CP v2

Tag: Priedangos

  • Druskininkuose modernizuos dar 5 priedangas: darbai startuos mokyklose ir „Druskininkų vandenyse“

    Druskininkuose modernizuos dar 5 priedangas: darbai startuos mokyklose ir „Druskininkų vandenyse“

    Druskininkų savivaldybė pranešė gavusi finansavimą dar penkių priedangų atnaujinimui ir taip tęsianti civilinės saugos infrastruktūros stiprinimą. Pasirašius finansavimo sutartį, artimiausiu metu darbai turėtų prasidėti Druskininkuose ir Leipalingyje.

    Numatoma modernizuoti priedangas „Atgimimo“ mokykloje, lopšelyje-darželyje „Bitutė“, įmonėje „Druskininkų vandenys“, taip pat Leipalingio progimnazijoje ir Leipalingio seniūnijoje. Savivaldybės teigimu, tikslas yra užtikrinti, kad priedangos būtų funkcionalios, saugios ir pritaikytos skirtingų poreikių gyventojams.

    „Nuosekliai investuojame į gyventojų saugumą ir stipriname savivaldybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gavę finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui, galėsime reikšmingai išplėsti atnaujintų ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių priedangų tinklą visoje savivaldybėje“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė nurodo, kad tai yra antrasis priedangų infrastruktūros stiprinimo etapas. Pirmojo etapo metu atnaujinimo darbai jau vyksta penkiose priedangose Druskininkuose ir Viečiūnuose: „Ryto“ gimnazijoje, Švietimo centre, Sporto centre, Viečiūnų bendruomenės centre ir Viečiūnų ambulatorijoje.

    Modernizavimo metu priedangose planuojama įrengti arba atnaujinti vėdinimo sistemas, numatyti elektros generatorius, evakuacinį apšvietimą, papildomus evakuacinius išėjimus ir kitas saugumą didinančias priemones. Taip pat akcentuojama, kad dalis priedangų bus pritaikomos riboto judumo asmenims.

    Kaip pažymi savivaldybė, Druskininkų savivaldybėje šiuo metu yra 34 priedangos, todėl modernizavimo darbai vertinami kaip nuoseklus tinklo atnaujinimas, didinantis realų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama priedangų inventorizacijai, jų prieinamumui ir inžinerinių sprendimų atnaujinimui, kad jos atitiktų praktinius gyventojų saugumo poreikius.

  • VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    Gegužės 25 dieną Anykščių rajono savivaldybėje lankėsi vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič ir jo patarėjas Andrejus Junda. Darbinio vizito metu su savivaldybės vadovais ir Utenos apskrities statutinių tarnybų atstovais aptarti civilinės bei viešosios saugos klausimai, gynybinis pasirengimas grėsmėms ir regiono poreikiai.

    Susitikime taip pat nagrinėta Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų eiga ir praktiniai iššūkiai, kylantys įgyvendinant Vietos savivaldos bei Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimus. Akcentuota, kad saugumo stiprinimas regione neatsiejamas nuo aiškių procedūrų, žmonių ir infrastruktūros.

    Civilinė sauga ir priedangos

    Didžiausias dėmesys skirtas civilinės saugos parengčiai ir savivaldybių atsakomybei. Pasak ministro, neseniai vykę gyventojų įspėjimo bandymai ir praktinis algoritmų patikrinimas parodė, kur reikia tikslinti vaidmenų pasidalijimą, informavimo grandines ir techninius valdymo procesus.

    Ministras nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavestos užduotys koreguoti reagavimo algoritmus, kad skirtingose situacijose sprendimai būtų priimami greičiau ir vienodais principais. Savivaldybei aktualu, kad veiksmai būtų aiškūs nuo pirmo signalo iki gyventojų nukreipimo į saugias vietas.

    Diskutuojant apie priedangų tinklą, aptartas jų prieinamumas visą parą ir parengties palaikymo kaštai. Anykščių savivaldybė pabrėžė, kad nuolatinis priedangų paruošimas reikalauja tikslinio valstybės finansavimo, o ministras informavo, jog savivaldybėms bus pateiktas vieningas techninių specifikacijų pavyzdys.

    Taip pat keltas klausimas dėl Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimų terminų ekstremalių situacijų planavime. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste planų rengimo tempas turi būti spartesnis, ypač kalbant apie gyventojų aprūpinimą ir logistiką.

    Dronai, oro pavojus ir mokyklos

    Vienas aštresnių susitikimo klausimų buvo reagavimas į bepiločių orlaivių grėsmes ir galimi veiksmų scenarijai savivaldybių teritorijose. Ministras aiškino, kad operatyviam reagavimui pirmiausia būtinas realus grėsmės fiksavimas, o sprendimas neutralizuoti droną priklauso ir nuo vietos, kurioje tai būtų daroma.

    Ministro teigimu, ne visada saugu numušti droną virš gyvenamųjų teritorijų, nes krentančios nuolaužos gali kelti tiesioginį pavojų žmonėms ir turtui. Dėl to dalis tankiai apgyvendintų zonų tampa probleminės, kai reikia rinktis tarp momentinio veiksmo ir galimų šalutinių pasekmių.

    Aptarta ir civilinės saugos parengtis švietimo sistemoje, įskaitant situacijas egzaminų metu. Vidaus reikalų ministerijos atstovai nurodė, kad kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija derinami scenarijai, kaip elgtis paskelbus oro pavojų per brandos egzaminus.

    Policija, ugniagesiai ir valstybės tarnyba

    Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Renatas Vitkauskas pristatė situaciją regione ir įvardijo pagrindinius iššūkius Anykščių rajone. Tarp jų minėtas pareigūnų trūkumas, nusidėvėjęs transportas ir poreikis atnaujinti kriminalinės žvalgybos techniką.

    Ministras pažymėjo, kad vidaus tarnybos sistemoje atlikti teisiniai pakeitimai ir didintas finansavimas, o pareigūnų pritraukimui būtinas nuoseklus darbas su jaunimu ir švietimo įstaigomis. Susitikime sutarta, kad regionuose svarbu ne tik didinti pajėgumus, bet ir užtikrinti realias darbo sąlygas.

    Kalbant apie priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pertvarką, savivaldybė išsakė susirūpinimą dėl planų mažinti vieną ugniagesių komandą. Nors reformos tikslas – didesnis budinčių pareigūnų skaičius ir operatyvumas, vietos vadovams svarbu, kad sprendimai nesusilpnintų pagalbos pasiekiamumo nutolusiose vietovėse.

    Susitikime buvo paminėtas ir Viešintų ugniagesių indėlis gesinant Kupiškio rajono durpyno gaisrą. Akcentuota, kad net ir senesnė, bet didelio pravažumo technika tam tikromis sąlygomis tampa kritiškai svarbi, kai modernesnės priemonės negali pasiekti gaisravietės.

    Reikšminga dalis skirta valstybės tarnybos reformos praktikai ir atlygio klausimams. Ministras pabrėžė, kad darbo užmokesčio suvienodinimas valstybės tarnyboje nėra nei realistiškas, nei teisiškai pagrįstas, nes skiriasi pareigybių atsakomybės, kompetencijos ir darbų apimtys.

    Diskusijose paliesta ir idėja savivaldybėse steigti specializuotus viešojo saugumo skyrius, perimančius dalį kontrolės funkcijų. Anykščių meras tokią kryptį vertino kritiškai.

    „Savivalda neturi būti baudžiamasis padalinys“, – sakė Anykščių rajono meras.

    Susitikimo pabaigoje aptarti Vidaus reikalų ministerijos kuruojami Europos Sąjungos finansuojami projektai ir jų išlaidų tinkamumo klausimai. Savivaldybė pabrėžė, kad aiškūs reikalavimai ir operatyvūs sprendimai padėtų lėšas panaudoti laiku ir taip, kad jos realiai didintų žmonių saugumą bei gerintų viešąją infrastruktūrą.

  • LT72 programėlė telefone: oficialūs perspėjimai, priedangų žemėlapis ir veiksmai ekstremalioje situacijoje

    Ekstremalios situacijos metu svarbiausia greitai gauti patikimą informaciją ir aiškias instrukcijas, ką daryti pirmiausia. Tam sukurta LT72 – oficiali pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms programėlė, skirta gyventojams vienoje vietoje pateikti civilinės saugos rekomendacijas ir aktualius pranešimus.

    Programėlėje pateikiami perspėjimai ir praktiniai veiksmai įvairiais atvejais, pavyzdžiui, kilus stichijai, dideliam gaisrui, pavojingam incidentui ar sutrikus svarbioms paslaugoms. Čia taip pat primenama, kaip pasiruošti iš anksto: ką turėti namuose, ką įsidėti į išvykimo krepšį ir kaip susitarti dėl šeimos ryšio plano.

    Kas svarbiausia LT72 viduje

    LT72 leidžia greitai rasti artimiausias priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius ir gyventojų evakuacijos punktus. Žemėlapio informacija padeda orientuotis, kur būtų saugiausia vykti konkrečioje vietovėje, o rekomendacijos paaiškina, kaip elgtis iki atvykstant tarnyboms.

    Programėlė naudinga ir kasdieniam pasirengimui, nes pateikia aiškius, trumpus veiksmų scenarijus, kuriuos lengva prisiminti streso metu. Specialistai nuolat pabrėžia, kad išankstinis pasirengimas ir patikimų kanalų pasirinkimas sumažina klaidų riziką, kai sprendimus tenka priimti per kelias minutes.

    Kodėl verta įsidiegti iš anksto

    Perspėjimai ir nurodymai daugiausia vertės suteikia tada, kai programėlė jau būna telefone ir sukonfigūruota iš anksto. Rekomenduojama iš karto patikrinti, ar įjungti pranešimai, ir peržiūrėti svarbiausius skyrius, kad kritiniu momentu nereikėtų visko ieškoti nuo nulio.

    LT72 yra nemokama ir skirta plačiam naudojimui, todėl ją verta įsidiegti ne tik sau, bet ir artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kuo daugiau gyventojų naudojasi vieningu oficialios informacijos šaltiniu, tuo lengviau užtikrinti aiškų veiksmų koordinavimą ekstremalių įvykių metu.

  • Kur rasti savivaldybės priedangas: interaktyvus žemėlapis ir ką daryti išgirdus oro pavojaus signalą

    Kur rasti savivaldybės priedangas: interaktyvus žemėlapis ir ką daryti išgirdus oro pavojaus signalą

    priedangaGavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbu nedelsiant ieškoti saugios vietos.
     
    Primename, kad mūsų savivaldybėje esančias priedangas galite rasti interaktyviame žemėlapyje: https://www.google.com/maps/d/u/0/edit…
     
    Priedangų sąrašas:

  • Oro pavojaus signalas: aiški atmintinė, kur slėptis, ką pasiimti ir kada saugu grįžti

    Oro pavojaus signalas: aiški atmintinė, kur slėptis, ką pasiimti ir kada saugu grįžti

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra parengė atmintinę lengvai suprantama kalba, skirtą veiksmams oro pavojaus atveju. Ji parengta įgyvendinant projektą „Institucinės globos pertvarka“, o rengiant turinį dalyvavo ir komandos nariai su intelekto negalia.

    Atmintinėje aiškiai paaiškinama, ką daryti išgirdus oro pavojaus signalą, kur ieškoti priedangos ir kaip suprasti, kad pavojus pasibaigė. Tokia informacija ypač svarbi, kai sprendimus reikia priimti greitai, o instrukcijos turi būti suprantamos iš karto.

    Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl to, kur slėptis, jei namuose nėra specialiai įrengtos slėptuvės. Rekomenduojama rinktis artimiausią priedangą arba tvirtą pastato dalį toliau nuo langų, o jei yra galimybė, nusileisti į žemesnius aukštus ar rūsį.

    Atmintinė taip pat primena, kad svarbu sekti oficialius pranešimus ir negrįžti į įprastas veiklas vien todėl, kad lauke nurimo garsai. Saugiausia vadovautis perspėjimo sistemų ir institucijų informacija, o pasibaigus pavojui įsitikinti, kad aplinka saugi.

    Agentūros parengta atmintinė skirta kuo platesnei auditorijai, tačiau ypač naudinga žmonėms, kuriems sudėtinga suprasti sudėtingus, ilgesnius nurodymus. Tokie lengvai suprantami paaiškinimai vis dažniau taikomi viešajame sektoriuje, siekiant, kad civilinės saugos informacija pasiektų kiekvieną.

  • Telšių rajonas ruošiasi oro pavojui: peržiūrės priedangas, sirenas ir mokyklų veiksmų planus

    Rytų Lietuvoje šią savaitę kelis kartus paskelbti oro pavojaus signalai priminė, kad ekstremalios situacijos metu lemia ne vien perspėjimas, bet ir aiškus gyventojų veiksmų planas. Telšių rajono savivaldybė teigia stiprinanti pasirengimą galimoms grėsmėms ir peržiūrinti, ar rajonas galėtų sklandžiai reaguoti, jei panašūs signalai pasiektų ir Žemaitiją.

    Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos konferencijoje, kurioje aptartas pasirengimas mobilizacijai, o vėliau sukvietė atsakingas institucijas į pasitarimą savivaldybėje. Susitikime siekta įvertinti esamą situaciją, patikrinti veiksmų algoritmus ir susitarti, ką būtina sustiprinti artimiausiu metu.

    Priedangos: svarbi ne tik vieta

    Pasitarime pristatyta informacija apie mieste įrengtas priedangas ir jų poreikio vertinimą. Savivaldybė akcentuoja, kad realus žmonių pasiskirstymas krizės metu gali skirtis nuo deklaruojamo: dalis gyventojų gali būti išvykę, darbe kitose vietovėse arba rinktis slėptis namų rūsiuose ir pastatų vidinėse patalpose.

    Vis dėlto vien priedangų sąrašo neužtenka, jei pavojui kilus jos nėra laiku pasiekiamos arba neatsidaro. Meras pavedė dar kartą peržiūrėti priedangų būklę, jų pasiekiamumą, atidarymo tvarką, atsakingų asmenų kontaktus ir praktinį pasirengimą veikti gavus perspėjimą.

    „Tokiose situacijose negali būti nei delsimo, nei nežinojimo. Kiekviena atsakinga grandis turi žinoti savo veiksmus, o gyventojai – kur ieškoti informacijos ir kur slėptis“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Atskiras dėmesys skirtas daugiabučių namų rūsiams, kurių atidarymą ir naudojimą pavojaus atveju sprendžia namų administratoriai, bendrijos arba savininkai. Savivaldybė primena, kad jei oficiali priedanga nėra šalia, saugesnės alternatyvos yra rūsiai, vidinės patalpos be langų ir kitos nuo išorės poveikio labiau apsaugotos vietos.

    Sirenų sistema ir pranešimai į telefonus

    Gyventojai apie pavojų būtų perspėjami per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, siunčiant pranešimus į mobiliuosius telefonus ir įjungiant sirenas. Savivaldybės pateiktais duomenimis, rajone esančios sirenos yra patikrintos ir veikiančios, tačiau šiuo metu jos valdomos decentralizuotai, todėl jas reikia įjungti atskirai.

    Meras pasiūlė įvertinti galimybę sirenų sistemą centralizuoti, kad pavojaus atveju jos būtų aktyvuojamos greičiau ir paprasčiau. Tokia kryptis atitinka ir bendrą savivaldybių praktiką, kai siekiama mažinti sprendimų grandinę bei priklausomybę nuo rankinio įjungimo.

    Mokyklos, informacija ir gyventojų pasirengimas

    Pasitarime aptartas ir ugdymo įstaigų pasirengimas: akcentuota, kad taisyklės turi būti aiškios ne tik dokumentuose, bet ir praktiškai suprantamos darbuotojams, mokiniams bei tėvams. Meras pasiūlė kitą savaitę sukviesti ugdymo įstaigų vadovus atskiram susitikimui, kuriame būtų įvertinta, ar veiksmų planai pakankamai konkretūs.

    Savivaldybė ragina gyventojus iš anksto pasirūpinti patikimais informacijos šaltiniais ir krizės metu vadovautis tik oficialiais pranešimais. Taip pat pabrėžiama būtinybė neplatinti nepatikrintos informacijos ir iš anksto žinoti artimiausią slėptuvę ar kitą saugią vietą.

    Telšių rajono savivaldybė praneša, kad atnaujins komunikaciją apie pasirengimą galimiems pavojams ir dažniau teiks praktinę informaciją gyventojams. Pasak savivaldybės, pasirengimas prasideda dar iki pavojaus signalo, todėl svarbiausia yra iš anksto suderinti atsakomybes, patikrinti priemones ir užtikrinti aiškią informavimo tvarką.

  • Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms: ką būtina turėti namuose ir kur ieškoti artimiausios priedangos

    Augant saugumo rizikoms regione, vis daugiau gyventojų ieško aiškių atsakymų, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne panika, o konkretus planas: kur susitikti su artimaisiais, kaip susisiekti ir ką turėti namuose pirmosioms paroms.

    Rekomenduojama iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų: kas pasiima vaikus, kur susitinkama nutrūkus ryšiui ir kokiu maršrutu judama iki saugesnės vietos. Taip pat verta turėti užrašytus svarbiausius telefono numerius, nes kritiniais atvejais mobilusis ryšys ar internetas gali sutrikti.

    Kas turėtų būti namuose?

    Pasirengimo pagrindas yra atsargos kelioms paroms, kad prireikus būtų galima išbūti namuose ar greitai išvykti. Praktikoje tai reiškia geriamąjį vandenį, ilgiau negendantį maistą, pirmosios pagalbos priemones ir būtiniausius vaistus, ypač jei šeimoje yra lėtinių ligų.

    Ne mažiau svarbūs daiktai, kurie padeda veikti dingus elektrai ar ryšiui: prožektorius, baterijos, įkrauta išorinė baterija telefonui, radijas, grynieji pinigai, asmens dokumentų kopijos. Jei šeimoje yra kūdikių ar augintinių, atsargos turi būti pritaikytos ir jų poreikiams.

    Kur pasislėpti ir ką daryti oro pavojaus metu?

    Prieš krizei prasidedant verta iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausios priedangos ar kolektyvinės apsaugos statiniai, ir įvertinti, kiek laiko užtruktų iki jų nueiti. Gyventojams rekomenduojama pasirinkti kelias alternatyvas, nes vienas maršrutas gali būti neprieinamas.

    Oro pavojaus atveju svarbiausia kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą ir laikytis oficialių institucijų nurodymų. Jei esate viduje, prioritetas teikiamas patalpoms be langų, o atsidūrus lauke reikia nedelsiant ieškoti artimiausios pastogės ir vengti atvirų erdvių.

    Branduolinė ar radiologinė avarija: ką žinoti iš anksto?

    Branduolinės ar radiologinės avarijos atveju didžiausią reikšmę turi laikas ir aiškūs veiksmai, mažinantys apšvitą. Ekspertai akcentuoja principą likti patalpose, sandarinti patalpas, sekti oficialią informaciją ir nevartoti nepatikrintų produktų ar vandens, jei yra paskelbtos rekomendacijos.

    Jodo preparatai neturėtų būti vartojami savarankiškai ir iš anksto, nes jie skirti tik konkrečioms situacijoms ir tik tada, kai tai nurodo atsakingos institucijos. Patikimiausia strategija yra iš anksto susipažinti su oficialiomis gairėmis ir turėti planą, kaip elgtis gavus perspėjimą.

    Daugiausia naudos duoda pasirengimas, kurį galima padaryti šiandien: atsinaujinti šeimos planą, susirinkti būtiniausių daiktų krepšį ir pasitikrinti artimiausias priedangas žemėlapyje. Tokie veiksmai padeda sutrumpinti sprendimų laiką, kai situacija tampa nebe teorinė, o reali.

  • Oro pavojus ir sirenos Lietuvoje: ką reiškia geltona ir raudona bei kur slėptis per minutes

    Oro pavojus ir sirenos Lietuvoje: ką reiškia geltona ir raudona bei kur slėptis per minutes

    Pastaruoju metu Lietuvoje gyventojai vis dažniau susiduria su perspėjimo pranešimais telefonuose ir sirenų signalais. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o iš anksto žinoti, ką reiškia skirtingi oro pavojaus lygiai ir kokie veiksmai realiai padeda apsaugoti save bei artimuosius.

    Oro pavojaus perspėjimai paprastai skirstomi į tris būsenas: tikėtiną oro pavojų, oro pavojų ir pranešimą, kad oro pavojaus nėra. Kiekviena būsena reiškia skirtingą situacijos rimtumą, todėl svarbu ne tik perskaityti pranešimą, bet ir tiksliai įvykdyti nurodymus.

    Tikėtinas oro pavojus (geltona) reiškia, kad pavojų galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuoti, tačiau situacija stebima atidžiau. Tai metas pasiruošti: įsivertinti, kur yra artimiausia priedanga, susitarti su šeima dėl veiksmų plano ir, pastebėjus įtartiną skrendantį ar nukritusį objektą, skambinti numeriu 112.

    Oro pavojus (raudona) skelbiamas, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas objektas arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Gavus tokį pranešimą, rekomenduojama nedelsiant vykti į artimiausią priedangą, o jei jos greitai pasiekti nepavyksta, slėptis pastato viduje laikantis dviejų sienų taisyklės.

    Pranešimas, kad oro pavojaus nėra (balta), reiškia, kad galima palikti priedangas ir saugias vietas. Vis dėlto gyventojai raginami išlikti budrūs ir toliau sekti oficialią informaciją, nes situacija gali keistis, o nauji perspėjimai siunčiami atskirais pranešimais.

    Kaip elgtis gavus raudoną perspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra išlaikyti ramybę ir informuoti šalia esančius artimuosius ar kaimynus, ypač jei jie gali negirdėti sirenų ar nepastebėti pranešimo telefone. Toliau būtina sekti oficialią informaciją per LRT ir patikimus valstybinių institucijų kanalus, nes rekomendacijos gali būti tikslinamos pagal realią situaciją.

    Ryšio tinklai krizių metu gali būti perkrauti, todėl skambinti telefonu reikėtų tik esant būtinybei, pavyzdžiui, pranešti apie sužeistuosius ar prašyti pagalbos. Svarbu kuo mažiau būti lauke ir atvirose erdvėse, o saugioje vietoje likti iki atskiro pranešimo, kad pavojus baigėsi.

    Kur slėptis namuose ir lauke?

    Jei esate namuose, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite priedangą. Jei taip, verta pasiimti dokumentus, vandenį, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir trumpam laikui reikalingas priemones, tačiau svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti apsaugotoje vietoje.

    Jei priedanga per toli, rinkitės saugiausią pastato patalpą: rūsį, cokoliniame aukšte esančią erdvę arba kambarį be langų. Kai tokios galimybės ribotos, taikoma dviejų sienų taisyklė: slėpkitės taip, kad tarp jūsų ir lauko būtų bent dvi sienos, ir laikykitės atokiau nuo langų.

    Jei perspėjimą gaunate būdami lauke, prioritetas yra kuo greičiau rasti priedangą arba vietą su viršutine priedanga, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį ar rūsį. Pastebėjus skrendantį objektą, rekomenduojama jo nefotografuoti ir nefilmuoti, o apie pavojingus radinius informuoti atsakingas tarnybas.

    Vairuojant patariama sustoti saugioje vietoje, geriausia po konstrukcija, kuri pridengia iš viršaus, ir sekti informaciją per radiją. Viešajame transporte būtina vykdyti vairuotojo ar personalo nurodymus, o sustojus ir išlipus kuo greičiau vykti į artimiausią priedangą.

    Vaikai ugdymo įstaigose ir augintiniai

    Ugdymo įstaigose oro pavojaus metu mokiniai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas ar kitas plane numatytas saugias vietas, o svarbiausias principas yra organizuotas reagavimas. Tėvams rekomenduojama nevykti į mokyklas oro pavojaus metu ir nelaukti, kad vaikai būtų išleisti, kol nepaskelbta, jog pavojus baigėsi.

    Gyventojams taip pat patariama iš anksto apgalvoti, ką daryti su naminiais gyvūnais, nes palikti juos lauke ar pririštus prie būdos yra pavojinga. Jei vykstate į priedangą, augintinį reikėtų pasiimti kartu ir turėti bent minimalų rinkinį: vandenį, pavadėlį, transportavimo priemonę ir būtiniausius gyvūno dokumentus.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausia apsauga yra pasirengimas dar iki perspėjimo: žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeima dėl veiksmų ir turėti paruoštus būtiniausius daiktus. Tokiu atveju net ir netikėtas pranešimas telefone tampa ne panikos priežastimi, o aiškiu signalu veikti.

  • Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Gegužės 20 ir 21 dieną dalis Lietuvos gyventojų, tarp jų ir Utenos apskrities savivaldybių žmonės, mobiliuosiuose telefonuose gavo pranešimus apie oro pavojų. Tokie perspėjimai gali kelti nerimą, todėl svarbu žinoti, ką reiškia skirtingos spalvos ir kokių veiksmų tikimasi iš gyventojų.

    Lietuvoje naudojami trys oro pavojaus perspėjimų lygiai, kurie pranešimuose dažniausiai atskiriami spalvomis. Kiekvienas lygis siunčiamas atskiru pranešimu, o situacijai pasikeitus gyventojai turi sulaukti naujo įspėjimo arba atšaukimo.

    Ką reiškia skirtingos spalvos?

    Geltonas perspėjimas – tikėtinas oro pavojus. Tai reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija vertinama kaip potencialiai pavojinga, todėl žmonės raginami išlikti budrūs, numatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Raudonas perspėjimas – oro pavojus. Jis skelbiamas, kai neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę šalies teritorijoje. Gavus tokį pranešimą, būtina nedelsiant vykdyti nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Baltas pranešimas reiškia, kad oro pavojaus nėra. Tai signalas, jog galima palikti priedangas ir saugias vietas, tačiau rekomenduojama išlikti budriems ir toliau sekti naujausius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus oro pavojaus pranešimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, svarbiausia išlaikyti ramybę ir veikti kryptingai. Patikimiausia informaciją sekti per nacionalinį transliuotoją LRT, taip pat tikrinti mobiliajame telefone gaunamus perspėjimus ir kitus oficialius civilinės saugos pranešimus.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, kuo skubiau reikia ieškoti priedangos: rūsio, požeminės perėjos, tunelio ar kitos vietos, kuri suteikia apsaugą. Jei priedanga nepasiekiama greitai, rekomenduojama rinktis saugiausią patalpą pastato viduje, pavyzdžiui, rūsį ar kambarį be langų.

    Slėpdamiesi patalpose, laikykitės dviejų sienų taisyklės, tai yra, rinkitės vietą, kur tarp jūsų ir lauko yra bent dvi sienos. Taip pat verta pasirūpinti artimaisiais, perspėti kaimynus, o jei liekate namuose, sumažinti rizikas: užtraukti užuolaidas, saugoti augintinius ir vengti būti prie langų.

    Jeigu nusprendžiate vykti į priedangą, pasiimkite svarbiausius daiktus: asmens dokumentus, geriamojo vandens, negendančio maisto, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir, jei turite, nešiojamą radiją su atsarginėmis baterijomis. Taip pat svarbu be būtinos priežasties neapkrauti ryšio linijų ir skambinti tik prireikus skubios pagalbos.

    Kodėl svarbu laukti atskiro atšaukimo?

    Gyventojai informuojami apie kiekvieną perspėjimo lygį atskiru pranešimu, todėl vien tik geltonas įspėjimas nereiškia, kad situacija baigėsi, o raudonas įspėjimas gali būti atšauktas tik gavus naują pranešimą. Praktikoje tai padeda išvengti klaidingų interpretacijų ir leidžia institucijoms greitai atnaujinti informaciją pagal realią situaciją.

    Jei gavote geltoną perspėjimą, tai signalas pasiruošti ir sekti žinias iki tol, kol bus paskelbta, kad oro pavojaus nėra, arba kol situacija pasikeis į raudoną. Tokiais atvejais svarbiausia yra budrumas, aiškus veiksmų planas ir gebėjimas greitai pasiekti saugią vietą.

  • Biržuose sutarta dėl ekstremalių situacijų koordinavimo: kas ir kaip atvers priedangas visą parą

    Biržuose sutarta dėl ekstremalių situacijų koordinavimo: kas ir kaip atvers priedangas visą parą

    2026 metais gegužės 22 dieną Biržų rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame savivaldybės vadovai ir švietimo, kultūros, sporto, sveikatos bei socialinių paslaugų įstaigų vadovai aptarė pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Susitikime dalyvavo ir savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už civilinę saugą bei įstaigų veiklos koordinavimą.

    Pagrindinis dėmesys skirtas praktiniam veiksmų suderinimui, kad gavus perspėjimą dėl galimo pavojaus būtų aišku, kas priima sprendimus, kas informuoja bendruomenę ir kaip organizuojamas žmonių nukreipimas į priedangas. Akcentuota, kad planai turi veikti realiomis sąlygomis, o ne likti tik dokumentuose.

    „Siekiant išvengti nesusipratimų, galimų klaidų ir chaoso, turime jau dabar pasitikrinti, ar turime realiai veikiančius planus ir ar yra tinkamai parengtos mūsų patalpos“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Pasitarime aptarta, kaip elgtis gavus pranešimą apie paskelbtą oro pavojų, ir peržiūrėti įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Švietimo įstaigų vadovai daugiausia dėmesio skyrė vaikų saugumui, atsakomybių pasidalijimui ir patalpų pritaikymui, kad sprendimai būtų įgyvendinami per pirmąsias minutes.

    Savivaldybės civilinės saugos specialistai rekomendavo įstaigoms iš naujo įsivertinti planus ir, jei reikia, juos atnaujinti, suplanuoti personalo mokymus bei užtikrinti, kad priedangos būtų pasiekiamos gyventojams bet kuriuo paros metu. Praktikoje tai reiškia aiškią budėjimo tvarką, kontaktų sąrašus ir sprendimą, kas fiziškai atidaro patalpas.

    „Būtina jau šiandien paskirti atsakingą asmenį, kuris turėtų priedangos raktą ir galėtų ją atverti greitai ir bet kuriuo paros metu“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė.

    Pasitarime priminta, kad oro pavojaus perspėjimai skirstomi į tris lygius. Tikėtinas oro pavojus (geltona) reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojams svarbu išlikti budriems ir, pastebėjus įtartiną objektą, skambinti numeriu 112.

    Oro pavojus (raudona) skelbia apie realią ar tikėtiną grėsmę Lietuvos oro erdvėje, todėl gyventojams nurodoma nedelsti ir vykdyti perspėjimo pranešimuose pateikiamus veiksmus. Tuo metu oro pavojaus nėra (balta) reiškia, kad galima palikti priedangas, tačiau rekomenduojama ir toliau sekti oficialią informaciją.

    Gyventojams priminta, kad išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone svarbiausia nepanikuoti, kuo greičiau rasti artimiausią priedangą, o jei jos pasiekti nepavyksta, slėptis pastate saugiausioje patalpoje. Taip pat rekomenduojama iš anksto apgalvoti, kokius būtiniausius daiktus prireikus pasiimti, ir su šeimos nariais susitarti dėl veiksmų plano, kad kritiniu metu nereikėtų improvizuoti.