CP v2

Tag: Priedangos

  • Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą Oro pavojus svarbiausia kuo greičiau sumažinti riziką atsidurti atviroje vietoje ir pasiekti priedangą ar saugią patalpą. Tokie pranešimai siunčiami, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas ar grėsmę galintis kelti objektas, todėl delsti ir stebėti situaciją lauke yra pavojinga.

    Jei įspėjimą gavote būdami lauke, pirmas veiksmas yra nedelsiant ieškoti artimiausios priedangos. Ja gali tapti ne tik specialiai pažymėta priedanga, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita tvirtesnė požeminė erdvė, kurioje mažesnė skeveldrų ir smūgio bangos rizika.

    Kol vyksta oro pavojus, venkite be būtino reikalo būti gatvėje ir neplanuokite maršrutų per atviras erdves. Nefilmuokite ir nefotografuokite skrendančių objektų ar sprogimų, nes tai atima laiką ir verčia likti nesaugioje vietoje.

    Jei esate viešajame transporte

    Jei pranešimą gaunate autobuse ar kitame viešajame transporte, vadovaukitės vairuotojo ar transporto darbuotojų nurodymais. Tokiais atvejais vežėjai paprastai turi numatytas instrukcijas, o vairuotojo dėmesio blaškymas gali padidinti riziką visiems keleiviams.

    Transportui sustojus ir išlipus, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos arba požeminės erdvės. Jei priedangos netoliese nematyti, prioritetas yra patekti į pastatą ar saugesnę vietą, o ne judėti atvirais šaligatviais didesnį atstumą.

    Jei esate biure ar pastato viduje

    Jei oro pavojus užklumpa biure, prekybos centre, degalinėje ar kitoje įstaigoje, vykdykite administracijos ar atsakingų darbuotojų nurodymus. Jei aiškių nurodymų nėra, skubėkite į artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar rūsį.

    Jeigu priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės patalpą be langų, esančią cokoliniame aukšte ar vidinėje pastato dalyje. Praktikoje taikoma dviejų sienų taisyklė reiškia, kad nuo lauko jus turėtų skirti bent dvi sienos, o langų zonos laikomos pavojingiausiomis dėl duženų ir skeveldrų.

    Ką reiškia spalvos pranešimuose?

    Perspėjimų logika paremta trimis būsenomis, kurios padeda suprasti situacijos rimtumą ir veiksmų skubumą. Geltona spalva reiškia tikėtiną oro pavojų, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojai raginami išlikti budrūs ir nusimatyti, kur artimiausia saugi vieta.

    Raudona spalva reiškia oro pavojų, kai neatpažintas objektas yra Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju reikia nedelsiant slėptis priedangoje arba, jei jos nėra, saugioje patalpoje, pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis ir sekti oficialiai skelbiamą informaciją.

    Balta spalva reiškia, kad oro pavojaus nėra ir priedangas galima palikti, tačiau rekomenduojama išlikti budriems. Net ir atšaukus perspėjimą verta įvertinti aplinką, nesiartinti prie įtartinų ar nukritusių objektų ir apie juos pranešti numeriu 112.

    „Svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje be langų ir laikytis nurodymų iki pranešimo, kad pavojus atšauktas“, – teigiama oficialiose civilinės saugos rekomendacijose.

    Ryšio priemones naudokite atsakingai: jei reikia susisiekti su artimaisiais, dažniau rinkitės trumpąją žinutę, o ne skambutį, kad ryšio tinklai nebūtų be reikalo apkrauti. Skambinkite tik tada, kai būtina pranešti apie sužeistuosius, reikalingą pagalbą ar pastebėtą tiesioginį pavojų.

  • Kretingos rajone atnaujins dar 8 priedangas: VRM skyrė 200 tūkst. eurų modernizavimui

    Kretingos rajono savivaldybė iš Vidaus reikalų ministerijos gavo 200 tūkst. eurų finansavimą priedangų modernizavimui. Už šias lėšas rajone planuojama atnaujinti dar aštuonias priedangas, didinant jų parengtį gyventojų saugumui užtikrinti.

    Kaip nurodo savivaldybė, finansavimas bus skirtas ne tik elementariems remonto darbams, bet ir priedangų funkcionalumui pagerinti. Numatyta įrengti evakuacinius išėjimus, atnaujinti vėdinimo sistemas, montuoti apsauginius langų skydus ir diegti rezervinio elektros tiekimo sprendimus.

    Taip pat planuojama įrengti gaisro aptikimo sistemas, ryšio sprendimus, įskaitant belaidžio interneto prieigos taškus, ir pritaikyti įėjimus riboto judumo asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai leidžia priedangoms veikti patikimiau įvairių incidentų ar ekstremalių situacijų metu.

    „Šiuo metu Kretingos mieste jau modernizuojamos septynios priedangos, o dabar, gavus finansavimą, bus modernizuotos dar aštuonios. Tai svarbus žingsnis stiprinant rajono pasirengimą galimoms grėsmėms“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

    Pasak savivaldybės, naujai į modernizavimo planą įtrauktos priedangos yra Kretingos muziejuje, Socialinių paslaugų centre, Padvarių socialinės globos namuose, Salantų gimnazijoje, Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centre, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje ir Salantų regioninio parko Lankytojų centre.

    Šis projektas tęsia ankstesnius rajono žingsnius civilinės saugos srityje. Savivaldybė primena, kad priedangų atnaujinimas vykdomas etapais, o lėšos skiriamos siekiant, kad daugiau viešųjų pastatų būtų realiai pritaikyti gyventojų laikinam prieglobsčiui ir infrastruktūra atitiktų šiuolaikinius reikalavimus.

    2025 metais Kretingos rajono savivaldybė taip pat buvo pritraukusi 200 tūkst. eurų priedangoms modernizuoti. Tuomet darbai pradėti Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje, VšĮ Pranciškonų gimnazijoje ir Kretingos rajono kultūros centre esančiose priedangose.

  • ŠMSM primena mokykloms veiksmų planą: kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą ir kada nekviesti tėvų

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ugdymo įstaigose pirmiausia atsako jų vadovai. Tai apima ne tik dokumentus, bet ir realiai veikiančias procedūras, aiškiai paskirstytas atsakomybes bei nuolatinį bendruomenės supažindinimą.

    Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatas, kiekviena įstaiga turi turėti parengtą ir praktikoje pritaikomą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Jame turi būti numatyta, kaip reaguoti į skirtingus scenarijus, įskaitant gyventojų perspėjimo signalus ir pranešimus apie oro pavojų.

    Kas keičiasi gavus oro pavojaus pranešimą?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, ugdymo įstaiga turi veikti pagal savo plane nustatytas procedūras, o sprendimai dėl mokinių saugumo priimami įstaigos viduje. Ministerija akcentuoja, kad svarbiausia yra greitas reagavimas, aiški vidaus komunikacija ir nuoseklus veiksmų koordinavimas.

    Mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas plane. Visi įstaigoje buvę asmenys privalo laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangoje iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.

    Kodėl mokykloms nurodoma nekviesti tėvų?

    Ministerija pabrėžia, kad ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Tokia praktika laikoma rizikinga, nes chaotiškas judėjimas lauke, spūstys prie įėjimų ir bandymai skubiai evakuotis gali padidinti grėsmes.

    Vietoje to įstaigos raginamos užtikrinti aiškią komunikaciją su tėvais ir globėjais: informuoti, kad vaikai yra saugūs, jais pasirūpinta, ir paprašyti nesiimti veiksmų iki atskiro įstaigos ar atsakingų institucijų pranešimo. Aiškus informavimo kanalas sumažina paniką ir padeda išvengti klaidinančios informacijos plitimo.

    Pratybos ir planų atnaujinimas

    ŠMSM ragina ugdymo įstaigas peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, ypač dalį, susijusią su oro pavojaus signalais. Taip pat būtina užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų, kas atsakingas už konkrečius veiksmus.

    Ministerija akcentuoja, kad civilinės saugos mokymai ir praktinės pratybos yra neatskiriama pasirengimo dalis. Jų metu išbandomi realūs veiksmai, tikrinama, ar pasirinktos saugios vietos yra pasiekiamos, ar veikia komunikacijos grandinė, ir ar bendruomenė supranta perspėjimo signalų reikšmę.

    Taip pat primenama savivaldybių atsakomybė organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių ugdymo įstaigų pasirengimą. Savivaldybės turi užtikrinti, kad įstaigos turėtų galiojančius planus, realias sąlygas jiems įgyvendinti ir gautų savalaikę metodinę pagalbą.

  • Civilinė sauga po oro pavojaus signalo: kur rasti priedangų žemėlapius ir ką daryti toliau

    Rytų Lietuvoje keliuose rajonuose paskelbtas oro pavojaus signalas dar kartą priminė, kad civilinė sauga prasideda nuo aiškių žinių: ką reiškia perspėjimo signalai, kur artimiausia priedanga ir kaip pasirengti galimai evakuacijai. Savivaldybės ir nacionalinės institucijos ragina gyventojus informaciją tikrinti oficialiuose šaltiniuose ir turėti iš anksto aptartą šeimos veiksmų planą.

    Telšių rajono savivaldybė informuoja, kad gyventojams parengta vienoje vietoje sutelkta atmintinė apie gyventojų perspėjimą, priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius, evakavimą ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Tokia informacija ypač aktuali, kai signalai pasigirsta netikėtai, o sprendimus tenka priimti per kelias minutes.

    Kur ieškoti patikimos informacijos?

    Gyventojams rekomenduojama remtis savivaldybių civilinės saugos informacija ir nacionaline pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platforma LT72. Šiose vietose paprastai pateikiami priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių sąrašai, žemėlapiai, taip pat paaiškinimai, kaip elgtis išgirdus konkrečius signalus.

    Praktinis patarimas paprastas: dar iki krizinės situacijos verta pasižymėti artimiausias priedangas pagal gyvenamąją vietą, darbą ar vaikų ugdymo įstaigą. Taip pat svarbu su šeima susitarti dėl susitikimo taško ir ryšio būdų, jei mobilusis ryšys būtų sutrikęs.

    Perspėjimai telefone ir signalai

    Ekstremalių situacijų metu informacija gali būti platinama keliais kanalais: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus ir oficialiais institucijų pranešimais. Gyventojams patariama neatidėlioti telefono nustatymų patikros, kad perspėjimo pranešimai būtų gaunami laiku, o svarbi informacija nepasimestų tarp kasdienių pranešimų.

    Išgirdus oro pavojaus ar kitą civilinės saugos signalą, pirmas žingsnis turėtų būti situacijos įvertinimas ir oficialios informacijos patikrinimas. Toliau veiksmai priklauso nuo nurodymų: gali būti rekomenduojama likti patalpose, nedelsiant vykti į priedangą arba pasirengti evakuacijai.

    Ką reiškia pasirengimas 72 valandoms?

    Savivaldybės primena ir apie 72 valandų išvykimo krepšį, kuris padeda išlikti savarankiškiems pirmosiomis paromis, kai pagalba ar paslaugos gali vėluoti. Esmė ne brangūs daiktai, o baziniai poreikiai: vanduo, maistas, vaistai, asmens dokumentai, ryšio priemonės ir higienos reikmenys.

    Ne mažiau svarbu pasirūpinti pažeidžiamais šeimos nariais ir augintiniais: numatyti, kas padės vyresniems žmonėms, kaip bus transportuojami vaikai, ar turite reikalingų receptinių vaistų atsargų. Tokie sprendimai ramina ir leidžia veikti greičiau, kai situacija keičiasi dinamiškai.

    Institucijos pabrėžia, kad pasirengimas nėra panikos skatinimas, o kasdienio saugumo dalis. Kuo daugiau gyventojų iš anksto žino signalų reikšmes, priedangų vietas ir evakuacijos principus, tuo mažesnė tikimybė, kad kritiniu momentu bus priimti skuboti ir nesaugūs sprendimai.

  • Pastebėjote droną šalia namų? Aiškūs žingsniai gyventojams ir kada skambinti 112

    Pastebėjote droną šalia namų? Aiškūs žingsniai gyventojams ir kada skambinti 112

    Pastaraisiais metais dronų skrydžių daugėja: juos naudoja filmavimui, siuntų bandymams, infrastruktūros apžiūrai, o kartais ir neaiškiais tikslais. Pamačius neįprastai besielgiantį ar įtartinos paskirties droną svarbiausia išlikti ramiems ir pirmiausia pasirūpinti savo saugumu.

    Jei dronas skraido žemai, juda chaotiškai, ilgai kabo vienoje vietoje ar artėja prie žmonių, nedelsdami pasitraukite į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų, o slėpdamiesi laikykitės dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridorių.

    Priėję prie nukritusio ar ant žemės pastebėto drono galite rizikuoti, nes įrenginys gali turėti pavojingų detalių, baterijų pažeidimų ar kitų rizikų. Nesiartinkite, nebandykite jo paimti, gaudyti ar sunaikinti, taip pat nelieskite jokių šalia esančių dalių.

    Jeigu įmanoma, stebėkite drono kryptį ir judėjimą iš saugaus atstumo. Turimą informaciją ar vaizdus fiksuokite tik tiek, kiek tai netrukdo pasislėpti, ir jų neviešinkite, nes tokia medžiaga gali paskatinti klaidinančią informaciją ar padėti piktavaliams.

    Apie įtartiną situaciją praneškite telefonu 112, nurodykite vietą, laiką, drono kryptį, skrydžio aukštį ir tai, ar jis kelia tiesioginę grėsmę žmonėms. Taip pat vykdykite atsakingų institucijų nurodymus ir sekite oficialius pranešimus, o šalia esantiems vaikams, senjorams ir gyvūnams padėkite kuo greičiau pasiekti saugią vietą.

    Jei esate automobilyje, sustokite saugioje vietoje, kur yra priedanga iš viršaus, pavyzdžiui, po tiltu ar stogu, ir likite transporto priemonėje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte galimų skeveldrų ar smūgio bangos riziką, o ilgesnei situacijai verta turėti paruoštą skubios pagalbos rinkinį su vandeniu, dokumentais ir pirmosios pagalbos priemonėmis.

  • Pastebėtas dronas ar gautas oro pavojaus signalas: LT72 primena, ką daryti per pirmas minutes

    Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema LT72 atnaujino rekomendacijas, kaip elgtis keliuose dažniausiuose rizikos scenarijuose: pastebėjus droną, gavus pranešimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą. Specialistai pabrėžia, kad pirmos minutės svarbiausios ne herojiškiems veiksmams, o ramiai savisaugai ir aiškiam ryšiui su tarnybomis.

    Pastebėjus droną ar kitą neįprastą objektą danguje, rekomenduojama nedelsiant pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Reikėtų laikytis toliau nuo langų, balkonų ir atvirų erdvių, nes net ir nedidelis sprogimas ar nuolaužos gali sukelti pavojų šalia esantiems žmonėms.

    LT72 nurodo nesiartinti prie nukritusio drono ar jo detalių, jų neliesti ir nebandyti pernešti. Apie situaciją svarbu pranešti skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112, nurodant vietą ir tai, ką tiksliai matėte.

    Taip pat raginama nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, ypač jei matyti tiksli vieta ar judėjimo kryptis. Tokie įrašai gali klaidinti, kelti paniką ar net padėti piktavaliams įvertinti situaciją realiu laiku.

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu, pirmiausia rekomenduojama sekti oficialius pranešimus ir kuo greičiau slėptis. Saugiausia vieta yra priedanga, rūsys arba patalpa be langų, o jei tokios nėra, verta rinktis kuo labiau nuo išorės atitvertą erdvę.

    Kol galioja oro pavojaus signalas, be būtinybės nereikėtų eiti į lauką, o ryšio linijų svarbu neapkrauti skambučiais. Vietoj to patariama trumpais pranešimais informuoti artimuosius, kad esate saugūs, ir toliau laukti oficialių nurodymų.

    Radus įtartiną daiktą, LT72 principas paprastas: nelieskite, atsitraukite ir perspėkite kitus. Rekomenduojama pasitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, kad netyčia nepriartėtumėte prie galimai pavojingos zonos, ir iškart pranešti numeriu 112.

    Kol atvyksta pareigūnai, patariama neleisti žmonėms artintis prie radinio, tačiau patiems nebandyti jo „saugoti“ iš arti. Svarbiausia išlaikyti saugų atstumą ir aiškiai perduoti informaciją tarnyboms.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga šalia namų, darbovietės ar ugdymo įstaigos. LT72 primena, kad pasirengimas iš anksto sumažina sumaištį kritiniu momentu, kai sprendimus tenka priimti greitai.

    Be to, naudinga telefone turėti įdiegtą LT72 programėlę, kurioje pateikiami veiksmai skirtingų grėsmių atvejais ir aktualūs patarimai. Tokia informacija gali būti ypač svarbi, kai situacija keičiasi greitai, o patikimi nurodymai padeda išvengti klaidų.

  • Dronas, oro pavojus, įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir aplinkinius

    Dronas, oro pavojus, įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir aplinkinius

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja incidentų, kai gyventojai pastebi neaiškius objektus danguje, sulaukia perspėjimų telefonu ar aptinka įtartinus daiktus viešose vietose. Tokiose situacijose svarbiausia išlikti ramiems, greitai sumažinti riziką sau ir aplinkiniams bei vadovautis oficialiais nurodymais.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausios klaidos dažniausiai kyla iš smalsumo ir skubėjimo: žmonės priartėja prie galimai pavojingo objekto, filmuoja ir skelbia vaizdus socialiniuose tinkluose arba ignoruoja įspėjimus. Tuo metu saugiausias pasirinkimas yra atsitraukti, susirasti priedangą ir informaciją perduoti atsakingoms tarnyboms.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius įtartinai besielgiantį droną, pirmiausia verta pasitraukti iš atvirų erdvių ir eiti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Ypač svarbu neiti prie langų, nelikti balkonuose ir vengti vietų, kur virš galvos nėra jokios dangos.

    Jei dronas skrenda lauke, patariama laikytis vadinamosios dviejų sienų taisyklės: slėptis patalpoje, kuri nėra su langais į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidinėje laiptinės dalyje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte sužeidimų riziką nuo galimų skeveldrų ar smūgio bangos.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nebandykite jo liesti, perkelti, ar juo labiau ardyti. Net ir vizualiai „nekaltas“ objektas gali kelti pavojų, todėl saugiausia yra atsitraukti ir apie situaciją pranešti numeriu 112.

    Jei turite galimybę, užfiksuokite kryptį, laiką ir vietą, bet neskelbkite vaizdo įrašų ar nuotraukų viešai. Tokia informacija socialiniuose tinkluose gali pakenkti saugumui, todėl ją geriausia perduoti tik tarnyboms.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, būtina sekti oficialius pranešimus per radiją, televiziją ir patikimus institucijų kanalus. Signalai ir pranešimai skirti tam, kad žmonės kuo greičiau persikeltų į saugesnę vietą ir sumažintų buvimą atvirose teritorijose.

    Jei pavojus užklumpa lauke, pirmas tikslas yra kuo greičiau rasti priedangą: požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą vietą, kuri suteikia apsaugą nuo galimų smūgių ir skeveldrų. Jei tokios vietos greitai pasiekti nepavyksta, verta rinktis artimiausią tvirtesnę pastato dalį be langų.

    Jeigu liekate namuose, patariama užtraukti užuolaidas, išjungti ryškų apšvietimą, būti patalpoje be langų arba rūsyje ir į vidų įleisti augintinius. Skambučius artimiesiems reikėtų riboti, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos, o svarbiausią informaciją perduoti trumpomis žinutėmis, jei tinklas leidžia.

    Jei gautumėte nurodymą evakuotis, prieš išeinant būtina užsukti vandens ir dujų sklendes, išjungti elektrą, uždaryti langus ir užrakinti duris. Su savimi verta pasiimti dokumentus, būtiniausius vaistus, geriamojo vandens ir nedidelį kiekį negendančio maisto.

    Radote įtartiną daiktą: kaip elgtis?

    Radus įtartiną daiktą, pagrindinė taisyklė yra paprasta: neliesti, nejudinti ir nebandyti „patikrinti“, kas tai yra. Net nedidelis judesys gali sukelti pavojų, todėl saugiausia yra kuo greičiau pasišalinti tuo pačiu keliu ir perspėti kitus laikytis atstumo.

    Patariama atsitraukti kuo toliau ir, jei įmanoma, prisidengti patvaria konstrukcija arba pastatu, vengiant vietų po langais. Langų duženos sprogimo atveju yra viena dažniausių sužeidimų priežasčių, todėl atvira erdvė šalia stiklo fasadų nėra saugi.

    Apie radinį nedelsiant praneškite policijai arba numeriu 112 ir aiškiai nurodykite vietą. Nereikia bijoti, kad „sukelsite nepagrįstą aliarmą“: gyventojai neprivalo tiksliai nustatyti daikto pobūdžio, o patikra yra geriau nei pavėluotas reagavimas.

    Kol atvyks pareigūnai, jei tai įmanoma saugiai, padėkite kitiems žmonėms neįeiti į pavojingą zoną ir pasitraukti į šalį. Svarbu ir tai, kad liktumėte netoliese saugiu atstumu, jog galėtumėte tiksliai parodyti, kur objektas buvo pastebėtas.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo aiškių veiksmų plano: žinojimo, kur yra artimiausia priedanga, kaip gauti oficialią informaciją ir ką daryti, kad nepakenktumėte nei sau, nei tarnybų darbui. Kuo ramiau ir tiksliau reaguojama, tuo mažesnė tikimybė, kad incidentas virs nelaime.

  • Oro pavojus ir dronų grėsmė: Panevėžys primena, kur slėptis ir kaip elgtis gavus perspėjimą

    Panevėžio miesto savivaldybė, reaguodama į viešojoje erdvėje aptariamas rizikas dėl įvykių Lietuvos oro erdvėje ir bepiločių orlaivių, ragina gyventojus išlikti budrius. Akcentuojama, kad tai prevencinis priminimas, o ne pranešimas apie konkrečią grėsmę miestui.

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta daug skirtingos informacijos, todėl gyventojai raginami remtis tik oficialiais institucijų pranešimais. Savivaldybė pabrėžia, kad nepatikrintų žinučių dalijimasis gali kelti papildomą įtampą ir trukdyti tarnybų darbui.

    Kas svarbiausia išgirdus sirenas?

    Išgirdus civilinės saugos sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, pirmiausia rekomenduojama išlikti ramiems ir kuo greičiau susirasti patikimą informaciją. Tam tinka radijas, televizija ir oficialūs valstybės institucijų kanalai.

    Jeigu yra galimybė, patariama vykti į artimiausią priedangą. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, saugiausia likti pastato viduje, rinktis patalpą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų.

    Tinkamiausios vietos yra rūsiai, pusrūsiai ar vidinės patalpos be langų. Primename, kad sprogimo bangos metu vienas didžiausių pavojų yra stiklo šukės, todėl verta pasitraukti nuo langų ir, jei įmanoma, užtraukti užuolaidas ar nuleisti žaliuzes.

    Jei pavojus užklupo lauke

    Jeigu perspėjimas užklumpa lauke, rekomenduojama kuo greičiau rasti artimiausią pastatą ar priedangą ir vengti atvirų vietų. Taip pat patariama nesibūriuoti, nes minios gali apsunkinti evakuaciją ir trukdyti specialiosioms tarnyboms.

    Vairuojant svarbu sustoti saugioje vietoje ir netrukdyti operatyviosioms tarnyboms. Jei įmanoma, palikus automobilį reikėtų pasitraukti į saugų pastatą ir sekti oficialią informaciją.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartiną ar neaiškios paskirties droną, savivaldybė ragina nedelsti ir eiti į pastato vidų arba priedangą. Rekomenduojama vengti langų, balkonų ir laikytis dviejų sienų taisyklės, kai slepiamasi vidinėje patalpoje, neturinčioje tiesioginio išėjimo į lauką.

    Prie drono artintis nereikėtų ir juo labiau nebandyti jo gaudyti ar kitaip paveikti. Jei situacija leidžia, saugiu atstumu galima įsidėmėti jo judėjimo kryptį ir apie tai pranešti telefonu 112.

    Taip pat rekomenduojama neviešinti jautrios informacijos ar vaizdo medžiagos realiu laiku socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali klaidinti žmones, kelti paniką ir suteikti nereikalingų detalių tiems, kam jos neturėtų būti prieinamos.

    Ypatingą dėmesį patariama skirti vaikų, senjorų ir augintinių saugumui, o namuose turėti būtiniausių daiktų rinkinį. Į jį gali įeiti vanduo, medikamentai, dokumentų kopijos, įkrautas telefonas ir kitos ryšio priemonės.

    Radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį, jo liesti negalima. Reikia atsitraukti, perspėti aplinkinius ir nedelsiant pranešti telefonu 112.

    Daugiau praktinių patarimų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms teikiama LT72 informacijos kanaluose ir mobiliojoje programėlėje LT72. Konsultacijas civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais taip pat teikia visą parą veikianti konsultavimo linija 1856.

  • Kaip elgtis pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus perspėjimą: svarbiausi veiksmai ir klaidos

    Kaip elgtis pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus perspėjimą: svarbiausi veiksmai ir klaidos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų ar priedangą. Atvirose erdvėse rizika didesnė, todėl venkite balkonų, langų ir vietų, kur esate matomi iš viršaus.

    Slėpkitės laikantis dviejų sienų taisyklės: jei dronas yra lauke, saugiausia būti patalpoje, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidinėje patalpoje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte skeveldrų ar smūgio bangos poveikį, jei netoliese įvyktų sprogimas.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nebandykite jo liesti, ardyti, perkelti ar „neutralizuoti“ patys. Net jei jis atrodo neaktyvus, jis gali būti pavojingas, o bet koks kontaktas gali sukelti papildomą riziką jums ir aplinkiniams.

    Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite drono kryptį, aukštį, judėjimo pobūdį ir laiką, kada jį matėte. Apie situaciją praneškite telefonu 112, o surinktą vaizdinę medžiagą ar detales perduokite atsakingoms tarnyboms, tačiau neviešinkite socialiniuose tinkluose.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą: ką daryti?

    Išgirdus sirenas ar gavus oro pavojaus pranešimą telefone, pirmiausia vadovaukitės oficialia informacija ir nurodymais. Sekite pranešimus per radiją, televiziją ir patikimus valstybinių institucijų kanalus, nes situacija gali greitai keistis.

    Jei esate lauke, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos: požeminės perėjos, tunelio, rūsio ar kitos tvirtos patalpos. Jei iki priedangos nespėjate per kelias minutes, rinkitės artimiausią saugiausią vietą pastate, geriausia be langų ir su tvirtomis sienomis.

    Jei liekate namuose, užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas ir pasitraukite nuo langų. Praktikoje saugiausios vietos dažniausiai yra koridorius, vonios kambarys ar kita vidinė patalpa be langų, o jei yra galimybė, rūsio patalpa ar specialiai pritaikyta priedanga.

    Su savimi verta turėti būtiniausius daiktus: dokumentus, telefoną, įkroviklį, vandenį, ne greitai gendančio maisto, pirmosios pagalbos priemones ir būtinus vaistus. Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus bei užrakinkite duris.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rasdami įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite patikrinti, kas tai yra. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti ir laikytis kuo didesnio atstumo, o priedangai rinktis tvirtas konstrukcijas, vengiant vietų po langais.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą bei matomus požymius. Kol atvyks tarnybos, jei įmanoma, perspėkite aplinkinius neiti į tą zoną, tačiau patys nekelkite papildomos rizikos ir nesibūriuokite įvykio vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad pranešti verta net tada, kai nesate tikri, ar daiktas pavojingas. Gyventojai neprivalo nustatyti, ar tai sprogmuo, o atsakingų tarnybų patikra yra saugesnis kelias nei bandymas situaciją aiškintis patiems.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo paprastų įpročių: žinoti artimiausią priedangą, turėti susitarimą su šeima dėl ryšio ir susitikimo vietos, bei būti pasiruošus kelioms valandoms ar parai be įprastų paslaugų. Tokie veiksmai mažina chaosą ir padeda greičiau priimti teisingus sprendimus.

  • Lietuvos kariuomenė paskelbė oro pavojų: raginama nedelsti ir vykti į priedangas

    Lietuvos kariuomenė paskelbė oro pavojų: raginama nedelsti ir vykti į priedangas

    Lietuvos kariuomenė pranešė apie paskelbtą oro pavojų ir paragino gyventojus nedelsiant vykti į priedangas arba kitas saugias vietas. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu pasirūpinti artimaisiais ir laukti tolesnių oficialių rekomendacijų.

    Gyventojams primenama išlikti budriems ir sekti patikimus informacijos kanalus, nes situacija gali kisti. Apie pavojaus pabaigą, kaip nurodoma pranešime, bus informuota atskiru pranešimu.

    Ką reiškia oro pavojus?

    Oro pavojaus signalas paprastai reiškia, kad dėl galimos grėsmės iš oro rekomenduojama kuo greičiau pasitraukti iš atvirų vietų ir pasirinkti apsaugą suteikiančias patalpas. Prioritetas teikiamas priedangoms, požeminėms patalpoms ar kitoms vietoms, kurios gali sumažinti riziką.

    Tokiais atvejais institucijos paprastai ragina nevykti į lauką be būtinos priežasties, iš anksto įvertinti artimiausias priedangas ir išlaikyti ryšį su šeimos nariais. Svarbu vadovautis tik oficialiai skelbiama informacija, kad būtų išvengta klaidinančių pranešimų.

    Kur ieškoti priedangų informacijos?

    Savivaldybės paprastai skelbia priedangų sąrašus ir jų adresus, o gyventojams rekomenduojama iš anksto žinoti artimiausią vietą pagal gyvenamąją ar darbo teritoriją. Jei esate viešoje vietoje, saugiausio maršruto ir priedangos pasirinkimui svarbu atsižvelgti į situaciją bei institucijų nurodymus.

    Gyventojai raginami laukti atnaujinimų ir į pavojaus pabaigą reaguoti tik gavus atskirą oficialų pranešimą. Kol kas rekomenduojama išlikti priedangose ar saugiose vietose ir sekti naujausią informaciją.

    „Oro pavojus. Nedelsdami skubėkite į priedangą ar saugią vietą, pasirūpinkite artimaisiais, laukite tolesnių rekomendacijų“, – sakė Lietuvos kariuomenė.