Tag: Potvyniai

  • „Super“ El Ninjas žada liūtis ir audras: ekspertai ragina turėti maisto atsargų

    Šių metų El Ninjo reiškinys pasiekė vadinamąjį „super“ lygį ir, prognozuojama, gali sustiprinti ekstremalius orus – nuo smarkių liūčių iki audrų ir potvynių.

    Apie tai rašo „Live Science“, primindamas, kad Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų sekretorė britus jau paragino pasirūpinti maisto, geriamojo vandens ir kitų būtiniausių atsargų rezervu žiemai.

    Pasak specialistų, El Ninjas paprastai susijęs su drėgnesnėmis nei įprasta sąlygomis rudenį ir ankstyvą, šaltą žiemą Jungtinėje Karalystėje, o kai kuriose JAV vietovėse žiemą taip pat gali būti daugiau kritulių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atsargos namuose gali būti praktiškas sprendimas kelioms dienoms – pavyzdžiui, jei dėl potvynių sutriktų susisiekimas ar nutrūktų elektros tiekimas.

    Kuo išskirtinis šių metų El Ninjas

    JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, rugsėjo pabaigoje Ramiojo vandenyno Niño 3.4 regione jūros paviršiaus temperatūra buvo pakilusi apie 3,15 laipsnio Celsijaus virš vidurkio ir toliau kilo.

    Palyginimui, įprastai El Ninjo metu temperatūra šiame regione būna maždaug 1–2 laipsniais Celsijaus aukštesnė už vidutinę.

    El Ninjas yra šiltasis daugiametės natūralios klimato kaitos ciklo etapas: šiltesni vandenys tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje pasislenka į rytus, o tai gali kelti pasaulinę temperatūrą ir keisti kritulių pasiskirstymą.

    Kodėl kalbama apie atsargas ir kainas

    ALLFED ekonomistas Michaelas Hinge pabrėžia, kad istoriniuose duomenyse El Ninjo epizodai dažnai siejami su maisto kainų infliacija.

    Jo teigimu, protingos namų ūkio atsargos gali padėti sušvelninti trumpalaikius sutrikimus, tačiau tai tampa sudėtingiau, jei maistas dėl kainų šuolio tampa mažiau įperkamas.

    Specialistas aiškina, kad didžiausia grėsmė aukštų pajamų šalims dažnai nėra tai, kas vyksta vietoje, o poveikis žemės ūkiui kitose pasaulio dalyse – dėl to gali brangti importuojamos žaliavos ir maisto produktai.

    Ką rekomenduojama turėti namuose

    M. Hinge nurodo, kad dažnai patariama turėti apie 4 litrus vandens žmogui per dieną, idealiu atveju – savaitei.

    Maisto atsargoms jis mini konservus (pavyzdžiui, pupeles, žuvį, daržoves ir vaisius), taip pat ilgai galiojančius produktus, tokius kaip makaronai, ryžiai, avižos, žemės riešutų sviestas ir ilgiau išsilaikantis pienas.

    Taip pat rekomenduojama turėti rankinį konservų atidarytuvą ir turistinę viryklę su kuru, o atsargas planuoti pagal mitybos poreikius, kainas ir tai, kas realiai bus sunaudota, kad būtų mažiau švaistymo.

  • Galinga „Kelvino banga“ dėl super El Ninjo mėnesiams gali pakelti jūros lygį prie Kalifornijos

    Ramiajame vandenyne susiformavusi galinga „Kelvino banga“, siejama su šių metų super El Ninju, slenka Centrinės ir Šiaurės Amerikos pakrante ir artėja prie Kalifornijos.

    Kaip skelbia „Live Science“, tyrėjai įspėja, kad ji gali kelis mėnesius pakelti jūros lygį iki maždaug 30 centimetrų, o tai reikštų didesnę potvynių ir pakrantės erozijos riziką.

    Nors Kelvino bangos – gerai žinomas planetinio masto reiškinys, šiuo atveju nerimą kelia tai, kad pakilęs jūros lygis gali sutapti su audringu žiemos sezonu, kurį kai kuriose JAV vietovėse dažniau lydi El Ninjas.

    Tokiais atvejais net ir įprastos audros bangos bei štormai tampa pavojingesni, nes aukštesnis pradinis vandens lygis sustiprina užliejimo ir pakrantės nuplovimo poveikį.

    Kas yra Kelvino banga ir kodėl ji kyla per El Ninją

    Fizinis okeanografas Davidas Webbas aiškina, kad Kelvino banga – tai tūkstančius kilometrų apimantis vandenyno bangavimas, kurio judėjimą veikia Žemės sukimasis.

    Tačiau El Ninjo metais susidarančios bangos laikomos ne visai „įprastomis“, nes jos siejamos ne tik su paviršiaus vandens pakilimu, bet ir su vidiniais vandenyno sluoksnių svyravimais.

    Tokios vidinės Kelvino bangos susiformuoja dėl vėjų pokyčių ties pusiauju tolimojoje vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Vakarų vėjo gūsiai susilpnina įprastus pasatus, todėl šiltesnis vanduo ir pakilęs vandens paviršius ima slinkti į rytus.

    Pasak D. Webbo, šįkart procesas galėjo būti ne itin „švarus“ – banga gali būti netolygi ir kiek chaotiška, nes vėjo pokyčiai vyko skirtingose vietose ir skirtingu metu.

    Kaip banga pasiekia pakrantes ir ką tai keičia

    Kai vidinė Kelvino banga susiformuoja, mokslininkai gali sekti jos judėjimą pusiauju ir prognozuoti, kada ji atsitrenks į Pietų Amerikos pakrantę.

    Į rytus ji toliau nebejuda, todėl išsišakoja į dvi kryptis – į vadinamąsias pakrantėje „įkalintas“ bangas, kurios sklinda į šiaurę ir pietus palei krantus.

    Tekste nurodoma, kad toks bangos šakų judėjimas gali siekti apie 10 kilometrų per valandą greitį. Dėl to potencialiai pažeidžiamos ne tik Kalifornijos pakrantės – rizika apima visus rytinio Ramiojo vandenyno pakraščius.

    Kalifornijoje ir kitur bangos poveikis prisidės prie įprasto potvynių-atoslūgių ritmo. D. Webbas teigia, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – laikotarpis, kai „išsikraipys“ normalus potvynių ciklas ir tiek aukštas, tiek žemas potvynis bus aukštesnis nei įprastai.

    Kodėl audros per aukštą potvynį pavojingiausios

    Kalifornijos pakrančių komisijos vykdomoji direktorė Kate Huckelbridge rugsėjo 11 dieną išplatintame memorandume įspėjo pakrančių gyventojus ruoštis ekstremalioms sąlygoms, įskaitant užliejimą.

    Ji pabrėžė, kad iš ankstesnių El Ninjo epizodų žinoma taisyklė paprasta: didžiausi nuostoliai dažniausiai fiksuojami tuomet, kai stipriausios audros sutampa su aukščiausiais potvyniais.

    D. Webbas taip pat priminė, kad vien audros gali pakelti pakrančių vandens lygį daugiau nei 1 metru. Tokiais atvejais papildomi keliolika centimetrų dėl bangos reiškia, kad pavojinga riba pasiekiama greičiau.

    Tekste nurodoma, kad Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas, reaguodamas į prognozuojamas sąlygas, paskelbė nepaprastąją padėtį, kad valstija galėtų iš anksto mobilizuoti įrangą ir išteklius.

    Taip pat pažymima, kad per vieną El Ninjo reiškinį gali pasitaikyti kelios vidinės Kelvino bangos, o didžiausios dažniausiai fiksuojamos žiemą. Vis dėlto D. Webbas abejoja, kad šįkart susidarys daugiau nei viena pilna banga.

  • Kaip pasiruošę nelaimei: apklausa ragina įsivertinti atsargas ir evakuacijos planą

    Stichinės nelaimės ir kitos krizės dažnai užklumpa netikėtai, tačiau pasiruošimas gali lemti, kiek stipriai jos paveiks kasdienį gyvenimą. „Live Science“ skaitytojus kviečia įsivertinti, ar jie turi tai, ko prireiktų nelaimės atveju – nuo atsargų iki aiškaus veiksmų plano.

    Tekste primenama, kad šiemet prognozuojamas „super“ El Ninjo gali reikšti didesnę audringų orų ir potvynių riziką JAV, todėl ekspertai amerikiečiams rekomenduoja pasirūpinti maisto atsargomis. Potvyniai – tik vienas iš galimų scenarijų, kurie gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą.

    Minimos ir kitos grėsmės: miškų gaisrai, elektros tiekimo sutrikimai, žemės drebėjimai. Nors dalies įvykių iš anksto numatyti neįmanoma, pasiruošimas gali sumažinti nuostolius ir stresą, o pirmosios valandos po įvykio dažnai būna svarbiausios.

    Pabrėžiama, kad žmonių pasirengimo lygis labai skiriasi: vieni nuolat kaupia vandens, maisto ir pirmosios pagalbos priemonių atsargas, kiti yra susitarę dėl šeimos susitikimo vietos ir turi avarinius kontaktus, o dalis – nieko nedaro. Nors vienos „saugiausios vietos“ pasaulyje globaliai katastrofai nėra, konkrečių žingsnių imtis galima beveik visur.

    Ką siūloma turėti ir apsvarstyti

    Kaip pavyzdžiai įvardijami keli baziniai pasirengimo elementai: skubios pagalbos rinkinys su maistu, vandeniu ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Tokios atsargos gali būti ypač svarbios, jei sutrinka tiekimas ar kurį laiką nėra galimybės greitai apsipirkti.

    Taip pat minimas evakuacijos planas – iš anksto apgalvota, ką daryti ir kur vykti, jei tektų skubiai palikti namus. Praktikoje tai gali reikšti suplanuotus maršrutus, susitikimo vietą šeimai ir aiškius susitarimus, kaip susisiekti.

    Be to, rekomenduojama turėti aiškų sąrašą, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje: kokie yra svarbiausi kontaktai, kaip informuosite artimuosius ir kokius būtiniausius daiktus pasiimsite. Tokie susitarimai ypač aktualūs šeimoms ir žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kur krizės rizika didesnė.

    Apklausa: kiek esate pasiruošę?

    Publikacijoje skaitytojai raginami atsakyti į apklausą ir pasidalinti, kaip jie ruošiasi nenumatytiems įvykiams arba kas sudaro jų „nelaimės krepšį“. Pagrindinė mintis paprasta: pasiruošimas nėra vienkartinis veiksmas – tai įpročiai, kurie gali padėti, kai situacija tampa nevaldoma.

  • „Live Science“ apklausa: dalis žmonių net pasiruošė kemperį kaip evakuacijos transportą

    Didėjant ekstremalių orų rizikai, dalis žmonių ruoštis nelaimėms ima labai rimtai – net įsirengia kemperį kaip avarinę evakuacijos transporto priemonę.

    Apie tai rašo „Live Science“, pristatęs skaitytojų apklausą apie pasirengimą stichinėms nelaimėms ir tai, kokius planus ar atsargas žmonės laiko namuose.

    Tekste minimas vadinamasis „super“ El Ninjo, kuris, kaip prognozuojama, Jungtinėse Valstijose gali lemti stipresnes liūtis ir potvynius. Kartu primenama, kad potvyniai ir kitos nelaimės, pavyzdžiui, miškų gaisrai, dažnėja klimato kaitos kontekste.

    Apklausa parodė, kad žmonių pasirengimo lygis labai skiriasi: vieni turi paruoštą avarinį rinkinį su maistu ir pirmosios pagalbos priemonėmis, kiti iš anksto susitaria dėl susitikimo vietos ar saugios erdvės, o dalis apie tai apskritai nėra pagalvoję.

    Apklausa: daugiau nei pusė teigia turintys avarinį rinkinį

    Į „Live Science“ apklausą atsakė daugiau nei 130 žmonių. Didžiausia dalis – 51 proc. – pasirinko atsakymą, kad turi paruoštą avarinį rinkinį netikėtiems atvejams.

    Komentaruose ši nuostata atsispindėjo ir asmeninėmis istorijomis: vienas skaitytojas pasakojo, kad gyvena netoli teritorijos, kur kyla žolės gaisrų rizika, todėl nusipirko ir apsirūpino kemperį kaip „bugout“ (skubios evakuacijos) transportą.

    Jo teigimu, toks sprendimas iš pradžių atrodė kraštutinis, tačiau laikui bėgant – vis labiau pagrįstas. Komentare minėta, kad turimos maisto, vandens ir pirmosios pagalbos atsargos žmonėms bei šunims leistų išsilaikyti 3–5 dienas iki būtinybės papildyti atsargas.

    Kiti patarimai: nuo šiltnamio iki saulės baterijų

    Kitas komentatorius ragino ruoštis dar plačiau: įsirengti šiltnamį, auginti maistą, mokytis kaupti vandenį, galvoti apie lauko tualetą, daugiau dėmesio skirti savarankiškumui ir mainams su kaimynais.

    Tarp siūlymų taip pat skambėjo vaismedžių sodinimas, saulės baterijų įsirengimas ir elektrinio transporto pasirinkimas – nuo dviračio iki automobilio. Komentare paminėtas ir oro sausintuvo laikymas namuose.

    Nors tokios priemonės daliai žmonių gali atrodyti perdėtos, tekstas pabrėžia, kad aiškus planas ir bent minimalios atsargos gali padėti jaustis ramiau, kai situacija tampa nenuspėjama.

    Kita vertus, straipsnis primena ir paprastą faktą: pasirengimas nėra vien „viskas arba nieko“ sprendimas – žmonės renkasi labai skirtingą lygį, atsižvelgdami į rizikas, gyvenamąją vietą ir galimybes.

  • El Ninjas stiprėja kartu su klimato kaita: uždaromos lankytinos vietos, nukenčia ūkiai ir rifai

    El Ninjas stiprėja kartu su klimato kaita: uždaromos lankytinos vietos, nukenčia ūkiai ir rifai

    Ypač stiprus El Ninjas šiemet vis aiškiau persipina su klimato kaita ir didina ekstremalių orų riziką skirtinguose žemynuose. Vienur tai reiškia užsitęsusias sausras ir pašarų stygių, kitur staigias liūtis, potvynius bei laikinai uždaromas turistines zonas.

    El Ninjas yra natūralus reiškinys, kylantis tada, kai rytinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje neįprastai sušyla jūros paviršius. Toks svyravimas paprastai kartojasi kas kelerius metus, tačiau šiltesni vandenynai ir šiltesnė atmosfera sudaro sąlygas, kad jo pasekmės būtų aštresnės ir brangesnės.

    Rifams ir miškams daugėja rizikų

    Kylant vandens temperatūrai, koralai patiria šiluminį stresą ir prasideda balimas, kuris gali baigtis masiniu rifų nykimu. Mokslininkai pabrėžia, kad pastaraisiais metais fiksuojami plataus masto balimo epizodai sutampa su rekordine šiluma vandenynuose, o El Ninjas prie to prisideda papildomu impulsu.

    Rifų nykimas svarbus ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai: žuvininkystė, pakrančių apsauga nuo audrų bei turizmas daugelyje regionų remiasi sveikais rifais. Tuo pat metu sausrų ir karščių fone didėja gaisrų tikimybė tropikuose, o tai apsunkina pastangas stabdyti miškų nykimą.

    Sausra ir liūtys smogia skirtingoms šalims

    Centrinėje Amerikoje, ypač vadinamajame Sausajame koridoriuje, sausra apsunkina žemdirbių ir gyvulininkystės ūkių padėtį. Kai ilgai nėra lietaus, menksta ganyklos, trūksta pašarų, o gyvuliai praranda svorį ir didėja ūkių nuostoliai.

    Kitose vietovėse El Ninjas siejamas su priešingu kraštutinumu: trumpu laikotarpiu iškrenta itin daug kritulių, kyla upės, prasideda staigūs potvyniai. Dėl to gali būti ribojamas eismas, vykdomos evakuacijos, o turistams laikinai uždaromi takai ir apžvalgos aikštelės, kai infrastruktūra tampa nesaugi.

    Pietų Amerikoje smarkios liūtys gali sukelti staigius upių patvinimus ir sutrikdyti kasdienį gyvenimą pasienio regionuose. Tokiomis aplinkybėmis parkų ir savivaldybių sprendimai uždaryti dalį lankytinų objektų dažnai yra prevenciniai, siekiant apsaugoti žmones nuo srovių, nuošliaužų ir staigių vandens lygio šuolių.

    Kodėl poveikis toks platus?

    El Ninjas keičia, kur ir kaip vandenynas atiduoda šilumą atmosferai, o tai per atmosferos cirkuliaciją veikia orus toli už Ramiojo vandenyno regiono ribų. Šie ryšiai gali lemti, kad vienur sezonas tampa sausesnis ir karštesnis, o kitur drėgnesnis, su didesne audrų ir potvynių tikimybe.

    Sinoptikai ir klimatologai pabrėžia, kad El Ninjas pats savaime negarantuoja konkretaus scenarijaus kiekviename regione, tačiau padidina tam tikrų ekstremumų tikimybę. Klimato kaita šią riziką dar labiau sustiprina, nes šiltesnė atmosfera greičiau sausina dirvožemį, bet kartu gali sukaupti daugiau drėgmės, kuri vėliau iškrenta intensyvesnėmis liūtimis.

    Artėjant El Ninjo pikui, valdžios institucijos daugelyje šalių ragina gyventojus ir verslą ruoštis galimiems sutrikimams, nuo vandens tiekimo ribojimų iki potvynių prevencijos. Ekspertai akcentuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia priemonė mažinti žalą yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas ir prisitaikymo investicijos, ypač žemės ūkyje, vandens ūkyje ir pakrančių apsaugoje.

  • Stichija Stambule pareikalavo 8 gyvybių: niokojantys potvyniai ir 20 000 pranešimų apie žalą

    Stichija Stambule pareikalavo 8 gyvybių: niokojantys potvyniai ir 20 000 pranešimų apie žalą

    Žuvusiųjų skaičius išaugo

    Po praėjusią savaitę Stambulą ir jo apylinkes užklupusių potvynių žuvusiųjų skaičius išaugo iki aštuonių. Pareigūnai pranešė, kad gelbėtojai aptiko dar kelis kūnus, o paieškos darbai mieste ir prie jo tęsiasi.

    Pasak Stambulo gubernatoriaus Davuto Gülo, šeši žmonės žuvo pačiame Stambule. Dar du žmonės, žuvę kaimyninėje Kocaeli provincijoje, buvo nunešti srovės ir rasti pietrytinėje didmiesčio dalyje.

    Istorinės liūtys ir chaosas gatvėse

    Liūtys, prasidėjusios trečiadienį, pareigūnų įvardytos kaip didžiausios per daugiau nei 80 metų, sukėlė staigius užtvindymus. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje matyti vaizdai, kaip vanduo tempia automobilius ir žmones, o kai kuriose vietose srovė virto pavojingomis upėmis.

    Gubernatorius teigė, kad tarp žuvusiųjų yra 14 metų berniukas, patyręs mirtiną elektros smūgį įžengęs į balą. Kelios aukos rastos Aukso Rago įlankoje, kur srovės sunešė nuolaužas ir purvą.

    Tūkstančiai pranešimų apie žalą

    Pasak D. Gülo, institucijos gavo beveik 20 000 pranešimų apie turto sugadinimą, susijusį su liūtimis ir potvyniais. Vertinant situaciją nustatyta, kad rimtai apgadinta apie 2 000 būstų ir maždaug 900 verslo patalpų.

    Stambulo valdžia pabrėžia, kad nuostolių mastas nevienodas: vienur užlieti rūsiai ir pirmieji aukštai, kitur vanduo sugadino automobilius, įrangą ir prekes. Didžiausi iššūkiai kyla ten, kur vanduo į gatves suplūdo per trumpą laiką, o drenažo sistemos nespėjo susidoroti su srautu.

    Parama nukentėjusiems ir paieškos tęsiasi

    Pranešta, kad daliai nukentėjusių gyventojų pradėtos mokėti vienkartinės išmokos po maždaug 180 eurų. Išmokos skirtos tūkstančiams žmonių, kurių turtas nukentėjo nuo vandens, purvo ir nuolaužų.

    Gubernatorius nurodė, kad Stambule dar ieškoma vieno dingusio žmogaus, o gelbėtojai tikrina pakrantes ir vandens telkinius. Tuo pat metu mieste tęsiami siurbimo, valymo ir infrastruktūros atstatymo darbai, siekiant kuo greičiau atnaujinti įprastą gyvenimą.

  • Didžiausi pasaulio miestai grimzta į bedugnę: palydovai atskleidė, kur pavojus auga sparčiausiai

    Didžiausi pasaulio miestai grimzta į bedugnę: palydovai atskleidė, kur pavojus auga sparčiausiai

    Didmiesčių gruntas vis dažniau sėda ir tai tampa ne tik inžinerine, bet ir saugumo problema: pažeidžiami pastatai, keliai, vamzdynai, didėja potvynių rizika. Naujas tyrimas žurnale „Nature Cities“ suvienodintu metodu palygino reljefo pokyčius 465 miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei po 1 milijoną žmonių.

    Mokslininkai analizavo 2014–2023 metų palydovinius duomenis, ieškodami net milimetrinio masto žemės paviršiaus poslinkių. Tyrimas išsiskiria tuo, kad apima didelę dalį pasaulio didmiesčių ir leidžia tiesiogiai palyginti skirtingų regionų situaciją.

    Kaip palydovai pamato grimzdimą

    Matuojant buvo taikoma radarų interferometrija InSAR, paremta Europos Žemės stebėjimo programos palydovų „Sentinel-1“ stebėjimais. Šis metodas lygina radarinius signalus, užfiksuotus virš tos pačios vietos skirtingu laiku, todėl galima aptikti itin mažus paviršiaus nusėdimus.

    Remiantis tokiais matavimais sudaromi detalūs žemės sėdimo žemėlapiai, kurie padeda identifikuoti ne tik viso miesto tendenciją, bet ir konkrečius rajonus. Tai svarbu planuojant infrastruktūros priežiūrą, požeminių tinklų atnaujinimą ir potvynių valdymo priemones.

    Kodėl miestas pradeda sėsti

    Viena dažniausių priežasčių yra intensyvus požeminio vandens išgavimas. Nukritus vandens lygiui vandeninguose sluoksniuose, moliai ir dumblai susispaudžia nuo viršuje esančių sluoksnių svorio, o procesas neretai būna negrįžtamas net sumažinus vandens siurbimą.

    Grimzdimą gali spartinti ir didelis užstatymo svoris, natūralus nuogulų tankėjimas upių slėniuose bei deltose, taip pat vietinės geologinės sąlygos. Kai kur prisideda tektoniniai procesai, todėl rizika skirtinguose miestuose gali būti labai nevienoda net tame pačiame regione.

    Pavojingiausia pakrantėse ir deltose

    Didžiausią nerimą kelia pakrančių ir deltų miestai: jei žemė leidžiasi tuo pat metu, kai kyla jūros lygis, didėja užliejimų per audras ir ekstremalių liūčių metu tikimybė. Reljefo pokyčiai taip pat gali sustiprinti upių potvynių poveikį, nes vanduo lengviau pasiekia žemiau nusėdusias teritorijas.

    Tyrimo autoriai nurodo, kad ryškesnės problemos dažnai fiksuojamos Pietryčių Azijoje, Vakarų ir Vidurio Azijoje bei Šiaurės Amerikoje, tačiau aiškūs signalai matomi ir regionuose, kur anksčiau duomenų trūko, pavyzdžiui, dalyje Pietų Amerikos ir Afrikos. Kartu pastebėta, kad kai kuriuose Rytų ir Pietryčių Azijos miestuose grimzdimas lėtėja, o tai siejama su griežtesniu požeminio vandens naudojimo reguliavimu ir alternatyviais vandens šaltiniais.

    Tokio priemonių efekto pavyzdžiu dažnai įvardijamas Tokijas, kur ribojant požeminio vandens gavybą pavyko pristabdyti ilgus metus trukusį reljefo žemėjimą. Mokslininkų teigimu, nuoseklus monitoringas palydovais ir vandens išteklių valdymas gali tapti vienu svarbiausių būdų sumažinti riziką milijonams miestų gyventojų.

  • Tyrimas įspėja: daugiau nei 70 proc. JAV pakrančių grimzta – potvynių rizika auga kasmet

    Tyrimas įspėja: daugiau nei 70 proc. JAV pakrančių grimzta – potvynių rizika auga kasmet

    Daugiau nei 70 proc. JAV pakrančių teritorijų žemės paviršius leidžiasi greičiau nei 1 milimetras per metus, rodo Tuftso universiteto ir Virginia Tech mokslininkų analizė. Toks lėtas, bet nuoseklus grimzdimas pakrantėse didina potvynių riziką ir spartina infrastruktūros dėvėjimąsi.

    Tyrėjai įvertino per 190 mln. vertikalaus žemės judėjimo matavimų taškų, daugiausia gautų palydovine radaro interferometrija. Duomenys apėmė 2007–2020 metų laikotarpį ir parodė, kad grimzdimas daugelyje vietovių yra paplitęs reiškinys, o ne pavienės išimtys.

    Didžiausias grimzdimas fiksuotas JAV Persijos įlankos pakrantėje, tačiau reiškinys beveik visur sutinkamas ir rytinėje pakrantėje. Kai kuriose vakarinės pakrantės vietose, priešingai, registruotas nedidelis kilimas, kurį gali lemti regioninė geologija ir tektoniniai procesai.

    Skaičiai rodo ir skirtumus tarp regionų: apie 43 proc. pakrantės teritorijų grimzta maždaug 2 milimetrais ar daugiau per metus, o maždaug 23,3 proc. – apie 3 milimetrais ar daugiau per metus. Nors metiniai dydžiai atrodo nedideli, per dešimtmečius jie susikaupia ir gali reikšmingai pakeisti vietovių atsparumą audroms bei potvyniams.

    „Nacionaliniu mastu 71,5 proc. pakrančių teritorijų grimzta greičiau nei 1 milimetras per metus, o didžiausi tempai fiksuojami Persijos įlankos pakrantėje“, – teigiama tyrėjų publikacijoje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad grimzdimas retai veikia izoliuotai: jis susideda su jūros lygio kilimu, audrų sukeliamomis bangomis ir intensyvesnėmis liūtimis, todėl didėja bendras užliejimo pavojus. Tai reiškia, kad net ir tos vietovės, kurios anksčiau potvynių grėsmę vertino kaip vidutinę, ateityje gali atsidurti aukštesnės rizikos zonoje.

    Tyrime įvardijamos kelios pagrindinės grimzdimo priežastys. Dalį jų lemia natūralūs geologiniai procesai, pavyzdžiui, minkštų nuogulų susispaudimas deltose ir pelkėtose teritorijose bei ilgalaikis Žemės plutos prisitaikymas po ledynmečio.

    Kita dalis veiksnių siejama su žmogaus veikla, ypač intensyviu požeminio vandens siurbimu miestams, pramonei ir žemės ūkiui. Nors šiame darbe konkrečiai nevertinta, kiek grimzdimą kiekvienoje vietoje nulemia vandens išgavimas, ankstesni tyrimai rodo, kad tai gali būti vienas svarbiausių paspartinančių veiksnių kai kuriose pakrantėse.

    Tyrėjai taip pat įvertino galimą poveikį gyventojams: jų skaičiavimu, JAV pakrančių surašymo teritorijose zonose, kuriose grimzdimas įvairaus lygio, gyvena apie 84,3 mln. žmonių. Tokie mastai reiškia, kad tai ne vien aplinkosauginė, bet ir socialinė bei ekonominė problema.

    „Žemės grimzdimas nevyksta atskirai: jis dažnai sąveikauja su klimato ekstremumais ir žemėnauda, sudarydamas grįžtamojo ryšio kilpas, kurios gali sustiprinti ir pavojus, ir pažeidžiamumą“, – rašo autoriai.

    Praktinės pasekmės gali būti plataus masto: nuo dažniau užliejamų gatvių ir per žemai atsiduriančių nuotekų sistemų iki didesnio spaudimo pylimams, krantinėms, keliams, tiltams, pastatams ir vamzdynams. Tyrėjai primena, kad tokie procesai gali mažinti apsauginių statinių efektyvumą, ypač per ekstremalius reiškinius.

    Mokslininkai ragina grimzdimo duomenis sistemingai įtraukti į pakrančių planavimą, rizikų vertinimą ir infrastruktūros investicijų sprendimus. Jų teigimu, vienodo recepto visiems regionams nėra, todėl būtinos vietovėms pritaikytos priemonės, paremtos nuolat atnaujinamais stebėjimais.

  • Liūtis Florencijoje užliejo „Uffizi“ ir Palazzo Pitti: ar nukentėjo Caravaggio paveikslai?

    Liūtis Florencijoje užliejo „Uffizi“ ir Palazzo Pitti: ar nukentėjo Caravaggio paveikslai?

    Florencijoje rugsėjo 17 dieną praūžusi stipri liūtis per trumpą laiką sukėlė vietinius užtvindymus ir pasiekė dalį svarbiausių miesto kultūros objektų. Per vieną valandą iškrito daugiau kaip 45 milimetrai kritulių, todėl kai kuriose vietose vanduo ėmė skverbtis į pastatus.

    Didžiausias dėmesys krypo į „Uffizi“ galeriją, kur po vienos salės stoglangiu pastebėtas pratekėjimas. Muziejus pranešė, kad vanduo aptaškė išorinį apsauginio stiklo sluoksnį, dengiantį Caravaggio darbą Bacchus ir kitus toje erdvėje eksponuojamus XVII amžiaus kūrinius.

    „Apžiūros metu jokios žalos meno kūriniams nenustatyta, o salė lankytojams bus atverta įprastu laiku“, – teigiama „Uffizi“ pranešime.

    Italijos žiniasklaida rašė, kad lankytojų akivaizdoje paveikslo vaizdas trumpam atrodė išsiliejęs, ant apsauginio stiklo matėsi vandens srovelių pėdsakai. Muziejaus atstovai pabrėžė, kad saugojimo sistema su apsauginiais stiklais atliko savo funkciją, o situacija suvaldyta greitai.

    Vanduo pateko ir į istorinius Palazzo Pitti rūmus, kurie laikomi vienu svarbiausių renesanso laikotarpio architektūros kompleksų Florencijoje. Pranešta apie užlietą dalį Palatino galerijos ir Modernaus meno galerijos grindų, o kai kurios erdvės laikinai atitvertos dėl saugumo.

    Kol kas nebuvo aiškiai įvardyta, kaip tiksliai lietaus vanduo pateko į vidų: svarstoma, ar tai galėjo lemti atviri langai, ar senesnės pastato konstrukcijos ir sandarumo problemos. Profesinių sąjungų atstovai ragino kuo greičiau įvertinti pastatų būklę, nes panašūs ekstremalūs krituliai regione kartojasi vis dažniau.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad staigūs intensyvūs lietūs tampa rimtu iššūkiu istoriniams Europos miestams: senoji infrastruktūra ir pastatų apsauga ne visada pritaikyta tokiai apkrovai. Muziejai ir paveldo institucijos vis dažniau investuoja į drėgmės kontrolę, stogų ir stoglangių sandarinimą bei operatyvaus reagavimo planus, kad sumažintų riziką kolekcijoms.

  • Potvynis atkirto Krescento salą Kenijoje: mokslininkai po 5 metų fiksuoja pokyčius ekosistemoje

    Kenyos Naivašos ežere esanti Krescento sala yra privatus rezervatas ir turistų traukos vieta, tačiau jos ekosistemai pastaraisiais metais teko netikėtas išbandymas. Pakilus vandens lygiui, anksčiau sausros metu atsirasdavęs natūralus sausumos „tiltas“ į žemyną dingo, o gyvūnų migracija nutrūko.

    Pokytis įvyko 2020 metais, kai po gausių kritulių ir ilgalaikių hidrologinių svyravimų vanduo užliejo perėją. Nuo tada ji taip ir nebeatsivėrė, todėl zebros, žirafos, impalos, vandens ožiai ir kiti stambūs žolėdžiai liko saloje be galimybės grįžti į platesnes ganyklas.

    2025 metais mokslininkė Paige Czernisky iš Šv. Jurgio universiteto su kolegomis saloje atliko kelių dienų lauko tyrimą. Komanda vertino, kaip ilgalaikė izoliacija veikia gyvūnų būklę, populiacijų dinamiką ir pačią buveinę.

    Tyrėjai nustatė, kad stambiems žolėdžiams tenka išgyventi ribotuose ganyklų plotuose, o natūrali pusiausvyra keičiasi. Plėšrūnai iš žemyno, kurie įprastai reguliuotų žolėdžių gausą ir silpnesnių individų atranką, į salą nepatenka, todėl populiacijos gali augti sparčiau, nei leidžia maisto ištekliai.

    Mokslininkai taip pat įspėja apie didesnę ligų plitimo riziką, kai daug gyvūnų telkiasi nedidelėje teritorijoje. Vietos gidų užrašuose minimas galimas Tomsono gazelių skaičiaus mažėjimas, o vieno nugaišusio gyvūno apžiūra parodė plaučių ir kepenų pažeidimų, kurie gali būti susiję su infekcija.

    Tokie atvejai primena, kad izoliuotos ekosistemos ypač jautriai reaguoja į staigius pokyčius, o pasekmės gali išryškėti tik po kelerių metų. Kai nutrūksta migracija ir pasikeičia plėšrūnų bei žolėdžių santykis, grandininė reakcija paliečia ir augaliją, ir gyvūnų sveikatą, ir visos teritorijos atsparumą.

    Mokslininkų vertinimu, ilgalaikė stebėsena būtų būtina norint tiksliau suprasti, ar saloje jau prasidėjo negrįžtami buveinės pokyčiai. Praktiniai sprendimai, tokie kaip kontroliuojamas gyvūnų perkėlimas ar populiacijos valdymas, tokiose vietose paprastai svarstomi tik remiantis nuosekliais duomenimis ir atsižvelgiant į rezervato apsaugos tikslus.