CP v2

Tag: Prancūzija

  • Europos įmonių skolų reitingas šokiruoja: lyderė lenkia BVP 2,5 karto – kodėl taip yra?

    Europos įmonių skolų reitingas šokiruoja: lyderė lenkia BVP 2,5 karto – kodėl taip yra?

    Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad įmonių skola Europos Sąjungoje labai skiriasi, o didžiausi skaičiai fiksuojami ne ten, kur dažniausiai tikimasi. Skaičiuojama ne valdžios, o ne finansų įmonių skola, lyginama su šalies bendruoju vidaus produktu.

    2025 metų pabaigoje ES įmonių skola siekė 70,1 proc. BVP, o euro zonoje buvo kiek didesnė – 71,6 proc. Abu rodikliai priartėjo prie žemiausių lygių per beveik du dešimtmečius, nes nominalus ekonomikos augimas daug kur aplenkė skolinimosi tempą.

    Ką tiksliai skaičiuoja Eurostatas

    Rodiklis apima ne finansų įmonių skolas bankams ir skolos vertybinius popierius, pavyzdžiui, įmonių obligacijas. Bankų, draudikų ir kitų finansų institucijų įsipareigojimai į šią statistiką neįtraukiami.

    Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, išmetamos paskolos tarp tos pačios šalies įmonių. Tačiau tarpvalstybinis skolinimas tos pačios tarptautinės grupės viduje lieka statistikoje, ir tai ypač stipriai didina rodiklius finansų centruose.

    Kodėl svarbi 85 proc. riba

    Europos Komisija 85 proc. BVP ribą naudoja kaip orientyrą Makroekonominių disbalansų procedūroje. Šis „įspėjimo slenkstis“ atsirado po pasaulinės finansų krizės ir euro zonos skolų krizės, kai išryškėjo privataus sektoriaus per didelio įsiskolinimo rizikos.

    Ribos peržengimas automatiškai nereiškia artėjančios krizės ar sankcijų. Dažniau tai signalas Komisijai įvertinti, ar aukšti skaičiai kyla iš realių pažeidžiamumų, ar iš struktūrinių ir statistinių ypatumų.

    Kas ES viršija įspėjimo slenkstį

    Eurostato skaičiavimais, septyniose ES valstybėse įmonių skola viršija 85 proc. BVP. Tarp jų yra Belgija (90,6 proc.) ir Prancūzija (91,6 proc.), taip pat Nyderlandai (106,3 proc.), Kipras (107,3 proc.), Švedija (108,6 proc.) ir Danija (115,4 proc.).

    Aiški išimtis – Liuksemburgas, kur įmonių skola siekia 251,1 proc. BVP. Tai daugiau nei du su puse karto viršija šalies metinę ekonomikos apimtį ir yra didžiausias rodiklis visoje ES.

    Kodėl viršuje – maži finansų centrai

    Keturi iš penkių aukščiausių rodiklių tenka palyginti mažoms ekonomikoms, kurios veikia kaip tarptautiniai finansų ir holdingų centrai: Liuksemburgui, Nyderlandams, Kiprui ir Belgijai. Tokiose šalyse registruojamos tūkstančiai specialios paskirties ar grupės finansavimo įmonių, kurios realios veiklos vietos ekonomikoje turi mažai, bet jų skola statistikoje priskiriama ne finansų įmonėms.

    Dėl to skaičiai dažnai labiau atspindi, kur tarptautinės korporacijos susidėlioja vidinį finansavimą ir investicijų srautus, o ne tai, kiek realiai skolinasi vietos gamyba, prekyba ar paslaugos. Ne veltui kai kurių šalių centriniai bankai skelbia alternatyvius vertinimus, bandydami atskirti vidaus įmonių įsiskolinimą nuo tarptautinių finansavimo struktūrų.

    Kur skola laikoma tikra rizika

    Ne visur aukštas rodiklis yra statistinis efektas. Prancūzija šiame kontekste dažnai minima kaip didelė ekonomika, kur aukštesnė įmonių skola labiau siejama su realiais makrofinansiniais iššūkiais, o ne vien su tarptautinių grupių apskaita.

    Švedijoje didelė skolos dalis koncentruota komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje, kuris ypač išaugo itin žemų palūkanų laikotarpiu. Po 2022 metų palūkanų šuolio būtent šis segmentas daugelyje Europos šalių tapo jautresnis refinansavimo rizikai ir finansavimo kainai.

    Įdomiausia – reitingo apačioje

    Priešingą vaizdą rodo Italija ir Graikija: nors jų viešoji skola ES yra viena didžiausių, įmonių įsiskolinimas išlieka palyginti mažas. 2025 metų pabaigoje Graikijos įmonių skola siekė 58,6 proc. BVP, o Italijos – 55,1 proc., abiem atvejais žemiau ES vidurkio.

    Tai pabrėžia pagrindinę šių duomenų žinutę: įmonių skolos reitingas ne visada sutampa su viešųjų finansų problemomis. Dažnai jis pasakoja apie skirtingus ekonomikos modelius, kapitalo rinkų gylį ir tai, kokį vaidmenį valstybė atlieka kaip tarptautinių įmonių finansavimo platforma.

    Žvelgiant į bendrą vaizdą, Europos įmonių skolos statistika yra ir perspėjimo indikatorius, ir veidrodis, rodantis finansų globalizaciją. Norint suprasti realias rizikas, vien „proc. nuo BVP“ neužtenka – būtina įvertinti, kas tiksliai skolinosi, kam ir kokiu tikslu.

  • Prancūzės prisiekė žaliąja molio kauke: naudoja ne tik grožiui, bet ir namų vaistinėlėje

    Prancūzės prisiekė žaliąja molio kauke: naudoja ne tik grožiui, bet ir namų vaistinėlėje

    Kas yra žalioji molio kaukė?

    Žalioji molio kaukė – kosmetikoje seniai naudojamas natūralus mineralinis produktas, dažniausiai siejamas su riebesnės odos priežiūra. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ji vis dažniau pristatoma kaip kasdienis prancūzių įprotis, kuris neapsiriboja vien grožio rutina.

    Apie tai pasakoja turinio kūrėja Kasia, valdanti profilį „bonbonpompon“, kuri gyvendama Prancūzijos Pirėnuose pastebėjo, kad žalioji glinka neretai laikoma ir namų vaistinėlėje. Ji teigia, kad vietoje mums įprastų naminių priemonių prancūzės dažnai griebiasi būtent molio pastos.

    Kaip prancūzės ją naudoja kasdien?

    Pasak autorės, viena iš situacijų, kuri jai labiausiai įsiminė, nutiko susitikimo metu, kai vienam vaikui įgėlė vapsva arba bitė. Tuomet kelios mamos, jos teigimu, vieningai nusprendė, kad pirmoji pagalba bus žaliojo molio užtepimas ant įgėlimo vietos.

    „Ten, kur mes dažnai griebtumėmės sodos ar kitų naminių priemonių, Prancūzijoje labai dažnai naudojama žalioji glinka. Pirėnuose supratau, kad ji – kur kas daugiau nei tik grožio rutina“, – sakė Kasia.

    Ji pasakoja, kad viena iš mamų atnešė iš anksto paruoštos molio masės, kuri buvo užtepta ant sudirgusios vietos. Tokie būdai dažnai minimi kaip bandymas sumažinti nemalonius pojūčius, tačiau svarbu suprasti jų ribas.

    Ką apie poveikį sako mokslas?

    Žaliajai glinkai dažnai priskiriamas priešuždegiminis, odą raminantis, antiseptinis ir valomasis poveikis. Aiškinama, kad molis gali sugerti drėgmę, riebalų perteklių ir nešvarumus, o kartu ant odos palikti mineralų.

    „Pagrindinis mechanizmas – absorbcija ir adsorbcija: ji sugeria nešvarumus ir tai, ką žmonės vadina toksinais, o mainais palieka mineralus“, – sakė Kasia.

    Vis dėlto dalies gydomųjų teiginių patikimumas nėra vienareikšmiškai patvirtintas aukštos kokybės klinikiniais tyrimais, ypač kalbant apie ūmias būkles. Dėl to specialistai paprastai pabrėžia, kad namų priemonės gali būti tik papildoma odos priežiūra, bet ne medicininės pagalbos pakaitalas.

    Jei po įgėlimo pasireiškia stipri alerginė reakcija, didelis tinimas, dusulys, apibendrintas bėrimas ar blogėja savijauta, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus. Taip pat gydytojo konsultacija reikalinga, jei žaizda yra gili, stipriai paraudusi, šlapiuoja, atsiranda pūliavimas ar karščiavimas.

    Saugus naudojimas namuose

    Turinio kūrėja atkreipia dėmesį ir į praktinę pusę: molį rekomenduojama maišyti ne metaliniais, o mediniais, keramikiniais ar stikliniais įrankiais. Toks patarimas dažnai kartojamas ir gamintojų instrukcijose.

    „Praktiška taisyklė: glinką maišykite mediniais, keramikiniais arba stikliniais įrankiais. Nenaudokite ant gilių ar jau infekuotų žaizdų“, – sakė ji.

    Jei žalioji molio kaukė naudojama kosmetiniais tikslais, svarbu stebėti odos reakciją, nepalikti priemonės per ilgai ir vengti tepti ant pažeistos, kraujuojančios ar akivaizdžiai infekuotos odos. O kilus abejonių, ypač vaikams ar žmonėms, turintiems alergijų, saugiausia pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Prancūzija siunčia galingą smūgį Rusijai: Ukrainą pasieks papildomos SAMP/T sistemos

    Prancūzija siunčia galingą smūgį Rusijai: Ukrainą pasieks papildomos SAMP/T sistemos

    Prancūzija paskelbė, kad Ukrainai perduos dar dvi papildomas oro gynybos sistemas SAMP/T ir paspartins raketų Aster 30 tiekimą. Šie sprendimai priimti po Paryžiuje vykusių konsultacijų dėl Ukrainos priešraketinės gynybos stiprinimo.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Prancūzija įsipareigojo dalį papildomos ginkluotės perduoti dar šiais metais. Kartu Ukraina Paryžiuje planuoja įsigyti ir papildomų oro gynybos priemonių, kurios sustiprintų miestų apsaugą nuo raketų ir dronų.

    SAMP/T: ką gali ši sistema

    SAMP/T, dar žinoma kaip Mamba, yra Prancūzijos ir Italijos sukurta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, vystoma konsorciumo Eurosam. Ji laikoma viena moderniausių europinių platformų, skirtų kovai su įvairaus tipo oro grėsmėmis.

    Ši sistema yra mobili ir gali perimti aerodinaminius taikinius bei kai kurių tipų balistines grėsmes daugiau nei 100 kilometrų nuotoliu. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes kovoti su sparnuotosiomis raketomis, atakos dronais ir taktinėmis balistinėmis raketomis.

    Raketos Aster 30 ir gamybos plėtra

    Kartu su sistemomis svarbiausias elementas yra perėmimo raketų atsargos, todėl Paryžius akcentuoja Aster 30 tiekimo spartinimą. Be pakankamos amunicijos net moderniausios sistemos praranda efektyvumą, ypač intensyvių smūgių laikotarpiais.

    Skelbiama, kad Prancūzija taip pat sieja paramą su platesniu pramoniniu bendradarbiavimu, įskaitant licencinius sprendimus dėl Aster 30 gamybos didinimo. Tai atitinka bendrą Europos kryptį plėsti gynybos pramonės pajėgumus, kad tiekimas būtų stabilesnis ir greitesnis.

    Kodėl oro gynyba tampa kritiška

    Oro gynybos poreikis Ukrainoje išlieka vienas didžiausių, nes Rusija masiškai naudoja dronus ir raketas smūgiams prieš miestus bei energetikos infrastruktūrą. Artėjant žiemos sezonui, tokie smūgiai tradiciškai suaktyvėja, todėl perėmimo priemonių atsargos tampa strateginės.

    Volodymyras Zelenskis anksčiau viešai pabrėžė, kad žiemos metu Ukrainai reikia reikšmingų JAV gamybos „Patriot“ raketų kiekių per mėnesį, kad būtų galima palaikyti patikimą apsaugą. Tai rodo, kad net ir didėjant europinei paramai, Ukrainos oro gynyba remiasi kelių partnerių sistemų deriniu.

  • Rusijos LNG importas į ES pasiekė rekordą: per pusmetį sumokėta beveik 6 mlrd. eurų

    Naujausi duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį suskystintų gamtinių dujų (LNG) srautai iš Rusijos į Europos Sąjungą pasiekė rekordines apimtis. Į ES iš Jamaalo projekto eksporto taško atplaukė 136 kroviniai, iš viso beveik 10 mln. tonų LNG.

    Toks kiekis yra apie 16 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Skaičiuojama, kad ES valstybės už rusišką LNG šiemet jau sumokėjo beveik 6 mlrd. eurų, o didžiausi pirkėjai buvo Prancūzija, Belgija ir Ispanija.

    Kaip tai dera su ribojimais?

    Nors po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą ES nuosekliai mažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, dujų importas ilgą laiką išliko sudėtingiausia grandis. Dalis rusiškų dujų į Europą ir toliau patenka tiek LNG pavidalu jūrų maršrutais, tiek vamzdynais per likusius veikiančius kelius.

    Pagal viešai skelbiamą ES ribojimų kryptį numatyta, kad trumpalaikiai nauji LNG užsakymai turi būti stabdomi, o ilgalaikės sutartys palaipsniui nutraukiamos, pereinant prie visiško atsisakymo. Praktikoje rinkos dalyviai vis dar remiasi anksčiau pasirašytais kontraktais, o dalis tiekimo grandinių prisitaikė prie teisinių išimčių ir pereinamųjų laikotarpių.

    Kodėl importas gali augti prieš draudimus?

    Energetikos rinkų analitikai tokį šuolį dažnai aiškina pasirengimu šildymo sezonui ir siekiu užpildyti saugyklas tada, kai kainos ir logistika palankesni. Kuo arčiau įsigalioja griežtesni ribojimai, tuo labiau auga motyvacija kaupti atsargas ir užsitikrinti tiekimą pagal dar galiojančias sutartis.

    ES energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros ACER skelbiami suvestiniai rodikliai taip pat rodo augimą: 2026 metų sausio–gegužės mėnesiais bendras rusiškų dujų importas į ES buvo didesnis, o LNG segmentas augo sparčiau nei vamzdynais tiekiamos dujos.

    Ką tai reiškia ES energetikai?

    Rekordinis importas išryškina įtampą tarp politinio tikslo atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir realių rinkos poreikių trumpuoju laikotarpiu. Kol vyksta perėjimas prie alternatyvių tiekėjų, infrastruktūros plėtra ir sutarčių peržiūra, importo statistika gali svyruoti, ypač prieš sezoninius paklausos pikus.

    Ilgesnėje perspektyvoje ES kryptis išlieka aiški: diversifikacija, didesnės LNG importo galimybės iš kitų regionų, energijos taupymas ir atsinaujinančių išteklių plėtra. Tačiau 2026 metų pirmojo pusmečio skaičiai rodo, kad visiškas atsisakymas gali būti nelygus ir priklausomas nuo sutarčių terminų bei rinkos sąlygų.

  • Karščio banga smogia Prancūzijai: „EDF“ stabdo reaktorius, dar 7 gali mažinti galią

    Karščio banga smogia Prancūzijai: „EDF“ stabdo reaktorius, dar 7 gali mažinti galią

    Prancūzijos valstybinė energetikos grupė „EDF“ karščio bangos įkarštyje laikinai sustabdė trijų atominių elektrinių reaktorių darbą ir perspėjo, kad dar septyniems gali tekti mažinti gamybą. Bendrovė teigia, kad sprendimas priimtas vykdant aplinkosaugos reikalavimus, o ne dėl branduolinės saugos problemų.

    Atominės elektrinės dalį šilumos pašalina naudodamos upių vandenį, kuris po aušinimo grąžinamas atgal į vandens telkinius. Per karščius upės ir taip įšyla, todėl papildomai pašildytas vanduo gali dar labiau pabloginti sąlygas vandens ekosistemoms.

    „Nėra jokios branduolinės saugos rizikos. Reaktoriai gali veikti aukštos temperatūros sąlygomis, o ribojimai skirti apsaugoti vandens augaliją ir gyvūniją“, – sakė „EDF“ atstovas.

    „EDF“ nurodo, kad šiuo metu sustabdyti Golfech antrojo bloko, Bugey trečiojo bloko ir Chooz antrojo bloko reaktoriai. Bendra jų galia siekia 3 650 megavatų, tai sudaro apie 6 proc. maždaug 61 gigavato Prancūzijos įdiegtos branduolinės generacijos pajėgumų.

    Pagal naujausias prognozes Bugey trečiasis blokas turėtų likti sustabdytas iki liepos 19 dienos, Golfech antrasis blokas iki liepos 22 dienos, o Chooz antrasis blokas iki liepos 25 dienos. Bendrovė pabrėžia, kad grafikas gali keistis priklausomai nuo orų ir upių temperatūros.

    Be to, „EDF“ teigimu, dar septynioms branduolinėms jėgainėms gali tekti prisitaikyti ir lanksčiau reguliuoti galią dienos metu. Toks režimas paprastai pasirenkamas tada, kai būtina suderinti elektros sistemos poreikius su aplinkosauginiais išmetamo aušinimo vandens temperatūros limitais.

    Šalyje tai jau ne pirmas toks atvejis šią vasarą: karščio bangos kartojasi, o jų poveikis energetikai tampa vis dažnesne rizika. Dėl ilgalaikių karščių didėja elektros paklausa, nes auga vėsinimo poreikis, o tuo pat metu daliai elektrinių sudėtingiau išlaikyti įprastą darbo režimą.

    Prancūzijos ekonomikos ministerija savaitgalį buvo suteikusi laikiną išimtį Ronos upės šildymo ribojimams ties Bugey elektrine, argumentuodama tinklo saugumu. Tokios išimtys rodo, kad karščio metu tenka ieškoti balanso tarp aplinkosaugos reikalavimų ir elektros sistemos patikimumo.

    Kaip ruošiamasi ateičiai

    „EDF“ teigia, kad ilguoju laikotarpiu karščių ir sausrų įtaka branduolinei generacijai išlieka ribota, tačiau pripažįsta, kad prisitaikymo priemonių reikia. Bendrovė yra paskelbusi prisitaikymo prie klimato kaitos planą, apimantį branduolinę, hidroenergetikos ir salų energetikos infrastruktūrą.

    Skelbiama, kad per 15 metų planui numatoma skirti apie 8,7 milijardo eurų. Viena iš svarstomų priemonių branduolinėse elektrinėse yra papildomas technologinis sprendimas, leidžiantis atvėsinti vandenį prieš jį išleidžiant į aplinką, kad būtų lengviau laikytis ribų karščio piko metu.

    Hidroenergetikoje akcentuojamas pasirengimas ir potvyniams, ir mažesniems upių debitams, kad būtų galima išlaikyti gamybą sausros laikotarpiais. Tuo metu salų energetikos sistemose daugiau dėmesio skiriama tinklų atsparumui ir pasirengimui ekstremaliems vėjams, kurie taip pat gali sukelti sutrikimų.

    Prancūzija išlieka viena labiausiai nuo branduolinės energetikos priklausomų Europos valstybių, todėl laikini ribojimai per karščius tampa jautriu klausimu ir rinkoms, ir vartotojams. Artimiausiomis dienomis situaciją lems karščio bangos trukmė, upių temperatūra ir tai, ar pavyks išlaikyti reikiamą elektros sistemos rezervą.

  • Šikšnosparnių invazija Prancūzijoje: šeima 5 metus kovoja, bet ir 20 000 eurų remontas nepadėjo

    Prancūzijos miestelyje netoli Liono gyvenanti šeima jau kelerius metus susiduria su neįprasta, bet labai varginančia problema: jų namo stoge ir sienų ertmėse įsikūrė didelė šikšnosparnių kolonija. Pasak šeimos, triukšmas ir kvapas tapo kasdienybe, o situacija labiausiai paaštrėja vasarą, kai prasideda karščiai.

    Šeimininkai skaičiuoja, kad šiltuoju sezonu prie namo gali būriuotis keli šimtai šikšnosparnių, o jų judėjimas girdimas beveik visą parą. Šeima teigia, kad nemalonūs kvapai skverbiasi net į vidų per smulkias angas ir elektros lizdų vietas, todėl gyvenimas namuose tapo psichologiškai sunkus.

    „Triukšmas nesiliovė nei dieną, nei naktį, o kvapas pasiekdavo net per elektros lizdus“, – sakė šeimos tėvas Benžamenas Teijonas.

    Bandydami išspręsti problemą, šeimininkai investavo apie 20 000 eurų į remontą: buvo perdarytas stogas, užsandarintos galimos landos, papildomai įrengta šilumos izoliacija. Tačiau, šeimos teigimu, pastangos nedavė laukto rezultato: po kurio laiko, ypač per karščio bangas, šikšnosparniai sugrįžo.

    Specialistai pažymi, kad tokios situacijos Europoje nėra retos, nes šikšnosparniai dažnai renkasi šiltas, nuo plėšrūnų apsaugotas vietas, pavyzdžiui, palėpes, stogų konstrukcijas ar sienų tuštumas. Kolonijos paprastai sustiprėja šiltuoju metų laiku, kai jaunikliai dar nemoka skraidyti ir gyvūnai ilgiau būna slėptuvėse.

    Šeimos padėtį apsunkina tai, kad Prancūzijoje šikšnosparniai yra saugomi įstatymų, todėl jų negalima naikinti, gaudyti ar savavališkai iškeldinti be specialių leidimų. Dėl to, pasak šeimos, kreipimaisi į įvairias organizacijas ir vietos valdžią kol kas neatnešė konkrečios pagalbos, o savarankiškas problemos sprendimas turi griežtas ribas.

    „Kreipėmės į kelias organizacijas ir į savivaldybę, bet aiškaus sprendimo kol kas nesulaukėme“, – pasakojo Benžamenas Teijonas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad veiksmingiausios priemonės tokiais atvejais paprastai yra prevencinės ir taikomos tinkamu laiku. Dažniausiai rekomenduojama iš pradžių tiksliai nustatyti, pro kur gyvūnai patenka į pastatą, o užsandarinimą atlikti tik tada, kai kolonija laikinai pasitraukusi ir nėra jauniklių, kad nebūtų pažeistos gyvūnų apsaugos taisyklės.

    Šeima tikina, kad šiuo metu jaučia įtampą ne tik dėl diskomforto, bet ir dėl sveikatos bei gyvenimo kokybės. Parduoti būstą, pasak jų, praktiškai neįmanoma, todėl jie viešai kalba apie situaciją tikėdamiesi sulaukti institucijų ir specialistų dėmesio bei rasti teisėtą, ilgalaikį sprendimą.

  • Karščiai Prancūzijoje sustabdė 3 branduolinius reaktorius prie upių: dar 8 dirba ribotai

    Prancūzijoje per karščio bangą laikinai sustabdyta trijų branduolinių reaktorių veikla, o dar aštuoni reaktoriai dirba ribotu režimu. Apie tai pranešė Prancūzijos energetikos bendrovė „EDF“, akcentuodama, kad sprendimus nulėmė aplinkosauginiai reikalavimai ir hidrologinės sąlygos.

    Pasak „EDF“, stabdyti reaktoriai yra prie upių, nes atominėms elektrinėms būtinas stabilus vandens kiekis aušinimui. Dėl užsitęsusių karščių upių vanduo įkaista, o tai apsunkina aušinimą ir didina riziką viršyti leidžiamas šilto vandens išleidimo į aplinką ribas.

    „Dėl klimato sąlygų ir siekiant laikytis vandens išleidimo į aplinką taisyklių dalies reaktorių darbas buvo sustabdytas arba apribotas“, – sakė „EDF“.

    Branduolinės jėgainės Prancūzijoje sudaro kertinę elektros gamybos sistemos dalį, todėl net laikini ribojimai tampa reikšmingi visai rinkai. Kai reaktorių galia mažinama, didėja poreikis elektros trūkumą padengti kitais šaltiniais arba importu, o tai karščio metu Europoje dažnai sutampa su didesniu vartojimu dėl kondicionavimo.

    Karščio bangos metu ribojimai taikomi ne tik dėl technologinių aušinimo poreikių, bet ir dėl ekologijos: per šiltas vanduo, grąžinamas į upes, gali kelti grėsmę ekosistemoms. Dėl to Prancūzijoje galiojančios taisyklės numato, kad, pasiekus tam tikrus temperatūros ar srauto slenksčius, elektrinės privalo mažinti galią arba stabdyti blokus.

    Tuo pat metu meteorologai fiksuoja, kad karštis apėmė didelę šalies dalį, o perspėjimai išplėsti į reikšmingą teritoriją. Prognozuojama, kad aukštos temperatūros gali užsitęsti iki kitos savaitės vidurio, todėl energetikos sektorius išlieka budrus dėl galimų naujų apribojimų.

    Pastaraisiais metais tokios situacijos tampa dažnesnės dėl klimato kaitos didinamų ekstremalių karščių epizodų, kurie veikia ir energijos gamybą, ir tinklų stabilumą. Ilgesnės karščio bangos reiškia ne tik didesnį elektros poreikį, bet ir mažiau palankias sąlygas elektrinėms, priklausomoms nuo vandens aušinimo.

  • Atostogų kainų žemėlapis: kur Europoje pigiausia valgyti, miegoti ir kodėl Turkija stebina

    Atostogų kainų žemėlapis: kur Europoje pigiausia valgyti, miegoti ir kodėl Turkija stebina

    Planuojant vasaros atostogas, tas pats vakarienės, viešbučio ar gėrimų krepšelis skirtingose šalyse gali kainuoti kardinaliai nevienodai. Naujausias kainų lygių palyginimas, paremtas Eurostato duomenimis, rodo aiškius laimėtojus ir netikėtas išimtis populiariausiose Europos kryptyse.

    Analizėje vertintos septynios keliautojų itin mėgstamos šalys: Prancūzija, Italija, Ispanija, Graikija, Portugalija, Kroatija ir Turkija. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra konkrečios kelionės biudžetas, o nacionaliniai vidurkiai, todėl kurortuose kainos dažnai būna aukštesnės nei šalies statistinis vidurkis.

    Bendras kainų lygis

    Eurostato naudojamas namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų kainų lygio indeksas leidžia palyginti, kiek kainuotų toks pats prekių ir paslaugų krepšelis skirtingose šalyse. Jei Europos Sąjungos vidurkis laikomas 100, matyti, kur atostogų pinigai nuperka daugiausia.

    Pagal bendrą indeksą pigiausia iš vertintų krypčių yra Turkija: krepšelis, kuris Europos Sąjungoje vidutiniškai kainuoja 100, Turkijoje siekia 59,6. Tuo metu brangiausia tarp lygintų šalių yra Prancūzija su 100,3, t. y. vos kiek virš vidurkio.

    Kitų šalių rodikliai taip pat žemiau Europos Sąjungos vidurkio: Italija siekia 97,1, Ispanija 91,6, Graikija 87,4, Portugalija 86,6, Kroatija 78,4. Tokie skirtumai keliautojams reiškia, kad net ir nekeičiant kelionės trukmės, kasdienės išlaidos gali skirtis dešimtimis procentų.

    Viešbučiai ir restoranai

    Keliautojams ypač svarbi „restoranų ir viešbučių“ kategorija, apimanti maitinimą įstaigose ir apgyvendinimą mokamose vietose. Joje matomas ryškus kontrastas tarp Vakarų ir Pietų Europos krypčių.

    Brangiausia šioje grupėje yra Prancūzija, kurios indeksas siekia 116, o Italija seka su 110,8. Tai reiškia, kad paslaugų krepšelis, kurio Europos Sąjungos vidurkis yra 100, šiose šalyse atsieina atitinkamai 116 ir 110,8.

    Geriausią vertę šioje kategorijoje siūlo Portugalija, kurios indeksas yra 73,6, o Turkija išlieka žemiau 80 ir siekia 78,3. Ispanija ir Graikija taip pat patrauklios: jų rodikliai atitinkamai 85,4 ir 86,1, Kroatija yra kiek aukščiau su 89,6.

    Maistas ir alkoholis

    Maisto kainos tarp lygintų šalių išsiskiria mažiau nei apgyvendinimas, tačiau yra viena ryški išimtis. Prancūzijoje maisto krepšelis siekia 107,9, taigi yra 7,9 proc. virš Europos Sąjungos vidurkio.

    Turkijoje tas pats maisto krepšelis kainuoja 75,6, o Ispanija yra vienintelė kita šalis, esanti žemiau vidurkio su 94,6. Likusiose šalyse maisto kainos dažniausiai balansuoja netoli Europos Sąjungos atskaitos taško.

    Didžiausia staigmena keliautojams yra alkoholis: Turkijoje alkoholinių gėrimų kainų lygio indeksas siekia 210,2, daugiau nei dvigubai virš Europos Sąjungos vidurkio. Tarp lygintų šalių po Turkijos seka Graikija su 154 ir Kroatija su 133,9, o pigiausia alkoholiui yra Italija su 81,9.

    Nealkoholinių gėrimų skirtumai mažesni, tačiau vis tiek apčiuopiami: nuo 81,8 Italijoje iki 133,5 Kroatijoje. Planuojantiems biudžetą tai signalas, kad pigesnė bendra kryptis nebūtinai reiškia pigesnius barus ar vakarinius gėrimus.

    Galiausiai tabako kainų indeksas tarp šalių svyruoja itin plačiai: nuo 25,4 Turkijoje iki 191,1 Prancūzijoje. Viešajam transportui palyginime pigiausia taip pat Turkija su 68,3, o vienintelė virš Europos Sąjungos vidurkio esanti šalis šioje kategorijoje yra Prancūzija su 112,8.

    Šie rodikliai neįvertina keliautojų pajamų ir perkamosios galios, todėl realus brangumo pojūtis skirtingiems turistams gali būti nevienodas. Vis dėlto kainų lygio indeksai suteikia tvirtą pagrindą palyginti kryptis ir suprasti, kur labiausiai tikėtina sutaupyti apgyvendinimui bei maitinimui, o kur netikėtai išaugs gėrimų sąskaita.

  • Karščio banga sukaustė Paryžių: Eifelio bokštas ir Luvras trumpina darbo laiką

    Karščio banga sukaustė Paryžių: Eifelio bokštas ir Luvras trumpina darbo laiką

    Paryžiuje dar vienai karščio bangai pasiekus piką, dalis garsiausių miesto objektų nusprendė keisti darbo laiką. Eifelio bokštas ir Luvro muziejus šį savaitgalį lankytojus priims trumpiau, o sprendimas siejamas su prognozuojama pavojinga kaitra sostinėje.

    Eifelio bokšto administracija pranešė, kad šeštadienį ir sekmadienį objektas išskirtinai užsidarys 16 valandą. Luvras tokiu pačiu laiku duris užvers ne tik savaitgalį, bet ir iki pirmadienio, kad būtų sumažinta rizika lankytojams ir darbuotojams.

    Orsė muziejus taip pat pakoregavo darbą ir skelbia, kad nuo šeštadienio iki trečiadienio lankytojus priims iki 17 valandos. Tokios priemonės taikomos dėl didelių vidaus patalpų apkrovų ir karščio poveikio žmonių savijautai, ypač eilėse ir prastai vėdinamose erdvėse.

    Raudonas įspėjimas didelėje šalies dalyje

    Prancūzijos meteorologijos tarnyba Météo-France šeštadieniui paskelbė raudoną karščio įspėjimą 24 šiaurės vakarų departamentuose. Skaičiuojama, kad karščio rizika gali paliesti daugiau nei 22 milijonus gyventojų, o likusioje šalies dalyje daug kur galioja oranžinis įspėjimo lygis.

    Sinoptikai prognozuoja, kad daugelyje regionų temperatūra svyruos apie 35–38 laipsnius, o kai kur gali pasiekti ir 39 laipsnius. Tokia kaitra ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis, todėl institucijos ragina riboti buvimą lauke dienos metu.

    Miestas plečia pagalbos priemones

    Paryžiaus mero pavaduotojas Emmanuelis Grégoire penktadienį sušaukė krizės posėdį, skirtą pasirengti karščio bangai. Miestas pranešė pratęsiantis karščio plano priemones: ilgiau veiks parkai ir baseinai, bus užtikrinamas geriamojo vandens prieinamumas, o pažeidžiamiausiems gyventojams numatyta papildoma pagalba.

    „Turime iš anksto suvaldyti rizikas, nes karštis mieste veikia kitaip nei užmiestyje: įkaitę pastatai ir asfaltas kelia temperatūrą dar labiau“, – sakė Emmanuelis Grégoire.

    Ši karščio banga yra jau trečioji Prancūzijoje nuo gegužės, o tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai ekstremalūs karščiai Vakarų Europoje kartojasi vis dažniau ir trunka ilgiau. Tokiomis sąlygomis vis dažniau koreguojamas ne tik turizmo objektų darbas, bet ir masinių renginių, viešojo transporto bei miesto paslaugų organizavimas.

  • Ūkininkai uždengė pasėlius saulės panelėmis: lietus pasiskirstė netolygiai, teko ieškoti išeities

    Prancūzijos ūkiuose, kur bandoma vienu metu gaminti elektrą ir auginti derlių, saulės moduliai virš pasėlių sukėlė netikėtą problemą: krituliai ėmė kristi ne tolygiai, o koncentruotomis srovėmis. Tyrėjai nustatė, kad tokios vandens „užuolaidos“ gali mechaniškai pažeisti jautresnes kultūras ir išbalansuoti drėgmės režimą lauke.

    Šis reiškinys fiksuotas eksperimentinėje aikštelėje Monpeljė apylinkėse Prancūzijoje. Maždaug 500 kvadratinių metrų plote įrengtos keturios saulės panelių eilės buvo pakeltos apie 5 metrų aukštyje, o pati konstrukcija veikė tarsi skėtis, surenkantis vandenį ir nukreipiantis jį į kraštus.

    Stebėjimai parodė, kad lauke formavosi trys skirtingos zonos: po panelėmis dirva išlikdavo sausesnė, tarp eilių kritulių kiekis būdavo artimesnis įprastam, o ties panelių kraštais susidarydavo ypač intensyvios vandens srovės. Esant vėjui, šios srovės virsdavo tankiomis vertikaliomis „lietaus užuolaidomis“, kurios vietomis veikė lyg vandens siena.

    Drėkinimo specialistai vandens pasiskirstymą įvertino koeficientu 2,13, nors idealiu atveju jis turėtų būti artimas nuliui. Praktikoje tai reiškia, kad vienoje lauko dalyje augalai gali skęsti, o kitoje patirti drėgmės deficitą, todėl mažėja derliaus stabilumas ir sudėtingėja agronominių sprendimų planavimas.

    Papildomą riziką didino panelių pasvirimo kampai ir besikeičianti vėjo kryptis: vanduo nuo konstrukcijų kraštų buvo nunešamas ir „numetamas“ ant pasėlių su didesne jėga. Tokiais atvejais kyla ne tik pažeidimų rizika augalams, bet ir dirvos paviršiaus erozijos tikimybė, ypač per intensyvesnes liūtis.

    Sprendimo ieškantys inžinieriai pritaikė valdymo modelį, leidžiantį keisti panelių padėtį realiu laiku pagal vėjo greitį, kryptį ir kritulių intensyvumą. Kai moduliai pradėjo „reaguoti“ į orą, vandens pasiskirstymas lauke tapo tolygesnis, o koeficientas sumažėjo nuo 2,13 iki 0,22.

    Tyrėjai akcentuoja, kad toks valdymas gali paversti problemą įrankiu: srautai gali būti nukreipiami ten, kur drėgmės labiausiai trūksta, o ekstremalių liūčių poveikis pasėliams sumažinamas. Augant agrovoltaikos projektų skaičiui Europoje, vis dažniau vertinama ne tik elektros gamyba ir šešėlio nauda, bet ir tai, kaip konstrukcijos keičia mikroklimatą bei vandens apytaką lauke.