CP v2

Tag: Potvyniai

  • Tauragės Jovarų parkas po antrojo etapo: pasodinta 483 augalai, darbai tęsis iki 2026 metų

    Tauragės Jovarų parkas po antrojo etapo: pasodinta 483 augalai, darbai tęsis iki 2026 metų

    Baigtas antrasis etapas

    Tauragėje tęsiamas Jovarų parko projektas: užbaigti antrojo etapo darbai, kurių tikslas – kurti gamtai artimą ir klimato kaitai atsparesnę viešąją erdvę. Parkas įrengiamas etapais, o visas procesas planuojamas kelių metų trukmės.

    Tauragės rajono savivaldybės administracija nurodo, kad darbai apima ne tik želdinimą, bet ir teritorijos paruošimą, kad nauji augalai prigytų ir ilgainiui suformuotų tvarią želdynų struktūrą. Tokie projektai paprastai planuojami ilgam laikui, nes rezultatas pilnai atsiskleidžia tik po kelerių sezonų.

    Nuo grunto paruošimo iki sodinimo

    Per pirmąjį etapą buvo sutvarkyta apie 2 hektarų teritorija: frezuotas gruntas, pašalinta konkuruojanti augmenija ir menkaverčiai krūmai, išsaugant vertingus želdinius. Tuomet pradėtas sodinimas pagal patvirtintą želdinimo planą, o po darbų numatyta priežiūra, reikalinga sėkmingam prigijimui.

    Antrajame etape sutvarkytas sklypas, pašalinti savaiminiai želdiniai, paruoštas gruntas ir įsigyti bei pasodinti nauji augalai. Šio etapo sutarties vertė siekia 84 638,18 euro su PVM, o naujai pasodintų želdinių priežiūra numatyta dar vienerius metus.

    Skelbiama, kad visi sodinimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų balandžio 28 dienos. Per antrąjį etapą iš viso pasodinta 483 augalai, tarp jų ąžuolai, klevai, juodalksniai, beržai, gluosniai, liepos ir pušys, taip pat dekoratyvinės rūšys, pavyzdžiui, gledičijos.

    Parkas planuojamas pagal potvynių realybę

    Vienas svarbiausių projekto akcentų – prisitaikymas prie Jūros upės potvynių. Daugiau nei 80 proc. Jovarų parko teritorijos patenka į didelės potvynių rizikos zoną, kuri periodiškai užliejama, todėl augalų parinkimas ir želdynų struktūra turi atitikti tokias sąlygas.

    Projektuojant parką, prioritetas teikiamas rūšims, galinčioms atlaikyti ilgalaikį užliejimą, drėgmės svyravimus ir temperatūros pokyčius. Savivaldybės teigimu, būtent tokie sprendimai didina tikimybę, kad želdynai išliks gyvybingi ne tik įprastais metais, bet ir ekstremalesnėmis oro sąlygomis.

    Ilgalaikė vizija ir mastas

    Bendras sumanymas – suformuoti natūralią, mozaikos principu paremtą parko struktūrą, kai skirtingų rūšių grupės derinamos tarpusavyje, o pakraščiuose paliekami akcentiniai pavieniai medžiai. Tai leidžia kurti vizualiai įvairų kraštovaizdį ir kartu didinti atsparumą ligoms bei kenkėjams, kai vienos rūšies dominavimas nėra per didelis.

    Iš viso Jovarų parke planuojama pasodinti apie 1 900 medžių. Numatoma, kad apie 78 proc. sudarys lapuočiai, o apie 22 proc. – spygliuočiai, kad erdvė išliktų žalesnė ir šaltuoju sezonu.

    Projektas orientuotas ne vien į poilsio infrastruktūrą, bet ir į miesto bei upės santykį subalansuojantį kraštovaizdį. Įgyvendinus visus etapus, Jovarų parkas turėtų tapti tvariu pavyzdžiu, kaip želdynai gali būti planuojami atsižvelgiant į klimato kaitos keliamas rizikas.

  • Savivaldybėje aptarta potvynių prevencija: ką keis perspėjimo sistemos ir institucijų koordinavimas

    Savivaldybėje aptarta potvynių prevencija: ką keis perspėjimo sistemos ir institucijų koordinavimas

    Savivaldybėje įvyko susitikimas, skirtas potvynių prevencijai ir pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Diskusijoje dalyvavo Nacionalinio krizių valdymo centro Situacijų valdymo biuro ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atstovai.

    Susitikimo metu įvertinta šių metų potvynių situacija, aptarti pagrindiniai iššūkiai bei priemonės, kurios veikė efektyviausiai. Taip pat identifikuotos sritys, kuriose būtini patobulinimai, kad reagavimas būtų greitesnis ir aiškesnis.

    Dalis dėmesio skirta gyventojų informavimui ir perspėjimo sistemos tobulinimui, nes laiku pasiektas pranešimas dažnai lemia, ar žmonės spėja pasirūpinti turtu ir saugumu. Akcentuota, kad svarbu ne tik technologiniai sprendimai, bet ir aiški komunikacija, suprantami veiksmai bei atsakingų institucijų tarpusavio suderinamumas.

    Taip pat aptartos kritinės infrastruktūros apsaugos priemonės ir institucijų bendradarbiavimo stiprinimas, kad sprendimai būtų priimami be delsimo. Pabrėžta, jog savalaikis reagavimas, aiškus atsakomybių pasiskirstymas ir reguliarios pratybos yra vieni svarbiausių veiksnių, mažinančių potvynių padarinius.

    Artimiausiu metu planuojama parengti specialų pranešimą, kuris bus pristatytas Vyriausybei. Tikimasi, kad tai padės patvirtinti reikalingas priemones ir sustiprinti savivaldybės pasirengimą potvynių grėsmėms ateityje.

    Susitikime taip pat pabrėžta prevencijos svarba vietos lygmeniu, įskaitant gyventojų švietimą ir bendruomenių įsitraukimą. Sutarta, kad nuoseklus pasirengimas ir iš anksto suderinti veiksmai yra efektyviausias būdas sumažinti rizikas, kai vandens lygis kyla staiga.

  • Kas bus Kachovkos tvenkinio vietoje po 100 metų: ekologas prognozuoja Dnipro ateitį

    Po Kachovkos užtvankos suardymo ir staigaus vandens nuslūgimo teritorijoje prasidėjo spartūs gamtiniai pokyčiai. Ukrainos ekologas Valentynas Ščerby­na teigia, kad jei žmogus nesikiš, per artimiausius 5–15 metų čia natūraliai susiformuos nauja, bet istoriniu požiūriu šiam regionui būdinga ekosistema.

    Pasak jo, ši vietovė dar iki tvenkinio įrengimo buvo Didžiojo Zaporižios Luko dalis – plataus Dnipro užliejamų pievų, pelkių ir salpinių miškų kompleksas. Tokios teritorijos svarbios klimatui, vandens apytakai ir biologinei įvairovei, todėl jų natūralus atsikūrimas gali turėti reikšmės visam vidurinio ir žemutinio Dnipro baseinui.

    Ekologas primena, kad šios žemumos istoriškai ne kartą patirdavo didelius potvynius, o salpinės ekosistemos yra prisitaikiusios prie staigių vandens lygio šuolių. Dėl to, jo vertinimu, yra pagrindo tikėtis, kad dalis gamtinių funkcijų čia atsistatys ir po šio sukrėtimo, nors kai kurie pokyčiai gali būti ilgalaikiai.

    Kalbėdamas apie žuvų išteklius, Ščerby­na pabrėžia, kad iki užtvankos Dnipre ir jo salpose gyveno apie 70 žuvų rūšių, įskaitant vertingas eršketines. Įrengus tvenkinį, migracija į nerštavietes tapo sudėtinga, o daliai rūšių populiacijos smarkiai sumenko, kai kurios, pasak eksperto, regioniniu mastu išnyko.

    Staigus vandens nuslūgimas dalį žuvų nuplovė žemyn, kita dalis žuvo seklumose, ypač jautriu neršto laikotarpiu. Ekologas atkreipia dėmesį, kad ypač didelė rizika tenka eršketinėms žuvims, kurių populiacijoms atsigauti prireikia dešimtmečių, o jų netektys gali būti sunkiai atstatomos.

    Paukščiams smūgis, pasak jo, sutapo su perėjimo sezonu, todėl daugiausia nukentėjo jaunikliai ir perinčios kolonijos užliejamose vietose. Vis dėlto nemaža dalis vandens ir pakrančių paukščių rūšių yra gana prisitaikančios, todėl, jei buveinės nebus trikdomos, jos gali per kelis sezonus persikelti ir vėl gausėti.

    Didelėje dalyje buvusio dugno liko stori dumblų sluoksniai, kurie išdžiūvę suskeldėjo, tačiau, pasak ekologų, tokios nuosėdos dažnai būna itin derlingos. Į įtrūkimus patekusios sėklos greitai sudygo, o vietomis ėmė formuotis tankūs karklų sąžalynai, kurie stabilizuoja dirvožemį ir sudaro sąlygas tolimesnei sukcesijai.

    Ščerby­na aiškina, kad laikui bėgant karklų tankmės natūraliai praretės dėl konkurencijos, atsivers plotai, kuriuose gali įsitvirtinti kitos medžių rūšys, įskaitant tuopas ir drebulę. Taip palaipsniui galėtų formuotis salpiniai miškai, būdingi periodiškai užliejamoms upių slėnių teritorijoms.

    Ilgesnėje perspektyvoje, per 50–100 metų, jei nebus vykdomas intensyvus teritorijos pertvarkymas, buvusi tvenkinio zona, anot eksperto, gali priartėti prie natūralesnės, laisviau tekančios upės slėnio būklės. Kartu jis pabrėžia, kad procesų greitį lems žmogaus veikla, Dnipro nuotėkio reguliavimas ir tai, ar teritorija bus palikta gamtinei raidai.

    Ekologas taip pat įspėja, kad didžiausia rizika kyla endeminėms rūšims, kurios gyvena tik šioje teritorijoje. Jei jų nebelieka, atkurti populiacijas praktiškai neįmanoma, todėl galutines išvadas, jo teigimu, bus galima daryti tik atlikus išsamius lauko tyrimus, kai tai leis saugumo sąlygos.