Tag: Psichikos sveikata

  • Po Hayden Panettiere mirties Holivudas kelia klausimą: ar vaikų aktorius saugo tik popierinės taisyklės?

    Po Hayden Panettiere mirties Holivudas kelia klausimą: ar vaikų aktorius saugo tik popierinės taisyklės?

    Diskusiją užkūrė netektis

    Aktoriaus Hayden Panettiere mirtis vėl atvėrė seną Holivudo problemą: kaip kino ir televizijos industrija elgiasi su vaikais, kurie anksti tampa viešumo dalimi. Nemažai aktorių ir buvusių vaikų žvaigždžių viešai paragino stiprinti apsaugą filmavimo aikštelėse ir už jų ribų.

    Panettiere buvo 36-eri. Ji išgarsėjo seriale Heroes, vėliau vaidino Nashville ir Scream franšizėje, o karjerą pradėjo dar vaikystėje.

    Žinomų žmonių raginimai: daugiau kontrolės ir atsakomybės

    Po žinios apie mirtį viešai pasisakė keli pramogų pasaulio atstovai, primindami, kad ankstyva šlovė dažnai reiškia ne tik galimybes, bet ir didesnę riziką. Dalis jų akcentavo, jog formaliai egzistuojančios taisyklės ne visada veikia realybėje, ypač kai vaikas filmavimo aikštelėje susiduria su suaugusiųjų pasaulio spaudimu.

    Ši tema iškilo ne tik kaip asmeninė netektis, bet ir kaip platesnė diskusija apie darbo sąlygas, psichologinę gerovę, privatumą ir kontrolės mechanizmus industrijoje.

    „Tai ne atsitiktinumas, kad tiek daug buvusių vaikų žvaigždžių patiria skaudžių pasekmių suaugus“, – sakė aktorė Anna Paquin.

    Paquin taip pat pabrėžė, kad kalba apie patirtis, kai vaikas filmavimo aplinkoje per anksti pradedamas vertinti kaip suaugusiesiems skirtas objektas. Anot jos, būtent čia dažnai atsiranda spragos tarp deklaruojamos apsaugos ir to, kaip iš tikrųjų veikia industrijos praktikos.

    Ką rodo detalės apie mirtį

    Viešoje erdvėje skelbta, kad Panettiere buvo rasta nereaguojanti Greenville mieste, Pietų Karolinoje. Skubios pagalbos iškvietimo informacijoje buvo minima įtariama perdozavimo situacija, o medikai taikė pažangų širdies gaivinimą.

    Oficiali mirties priežastis iki šiol nepaskelbta, o tyrimas tęsiamas. Tokiais atvejais galutinės išvados paprastai priklauso nuo teismo medicinos ekspertų vertinimų.

    Kodėl vaikų aktorių apsauga vėl atsidūrė dėmesio centre

    Diskusija apie vaikų aktorius Holivude periodiškai atsinaujina po rezonansinių istorijų, tačiau šįkart ji įgavo didesnį pagreitį, nes viešai prabilo ne vienas žmogus, pats patyręs ankstyvos šlovės kainą. Pabrėžiama, kad vaikams reikia ne tik aiškiai apibrėžtų darbo valandų, bet ir psichologinės pagalbos, tėvų ar globėjų kontrolės bei realiai veikiančių skundų kanalų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į naują tendenciją: socialinių tinklų epochoje spaudimas jauniems aktoriams nesibaigia pasibaigus filmavimams, nes viešumas persikelia į kasdienybę. Tai kelia papildomų rizikų dėl privatumo, patyčių, priklausomybių ir psichikos sveikatos.

  • Mokslininkai įspėja: miestų vaikai vis dažniau bijos gamtos – tai gali virsti liga

    Mokslininkai įspėja: miestų vaikai vis dažniau bijos gamtos – tai gali virsti liga

    Biofobija – tai neracionali baimė gyvajai gamtai, kai nerimą kelia ne viena rūšis, o pati natūrali aplinka: vabzdžiai, miškas, purvas ar net prisilietimas prie medžio. Tyrėjai fiksuoja, kad tokie simptomai vis dažniau pasireiškia vaikams ir paaugliams, ypač augantiems miestuose.

    Lundo universiteto mokslininkai yra sieję šią tendenciją su urbanizacija ir vis retesniu kasdieniu kontaktu su gamta. Gyvenimas tankiai užstatytose vietovėse, ribota žaliųjų erdvių prieiga ir laikas patalpose mažina natūralias patirtis, kurios vaikystėje padeda susiformuoti saugiam santykiui su aplinka.

    „Kai vaikai auga beveik vien uždarose erdvėse ir ekranuose, gamta jiems ima atrodyti svetima ir pavojinga“, – sako tyrimų kryptį aptariantys specialistai.

    Psichologai atkreipia dėmesį, kad baimę gali stiprinti ir suaugusiųjų komunikacija. Nuolatiniai perspėjimai apie erkes, „neliesk, nes purvina“, ar „neik į krūmus“ vaikui siunčia žinutę, kad parkas ar miškas yra rizikos zona, o ne įprasta gyvenimo dalis.

    Švietimo ir vaikų raidos specialistai pastebi ir praktinių požymių: daliai vaikų miške sunku drąsiai pakelti šaką, paliesti žievę ar sėdėti ant žemės. Tokios reakcijos dažnai rodo ne „kaprizą“, o patirties trūkumą, kai vaikas tiesiog nėra išmokęs jaustis saugiai natūralioje aplinkoje.

    Paradoksas tas, kad vengiant gamtos prarandamas vienas paprasčiausių emocinės savijautos stiprinimo būdų. Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama, jog buvimas žaliose erdvėse gali mažinti stresą, gerinti dėmesį ir savireguliaciją, o vaikams – padėti lengviau atgauti ramybę po įtemptos dienos.

    Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas dažnai prasideda nuo mažų, reguliarių žingsnių: dažnesnių pasivaikščiojimų žaliose zonose, žaidimų lauke bet kokiu oru ir natūralių patirčių, kurios leidžia vaikui tyrinėti be gąsdinimo. Ilgainiui tai padeda atkurti ryšį su aplinka ir mažina tikimybę, kad baimė įsitvirtins kaip ilgalaikė problema.

  • 7 priežastys, kodėl tėvų psichologinės traumos persiduoda vaikams ir net anūkams

    7 priežastys, kodėl tėvų psichologinės traumos persiduoda vaikams ir net anūkams

    Tėvų, senelių ar net prosenelių patirtos psichologinės traumos gali paveikti vaikų emocinę savijautą ir elgesį, net jei patys vaikai traumuojančių įvykių tiesiogiai neišgyveno. Psichologijoje tai vadinama tarp kartų perduodama, arba transgeneracine, trauma.

    Šis reiškinys dažniausiai pasireiškia ne vienu konkrečiu simptomu, o bendra šeimos atmosfera: nuolatiniu budrumu, įtampa, sunkumu pasitikėti kitais ar nepaaiškinamais kaltės ir gėdos jausmais. Mokslininkai pabrėžia, kad trauma „nepersikelia“ mistiškai, ją perduoda elgesio modeliai, santykiai ir aplinka.

    Viena dažniausių priežasčių yra identifikacija ir imitacija. Vaikai, stebėdami tėvų nerimą, depresyvumą, dirglumą ar agresiją, šiuos reagavimo būdus ima laikyti norma ir pritaiko juos savo gyvenime, ypač stresinėse situacijose.

    Kita svarbi grandis – nenuoseklus bendravimas ir šeimos nutylėjimai. Kai skaudžios patirtys tampa tabu, šeimoje formuojasi neįvardyti „pasakojimai“, kurie vis tiek reguliuoja elgesį: ko bijoti, apie ką nekalbėti, ko gėdytis ir ko vengti.

    Trauma taip pat gali paveikti prieraišumo stilių. Tėvams, kurie patys patyrė smurtą, netektis ar ilgalaikį nesaugumą, neretai sunkiau sukurti stabilų, šiltą ryšį su vaiku, o tai gali atsispindėti vaiko savivertėje ir gebėjime kurti artimus santykius.

    Didelę įtaką daro ir neverbaliniai signalai: intonacija, reakcijos į garsus, konfliktus ar net kasdienes problemas. Net jei suaugusieji sąmoningai stengiasi „neperduoti“ savo skausmo, vaikai dažnai perima emocinę įtampą iš kūno kalbos, nuotaikų svyravimų, perdėtos kontrolės ar, priešingai, emocinio atsitraukimo.

    Kai kuriais atvejais tarp kartų perduodamą traumą sustiprina socialinės ir ekonominės aplinkybės: skurdas, priklausomybės, smurto patirtys, ilgalaikis nesaugumas. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra „likimas“ – ankstyvas pagalbos ieškojimas, psichoterapija ir atviresnė komunikacija šeimoje gali sumažinti pasekmes ir nutraukti pasikartojantį ciklą.

    Psichologai dažnai akcentuoja, kad vienas svarbiausių žingsnių – įvardyti problemą ir pripažinti patirtis, kurios buvo nutylimos. Kai vaikas auga aplinkoje, kur jausmai priimami, o sunkumai aptariami saugiai, tikimybė, kad trauma persiduos toliau, ženkliai mažėja.

  • Kas traukia į JK „Medicine“ festivalį: 10 000 žmonių ieško gerovės, ritualų ir judesio

    Kas traukia į JK „Medicine“ festivalį: 10 000 žmonių ieško gerovės, ritualų ir judesio

    Festivalis, žadantis gerovę

    Jungtinėje Karalystėje vykstantis „Medicine“ festivalis šiemet sutraukė daugiau nei 10 000 žmonių, atvykusių ne tik dėl muzikos, bet ir dėl savijautos paieškų. Renginyje daug dėmesio skiriama kūno ir psichikos gerovei, ryšiui su gamta bei bendruomene.

    Toks formatas dažnai vadinamas sąmoningumo festivaliu, kai koncertai derinami su praktikomis, kurios žada padėti nusiraminti, geriau pažinti save ar pakeisti kasdienius įpročius. Į „Medicine“ atvyksta dalyviai iš skirtingų Europos šalių, o programa apima įvairias su savijauta siejamas veiklas.

    Nuo jogos iki alternatyvių praktikų

    Festivalyje siūlomos judesio ir šokio sesijos, joga, meditacijos, taip pat užsiėmimai, skirti asmeniniam augimui, santykiams, lytiškumui ir bendruomeniškumui. Organizatoriai ir dalyviai pabrėžia, kad tai erdvė eksperimentuoti ir atrasti, kas konkrečiam žmogui veikia.

    Renginyje galima sutikti ir alternatyvių terapijų praktikus, atvykstančius dalytis savo metodais bei patirtimi. Viena jų – kineziologija, kurios šalininkai teigia, kad raumenų reakcijos gali padėti atpažinti disbalansą organizme, nors mokslinėje bendruomenėje šie teiginiai vertinami nevienareikšmiškai.

    „Padedu žmonėms suprasti, kas vyksta jų kūne: ieškau būdų išgirsti kūno kalbą, o judesys ir šokis iškelia į paviršių daug dalykų“, – sakė jogos ir kineziologijos praktikė Mylène.

    Ką sako mokslas ir kur prasideda ribos?

    Festivalio patirtys dažnai remiasi idėja, kad kūnas ir psichika glaudžiai susiję, o savijautą gali keisti kvėpavimas, judėjimas, kūryba ar socialinis ryšys. Pastaraisiais metais daugiau tyrimų skiriama streso valdymui, miegui, sąmoningumo praktikoms ir nervų sistemos reguliavimui, tačiau skirtingų metodų įrodymai nevienodi.

    Viena populiarių patirčių „Medicine“ programoje – jogos nidra, kuri dažnai pristatoma kaip gilaus atsipalaidavimo praktika. Ji neretai lyginama su būsena tarp budrumo ir miego, kai siekiama sąmoningai nuraminti kūną ir mintis.

    „Jogos nidra reiškia miego būseną: tai sąmonės būsena tarp budrumo ir užmigimo, kurią galima lavinti. Ji gali padėti nuraminti nervų sistemą ir pereiti į labiau atsipalaidavusį buvimą“, – sakė jogos nidra autorė ir tinklo bendraįkūrėja Uma Dinsmore-Tuli.

    Vis dėlto dalis festivalyje skambančių pažadų apie poveikį virškinimui, hormonų ritmams ar kitiems fiziologiniams procesams dažnai reikalauja atsargesnio vertinimo. Specialistai paprastai pabrėžia, kad tokios praktikos gali būti naudingos kaip savijautą gerinanti rutina, bet jos neturėtų pakeisti gydytojų diagnozės ar įrodymais grįsto gydymo, ypač kai kalbama apie rimtas sveikatos būkles.

    Renginio atmosfera daugeliui tampa ne tik pramoga, bet ir proga sustoti, pabūti gamtoje, pasikalbėti su nepažįstamaisiais ir išbandyti naujus įpročius. Net jei ne visos idėjos patvirtintos vienodai tvirtais įrodymais, pats bendruomeniškumo, judesio ir poilsio derinys dalyviams dažnai tampa stipria patirtimi.

  • Kličko gedulas po Hayden Panettiere mirties: ką jis pažadėjo jų dukrai ir prašo gerbti šeimą

    Kličko gedulas po Hayden Panettiere mirties: ką jis pažadėjo jų dukrai ir prašo gerbti šeimą

    Kličko žinutė po netekties

    Buvęs sunkiasvorių bokso čempionas iš Ukrainos Wladimir Kličko sureagavo į aktorės Hayden Panettiere mirtį. Socialiniuose tinkluose jis rašė esantis sukrėstas ir išgyvenantis gedulą, o šeimai prašė privatumo.

    Žinutėje jis pabrėžė, kad nors pora jau nebuvo kartu, Panettiere išliko svarbi jo gyvenimo dalis ir jų dukros Kaya mama. Kličko taip pat išreiškė užuojautą aktorės artimiesiems, draugams ir gerbėjams.

    „Mūsų šeima išgyvena gilų šoką ir gedulą. Niekas neištrins laiko, kurį praleidome kartu, ir vietos, kurią ji turėjo mūsų gyvenime“, – sakė Wladimir Kličko.

    Pažadas dukrai ir šeimos sprendimai

    Didelę Kličko pareiškimo dalį sudarė žinutė dukrai Kaya. Jis teigė, kad pasirūpins, jog mergaitė apie mamą girdėtų su pagarba, o jos atminimas būtų saugomas šeimoje.

    Pora pradėjo susitikinėti 2009 metais, susižadėjo 2013 metais, o 2014 metais susilaukė dukros. Jie išsiskyrė 2018 metais, tačiau viešai ne kartą akcentavo, kad bendras vaikas išliko svarbiausias jų ryšys.

    Kontekstas: karjera ir sveikatos iššūkiai

    Panettiere plačiau išgarsėjo seriale Heroes, o vėliau vaidino muzikinėje dramoje Nashville. Pastaraisiais metais ji viešai kalbėjo apie psichikos sveikatos problemas ir priklausomybes, kurios, pasak jos pačios, turėjo įtakos asmeniniam gyvenimui.

    Šiemet ji buvo pristačiusi memuarus This Is Me: A Reckoning, kuriuose rašė apie ilgą depresijos, nerimo, alkoholio ir kitų medžiagų vartojimo laikotarpį. Taip pat ji minėjo skausmingą šeimos netektį, kai 2023 metais mirė jos jaunesnis brolis.

    Pranešama, kad aktorė mirė 36-erių, o mirties priežastis ir aplinkybės tebėra tiriamos. Pareigūnai viešai nurodė, kad iš pradžių nebuvo pastebėta smurto ar akivaizdžių nusikaltimo požymių, tačiau galutinės išvados priklausys nuo tyrimo rezultatų.

    Po žinios apie mirtį užuojautos žinutėmis dalijosi ir kiti pramogų pasaulio atstovai. Tokiose situacijose ypač pabrėžiama atsakinga komunikacija, kai kol kas nėra patvirtintos oficialios mirties priežasties.

  • Mirė 36-erių aktorė Hayden Panettiere: garsenybės atsisveikina, mirties priežastis kol kas neaiški

    Mirė 36-erių aktorė Hayden Panettiere: garsenybės atsisveikina, mirties priežastis kol kas neaiški

    JAV aktorė Hayden Panettiere, išgarsėjusi serialuose Heroes ir Nashville bei siaubo filmų serijoje Scream, mirė sulaukusi 36 metų. Apie netektį pranešus artimiesiems ir keliems tarptautiniams pramogų naujienų leidiniams, gerbėjai ir kolegos socialiniuose tinkluose dalijasi užuojauta.

    Kol kas oficiali mirties priežastis neskelbiama. Pietų Karolinos teisėsauga patvirtino, kad buvo sureaguota į incidentą, o tyrimas šiuo metu yra atviras.

    Artimųjų prašymas dėl privatumo

    Aktorės tėvas Skipas Panettiere išplatintame pareiškime dukrą apibūdino kaip nepaprastą šviesą ir gamtos jėgą. Šeima prašo privatumo, kol bando susitaikyti su netektimi.

    „Su giliu liūdesiu pranešame apie tragišką mūsų mylimos Hayden mirtį. Ji buvo nepaprasta šviesa ir gamtos jėga, dovanojusi meilę ir džiaugsmą visiems, kurie ją pažinojo, ir milijonams žiūrovų“, – sakė Skipas Panettiere.

    Karjera nuo vaikystės iki didžiųjų vaidmenų

    Panettiere į ekraną pirmą kartą žengė dar vaikystėje, o vėliau pasirodė ir kino projektuose. Plačiausiai ji išgarsėjo 2006 metais startavusiame superherojų seriale Heroes, kuriame suvaidino pralinksminančią, bet dramatiško likimo heroję Claire Bennet.

    Vėlesnis ryškus etapas buvo muzikinė drama Nashville, kur aktorė įkūnijo kantri dainininkę Juliette Barnes. Šis vaidmuo jai pelnė dvi „Auksinio gaublio“ nominacijas ir sustiprino reputaciją kaip aktorės, gebančios derinti dramą su muzikiniu atlikimu.

    Kino žiūrovams ji taip pat gerai pažįstama iš Scream filmų, kur suvaidino Kirby Reed. Šis personažas ilgainiui tapo gerbėjų mėgstamu, o sugrįžimas vėlesnėse dalyse padėjo naujai kartai atrasti ankstesnius serijos herojus.

    Kolegos ir gerbėjai dalijasi užuojauta

    Pirmosios užuojautos žinutės pasirodė socialiniuose tinkluose dar netrukus po žinios pasklidimo. Tarp atsisveikinimo įrašų buvo ir aktorių, dainininkų bei televizijos kūrėjų žinutės, kuriose pabrėžiama Panettiere įtaka ir šiluma už kadro.

    Aktorės profesinė sąjunga SAG-AFTRA, kurios nare ji buvo nuo 1994 metų, išplatino pranešimą, kad gedima staigios netekties ir reiškiama užuojauta jos šeimai, draugams bei gerbėjams. Gerbėjai taip pat paliko šimtus komentarų po jos paskutiniais įrašais, prisimindami vaidmenis ir asmeninę drąsą.

    Pastaraisiais metais Panettiere viešai kalbėjo apie priklausomybių įveikimą, psichikos sveikatos sunkumus ir pogimdyvinę depresiją, taip pat apie šeimos netektis. Ji yra pasakojusi, kad bandymai grįžti į stabilų gyvenimą buvo ilgas procesas, o atvirumas šia tema daugeliui tapo svarbiu palaikymo ženklu.

    Tyrimas dėl mirties aplinkybių tęsiamas, o daugiau detalių tikimasi sulaukti tik paskelbus oficialias institucijų išvadas. Artimieji kol kas prašo neskubėti su prielaidomis ir gerbti šeimos privatumą.

  • Zero sporto ir jokių tikslų: Niujorko „Reststop“ klubas moko tingėti be kaltės jausmo

    Zero sporto ir jokių tikslų: Niujorko „Reststop“ klubas moko tingėti be kaltės jausmo

    Nuolatinis rūpinimasis savijauta, mityba, oda ar fiziniu aktyvumu dažnai pristatomas kaip poilsis, tačiau vis daugiau žmonių tai patiria kaip dar vieną pareigą. Psichologai pabrėžia, kad nuolatinis produktyvumo siekis ir kaltės jausmas ilsintis gali didinti įtampą ir trukdyti organizmui atsigauti.

    Šiame kontekste Niujorke išpopuliarėjo nemokama bendruomenės iniciatyva „Reststop“, kurios idėja paprasta iki kraštutinumo: susirinkti parke sutartu laiku ir tiesiog gulėti ant žolės nieko neveikiant. Įkūrėja Maaliyah Symoné teigia, kad taip žmonės mokosi atpažinti perdegimo signalus ir leisti sau sustoti be vidinio spaudimo.

    „Jei jūsų nervų sistema nebeatlaiko ir jaučiatės priblokšti, prisijunkite prie „Reststop“, – sakė Maaliyah Symoné virusiniame įraše.

    Idėja skamba vaikiškai, tačiau susitikimų populiarumas rodo kitą realybę: miestų gyventojai, ypač jauni suaugusieji, vis dažniau ieško žemų kaštų būdų sumažinti informacinį triukšmą ir per didelį įsipareigojimų kiekį. Tarptautinėje žiniasklaidoje „Reststop“ įvardijamas kaip reakcija į kultūrą, kurioje poilsis neretai paverčiamas dar viena užduotimi.

    Tokios iniciatyvos siejasi ir su platesnėmis tendencijomis: po pandemijos daugelyje šalių sustiprėjo diskusijos apie perdegimą, darbo ir asmeninio gyvenimo ribas bei tai, kad atsigavimui neužtenka vien trumpų pertraukų. Specialistai primena, kad kokybiškas poilsis paprastai apima ir fizinį atsipalaidavimą, ir psichologinį saugumo jausmą, o grupinis formatas kai kuriems žmonėms padeda išvengti minties, jog ilsėtis yra laiko švaistymas.

    Nors „Reststop“ nėra terapija ir nepakeičia profesionalios pagalbos, iniciatyvos esmė pataiko į jautrią vietą: daliai visuomenės sunkiausia tampa ne bėgimas, o sustojimas. Klausimas, ar panašus klubas prigytų ir Lietuvoje, atsiremia į mūsų kasdienybę: ar mokame ilsėtis taip, kad poilsis nevirstų dar vienu projektu.

  • ADHD ir RSD: kodėl kritika gali „išjungti“ žmogų ir ką apie tai sako naujausi tyrimai

    ADHD ir RSD: kodėl kritika gali „išjungti“ žmogų ir ką apie tai sako naujausi tyrimai

    Kas yra RSD ir kodėl apie tai kalbama

    RSD, arba atmetimui jautri disforija, apibūdinama kaip itin stiprus emocinis skausmas, kylantis patyrus arba net tik numanius kritiką ir atstūmimą. Žmonės pasakoja, kad reakcija užklumpa staiga, o emocijos būna neproporcingai intensyvios net dėl, atrodytų, smulkmenos.

    Kartu dažnai pasireiškia ir kūno pojūčiai, pavyzdžiui, spaudimas krūtinėje, pykinimas, skausmas ar sustingimas. Psichologijoje seniau aprašyta ir platesnė sąvoka atmetimo jautrumas, tačiau RSD dažniau siejama su žmonėmis, turinčiais ADHD.

    Ką sako mokslas ir diagnostika

    Svarbu pabrėžti, kad RSD nėra atskira oficiali diagnozė ir jos nerasime nei tarptautinėje ligų klasifikacijoje ICD, nei DSM-5. Šis terminas dažniau vartojamas kaip patogus būdas įvardyti tam tikrą simptomų rinkinį, kuris daliai žmonių su ADHD pasitaiko dažniau.

    Terminas „Rejection Sensitive Dysphoria“ plačiau išpopuliarėjo po amerikiečių psichiatro Williamo Dodsono publikacijų, kuriose akcentuota emocijų reguliacijos tema. Pastaraisiais metais daugėja klinikinių aprašymų ir bandymų sistemingiau vertinti šį reiškinį, tačiau tyrėjai pabrėžia, kad dar trūksta didelės apimties kiekybinių tyrimų.

    Kodėl kritika gali veikti taip stipriai

    Viena dažniausiai minima priežastis yra emocijų reguliacijos sunkumai, kurie daliai žmonių su ADHD pasireiškia greitesniu emociniu įsiplieskimu ir sudėtingesne savikontrole. Tai gali lemti, kad kritika ar atstūmimas patiriami ne kaip pastaba, o kaip grėsmė savivertei ir ryšiui.

    Kita kryptis siejama su socialinių signalų apdorojimu: kai kurie tyrimai rodo, kad ADHD atveju reakcijos į socialinį vertinimą gali būti jautresnės. Be to, svarbus ir gyvenimiškas kontekstas: vaikai ir paaugliai, turintys ADHD bruožų, neretai sulaukia daugiau priekaištų dėl išsiblaškymo, impulsyvumo ar organizuotumo stokos.

    Ilgainiui susiformuoja nuolatinis laukimas, kad vėl bus suklysta ir vėl bus kritikuojama, todėl net neutrali pastaba gali būti interpretuota kaip atstūmimas. Dalis specialistų pabrėžia, kad panašus jautrumas gali pasireikšti ir be ADHD, pavyzdžiui, paauglystėje, tačiau su ADHD jis gali išlikti ilgiau.

    Kaip tai paveikia kasdienybę ir santykius

    Tokios reakcijos gali stipriai paveikti santykius šeimoje, draugų rate ir darbe. Žmogus gali pradėti vengti situacijų, kuriose tikėtina kritika, atsisakyti projektų, susitikimų ar net keisti darbą, kad tik nereikėtų patirti emocinio sukrėtimo.

    Kita pusė taip pat sudėtinga: staigios, intensyvios reakcijos gali išvarginti artimuosius, jie gali atsitraukti arba pradėti vengti atvirų pokalbių. Dėl to užsisuka ratas, kuriame mažėja palaikymo, o atstūmimo baimė tik stiprėja.

    Ką galima daryti ir kur ieškoti pagalbos

    Nors RSD nėra oficiali diagnozė, tai nereiškia, kad patiriami simptomai yra išgalvoti ar sąmoningai pasirenkami. Specialistai pabrėžia, kad pirmas žingsnis paprastai yra ADHD įvertinimas ir pagalba jam, įskaitant psichoedukaciją bei praktinius kasdienio funkcionavimo įgūdžius.

    Dažnai rekomenduojama psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda atpažinti automatines mintis, atskirti faktus nuo interpretacijų ir lavinti emocijų reguliaciją. Prireikus gydytojas psichiatras gali skirti medikamentinį gydymą, kuris kai kuriems žmonėms pagerina dėmesio kontrolę ir sumažina emocinių „bangų“ intensyvumą.

    Jei kritika ar atstūmimo baimė ima riboti kasdienį gyvenimą, verta kreiptis pagalbos anksčiau, nelaukiant, kol situacija taps nevaldoma. Praktikoje didžiausią efektą dažnai duoda kelių priemonių derinys: aiškus ADHD valdymo planas, terapija ir artimos aplinkos supratimas.

  • Du ankstyvi demencijos signalai, dažnai nurašomi stresui: gydytojai įspėja neatidėlioti

    Ankstyvieji demencijos požymiai ne visada prasideda nuo užmirštų faktų ar vardų. Specialistai pabrėžia, kad pirmieji pokyčiai neretai pasireiškia elgesyje ir kasdieniuose įpročiuose, todėl ilgai lieka nepastebėti.

    Šeimos gydytojas Dominikas Grinjė iš medicinos centro The Health Suite (Leisteris) teigia, kad vienas ankstyviausių signalų gali būti staigus asmenybės ar elgesio pokytis. Žmogus tampa aštresnis bendraujant, ima elgtis impulsyviai, praranda susidomėjimą anksčiau mėgta veikla, o artimiesiems tai atrodo visiškai nebūdinga.

    „Žmonės taip jautriai reaguoja į atminties praradimą, kad gali nepastebėti ženklų, kurie yra tiesiai prieš akis. Kol šeima šiuos pokyčius susies su galimu demencijos diagnozės pagrindu, gali praeiti mėnesiai ar net metai“, – sakė Dominikas Grinjė.

    Pasak gydytojo, tokie elgesio svyravimai dažnai priskiriami pervargimui, ilgalaikiam stresui, šeimos problemoms ar natūraliems su amžiumi siejamiems pokyčiams. Vis dėlto svarbu vertinti ne vien pavienį epizodą, o tai, ar pokyčiai kartojasi, stiprėja ir ima trukdyti įprastam gyvenimui.

    Antras dažnai supainiojamas ankstyvas požymis siejamas su erdviniu suvokimu ir regimąja informacija. Žmogui gali būti sunkiau įvertinti atstumą vairuojant, orientuotis net pažįstamose vietose, atpažinti veidus ar susigaudyti sudėtingesnėse vizualinėse situacijose.

    Tokius nusiskundimus žmonės neretai paaiškina regėjimo pablogėjimu ar nuovargiu, todėl delsia kreiptis pagalbos. Tačiau, jei atsiranda naujų klaidų kasdieniuose veiksmuose, didėja pasimetimas ar kyla rizika saugumui, verta nedelsti ir pasitarti su šeimos gydytoju.

    Medicinos praktikoje pabrėžiama, kad ankstyvas įvertinimas padeda atskirti demenciją nuo kitų būklių, pavyzdžiui, depresijos, nerimo sutrikimų, miego problemų, skydliaukės veiklos sutrikimų ar vitaminų trūkumo. Dalis šių priežasčių yra gydomos, todėl laiku atlikti tyrimai gali būti ypač svarbūs.

    Specialistai taip pat primena, kad demencija nėra vienas konkretus susirgimas, o simptomų visuma, kuri gali turėti skirtingas priežastis. Kuo anksčiau pradedamas ištyrimas ir sudaromas pagalbos planas, tuo daugiau galimybių sulėtinti simptomų progresavimą, koreguoti rizikos veiksnius ir planuoti kasdienę pagalbą.

  • Ariana Grande traukiasi iš viešumos po turo: kas keičiasi dėl nuolatinio dėmesio ir kalbų?

    Ariana Grande traukiasi iš viešumos po turo: kas keičiasi dėl nuolatinio dėmesio ir kalbų?

    Dainininkė ir aktorė Ariana Grande pranešė po „Eternal Sunshine“ turo planuojanti atsitraukti nuo viešų pasirodymų ir renginių. Sprendimą, pasak jos atstovų, paskatino užsitęsęs viešas spaudimas ir nuolatinės diskusijos internete apie jos išvaizdą bei sveikatą.

    Kaip nurodoma, Grande šiuo metu baigia turo Šiaurės Amerikoje etapą, o vėliau numatyta serija koncertų Londone, O2 arenoje. Būtent po šių pasirodymų, kurie turėtų baigtis rugsėjo 1 dieną, ji ketina daryti pertrauką nuo veiklų, reikalaujančių nuolatinio matomumo.

    „Ariana po „Eternal Sunshine“ turo ketina atsitraukti nuo viešumos. Ji nori turą užbaigti sveikai ir laimingai, o tuomet skirti laiko poilsiui nuo darbo ir pasirodymų, kurie pastaruoju metu tapo nuolatinio viešo vertinimo priežastimi“, – sakė atlikėjos atstovas.

    Anot su dainininke artimai bendraujančių šaltinių, jos sveikata esą gera, o koncertinė programa reikalauja daug fizinės ištvermės. Tai akcentuojama ir dėl to, kad pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose vėl suaktyvėjo komentarai apie Grande kūno pokyčius, kuriuos dalis vartotojų siejo su naujausiais jos pasirodymais ir muzikiniais vaizdo klipais.

    Viešos diskusijos, susijusios su žinomų žmonių išvaizda, pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių skaitmeninės kultūros tendencijų. Specialistai ir psichikos sveikatos organizacijos ne kartą yra atkreipusios dėmesį, kad nuolatinis vertinimas, „kūno analizė“ ir anoniminiai komentarai gali daryti realų poveikį emocinei savijautai, ypač kai žmogus kasdien stebimas milijonų sekėjų.

    Grande ne kartą viešai kalbėjo apie tai, kad komentarai apie jos kūną ir tariamą sveikatos būklę yra žalingi ir dažnai paremti prielaidomis. Ji taip pat yra dalijusis patirtimis apie psichikos sveikatą po 2017 metais įvykusio išpuolio Mančesterio arenoje, kai per jos koncertą žuvo 22 žmonės, o įvykis ilgam pakeitė atlikėjos viešo gyvenimo ir saugumo realybę.

    Atsitraukimas nuo viešumos palies ir kūrybinius planus: skelbiama, kad Grande atsisakė numatyto debiuto Londono Vest Ende. Ji turėjo pasirodyti Stepheno Sondheimo miuziklo Sunday in the Park with George pastatyme, kuris įkvėptas Georges’o Seurat paveikslo, tačiau šiuo metu projektas bus tęsiamas be jos dalyvavimo.

    Pastaruoju metu vis daugiau atlikėjų ir aktorių renkasi trumpesnius viešumo periodus, sąmoningai mažina interviu skaičių arba daro pertraukas tarp projektų. Tokia praktika siejama su bandymu apsaugoti privatumą ir išlaikyti balansą, ypač kai socialinių tinklų dinamika paverčia kiekvieną pasirodymą ar nuotrauką greitai plintančių interpretacijų objektu.

    Grande turo grafikas artimiausiomis savaitėmis nesikeičia: ji užbaigs pasirodymus Jungtinėse Valstijose, o vėliau persikels į Londoną. Po suplanuotų koncertų dainininkė žada skirti laiko poilsiui ir mažiau viešai veiklai, o kada ji grįš į intensyvų viešą ritmą, kol kas neįvardijama.