinimas, kaip teigiama, susidūrė su neatitikimais vietos planavimo dokumentams. Vėliau, pasak jo, buvo inicijuoti tiksliniai pakeitimai, kad projektas atitiktų taisykles.

    Politinis fonas ir kitas variantas

    Kritikai tvirtina, kad egzistuoja ir kompromisiniai sprendimai, leidžiantys atnaujinti lankytojų priėmimo infrastruktūrą negriaunant istorinio paviljono. Kaip alternatyva minimas ir architektų biuro SANAA pasiūlytas kelias: išsaugoti 1888 metų pastatą ir praplėsti jį šiuolaikiška, tačiau su aplinka labiau derančia akmens architektūra.

    Asociacijos kampaniją, jų teigimu, palaiko skirtingų politinių pažiūrų veikėjai, o tai rodo, kad klausimas peržengė vien architektūros bendruomenės ribas. Tuo pat metu Paryžiaus miesto valdžia laikosi pozicijos, jog projektas skirtas modernizuoti lankytojų priėmimą ir dar turės pereiti įprastą leidimų derinimo procedūrą, kurioje savivaldybė dalyvaus patariamuoju balsu.

    „Norime išsaugoti vietą, kuri priklauso visam pasauliui“, – sakė Julienas Lacaze.

    Paveldo gynėjai teigia ketinantys toliau rinkti parašus, dalyvauti viešuose svarstymuose ir, jei bus išduotas statybos leidimas, jį skųsti teismui. Galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip bus įvertintas planavimo taisyklių atitikimas, poveikis saugomai aplinkai ir visuomenės interesas.

  • Paryžiuje mirė DJ Kavinsky: prokuratūra pradėjo tyrimą, o „Nightcall“ paliko ryškų pėdsaką

    Paryžiuje mirė DJ Kavinsky: prokuratūra pradėjo tyrimą, o „Nightcall“ paliko ryškų pėdsaką

    Paryžiuje savo namuose rastas miręs prancūzų didžėjus Kavinsky, vietos tarnyboms patvirtinus, kad pradėtas aplinkybių aiškinimas. Jam buvo 50 metų, o tikrasis vardas buvo Vincent Belorgey.

    Paryžiaus prokuratūra nurodė, kad pradėtas tyrimas mirties priežastims nustatyti. Pirminėje informacijoje teigiama, kad įvykio vietoje įtariamųjų nenustatyta.

    Kas buvo Kavinsky?

    Kavinsky buvo vienas ryškiausių prancūziškos elektroninės muzikos bangos, vadinamos French touch, vardų. Šis judėjimas išgarsino Prancūzijos klubinę sceną visame pasaulyje ir siejamas su tokiais atlikėjais kaip Daft Punk, Justice ar Cassius.

    Savo karjerą jis pradėjo dar 2000-ųjų pradžioje, o vėliau pasirodė didelėse scenose ir festivaliuose. Muzikos industrijoje Kavinsky išsiskyrė retro sintezatorių skambesiu, kuris padėjo formuoti synthwave krypties populiarėjimą.

    Kodėl Nightcall tapo simboliu?

    Vienas žinomiausių jo kūrinių buvo Nightcall, įtrauktas į 2011 metais pasirodžiusio filmo Drive garso takelį. Lėto tempo, tamsios nuotaikos kūrinys tapo atpažįstamu filmo estetikai ir ilgainiui peržengė kino auditorijos ribas.

    Kūrinys naują dėmesio bangą sulaukė po pasirodymo Paryžiaus 2024 olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje, kur Kavinsky pasirodė kartu su belgų dainininke Angèle ir grupe Phoenix. Šis pasirodymas dar kartą priminė, kad jo muzika išlieka aktuali ir po daugiau nei dešimtmečio.

    Reakcijos ir tolesni žingsniai

    Į žinią sureagavo ir Prancūzijos kultūros lauko atstovai. Kultūros ministrė Catherine Pégard socialiniuose tinkluose paskelbė užuojautą, pabrėždama, kad šalis neteko išskirtinio balso, kurio muzika jungė nostalgiją ir šokio ritmą.

    Kol kas institucijos daugiau detalių apie mirtį neskelbia, o tyrimo eiga turėtų atsakyti į klausimus dėl priežasčių ir aplinkybių. Artimiausiomis dienomis tikimasi oficialių pranešimų iš teisėsaugos bei atlikėjo atstovų.

  • Peilių išpuolis Paryžiuje: sužeistos trys moterys, įtariamąjį sulaikė ne tarnyboje buvęs pareigūnas

    Peilių išpuolis Paryžiuje: sužeistos trys moterys, įtariamąjį sulaikė ne tarnyboje buvęs pareigūnas

    Kas įvyko Paryžiuje?

    Paryžiuje pirmadienio rytą įvyko peilių išpuolis, per kurį sužeistos trys moterys. Prancūzijos pareigūnai pranešė, kad įtariamasis netrukus po incidento buvo sulaikytas.

    Kaip nurodoma, moterys buvo sužalotos dviem buitiniais, virtuviniais peiliais. Įtariamojo tapatybė ir galimi motyvai iš karto nebuvo patvirtinti.

    Kur ir kada tai nutiko?

    Išpuolis įvyko apie 11.30 valandą Porte de Clichy rajone, šiaurės vakarų Paryžiuje. Į įvykio vietą buvo iškviestos skubiosios tarnybos, teritorija laikinai suvaldyta saugumo sumetimais.

    Sužeistos moterys yra 19, 24 ir 36 metų, jos išgabentos į ligoninę. Vietos žiniasklaida skelbė, kad viena nukentėjusiųjų gali būti nėščia, tačiau oficialiai ši informacija nebuvo patvirtinta.

    Ką sako Prancūzijos valdžia?

    Vidaus reikalų ministras Laurent Nunez pranešė, kad įtariamąjį sulaikė ne tarnyboje buvęs policijos pareigūnas. Ministro teigimu, toks veiksmas buvo ryžtingas ir padėjo greitai suvaldyti situaciją.

    „Užpuolikas buvo sulaikytas ne tarnyboje buvusio policijos pareigūno, tai buvo drąsus veiksmas“, – sakė Laurent Nunez.

    Pasak ministro, dvi nukentėjusiosios patyrė sunkius sužalojimus, tačiau jų gyvybei kritinis pavojus negresia. Viena moteris buvo sužeista apatinėje nugaros dalyje, kita patyrė pilvo srities sužalojimą.

    Laurent Nunez taip pat teigė, kad sulaikymo metu įtariamasis pateikė nerišlius paaiškinimus, tačiau ragino neskubėti daryti išvadų dėl galimo motyvo. Tyrimą koordinuoja Prancūzijos teisėsauga, renkama medžiaga ir apklausiami liudytojai.

    Tokie išpuoliai didmiesčiuose paprastai sukelia platesnes diskusijas dėl viešojo saugumo, greito reagavimo ir patruliavimo pajėgumų, ypač turistų ir intensyvaus judėjimo zonose. Vis dėlto pareigūnai pabrėžia, kad kiekvieno atvejo aplinkybės vertinamos individualiai, o išankstinės prielaidos gali trukdyti tyrimui.

  • Paryžiuje atidaryta Eltono Johno ir Davido Furnisho fotografijų paroda: daugiau nei 300 kadrų

    Paryžiuje atidaryta Eltono Johno ir Davido Furnisho fotografijų paroda: daugiau nei 300 kadrų

    Paryžiaus meno centre Jeu de Paume atidaryta paroda Fragile Beauty, pristatanti fotografijas iš Eltono Johno ir Davido Furnisho privačios kolekcijos. Ekspozicija į Prancūzijos sostinę atkeliauja po sėkmingo starto Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje.

    Parodoje rodomos daugiau nei 300 fotografijų, atrinktų iš maždaug 7 000 darbų, kuriuos pora rinko apie 30 metų. Kuratorinis pasakojimas apima laikotarpį nuo 1950-ųjų iki šiandienos ir leidžia sekti, kaip keitėsi moderni bei šiuolaikinė fotografija.

    Eltonas Johnas fotografiją pradėjo kolekcionuoti 1991 metais, teigdamas, kad būtent šis menas geba ypač tiksliai fiksuoti tikrovę. Vėliau šia aistra užsikrėtė ir jo sutuoktinis Davidas Furnishas, o kolekcija ilgainiui virto viena plačiausiai aptariamų privačių fotografijos rinkinių pasaulyje.

    „Man patinka tapyba ir aš kolekcionuoju paveikslus, bet niekas taip nepasako tiesos kaip fotografija“, – sakė Eltonas Johnas, parodą pirmą kartą pristatant Londone.

    Parodą prodiusavo Viktorijos ir Alberto muziejus, o Paryžiuje ji išskleidžiama per penkias temas: troškimą, įžymybę, madą, reportažą ir tapatybės patvirtinimą. Šis skirstymas padeda parodyti, kaip fotografija vienu metu fiksuoja ir privačias istorijas, ir socialinius bei politinius lūžius.

    Modernios fotografijos pjūvis

    Ekspozicijoje pristatomi daugiau nei 90 tarptautinių autorių darbai, tarp jų Robertas Mapplethorpe’as, Nan Goldin, Diane Arbus, Irvingas Pennas, Richardas Avedonas ir kiti. Greta mados ir popkultūros vaizdų rodomi ir fotografijos kaip liudijimo pavyzdžiai, fiksuojantys protestus, pilietinių teisių judėjimus ir tapatybių matomumo kovas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad paroda sujungia skirtingus žanrus ir leidžia pamatyti, kaip fotografija ilgainiui tapo ne tik estetiniu objektu, bet ir viešosios atminties forma. Čia šalia ikoninių portretų atsiranda ir šiuolaikiniai reportažiniai vaizdai, reaguojantys į naujausių metų įvykius.

    Kodėl paroda svarbi šiandien?

    Pastaraisiais metais fotografijos laukas susiduria su dviem priešingomis tendencijomis: viena vertus, vaizdų perteklius socialiniuose tinkluose, kita vertus, augantis institucijų dėmesys autorinei fotografijai ir archyvams. Paroda Paryžiuje įsilieja į šią kryptį, siūlydama lėtesnį, kontekstualų žiūrėjimą ir istorinių vaizdų perskaitymą šiandienos akimis.

    Jeu de Paume, įsikūręs Tiuilri soduose, yra viena svarbiausių Prancūzijos institucijų, skirtų fotografijai, kino ir skaitmeninio meno praktikai. Šioje erdvėje Fragile Beauty tampa ne tik garsios pavardės traukos objektu, bet ir platesniu pasakojimu apie tai, kaip nuotraukos formuoja mūsų supratimą apie epochas, tapatybę ir visuomenės pokyčius.

    Paroda Paryžiuje veiks iki 2026 metų rugsėjo 24 dienos.

  • Tour de France finalas trumpinamas dėl gaisrų: Paryžiuje laukia Montmartro kilpos ir drama

    Tour de France finalas trumpinamas dėl gaisrų: Paryžiuje laukia Montmartro kilpos ir drama

    Tour de France organizatoriai šių metų finalinį, 21-ąjį, etapą pakoregavo dėl „išskirtinės situacijos, susijusios su gaisrais“ Prancūzijos pietvakariuose. Maršrutas sutrumpintas iki 89 kilometrų vietoje anksčiau planuotų 133 kilometrų, kad saugumo pajėgos galėtų būti permestos į gaisrų paveiktas teritorijas.

    Pasak organizatorių, ilgesnę trasą užtikrinti būtų buvę sudėtingiau, nes dalis policijos ir žandarmerijos, paprastai dirbančios varžybų apsaugoje, įtraukta į pagalbą kovojant su liepsnomis. Dėl to dviratininkai nevyko per Yvelines departamentą, o į sostinę buvo atgabenti autobusu.

    Paryžiaus finalas keičia ritmą

    Pagal atnaujintą planą startas numatytas 17.50 valandą, o finišas Paryžiaus Eliziejaus laukų prospekte planuojamas apie 19.45 valandą. Prieš įprastą finišo atkarpą peletonas atliks papildomus ratus Eliziejaus laukuose ir tik tuomet persikels į Montmartro kalvos ratą.

    Šių metų finalas bus itin paryžietiškas ne tik dėl sutrumpinto atstumo, bet ir dėl maršruto akcentų. Dviratininkai tris kartus įveiks įspūdingą Rue Lepic įkalnę, kur tradiciškai susirenka ypač daug žiūrovų, o etapo atomazga turėtų spręstis sprintu sostinės centre.

    Pogačaro penktasis titulas ranka pasiekiamas

    Bendrai įskaitai vadovaujantis 27 metų slovėnas Tadej Pogačar prieš paskutinį etapą turi solidžią 6 minučių 26 sekundžių persvarą prieš belgą Remco Evenepoelį. Trečioje vietoje rikiuojasi 22 metų meksikietis Isaac Del Toro iš komandos UAE Team Emirates XRG, nuo lyderio atsilikdamas beveik 10 minučių.

    Jei neįvyks kritimas ar rimtas incidentas, T. Pogačaras yra labai arti penktojo Tour de France titulo. Tokiu atveju jis prisijungtų prie istorinių vardų, laimėjusių po penkias šių lenktynių karūnas, o jo dominavimą šį sezoną jau buvo pažymėję ir ryškūs rezultatai kituose svarbiuose daugiadieniuose bei klasikose.

    Gaisrai verčia perbraižyti planus

    Prancūzijoje vasarą vis dažniau fiksuojami didelio masto miškų ir laukų gaisrai, o valdžios institucijoms tenka greitai perskirstyti resursus. Tokios situacijos paveikia ne tik vietos bendruomenes, bet ir masinius renginius, kuriems būtinos didelės viešojo saugumo pajėgos.

    Paryžiaus miestas pastaraisiais metais Tour finalui sutraukia milžiniškas minias: pernai savivaldybė buvo skelbusi, kad gatvėse susirinko apie 500 000 žmonių, iš jų maždaug 180 000 Montmartre. Tikimasi, kad ir šiemet žiūrovų skaičius išliks labai didelis, nepaisant pasikeitusio etapo scenarijaus.

    „Turime prisitaikyti prie realybės: saugumas ir pagalba gaisrų zonose šiuo metu yra prioritetas“, – sakė varžybų organizatorių atstovas.

  • Demi Moore Paryžiuje vėl sukėlė audrą: internautai aptarinėja jos itin liekną figūrą

    Demi Moore Paryžiuje vėl sukėlė audrą: internautai aptarinėja jos itin liekną figūrą

    Demi Moore apsilankė Paryžiuje vykusiuose aukštosios mados renginiuose ir pasidalijo akimirkomis socialiniuose tinkluose. Į kelionę aktorė vyko ne viena – kartu pasirodė ir jos 32 metų dukra Tallulah Willis.

    Moore lankėsi mados namų „Schiaparelli“ salone, kur buvo pristatomi naujausi aukštosios mados kūriniai. Tokie uždari vizitai mados savaitės metu dažnai tampa proga žinomiems svečiams iš arčiau pamatyti kolekcijas ir susitikti su kūrybinėmis komandomis.

    Šiai progai aktorė pasirinko minimalistinį, bet akį traukiantį derinį, kurtą lenkų dizainerės Magdos Butrym. Daugiausia dėmesio sulaukė baltas plačiabrylis skrybėlaitės tipo akcentas, sukurtas bendradarbiaujant su modistu Noelu Stewartu.

    Stilizaciją papildė kreminė šilkinė palaidinė ir plati, drapiruota sijono linija, kurią, kaip matyti iš nuotraukų, galima koreguoti paslėptais sagų sprendimais. Prie įvaizdžio derėjo ir kampuota rankinė bei vasariško tipo avalynė, kurią, pasak kelionės įrašų konteksto, aktorė keitė į klasikinius aukštakulnius.

    Paryžiuje Moore ir Tallulah taip pat apžiūrėjo „Schiaparelli“ kolekciją, siejamą su kūrybos vadovu Danieliu Roseberry. Ekspozicijoje buvo matyti teatrališki, siurrealistiniai sprendimai ir technologiniai elementai, kurie pastaraisiais sezonais vis dažniau pasitelkiami siekiant pabrėžti aukštosios mados išskirtinumą.

    Vis dėlto didžiausią diskusijų bangą sukėlė ne tik drabužiai. Dalis internautų komentaruose ėmė aptarinėti itin liekną Moore figūrą ir nuotraukose matomas kūno linijas, o tai vėl įžiebė svarstymus apie žvaigždžių išvaizdos standartus.

    Tokios reakcijos socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais tapo įprastos, ypač kai kalbama apie garsių žmonių kūno pokyčius. Visuomenėje stiprėja jautrumas kūno įvaizdžio temoms, tačiau kartu išlieka tendencija viešai vertinti išvaizdą, remiantis vien nuotraukomis ar trumpais vaizdo įrašais.

    Pati Demi Moore viešai nekomentavo spėlionių apie savo svorį ar sveikatą. Todėl visi vertinimai, sklandantys internete, lieka tik stebėtojų nuomonėmis, o ne patvirtintais faktais.

  • Luvro Apolono galerija vėl atverta: po Prancūzijos karūnos brangenybių vagystės – naujos taisyklės

    Luvro Apolono galerija vėl atverta: po Prancūzijos karūnos brangenybių vagystės – naujos taisyklės

    Galerija grįžta prie ištakų

    Paryžiaus Luvro muziejuje lankytojams vėl atverta Apolono galerija, kuri 2025 metų spalį tapo vienos garsiausių pastarųjų metų vagysčių vieta. Erdvė sugrąžinta į pirminę 17 amžiaus ceremoninės valstybinės galerijos paskirtį, todėl joje nebėra vitrinų ir eksponuojamų brangenybių.

    Muziejus pabrėžia, kad atnaujinta ekspozicinė logika leidžia daugiau dėmesio skirti pačiai architektūrai ir dekorui. Tai taip pat yra praktinis sprendimas po įvykio, kuris išryškino saugumo spragas pasaulyje bene labiausiai lankomame muziejuje.

    Brangenybės bus rodomos kitaip

    Luvro vadovas Christophe Leribault teigia, kad karūnos brangenybės, kurios per apiplėšimą nebuvo pavogtos, netrukus turėtų būti perkeltos į kitą salę. Ji bus įrengta kaip be langų saugykla, kurioje numatytas griežtesnis patekimo ir apsaugos režimas.

    Pasak muziejaus, toks modelis atitinka tendenciją, kai itin vertingi eksponatai pristatomi mažesnėse, labiau kontroliuojamose erdvėse, o didžiosios reprezentacinės salės paliekamos istorinei atmosferai ir pastato paveldui. Tai taip pat leidžia tiksliau valdyti lankytojų srautus ir saugumo procedūras.

    Vagystė, sukėlusi skandalą

    2025 metų spalį keturių asmenų grupė, pasinaudojusi sunkvežimyje sumontuota kėlimo platforma, į Apolono galeriją įsiveržė dienos metu. Pranešta, kad buvo pagrobti aštuoni Prancūzijos karūnos brangenybių vienetai, o įvykis tapo smūgiu Luvro reputacijai.

    Apiplėšimas sukėlė politinį ir institucinį atgarsį: viešai imta kalbėti apie apsaugos sprendimų neadekvatumą tokio masto institucijoje, o muziejus buvo priverstas skubiai peržiūrėti rizikos vertinimą, prieigos kontrolę ir reagavimo protokolus. Po skandalo iš pareigų pasitraukė tuometinė muziejaus prezidentė Laurence des Cars.

    Pagrobtų vertybių, kurių vertė buvo vertinama maždaug 88 milijonais eurų, iki šiol nepavyko surasti. Tyrimo detalės viešai pateikiamos ribotai, tačiau muziejaus sprendimas atsisakyti vitrinų šioje salėje vertinamas kaip aiškus signalas, kad saugumo standartai bus griežtinami ne tik technologiškai, bet ir keičiant eksponavimo strategiją.

  • Paryžiaus bibliotekoje aptiko nežinomų Mozarto kūrinių: po 250 metų jie pirmąkart nuskambėjo

    Paryžiaus bibliotekoje aptiko nežinomų Mozarto kūrinių: po 250 metų jie pirmąkart nuskambėjo

    Paryžiuje esanti Prancūzijos nacionalinė biblioteka šiemet pristatė netikėtą radinį: archyvuose aptiktas rankraštis su iki šiol nežinomais Wolfgango Amadeuso Mozarto kūriniais. Dokumentas beveik 250 metų buvo klaidingai suregistruotas kaip anoniminis XVIII amžiaus muzikos sąsiuvinis, todėl ilgą laiką nekėlė įtarimų.

    Rankraštį peržiūrėdamas archyvinę medžiagą pastebėjo bibliotekos muzikos skyriaus kuratorius François-Pierre Goy. Įtarimų sukėlė būdingas rašysenos stilius, o vėliau išvadas jis aptarė su eksperte Laurence Decobert, kuri taip pat atpažino Mozarto braižą.

    Ką atskleidė 44 puslapių sąsiuvinis

    Rankraštis buvo ištirtas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje ir Mozarteum fondo specialistų Zalcburge. Ekspertizės patvirtino autentiškumą: sąsiuvinį sudaro 44 puslapiai, datuojami 1778 metais, kai 22 metų Mozartas viešėjo Paryžiuje.

    Tačiau tai nėra įprastas publikuoti skirtų kūrinių rinkinys. Šaltiniai rodo, kad tai greičiau pedagoginio darbo užrašai, fiksuojantys kompozicijos pamokas, kurias Mozartas vedė Marie-Louise-Philippine de Guînes, įtakingo prancūzų aristokrato ir diplomato Louis de Guînes dukrai.

    Sąsiuvinyje rasti mokinės kompoziciniai pratimai, Mozarto darytos pataisos ir šešios trumpos, anksčiau nežinotos pjesės fleitai ir arfai. Instrumentų pasirinkimas siejamas su šeimos muzikiniais įgūdžiais: tėvas buvo laikomas talentingu fleitininku, o dukra grojo arfa.

    Ne tik radinys, bet ir naujas žvilgsnis

    Muzikologų vertinimu, šis rankraštis yra vienas reikšmingiausių pastarųjų metų su Mozartu susijusių atradimų, nes papildo jo kūrybos katalogą ir leidžia detaliau suprasti, kaip jis dirbo kaip mokytojas. Dauguma išlikusių šaltinių Mozartą pristato kaip operų, koncertų ir simfonijų kūrėją, o šiuo atveju atsiveria kasdienė jo dirbtuvių pusė.

    Rankraščio istorija turi ir dramatišką kontekstą: Mozartas Paryžiuje patyrė finansinių sunkumų, o viešnagės metu mirė jo motina Anna Maria Mozart. Be to, pasakojama, kad de Guînes šeima už užsakytus kūrinius ir pamokas sumokėjo tik dalį sutartos sumos, todėl kompozitorius bendradarbiavimą nutraukė.

    Pats sąsiuvinis į bibliotekos fondus pateko per Prancūzijos revoliuciją, kai buvo konfiskuojami aristokratų archyvai. Vėliau, neteisingai aprašytas kaip anoniminis rankraštis, jis dešimtmečiais liko nepastebėtas, kol pastaraisiais mėnesiais buvo peržiūrėtas iš naujo.

    Po beveik 250 metų vėl scenoje

    Rastos kompozicijos neliko vien archyvų smalsumu. Birželio 21 dieną Prancūzijos nacionalinės bibliotekos salėje jos pirmą kartą viešai atliktos po beveik dviejų su puse šimtmečio, o kūrinius atliko Radio France muzikantai, parengę ir profesionalius įrašus.

    Šis atvejis primena, kad didžiųjų bibliotekų ir archyvų fondai vis dar slepia netikėtumų, o kruopštus katalogų tikslinimas ir naujos ekspertinės metodikos gali sugrąžinti į kultūros apyvartą tai, kas dešimtmečiais buvo laikoma anonimiškais dokumentais.