Tag: Prancūzija

  • Prancūziją sukrėtę neramumai: vaizdo įrašai rodo, kaip pardavėjai ir gyventojai stojo prieš plėšikus

    Prancūziją sukrėtę neramumai: vaizdo įrašai rodo, kaip pardavėjai ir gyventojai stojo prieš plėšikus

    Prancūzija po savaitgalį dalį šalies apėmusių neramumų vis dar skaičiuoja žalą, o socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai kelia didelę visuomenės reakciją. Dalis jų rodo, kaip parduotuvių darbuotojai ir vietos gyventojai patys bandė stabdyti plėšikus ir riaušininkus, kol atvyksta pareigūnai.

    Vienu ryškiausių epizodų tapo scena Nicoje, kur vaizdo įraše užfiksuotas žaidimų parduotuvės darbuotojas Pierre’as stojo prie įėjimo ir bandė neleisti į vidų besiveržiantiems žmonėms. Matyti, kaip jis sulaukia smūgių ir į jį mėtomi daiktai, tačiau galiausiai aplinkiniai prisijungia ir padeda atremti bandymus patekti į parduotuvę.

    Vyras Prancūzijos televizijai BFM pasakojo, kad paprasčiausiai atsistojo priekyje ir tikėjosi, jog minia nebandys veržtis itin agresyviai. Vaizdai tapo plačiai aptariami ne tik Prancūzijoje, bet ir už jos ribų, o internete Pierre’as imtas vadinti simboliniu pasipriešinimo plėšimams veidu.

    Kitas daug dėmesio sulaukęs įrašas nufilmuotas Paryžiuje, kur mobiliojo ryšio telefonų parduotuvės savininkas po apiplėšimo matomas nevilties apimtas. Vietos žiniasklaida pranešė, kad jis vardu Hassanas, o parduotuvę buvo atidaręs vos prieš kelis mėnesius.

    Po šio įrašo internete pradėta vieša paramos rinkimo iniciatyva. Iki pirmadienio popietės buvo surinkta daugiau kaip 88 000 eurų, o tai tapo dar vienu ženklu, kaip greitai visuomenė mobilizuojasi, kai smurtas paliečia smulkųjį verslą ir bendruomenes.

    Tuo pat metu internete atsirado ir daugiau vaizdo įrašų, kuriuose gyventojai ginasi patys. Viename jų matyti Paryžiuje dirbanti parduotuvės savininkė, stumianti plėšikus atgal, kitoje situacijoje užfiksuota, kaip žmogus iš aukščiau pilamu vandeniu bando atbaidyti puolimą prieš optikos saloną.

    Platesniame kontekste šie įrašai atskleidžia ne tik emocinę visuomenės reakciją, bet ir didėjantį nesaugumo jausmą, kai neramumai perauga į plėšimus. Tokiose situacijose žmonės dažnai imasi savisaugos veiksmų, nors pareigūnai nuolat pabrėžia, kad tai gali kelti papildomų rizikų ir apsunkinti tyrimus.

    Prancūzijos valdžia skelbė, kad per savaitgalio smurtą buvo sužeista šimtai policininkų, žandarų ir ugniagesių, o sulaikytųjų skaičius siekė apie 2 400. Prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad už niokojimą atsakingi asmenys turės sumokėti, o plėšikavusieji bus įpareigoti atlyginti žalą.

    Vidaus reikalų ir gynybos pareigūnai taip pat pranešė apie didelės apimties teisėsaugos operacijas, kuriomis siekiama stabilizuoti padėtį ir užkirsti kelią naujiems išpuoliams. Tyrėjai ragina gyventojus perduoti turimą medžiagą pareigūnams, nes vaizdo įrašai gali padėti identifikuoti įtariamuosius ir atkurti įvykių eigą.

  • Šis ženklas ant žieminių padangų gali išgelbėti nuo baudos: M+S dažnai nebeužtenka

    Šis ženklas ant žieminių padangų gali išgelbėti nuo baudos: M+S dažnai nebeužtenka

    Daugelis vairuotojų ant žieminių ar universalių padangų pirmiausia ieško žymos M+S, tačiau Europoje vis dažniau lemiamas tampa kitas piktogramas. Svarbiausias ženklas yra 3PMSF, dar vadinamas alpiniu simboliu, kai matoma snaigė trijų kalnų fone.

    3PMSF nėra vien gamintojo pažadas ar rinkodaros triukas. Šis žymėjimas reiškia, kad padanga atitinka reglamentuose apibrėžtus sukibimo su sniegu reikalavimus ir jos savybės patvirtintos bandymais pagal tarptautinę tvarką.

    Kuo skiriasi 3PMSF ir M+S

    M+S (purvas ir sniegas) istoriškai buvo naudojamas apibūdinti protektoriaus raštą, kuris teoriškai geriau tinka prastesnėms dangoms. Praktikoje tai dažnai yra paties gamintojo deklaracija, kuri nebūtinai reiškia realius bandymų rezultatus ant sniego.

    Dėl šios priežasties dalis Europos valstybių žiemos sąlygomis nebepripažįsta vien M+S kaip pakankamo kriterijaus. Kelionė į kalnus ar per valstybės sieną gali baigtis ne tik nemalonumais, bet ir bauda, jei ant padangų nėra 3PMSF.

    Skirtingos taisyklės Europoje

    Vokietijoje galioja situacinė pareiga: žieminės padangos būtinos, kai keliuose yra žiemos sąlygos, pavyzdžiui, plikledis, suslėgtas sniegas ar pažliugęs sniegas. Ten priimamos tik padangos su 3PMSF, o važiavimas netinkamomis padangomis žiemos sąlygomis gali kainuoti apie 60 eurų, didėjant sumai, jei trukdomas eismas ar sukeliama avarija.

    Austrijoje laikotarpis dažniausiai apibrėžiamas kalendoriumi nuo lapkričio 1 dienos iki balandžio 15 dienos, o reikalavimai taikomi esant žiemos sąlygoms. Baudos prasideda maždaug nuo 100 eurų, o sukėlus pavojų ar eismo įvykį jos gali siekti nuo 5 000 iki 10 000 eurų.

    Prancūzijoje kalnuotuose regionuose, kuriems taikomas vadinamasis Kalnų įstatymas, nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos privaloma turėti žiemos įrangą. Dažniausiai reikalaujamos keturios padangos su 3PMSF arba alternatyviai leidžiama vežtis sniego grandines ar kitas sertifikuotas slydimą mažinančias priemones, o bauda siekia apie 135 eurus.

    Estijoje žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 dienos iki kovo 1 dienos, o pereinamaisiais laikotarpiais leidžiama rinktis pagal sąlygas. Ne dygliuotoms žieminėms padangoms numatomas reikalavimas turėti 3PMSF, o vien M+S dažnai laikoma nepakankamu.

    Ką verta pasitikrinti prieš kelionę

    Prieš žiemos sezoną ar kelionę į Alpes verta fiziškai apžiūrėti padangos šoną ir įsitikinti, kad yra 3PMSF ženklas. Taip pat svarbus ir protektoriaus gylis: nors teisiškai kai kuriose šalyse minimalus gylis gali būti mažesnis, praktikoje saugumui dažnai rekomenduojama ne mažiau kaip 4 mm.

    Net jei konkrečioje šalyje žieminės padangos nėra privalomos pagal kalendorių, pareiga išlieka per saugaus eismo principą. Po eismo įvykio netinkamos padangos gali tapti papildomu argumentu dėl vairuotojo aplaidumo vertinimo, o kai kuriais atvejais komplikuoti draudimo išmokos procesą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad universalių padangų rinka sparčiai auga, tačiau taisyklės ne visur vienodos. Dėl to patikimiausias orientyras išlieka ne užrašas M+S, o 3PMSF simbolis, kuris rodo, kad padanga sukurta ir patikrinta realioms žiemos sąlygoms.

  • Prancūziją supurtę protestai virto plėšimais: „Carrefour“ skaičiuoja milijonus eurų nuostolių

    Prancūziją supurtę protestai virto plėšimais: „Carrefour“ skaičiuoja milijonus eurų nuostolių

    Protestai peraugo į smurtą

    Prancūzijoje po protestų dėl pragyvenimo kainų šuolio sekmadienio rytą daugelyje miestų gyventojai išvydo išdaužytus langus ir šiukšlėmis nusėtas gatves. Valdžios institucijos skelbia, kad dalis eitynių virto plėšimais, o taikiniais tapo tiek didieji prekybos tinklai, tiek smulkūs verslai.

    Pasak pareigūnų, plėšimai fiksuoti Paryžiuje ir kituose miestuose, tarp jų Lione, Marselyje, Bordo, Rene, Strasbūre, Grenoblyje, Nicoje ir Limože. Liudininkai pasakojo apie kaukėtų asmenų grupes, kurios daužė vitrinas ir laužė metalines žaliuzes.

    Taikiniais tapo parduotuvės

    Tarp nukentėjusių minimi prekybos tinklai „Carrefour“, „Franprix“ ir „Monoprix“, taip pat barai, elektroninių cigarečių parduotuvės ir prabangos prekių butikų kvartalai. Dalis užpuolikų, anot vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, veikė greitai, iš lentynų griebdami prekes ir pasišalindami dar iki policijai atvykstant.

    „Carrefour“ grupės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Alexandre Bompard teigė, kad iš viso taikiniu tapo 50 parduotuvių, įskaitant 19 „Carrefour“ patogumo parduotuvių ir prekybos centrų. Jo teigimu, nukentėjo objektai Paryžiuje, Rene, Lilyje, Bordo ir kitose vietovėse.

    „Remonto kaina viršys dešimt milijonų eurų, o dešimtys darbuotojų pas mūsų franšizės partnerius bus priversti dirbti sutrumpintai“, – sakė Alexandre Bompard.

    Smulkusis verslas: prarastos santaupos

    Didžiausią smūgį, kaip dažnai nutinka po masinių riaušių, patiria smulkieji verslininkai, kurių finansinės atsargos ribotos. Vienas parduotuvės savininkas netoli Respublikos aikštės Paryžiuje vietos žiniasklaidai pasakojo, kad į verslą buvo investavęs visas santaupas ir po nusiaubimo nežino, kaip išlaikys šeimą.

    Tokiais atvejais ypač svarbios draudimo procedūros ir savivaldybių pagalba, nes žala paprastai apima ne tik išvogtas prekes, bet ir išlaužtas duris, išdaužytas vitrinas, sugadintas apsaugos sistemas. Verslo asociacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad net kelių dienų prastovos miesto centre gali reikšti tūkstantinius praradimus dėl nutrūkusių srautų ir užsakymų.

    Paryžius žada pagalbą ir tyrimus

    Paryžiaus miesto vadovybė pranešė, kad verslui sostinėje bus teikiama pagalba, o prekybininkams žadama palengvinti administracines ir draudimo procedūras. Skelbiama, kad bus telkiama operatyvinė grupė, kuri vertins žalą ir koordinuos paramą nukentėjusiems.

    Tuo metu Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez informavo, kad per šeštadienio neramumus sužeista daugiau kaip 600 pareigūnų, žandarų ir ugniagesių, o sulaikytųjų skaičius viršijo 2 000. Institucijos aiškinasi, ar plėšimai buvo spontaniški, ar koordinuoti, ir žada stiprinti pajėgas prekybos zonose.

    Užpulta žurnalistų komanda

    Neramumų metu Paryžiuje užpulta ir žurnalistų komanda, rengusi reportažą iš įvykių vietos. Pasak liudijimų, prie vienos parduotuvės filmavę žurnalistai susidūrė su kaukėtų plėšikų grupe, kuri bandė atimti įrangą ir panaudojo fizinę jėgą.

    „Kai jie pamatė, kad filmuojame, pradėjo smogti operatoriui ir bandė atimti mikrofoną, o mus apsupo“, – sakė Estelle Nilsson-Julien.

    Ji pridūrė, kad operatoriui buvo smogta į veidą, tačiau apsauginiai akiniai ir kaukė padėjo išvengti rimtesnių sužalojimų. Tuo pat metu kituose Paryžiaus rajonuose dalis eitynių, anot reporterių, vyko taikiai.

  • Prancūzijoje studentų protestai susiliejo su geltonųjų liemenių eisena: ką tai reiškia valdžiai

    Prancūzijoje studentų protestai susiliejo su geltonųjų liemenių eisena: ką tai reiškia valdžiai

    Protestai Paryžiuje susijungė

    Spalio 17 dieną Paryžiuje turėjo vykti dvi atskiros didelės akcijos: geltonųjų liemenių ir profsąjungų protestas bei studentų organizuotas žygis. Tačiau prasidėjus eitynėms abi minios susitelkė Respublikos aikštėje, o tai gerokai padidino renginio mastą ir įtampą mieste.

    Liudininkų teigimu, į aikštę suplūdo tūkstančiai žmonių, o policija sutelkė gausias pajėgas. Iš pradžių atmosfera daugelyje vietų buvo rami: skambėjo šūkiai, grojo instrumentai, tačiau vėliau dalyje maršruto kilo susirėmimų.

    Kas išvedė žmones į gatves

    Geltonųjų liemenių judėjimas protestą siejo su pragyvenimo kainų krize ir brangstančiu kuru. Studentai savo ruožtu reikalavo pertvarkų švietimo sistemoje: daugiau finansavimo mokykloms, geresnio aprūpinimo, modernesnių klasių ir institucijų.

    Judėjimo atstovas teigė, kad dalis motyvo buvo ir solidarumas su jaunimu, kuris pastarąsias savaites rengė masines demonstracijas. Pasak jo, labiau patyrę protestuotojai esą gali prisidėti prie to, kad situacija išliktų valdoma, jei kiltų įtampa su pareigūnais.

    „Esame čia tam, kad jiems padėtume, nes turime daugiau patirties“, – sakė geltonųjų liemenių atstovas.

    Įtampa augo, pasipylė sulaikymai

    Vietoje, kur susitelkė pagrindinė minia, dalis demonstracijos peraugo į susirėmimus su riaušių policija. Pranešta apie ašarinių dujų panaudojimą ir vandens patrankas, taip pat apie dešimtis sulaikytųjų.

    Kai kurie protestuotojai tvirtino, kad skirtingas grupes jungia iš esmės tie patys tikslai: geresnės viešosios paslaugos, didesni ištekliai sveikatos apsaugai ir švietimui, geresnė gyvenimo kokybė bei atlyginimai. Demonstrantai taip pat kritikavo valdžią dėl, jų manymu, netinkamo viešųjų finansų valdymo.

    Protestai išplito į kitus miestus

    Demonstracijos vyko ne tik Paryžiuje. Pranešta apie protestus Marselyje, Lione ir Grenoblyje, kur dalyje vietų fiksuoti incidentai prie savivaldybių pastatų ir susidūrimai su policija.

    Marselyje vietos pareigūnai skelbė apie sulaikymus po to, kai protestuotojams pavyko įsiveržti į rotušę. Lione pranešta apie padegtą turizmo biurą, o policija miniai sklaidyti naudojo ašarines dujas ir vandens patranką.

    Kontekstas: kuras ir geopolitika

    Straipsnyje pateikiamas ir platesnis fonas: kuro kainų augimą esą sustiprino geopolitinė įtampa ir Hormūzo sąsiaurio uždarymas, per kurį įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Dėl to, protestuotojų vertinimu, pragyvenimo išlaidos dar labiau šoktelėjo, o socialinė įtampa šalyje tapo sunkiai suvaldoma.

    Protestuotojai pabrėžė ketinantys tęsti akcijas, kol, jų teigimu, bus imtasi realių sprendimų. Tuo metu politinėje arenoje pasigirdo ir kaltinimų, kad dalį smurto kursto radikalios grupės, siekiančios nukreipti protestų kryptį.

  • Paryžiaus protestuose užpulta „Euronews“ komanda: užpuolikai smogė, apiplėšė ir atėmė įrašus

    Paryžiaus protestuose užpulta „Euronews“ komanda: užpuolikai smogė, apiplėšė ir atėmė įrašus

    Kas nutiko Paryžiuje

    Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, šeštadienį vykstant didelėms demonstracijoms, buvo užpulta „Euronews“ žurnalistų komanda. Incidentas įvyko netoli Respublikos aikštės, kai žurnalistai fiksavo protestų eigą ir su jais susijusius neramumus.

    Pasak „Euronews“ korespondentų, juos užpuolė kaukėti asmenys, kurie tuo metu plėšė netoliese esančią parduotuvę. Žurnalistai teigė, kad buvo bandyta atimti jų darbo priemones ir sutrukdyti filmavimui.

    „Kai jie pamatė, kad filmuojame, pradėjo mušti operatorių, bandė atimti mikrofoną ir apsupo mus“, – sakė „Euronews“ korespondentė Estelle Nilsson-Julien.

    Ji pasakojo, kad užpuolikai stūmė operatorių prie sienos, smogė kumščiais, kliuvo ir pačiai žurnalistei. Pasak jos, operatorius rimtesnių sužalojimų išvengė, nes dėvėjo apsauginius akinius ir kaukę.

    Prarasta medžiaga ir įtampos fonas

    „Euronews“ nurodė, kad susistumdymo metu iš komandos buvo atimta kamera. Vėliau ji grąžinta, tačiau be atminties kortelės, todėl visas tą dieną užfiksuotas vaizdas buvo prarastas.

    Korespondentė taip pat teigė mačiusi degančius objektus netoli plėšiamos parduotuvės ir girdėjusi intensyvias policijos sirenas. Pasak jos, ramus protesto etapas šioje miesto dalyje buvo pasibaigęs, o situacija perėjo į atvirus susirėmimus ir plėšimus.

    „Gatvėse, tiesą sakant, chaosas. Daug jaunų žmonių atrodo pasirengę konfliktui, vyksta plėšimai, o ankstesnė dienos ramybė šioje vietoje jau visiškai baigėsi“, – sakė Estelle Nilsson-Julien.

    Kiti išpuoliai ir raginimai socialiniuose tinkluose

    Dar viena „Euronews“ korespondentė Valerie Gauriat pranešė apie atskirą incidentą Respublikos aikštėje. Ji teigė, kad interviu metu pro šalį ėjęs kaukėtas asmuo jai trenkė per pakaušį ir žodžiais užsipuolė žiniasklaidos atstovus.

    Šie išpuoliai siejami su socialiniuose tinkluose pasirodžiusiais raginimais nukreipti agresiją į žiniasklaidos priemones ir žurnalistus, kad būtų apsunkintas protestų nušvietimas. Tokie raginimai paprastai grindžiami teiginiais apie tariamą dezinformaciją, tačiau praktikoje jie virsta spaudimu ir smurtu prieš žurnalistus.

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai per masines demonstracijas žurnalistai patiria fizinį pavojų, o situaciją paaštrina minios dinamika, kaukėti provokatoriai ir agresyviai nusiteikę radikalūs protestuotojai. Žiniasklaidos organizacijos pabrėžia, kad laisvas ir saugus įvykių nušvietimas yra būtina demokratinės visuomenės sąlyga.

  • Mokslininkų prognozė: miškų gaisrai Europoje gali pasiekti regionus, kurie jų dar nepatyrė

    Miškų gaisrų rizika Europoje plečiasi į teritorijas, kurios anksčiau su ugnies sezonais beveik nesusidurdavo. Mokslininkai įspėja, kad šylantis klimatas keičia gaisrų geografiją, o daliai regionų teks išmokti gyventi su nauja realybe.

    Prancūzijoje 2026 metais nuo metų pradžios išdegė apie 960 kvadratinių kilometrų miškų. Tai maždaug septynis kartus daugiau nei pastarųjų 20 metų vidurkis, o toks šuolis siejamas su karštesnėmis, sausesnėmis ir vėjuotesnėmis sąlygomis.

    Mokslininkų vertinimu, didelių miškų gaisrų rizika Prancūzijoje, palyginti su ikiindustriniu laikotarpiu, maždaug padvigubėjo. Ispanijoje ji laikoma daug kartų didesne, nes karščio bangos ir užsitęsusios sausros vis dažniau sutampa su stipriais vėjais.

    Dauguma miškų gaisrų Europoje kyla dėl žmogaus veiklos, o dalis jų, specialistų vertinimu, galėtų būti išvengti. Dažnos priežastys yra neužgesintos nuorūkos, netinkamai naudojamos kepsninės, kibirkštys nuo darbų, taip pat tyčiniai padegimai ir aplaidumas.

    Vis dėlto klimato kaita sukuria palankesnes sąlygas ugniai plisti: augmenija ilgiau išlieka sausa, karščio epizodai tampa intensyvesni, o gaisrų sezonas daugelyje vietovių ilgėja. Tai reiškia, kad net ir vienkartinis žmogaus neatsargumas lengviau virsta dideliu incidentu.

    Tyrimai Europoje rodo, kad karštesnės, sausesnės ir vėjuotesnės sąlygos gali reikšmingai padidinti plotus, kuriuos ateityje palies miškų gaisrai. Dėl to tradicinės prevencijos priemonės, paremtos praeities statistika, kai kur gali būti nepakankamos.

    „Jei gaisrai pasieks ekstremalų intensyvumą, mūsų galimybės juos suvaldyti gali būti išsemtos, o mes vis dar tiksliai nežinome, kur yra kritinė riba. Rekordiniai gaisrai Prancūzijoje aiškiai parodė: negalime paprastai perkelti praeities patirties į ateitį“, – sakė vienas iš tyrimo bendraautorių Thomas Hickler.

    Ekspertai pabrėžia, kad situaciją gali keisti geresnės gaisrų valdymo strategijos ir technologijos, tačiau tam reikalingos nuoseklios investicijos. Prancūzijoje vystomos sistemos, kurios apjungia palydovinius duomenis ir DI, kad ugniagesiai greičiau matytų rizikos židinius ir galėtų tiksliau planuoti pajėgas.

    Praktinis pokytis paprastas: daugiau vietovių bus priverstos taikyti gaisrų prevencijos taisykles, kurios anksčiau atrodė aktualios tik Pietų Europai. Tai apima griežtesnę kontrolę karščio metu, greitesnį reagavimą į dūmus, taip pat aiškesnes evakuacijos ir informavimo procedūras.

    Pastaraisiais sezonais dideli gaisrai Europoje lėmė masines evakuacijas, sutrikdė turizmą ir kėlė grėsmes infrastruktūrai. Mokslininkai perspėja, kad be prisitaikymo priemonių ir emisijų mažinimo, gaisrų rizika gali tapti nuolatiniu iššūkiu vis didesnei žemyno daliai.

  • Europos DI investicijų lyderiai 2026 metų pirmą pusmetį: kas pritraukė didžiausius pinigus?

    Europos DI investicijų lyderiai 2026 metų pirmą pusmetį: kas pritraukė didžiausius pinigus?

    2026 metų pirmą pusmetį Europos dirbtinio intelekto (DI) investicijų rinką formavo keli itin stambūs sandoriai ir plati mažesnių ankstyvos stadijos raundų bazė. Rinka aiškiai parodė, kad pažangūs DI modeliai, skaičiavimo infrastruktūra ir duomenų grandinė reikalauja kapitalo, kuris vis dažniau telkiasi keliuose lyderiuose.

    Didžiausią finansavimo dalį pritraukė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos bendrovės. Šios trys rinkos išlaikė pranašumą tiek pagal sandorių vertę, tiek pagal aktyvumą, tačiau investicijos pasiekė ir Nyderlandus, Ispaniją, Šveicariją, Šiaurės šalis bei Centrinę ir Rytų Europą.

    Stambūs raundai keičia balansą

    Ryškiausiu pavyzdžiu tapo Jungtinės Karalystės „Ineffable Intelligence“, kuri pritraukė apie 1,0 mlrd. eurų. Bendrovė vysto autonomiškai besimokančias sistemas, remiasi pastiprinamuoju mokymusi ir siekia technologijų, kurios žinias įgyja per patirtį, o ne tik iš žmogaus sugeneruotų duomenų.

    Prancūzijoje išsiskyrė Paryžiuje įsikūrusi „Advanced Machine Intelligence“, užsitikrinusi apie 0,9 mlrd. eurų. Įmonė daug dėmesio skiria vadinamiesiems pasaulio modeliams, kurie orientuojasi ne vien į teksto prognozavimą, o į fizinio pasaulio dėsningumų supratimą ir pasekmių numatymą.

    Tarp didžiausių gavėjų išliko ir Prancūzijos „Mistral AI“, per pirmą 2026 metų pusmetį pritraukusi apie 0,8 mlrd. eurų skolos finansavimo. Pinigai skirti DI infrastruktūrai, įskaitant didelės apimties skaičiavimo pajėgumus ir duomenų centro plėtrą, siekiant mažinti priklausomybę nuo išorinių debesijos tiekėjų.

    Kur keliauja pinigai: nuo balso iki lustų

    Jungtinėje Karalystėje išsiskyrė ir „Recursive Superintelligence“, pritraukusi apie 0,6 mlrd. eurų. Bendrovė dirba su sistemomis, kurios galėtų tobulinti kitus DI sprendimus, automatizuoti tyrimus ir ilgainiui būti pritaikomos mokslo srityse, kur pažanga priklauso nuo eksperimentų ir analizės mastelio.

    DI balsui ir garso technologijoms didelį investuotojų dėmesį pritraukė Londone įsikūrusi „ElevenLabs“, surinkusi apie 0,5 mlrd. eurų. Įmonė plečia ne tik teksto vertimo į kalbą sprendimus, bet ir pokalbių agentus, skirtus klientų aptarnavimui, pardavimams bei vidiniams verslo procesams.

    Vokietijoje ryškiausia buvo Berlyno „Parloa“, pritraukusi apie 0,3 mlrd. eurų. Bendrovė kuria platformą, kuri leidžia automatizuoti klientų aptarnavimo sąveikas per balsą, pokalbių langus ir žinutes, o tokie sprendimai tampa itin aktualūs įmonėms, kurios siekia mažinti kaštus ir didinti paslaugų pasiekiamumą.

    Dideli pinigai keliavo ir į pramoninio pritaikymo kryptį: „PhysicsX“ surinko apie 0,3 mlrd. eurų ir toliau vysto inžinerines simuliacijas spartinančią programinę įrangą. Tokie įrankiai vertinami dėl galimybės trumpinti projektavimo ciklus pramonėje, kur sprendimų priėmimą dažnai riboja lėtas modeliavimas.

    Augant DI sistemų naudojimui, investicijos pasiekė ir specializuotą aparatinę įrangą. Jungtinės Karalystės „Fractile“ pritraukė apie 0,2 mlrd. eurų ir kuria lustus bei sistemas, skirtas efektyvinti DI išvadų skaičiavimą, kai didžiausiu iššūkiu tampa greitis, atminties pralaidumas ir energijos sąnaudos.

    Duomenų infrastruktūra – būtina grandis

    Nyderlandų „Wonderful“ surinko apie 0,1 mlrd. eurų ir vysto įmonėms skirtą DI platformą, orientuotą į agentus, automatizuojančius klientų aptarnavimą bei procesus. Tokie produktai dažnai reikalauja ne tik technologijos, bet ir vietinio diegimo bei pritaikymo skirtingoms kalboms ir reguliavimui.

    Duomenų paruošimas ir kokybė išliko viena kertinių temų: Londono „Encord“ pritraukė 50 mln. eurų. Bendrovė kuria duomenų infrastruktūros įrankius, leidžiančius žymėti, valdyti ir vertinti mokymui bei diegimui naudojamus vaizdo, vaizdo įrašų, garso ir jutiklių duomenų rinkinius.

    Bendra pirmo 2026 metų pusmečio kryptis rodo, kad Europos DI ekosistema vis labiau diferencijuojasi: kapitalas dalijamas tarp fundamentinių tyrimų, infrastruktūros, pramoninių sprendimų ir įmonėms skirtų agentų. Investuotojai vis aiškiau vertina ne vien idėją, bet ir skaičiavimo pajėgumus, duomenų grandinę bei realų pritaikymą, kuris gali greičiau atnešti grąžą.

  • Omaras Sy stojo studentų protestų pusėn Prancūzijoje: valdžios atsaką pavadino apgailėtinu

    Omaras Sy stojo studentų protestų pusėn Prancūzijoje: valdžios atsaką pavadino apgailėtinu

    Prancūzijoje nuo rugsėjo pabaigos augant studentų ir mokytojų protestams, vis daugiau viešų asmenų stoja į demonstrantų pusę. Judėjimą pakurstė skundai dėl darbuotojų trūkumo, prastos mokyklų būklės, netinkamos įrangos ir didėjančio nesaugumo jausmo dėl ateities perspektyvų bei pragyvenimo kainų.

    Protestuotojai teigia, kad ugdymo įstaigoms trūksta bazinių sąlygų ir resursų, o tai tiesiogiai veikia mokymosi kokybę ir galimybių lygybę. Šeštadieniui planuojama didelė mobilizacija, o profsąjungos ir studentų organizacijos prognozuoja, kad į gatves gali išeiti šimtai tūkstančių žmonių.

    Antradienį, kaip skelbė protesto judėjimą koordinuojančios grupės, visoje šalyje demonstravo daugiau nei 480 000 žmonių. Plakatuose buvo kartojamos žinutės apie griūvančias mokyklas ir jaunimo nerimą dėl ateities, o pagrindinis reikalavimas išlieka tas pats: realios investicijos į švietimą ir personalą.

    Nuo protestų pradžios fiksuota ir smurto atvejų: žiniasklaidoje pranešta apie sunkiai sužalotą paauglį, taip pat apie tūkstančius jaunuolių, kurie buvo trumpam sulaikyti. Vyriausybė teigė, kad per susirėmimus sužeista ir švietimo sistemoje dirbančių žmonių, o dėl galimo pareigūnų smurto pradėtos dešimtys tyrimų.

    Viešų asmenų palaikymas stiprėja

    Pastarosiomis savaitėmis studentų reikalavimus viešai rėmė ne vienas žinomas žmogus, tarp jų ir aktorius Vincentas Lindonas, dainininkė Louane, NBA žaidėjas Victoras Wembanyama bei klimato aktyvistė Greta Thunberg. Jų žinutė paprasta: jaunimas prašo ne privilegijų, o elementarių sąlygų mokytis ir lygių galimybių.

    Prie palaikymą išsakančių prisijungė ir aktorius Omaras Sy, išgarsėjęs kino juostoje Neliečiamieji ir „Netflix“ seriale „Lupin“. Interviu radijui France Inter jis kritikavo institucijų reakciją į protestus ir ragino pirmiausia išklausyti jaunus žmones.

    „Tai mūsų vaikai; kalba mūsų šalies ateitis, o valstybė atrodo visiškai pasimetusi“, – sakė Omaras Sy.

    Aktorius pasmerkė protestus lydintį smurtą ir teigė, kad bandymas užgniaužti jaunimo balsą tik dar labiau gilina krizę. Jo vertinimu, suaugusiųjų pareiga yra ne eskaluoti konfliktą, o prisiimti atsakomybę ir sukurti kanalus realiam dialogui.

    Kritika dėl policijos veiksmų

    Protestų suvaldymo metodai sulaukė dėmesio ir už Prancūzijos ribų. Žmogaus teisių organizacijos, įskaitant „Amnesty International“, viešai kritikavo, jų teigimu, neproporcingą jėgos naudojimą, o Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras ragino deeskaluoti įtampą.

    Ši situacija atgaivino platesnę diskusiją apie viešųjų paslaugų finansavimą ir socialinę sanglaudą: švietimo sistema tampa viena ryškiausių sričių, kur susikerta biudžeto apribojimai, regioninė nelygybė ir augantys visuomenės lūkesčiai. Artėjant savaitgalio eitynėms, valdžiai teks ieškoti sprendimų, kurie atrodytų įtikinami ne tik protestuotojams, bet ir visai visuomenei.

  • Nvidia planuoja apie 1,9 mlrd. eurų investicijas Europoje: DI lenktynėms nori daugiau tempo

    JAV lustų gamintoja Nvidia skelbia planus Europoje investuoti apie 1,9 mlrd. eurų ir stiprinti regiono pozicijas sparčiai augančioje dirbtinio intelekto infrastruktūros rinkoje. Apie tai viešai kalbėjo bendrovės vadovas Jensenas Huangas, pabrėžęs, kad Europa neturėtų likti nuošalyje.

    Pasak jo, papildomos investicijos būtų tęsinys jau vykdomų plėtros projektų, o bendras Nvidia pastarojo meto indėlis Europoje siektų apie 7,4 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad žemynas tampa vienu svarbiausių taškų varžantis dėl duomenų centrų ir DI skaičiavimo pajėgumų.

    Europa ir DI infrastruktūros spaudimas

    Europoje DI plėtra vis dažniau susiduria su dviem priešingomis kryptimis: siekiu didinti konkurencingumą ir kartu griežtėjančiomis diskusijomis dėl rizikų. Dėmesio centre atsiduria tiek didelių modelių kontrolė, tiek didelis elektros poreikis ir poveikis aplinkai, kurį kelia energijai imlūs duomenų centrai.

    Šiame kontekste J. Huangas nepritarė raginimams lėtinti DI vystymą, teigdamas, kad spartesnė pažanga gali paskatinti ekonomikos augimą ir kartu būti valdoma saugiai. Jo žinutė aiški: Europa turi didinti tempą, jei nori varžytis su JAV ir Azijos ekosistemomis.

    Parama startuoliams ir atviresni modeliai

    Nvidia taip pat užsiminė apie papildomą finansavimą Prancūzijos startuoliams, tarp jų „Doctolib“, „Genesis AI“, „Pigment“ ir „Entalpic“. Tokie žingsniai signalizuoja, kad bendrovė mato vertę ne tik didžiuosiuose duomenų centruose, bet ir vietinėse programinės įrangos bei DI taikymų komandose.

    Dar viena kryptis, kurią akcentuoja Nvidia, yra atvirojo kodo DI modeliai, galintys būti pigesni ir lankstesni diegti. Tokie modeliai Europai patrauklūs ir dėl praktinių priežasčių: juos lengviau pritaikyti vietos kalboms, specifinėms reguliavimo nuostatoms ir duomenų suvereniteto reikalavimams.

    „Europa turi įsijungti į lenktynes“, – sakė J. Huangas.

    Partnerystės su Europos DI kūrėjais

    Nvidia išlieka svarbiu partneriu Europos DI ekosistemai, ypač toms bendrovėms, kurios kuria atviresnius sprendimus. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra bendradarbiavimas su Prancūzijos DI bendrove „Mistral AI“, kuriai Nvidia tiekia duomenų centrams skirtus spartintuvus ir yra investavusi į jos plėtrą.

    Rinka šiuo metu juda link to, kad skaičiavimo pajėgumai tampa strateginiu ištekliumi, o investicijos į lustus, duomenų centrus ir programinę ekosistemą lemia, kur bus kuriami ir diegiami pažangiausi DI sprendimai. Todėl Nvidia signalai apie milijardines sumas Europoje yra ne vien verslo naujiena, bet ir platesnės technologinės konkurencijos dalis.

  • Po kibernetinės atakos Prancūzijoje pažeidžiami tūkstančiai prekybos centrų šaldytuvų

    Po kibernetinės atakos Prancūzijoje pažeidžiami tūkstančiai prekybos centrų šaldytuvų

    Prancūzijos pareigūnai tiria kibernetinę ataką, per kurią programišiai perėmė prekybos centrų šaldymo įrangos valdymą mažiausiai 350 parduotuvių. Dėl rankiniu būdu pakeistų temperatūrų darbuotojams teko utilizuoti sugedusią mėsą ir šaldytus produktus.

    Nukentėjusių parduotuvių skaičius sudaro tik nedidelę dalį visų Prancūzijos prekybos centrų, tačiau incidentas išryškino platesnę problemą. Saugumo ekspertai perspėja, kad internete vis dar matoma daugybė panašių, nepakankamai apsaugotų įrenginių sąsajų.

    Tyrėjams neįprasta tai, kad kol kas nepaskelbta nei atsakomybės prisiėmimo, nei išpirkos reikalavimo. Tokių požymių nebuvimas kelia klausimų, nes nusikalstamos grupės dažniausiai siekia greitos finansinės naudos arba viešumo.

    Prancūzijos kibernetinio saugumo institucijos nurodė, kad pažeidimai siejami su šaldymo įranga, kurioje naudojama Danijos bendrovės „Danfoss“ programinė įranga, taip pat su „Copeland“ ir „Dixell“ sistemomis. Pasak specialistų, riziką didina tai, kad dalis įrenginių veikia su pasenusia programine įranga arba jau yra pasiekę gamintojo palaikymo pabaigą.

    Žiniasklaidos skelbiama informacija rodo, kad internete buvo aptikta tūkstančiai viešai pasiekiamų „Danfoss“ valdymo sąsajų. Kibernetinio saugumo bendrovės pažymi, kad senesnės programinės įrangos versijos vis dar plačiai naudojamos, o tai didina tikimybę, kad panašūs incidentai gali pasikartoti ir kitose šalyse.

    „Tai yra elementari kibernetinė higiena: jei ją pamiršti, pasekmės gali būti paprastos ir labai praktiškos – nuo sugedusio maisto iki didelių nuostolių“, – sakė saugumo ekspertas Kenas Munro.

    „Copeland“, valdanti „Dixell“, pripažino pažeidžiamumo faktą ir teigė bendradarbiaujanti su klientais, kad sumažintų riziką. „Danfoss“ savo ruožtu pabrėžė, kad dalis paveiktų įrenginių nebegavo saugumo atnaujinimų, o anksčiau identifikuotos spragos buvo ištaisytos vėlesnėse versijose.

    Incidentas Nyderlanduose

    Tuo pat metu Nyderlanduose mažmeninės prekybos grupė Ahold Delhaize pranešė pradėjusi kontroliuojamą sistemų paleidimą iš naujo po atskiro kibernetinio incidento, paveikusio tinklą Albert Heijn. Nyderlandų NCSC teigė šiuo metu nematantis ryšio tarp šio įvykio ir atakos Prancūzijoje.

    Nyderlandų žiniasklaida pranešė, kad atakos metu galėjo būti pasitelkti serveriai keliose šalyse, tačiau specialistai pabrėžia, jog tai nebūtinai rodo realią užpuolikų buvimo vietą. Toks srauto nukreipimas per tarpinę infrastruktūrą yra įprasta praktika siekiant paslėpti pėdsakus.

    Ką parodė atakos

    Abu įvykiai atkreipė dėmesį į tai, kaip stipriai šiuolaikinė maisto tiekimo grandinė priklauso nuo sklandžiai veikiančių IT sistemų ir elektros tinklo. Jei sutrinka sandėlių, logistikos ar parduotuvių sistemos, atsargų papildymas gali sulėtėti, o parduotuvėse greičiau atsiranda trūkumas.

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai pramoniniai ir komerciniai įrenginiai paliekami pasiekiami internetu be tinkamos prieigos kontrolės, atnaujinimų ir stebėsenos. Tokiais atvejais ataka gali virsti ne tik duomenų, bet ir fiziniu incidentu, kai tiesiogiai paveikiamas maisto saugumas ir parduotuvių veikla.