CP v2

Tag: Privatumas

  • „Walmart“ ruošia „Gemini“ kolonėlę: išlindo „Onn“ įrašas ir žada pigesnį smūgį „Google“

    „Walmart“ ruošia „Gemini“ kolonėlę: išlindo „Onn“ įrašas ir žada pigesnį smūgį „Google“

    „Walmart“ gali netrukus pristatyti naują išmaniųjų namų įrenginį – „Onn“ išmaniąją kolonėlę su „Gemini“. Apie įrenginį viešai užsiminė Connectivity Standards Alliance (CSA) registracija, kurioje aprašytos pagrindinės funkcijos ir techninės savybės.

    CSA įraše nurodoma, kad tai DI pagrįsta išmaniųjų namų kolonėlė, skirta balso asistento funkcijoms, muzikos atkūrimui ir namų įrenginių valdymui. Įrenginys palaiko „Wi‑Fi“ ir „Bluetooth“, o turinį transliuoja per „Google Cast for Audio“.

    Kas žinoma apie įrenginį

    Pagal pateiktą aprašą kolonėlėje įdiegta 10 W garso sistema ir tolimosios klausos mikrofonų masyvas, skirtas patikimesniam balso komandų atpažinimui. Taip pat numatyti fiziniai valdymo mygtukai, LED indikatoriai ir atskiras aparatinis mikrofono privatumo jungiklis.

    Iš nuotraukų ir aprašymų matyti kūginė, tamsios spalvos kolonėlė, aptraukta austa medžiaga, o viršuje – valdymo mygtukai. Apie šį modelį papildomai pranešė ir vartotojai socialiniuose tinkluose, pastebėję registracijos detales.

    Konkurencija su „Google“ ir kaina

    Kol kas „Walmart“ nepaskelbė nei oficialios išleidimo datos, nei kainos, o įrenginio dar nėra ir pačios bendrovės parduotuvėje. Vis dėlto rinkoje tikimasi, kad „Onn“ modelis kainuos mažiau nei „Google“ planuojama nauja „Google Home Speaker“, kuri JAV rinkai įkainota 99,99 JAV dolerio, tai yra apie 90 eurų.

    „Google“ naujoji kolonėlė išsiskiria tuo, kad ji orientuota į „Gemini“, o ne į ankstesnę „Google Assistant“ kryptį. Gamintojas anksčiau skelbė, kad jos pasirodymas numatomas 2026 metų pavasarį, todėl „Walmart“ žingsnis galėtų tapti ankstyvu bandymu pasiūlyti alternatyvą dar iki platesnio „Google“ atsinaujinimo.

    Ką tai reiškia išmaniųjų namų rinkai

    Jeigu „Onn“ kolonėlė iš tiesų pasirodys su „Gemini“, tai galėtų būti pirmasis ne „Google“ prekės ženklo išmanusis garsiakalbis, tiesiogiai paremtas šia platforma. Tokia kryptis atitinka bendrą tendenciją: gamintojai vis dažniau bando DI perkelti į kasdienius namų įrenginius, akcentuodami natūralesnį valdymą balsu ir didesnį automatizavimo patogumą.

    Vartotojams tai reikštų paprastesnį valdymą balsu, potencialiai platesnes integracijas per „Google Cast“ ir didesnį dėmesį privatumui, jei aparatinis mikrofono išjungimas veiks patikimai. Artimiausiu metu svarbiausi klausimai išlieka kaina, realios DI funkcijos ir tai, kaip „Walmart“ užtikrins ilgalaikius programinės įrangos atnaujinimus.

  • „Google“ šeimų įrankis sutriko: vaikai nebegali skambinti tėvams, o klaida plinta sparčiai

    „Google“ šeimų įrankis sutriko: vaikai nebegali skambinti tėvams, o klaida plinta sparčiai

    „Google“ tėvų kontrolės įrankis „Family Link“, skirtas vaikų įrenginių priežiūrai, pastarosiomis dienomis sulaukė kritikos dėl sutrikimo, kuris gali turėti realių pasekmių kasdienėse situacijose. Tėvai ir globėjai praneša, kad vaikų prižiūrimuose telefonuose nebeveikia išeinantys skambučiai, nors įeinantys skambučiai dažniausiai priimami be problemų.

    Problema siejama su funkcija, leidžiančia riboti skambučius tik patvirtintiems kontaktams, kad vaikas galėtų skambinti tik tėvams ar kitiems šeimos nariams. Dabar daliai naudotojų ši apsauga, užuot padėjusi, blokuoja patį skambinimą ir neleidžia vaikui prisiskambinti net į leistinų kontaktų sąrašą.

    Kaip pasireiškia klaida?

    Naudotojai teigia, kad bandant paskambinti ekrane pateikiamas sistemos pranešimas, jog skambutis negali būti atliktas dėl tėvų kontrolės nustatymų. Iš esmės tai reiškia, kad įrenginys skambinimą priskiria ribojamai veiklai, net kai taisyklės turėtų leisti skambinti patvirtintiems numeriams.

    Viešose diskusijose minima, kad sutrikimas paveikė ne vieną modelį ir ne vieną paskyrą, o kai kurie tėvai nurodo turintys kelis prižiūrimus įrenginius, kuriuose pasikartoja tas pats elgesys. Tipinis scenarijus toks: vaikas gali atsiliepti, tačiau pats skambučio inicijuoti nebegali.

    Ką daro tėvai ir kokie laikini sprendimai minimi?

    Įprasti trikčių šalinimo veiksmai, pavyzdžiui, skambinimo ribojimų išjungimas ar kontaktų sąrašo peržiūra, daliai naudotojų nepadėjo. Tai kelia papildomą įtampą, nes „Family Link“ dažnai naudojamas būtent tam, kad vaikas galėtų susisiekti su tėvais, kai reikia pagalbos.

    Vis dėlto bendruomenėse minimi ir laikini, ne visada patikimi sprendimai. Vieni teigia, kad padėjo funkcijos, ribojančios skambinimą tik patvirtintiems kontaktams, išjungimas, kiti laikinai renkasi skambučius per interneto ryšį veikiančias programėles, jei tai leidžia šeimos taisyklės ir mokyklos politika.

    Kodėl tai svarbu ir ką verta pasitikrinti dabar?

    Tėvų kontrolės sprendimai remiasi principu, kad ribojimai turi didinti saugumą, o ne atimti galimybę skubiai susisiekti. Dėl to toks sutrikimas ypač jautrus šeimoms, kur vaiko telefonas naudojamas kaip pagrindinis ryšio kanalas po pamokų, būrelių ar kelionėse.

    Kol laukiama oficialaus pataisymo, tėvams rekomenduojama patikrinti, ar vaiko įrenginys gali atlikti išeinančius skambučius, peržiūrėti skambinimo ir kontaktų patvirtinimo nustatymus „Family Link“ programėlėje, taip pat susitarti dėl atsarginio ryšio plano. Pavyzdžiui, kad vaikas žinotų, ką daryti, jei negali paskambinti, bet gali priimti skambutį ar parašyti žinutę.

    Viešai skelbiama informacija rodo, kad apie problemą žinoma ir ieškoma sprendimo, tačiau aiškaus termino, kada klaida bus ištaisyta, kol kas nėra. Jei sutrikimas pasireiškia, verta sekti „Google“ pagalbos kanalus ir atnaujinimus, nes tokie atvejai dažnai išsprendžiami programinės įrangos pataisomis.

  • Kaimynai žvilgčioja į balkoną? 5 sprendimai privatumui per minutes – nuo augalų iki šoninės markizės

    Kaimynai žvilgčioja į balkoną? 5 sprendimai privatumui per minutes – nuo augalų iki šoninės markizės

    Daugiabučiuose balkonas neretai tampa vienintele vieta trumpam atsikvėpti, tačiau poilsį greitai sugadina kaimynų žvilgsniai iš gretimų lodžijų. Visiškai išvengti matomumo sunku, bet privatumo jausmą galima gerokai sustiprinti paprastais sprendimais.

    Dažniausiai tam nereikia nei remonto, nei didelių investicijų, o dalį priemonių įmanoma įrengti per vieną vakarą. Svarbu įsivertinti, iš kurios pusės atsiveria didžiausias matomumas ir ar reikia uždengti tik turėklą, ar ir šonus.

    Žalia siena: daugiau nei dekoras

    Vienas universaliausių būdų yra augalų užtvara, kai vazonai sustatomi tankiai palei turėklą arba formuojama vertikali želdinių siena. Tokia žaluma ne tik mažina matomumą, bet ir slopina miesto triukšmą bei kuria jaukesnę mikroaplinką.

    Ypač pasiteisina vijokliniai augalai, kurie greitai užpildo vertikalią erdvę, jei turi atramas ar groteles. Net mažame balkone taip galima sukurti atskirtį nuo kaimynų, o vaizdas iš vidaus labiau primena mažą sodą, o ne atvirą erdvę visų akims.

    Paravanai, panelės ir užuolaidos

    Jei norisi greito rezultato ir nelaukti, kol augalai suvešės, praktiškiausias pasirinkimas yra paravanai ar mobilios pertvaros. Juos paprasta pastatyti, perkelti ar nuimti, todėl sprendimas tinka ir nuomojamam būstui.

    Kita alternatyva yra ažūrinės panelės, kurios praleidžia šviesą, bet sumažina tiesioginį matomumą. Jos dažnai pasirenkamos dėl estetikos, nes balkonas neatrodo uždarytas ar apsunkintas, o privatumo pojūtis vis tiek sustiprėja.

    Minkštesnį, labiau namų jausmą sukuria lauko užuolaidos, tvirtinamos prie balkono konstrukcijų ar turėklo. Vasarą tai ypač patogu, nes balkonas tampa tarsi svetainės tąsa, o užtraukus audinį erdvė akimirksniu pasidaro intymesnė.

    Šoninės markizės saugo ir nuo vėjo

    Šoniniai uždengimai, pavyzdžiui, šoninės markizės, sprendžia ne vieną problemą iš karto. Jos mažina matomumą, bet kartu apsaugo nuo vėjo gūsių ir aštresnės saulės, todėl balkonu patogiau naudotis didesnę dienos dalį.

    Tai ypač aktualu aukštesniuose namuose, kur vėjas gali būti stipresnis ir labiau varginantis. Tinkamai parinkta šoninė uždanga dažnai pastebimai pagerina kasdienį komfortą, o privatumo pojūtis atsiranda iš karto.

    Renkantis sprendimą verta pasitikrinti namo taisykles ir bendrą estetiką, ypač jei planuojama tvirtinti didesnes konstrukcijas. Dažniausiai geriausias rezultatas pasiekiamas derinant du būdus, pavyzdžiui, želdinius ir šoninį uždengimą.

  • „YouTube“ įspėjimas prieš vaizdo įrašus: ką iš tiesų reiškia sutikimas su slapukais ir duomenimis

    Prieš tęsiant naršymą „YouTube“ vartotojai dažnai pamato langą su pasirinkimu sutikti arba nesutikti su slapukų ir duomenų naudojimu. Šis pranešimas nėra atsitiktinis: jis susijęs su privatumo taisyklėmis ir reklamos personalizavimu.

    Pasirinkus „Priimti viską“, platforma gali naudoti slapukus ne tik pagrindinėms funkcijoms, bet ir papildomiems tikslams. Tai paprastai apima personalizuotą turinį, suasmenintas rekomendacijas ir taiklesnę reklamą pagal ankstesnę veiklą.

    Pasirinkus „Atmesti viską“, „YouTube“ teigia nenaudojanti slapukų papildomiems tikslams, tačiau dalis duomenų vis tiek gali būti apdorojama paslaugai teikti. Pavyzdžiui, neasmeninta reklama ir turinys gali būti parenkami pagal žiūrimą temą ar apytikrę buvimo vietą.

    Svarbu suprasti, kad neasmenintos reklamos nereiškia reklamos nebuvimo. Dažniausiai tai reiškia, kad skelbimai parenkami pagal bendresnius signalus, o ne pagal individualų naršymo ir žiūrėjimo profilį.

    Langas su „Daugiau parinkčių“ paprastai leidžia detaliau valdyti nustatymus, įskaitant atskiras sutikimo kategorijas. Tokiu būdu galima sumažinti duomenų naudojimą reklamai, bet išlaikyti kai kurias patogumo funkcijas, priklausomai nuo siūlomų pasirinkimų.

    Privatumo ekspertai nuolat pabrėžia, kad verta periodiškai peržiūrėti savo paskyros nustatymus, ypač jei platforma naudojama keliuose įrenginiuose. Ilgainiui tai gali turėti įtakos tam, kiek plačiai formuojamas jūsų interesų profilis ir kaip stipriai personalizuojamas turinys.

  • X perspėja: be JavaScript x.com neveiks – štai ką turite įjungti naršyklėje, kad prisijungtumėte

    Socialinis tinklas X kai kuriems vartotojams rodo įspėjimą, kad paslauga gali neveikti, jei naršyklėje išjungtas JavaScript. Tokiu atveju x.com puslapis vietoje įprasto turinio pateikia pranešimą su raginimu įjungti JavaScript arba naudoti kitą palaikomą naršyklę.

    JavaScript yra viena svarbiausių šiuolaikinių svetainių technologijų: ji leidžia įkelti turinį dinamiškai, autentifikuoti prisijungimą, rodyti pranešimus ir užtikrinti interaktyvumą. Be jos dažnai neveikia prisijungimo formos, mygtukai, turinio slinkimas ar apsauga nuo automatizuotų veiksmų.

    Kodėl X reikalauja JavaScript?

    X veikia kaip vadinamoji vieno puslapio aplikacija, kai didelė dalis turinio įkeliama naršyklėje be pilno puslapio perkrovimo. Tokiai architektūrai JavaScript yra būtinas, todėl išjungus šią funkciją vartotojas gali matyti tik informacinį pranešimą.

    JavaScript taip pat naudojamas saugumo priemonėms, kurios padeda atpažinti automatizuotus bandymus prisijungti ar masiškai rinkti turinį. Dėl to kai kurioms sistemoms JavaScript išjungimas gali atrodyti kaip neįprastas ar rizikingas elgesys.

    Ką daryti, jei matote klaidą?

    Pirmiausia verta patikrinti, ar JavaScript nėra išjungtas naršyklės nustatymuose arba blokuojamas plėtinių, pavyzdžiui, reklamos ar sekimo blokatorių. Kartais pakanka išjungti griežtesnį scenarijų blokavimą konkrečiai svetainei arba įtraukti x.com į leidžiamų sąrašą.

    Jei problema išlieka, X rekomenduoja naudoti palaikomą naršyklę ir atnaujinti ją iki naujausios versijos. Taip pat gali padėti slapukų ir talpyklos išvalymas, ypač jei naršyklė ilgą laiką nebuvo atnaujinta arba nustatymai buvo keičiami rankiniu būdu.

    Privatumo požiūriu svarbu žinoti, kad JavaScript įjungimas savaime nereiškia didesnio duomenų atskleidimo, tačiau suteikia svetainei daugiau techninių galimybių veikti naršyklėje. Vartotojams, kurie sąmoningai riboja scenarijus dėl privatumo, dažniau tenka rinktis kompromisą tarp patogumo ir kontrolės.

  • „Google“ slapukai ir duomenys: ką reiškia Accept all, Reject all ir kaip tai keičia jūsų naršymą

    „Google“ paslaugose vartotojai vis dažniau pirmiausia pamato pranešimą apie slapukus ir duomenų naudojimą, o ne patį turinį. Mygtukai Accept all ir Reject all iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, tačiau jų pasirinkimas tiesiogiai lemia, kiek duomenų bus naudojama personalizavimui ir reklamai.

    Slapukai yra mažos naršyklėje išsaugomos informacijos dalys, padedančios atpažinti įrenginį ar sesiją. Jie gali būti būtini funkcijoms, pavyzdžiui, prisijungimui ar nustatymų išsaugojimui, tačiau dalis jų skirta statistikai, reklamos matavimui ir interesų profiliavimui.

    Kas keičiasi pasirinkus Accept all

    Pasirinkus Accept all, paprastai leidžiamas platesnis duomenų naudojimas, įskaitant personalizuotą turinį ir personalizuotas reklamas. Tai reiškia, kad rekomendacijos ir skelbimai gali būti taikomi pagal ankstesnę veiklą šiame naršyklės seanse ir istorinius veiksmus, pavyzdžiui, ankstesnes paieškas.

    Toks sutikimas dažnai apima ir papildomus tikslus, pavyzdžiui, reklamos veiksmingumo matavimą, auditorijų kūrimą ar turinio tobulinimą. Vartotojui tai gali atrodyti kaip patogesnė patirtis, bet kartu tai platesnis sekimas ir didesnis duomenų panaudojimo mastas.

    Ką reiškia Reject all

    Pasirinkus Reject all, „Google“ nurodo, kad nenaudos slapukų ir duomenų papildomiems tikslams, susijusiems su personalizavimu. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad reklamos ir dalis rekomendacijų tampa mažiau pritaikytos konkrečiam vartotojui.

    Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad visi slapukai išjungiami. Dalis jų gali likti naudojami tam, kad paslauga veiktų, būtų užtikrintas saugumas, apsaugota nuo sukčiavimo ar išlaikytas esminis funkcionalumas, pavyzdžiui, kalbos nustatymai.

    Nepersonalizuotas turinys ir reklama

    „Google“ aiškina, kad nepersonalizuotas turinys gali būti parenkamas pagal tai, ką žmogus šiuo metu žiūri, aktyvumą aktyvioje paieškos sesijoje ir apytikrę vietą. Nepersonalizuotos reklamos dažniau remiasi puslapio turiniu ir bendra lokacija, o ne individualiu profiliu.

    Tai svarbu suprasti, nes net ir atmetus personalizavimą reklamos niekur nedingsta. Skirtumas tas, kad jos labiau kontekstinės, o ne pritaikytos pagal ilgalaikius interesus, sudarytus iš ankstesnių veiksmų.

    Kur pasitikrinti ir pakeisti nustatymus

    Pranešime dažnai siūloma More options, kur galima detaliau peržiūrėti tikslus, kuriems prašoma sutikimo, ir pasirinkti ne viską iš karto. Tai leidžia tiksliau suvaldyti, kas leidžiama, o kas ne, ypač jei norisi sumažinti sekimą, bet neatsisakyti dalies patogumų.

    Jei nustatymai buvo pasirinkti skubotai, juos paprastai galima pakeisti privatumo valdymo įrankiuose. Praktinis patarimas vartotojams paprastas: prieš spaudžiant bet kurį mygtuką verta atsidaryti išplėstinius nustatymus ir įvertinti, ar personalizavimas jums tikrai reikalingas.

  • „LinkedIn“ slapukai ir prisijungimas: ką iš tiesų reiškia Accept ir kaip pasikeisti pasirinkimus

    „LinkedIn“ prisijungimo lange vartotojams pateikiamas slapukų pasirinkimas, kuris apima tiek būtinus, tiek nebūtinus duomenų rinkimo sprendimus. Nors mygtukai Accept ir Reject atrodo paprasti, jie lemia, kokie duomenys bus naudojami paslaugai teikti, saugumui užtikrinti ir reklamai personalizuoti.

    Platforma nurodo, kad būtini slapukai naudojami paslaugoms suteikti ir apsaugoti, o nebūtini gali būti skirti analizei bei paslaugų gerinimui. Taip pat pabrėžiama, kad reklamos gali būti rodomos ne tik „LinkedIn“, bet ir už jos ribų, įskaitant profesionalias ir darbo skelbimų reklamas.

    Kas keičiasi paspaudus Accept?

    Pasirinkus Accept, vartotojas paprastai suteikia sutikimą, kad „LinkedIn“ ir trečiosios šalys galėtų naudoti nebūtinus slapukus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia platesnį elgsenos duomenų panaudojimą reklamos taikymui, konversijų matavimui ir turinio aktualumo vertinimui.

    Tokie sprendimai svarbūs ne tik privatumui, bet ir tam, kokias darbo vietų rekomendacijas ar reklamas vartotojas matys vėliau. Nors „LinkedIn“ mini paslaugų analizę ir gerinimą, reklamos personalizavimas daugeliui vartotojų yra jautriausia dalis.

    Kur galima pakeisti sprendimą vėliau?

    „LinkedIn“ nurodo, kad pasirinkimus galima atnaujinti nustatymuose, susijusiuose su slapukais. Tai reiškia, kad net jei iš pradžių vartotojas sutiko su nebūtinais slapukais, vėliau sprendimą galima koreguoti ir apriboti duomenų naudojimą.

    Taip pat prisijungimo ekrane akcentuojama, kad tęsiant prisijungimą vartotojas sutinka su „LinkedIn“ User Agreement, Privacy Policy ir Cookie Policy. Tai svarbu, nes šiuose dokumentuose detalizuojama, kokiais pagrindais tvarkomi duomenys, kiek laiko jie saugomi ir kokiais atvejais jie gali būti perduodami partneriams.

    Vieno paspaudimo prisijungimas ir el. paštas

    Prisijungimo tekste minima galimybė prisijungti paspaudus nuorodą, kuri atsiunčiama el. paštu. Vartotojams primenama patikrinti šlamšto aplanką, jei laiško nėra gautuosiuose, nes tokie automatiniai pranešimai kartais filtruojami.

    Tokio tipo prisijungimas paprastai laikomas patogiu, tačiau svarbu įvertinti el. pašto paskyros saugumą. Jei paštas neapsaugotas, prisijungimo nuoroda gali tapti papildoma rizika, todėl rekomenduojama naudoti stiprų slaptažodį ir dviejų veiksnių autentifikavimą.

  • „Google“ sukūrė virtualią spintą: „Photos“ naujovė žada aprangos derinius iš jūsų nuotraukų

    „Google“ sukūrė virtualią spintą: „Photos“ naujovė žada aprangos derinius iš jūsų nuotraukų

    „Google“ programoje „Photos“ pristatė naują funkciją „Wardrobe“, kuri žada priartinti seną popkultūros svajonę: iš nuotraukų automatiškai sudėlioti drabužių katalogą ir leisti pasimatuoti derinius virtualiai. Sprendimas pirmiausia pasirodys vasarą „Android“ įrenginiuose, o vėliau turėtų pasiekti ir „iOS“ naudotojus.

    Funkcija veiks pasitelkiant DI, kuris analizuos jūsų nuotraukas ir atpažins dažniausiai dėvimus drabužius bei aksesuarus. Sistema išskirs atskirus elementus ir sudės juos į kategorijas, pavyzdžiui, viršutinius drabužius, kelnes, sijonus ar papuošalus, kad vėliau juos būtų galima patogiai peržiūrėti.

    Tuomet naudotojas galės susikurti aprangos derinį ir pasirinkti „Try it on“ režimą, kad derinys būtų uždėtas ant jūsų nuotraukos. Taip pat numatytos galimybės išsisaugoti derinius ateičiai, dalintis jais su draugais ir kurti nuotaikų lentas, kurios dažnai naudojamos planuojant įvaizdį ar apsipirkimą.

    Tokio tipo idėjos rinkoje pasirodo ne pirmą kartą, tačiau iki šiol daugelis sprendimų strigo ties vartotojo pastangomis ir patogumu. Dalis stiliaus planavimo programėlių prašydavo žmogaus pačiam fotografuoti kiekvieną drabužį, ranka kurti skaitmeninę spintą ir tik tada dėlioti derinius, o tai daugeliui tapdavo kliūtimi nuolatiniam naudojimui.

    Anksčiau bandyta ir su aparatine įranga: „Amazon“ 2017 metais pristatė „Echo Look“, kuris fotografuodavo žmogų ir siūlydavo stiliaus patarimus. Vis dėlto įrenginys sulaukė kritikos dėl sudėtingo naudojimo mažose erdvėse ir privatumo klausimų, o 2020 metais buvo nutrauktas, todėl daliai pirkėjų liko neveikiantis produktas.

    „Google“ atvejis išsiskiria tuo, kad „Wardrobe“ integruojama į jau plačiai naudojamą nuotraukų paslaugą, todėl teoriškai gali sumažėti trintis: nereikia atskirai fotografuoti kiekvieno rūbo ar kurti katalogo nuo nulio. Kita vertus, būtent čia natūraliai kyla ir jautriausias klausimas dėl privatumo, nes funkcijai reikės analizuoti asmenines nuotraukas ir iš jų ištraukti detales apie jūsų išvaizdą bei įpročius.

    Kol kas „Google“ skelbia, kad „Wardrobe“ bus nemokama „Photos“ funkcija, o jos sėkmę lems ne pažadai, o realus tikslumas: ar DI gebės patikimai atpažinti drabužius skirtingose nuotraukose, atskirti panašius modelius ir korektiškai pritaikyti derinius ant žmogaus atvaizdo. Jei tai pavyks, „Wardrobe“ gali tapti vienu praktiškiausių bandymų sujungti kasdienę nuotraukų galeriją ir stiliaus planavimą.

  • Europos Komisija ragina šalis diegti amžiaus patikrą: kyla abejonių dėl saugumo ir privatumo

    Europos Komisija ragina šalis diegti amžiaus patikrą: kyla abejonių dėl saugumo ir privatumo

    Europos Komisija paragino ES valstybes nares naudoti bendrą amžiaus patikros sprendimą, skirtą riboti nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų ir kito amžiaus cenzą taikančio turinio. Briuselis teigia, kad įrankis jau parengtas pritaikyti nacionaliniams poreikiams, tačiau dalis sostinių žiūri atsargiai.

    Komisijos tikslas yra suvienodinti amžiaus patikros praktiką ES, kad vartotojams nereikėtų skirtingų procedūrų kiekvienoje šalyje. Kartu akcentuojama, kad sprendimas turėtų veikti taip, kad žmogus galėtų naršyti išsaugodamas privatumą, o vaikams būtų užkertamas kelias pasiekti netinkamą turinį.

    Kas kelia nerimą valstybėms?

    Skepticizmą kursto ankstesnės nepriklausomų ekspertų pastabos dėl galimų saugumo ir privatumo spragų bandomojoje versijoje. Kritikai baiminasi, kad net ir gerai suprojektuota amžiaus patikra gali tapti jautriu duomenų rinkimo tašku, jei įgyvendinimas skirsis tarp valstybių ar tiekėjų.

    Komisija savo ruožtu pabrėžia, kad kalbama apie toliau tobulinamą sprendimą ir atnaujinamą kodą, o pirminė versija buvo demonstracinė. Vis dėlto dalis šalių signalizuoja, kad norėtų remtis savo nacionaliniais sprendimais arba laukti platesnės europinės skaitmeninės tapatybės infrastruktūros.

    Ryšys su skaitmenine tapatybe

    Rekomendacijose numatoma, kad amžiaus patikros priemonė galėtų veikti kaip atskira programėlė, o ilgesnėje perspektyvoje būti integruota į ES kuriamą skaitmeninės tapatybės ekosistemą. Tokia kryptis reiškia, kad amžiaus patvirtinimas galėtų tapti standartizuota paslauga, kurią būtų lengviau prižiūrėti ir audituoti.

    Kartu Komisija žada skelbti sąrašą sprendimų, atitinkančių nustatytus privatumo ir saugumo reikalavimus, taip pat kurti bendrą amžiaus patikros schemą su aiškiais reikalavimais tiek amžiaus įrodymo priemonėms, tiek patikros paslaugų teikėjams. Tai turėtų sumažinti riziką, kad rinkoje įsitvirtins nesuderinami ar per daug duomenų renkantys sprendimai.

    Didžiosioms platformoms spaudimas didėja

    Amžiaus patikros klausimas tiesiogiai susijęs ir su didžiųjų platformų atsakomybe. Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais griežtina toną dėl to, kaip platformos užtikrina, kad jaunesni nei minimalus amžius vartotojai nepatektų į ribojamas paslaugas, ir reikalauja keisti dizaino sprendimus, jei jie nepakankamai saugo nepilnamečius.

    Valstybėms sprendžiant, ar priimti bendrą europinį įrankį, svarbiausi kriterijai išliks trys: ar sprendimas patikimai patvirtina amžių, ar minimalizuoja renkamus duomenis ir ar yra atsparus piktnaudžiavimui. Nuo to priklausys, ar pavyks suderinti vaikų apsaugą ir europiečių privatumo lūkesčius.

  • Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Kodėl žmonės ieško alternatyvų?

    Po to, kai 2022 metais Elonas Muskas įsigijo „X“, dalis vartotojų pradėjo ieškoti kitų kanalų dėl politinių, etinių ir privatumo klausimų. Diskusiją dar labiau sustiprino ankstesni skandalai, priminę, kiek daug galios turi platformos, valdančios informacijos srautus.

    Šiandien socialiniai tinklai daugeliui yra kasdienė infrastruktūra, tačiau vis dažniau keliami klausimai, kas sprendžia, ką matome naujienų sraute. Pagrindinis ginčas sukasi apie algoritmus, duomenų naudojimą reklamai ir turinio moderavimo skaidrumą.

    Atvirojo kodo ir decentralizuoti tinklai

    Lundo universiteto komunikacijos docentas Michaelas Bossetta aiškina, kad esminis skirtumas tarp ankstyvųjų socialinių tinklų ir šiuolaikinių platformų yra algoritmų vaidmuo. Pasak jo, būtent algoritmai paverčia paslaugą platforma, kuri ne tik leidžia bendrauti, bet ir aktyviai formuoja vartotojo patirtį.

    Dar viena svarbi riba yra uždaras kodas: tokiose platformose kaip „Instagram“, „Facebook“ ar „TikTok“ išoriniai stebėtojai nemato, kaip techniškai veikia rekomendacijos ir sprendimų priėmimas. Tuo metu „Mastodon“ veikia atvirojo kodo principu, o jo programinį kodą galima viešai peržiūrėti, pritaikyti ir įsidiegti savo serveryje.

    Decentralizuotas modelis reiškia, kad tinklas nėra valdomas vienos bendrovės ir vieno serverių centro. Vartotojai veikia skirtinguose, savarankiškai administruojamuose serveriuose, todėl mažėja vieno valdytojo įtaka, tačiau iškyla kitos problemos, ypač dėl vienodų taisyklių, moderavimo ir atsakomybės.

    „Problema ta, kad vartotojo patirtis atvirojo kodo platformose vis dar neprilygsta tam, kaip veikia tokios didžiosios platformos kaip „TikTok“ ir „Facebook“, – sakė Michaelas Bossetta.

    Europos bandymas: „Monnett“ be algoritmo

    Be decentralizuotų tinklų, atsiranda ir kitokio tipo alternatyvų, kurios siekia pakeisti pačią socialinių platformų logiką. Vienas pavyzdžių yra Liuksemburge 2025 metais įkurta bendrovė „Monnett“, kuri savo idėją grindžia tuo, kad vartotojas pirmiausia mato draugus, o ne algoritmo parinktą turinį.

    „Algoritmai diktuoja mūsų demokratijoms, jie diktuoja mūsų visuomenėms, algoritmai tapo mūsų diktatoriais. Turime kurti alternatyvias socialines platformas, kurios grąžintų žmonėms daugiau kontrolės“, – sakė „Monnett“ įkūrėjas ir vadovas Christosas Florosas.

    Platforma panaši į „Instagram“, tačiau žada atsisakyti rekomendacijų variklio ir grįžti prie paprastesnio socialinio bendravimo modelio. Dėl tokios krypties paslauga nėra nemokama: narystė prasideda nuo 2,99 euro per mėnesį, o tai rodo augančią tendenciją rinktis prenumeratos modelį mainais į mažesnę reklamų ir duomenų išnaudojimo priklausomybę.

    „Monnett“ taip pat deklaruoja griežtesnę politiką dėl dirbtinis intelektas panaudojimo turiniui: bendrovė teigia nenorinti DI sugeneruoto turinio ir siekianti moderavimą labiau grįsti žmonių darbu. Tokia pozicija tampa vis aktualesnė augant syntetinio turinio kiekiui ir didėjant spaudimui platformoms aiškiai pažymėti manipuliacijas.

    Ar Europos taisyklės gali pakeisti rinką?

    Diskusija apie europietiškas alternatyvas vyksta kartu su bandymais riboti didžiųjų platformų galią reguliavimu. Europos Sąjungoje vienu svarbiausių instrumentų tapo Skaitmeninių rinkų aktas, įsigaliojęs 2022 metais ir skirtas sustiprinti konkurenciją bei sumažinti vadinamųjų vartininkų įtaką.

    Oksfordo universiteto technologijų ir reguliavimo profesorė Sandra Wachter pabrėžia, kad alternatyvų atsiradimas gali tapti proga rinkai atsiverti naujiems žaidėjams, o reguliavimas tam suteikia papildomą pagrindą. Jos vertinimu, net jei taisyklės nėra tobulos, jos keičia galios pusiausvyrą ir primena, kad nė viena bendrovė neturėtų būti laikoma neliečiama.

    „Neturime patekti į per didelių, kad žlugtų pasakojimo spąstus. Iš tikrųjų niekas nėra aukščiau įstatymo“, – sakė Sandra Wachter.

    Ekspertai sutaria, kad alternatyvos pačios savaime dar nereiškia masinio vartotojų persikėlimo, nes žmones laiko įpročiai, auditorijos mastas ir patogumas. Vis dėlto algoritmų skaidrumas, duomenų kontrolė, prenumeratos modeliai ir DI politika tampa kriterijais, kurie vis labiau lemia, kokias platformas vartotojai rinksis ateityje.