Tag: Prancūzija

  • Monblanas paaugo beveik 2 metrais: nauji matavimai rodo 4 807,47 m aukštį ir kelia klausimų

    Monblanas paaugo beveik 2 metrais: nauji matavimai rodo 4 807,47 m aukštį ir kelia klausimų

    Viršūnė vėl perrašė skaičius

    Monblanas, aukščiausia Vakarų Europos viršukalnė, naujausiais matavimais pasiekė 4 807,47 metro aukštį. Tai beveik dviem metrais daugiau nei buvo fiksuota 2023 metais, skelbia matavimus atlikę specialistai iš Prancūzijos Overnės-Ronos-Alpių regiono, Aukštutinės Savojos.

    Šie matavimai atliekami reguliariai nuo 2001 metų, todėl palyginimai su ankstesniais metais laikomi patikimi. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas ryškus pokytis savaime dar nereiškia ilgalaikės tendencijos.

    Kodėl aukštis keičiasi?

    Skirtingai nei uolėtos viršukalnės, Monblano „aukštis“ priklauso ir nuo sniego bei ledo kepurės storio, kuris kinta su orais. Daugiausia įtakos turi kritulių kiekis ir vėjai, kurie perneša sniegą, jį supusto arba, atvirkščiai, nupučia nuo keterų.

    Matavimus atliekantys geodezininkai atkreipia dėmesį, kad šiemet regione vyravo sausesnės sąlygos, tačiau viršūnės formą vis tiek stipriai veikė vėjų darbas ir kritulių pasiskirstymas. Dėl to net ir tais pačiais metais skirtingomis savaitėmis viršūnė gali atrodyti kitaip.

    „Šiandien viršūnę iš tiesų formuoja vėjų jėga ir krituliai, nors šie metai buvo ypač sausi“, – sakė Aukštutinės Savojos geodezininkas Mathieu Dragon.

    Nauja technika: žvilgsnis po ledu

    Šį kartą, siekdami tiksliau suprasti, kas vyksta viršūnėje, specialistai pasitelkė georadarą. Ši technologija leidžia „peršviesti“ ledo ir sniego sluoksnius bei sudaryti ledyninės kepurės žemėlapį, matant ir uolinį pagrindą po ja.

    Surinkti duomenys, pasak matuotojų, turėtų padėti ateityje dar tiksliau atskirti trumpalaikius svyravimus nuo ilgalaikių pokyčių. Taip pat tikimasi geriau sekti, kaip laikui bėgant kinta Vakarų Europos „stogo“ būklė.

    Nors klimato kaitos tema šioje vietoje neišvengiamai kyla, ekspertai ragina neskubėti su išvadomis. Vienkartinis aukščio šuolis, jų teigimu, dar neleidžia patikimai įvertinti, kokią dalį pokyčių lemia globalus atšilimas, o kokią trumpalaikės meteorologinės sąlygos.

  • Kibernetinė ataka sustabdė šaldymą: „Intermarché“ ir „Coopérative U“ išmeta tonas maisto

    Kibernetinė ataka sustabdė šaldymą: „Intermarché“ ir „Coopérative U“ išmeta tonas maisto

    Prancūzijoje šimtai prekybos tinklų „Intermarché“ ir „Coopérative U“ parduotuvių patyrė kibernetinę ataką, nukreiptą į šaldymo ir šaldiklių valdymo sistemas. Dėl sutrikimų daliai parduotuvių teko skubiai nurašyti šviežius ir šaldytus produktus, o nuostoliai dar skaičiuojami.

    „Intermarché“ nurodė, kad paveikta maždaug 150–200 parduotuvių, o „Coopérative U“ teigimu, sutriko beveik 100 jų prekybos vietų. Ataka, kaip skelbiama, prasidėjo sekmadienio vakarą ir palietė būtent įrangą, reikalingą palaikyti saugią temperatūrą maisto produktams.

    Kas nutiko šaldymo įrangai?

    Žiniasklaida pranešė, kad atakuotojai galėjo nuotoliniu būdu inicijuoti šaldymo sistemų atitirpinimo ciklą, taip sukeldami temperatūros režimų pažeidimus. Tokiais atvejais, siekiant laikytis maisto saugos taisyklių, produktai dažnai turi būti utilizuojami, net jei vizualiai atrodo tinkami vartoti.

    „Intermarché“ atstovai teigė, kad kai kuriose parduotuvėse teks „išmesti visus produktus“ iš šviežių ir šaldytų prekių kategorijų. Bendrovė taip pat perspėjo, kad draudimo apsauga ne visada apima tokio pobūdžio incidentus, todėl finansinė rizika gali tekti pačioms įmonėms.

    Prokuratūra pradėjo tyrimą

    Paryžiaus prokuratūra patvirtino pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl didelio masto kibernetinės atakos, paveikusios kelių didžiųjų maisto mažmeninės prekybos tinklų šaldymo patalpas. Tyrimo tikslas – identifikuoti nukentėjusius, susieti techninius sutrikimus su deklaruojama žala ir įvertinti padarinius, įskaitant galimus signalizacijų suveikimus.

    „Coopérative U“ vadovas Dominique Schelcher ataką pavadino beprecedente, pabrėždamas, kad smūgis suduotas infrastruktūrai, būtina šviežių produktų išsaugojimui ir kasdieniam žmonių apsirūpinimui maistu.

    „Taikytis į įrangą, kuri būtina šviežių produktų išsaugojimui ir žmonių aprūpinimui maistu, yra itin rimta ir iki šiol neregėta. Tai nepriimtina“, – sakė Dominique Schelcher.

    Kodėl taikinys – šaldymo sistemos?

    Kibernetinio saugumo ekspertai jau kurį laiką perspėja, kad didžiausia rizika kyla ne tik biuro sistemoms, bet ir operacinei infrastruktūrai, kuri valdo realius procesus: temperatūrą, energiją, ventiliaciją, signalizaciją ir logistiką. Prekybos tinklams tai reiškia, kad viena ataka gali akimirksniu virsti prekių trūkumu lentynose, dideliu maisto švaistymu ir reputacine krize.

    Šis incidentas sutapo su platesniu Europos institucijų ir valstybių dėmesiu kritinės infrastruktūros apsaugai nuo vadinamųjų hibridinių atakų. Prancūzija pastaraisiais metais yra ne kartą įvardijusi būtinybę stiprinti tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atsparumą, ypač ten, kur kibernetiniai sutrikimai gali turėti tiesioginių pasekmių visuomenės saugumui.

  • Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie planą mažinti degalų kainas, panaudojant strategines atsargas. Premjeras Sébastienas Lecornu teigia, kad nuo lapkričio 1 dienos dyzelinas galėtų pigti iki 18 centų už litrą, o pilnas bakas vairuotojui kainuotų maždaug 10 eurų mažiau.

    Apie sprendimą S. Lecornu pranešė po susitikimo su degalų platintojais. Priemonė numatyta taikyti iki sausio pabaigos, o valstybė ketina rinkai parduoti dyzelino iš sukauptų rezervų savikaina, taip tikėdamasi greitai nuspausti kainas degalinėse.

    „Susidūrę su krize, kurios nepasirinkome, valstybė prisiima savo atsakomybę“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Vyriausybės teigimu, laikinas atpigimas apims ne tik dyzeliną degalinėse, bet ir dyzeliną transporto sektoriui, žemės ūkio bei statybų technikai, taip pat namų ūkiams skirtą šildymo kurą. Šis aspektas ypač svarbus artėjant šaltajam sezonui, kai išlaidos energijai tradiciškai auga.

    Degalų kainų spaudimas Prancūzijoje pastaruoju metu yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Skelbiama, kad spalio pradžioje dyzelino litro kaina šalyje vidutiniškai siekė apie 2,355 euro ir viršijo Europos Sąjungos vidurkį, todėl politinis spaudimas imtis greitų priemonių tik stiprėjo.

    Vis dėlto vien kainos degalinėse neparodo realios naštos gyventojams, nes ją lemia ir atlyginimų lygis. Vertinant perkamąją galią, skaičiuojama, kad už vienos dienos vidutinį uždarbį Prancūzijoje galima įsigyti apie 52,8 litro dyzelino, o pilnas bakas sudaro maždaug 4,4 proc. vidutinio mėnesio grynojo atlygio.

    Energetikos kainų šuoliai fiksuojami ir kaimyninėse valstybėse, todėl Prancūzijos sprendimas gali tapti precedentu, kaip trumpuoju laikotarpiu sušvelninti šoką vartotojams. Tokios intervencijos paprastai vertinamos kaip laikinas amortizatorius, nes ilgalaikes kainas daugiausia lemia naftos kaina, mokesčiai, logistika ir geopolitinė rizika.

    Ypatingas dėmesys krypsta į šildymo kurą, kurio kainos Prancūzijoje, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, išlieka gerokai didesnės. Europos Komisijos skelbiami duomenys rodo, kad 1 000 litrų šildymo kuro Prancūzijoje kainavo apie 1 907 eurus, o tai viršijo Europos Sąjungos vidurkį daugiau nei 160 eurų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės paprastai veikia greitai, bet trumpai, todėl gyventojams ir verslui svarbiausia stebėti, ar kainų kritimas realiai pasieks degalines. Rinkoje dažnai keliami klausimai, kaip bus užtikrinta kontrolė ir ar laikinas valstybės įsikišimas nepaskatins vėlesnio kainų atšokimo, kai priemonė baigsis.

  • Prancūzijos „Soitec“ akcijos šovė 570 proc.: „Bank of America“ prognozuoja dar 90 proc.

    Prancūzijos „Soitec“ akcijos šovė 570 proc.: „Bank of America“ prognozuoja dar 90 proc.

    Mažai žinoma Prancūzijos puslaidininkių bendrovė „Soitec“ 2026 metais tapo viena ryškiausių Europos DI bangos laimėtojų biržoje. Įmonės akcijos nuo metų pradžios pabrango beveik septynis kartus, nors pernai jos metinės pajamos smuko.

    Investuotojų dėmesį šįkart patraukė ne klasikiniai DI lustų gamintojai, o kritinė grandinės dalis, be kurios sunkiai įsivaizduojamas modernių duomenų centrų augimas. „Soitec“ gamina specialius inžinerinius silicio padėklus, ant kurių kitos puslaidininkių įmonės kuria pažangius lustus.

    Ką iš tikrųjų gamina „Soitec“?

    „Soitec“ nėra procesorių, skirtų DI modeliams mokyti, gamintoja. Ji specializuojasi vadinamuosiuose silicio padėkluose, kurių struktūra sudaryta iš ypač plonų sluoksnių ir leidžia pasiekti geresnį energijos efektyvumą bei našumą.

    Bendrovė įkurta 1992 metais, išaugus iš Prancūzijos mokslinių tyrimų ekosistemos, ir veikia netoli Grenoblio, Bernino mieste. „Soitec“ skelbia turinti daugiau kaip 2 000 darbuotojų ir daugiau kaip 4 700 patentų, o tai pabrėžia ilgalaikę specializaciją nišinėse technologijose.

    Silicio fotonika ir DI duomenų centrai

    Vienas svarbiausių šios istorijos raktažodžių yra silicio fotonika, kai duomenims perduoti naudojama šviesa, o ne elektriniai signalai variniuose laiduose. Toks sprendimas laikomas patraukliu, nes dideliuose duomenų centruose didžiausią spaudimą kelia duomenų srautai tarp skaičiavimo mazgų ir energijos sąnaudos.

    „Soitec“ tiekia specialius padėklus, reikalingus fotoniniams lustams, naudojamiems optiniuose ryšiuose tarp procesorių. Būtent ši niša, plečiantis DI infrastruktūrai, rinkoje pradėta vertinti kaip potencialus ilgalaikio augimo variklis.

    „Mūsų darbas yra bėgti greičiau už konkurentus“, – sakė „Soitec“ technologijų vadovas Christophe Maleville.

    Kodėl „Bank of America“ kalba apie beveik monopolį?

    „Bank of America“ analitikai ėmėsi ryžtingo vertinimo: bankas pagerino „Soitec“ rekomendaciją iki pirkimo ir reikšmingai pakėlė tikslinę akcijos kainą. Tokia prognozė rinkoje interpretuojama kaip signalas, kad dabartinis kainos šuolis, analitikų nuomone, dar nėra pabaiga.

    Pasak analitikų, „Soitec“ gali užimti dominuojančią dalį specializuotų fotonikai skirtų padėklų rinkoje, o konkurentai, įskaitant „GlobalWafers“, tik bando į ją įžengti. Bankas taip pat pabrėžia, kad paklausa fotoniniams sprendimams gali augti greičiau nei vien procesorių kiekis, nes duomenų centrams reikia vis daugiau ryšio kanalų.

    Augimo pažadai ir rizikos

    Nepaisant įspūdingo akcijų ralio, fundamentiniai rodikliai išlieka dvilypiai. „Soitec“ per fiskalinius metus fiksavo maždaug 34 proc. pajamų kritimą, o išmaniųjų telefonų segmentas, ilgai buvęs pagrindinis pajamų šaltinis, susitraukė dar labiau.

    Kita medalio pusė yra DI ir duomenų centrų paklausa, kuri gali pakeisti pajamų struktūrą. Analitikų skaičiavimai rodo, kad fotonikos produktai gali pasiūlyti didesnį pelningumą nei tradiciniai segmentai, tačiau tam prireiks reikšmingų investicijų į gamybos pajėgumus.

    Rizikų sąraše išlieka ir vertinimas biržoje: po šuolio akcija prekiaujama su aukštais pelno daugikliais, todėl bet koks DI infrastruktūros investicijų sulėtėjimas ar technologijų krypties pasikeitimas gali greitai pakeisti nuotaikas. Artimiausi įmonės finansiniai rezultatai bus vienas svarbiausių testų, ar rinkos lūkesčiai pagrįsti.

  • Legenda grįžta: „Citroën“ 2CV atgimsta elektrinis ir žada kainą nuo 15 000 eurų

    Legenda grįžta: „Citroën“ 2CV atgimsta elektrinis ir žada kainą nuo 15 000 eurų

    Praėjus beveik 40 metų po gamybos pabaigos, „Citroën“ Paryžiaus automobilių parodoje pristatė legendinio 2CV sugrįžimą – šįkart kaip visiškai elektrinį miesto automobilį. Gamintojas žada išlaikyti atpažįstamą siluetą su apvaliais žibintais ir minimalistinę filosofiją, dėl kurios modelis kadaise tapo masiniu reiškiniu.

    Originalus 2CV debiutavo 1948 metais ir buvo gaminamas iki 1990 metų, o įvairių versijų iš viso pagaminta daugiau nei 5 milijonai. Automobilis tapo pokario Prancūzijos atsigavimo ir prieinamo mobilumo simboliu, o jo paprastumas ilgus dešimtmečius buvo laikomas stiprybe, o ne trūkumu.

    Paprastumas ir kaina

    Naujasis 2CV, pasak gamintojo, kuriamas vadovaujantis tais pačiais principais: paprasta konstrukcija, universalumas ir prieinama kaina. Skelbiama, kad orientacinė startinė kaina turėtų siekti apie 15 000 eurų, o tai jį statytų į konkurencingą mažųjų elektromobilių segmentą.

    „2CV tapo ikona ne dėl to, ką turėjo, o dėl to, ką leido žmonėms daryti. Ši dvasia šiandien sugrįžta“, – sakė „Citroën“ generalinis direktorius Xavieras Chardonas.

    Kada pasirodys ir ką žada technika

    Šiuo metu automobilis dar yra koncepcijos stadijoje, o prekybos startas prognozuojamas 2028 metų pabaigoje, kai sukaks 80 metų nuo pirmojo 2CV pasirodymo. „Stellantis“ akcentuoja, kad kaštus padėti suvaldyti turėtų mažesnis nei 1 tonos svoris ir nedidelė baterija, pritaikyta kasdienėms miesto kelionėms.

    Gamintojas neatmeta, kad ateityje modelis galėtų būti siūlomas ir kaip mažas komercinis furgonas. Toks sprendimas atitiktų augančią paklausą kompaktiškiems elektriniams automobiliams, skirtiems miestų logistikai ir smulkiajam verslui.

    Rinka kaista: Europa ieško pigių elektromobilių

    „Citroën“ sugrįžimas į prieinamų elektromobilių kategoriją vyksta tuo metu, kai Europos gamintojai vis aktyviau ieško būdų pasiūlyti pigesnių elektrinių modelių. Rinkoje stiprėja konkurencija, ypač dėl Kinijos gamintojų, kurie plečia asortimentą ir agresyviau kovoja kainomis.

    Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad Prancūzijoje elektromobilių plėtrą skatina pirkimo paskatos ir valstybės remiamos programos: rugsėjį baterijomis varomi automobiliai pasiekė rekordinę 42 proc. naujų registracijų dalį. Būtent mažesni, įperkami modeliai ir finansavimo schemos tampa pagrindiniu augimo varikliu, todėl 2CV atgaivinimas gali būti bandymas „pagauti“ šią bangą.

  • „BYD“ taikosi į Prancūziją: po gamyklos Vengrijoje svarsto ir antrą, ir trečią Europoje

    „BYD“ taikosi į Prancūziją: po gamyklos Vengrijoje svarsto ir antrą, ir trečią Europoje

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ svarsto galimybę atidaryti gamyklą Prancūzijoje. Apie tai Paryžiaus automobilių parodos metu kalbėjo bendrovės viceprezidentė Stella Li, pabrėžusi, kad Prancūzija yra tarp realiausių variantų.

    Pasak jos, tikslas neapsiriboja vien pardavimais: „BYD“ nori, kad vietos vairuotojai prekės ženklą imtų suvokti kaip artimą ir įsitvirtinusį Europoje. Ši žinutė ypač svarbi tuo metu, kai Europos Sąjungoje griežtėja diskusijos dėl konkurencijos ir importo sąlygų automobilių rinkoje.

    „Prancūzija yra trumpajame sąraše. Labai atidžiai vertiname galimybę čia įkurti gamyklą“, – sakė Stella Li.

    „Noriu, kad žmonės Prancūzijoje manytų, jog „BYD“ yra vietinė įmonė, ir kad ji jiems patiktų“, – pridūrė ji.

    Bendrovė tuo pat metu ruošiasi iki šių metų pabaigos paleisti gamybą Vengrijoje, o tai būtų vienas svarbiausių „BYD“ žingsnių lokalizuojant gamybą Europoje. Pasak Stellos Li, tai tik pradžia: įmonė svarsto atidaryti ir antrą bei trečią gamyklas skirtingose Europos šalyse, kad sumažintų logistikos kaštus ir greičiau reaguotų į paklausą.

    Gamybos plėtra sutampa su jautriu laikotarpiu tarptautinėje prekyboje. Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau vertina, kaip subsidijos ir kainodara veikia sąžiningą konkurenciją, o europinė automobilių pramonė ieško būdų apsaugoti tiekimo grandines ir darbo vietas.

    „BYD“ salonai plečiasi Prancūzijoje

    Prancūzijoje „BYD“ jau remiasi sparčiai augančiu pardavėjų ir aptarnavimo partnerių tinklu. Bendrovė bendradarbiauja su didelėmis vietos automobilių grupėmis, kurios užtikrina ne tik pardavimus, bet ir garantinį bei pogarantinį servisą pagrindiniuose šalies miestuose.

    „BYD“ yra skelbusi, kad vasarą Prancūzijoje turėjo apie 115 prekybos vietų, o tinklas toliau plečiamas per vietos rinkoje įsitvirtinusius atstovus. Bendrovės duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį Prancūzijoje buvo įregistruoti 13 935 „BYD“ lengvieji automobiliai, tai yra 136 proc. daugiau nei prieš metus.

    Elektromobilių paklausą Europoje didina ne vien nauji modeliai, bet ir ekonominiai veiksniai: degalų kainų svyravimai, griežtėjantys taršos reikalavimai bei valstybių taikomos paskatos nulinės ar mažos taršos transportui. Dėl to gamintojams vis dažniau tenka spręsti, kaip greitai perkelti dalį gamybos ar tiekimo arčiau galutinės rinkos.

  • Prancūzija užsimojo prieš kripto milijonierius: išeinant – mokestis nuo 800 000 eurų

    Prancūzija užsimojo prieš kripto milijonierius: išeinant – mokestis nuo 800 000 eurų

    Prancūzijoje įsibėgėja diskusijos, kurios gali iš esmės pakeisti turtingų kriptoturto savininkų planus persikelti gyventi į užsienį. Nacionalinės Asamblėjos finansų komitetas pritarė siūlymui nuo 2027 metų sausio 1 dienos vadinamąjį išvykimo mokestį taikyti ne tik akcijoms, bet ir kripto turtui.

    Šiuo metu Prancūzijos išvykimo mokestis taikomas, kai asmuo bent šešerius iš pastarųjų dešimties metų buvo laikomas mokesčių rezidentu ir išvykdamas iš šalies turi vertybinių popierių, kurių bendra vertė viršija 800 000 eurų. Siūlymas numato analogišką ribą taikyti ir namų ūkio kripto portfeliui, įskaitant turtą užsienio platformose bei savarankiškai valdomose piniginėse.

    Pagal komitete svarstytą modelį, kaip ir vertybinių popierių atveju, mokėjimas būtų atidedamas persikeliant į Europos Sąjungos šalis ir kai kurias kitas valstybes. Mokestis galėtų būti panaikinamas, jei turtas neišparduodamas ir išlaikomas nuo dvejų iki penkerių metų, tačiau konkrečios detalės dar gali keistis.

    Registras piniginėms ir baudos

    Kartu finansų komitetas pritarė ir kitam siūlymui, kuris aktualus didesnes sumas laikantiems investuotojams. Numatyta pareiga deklaruoti savarankiškai valdomas pinigines, jei metų pabaigoje jose laikomo kriptoturto bendra vertė siekia bent 100 000 eurų.

    Už nedeklaravimą būtų siūloma taikyti iki 10 000 eurų baudą. Iki šiol Prancūzijoje daugiausia dėmesio skiriama užsienyje atidarytų kripto sąskaitų deklaravimui, o savarankiškos piniginės dažnai lieka už oficialios atskaitomybės ribų.

    Kriptovaliutų bendruomenės atstovai kritikuoja tokią kryptį, pabrėždami duomenų saugumo riziką ir galimą nusikaltėlių dėmesį. Pranešama, kad Prancūzijoje fiksuojamas kripto turto savininkų pagrobimų ir prievartavimo šuolis, o tai didina jautrumą bet kokiems centralizuotiems registrams.

    Ką dar planuojama keisti?

    Parlamentarai taip pat svarstė apmokestinimo išplėtimą kripto keitimui į stabilias monetas, kurios paprastai susietos su valiuta, pavyzdžiui, JAV doleriu. Siūlymo esmė – tokį keitimą laikyti apmokestinamu įvykiu nuo 2027 metų, kai dabar mokestis dažniausiai atsiranda tik išsigryninant ar atsiskaitant kripto turtu.

    Dar viena komitete palaikyta kryptis – leisti kripto nuostolius užskaityti prieš pelną ilgesnį laikotarpį, iki dešimties metų. Be to, siūlyta didinti baudas už mokesčių administratoriaus prašomų dokumentų nepateikimą iki 50 000 eurų už kiekvieną atskirą prašymą, tačiau galutinės formuluotės dar bus derinamos.

    Kas toliau?

    Svarbu tai, kad komiteto sprendimai dar nereiškia galutinio įstatymo. Prancūzijos biudžeto ir mokesčių pakeitimai turės būti svarstomi iš naujo, o siūlymai dėl kripto turto apmokestinimo privalės pereiti balsavimus Nacionalinėje Asamblėjoje ir vėliau Senate.

    Platesniame kontekste Prancūzija, kaip ir kitos Europos valstybės, siekia griežtinti kripto rinkos priežiūrą, derindama ją su ES reguliavimu ir fiskaliniais tikslais. Tuo pat metu valdžiai teks atsakyti į klausimą, kaip subalansuoti mokesčių surinkimą, investicinio patrauklumo konkurenciją ir gyventojų saugumo rizikas.

  • Céline Dion grįžta į sceną Paryžiuje: 16 koncertų po šešerių metų pertraukos dėl sveikatos

    Céline Dion grįžta į sceną Paryžiuje: 16 koncertų po šešerių metų pertraukos dėl sveikatos

    Céline Dion po šešerių metų pertraukos vėl ruošiasi koncertuoti gyvai: kanadiečių dainininkė atvyko į Paryžių, kur pradeda repeticijas prieš vieną didžiausių savo sugrįžimų Europoje. Skelbiama, kad pirmieji pasirodymai Prancūzijos sostinės regione numatyti nuo rugsėjo 12 dienos iki spalio 17 dienos.

    Organizatorių teigimu, šiame etape suplanuota 16 koncertų, o grafikas intensyvus: po tris pasirodymus per savaitę, trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Kiekviename vakare laukiama daugiau nei 30 000 žiūrovų, o bilietai, kaip nurodoma, išpirkti jau kelis mėnesius.

    Paryžius kaip sugrįžimo centras

    Prie viešbučio Paryžiuje dainininkę pasitiko gausus gerbėjų būrys, o vietos žiniasklaida sugrįžimą jau vadina vienu laukiamiausių metų muzikos įvykių. Paskutinė Céline Dion koncertų serija Prancūzijoje vyko 2017 metais, todėl šis turas tampa simboliniu sugrįžimu į jai itin svarbią rinką.

    Ryšį su prancūzakalbe auditorija pabrėžia ir atlikėjos kūryba: dalis jos diskografijos įrašyta prancūzų kalba, o Paryžius ne kartą buvo vienas pagrindinių jos koncertinių maršrutų taškų. Dėl to sprendimas didįjį etapą pradėti būtent čia laikomas logišku ir strategiškai reikšmingu.

    „Nuo pat pirmos dienos jaučiau palaikymą, ir ši istorija tęsiasi. Tai tikrai mano antrieji namai, labai vertinu, kad esate čia, ačiū jums“, – sakė Céline Dion.

    Sveikatos iššūkiai ir grįžimas

    Koncertinė pertrauka siejama su dainininkės sveikata: pastaraisiais metais ji viešai kalbėjo apie retos neurologinės būklės keliamus sunkumus. Dėl jos Dion buvo priversta stabdyti pasirodymus ir perskirstyti profesinius planus, nes liga gali paveikti judesius, raumenų kontrolę ir balso stabilumą.

    Šįkart sugrįžimas planuojamas etapais: po rudens koncertų dar numatyta papildoma koncertų serija 2027 metų gegužę. Muzikos industrijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie sugrįžimai dažnai planuojami palaipsniui, siekiant suderinti didelės apimties renginius su sveikatos būkle ir repeticijų krūviu.

    Kol kas detalių apie programą organizatoriai atskleidžia mažai, tačiau didelis susidomėjimas rodo, kad Dion sugrįžimas Paryžiuje tapo ne tik koncertų serija, bet ir platesniu kultūriniu įvykiu. Gerbėjai tikisi išgirsti ir didžiausius hitus, ir prancūzišką repertuaro dalį, kuri tradiciškai sulaukia išskirtinio dėmesio Prancūzijoje.

  • Makronas Londone atidarys Bayeux gobeleno parodą: „ypatinga paskola“ ir naujas dialogas su JK

    Makronas Londone atidarys Bayeux gobeleno parodą: „ypatinga paskola“ ir naujas dialogas su JK

    Gobelenų kelionė į Londoną

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugsėjo 2 dieną vyks į Londoną, kur Britų muziejuje atidarys Bayeux gobelenui skirtą parodą. Tai XI amžiaus kūrinys, pasakojantis Vilhelmo Užkariautojo įsiveržimą į Angliją ir 1066 metų įvykius.

    Eliziejaus rūmai vizitą įvardija kaip reikšmingą Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės santykiams momentą. Pasak prezidentūros, Macronas siekia atkreipti dėmesį į jo paties 2025 metais patvirtintą išskirtinę šio kūrinio paskolą.

    Paroda lankytojams bus atverta nuo rugsėjo 10 dienos ir veiks iki 2027 metų liepos 11 dienos. Skelbiama, kad per pirmuosius keturis mėnesius jau parduota 100 000 bilietų, todėl muziejus tikisi itin didelio susidomėjimo.

    Kaip bus eksponuojamas Bayeux gobelenas?

    Apie 70 metrų ilgio lininis siuvinėjimas Londone pirmą kartą bus eksponuojamas paguldytas horizontaliai, o ne pakabintas vertikaliai, kaip ilgus dešimtmečius buvo rodytas Bayeux mieste Normandijoje. Britų muziejus teigia, kad toks sprendimas leis geriau suvokti kūrinio mastą ir detales.

    Muziejus jau pristatė dalį fragmentų, vaizduojančių Hastingso mūšį ir normanų invaziją. Kultūros paveldo specialistams tai reta proga iš arti pamatyti vieną svarbiausių Europos viduramžių pasakojimų, perteiktų vaizdais.

    Kritika ir būklės klausimai

    Kūrinio perkėlimas iš Prancūzijos sukėlė dalies restauratorių ir paveldo ekspertų protestus. Jie perspėjo, kad gobelenas yra pažeidžiamas: minėtos dešimtys nestabilių įplyšimų ir tūkstančiai skylučių, todėl bet koks transportavimas didina riziką.

    Tuo metu internete buvo platinama peticija, raginanti atsisakyti paskolos, tačiau kelionė vis tiek įvyko, taikant griežtas saugumo ir konservavimo priemones. Prancūzijos kultūros ministrė Catherine Pégard po vizito Londone 2026 metų liepą teigė, kad gobelenas eksponuojamas labai geros būklės.

    Politinis vizito fonas

    Be parodos atidarymo, Macronas planuoja susitikti su naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu. Prezidentūra šį pokalbį apibūdina kaip pirmą išsamų apsikeitimą nuomonėmis, po to kai Burnhamas pareigas perėmė prieš mėnesį.

    Taip pat numatyta galimybė pasisveikinti su karaliumi Karoliu III, nors detalių dėl formato ar darbotvarkės kol kas neskelbiama. Šis vizitas bus pirmasis Europos Sąjungos vadovo atvykimas po Jungtinės Karalystės premjero pasikeitimo.

    „Tai ypač reikšmingas momentas, prezidento inicijuotas siekiant stiprinti Prancūzijos ir Britanijos santykius“, – sakė Eliziejaus rūmų atstovas.

    Macrono aplinka pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Burnhamu turėtų išlikti intensyvus, ypač tarptautinio saugumo temomis. Nurodoma, kad ryšys su naująja vyriausybe buvo užmegztas nedelsiant, o Londonas išlaiko aiškų dėmesį paramai Ukrainai.

  • Prancūzija atsiskiria nuo Europos projekto: atskleidė 6-os kartos naikintuvo planą ir datas

    Prancūzija atsiskiria nuo Europos projekto: atskleidė 6-os kartos naikintuvo planą ir datas

    Prancūzija nusprendė savarankiškai kurti būsimos kartos naikintuvą, kuris ilgainiui turėtų pakeisti „Rafale“. Toks sprendimas priimtas po to, kai ėmė byrėti bendras Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos projektas FCAS, kuriuo buvo siekiama sukurti europinę 6-os kartos oro kovos sistemą.

    Pagal Prancūzijos gynybos planavimo dokumentus, antroji demonstratoriaus fazė turėtų startuoti 2027 metais ir apimti naujos kartos naikintuvo prototipo skrydį. Pilno masto operacinės versijos kūrimo pradžia numatoma 2029 metais, o realių pajėgumų tikimasi 2040-ųjų pradžioje.

    FCAS krizė ir pramonės ginčai

    FCAS branduoliu turėjo tapti New Generation Fighter, tačiau bendradarbiavimą silpnino pramoniniai nesutarimai dėl darbų pasidalijimo ir lyderystės. Viešumoje daugiausia minėti ginčai tarp „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ dėl pagrindinių kompetencijų, intelektinės nuosavybės ir galutinės atsakomybės už naikintuvo kūrimą.

    Prancūzija, siekdama neprarasti tempo ir technologinės bazės, ėmėsi nacionalinio kelio. Sprendimas pagrindžiamas siekiu išlaikyti pramoninį suverenitetą, ypač kritinėse srityse, tokiose kaip variklių kūrimas, skaitmeninė architektūra ir pažangios ginkluotės integracija.

    Kas laukia „Rafale“ ir kokios technologijos numatomos

    Kartu spartinamas ir „Rafale“ modernizavimas iki F5 standarto, kuris planuojamas 2033–2035 metais. Numatomos investicijos į pažangesnius jutiklius, radarą, elektroninės kovos priemones ir glaudesnę sąveiką su bepilotėmis platformomis.

    Prancūzijos planuose akcentuojamas ne vien naujas lėktuvas, o visa sistema, kurioje naikintuvas veiktų kartu su koviniais dronais ir tinkline valdymo aplinka. Ši kryptis atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai oro pranašumas vis labiau priklauso nuo duomenų mainų, sensorių sintezės ir gebėjimo koordinuoti mišrias, įgulos ir beįgules, platformas.

    Biudžetas auga, Europa ieško alternatyvų

    Prancūzijos gynybos biudžeto planuose įsipareigojimai programai 2027 metais didinami iki 2,74 milijardo eurų, kai 2026 metais buvo numatyta 1,2 milijardo eurų. Tai signalas, kad Paryžius pasirengęs brangiai kainuojančiai, bet strategiškai svarbiai krypčiai.

    Ekspertai pažymi, kad FCAS problemos keičia galios pusiausvyrą Europoje. Vokietija vis dažniau siejama su alternatyvų paieškomis, įskaitant galimą suartėjimą su kitu tarptautiniu 6-os kartos projektu, o Prancūzija, nors ir renkasi nacionalinį kelią, palieka erdvės pasirinktiems partnerystės formatams.

    „Mūsų tikslas – išlaikyti pradinį grafiką ir užtikrinti, kad operaciniai pajėgumai atsirastų 2040-ųjų pradžioje“, – sakė Prancūzijos gynybos ministrė Catherine Vautrin.