CP v2

Tag: Potvyniai

  • Mokslininkų 2100 metų žemėlapis: kylantis jūros lygis keičia pakrantes ir valstybių ribas

    Jūros lygis kyla greičiau, nei buvo manyta dar prieš kelis dešimtmečius, o tai iki 2100 metų gali iš esmės perbraižyti pasaulio pakrantes. Mokslininkų sudaromi rizikos žemėlapiai rodo, kad labiausiai pažeidžiamos bus žemai virš jūros iškilusios salų valstybės ir tankiai apgyvendinti deltų regionai.

    NASA palydoviniai matavimai fiksuoja aiškią tendenciją: pastaraisiais dešimtmečiais pasaulinio jūros lygio kilimo tempas paspartėjo. Priežastys dvi: šylantis vandenynas plečiasi, o ledynai ir ledo skydai Grenlandijoje bei Antarktidoje netenka masės, papildydami vandenynus vandeniu.

    Didžiausia grėsmė tenka mažoms salų valstybėms, kurių vidutinis aukštis virš jūros lygio yra vos keli metrai ar net mažiau. Tokiose šalyse pakanka santykinai nedidelio vidutinio jūros lygio kilimo, kad dažnėtų audrų potvyniai, sūrus vanduo skverbtųsi į gėlo vandens telkinius, o dirvožemis taptų mažiau tinkamas žemdirbystei.

    Ypač dažnai minimos Maldyvų ir Kiribačio perspektyvos: net jei dalis teritorijos formaliai išliktų, gyvenimas gali tapti ekonomiškai ir fiziškai neįmanomas dėl infrastruktūros pažeidžiamumo, pakrančių erozijos ir gėlo vandens trūkumo. Dėl to diskusijose vis dažniau kalbama ne tik apie „užliejimą“, bet ir apie priverstinę migraciją bei valstybingumo tęstinumą.

    Ramiajame vandenyne padėtį sunkina tai, kad daugelis bendruomenių gyvena visai šalia kranto. Tyrimai yra fiksavę atvejus, kai nedidelės salos per pastaruosius dešimtmečius nunyko, o pakrantės atsitraukė, todėl kai kur jau dabar svarstomi perkėlimo planai.

    Jūros lygio kilimo poveikis neapsiriboja salomis. Labai pažeidžiami yra dideli pakrančių miestai ir deltų regionai, kur gyventojų tankis didelis, o žemės aukštis virš jūros lygio mažas, todėl net nedidelis papildomas vandens lygis gali reikšmingai padidinti potvynių riziką.

    Didelės rizikos zonos dažnai siejamos su Pietų ir Rytų Azijos pakrantėmis, įskaitant tankiai gyvenamas teritorijas Kinijoje, Bangladeše ir Indijoje. Čia potvynių padariniai gali paliesti dešimtis milijonų žmonių, ypač jei kartu stiprėja ekstremalūs krituliai ir ciklonai.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Džakarta, kur problemą didina ne tik kylantis jūros lygis, bet ir miesto sėdimas dėl intensyvaus požeminio vandens naudojimo. Indonezija jau priėmė sprendimus dėl sostinės perkėlimo į Nusantrarą Borneo saloje, siekdama sumažinti ilgalaikę riziką.

    Mokslininkai pabrėžia, kad galutinis poveikis priklausys ne tik nuo klimato scenarijų, bet ir nuo prisitaikymo priemonių. Apsauginiai pylimai, krantinių stiprinimas, natūralių pakrančių buferių atkūrimas ir griežtesnis teritorijų planavimas kai kuriais atvejais gali reikšmingai sumažinti žalą.

    Nyderlandai dažnai minimi kaip pavyzdys, kaip ilgalaikės investicijos į apsaugos sistemas ir vandens valdymą leidžia gyventi teritorijose, kurios istoriškai yra žemiau jūros lygio. Vis dėlto tokios priemonės brangios, todėl labiausiai pažeidžiamos valstybės ir bendruomenės dažnai turi mažiausiai išteklių apsisaugoti.

    Ekspertai pabrėžia, kad kuo anksčiau mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir planuojamas prisitaikymas, tuo mažesnė tikimybė, kad iki amžiaus pabaigos daliai regionų teks susidurti su nevaldoma, chaotiška migracija ir nuolatiniais potvyniais.

  • Japonijos patirtis Vietname: „JICA“ ir UNESCO projektai keičia pasirengimą potvyniams

    Japonijos patirtis Vietname: „JICA“ ir UNESCO projektai keičia pasirengimą potvyniams

    Infrastruktūra, kuri stabdo griūtis

    Vietnamas stiprina atsparumą stichinėms nelaimėms, perimdamas Japonijoje išbandytus sprendimus, kurie padeda suvaldyti potvynių ir nuošliaužų žalą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Son La provincijoje pradėjusi veikti pirmoji šalyje Sabo užtvanka, skirta sulaikyti akmenis ir nuolaužas per liūtis, bet praleisti vandenį.

    Tokių konstrukcijų idėja gimė Japonijoje, kur kalnuotose teritorijose dažni staigūs srautai ir nuošliaužos. Vietnamo Nam Pam upės baseine planuojama įrengti 12 panašių statinių, kad rizikingose vietovėse būtų sumažinta žalos tikimybė ir apsaugotos gyvenvietės bei keliai.

    Trys atramos: planavimas, apsauga, perspėjimas

    Japonijos nelaimių prevencijos modelis dažnai apibūdinamas trimis atramomis: apsauginė infrastruktūra, žemėnaudos ir teritorijų planavimas bei ankstyvojo perspėjimo sistemos. Tokia logika remiasi ne vien statybomis, bet ir tuo, kur ir kaip leidžiama plėtra, kokie evakuacijos maršrutai numatomi, kaip informuojami gyventojai.

    Šis požiūris Vietname įgauna praktinę formą per projektus, kuriuos remia Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra JICA ir partneriai. Stiprėjant ekstremalių reiškinių dažniui, prioritetu tampa ne tik reagavimas po įvykio, bet ir pasirengimas jam dar iki audrų sezono.

    Žemėlapiuose ir mokyklose – realūs pokyčiai

    Nghe An provincijoje, kuri dažnai nukenčia nuo potvynių, Japonijos ir UNESCO bendradarbiavimas orientuotas į rizikų žemėlapių atnaujinimą bei aiškesnį pavojų vertinimą. Tokie žemėlapiai padeda savivaldai ir bendruomenėms geriau planuoti, kur pirmiausia reikalingos apsaugos priemonės, o kur – aiškūs evakuacijos sprendimai.

    Kita kryptis – mokyklų evakuacijos pratybos ir švietimas apie rizikas, kad vaikai ir darbuotojai kritiniu metu žinotų, ką daryti. Skaičiuojama, kad priemonės tiesiogiai turėtų pasiekti apie 15 000 žmonių, o netiesioginė nauda – platesnė, nes įgūdžiai ir praktikos paprastai plinta per šeimas ir bendruomenes.

    Infrastruktūriniai projektai apima ir miestų kasdienybę: Hanojuje veikia nauja nuotekų valykla, sukurta su Japonijos technine ir finansine parama. Skelbiama, kad prie nuotekų tvarkymo tinklo ji padeda prijungti apie 1 000 000 gyventojų, o tai svarbu tiek visuomenės sveikatai, tiek aplinkosaugai, ypač liūčių metu, kai senos sistemos patiria didžiausią apkrovą.

    Ekspertai pabrėžia, kad atsparumas nelaimėms kuriamas nuosekliai: vien užtvankų nepakanka, jei nėra laiku pateikiamų perspėjimų, aiškių planų ir gyventojų pasirengimo. Todėl Japonijos patirtis Vietname diegiama kaip visuma – nuo inžinerinių sprendimų iki mokymų ir rizikų valdymo kultūros.

  • Lenkijos Bažnyčia ruošia karo ir stichijų planą: parapijoms kuriamas nacionalinis vadovas

    Lenkijos Bažnyčia ruošia karo ir stichijų planą: parapijoms kuriamas nacionalinis vadovas

    Lenkijos katalikų Bažnyčia rengia gaires, kaip parapijoms veikti karo, potvynių ir kitų krizių metu. Lenkijos vyskupų konferencija pranešė kurianti praktinį vadovą, o rudenį planuoja pradėti mokymus už civilinę saugą atsakingiems žmonėms vyskupijose.

    Bažnyčios atstovų teigimu, tankus parapijų ir bažnyčių tinklas gali tapti svarbiu vietos atramos tašku, kai sutrinka įprastos paslaugos. Tokiose situacijose bendruomenės dažnai pirmiausia ieško informacijos, pastogės ar pagalbos arčiausiai esančiuose viešuosiuose pastatuose.

    Vademecumas parapijoms ir vyskupijoms

    Po 405-ojo Lenkijos vyskupų konferencijos plenarinio posėdžio Lomžoje paskelbta, kad jau veikia speciali darbo grupė. Ji rengia vademecum administruojantiems bažnytines įstaigas, kad įvairiose Lenkijos vietose būtų taikomos panašios procedūros.

    Darbo grupos pirmininkas kunigas Jarosławas Mrówczyńskis pabrėžė, kad dokumentas turėtų padėti išvengti skirtingų interpretacijų ir improvizacijos. Pasak jo, tikslas yra aiškiai aprašyti veiksmus nuo informavimo ir patalpų parengimo iki bendradarbiavimo su atsakingomis institucijomis.

    „Tai yra valstybės institucijų pareiga, tačiau Bažnyčia dėl savo struktūros, logistikos ir žmonių patirties gali turėti potencialo prisidėti“, – sakė kunigas Jarosławas Mrówczyńskis.

    Mokymai rudenį: dėmesys žmonių ir paveldo apsaugai

    Rudenį planuojami specializuoti mokymai delegatams, kurie vyskupijose bus atsakingi už gyventojų apsaugą ir kultūros paveldo objektus. Mokymai rengiami kartu su Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija, Vidaus reikalų ir administracijos ministerija bei atitinkamomis mokymo įstaigomis.

    Vyskupų prašoma paskirti atsakingus asmenis savo vyskupijose, o rengiant gaires dalyvauja ir valstybės administracijos atstovai, Caritas Polska bei vienuolijų bendruomenės. Tokia sudėtis rodo siekį susieti bažnytinę infrastruktūrą su bendru valstybės civilinės saugos planavimu.

    Kodėl tema aktualėja dabar

    Pastaraisiais metais Europoje dažnėja diskusijos apie civilinę saugą, atsparumą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Karo Ukrainoje fone valstybės atnaujina krizių valdymo planus, o klimato kaita didina potvynių ir audrų riziką, todėl iš anksto sutarti veiksmai tampa praktiniu, o ne teoriniu klausimu.

    Bažnyčios atstovai pabrėžia, kad kuriamas vadovas nėra alternatyvi civilinės saugos sistema. Juo siekiama suderinti parapijų veiksmus su oficialiomis procedūromis, kad vietos iniciatyvos padėtų, o ne kurtų chaosą ar dezinformaciją.

    Kunigo J. Mrówczyńskio teigimu, kai kuriose parapijose jau matyti iniciatyvų, susijusių su saugumu ir pasirengimu grėsmėms, tačiau be vienodų taisyklių jos gali išsiskaidyti. Todėl vieningos gairės turėtų tapti praktiniu įrankiu bendruomenėms, kurios krizių metu dažnai veikia kaip pirmasis pagalbos ir informacijos taškas.

  • Jokšų polderyje baigti melioracijos darbai: atnaujinti grioviai ir rekonstruota Pjaulių siurblinė

    Jokšų polderyje baigti melioracijos darbai: atnaujinti grioviai ir rekonstruota Pjaulių siurblinė

    Klaipėdos rajone baigtas Jokšų polderio melioracijos griovių, juose esančių statinių ir Pjaulių siurblinės rekonstrukcijos projektas. Savivaldybė teigia, kad atnaujinta infrastruktūra leis tiksliau valdyti perteklinį vandenį ir mažinti užliejimo riziką teritorijose, kur potvyniai kartojasi dažniau.

    Darbai vykdyti Priekulės seniūnijoje, Pjaulių, Venckų ir Kalviškių kaimuose. Projektas įgyvendintas pagal priemonę Investicijos į melioracijos sistemas, finansavimą administruojant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

    Kas buvo sutvarkyta

    Rekonstrukcijos metu melioracijos grioviuose atnaujintos 6 pralaidos, sutvarkyta 70 drenažo žiočių, taip pat įdiegtos aplinkosaugos priemonės. Tokie darbai svarbūs ne tik vandens pralaidumui, bet ir kasdieniam žemės ūkio naudmenų bei sodybų apsaugos patikimumui.

    Didžiausia projekto dalis teko Pjaulių siurblinei: atnaujintas vamzdynas, rekonstruotas metalinis stogas ir vandens daviklių šulinys. Siurblių priežiūrai įrengtas gembinis kranas su elektrine tale, todėl eksploatavimo darbai turėtų būti greitesni ir saugesni.

    Kodėl tai svarbu potvyniams

    Jokšų polderis priklauso teritorijoms, kuriose vandens lygio svyravimai ir intensyvesni krituliai gali greitai sukelti užmirkimą. Atnaujintos pralaidos, drenažo žiotys ir siurblinės pajėgumai leidžia operatyviau nukreipti vandenį, mažinant žalą ūkiams, keliams ir gyvenamajai aplinkai.

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau investuoja į melioracijos infrastruktūrą ne tik dėl nusidėvėjimo, bet ir dėl didėjančio ekstremalių kritulių epizodų dažnio. Tokie projektai paprastai duoda greitą efektą ten, kur veikia polderiai ir siurblinės, nes vandens lygį galima reguliuoti aktyviai.

    Kaina ir finansavimas

    Rangos darbus objekte atliko UAB „Šilutės polderiai“. Bendra projekto vertė siekė 375 316 eurų.

    Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirta 200 925 eurai, iš Lietuvos valstybės biudžeto – 35 457 eurai. Klaipėdos rajono savivaldybės lėšos sudarė 138 934 eurus.

  • Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajono savivaldybė užsitikrino finansavimą projektui, skirtam potvynių rizikos prevencijai ir greitesniam reagavimui į ekstremalias situacijas klimato kaitos kontekste. Sprendimas priimtas Bauskėje vykusiame 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos Stebėsenos komiteto posėdyje.

    Posėdyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė, kuri atstovauja Šiaulių regionui. Savivaldybė projekte dalyvaus partnerio teisėmis, o pati programa orientuota į bendras Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų iniciatyvas, apimančias infrastruktūrą, civilinę saugą ir gyventojų atsparumo didinimą.

    Kas patvirtinta ir kas dalyvaus

    Stebėsenos komitetas patvirtino 14 abiejų šalių pateiktų paraiškų finansavimą, kartu aptarė naujo finansavimo laikotarpio prioritetus. Posėdžio metu komiteto nariai susipažino ir su jau įgyvendintais pavyzdžiais, kur projektų lėšomis diegtos skaitmeninės turizmo technologijos bei įsigyta civilinei saugai reikalinga įranga.

    Pakruojo savivaldybė prisijungia prie projekto Flood response, kurio pilnas pavadinimas lietuviškai apibrėžia tikslą: potvynių rizikų prevencija ir reagavimo į ekstremalias situacijas stiprinimas klimato kaitos kontekste Latvijos ir Lietuvos pasienio regione. Projekto koordinatorius yra Žiemgalos planavimo regionas Latvijoje, o tarp partnerių taip pat yra Aizkrauklės, Jekabpilio, Jelgavos savivaldybės bei Biržų ir Pakruojo rajonų savivaldybių administracijos.

    Kokią įrangą planuoja įsigyti Pakruojis

    Pagal projektą savivaldybės ir partneriai planuoja stiprinti civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemas, organizuoti bendras tarpvalstybines pratybas, mokymus gyventojams ir specialistams bei investuoti į reagavimo priemones. Tai ypač aktualu augant staigių liūčių, užtvankų apkrovų ir trumpalaikių potvynių rizikai, kai svarbus ne tik prognozavimas, bet ir techninės galimybės greitai išpumpuoti vandenį ar evakuoti žmones.

    Pakruojo rajone planuojama įsigyti naudotą gaisrinį automobilį, didelio našumo vandens siurblius, motorizuotą gelbėjimo valtį ir profesionalų vandens gelbėjimo droną. Tokia įranga gali padėti greičiau pasiekti užlietas teritorijas, efektyviau vykdyti gelbėjimo darbus vandenyje ir operatyviau įvertinti situaciją iš oro, kai privažiavimas prie vietos būna apsunkintas.

    Finansavimo dydžiai ir terminai

    Bendra projekto vertė viršija 911 000 eurų, o daugiau kaip 729 000 eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo finansavimas. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos veikloms numatyta apie 156 000 eurų, iš kurių beveik 125 000 eurų sudarys paramos lėšos.

    Likusi dalis bus dengiama valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis, po maždaug 15 500 eurų iš kiekvieno šaltinio. Projektą planuojama įgyvendinti per 24 mėnesius, tad pirkimai ir mokymai turėtų vykti etapais, derinant juos su partneriais ir bendromis pratybomis pasienio regione.

  • Indonezija stato 500 km jūros sieną: kaina stulbina, bet ar ji tikrai sustabdys potvynius?

    Indonezija stato 500 km jūros sieną: kaina stulbina, bet ar ji tikrai sustabdys potvynius?

    500 kilometrų planas prieš potvynius

    Indonezija atgaivino vadinamosios Didžiosios jūros sienos projektą – daugiau kaip 500 kilometrų ilgio pylimų ir užtvarų sistemą palei Javos šiaurinę pakrantę. Ji turėtų sumažinti potvynių riziką ir apsaugoti tankiai apgyvendintas teritorijas, įskaitant Džakartos regioną.

    Projektas numatytas etapais ir suskirstytas į kelias dešimtis atkarpų, kurias planuojama įgyvendinti palaipsniui. Vyriausybė taip pat pabrėžia, kad tai daugiametė programa, apimanti kelias provincijas ir savivaldybes.

    Kodėl vanduo kyla taip greitai?

    Javos šiaurinę pakrantę veikia du vienu metu stiprėjantys veiksniai: klimato kaita ir grunto sėdimas. Didėjančios liūtys bei aukštesnis jūros lygis reiškia dažnesnius užliejimus, o kai kuriose vietovėse žemė leidžiasi dėl intensyvaus požeminio vandens siurbimo.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien betonas problemos neišspręs, jei nebus sprendžiamos priežastys sausumoje. Be griežtesnės požeminio vandens naudojimo kontrolės, patikimesnio vandentiekio ir efektyvesnio upių valymo, užtvaros gali tapti tik laikinu palengvinimu.

    Kaina milžiniška, rizikos taip pat

    Bendra projekto kaina vertinama maždaug 70 milijardų eurų, o pradinis etapas Džakartos įlankoje galėtų kainuoti apie 7–9 milijardus eurų. Vyriausybė svarsto, kad užtvaros galėtų atlikti ir ekonominę funkciją: skatinti investicijas, kurti naujus verslo centrus ir pritraukti kapitalą pakrantės regionuose.

    Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokios apimties statybos gali pakeisti vandens apykaitą, pakenkti mangrovių ekosistemoms ir pabloginti upių būklę. Taip pat keliami klausimai dėl poveikio žvejybos bendruomenėms, kurių pragyvenimas tiesiogiai priklauso nuo pakrančių ir lagūnų biologinės įvairovės.

    „Siena gali veikti tik kaip platesnio plano dalis, o ne kaip vienintelis sprendimas“, – teigia klimatui atsparios infrastruktūros tyrėjai, vertinantys projektą. Pasak jų, be gyventojų įtraukimo, socialinių kompensacijų ir aiškaus aplinkosaugos plano rizika išlieka, kad brangi užtvara nepasieks laukto efekto.

    Indonezija jau yra susidūrusi su sudėtingu pasirinkimu tarp greitų inžinerinių sprendimų ir lėtesnių, bet sisteminių pokyčių. Ar Didžioji jūros siena taps proveržiu prisitaikant prie klimato kaitos, priklausys ne tik nuo statybų tempo, bet ir nuo to, ar lygiagrečiai bus tvarkomas vandens ūkis, upės ir pakrančių ekosistemos.

  • Neries vanduo staigiai pakilo Kauno rajone: Radikiuose apsemti namai, įjungta sirena

    Naktį Kauno rajone, Neries upėje pajudėjus ledams, fiksuotas staigus vandens lygio kilimas. Dėl galimos grėsmės Radikių kaime buvo įjungta gyventojų perspėjimo sirena, o Rasų ir Giraitės gatvėse apsemti keli gyvenamieji namai.

    Į vietą nedelsiant išvyko Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos ir savivaldybės specialistai. Pareigūnai apžiūrėjo pakrantes, vertino situaciją ir užtikrino, kad gyventojai būtų informuoti apie galimus pokyčius.

    Apžiūrėjus upės vagą nustatyta, kad ledo sangrūdų, kurios galėtų ilgiau blokuoti srovę, nebuvo. Netrukus vandens lygis pradėjo mažėti, o situacija, savivaldybės teigimu, stabilizavosi.

    „Momentinis vandens kilimas fiksuotas 2 valandą nakties, kuomet vandens lygis siekė apie 4 metrus. 7.30 valandą vanduo jau buvo nukritęs ir siekė 1,45 metrus. Manome, kad savivaldybės įrengtas laikinas 200 tonų smėlio maišų pylimas kažkiek galėjo sustabdyti vandenį“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad pavasarį tokie staigūs svyravimai gali įvykti ir be ilgalaikių kritulių, kai upėje pajuda ledas ar srovė trumpam užsikemša ties siauresnėmis vietomis. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir tarnybų pranešimus, o pastebėjus staigų vandens kilimą nedelsti ir informuoti Bendrąjį pagalbos centrą.

    Po vandens atoslūgio gyventojams patariama į užlietą pastatą grįžti tik įsitikinus, kad jis saugus ir nėra konstrukcinių pažeidimų. Taip pat nereikėtų skubėti jungti elektros prietaisų, kol nepatikrinta instaliacija, patalpas būtina išvėdinti ir išvalyti, vengiant kontakto su galimai užterštu vandeniu.

    Ugniagesiai gelbėtojai ir savivaldybės atstovai nurodo, kad situacija vietoje ir toliau stebima. Prireikus gyventojams bus suteikiama pagalba, o apie pasikeitimus žadama informuoti papildomai.

  • Kinijoje liūtys miestus pavertė upėmis: žuvusiųjų jau 22, tūkstančiai evakuoti

    Kinijoje liūtys miestus pavertė upėmis: žuvusiųjų jau 22, tūkstančiai evakuoti

    Keliose Kinijos provincijose pastarosiomis dienomis užfiksuotos rekordinės liūtys sukėlė staigius potvynius, dėl kurių gatvės virto srauniomis upėmis. Vietos valdžia praneša apie sutrikusį susisiekimą, užlietus gyvenamuosius rajonus ir pradėtas gelbėjimo operacijas.

    Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad iš viso patvirtintos 22 žūtys, dalis žmonių laikomi dingusiais. Daugiausia pranešimų apie aukas gauta iš Hunano, Hubejaus, Guidžou ir Guangsi regionų, kur liūtys sukėlė nuošliaužas ir staigius vandens lygio šuolius.

    Hunano provincijoje, anot oficialių pranešimų, žuvo penki žmonės, dar vienuolika laikomi dingusiais. Viename šios provincijos rajone nuo stichijos nukentėjo daugiau nei 61 500 gyventojų, tačiau nuostolių mastas dar tikslinamas.

    Guangsi regione tragiškas incidentas įvyko, kai sunkvežimis bandė kirsti patvinusią upę ir buvo nuneštas srovės. Iki antradienio patvirtinta 10 žuvusiųjų, o gelbėtojai kelias dienas tikrino vandens telkinius ir pakrantes.

    Guidžou provincijoje pranešta apie keturias žūtis ir penkis dingusius asmenis, o Hubejuje – apie tris žuvusius ir keturis dingusius. Kai kuriose vietovėse sugriuvo pastatai, dalis kaimų laikinai liko be ryšio, todėl gelbėtojai darbavosi sudėtingomis sąlygomis.

    Pagalba ir evakuacija

    Kinijos institucijos paskelbė skiriančios 120 mln. juanių paramą penkiems labiausiai nukentėjusiems regionams. Ši suma atitinka maždaug 15 mln. eurų, o lėšos numatytos skubiai pagalbai, infrastruktūros atstatymui ir gyventojų aprūpinimui.

    Dar 30 mln. juanių, arba apie 4 mln. eurų, papildomai skirta Guidžou provincijai, kur fiksuojama daug žuvusiųjų ir dideli materialiniai nuostoliai. Valdžia taip pat koordinuoja laikino apgyvendinimo vietas ir tiekimą teritorijose, kur nutrūkę keliai ar ryšio linijos.

    Pagal tarptautinių agentūrų skaičiavimus, iš Hunano, Guidžou ir Hubejaus provincijų evakuota beveik 24 000 žmonių. Sinoptikai įspėja, kad artimiausiomis dienomis kritulių zona gali išlikti aktyvi, todėl potvynių rizika išlieka didelė.

    Kodėl ekstremalūs lietūs dažnėja

    Mokslininkai pabrėžia, kad šylant klimatui daugėja ekstremalių kritulių epizodų, nes šiltesnė atmosfera gali sukaupti daugiau vandens garų. Tai didina staigių liūčių tikimybę ir kelia didesnę potvynių bei nuošliaužų riziką, ypač kalnuotuose regionuose.

    Kinija yra didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emitentė pasaulyje, tačiau kartu sparčiai plečia atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Šalis yra deklaravusi tikslą pasiekti anglies neutralumą iki 2060 metų.

  • Tornadų smūgis JAV: paskelbtas retas „Tornado Emergency“, pavojuje – 3 mln. žmonių

    Tornadų smūgis JAV: paskelbtas retas „Tornado Emergency“, pavojuje – 3 mln. žmonių

    Jungtinėse Valstijose sinoptikai perspėja apie pavojingą audrų frontų sistemą, kuri gali tęstis mažiausiai iki antradienio. Prognozuojama, kad ji atneš stiprius tornadus, didelius krušos ledėkus, niokojantį vėją ir vietinius staigius potvynius.

    Remiantis JAV meteorologijos tarnybų ir žiniasklaidos pranešimais, sekmadienį buvo paskelbta daug įspėjimų dėl tornadų. Kai kur, netoli Hebrono Nebraskoje, paskelbtas retai taikomas aukščiausio lygio įspėjimas „Tornado Emergency“, reiškiantis tiesioginę ypač pavojingo tornado grėsmę.

    Perspėjimai apėmė ir didesnius regiono miestus, tarp jų Omahos ir Linkolno apylinkes Nebraskoje bei Siu Sityje Ajovoje. Nacionalinė orų tarnyba patvirtino tornado nusileidimą centrinėje Nebraskoje, į šiaurę nuo Grand Ailando, o kitur fiksuoti nauji besiformuojantys sūkuriai.

    Audras lydėjo stambi kruša, kai kur ledėkų skersmuo siekė iki 9 centimetrų, todėl apgadinti stogai, automobiliai ir langai. Stiprus vėjas laužė medžius, vertė kemperius ir gadino elektros linijas, o dalis Pietų Dakotos vietovių prie Nebraskos sienos buvo likusios be elektros.

    Sinoptikai įspėja, kad pirmadienį sąlygos gali tapti dar pavojingesnės. JAV Storm Prediction Center daliai Kanzaso ir Nebraskos paskelbė retą ketvirto lygio pavojų penkiabalėje skalėje, o prognozėse minima galimybė, kad formuosis EF2 ar stipresni tornadai.

    Papildomą riziką kelia intensyvios liūtys ir staigūs potvyniai, kai audros kartojasi virš tų pačių teritorijų. Kai kur Nebraskoje, Kanzase, Ajovoje ir Misūryje per trumpą laiką gali iškristi 5–10 centimetrų kritulių, o pietinėse Didžiųjų lygumų dalyse, dėl sausros ir gūsingo vėjo, išlieka padidėjusi gaisrų grėsmė.

    Gyventojai raginami sekti oficialius perspėjimus, turėti veikiančias įspėjimo priemones ir iš anksto numatyti saugiausią vietą pastate. Meteorologai pabrėžia, kad tornadų situacija gali kisti labai greitai, todėl svarbiausia yra nedelsti gavus pranešimą apie artėjančią grėsmę.

  • Mokslininkai perspėja: liūtys gali tik paspartinti sausras – lemiamas ne kiekis, o ritmas

    Mokslininkai perspėja: liūtys gali tik paspartinti sausras – lemiamas ne kiekis, o ritmas

    Pasaulyje vis dažniau fiksuojamas paradoksas: kai kur kritulių nemažėja, tačiau sausros stiprėja. Priežastis slypi ne vien bendrame metiniame lietaus kiekyje, o tame, kaip jis pasiskirsto laike: vis daugiau kritulių iškrenta trumpomis, labai intensyviomis liūtimis.

    Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tokia kritulių koncentracija gali mažinti vandens atsargas sausumoje net ir tuomet, kai metinė kritulių suma išlieka panaši. Kai lietus krenta retai, bet smarkiai, dirvožemis ir kraštovaizdis nespėja vandens sugerti, todėl didesnė jo dalis nuteka paviršiumi.

    Liūtys ne visada padeda

    Iš pirmo žvilgsnio intensyvus lietus turėtų papildyti vandens atsargas, tačiau praktikoje dažnai nutinka priešingai. Išdžiūvęs ir sukietėjęs dirvožemis prastai įgeria vandenį, o liūties metu vanduo greitai nubėga į upes ir galiausiai pasiekia jūras arba išgaruoja.

    Tuo pat metu ilgesnės sausos pertraukos tarp kritulių didina garavimą ir augalų patiriamą stresą, mažėja dirvožemio drėgmė, krenta gruntinio vandens lygis. Dėl to net po gausių liūčių kraštovaizdis gali išlikti hidrologiškai nuskurdęs.

    Kas keičiasi klimato sistemoje

    Klimatui šylant, atmosfera gali išlaikyti daugiau vandens garų, todėl didėja prielaidos staigioms, intensyvioms liūtims. Kartu dažnėja ir ilgesni laikotarpiai be kritulių, nes krituliai vis dažniau „susitelkia“ į kelis epizodus, o tarp jų įsivyrauja sausesnės sąlygos.

    Mokslininkai kritulių pasiskirstymo netolygumui vertinti taiko ir ekonomikoje žinomus metodus, pavyzdžiui, Gini koeficientą, pritaikytą kritulių „nelygybei“ per metus apskaičiuoti. Išvados rodo, kad didesnė kritulių koncentracija siejama su mažesniu sausumos vandens kaupimu įvairiuose klimato regionuose.

    Pasekmės miestams, žemės ūkiui ir energetikai

    Tokie pokyčiai kelia rizikų ne tik žemės ūkiui. Miestuose intensyvios liūtys didina staigių poplūdžių tikimybę ir apkrauna lietaus nuotekų sistemas, tačiau po kelių savaičių gali tekti susidurti su vandens trūkumu ir ribojimais.

    Sausros daro poveikį ir energetikai: mažėjant upių debitui ir vandens lygiui, sunkėja hidroenergijos gamyba, kai kur ribojamas elektrinių aušinimas. Papildomai nukenčia vidaus vandenų transportas, didėja gaisrų rizika, o vandens ištekliai tampa labiau pažeidžiami konfliktams ir kainų svyravimams.

    Ekspertai pabrėžia, kad prisitaikymas turi apimti ne tik vandens taupymą, bet ir geresnį jo sulaikymą ten, kur jis iškrenta. Tam vis svarbesnės tampa gamta paremtos priemonės, dirvožemio gerinimas, mažesnis paviršių sandarinimas miestuose ir lankstesnis vandens išteklių valdymas.

    Šiandien vis aiškiau, kad vien metinių kritulių sumų nebeužtenka realiai sausros rizikai įvertinti. Lemiamu veiksniu tampa kritulių ritmas, o dažnėjančios liūtys gali būti ne problemos pabaiga, o signalas, kad hidrologinis nestabilumas tik stiprėja.