Tag: Potvyniai

  • Indonezija stato 500 km jūros sieną: kaina stulbina, bet ar ji tikrai sustabdys potvynius?

    Indonezija stato 500 km jūros sieną: kaina stulbina, bet ar ji tikrai sustabdys potvynius?

    500 kilometrų planas prieš potvynius

    Indonezija atgaivino vadinamosios Didžiosios jūros sienos projektą – daugiau kaip 500 kilometrų ilgio pylimų ir užtvarų sistemą palei Javos šiaurinę pakrantę. Ji turėtų sumažinti potvynių riziką ir apsaugoti tankiai apgyvendintas teritorijas, įskaitant Džakartos regioną.

    Projektas numatytas etapais ir suskirstytas į kelias dešimtis atkarpų, kurias planuojama įgyvendinti palaipsniui. Vyriausybė taip pat pabrėžia, kad tai daugiametė programa, apimanti kelias provincijas ir savivaldybes.

    Kodėl vanduo kyla taip greitai?

    Javos šiaurinę pakrantę veikia du vienu metu stiprėjantys veiksniai: klimato kaita ir grunto sėdimas. Didėjančios liūtys bei aukštesnis jūros lygis reiškia dažnesnius užliejimus, o kai kuriose vietovėse žemė leidžiasi dėl intensyvaus požeminio vandens siurbimo.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien betonas problemos neišspręs, jei nebus sprendžiamos priežastys sausumoje. Be griežtesnės požeminio vandens naudojimo kontrolės, patikimesnio vandentiekio ir efektyvesnio upių valymo, užtvaros gali tapti tik laikinu palengvinimu.

    Kaina milžiniška, rizikos taip pat

    Bendra projekto kaina vertinama maždaug 70 milijardų eurų, o pradinis etapas Džakartos įlankoje galėtų kainuoti apie 7–9 milijardus eurų. Vyriausybė svarsto, kad užtvaros galėtų atlikti ir ekonominę funkciją: skatinti investicijas, kurti naujus verslo centrus ir pritraukti kapitalą pakrantės regionuose.

    Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokios apimties statybos gali pakeisti vandens apykaitą, pakenkti mangrovių ekosistemoms ir pabloginti upių būklę. Taip pat keliami klausimai dėl poveikio žvejybos bendruomenėms, kurių pragyvenimas tiesiogiai priklauso nuo pakrančių ir lagūnų biologinės įvairovės.

    „Siena gali veikti tik kaip platesnio plano dalis, o ne kaip vienintelis sprendimas“, – teigia klimatui atsparios infrastruktūros tyrėjai, vertinantys projektą. Pasak jų, be gyventojų įtraukimo, socialinių kompensacijų ir aiškaus aplinkosaugos plano rizika išlieka, kad brangi užtvara nepasieks laukto efekto.

    Indonezija jau yra susidūrusi su sudėtingu pasirinkimu tarp greitų inžinerinių sprendimų ir lėtesnių, bet sisteminių pokyčių. Ar Didžioji jūros siena taps proveržiu prisitaikant prie klimato kaitos, priklausys ne tik nuo statybų tempo, bet ir nuo to, ar lygiagrečiai bus tvarkomas vandens ūkis, upės ir pakrančių ekosistemos.

  • Neries vanduo staigiai pakilo Kauno rajone: Radikiuose apsemti namai, įjungta sirena

    Naktį Kauno rajone, Neries upėje pajudėjus ledams, fiksuotas staigus vandens lygio kilimas. Dėl galimos grėsmės Radikių kaime buvo įjungta gyventojų perspėjimo sirena, o Rasų ir Giraitės gatvėse apsemti keli gyvenamieji namai.

    Į vietą nedelsiant išvyko Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos ir savivaldybės specialistai. Pareigūnai apžiūrėjo pakrantes, vertino situaciją ir užtikrino, kad gyventojai būtų informuoti apie galimus pokyčius.

    Apžiūrėjus upės vagą nustatyta, kad ledo sangrūdų, kurios galėtų ilgiau blokuoti srovę, nebuvo. Netrukus vandens lygis pradėjo mažėti, o situacija, savivaldybės teigimu, stabilizavosi.

    „Momentinis vandens kilimas fiksuotas 2 valandą nakties, kuomet vandens lygis siekė apie 4 metrus. 7.30 valandą vanduo jau buvo nukritęs ir siekė 1,45 metrus. Manome, kad savivaldybės įrengtas laikinas 200 tonų smėlio maišų pylimas kažkiek galėjo sustabdyti vandenį“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad pavasarį tokie staigūs svyravimai gali įvykti ir be ilgalaikių kritulių, kai upėje pajuda ledas ar srovė trumpam užsikemša ties siauresnėmis vietomis. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir tarnybų pranešimus, o pastebėjus staigų vandens kilimą nedelsti ir informuoti Bendrąjį pagalbos centrą.

    Po vandens atoslūgio gyventojams patariama į užlietą pastatą grįžti tik įsitikinus, kad jis saugus ir nėra konstrukcinių pažeidimų. Taip pat nereikėtų skubėti jungti elektros prietaisų, kol nepatikrinta instaliacija, patalpas būtina išvėdinti ir išvalyti, vengiant kontakto su galimai užterštu vandeniu.

    Ugniagesiai gelbėtojai ir savivaldybės atstovai nurodo, kad situacija vietoje ir toliau stebima. Prireikus gyventojams bus suteikiama pagalba, o apie pasikeitimus žadama informuoti papildomai.

  • Kinijoje liūtys miestus pavertė upėmis: žuvusiųjų jau 22, tūkstančiai evakuoti

    Kinijoje liūtys miestus pavertė upėmis: žuvusiųjų jau 22, tūkstančiai evakuoti

    Keliose Kinijos provincijose pastarosiomis dienomis užfiksuotos rekordinės liūtys sukėlė staigius potvynius, dėl kurių gatvės virto srauniomis upėmis. Vietos valdžia praneša apie sutrikusį susisiekimą, užlietus gyvenamuosius rajonus ir pradėtas gelbėjimo operacijas.

    Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad iš viso patvirtintos 22 žūtys, dalis žmonių laikomi dingusiais. Daugiausia pranešimų apie aukas gauta iš Hunano, Hubejaus, Guidžou ir Guangsi regionų, kur liūtys sukėlė nuošliaužas ir staigius vandens lygio šuolius.

    Hunano provincijoje, anot oficialių pranešimų, žuvo penki žmonės, dar vienuolika laikomi dingusiais. Viename šios provincijos rajone nuo stichijos nukentėjo daugiau nei 61 500 gyventojų, tačiau nuostolių mastas dar tikslinamas.

    Guangsi regione tragiškas incidentas įvyko, kai sunkvežimis bandė kirsti patvinusią upę ir buvo nuneštas srovės. Iki antradienio patvirtinta 10 žuvusiųjų, o gelbėtojai kelias dienas tikrino vandens telkinius ir pakrantes.

    Guidžou provincijoje pranešta apie keturias žūtis ir penkis dingusius asmenis, o Hubejuje – apie tris žuvusius ir keturis dingusius. Kai kuriose vietovėse sugriuvo pastatai, dalis kaimų laikinai liko be ryšio, todėl gelbėtojai darbavosi sudėtingomis sąlygomis.

    Pagalba ir evakuacija

    Kinijos institucijos paskelbė skiriančios 120 mln. juanių paramą penkiems labiausiai nukentėjusiems regionams. Ši suma atitinka maždaug 15 mln. eurų, o lėšos numatytos skubiai pagalbai, infrastruktūros atstatymui ir gyventojų aprūpinimui.

    Dar 30 mln. juanių, arba apie 4 mln. eurų, papildomai skirta Guidžou provincijai, kur fiksuojama daug žuvusiųjų ir dideli materialiniai nuostoliai. Valdžia taip pat koordinuoja laikino apgyvendinimo vietas ir tiekimą teritorijose, kur nutrūkę keliai ar ryšio linijos.

    Pagal tarptautinių agentūrų skaičiavimus, iš Hunano, Guidžou ir Hubejaus provincijų evakuota beveik 24 000 žmonių. Sinoptikai įspėja, kad artimiausiomis dienomis kritulių zona gali išlikti aktyvi, todėl potvynių rizika išlieka didelė.

    Kodėl ekstremalūs lietūs dažnėja

    Mokslininkai pabrėžia, kad šylant klimatui daugėja ekstremalių kritulių epizodų, nes šiltesnė atmosfera gali sukaupti daugiau vandens garų. Tai didina staigių liūčių tikimybę ir kelia didesnę potvynių bei nuošliaužų riziką, ypač kalnuotuose regionuose.

    Kinija yra didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emitentė pasaulyje, tačiau kartu sparčiai plečia atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Šalis yra deklaravusi tikslą pasiekti anglies neutralumą iki 2060 metų.

  • Tornadų smūgis JAV: paskelbtas retas „Tornado Emergency“, pavojuje – 3 mln. žmonių

    Tornadų smūgis JAV: paskelbtas retas „Tornado Emergency“, pavojuje – 3 mln. žmonių

    Jungtinėse Valstijose sinoptikai perspėja apie pavojingą audrų frontų sistemą, kuri gali tęstis mažiausiai iki antradienio. Prognozuojama, kad ji atneš stiprius tornadus, didelius krušos ledėkus, niokojantį vėją ir vietinius staigius potvynius.

    Remiantis JAV meteorologijos tarnybų ir žiniasklaidos pranešimais, sekmadienį buvo paskelbta daug įspėjimų dėl tornadų. Kai kur, netoli Hebrono Nebraskoje, paskelbtas retai taikomas aukščiausio lygio įspėjimas „Tornado Emergency“, reiškiantis tiesioginę ypač pavojingo tornado grėsmę.

    Perspėjimai apėmė ir didesnius regiono miestus, tarp jų Omahos ir Linkolno apylinkes Nebraskoje bei Siu Sityje Ajovoje. Nacionalinė orų tarnyba patvirtino tornado nusileidimą centrinėje Nebraskoje, į šiaurę nuo Grand Ailando, o kitur fiksuoti nauji besiformuojantys sūkuriai.

    Audras lydėjo stambi kruša, kai kur ledėkų skersmuo siekė iki 9 centimetrų, todėl apgadinti stogai, automobiliai ir langai. Stiprus vėjas laužė medžius, vertė kemperius ir gadino elektros linijas, o dalis Pietų Dakotos vietovių prie Nebraskos sienos buvo likusios be elektros.

    Sinoptikai įspėja, kad pirmadienį sąlygos gali tapti dar pavojingesnės. JAV Storm Prediction Center daliai Kanzaso ir Nebraskos paskelbė retą ketvirto lygio pavojų penkiabalėje skalėje, o prognozėse minima galimybė, kad formuosis EF2 ar stipresni tornadai.

    Papildomą riziką kelia intensyvios liūtys ir staigūs potvyniai, kai audros kartojasi virš tų pačių teritorijų. Kai kur Nebraskoje, Kanzase, Ajovoje ir Misūryje per trumpą laiką gali iškristi 5–10 centimetrų kritulių, o pietinėse Didžiųjų lygumų dalyse, dėl sausros ir gūsingo vėjo, išlieka padidėjusi gaisrų grėsmė.

    Gyventojai raginami sekti oficialius perspėjimus, turėti veikiančias įspėjimo priemones ir iš anksto numatyti saugiausią vietą pastate. Meteorologai pabrėžia, kad tornadų situacija gali kisti labai greitai, todėl svarbiausia yra nedelsti gavus pranešimą apie artėjančią grėsmę.

  • Mokslininkai perspėja: liūtys gali tik paspartinti sausras – lemiamas ne kiekis, o ritmas

    Mokslininkai perspėja: liūtys gali tik paspartinti sausras – lemiamas ne kiekis, o ritmas

    Pasaulyje vis dažniau fiksuojamas paradoksas: kai kur kritulių nemažėja, tačiau sausros stiprėja. Priežastis slypi ne vien bendrame metiniame lietaus kiekyje, o tame, kaip jis pasiskirsto laike: vis daugiau kritulių iškrenta trumpomis, labai intensyviomis liūtimis.

    Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tokia kritulių koncentracija gali mažinti vandens atsargas sausumoje net ir tuomet, kai metinė kritulių suma išlieka panaši. Kai lietus krenta retai, bet smarkiai, dirvožemis ir kraštovaizdis nespėja vandens sugerti, todėl didesnė jo dalis nuteka paviršiumi.

    Liūtys ne visada padeda

    Iš pirmo žvilgsnio intensyvus lietus turėtų papildyti vandens atsargas, tačiau praktikoje dažnai nutinka priešingai. Išdžiūvęs ir sukietėjęs dirvožemis prastai įgeria vandenį, o liūties metu vanduo greitai nubėga į upes ir galiausiai pasiekia jūras arba išgaruoja.

    Tuo pat metu ilgesnės sausos pertraukos tarp kritulių didina garavimą ir augalų patiriamą stresą, mažėja dirvožemio drėgmė, krenta gruntinio vandens lygis. Dėl to net po gausių liūčių kraštovaizdis gali išlikti hidrologiškai nuskurdęs.

    Kas keičiasi klimato sistemoje

    Klimatui šylant, atmosfera gali išlaikyti daugiau vandens garų, todėl didėja prielaidos staigioms, intensyvioms liūtims. Kartu dažnėja ir ilgesni laikotarpiai be kritulių, nes krituliai vis dažniau „susitelkia“ į kelis epizodus, o tarp jų įsivyrauja sausesnės sąlygos.

    Mokslininkai kritulių pasiskirstymo netolygumui vertinti taiko ir ekonomikoje žinomus metodus, pavyzdžiui, Gini koeficientą, pritaikytą kritulių „nelygybei“ per metus apskaičiuoti. Išvados rodo, kad didesnė kritulių koncentracija siejama su mažesniu sausumos vandens kaupimu įvairiuose klimato regionuose.

    Pasekmės miestams, žemės ūkiui ir energetikai

    Tokie pokyčiai kelia rizikų ne tik žemės ūkiui. Miestuose intensyvios liūtys didina staigių poplūdžių tikimybę ir apkrauna lietaus nuotekų sistemas, tačiau po kelių savaičių gali tekti susidurti su vandens trūkumu ir ribojimais.

    Sausros daro poveikį ir energetikai: mažėjant upių debitui ir vandens lygiui, sunkėja hidroenergijos gamyba, kai kur ribojamas elektrinių aušinimas. Papildomai nukenčia vidaus vandenų transportas, didėja gaisrų rizika, o vandens ištekliai tampa labiau pažeidžiami konfliktams ir kainų svyravimams.

    Ekspertai pabrėžia, kad prisitaikymas turi apimti ne tik vandens taupymą, bet ir geresnį jo sulaikymą ten, kur jis iškrenta. Tam vis svarbesnės tampa gamta paremtos priemonės, dirvožemio gerinimas, mažesnis paviršių sandarinimas miestuose ir lankstesnis vandens išteklių valdymas.

    Šiandien vis aiškiau, kad vien metinių kritulių sumų nebeužtenka realiai sausros rizikai įvertinti. Lemiamu veiksniu tampa kritulių ritmas, o dažnėjančios liūtys gali būti ne problemos pabaiga, o signalas, kad hidrologinis nestabilumas tik stiprėja.

  • Potvynio pasirengimas Pagėgiuose: suderintos evakuacijos vietos ir aplankyti rizikos zonų gyventojai

    Potvynio pasirengimas Pagėgiuose: suderintos evakuacijos vietos ir aplankyti rizikos zonų gyventojai

    Pagėgių savivaldybėje sušauktas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kuriame aptarta Nemuno vandens lygio dinamika ir įvertintos teritorijos, kuriose potvynio rizika išlieka didžiausia. Savivaldybė teigia, kad dalis praktinių pasirengimo darbų atlikta iš anksto, kad prireikus būtų galima greitai pereiti prie reagavimo.

    Posėdyje suderintos laikino apgyvendinimo ir gyventojų priėmimo vietos, kurios būtų aktyvuojamos evakuacijos atveju. Taip pat peržiūrėta informavimo schema, kad perspėjimai pasiektų žmones laiku, o sprendimai dėl pagalbos ir logistikos būtų priimami vienoje koordinavimo grandyje.

    Pagėgių savivaldybė nurodo, kad seniūnai kartu su parengties pareigūne ir Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais aplankė potvynio rizikos teritorijose gyvenančius žmones. Gyventojams priminta, kokių veiksmų imtis kylant vandeniui, kaip pasiruošti trumpalaikiam išvykimui ir kokia tvarka būtų organizuojama evakuacija.

    Į pagalbą įtrauktos tarnybos

    Operacinių galimybių pristatyme dalyvavo ir kitos institucijos, kurios ekstremalios situacijos metu užtikrina viešąją tvarką, kontrolę bei pagalbą vietoje. Savivaldybės teigimu, reagavimo planavime dalyvauja Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinė, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas.

    Į pasirengimo darbus įtraukti ir komunalinių paslaugų bei sveikatos priežiūros atstovai, kad potvynio metu būtų užtikrintas svarbiausių paslaugų tęstinumas. Posėdyje dalyvavo Pagėgių, Stoniškių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijų vadovai, taip pat „Pagėgių komunalinis ūkis“ ir Pagėgių PSPC.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Hidrologinė situacija Nemuno baseine gali kisti greitai, todėl savivaldybė pabrėžia nuolatinės stebėsenos ir ankstyvo pasirengimo svarbą. Didžiausia rizika paprastai kyla žemumose ir teritorijose prie vandens telkinių, kur vanduo gali apsemti sodybas, vietinės reikšmės kelius ir privažiavimus.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti, kaip būtų pasirūpinta vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir augintiniais, jei tektų laikinai palikti namus. Taip pat verta pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį, įkrautus ryšio įrenginius, dokumentus ir vaistus, o apie galimą pavojų kaimynystėje informuoti tuos, kurie gali negauti pranešimų.

    Po posėdžio savivaldybė pristatė atliktus darbus Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovybei, aptardama tolesnį pasirengimo tempą ir veiksmų koordinavimą. Pagėgių savivaldybė teigia ir toliau stebėsianti vandens lygio pokyčius bei apie sprendimus ir rekomendacijas gyventojus informuosianti atskirai.

  • Kalifornijos Tulare ežeras sugrįžo po 130 metų: kas jį išnykdė ir kodėl jis vėl traukiasi

    Kalifornijos San Choakino slėnyje esantis Tulare ežeras XIX amžiuje buvo vienas didžiausių gėlavandenių telkinių JAV, tačiau iki 1890 metų praktiškai išnyko. Pastaraisiais metais jis netikėtai vėl atsirado, o mokslininkai ir vietos institucijos dabar stebi, kaip vandens plotas vėl mažėja.

    Ežero istorija dažnai pateikiama kaip ryškus pavyzdys, kaip vandens valdymo sprendimai gali perkurti visą kraštovaizdį. Tulare baseinas buvo natūrali vieta, į kurią sutekėdavo vanduo iš Siera Nevados kalnų, tačiau intensyvi žemdirbystės plėtra ir nukreipti upių srautai ilgainiui pakeitė pusiausvyrą.

    XIX amžiaus antroje pusėje San Choakino slėnyje sparčiai augo žemės ūkis, o vanduo tapo kritiniu ištekliumi drėkinimui. Upės ir kanalai buvo pertvarkomi taip, kad vanduo pasiektų laukus, o buvę ežero užliejami plotai pamažu virto dirbama žeme.

    Šį procesą skatino ir tuometinė žemės politika: nusausintos teritorijos buvo lengviau privatizuojamos ir įveiklinamos ūkininkavimui. Rezultatas buvo tas, kad iki XIX amžiaus pabaigos Tulare ežero, kaip pastovaus vandens telkinio, beveik nebeliko.

    Ežeras vėl pasirodė po itin vandeningo sezono, kai gausus sniegas kalnuose ir vėlesnės liūtys lėmė didelius nuotėkius į žemumas. Vanduo greitai užpildė natūralią įdubą, kurioje istoriškai ir buvo susiformavęs Tulare ežeras.

    Kartu su vandeniu grįžo ir gyvybė: fiksuotas suaktyvėjęs paukščių migracijos ir perėjimo aktyvumas, o užlietose teritorijose pasirodė žuvys ir varliagyviai, kuriuos atnešė potvyniai bei laikini jungiamieji srautai. Vietinėms bendruomenėms tai tapo aiškiu priminimu, kad gamtinės sistemos, net ir stipriai pakeistos, gali trumpam atkurti buvusias formas.

    Nors sugrįžimas atrodė įspūdingai, dauguma ekspertų pabrėžia, kad tai buvo laikinas reiškinys, priklausomas nuo ekstremalių kritulių ir sniego tirpsmo. Kai kritulių mažėja, o vanduo vėl nukreipiamas į drėkinimo infrastruktūrą bei kontroliuojamus kanalus, užlieti plotai ima sekti.

    Prie mažėjimo prisideda ir garavimas bei įsigėrimas į dirvožemį, ypač karštėjant orams. Tokie epizodai vis dažniau siejami su klimato kaitos stiprinamais kraštutinumais: ilgi sausrų laikotarpiai kaitaliojasi su trumpais, bet intensyviais kritulių epizodais, kurie sukelia staigius potvynius.

    Ši istorija atskleidžia platesnę problemą Vakaruose: vandens ištekliai valdomi tarp konkuruojančių poreikių – žemės ūkio, miestų, gamtosaugos ir potvynių kontrolės. Tulare ežero sugrįžimas tapo ne tik gamtiniu reiškiniu, bet ir diskusijų katalizatoriumi apie tai, kiek kainuoja bandymas „sutramdyti“ natūralias vandens sistemas ir kokios rizikos kyla, kai ekstremalūs orai tampa nauja norma.

  • Potvynių rizika: Vyriausybėje suderinti institucijų veiksmai ir savivaldybių pasirengimas reagavimui

    Potvynių rizika: Vyriausybėje suderinti institucijų veiksmai ir savivaldybių pasirengimas reagavimui

    Pratybos Vyriausybėje

    Lietuvos Vyriausybėje surengtos tarpinstitucinės stalo pratybos, skirtos suderinti atsakingų tarnybų veiksmus galimo potvynio atveju. Jose aptartos sprendimų priėmimo grandinės, informacijos perdavimo kanalai ir greito reagavimo procedūros.

    Nuotoliniu būdu pratybose dalyvavo ir Pagėgių savivaldybės atstovai, kurie kartu su kitomis institucijomis derino veiksmus rizikos zonoje esančiose teritorijose. Dėmesys skirtas tam, kad potvynio situacijoje sprendimai būtų priimami aiškiai ir laiku.

    Ką tikrino ir derino institucijos

    Pratybų metu vertintas gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumas, turto apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimas, taip pat gelbėjimo darbų organizavimas, jei tektų vykdyti evakuaciją. Tokie scenarijai apima ir kritinės infrastruktūros klausimus, kai svarbu užtikrinti kelių pralaidumą bei ryšio priemonių patikimumą.

    Taip pat iš anksto aptartos gyventojų laikino apgyvendinimo galimybės parengtose vietose ir savivaldybių poreikiai, kuriuos reikėtų tenkinti ekstremaliosios situacijos metu. Praktikoje tai reiškia tiek logistiką, tiek atsakomybių pasidalijimą tarp institucijų.

    Situacija Pagėgių savivaldybėje

    Pagėgių savivaldybėje situacija stebima nuolat, analizuojami hidrologiniai duomenys ir prognozės, o informacija apibendrinama kasdien. Toks stebėjimas leidžia anksčiau pastebėti tendencijas, kai vandens lygis ima kilti palaipsniui.

    Savivaldybė palaiko ryšį su seniūnijomis, vietos gyventojais ir tarnybomis, kad informacija pasiektų atsakingus asmenis operatyviai. Prireikus tai padeda greičiau organizuoti perspėjimą, pagalbą ir kitus veiksmus vietoje.

    Šiuo metu hidrometeorologinė situacija Lietuvoje vertinama kaip stabili. Nors kai kur fiksuojamas laipsniškas vandens lygio kilimas, reikšmingų ar pavojingų pokyčių kol kas nenustatyta.

  • Pagėgiuose ruošiamasi potvyniams: pareigūnai aplankė rizikos kaimus ir priminė 5 žingsnių planą

    Pagėgiuose ruošiamasi potvyniams: pareigūnai aplankė rizikos kaimus ir priminė 5 žingsnių planą

    Pagėgių savivaldybėje stiprinamas pasirengimas galimiems potvyniams: administracijos patarėja ir parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė kartu su Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Alvydu Mikašausku bei Stoniškių seniūnijos seniūne Dalia Alkimavičiene vyko į potvynių rizikos teritorijas.

    Vizito metu aplankyti Plaškių ir Šunelių kaimų gyventojai, taip pat Krakeniškių kaimas, esantis teritorijoje, kuri potvynio metu gali būti užliejama. Pareigūnai su gyventojais aptarė, kaip realiai pasiruošti situacijai, kai pakilęs vanduo apriboja susisiekimą ir sutrikdo įprastas paslaugas.

    Didžiausias dėmesys skirtas būtiniausioms atsargoms: gyventojams priminta pasirūpinti geriamojo vandens ir ilgiau negendančio maisto rezervu, svarbiausiais vaistais, pirmosios pagalbos priemonėmis. Taip pat rekomenduota turėti alternatyvių apšvietimo šaltinių, atsarginių baterijų ir iš anksto įkrautus telefonus bei išorines baterijas, kad būtų galima palaikyti ryšį.

    Pažeidžiamiems asmenims, kuriems potvynio metu sudėtingiausia užtikrinti saugumą ir būtiną priežiūrą, rekomenduota iš anksto persikelti į saugesnes vietas. Gyventojams priminta, kad prireikus gali būti organizuojamas laikinas apgyvendinimas, o apie planuojamą išvykimą prašoma informuoti seniūniją.

    Susitikimuose pristatyta ir 5 žingsnių civilinės saugos programa, skirta aiškiai susiplanuoti veiksmus prieš ekstremalią situaciją ir jos metu. Kartu akcentuota gaisrų prevencijos svarba: gyventojams įteikti dūmų detektoriai ir informaciniai lankstinukai, kaip elgtis potvynio laikotarpiu, kai padidėja rizika dėl šildymo įrenginių, drėgmės ir elektros instaliacijos pažeidimų.

    Specialistai primena, kad potvynio grėsmė dažniausiai didėja staigiai kintant hidrologinėms sąlygoms, todėl svarbu nuolat sekti oficialius perspėjimus ir vietos institucijų informaciją. Praktika rodo, kad iš anksto parengtas veiksmų planas ir elementarios atsargos padeda išvengti didžiausio streso bei užtikrina saugumą pirmosiomis kritinėmis valandomis.

    Gyventojams taip pat priminta naudotis civilinės saugos informacija ir patikrintais patarimais, kurie padeda pasiruošti galimiems gamtiniams pavojams. Savivaldybė ragina nelaukti paskutinės minutės ir pasirengimą vertinti kaip kasmetinę rutiną, ypač gyvenantiems šalia upių ar žemesnėse vietovėse.

  • „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ skelbia tęsianti sostinės paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimą. 2026 metais į lietaus nuotekų tinklų statybą ir atnaujinimą planuojama investuoti 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra investicijų suma turėtų siekti 46 mln. eurų.

    Savivaldybės ir įmonės teigimu, tikslas aiškus: sumažinti gatvių užtvindymų riziką per intensyvias liūtis, apsaugoti infrastruktūrą ir gyventojų turtą bei užtikrinti sklandesnį eismą kritulių metu. Pastaraisiais metais ekstremalios liūtys miestuose tampa vis dažnesniu išbandymu, todėl prioritetas teikiamas vietoms, kur vanduo kaupiasi greičiausiai.

    Kas keisis mieste per liūtis?

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad investicijos nukreiptos į ilgalaikį atsparumą, o ne vien reakciją po potvynių. Pasak jo, stiprinami tinklai turi padėti miestui geriau atlaikyti trumpas, bet labai intensyvias liūtis, kurios dažnai sukelia didžiausius sutrikimus.

    „Kryptingai stiprindami tinklus, pereiname nuo reagavimo į pasekmes prie ilgalaikių sprendimų, kurie saugo miesto infrastruktūrą, gyventojų turtą ir kasdienį judėjimą“, – sakė Valdas Benkunskas.

    „Grindos“ vadovas Jonas Davidavičius akcentuoja, kad problema susijusi su istoriniu infrastruktūros atsilikimu nuo miesto plėtros. Jo teigimu, centralizuoti paviršinių nuotekų tinklai dengia tik apie 25 proc. Vilniaus, todėl daugelyje rajonų kritulių vanduo tiesiog neturi pakankamai kelių nutekėti.

    „Šiandien tik apie 25 proc. Vilniaus turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, o kai kuriose vietose per liūtį vandens srautas per sekundę siekia dešimtis kubinių metrų – tokių kiekių neįmanoma suvaldyti be ilgalaikių ir kryptingų investicijų“, – sakė Jonas Davidavičius.

    Kur numatyti darbai ir didžiausi projektai?

    Šiemet didžioji investicijų dalis numatyta esamų tinklų remontui ir pralaidumo didinimui intensyvaus eismo gatvėse, kur per liūtis dažniausiai formuojasi vandens sankaupos. Tarp įvardijamų vietų – Savanorių prospektas, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvės.

    Tuo pačiu tęsiama tinklų plėtra Senamiestyje, kur darbai dėl tankios infrastruktūros ir paveldo reikalavimų dažnai yra lėtesni bei sudėtingesni. Minimos Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės, taip pat modernizacijos poreikis Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio ir Vilniaus gatvėse.

    Vienas didžiausių suplanuotų projektų – Juodojo kelio teritorijoje, kur sprendiniai orientuoti į ekstremalias liūtis. Numatyta įrengti beveik 3 kilometrus magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą ir nuotekų valymo įrenginius, kad ypač dideli vandens srautai būtų suvaldomi per trumpą laiką.

    Kokie iššūkiai stabdo atnaujinimą?

    „Grinda“ atkreipia dėmesį, kad darbai Vilniuje dažnai susiduria su praktiniais apribojimais: ribota erdvė po žeme, tankus kitų inžinerinių tinklų išsidėstymas ir statybų metu aptinkami archeologiniai radiniai. Tokiose vietose tenka stabdyti darbus, koreguoti projektus ir derinti sprendinius.

    Nepaisant to, įmonė teigia išlaikanti kryptį ir prioritetą teikianti sisteminiams projektams, kurie duoda didžiausią efektą potvynių rizikos mažinimui. Kaip pavyzdys minimi ankstesni darbai Kalvarijų gatvėje, kur įgyvendintas vienas stambiausių projektų – nutiesta daugiau nei 4,5 kilometro naujų tinklų.

    Taip pat nurodoma, kad per 2026 metus Vilniuje nutiesta daugiau nei 5 kilometrai naujų ir atnaujinta per 1 kilometrą esamų paviršinių nuotekų tinklų. Pasak „Grindos“, tai svarbus tempas miestui, kuriame lietaus nuotekų infrastruktūra ilgą laiką buvo plėtojama per lėtai, palyginti su urbanizacijos mastu.

    Įmonė primena ir apie Vilniaus tinklų mastą: Geležinio Vilko teritorijos baseine per stiprias liūtis gali susidaryti iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę srautas, o giliausi tinklai kai kur įrengti net 18 metrų gylyje. Tokie skaičiai, pasak specialistų, paaiškina, kodėl miesto atsparumui būtinos ne pavienės priemonės, o nuoseklus kelių metų investicijų planas.