CP v2

Tag: Privatumas

  • Slapukai ir „Google ReCaptcha“: ką iš tiesų reiškia sutikimas ir kaip keisti nustatymus svetainėje

    Daugelis svetainių, įskaitant naujienų portalus, lankytojams pateikia slapukų langą, kuriame prašoma sutikti su statistikos ir rinkodaros slapukais. Dažniausiai tai daroma tam, kad būtų galima matuoti lankomumą, suprasti, kurie puslapiai įdomiausi, ir rodyti labiau pagal pomėgius pritaikytą reklamą.

    Slapukai yra mažos naršyklėje saugomos tekstinės rinkmenos, kurios padeda svetainei „atsiminti“ tam tikrą informaciją. Praktikoje tai gali būti prisijungimo būsena, pasirinkta kalba, sutikimų istorija ar techniniai identifikatoriai analitikai ir reklamai.

    Kas yra būtini slapukai?

    Dalies slapukų atsisakyti paprastai neleidžiama, nes jie reikalingi pačiai svetainei veikti. Tokie slapukai gali užtikrinti puslapio saugumą, stabilų įkėlimą, apsaugą nuo piktnaudžiavimo ir bazines funkcijas, pavyzdžiui, sutikimų išsaugojimą.

    Vartotojams svarbu atskirti, kad būtini slapukai dažniausiai nėra skirti reklamai ar išsamiai elgsenos analizei. Vis dėlto konkrečios detalės priklauso nuo kiekvienos svetainės naudojamų sprendimų ir jų konfigūracijos.

    Kuo skiriasi statistikos ir rinkodaros slapukai?

    Statistikos slapukai padeda suprasti, kaip lankytojai naudojasi svetaine: kokie puslapiai populiariausi, kiek laiko juose praleidžiama, iš kur ateina srautas. Ši informacija dažniausiai naudojama turinio ir veikimo gerinimui, o duomenys gali būti apdorojami agreguotai.

    Rinkodaros slapukai paprastai siejami su reklamos personalizavimu, reklamos kampanijų efektyvumo matavimu ir pakartotiniu taikymu. Tokiu atveju informacija apie naršymo veiksmus gali būti naudojama tam, kad reklama atitiktų interesus, o ne būtų atsitiktinė.

    Kaip veikia „Google ReCaptcha“ ir kodėl gali reikėti sutikimo?

    „Google ReCaptcha“ yra apsaugos priemonė, padedanti atskirti realų žmogų nuo automatizuotų sistemų, kurios gali siųsti brukalus ar bandyti piktnaudžiauti formomis. Ji dažnai naudojama kontaktų ir užklausų formose, registracijoje ar prisijungime.

    Kai kuriais atvejais, kad forma veiktų patikimai, svetainė gali prašyti leisti našumo ar panašios paskirties slapukus, susijusius su apsauga ir veikimo užtikrinimu. Vartotojui tai reiškia, kad nesutikus su tam tikrais nustatymais, dalis funkcijų gali neveikti arba veikti ribotai.

    Jei norite keisti pasirinkimą, paprastai tai galima padaryti tame pačiame slapukų lange arba privatumo nustatymuose svetainėje. Taip pat galima valdyti slapukus naršyklėje, tačiau verta įvertinti, kad visiškas blokavimas kartais sutrikdo prisijungimą, formas ar kitus būtinuosius svetainės veikimo elementus.

  • „Google“ žinutėse keičiasi perskaitymo žymės: vartotojai sutrikę, kodėl viskas atrodo kitaip

    „Google“ žinutėse keičiasi perskaitymo žymės: vartotojai sutrikę, kodėl viskas atrodo kitaip

    „Google“ programoje „Messages“ dalis vartotojų pastebi pasikeitusį perskaitymo žymių vaizdą, nors oficialių pranešimų apie tokį atnaujinimą beveik nėra. Tai ypač matoma tiems, kurie naudoja beta versijas, kuriose dizaino sprendimai neretai testuojami prieš platesnį diegimą.

    Įprastai „Google Messages“ žinutės būsenos rodomos keturiais etapais: siunčiama, išsiųsta, pristatyta ir perskaityta. Šie indikatoriai padeda suprasti, ar žinutė tik paliko telefoną, ar pasiekė gavėją, ir ar ji buvo atverta, ypač naudojant RCS pokalbius.

    Kas keičiasi perskaitymo žymėse?

    Pastaraisiais mėnesiais „Google“ eksperimentavo su naujesniu vaizdu, kai žymės integruojamos arčiau pačios žinutės burbulo ir atrodo ryškiau. Tačiau kai kuriuose naujausiuose bandymuose matomas tarsi grįžimas prie senesnio išdėstymo, kai perskaitymo žymės vėl atsiranda po žinutės burbulu.

    Kai kuriems naudotojams žymės taip pat rodomos kita forma nei anksčiau, pavyzdžiui, varnelės gali būti atskirtos, o ne apjungtos viename simbolyje. Dar labiau glumina tai, kad detalios informacijos lange tie patys statusai gali būti vaizduojami kitaip nei pokalbio lange.

    Testas ar klaida?

    Tokie neatitikimai dažniausiai reiškia vieną iš dviejų dalykų: vyksta kelių dizaino variantų A ir B testavimas arba atsirado programos klaida, kai skirtingos sąsajos dalys atnaujinamos nevienodu tempu. Beta programose tokie pokyčiai nėra neįprasti, nes „Google“ gali įjungti ar išjungti funkcijas serverio pusėje net nekeisdama matomos programos versijos.

    Vartotojams painiava kyla todėl, kad perskaitymo žymės yra kasdienis, įprastas signalas, o bet koks jų pakeitimas iškart pastebimas. Jei vienoje vietoje simboliai reiškia viena, o kitoje atrodo kitaip, natūraliai kyla klausimas, ar viskas veikia taip, kaip turi.

    Kaip išjungti perskaitymo pranešimus?

    Jei perskaitymo pranešimai erzina arba norite daugiau privatumo, „Google Messages“ leidžia juos išjungti RCS pokalbiuose. Paprastai tai daroma programos nustatymuose, RCS skiltyje, išjungiant parinktį, susijusią su perskaitymo kvitais.

    Kol kas nėra aišku, ar senesnių žymių sugrįžimas taps nuolatiniu sprendimu, ar tai tik laikinas bandymas. Artimiausi „Google Messages“ beta atnaujinimai turėtų parodyti, ar „Google“ grįžta prie ankstesnio dizaino, ar tiesiog taiso nenumatytą veikimą.

  • Kalifornijoje mokyklų zonose diegiamos greičio kameros: per 200 įrenginių ir iki 500 eurų baudos

    Kalifornijoje mokyklų zonose diegiamos greičio kameros: per 200 įrenginių ir iki 500 eurų baudos

    Kalifornijoje keičiasi eismo taisyklių kontrolė: vis daugiau miestų mokyklų zonose pradeda naudoti automatines greičio kameras. Ši kryptis įtvirtinta teisės aktais, o pirmieji pilotiniai projektai jau įgyvendinami didžiuosiuose miestuose.

    Naujoji sistema pristatoma kaip saugumo priemonė, skirta apsaugoti vaikus ir sumažinti avarijų riziką prie mokyklų. Tačiau dalis vairuotojų ir privatumo ekspertų tai vertina kaip tyliai plečiamą stebėseną, kuri gali virsti nuolat veikiančiu baudų mechanizmu.

    Pagal pilotinę programą valstijoje numatyta daugiau nei 200 kamerų, fiksuojančių greičio viršijimą didesnės rizikos vietose, įskaitant mokyklų prieigas. Kai kuriose situacijose baudos gali siekti apie 500 eurų, todėl net nedidelis greičio viršijimas vairuotojams tampa finansiškai skausmingas.

    Kaip veikia naujoji tvarka?

    Automatinės kameros fiksuoja transporto priemonę ir jos valstybinį numerį, o pažeidimo informacija vėliau panaudojama administracinei procedūrai. Skirtingai nei sustabdžius pareigūnui, vairuotojas pažeidimo akimirką dažnai nesužino, kad jau buvo nufilmuotas.

    Toks vėluojantis grįžtamasis ryšys ir sukuria spąstų jausmą: vietoje įspėjimo ar pokalbio su pareigūnu po kurio laiko atkeliauja pranešimas apie baudą. Kritikai sako, kad tai mažina pasitikėjimą sistema, nes vairuotojas neturi įprastos galimybės paaiškinti aplinkybių pažeidimo vietoje.

    Saugumas ar privatumo rizika?

    Šalininkai argumentuoja, kad automatizuota kontrolė leidžia nuosekliai mažinti greitį ten, kur rizika didžiausia, o pareigūnų resursus nukreipti į kitus prioritetus. Kitose jurisdikcijose panašios priemonės siejamos su pastebimu greičio mažėjimu, ypač ten, kur kontrolė vyksta reguliariai.

    Vis dėlto privatumo klausimai išlieka vieni jautriausių: gyventojams svarbu, kiek laiko saugomi duomenys, kas turi prieigą prie įrašų ir ar sistema nepersikelia į vis platesnes miesto teritorijas. Institucijoms tenka aiškiai apibrėžti taisykles, kad greičio kontrolė neperaugtų į perteklinį sekimą.

    Kodėl mokyklų zonos kelia daugiausia ginčų?

    Mokyklų zonos laikomos vietomis, kur net nedidelis greičio viršijimas gali turėti tragiškų pasekmių, todėl politikams ir savivaldybėms lengviau pagrįsti griežtesnę kontrolę. Kartu tai yra erdvės, kuriose eismas vyksta kasdien ir intensyviai, tad pažeidimų fiksavimo mastas gali būti didelis.

    Dalis vairuotojų nuogąstauja, kad be aiškaus ženklinimo, skaidrios baudų politikos ir protingai parinktų ribų tokios zonos gali tapti nuolatiniais pajamų šaltiniais. Todėl didžiausias iššūkis Kalifornijai bus rasti balansą tarp realaus saugumo efekto ir visuomenės pasitikėjimo.

  • Ar telefonas jūsų klausosi? Mokslininkai paaiškino, kodėl reklamos „atsiranda“ po pokalbių

    Ar telefonas jūsų klausosi? Mokslininkai paaiškino, kodėl reklamos „atsiranda“ po pokalbių

    Ar iš tiesų klausomasi per mikrofoną?

    Daugelis yra patyrę jausmą, kai po pokalbio su draugu apie kelionę, pirkinį ar paslaugą socialiniuose tinkluose staiga pasirodo būtent to reklamos. Tai kelia įtarimų, kad telefonas galėjo klausytis per mikrofoną, tačiau patikimų įrodymų, jog didžiosios programėlės masiškai slapta įrašinėtų pokalbius reklamos tikslais, trūksta.

    Vienas dažniausiai cituojamų tyrimų, atliktas Northeastern University mokslininkų, analizavo daugybės programėlių elgseną ir tinklo srautą. Tyrėjai neaptiko patikimų ženklų, kad įprastos, iš oficialių parduotuvių įdiegtos programėlės be leidimo įjungtų mikrofoną ir siųstų garso įrašus reklamai taikyti.

    Tai nereiškia, kad rizikos nėra. Ji didėja, kai diegiamos programėlės iš nepatikimų šaltinių arba kai suteikiami pertekliniai leidimai, pavyzdžiui, kai paprastai žibintuvėlio programėlei leidžiama naudoti mikrofoną.

    Kur algoritmai gauna duomenis

    Taikinių reklama dažniausiai paremta ne garso klausymusi, o labai plačiu duomenų rinkiniu apie vartotojo elgseną. Reklamos sistemoms pakanka naršymo istorijos, paieškos užklausų, peržiūrėtų vaizdo įrašų, paspaudimų, buvimo vietos apytikslių signalų, įrenginio identifikatorių ir to, ką darote programėlėse.

    Svarbus veiksnys yra ir sekimas tarp įrenginių, kai vartotojo veikla siejama per telefoną, kompiuterį, planšetinį kompiuterį ar net išmanųjį televizorių. Tai leidžia reklamos sistemoms sudaryti vientisesnį interesų profilį, net jei konkretus veiksmas atliktas kitame įrenginyje.

    Dar viena paaiškinimo dalis yra vadinamoji artumo reklama, kai reklamos parenkamos atsižvelgiant į aplinkinių žmonių elgseną. Jei draugas, esantis šalia, ieškojo informacijos apie konkretų produktą, o jūs abu buvote toje pačioje vietoje ar prisijungę prie tos pačios belaidės prieigos, sistema gali daryti išvadas apie galimus interesus.

    Kodėl atrodo, kad telefonas klausosi

    Įspūdį sustiprina ir psichologiniai mechanizmai. Žmonės dažniau įsimena reklamas, kurios atitinka ką tik aptartą temą, o į kitas tiesiog nekreipia dėmesio, todėl vėliau atrodo, kad sutapimų yra neįprastai daug.

    Prie to prisideda ir dažnai minimas dažnio iliuzijos efektas, kai išgirdus naują temą ji pradeda „matytis“ visur. Reklamos srautas yra milžiniškas, todėl kartais sutapimas įvyksta natūraliai, o algoritmai tuo pačiu jau būna prognozavę jūsų interesus pagal panašių vartotojų elgseną.

    Virtualūs asistentai taip pat kelia klausimų, nes laukia pažadinimo frazės. Įprastai įrašai į serverius perduodami tik po pažadinimo, tačiau klaidingas suveikimas įmanomas, pavyzdžiui, kai panašus žodis nuskamba per televizorių ar kitame garso šaltinyje.

    Kaip pasitikrinti ir sumažinti riziką

    Android ir iOS sistemos reikalauja leidimo prieš suteikiant programėlei prieigą prie mikrofono, kameros ar vietos nustatymo. Praktikoje problema kyla tuomet, kai leidimai suteikiami automatiškai, neįvertinus, ar jie iš tiesų būtini.

    Norint pasitikrinti, verta atsidaryti telefono nustatymus ir peržiūrėti, kurios programėlės turi leidimą naudoti mikrofoną. Jei tokį leidimą turi programėlės, kurioms jis nereikalingas, leidimą galima atšaukti arba nustatyti, kad mikrofonas būtų pasiekiamas tik naudojant programėlę.

    Taip pat padeda programėlių diegimas tik iš oficialių parduotuvių, reguliarūs sistemos atnaujinimai ir kritiškas požiūris į prašomus leidimus. Tai nepašalins tikslinės reklamos, bet gali sumažinti perteklinį duomenų rinkimą ir pojūtį, kad telefonas jus klausosi.