CP v2

Tag: Prancūzija

  • Bajė gobelenas pasiekė Londono Britų muziejų: slaptas pervežimas ir milijardo eurų draudimas

    Bajė gobelenas pasiekė Londono Britų muziejų: slaptas pervežimas ir milijardo eurų draudimas

    Beveik 70 metrų ilgio Bajė gobelenas, pasakojantis apie 1066 metų normanų invaziją į Angliją ir Vilhelmo Užkariautojo kelią į sostą, perkeltas į Londoną. Šis daugiau nei tūkstantmetį skaičiuojantis siuvinys iš vilnos ant lino laikinai eksponuojamas Britų muziejuje.

    Gobelenas iš Normandijos iškeliavo liepos 9 dieną, o Londoną pasiekė ankstyvą penktadienio rytą, apie 3 valandą. Jis buvo gabentas sustiprintos apsaugos sąlygomis, naudojant specialų dvigubą konteinerį, skirtą mažinti vibracijas ir palaikyti pastovią 20 laipsnių temperatūrą.

    Britų muziejus skelbia, kad kūrinys bus rodomas nuo 2026 metų rugsėjo 10 dienos iki 2027 metų liepos 11 dienos. Prieš eksponavimą numatytas aklimatizacijos laikotarpis, po kurio gobelenas bus montuojamas Sainsbury parodų galerijoje.

    Milijardo eurų vertės saugikliai

    Operacijos mastą atskleidžia įsipareigojimai dėl rizikų: Jungtinė Karalystė pažadėjo atlyginti žalą iki maždaug 918 000 000 eurų, jei kūrinys būtų smarkiai apgadintas. Toks draudimo lygis kultūros paveldo pervežimuose pasitaiko retai ir pabrėžia gobeleno išskirtinumą.

    Bendra pervežimo ir parodos organizavimo kaina vertinama apie 20 000 000 eurų, ją padengia britų pusė. Mainais Prancūzijai sutarta skolinti Sutton Hoo lobio eksponatus ir renesanso laikotarpio piešinius, taip sustiprinant kultūrinių mainų principą.

    Susidomėjimas Londone jau dabar milžiniškas: pranešama, kad bilietai iki 2027 metų sausio buvo išpirkti per vieną dieną. Standartinė bilieto kaina, pagal britų žiniasklaidos informaciją, siekia apie 38 eurus, o vėlesnių datų bilietai bus parduodami atskirai.

    Politinis signalas po „Brexit“

    Ši precedento neturinti paskola buvo paskelbta 2025 metų liepą, siekiant atnaujinti Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės kultūrinius ryšius po „Brexit“. Sprendimas laikomas ne tik muziejiniu įvykiu, bet ir diplomatiniu gestu, pabrėžiančiu abipusį pasitikėjimą.

    „Tęskime ateities kūrimą tarp abiejų Lamanšo pusių, remdamiesi pagarba, pasitikėjimu ir atnaujinta sąjunga“, – rašė Emmanuelis Macronas.

    Gobeleno skolinimas į Londoną anksčiau buvo svarstytas bent du kartus, tačiau neįgyvendintas: 1953 metais, minint karalienės Elžbietos II karūnavimą, ir 1966 metais, pažymint Hastingso mūšio 900 metų sukaktį. Dabartinis pervežimas tapo istoriniu lūžiu, kuris, muziejų vertinimu, atvers naują bendradarbiavimo etapą.

    Grįžęs į Prancūziją 2027 metais, Bajė gobelenas turėtų vėl būti eksponuojamas Bajė muziejuje, kuris šiuo metu uždarytas renovacijai. Vėliau planuojamas itin jautrus restauravimo etapas, kurį ketinama pradėti nuo 2028 metų ir, kiek įmanoma, atlikti vietoje, kad būtų išvengta dar vieno rizikingo perkėlimo.

  • Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Milijonierių bumas Europoje

    Prancūzijoje 2025 metais vidutiniškai atsirasdavo po naują JAV dolerio milijonierių kas 15 minučių, rodo banko UBS asmeninio turto vertinimai. Tai reikštų apie 95 naujus milijonierius per dieną, o pagal absoliučius skaičius Prancūzija Europoje nusileido tik Jungtinei Karalystei.

    UBS skaičiuoja „turtą“ kaip finansinio ir realaus turto, daugiausia būsto, vertę atėmus skolas. Vertinant pagal tuo metu galiojusius kursus, 1 milijonas JAV dolerių atitiko maždaug 875 000 eurų, todėl riba, nuo kurios žmogus laikomas milijonieriumi, Europoje išlieka labai aukšta.

    Rytų Europa augo sparčiausiai

    Nors didžiosios Vakarų Europos ekonomikos kasmet papildė turtingųjų gretas dešimtimis tūkstančių žmonių, procentine išraiška lyderiavo Rytų Europa. Greitą šuolį dažnai lemia tai, kiek gyventojų jau buvo arti milijono ribos ir kaip per metus keitėsi nekilnojamojo turto bei finansinių aktyvų vertė.

    Lietuvoje fiksuotas didžiausias procentinis augimas tarp minimų valstybių – 8 proc., o tai reiškė 921 naują JAV dolerio milijonierių per 2025 metus. Toliau rikiavosi Turkija su 6,4 proc. augimu ir Latvija su 5,7 proc. augimu, o tai rodo, kad turto koncentracija regione didėja sparčiau nei brandžiose rinkose.

    Kur daugiausia naujų milijonierių?

    Pagal bendrą naujų milijonierių skaičių pasaulyje ryškiai dominavo Jungtinės Valstijos, per metus pridėjusios 441 078 milijonierius, tai sudarė beveik pusę viso pasaulinio prieaugio. JAV taip pat gyvena daugiau nei 40 proc. visų UBS analizuotų rinkų dolerio milijonierių.

    Europoje, vertinant absoliučius skaičius, daugiausia naujų milijonierių pridėjo Jungtinė Karalystė – daugiau nei 43 000 per metus. Prancūzija ir Ispanija kiekviena perkopė 32 000 ribą, o Italija ir Vokietija taip pat pateko į pasaulio dešimtuką, pridėjusios daugiau nei po 24 000.

    Konvertavus į dienos tempą, Jungtinėje Karalystėje vidutiniškai atsirasdavo 118 naujų milijonierių per dieną, Prancūzijoje – 95, Ispanijoje – 90. Italija per dieną pridėdavo apie 67, Vokietija – 66, tačiau šių šalių procentiniai augimai mažesni dėl jau labai didelės esamos turtingųjų bazės.

    „Daugiau žmonių kyla turto laiptais, viršūnėje gretos stiprėja, o augimas matomas stebėtinai plačiame rinkų lauke“, – teigiama UBS ataskaitoje.

    UBS duomenimis, nė viena iš 56 analizuotų rinkų 2025 metus nebaigė turėdama mažiau milijonierių nei metų pradžioje. Ekspertai pabrėžia, kad milijonierių skaičius ne visada tiesiogiai atspindi ekonomikos dydį, nes didelę įtaką daro būsto nuosavybė, privačios pensijų santaupos ir mokesčių paskatos kaupti bei investuoti.

  • Prancūzija prisidėjo prie Ukrainos superraketos: „Safran“ padėjo su FP-5 „Flamingo“ taikymu

    Prancūzija prisidėjo prie Ukrainos superraketos: „Safran“ padėjo su FP-5 „Flamingo“ taikymu

    Ukrainos gynybos pramonės bendrovės Fire Point vadovas Denys Sztilliermanas patvirtino, kad tolimojo nuotolio sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“ naudoja taikymo sistemą, sukurtą Prancūzijos koncerno „Safran“. Apie šią technologinę grandį anksčiau buvo pranešęs ir Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, remdamasis informacija iš parodos „Eurosatory 2026“ Paryžiuje.

    Pasak Ukrainos gamintojo, „Safran“ sprendimas į raketą buvo integruotas daugiau nei prieš metus ir nuo tada tapo nuolatine FP-5 „Flamingo“ konfigūracijos dalimi. Tokia detalė svarbi, nes taikymo ir navigacijos technologijos yra vienas jautriausių ir labiausiai karo eigą keičiančių modernios ginkluotės komponentų.

    Bendradarbiavimas peržengia vieną projektą

    Šaltiniuose teigiama, kad „Safran“ vaidmuo neapsiriboja vien taikymo įrangos tiekimu. Koncernas taip pat dalyvauja keliuose kituose projektuose, kuriuos vysto kartu su Ukrainos gamintoju, o per dukterinę įmonę Preligens Ukrainai tiekia sprendimus, susijusius su navigacija, optoelektronika ir duomenų analizės įrankiais.

    Tokia partnerystė atspindi platesnę Europos tendenciją stiprinti Ukrainos gynybos pramonės pajėgumus ne vien tiekiant ginkluotę, bet ir plečiant technologijų bei gamybos grandines. Karo metu svarbia tampa ne tik vienkartinė parama, bet ir gebėjimas greitai didinti vietinę gamybą bei tobulinti sistemas pagal fronto patirtį.

    Ką žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ įvardijama kaip viena sunkiausių Ukrainos sparnuotųjų raketų. Skelbiama, kad jos nuotolis gali siekti iki 3 000 kilometrų, o kovinės galvutės masė gali būti iki 1 150 kilogramų, todėl ji priskiriama strateginio smūgio priemonėms.

    Nurodoma, kad raketa varoma turboreaktyviniu varikliu Ivchenko AI-25, o gamintojas esą dirba ir prie vietinio, Ukrainoje sukurto variklio sprendimo. Žemas skrydžio aukštis ir palyginti paprasta konstrukcija įvardijami kaip veiksniai, leidžiantys lengviau didinti gamybos apimtis.

    Gamyba ir kovinis panaudojimas

    Skelbiama, kad FP-5 „Flamingo“ jau buvo panaudota kovinėse operacijose smogiant Rusijos gynybos pramonės objektams. Tarp minimų taikinių įvardijami „Titan-Barrikady“ kompleksas Volgograde ir VNIIR-Progress gamykla Čeboksaruose, siejama su komponentų gamyba.

    Taip pat teigiama, kad serijinė „Flamingo“ gamyba vyksta nuo 2025 metų rugpjūčio, o Fire Point planuoja palaipsniui didinti tempą. Ilgo nuotolio preciziniai ginklai Ukrainai yra kritiškai svarbūs, nes leidžia atakuoti svarbią infrastruktūrą ir logistiką nekeliant rizikos aviacijai virš fronto linijos.

    Prancūzijos technologijų dalyvavimas tokiame projekte pabrėžia gilėjančią Prancūzijos ir Ukrainos gynybos pramonės integraciją. Kartu „Le Monde“ atkreipia dėmesį, kad dalis Europos partnerių į tokią integraciją žiūri atsargiai dėl jautrių technologijų apsaugos ir konkurencijos ginkluotės rinkoje.

  • Vasaros 2026 stiliaus hitas: Brigitte Macron įvaizdžiai, kurie atjaunina ir lieknina

    Vasaros 2026 stiliaus hitas: Brigitte Macron įvaizdžiai, kurie atjaunina ir lieknina

    Vasarą 2026 metais mados tendencijose vis ryškiau matomas grįžimas prie lengvos, struktūruotos elegancijos, o vienu dažniausių įkvėpimo pavyzdžių minima Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron. Jos įvaizdžiai remiasi aiškiomis linijomis, kokybiškais audiniais ir spalvomis, kurios neapsunkina bendro vaizdo.

    Neretai šiuolaikinis prancūziškas stilius siejamas su Coco Chanel palikimu, kai moterų garderobe įsitvirtino patogesni, judesių nevaržantys siluetai. Ši idėja aktuali ir dabar, kai formalumą vis dažniau pakeičia tvarkingas kostiumėlis su švarku bei sijonu ar kelnėmis, tinkantis ir darbui, ir proginei vakarienei.

    Pastelės, kurios gaivina veidą

    Vienas lengviausių būdų atnaujinti vasaros garderobą yra švelnūs atspalviai, ypač pudrinė rožinė ir šviesi mėlyna. Tokios spalvos dažnai atrodo gaiviai, o pasirinkus tvarkingą švarko ir sijono arba kelnių derinį, įvaizdis tampa ir šiuolaikiškas, ir subtiliai jaunatviškas.

    Prie pastelinių tonų geriausiai dera paprasti aksesuarai ir aiškių formų avalynė, nes tuomet spalva tampa pagrindiniu akcentu. Jei norisi dar daugiau universalumo, verta rinktis vienspalvį derinį, papildant jį skirtingomis audinių tekstūromis.

    Trumpesnės suknelės ir aiškus siluetas

    Nuostata, kad brandesniame amžiuje būtina atsisakyti trumpesnių suknelių, vis dažniau laikoma pasenusia. Praktikoje svarbiausia ne amžius, o ilgis, kuris leidžia jaustis užtikrintai, dažniausiai tai yra ilgis iki kelių arba šiek tiek virš jų, išlaikant proporcijas ir patogumą.

    Ryškesnės spalvos, pavyzdžiui, raudona, taip pat gali tapti pagrindiniu įvaizdžio varikliu, ypač kai drabužis pasiūtas iš tvirtesnio audinio ir turi struktūrą. Toks sprendimas dažnai atrodo energingai, tačiau neperžengia elegancijos ribos.

    Nėriniai ir monochrominiai deriniai

    Nėriniai, kurie daug kam vis dar asocijuojasi su senamadišku įvaizdžiu, pastaraisiais sezonais grįžo į madą lengvesne, modernesne forma. Juoda nėriniuota suknelė ar detalės gali atrodyti įspūdingai, tačiau svarbu išlaikyti balansą: paprastesnis kirpimas ir saikingi aksesuarai padeda išvengti sunkumo.

    Monochrominiai deriniai, kai pasirenkami panašūs vienos spalvos atspalviai, išlieka viena stipriausių elegancijos krypčių. Toks sprendimas dažnai optiškai pailgina siluetą, sukuria tvarkos įspūdį ir leidžia atrodyti solidžiai net tada, kai drabužiai yra gana minimalistiniai.

    Vasaros sezonui ypač svarbus tampa audinių pasirinkimas, nes karštyje komfortą labiausiai lemia sudėtis. Linas, šilkas, kokybiška medvilnė, viskozė ar lengva kostiuminė vilna dažniausiai pralaidesni orui, ilgiau išlaiko formą ir atrodo brangiau nei sintetiniai audiniai.

    Įvaizdį užbaigia avalynė, o elegantiškas pasirinkimas dažnai siejamas su smailianosių batelių forma. Jei aukšti kulnai kasdienybėje nepatogūs, vis populiaresnė alternatyva yra bateliai su žemesniu, stabiliu kulnu, kurie išlaiko dailią proporciją, bet suteikia daugiau komforto.

    Vasaros 2026 kryptis aiški: mažiau atsitiktinių pirkinių ir daugiau apgalvotų derinių, kuriuos galima kartoti skirtingomis progomis. Būtent toks požiūris į garderobą leidžia kurti modernų įvaizdį, kuris išlieka aktualus ne vieną sezoną.

  • Prancūzijos bandymas atriboti JK nuo SAFE atsisuko prieš ją: Europos Komisija apkarpė paskolas

    Prancūzijos pastangos sugriežtinti Europos Sąjungos gynybos finansavimo programos SAFE taisykles ir taip apriboti Jungtinės Karalystės dalyvavimą turėjo netikėtą pasekmę pačiai Prancūzijai. Kaip skelbia „Financial Times“, dalis projektų, susijusių su britų partneriais, nebeatitiko kriterijų, todėl sumažėjo ir Paryžiui prieinama finansavimo suma.

    Prancūzijos vyriausybė siekė gauti 16,2 mlrd. eurų paskolų per SAFE, tačiau Europos Komisija patvirtino 15,1 mlrd. eurų. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, skirtumas iš dalies susidarė todėl, kad dalis paraiškų buvo susietos su Jungtine Karalyste ir dėl pačios Prancūzijos remtų griežtesnių reikalavimų neperėjo atrankos.

    Kas yra SAFE ir kam jis skirtas?

    SAFE programa sukurta tam, kad valstybės galėtų pigiau skolintis ir sparčiau didinti gynybos pramonės gamybos apimtis Europoje. Ši kryptis siejama su išaugusia Rusijos grėsme ir siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV sprendimų bei tiekimo grandinių.

    Vienas svarbiausių SAFE principų yra vadinamoji europinės kilmės taisyklė: didžioji finansuojamų produktų vertės dalis turi būti sukurta ES vidaus rinkoje, taip pat gali būti pripažįstama Norvegijos, Islandijos ar Ukrainos kilmė. Tai reiškia, kad projektams, kuriuose reikšmingą vaidmenį turi trečiųjų šalių įmonės, taikomi ribojimai.

    Projektai su JK partneriais tapo silpna vieta

    Taisyklės numato, kad su trečiųjų šalių rangovais susiję kontraktai paprastai gali būti finansuojami tik iki 35 proc. apimties, jei nėra specialaus saugumo ir gynybos partnerystės susitarimo bei finansinio įnašo į programą. Iki šiol tokias sąlygas, kaip skelbiama, pilnai atitiko Kanada.

    Tarp projektų, kurie, kaip nurodoma, susidūrė su atmetimu ar apribojimais, minimi ir su raketų gamintoju MBDA susiję pirkimai. Ši grupė siejama su tarptautine akcininkų struktūra, o britų ir prancūzų padaliniai kartu dalyvauja kuriant ir gaminant tolimosios veikimo distancijos raketas Storm Shadow/SCALP, naudotas ir Ukrainos gynyboje.

    Ginčas dėl įnašo ir derybų kaina

    „Financial Times“ rašo, kad Jungtinė Karalystė su ES yra pasirašiusi gynybos susitarimą, tačiau derybos dėl finansinio įnašo į SAFE strigo. Pranešama, jog Prancūzija spaudė Europos Komisiją reikalauti iš JK didesnio įnašo, vėliau suma buvo mažinta iki maždaug 2 mlrd. eurų, tačiau susitarimo vis tiek nepavyko pasiekti.

    Tuo pat metu dalis Europos gynybos pramonės argumentuoja, kad pažangūs bendri projektai vis dar reikšmingai remiasi britų kompetencijomis ir tiekimo grandinėmis, todėl per griežtas atribojimas gali branginti ar lėtinti užsakymus. Tai ypač aktualu, kai Europoje siekiama greitai didinti gamybos pajėgumus ir standartizuoti įrangą, kad būtų paprasčiau vykdyti bendrus pirkimus.

    „Mes visiškai remiame SAFE tinkamumo kriterijus, kuriuos patys rėmėme. SAFE yra priemonė, skirta auginti ir remti Europos gynybos pramonę, ir tai yra europinės pirmenybės principo esmė“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Ši situacija parodo, kaip gynybos pramonėje susikertantys politiniai tikslai gali turėti tiesioginių finansinių pasekmių. Griežtesnės taisyklės, skirtos apsaugoti europinę gamybą, kartu gali apriboti projektus, kurie praktiškai jau yra giliai integruoti į bendras Europos tiekimo grandines.

  • Prancūzų savanoriai treniruojasi Ukrainos žvalgybos tarptautiniame legione: ko mokosi prieš frontą

    Prancūzų savanoriai treniruojasi Ukrainos žvalgybos tarptautiniame legione: ko mokosi prieš frontą

    Kas vyksta tarptautiniame legione

    Prancūzijos savanoriai Ukrainoje treniruojasi su Ukrainos gynybos žvalgybos prižiūrimu Tarptautiniu legionu, kuris buria užsieniečius į kovinius padalinius. Mokymai apima šturmo taktiką, ginklų valdymą ir mažų grupių manevravimą, kad kariai būtų parengti darbui fronto sąlygomis.

    Prie legionui priskiriamos „Revanche“ taktinės grupės prisijungę savanoriai pasakoja, kad į Ukrainą juos atveda asmeninė motyvacija ir noras padėti ginantis nuo Rusijos plataus masto invazijos, prasidėjusios 2022 metais. Užsieniečių įsitraukimas nuo pat karo pradžios tapo viena iš priemonių sustiprinti Ukrainos pajėgumus.

    Savanoriai ir kalbos barjeras

    Vienas prancūzų savanoris, prisistatantis Leonu, teigė atvykęs norėdamas padėti Ukrainos žmonėms ir kovoti jų pusėje. Pasak jo, sprendimą lėmė emocinis ryšys su tuo, kas vyksta šalyje.

    „Man patinka būti kariu, o situacija Ukrainoje palietė mano širdį. Todėl šį sprendimą priėmiau širdimi“, – sakė jis.

    Praktikoje vienas didžiausių iššūkių užsieniečiams išlieka kalbos barjeras. Instruktoriai nurodo, kad bazines komandas dažnai pavyksta perduoti paprastais terminais ir gestais, o dalyje pratybų padeda vertėjai.

    Legiono vaidmuo ir platesnis kontekstas

    Ukraina yra suformavusi kelis užsieniečių padalinius, tarp jų ir Sausumos pajėgų Tarptautinį legioną, ir gynybos žvalgybos Tarptautinį legioną. Pastarasis veikia prie Ukrainos gynybos žvalgybos, kuri apima ne tik žvalgybos rinkimą, bet ir kitas veiklas, susijusias su gynyba, technologijomis bei kibernetiniu saugumu.

    Ši tema iškyla ir platesniame geopolitiniame fone, kai sąjungininkai rengiasi 2026 metų NATO viršūnių susitikimui Ankaroje. Tikimasi, kad Europos NATO narės ir Kanada įsipareigos 2026 ir 2027 metais Kyjivui skirti po maždaug 70 milijardų eurų karinės paramos per metus.

    Tuo pat metu diplomatinės pastangos taip pat intensyvėja: skelbiama apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskyy ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Ukrainos pusė teigia matanti realią galimybę judėti karo pabaigos link ir tartis dėl tolimesnių kontaktų NATO susitikimo metu.

  • Prancūziją alina karščiai: parduotuvėse graibstomi ventiliatoriai, o internete kainos šoka

    Prancūziją užklupusi karščio banga išaugino paklausą vėsinimo įrangai: kondicionieriai ir ventiliatoriai kai kur tapo deficitine preke. Vietos žiniasklaida fiksuoja, kad dalis pirkėjų ieško bet kokių sprendimų, o prekybos vietose pasitaikė įtampos ir spūsčių.

    Didieji diskontų tinklai vieną iš praėjusios savaitės dienų surengė akciją ir pasiūlė apie 200 000 vėsinimo prietaisų su nuolaida. Tačiau netrukus po to dalis prekių ėmė migruoti į antrinę rinką, kuriose kainos, anot apžvalgų, kai kur šoktelėjo kelis kartus.

    Kainų šuolis antrinėje rinkoje

    Žiniasklaida atkreipia dėmesį į konkretų pavyzdį: nedidelis kondicionierius, parduotuvėse kainavęs 179 eurus, interneto platformose buvo siūlomas už 600–700 eurų. Tokia dinamika būdinga situacijoms, kai pasiūla nespėja paskui staigų paklausos šuolį, o dalis pirkėjų įsigyja prekes ne tik sau, bet ir perpardavimui.

    Internete pasirodė ir akivaizdžiai ironiškų skelbimų, kai vėsinimo prietaisai siūlomi su humoristinėmis pastabomis apie tariamą efektą. Tai rodo, kad visuomenės dėmesys kaista ne tik dėl temperatūros, bet ir dėl kainų bei prekių prieinamumo.

    Kas daroma dėl karščio?

    Prancūzija jau ne vienerius metus rengia nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus, kuriuose numatomos priemonės nuo pastatų izoliacijos iki infrastruktūros apsaugos ir vandens išteklių valdymo. Tarp akcentuojamų temų yra ir miestų perkaitimas, kuris didžiausią poveikį daro tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Vis dėlto planams įgyvendinti būtinos didelės investicijos. Pasak viešai aptariamų vertinimų, finansavimo poreikis pastatų šiluminiam pritaikymui yra skaičiuojamas milijardais eurų per metus, o valstybės programų biudžetai per pastaruosius metus mažėjo, todėl praktinis įgyvendinimas išlieka sudėtingas.

    Meteorologams prognozuojant galimą naują karščių bangą, didelė paklausa vėsinimo įrangai gali išlikti, o tai reiškia, kad kainų svyravimai ir prekių trūkumo epizodai gali kartotis. Vartotojų organizacijos tokiais atvejais paprastai ragina lyginti kainas ir vengti impulsyvių pirkinių antrinėje rinkoje.

  • Prancūzijoje pasveiko pirmasis Ebolos atvejis: ministrė paaiškino, kaip suvaldyta rizika

    Prancūzijoje pasveiko pirmasis Ebolos atvejis: ministrė paaiškino, kaip suvaldyta rizika

    Pirmasis atvejis Prancūzijoje

    Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė Stéphanie Rist pranešė, kad pirmasis Prancūzijoje diagnozuotas Ebolos viruso atvejis pasveiko ir buvo išleistas iš ligoninės. Pasak ministrės, tai patvirtinta gavus du neigiamus PGR tyrimų rezultatus, po kurių pacientas galėjo saugiai grįžti namo.

    Pacientas yra humanitarinės pagalbos gydytojas, į Prancūziją atvykęs birželio 23 dieną skrydžiu iš Kongo Demokratinės Respublikos. Pranešama, kad į lėktuvą jis įlipo jausdamas lengvą galvos skausmą, tačiau kelionės metu savijauta pablogėjo.

    Izoliacija ir kontaktų stebėsena

    Vos atvykus į Prancūzijos teritoriją pacientas buvo izoliuotas, o gydymas ir stebėsena vyko laikantis nustatytų infekcijų kontrolės protokolų. Ministrė akcentavo, kad ligos eiga buvo lengva, o žmogus nuolat prižiūrėtas medikų.

    Taip pat nustatyti penki galimi artimi kontaktai, kurie buvo paprašyti 21 dieną likti namuose izoliacijoje. Toks laikotarpis atitinka įprastą Ebolos inkubacinio periodo viršutinę ribą, todėl stebėsena leidžia laiku pastebėti galimus simptomus ir sumažinti tolimesnio plitimo riziką.

    Ką svarbu žinoti apie Ebolą

    Ebolos virusas gali sukelti hemoraginę karštligę, kuri daliai pacientų baigiasi mirtimi, ypač jei pagalba suteikiama per vėlai. Vis dėlto Ebolai nebūdingas lengvas plitimas oru, o didžiausia rizika siejama su tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais.

    Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur liga tebesklinda, iki liepos 3 dienos buvo fiksuota mažiausiai 452 mirtys. Pranešta ir apie atvejį Kisanganyje, dideliame mieste, esančiame apie 600 kilometrų nuo protrūkio epicentro, todėl sveikatos tarnybos regione išlieka budrios.

    „Po dviejų neigiamų PGR testų pacientas pasveiko ir galėjo saugiai grįžti namo“, – sakė Stéphanie Rist.

  • Bajė gobelenas Londone sukelia ažiotažą: bilietų eilėje per 76 000, laukti tenka iki 9 valandų

    Bajė gobelenas Londone sukelia ažiotažą: bilietų eilėje per 76 000, laukti tenka iki 9 valandų

    Bajė gobeleno paroda Londone dar neprasidėjo, tačiau bilietų prekyba jau virto išbandymu lankytojams. Britų muziejus, kuris eksponuos vieną garsiausių Europos tekstilės kūrinių, pranešė, kad atsidarius registracijai jo svetainė sulaukė milžiniško srauto.

    Skelbiama, kad bilietų rezervavimo dieną virtualioje eilėje vienu metu buvo daugiau kaip 76 000 žmonių, o laukimo laikas kai kuriems siekė iki 9 valandų. Muziejus iš anksto buvo įspėjęs, kad sistema gali būti perkrauta, tačiau, kaip matyti iš duomenų, paklausa pranoko lūkesčius.

    „Vis dar rekomenduojama bilietus rezervuoti internetu, tačiau laukimo laikas gali siekti iki 9 valandų“, – buvo nurodyta muziejaus svetainėje.

    Nepaisant piko, bilietų sistema, pasak stebėjusiųjų, veikė ir iš esmės atlaikė srautą. Toks susidomėjimas išryškina bendrą pastarųjų metų tendenciją: didelės tarptautinės parodos vis dažniau reikalauja išankstinės rezervacijos, o bilietai tampa ribotu ištekliumi, ypač kai kalbama apie ikoninius eksponatus.

    Paroda Britų muziejuje planuojama nuo 2026 metų rugsėjo iki 2027 metų liepos. Brangiausias bilietas kainuos iki maždaug 39 eurų, todėl daliai lankytojų iššūkiu tampa ne kaina, o galimybė apskritai prisijungti ir užsitikrinti norimą laiką.

    Retas išvykimas iš Normandijos

    Bajė gobelenas įprastai eksponuojamas Normandijoje, Prancūzijoje, ir kelionės už savo nuolatinės vietos ribų jam itin retos. Skelbiama, kad tai vienas iš nedaugelio atvejų per visą jo istoriją, kai kūrinys išvežamas, o kai kurie šaltiniai tai apibūdina kaip pirmą tokio masto rodymą kitame muziejuje per maždaug tūkstantį metų.

    Istoriškai gobelenas buvo perkeltas ir per Napoleono kampanijų laikotarpį, taip pat per Antrąjį pasaulinį karą, kai kultūros vertybės Europoje buvo saugomos nuo karo grėsmių. Būtent todėl kiekvienas naujas jo transportavimo planas kelia ne tik visuomenės smalsumą, bet ir ekspertų dėmesį.

    Kodėl gobelenas toks svarbus?

    Šis maždaug 68,38 metro ilgio siuvinėtas audinys pasakoja apie 1066 metų Normandijos užkariavimą Anglijoje ir Vilhelmo Užkariautojo žygį. Istorikai jį neretai vadina politinės propagandos kūriniu, nes pasakojimas pateikiamas iš normanų perspektyvos ir formuoja aiškią įvykių interpretaciją.

    Įdomu tai, kad dalis tyrėjų teigia, jog pats kūrinys greičiausiai buvo pagamintas Anglijoje, nors vėliau tapo Normandijos simboliu. Dėl savo amžiaus, meninės vertės ir istorinio pasakojimo gobelenas laikomas vienu svarbiausių viduramžių Europos artefaktų.

    Transportavimo rizikos ir griežtas protokolas

    Konservatoriai pabrėžia, kad pervežimas yra vienas jautriausių šio projekto etapų. Tūkstantmetis audinys yra pažeidžiamas vibracijai, o kai kuriose vietose jau anksčiau buvo fiksuoti įplyšimai ir nusidėvėjimas, todėl keliami itin griežti reikalavimai temperatūros, drėgmės ir mechaninių apkrovų kontrolei.

    Tokie protokolai dideliuose muziejuose tapo įprasti, tačiau Bajė gobeleno atvejis išsiskiria mastu ir rizika: reikia užtikrinti ne tik saugų pervežimą, bet ir tinkamas eksponavimo sąlygas, kad lankytojų srautai, apšvietimas ir aplinkos parametrai nepakenktų pačiam audiniui.

    Britų muziejaus bilietų eilės rodo, kad paroda gali tapti vienu didžiausių 2026–2027 metų kultūros įvykių Londone. Lankytojams tai reiškia paprastą dalyką: norint pamatyti Bajė gobeleną, planuoti gali tekti gerokai iš anksto.

  • Prancūzija ruošia Laisvės statulos šviesų reginį JAV 250 metų sukakčiai: kas numatyta liepos 4 dieną

    Prancūzija ruošia Laisvės statulos šviesų reginį JAV 250 metų sukakčiai: kas numatyta liepos 4 dieną

    Prancūzija planuoja surengti specialų šviesų reginį prie Laisvės statulos Niujorke, taip pažymėdama artėjančią Jungtinių Valstijų 250 metų sukaktį. Apie iniciatyvą pranešė Prancūzijos konsulatas, pabrėždamas, kad tai bus atskiras meninis projektas, skirtas sustiprinti simbolinę paminklo žinutę.

    Skelbiama, kad šou bus iš anksto įrašytas ir transliuojamas JAV televizijos kanalo ABC programoje. Jis turėtų pasirodyti kaip dalis liepos 4 dieną rodomos šventinės programos, kai JAV mini Nepriklausomybės dieną ir 1776 metų Nepriklausomybės deklaracijos metines.

    „Laisvės statula bus pristatyta taip, kaip jos dar niekada nematėte, – specialiai sukurtoje produkcijoje, pabrėžiančioje jos simbolinę ir emocinę galią“, – teigiama konsulato pranešime.

    Pasak Prancūzijos atstovų, projektas finansuojamas privačių rėmėjų lėšomis, o tikslas – parodyti prancūzų technologijų ir kūrėjų pajėgumą. Tam taip pat reikėjo atskiro leidimo iš JAV Nacionalinės parkų tarnybos, kuri prižiūri Laisvės statulą, todėl organizatoriai kelis mėnesius derino sąlygas ir techninius sprendimus.

    Laisvės statula Niujorko uoste – vienas atpažįstamiausių JAV simbolių, tačiau jos ištakos glaudžiai susijusios su Prancūzija. Skulptūrą sukūrė prancūzų menininkas Auguste’as Bartholdi, o konstrukciniai sprendimai siejami su inžinerine tradicija, kuriai vėliau atstovavo ir Gustave’as Eiffelis.

    Paminklas Jungtinėms Valstijoms buvo perduotas 1886 metais kaip Prancūzijos dovana, tapusi ilgalaikės politinės ir kultūrinės partnerystės ženklu. Dėl šios istorijos sukakties minėjimas Prancūzijai yra proga dar kartą priminti, kad transatlantiniai ryšiai kuriami ne tik diplomatijoje, bet ir per bendrus simbolius.

    Pranešime taip pat akcentuojama, kad šviesų projektas nėra vienintelė iniciatyva. Pastarosiomis savaitėmis Prancūzija į JAV jau siuntė savo akrobatinio skraidymo komandą Patrouille de France, kuri skrydžio virš Manhatano metu danguje paliko Prancūzijos vėliavos spalvų dūmų pėdsaką.

    Numatoma, kad liepos 4 dieną Niujorke taip pat gali vykti papildomi skrydžiai, kuriems ruošiamas didesnis karinių orlaivių ir personalo kontingentas. Tokie pasirodymai paprastai derinami su JAV institucijomis dėl saugumo, oro erdvės ribojimų ir renginių logistikos, todėl sprendimai gali būti tikslinami iki pat šventės.