CP v2

Tag: Psichikos sveikata

  • Modena automobilio ataka: tyrėjai atmeta terorizmą, aiškinamasi vairuotojo psichikos būklė

    Modena automobilio ataka: tyrėjai atmeta terorizmą, aiškinamasi vairuotojo psichikos būklė

    Italijos Modenos mieste po incidento, kai automobilis rėžėsi į pėsčiųjų minią, tyrėjai atmetė terorizmo versiją. Šeštadienį įvykusios atakos metu sužeisti aštuoni žmonės, dalies jų būklė buvo įvardyta kaip kritinė.

    Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi viešai pareiškė, kad 31 metų vairuotojas šiuo metu nėra laikomas teroro išpuolio vykdytoju. Pasak pareigūnų, tyrimas labiau krypsta į galimas asmens psichikos sveikatos problemas.

    Kas žinoma apie įtariamąjį

    Pasak vietos valdžios, vairuotojas yra Italijos pilietis, kilęs iš marokiečių šeimos, anksčiau policijai nebuvo žinomas. Modenos prefektė Fabrizia Triolo spaudos konferencijoje nurodė, kad 2022 metais vyrui buvo fiksuotas psichologinių sutrikimų laikotarpis.

    Modenos meras Massimo Mezzetti teigė, kad vyras 2022 metais buvo gydomas psichikos sveikatos centruose dėl sutrikimų, siejamų su šizoidine liga, tačiau vėliau dingo iš specialistų akiračio. Pareigūnai nurodo, kad kol kas nerasta požymių, jog jis būtų radikalizavęsis.

    „Jis 2022 metais buvo gydomas mūsų psichikos sveikatos centruose, o vėliau dingo iš akiračio ir, deja, šiandien sugrįžo tokiu dramatišku būdu“, – sakė Modenos meras Massimo Mezzetti.

    Sužeistieji ir jų būklė

    Pranešama, kad automobilis partrenkė kelis žmones, o vėliau trenkėsi į parduotuvės vitriną. Tarp sužeistųjų buvo ir užsieniečių, įskaitant Vokietijos turistą bei Lenkijos pilietę, atostogavusius Italijoje.

    Sužeistieji išgabenti į skirtingas Emilijos-Romanijos regiono gydymo įstaigas. Viena 55 metų moteris, prispausta prie vitrinos, buvo gydoma Bolonijoje, jos gyvybei grėsė pavojus; pareigūnai pranešė ir apie ypač sunkias traumas, dėl kurių kai kuriems nukentėjusiems amputuotos apatinės galūnės.

    Kiti pacientai buvo paguldyti į ligonines Modenoje, dalies jų būklė apibūdinta kaip lengvesnė, o keli patyrė nesunkias traumas. Medikų komandos ir toliau stebi sunkiausiai sužeistųjų būklę, o tyrėjai tikslina tikslią įvykių seką.

    Kaip įtariamasis buvo sulaikytas

    Po susidūrimo su vitrina vairuotojas paliko automobilį ir bandė pasišalinti pėsčiomis. Pranešama, kad jį vijosi ir užspeitė keturi praeiviai, o įtariamasis, bandydamas ištrūkti, išsitraukė peilį ir sužeidė vieną žmogų.

    Vis dėlto praeiviams pavyko vyrą sutramdyti ir išlaikyti iki atvykstant policijai. Prokuratūra vėliau patvirtino sulaikymą, o įtarimai sugriežtinti, atsižvelgiant į masinių sužalojimų mastą ir peilio panaudojimą.

    „Dėkoju piliečiams, kurie drąsiai įsikišo sulaikydami užpuoliką, ir pareigūnams už greitą reakciją“, – sakė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.

    Sekmadienį Modenoje lankėsi ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Italijos prezidentas Sergio Mattarella. Politinėje erdvėje incidentas sukėlė diskusijų dėl migracijos kontrolės, nors įtariamasis yra Italijos pilietis, o miesto vadovai ragino nekurstyti neapykantos ir neapibendrinti užsieniečių bendruomenių.

    Tokie išpuoliai Europoje dažnai iš karto vertinami keliomis kryptimis, įskaitant terorizmo grėsmę, tačiau tyrėjai paprastai remiasi pirminiais duomenimis: įtariamojo ryšiais, komunikacija, finansais ir elgesio istorija. Šiuo atveju, anot pareigūnų, prioritetas teikiamas psichikos sveikatos faktoriams ir motyvui nustatyti.

  • Socialiniuose tinkluose sveikatos patarimų apstu, bet štai kas turėtų įjungti įtarumą

    Socialiniuose tinkluose sveikatos patarimų apstu, bet štai kas turėtų įjungti įtarumą

    Socialiniuose tinkluose sveikatos ir geros savijautos patarimų gausa jau tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir klaidinančios informacijos rizika. Nauja Pew Research Center apklausa rodo, kad apie 4 iš 10 JAV suaugusiųjų sveikatos informaciją gauna iš socialinių tinklų ar tinklalaidžių.

    Tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių ši dalis dar didesnė, todėl ekspertai ragina neskubėti tikėti tuo, kas skamba užtikrintai ir tampa virusu. Tyrėjai taip pat vertino tūkstančius populiarių sveikatos turinio kūrėjų profilių ir nustatė, kad tik apie 4 iš 10 aiškiai nurodo turintys sveikatos specialisto išsilavinimą ar kvalifikaciją.

    Kaip tikrinti autoriaus kvalifikaciją?

    Specialistai pabrėžia, kad vienas geriausių patikimumo ženklų yra lengvai randama informacija apie kompetenciją: išsilavinimas, licencijos, darbo vieta ar aiškiai apibrėžta specializacija. Jei žmogus prisistato treneriu ar konsultantu, bet nepateikia jokio patvirtinimo, verta suklusti.

    Praktikuojantys sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad socialiniuose tinkluose neretai painiojama asmeninė patirtis ir profesionali rekomendacija. Patirtis gali būti vertinga, bet ji nėra universali, todėl patarimai, pateikiami kaip taisyklė visiems, gali būti netinkami ar net žalingi.

    „Turime būti atsargūs su tais, kurie patyrė vieną situaciją ir staiga tampa tos srities treneriais“, – sakė sertifikuota medicininio fizinio aktyvumo specialistė Courtney Babilya.

    Kodėl virusiniai teiginiai klaidina?

    Ekspertai rekomenduoja pristabdyti, kai įrašas sąmoningai sukelia stiprias emocijas, žada greitą sprendimą arba pateikia sensacingą išvadą per pirmąsias vaizdo įrašo sekundes. Tokia komunikacija dažnai skirta ne informuoti, o išlaikyti dėmesį ir skatinti dalijimąsi.

    Net jei turinio kūrėjas turi medicininį išsilavinimą, svarbu įsivertinti, ar jis nekalba už savo kompetencijos ribų ir ar teiginiai atitinka mokslo bendruomenėje vyraujantį sutarimą. Ypač atsargiai reikėtų vertinti kategoriškas frazes, kurios skamba kaip galutinė diagnozė ar vienintelis teisingas kelias.

    „Ne visos nuomonės yra vienodos, kai kalbame apie sveikatą, mediciną ar mokslą“, – sakė gydytoja akušerė ginekologė Fatima Daoud Yilmaz.

    Pinigai, reklama ir paslėpti interesai

    Socialiniuose tinkluose sveikatos turinys dažnai yra ir verslo modelis: partnerystės, reklaminiai įrašai, mokamos programos ar papildų pardavimas. Tai nereiškia, kad visa informacija automatiškai šališka, bet vartotojui svarbu suprasti, kad finansinis interesas gali daryti įtaką turiniui.

    Specialistai pataria atkreipti dėmesį, ar reklama aiškiai pažymėta, ar rekomenduojami produktai pateikiami kaip būtinybė, ir ar neperžengiama riba, kai medicininė problema sprendžiama vien pirkiniu. Atsargumą turėtų kelti ir atvejai, kai nuolat siūlomas tas pats sprendimas labai skirtingoms būklėms.

    Ką daryti, kad netaptumėte pasyviu skrolintoju?

    Tyrimai rodo, kad didelė dalis žmonių sveikatos turinį pamato atsitiktinai, jo specialiai neieškodami, todėl algoritmai gali formuoti įspūdį, jog tam tikri teiginiai yra plačiai patvirtinti. Ekspertai siūlo stabtelėti ir pasitikrinti, ar minimi tyrimai iš tiesų kalba apie tai, ką teigia įrašo autorius.

    Jei kyla įtarimas, verta paieškoti platesnio konteksto ir palyginti informaciją su patikimais šaltiniais, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijomis. Taip pat naudinga aktyviai valdyti savo srautą, mažinant klaidinančio turinio matomumą platformų nustatymuose.

    Galiausiai, prieš keičiant gydymą, mitybą ar pradedant vartoti papildus, patariama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, kuris žino jūsų būklę ir prisiima profesinę atsakomybę. Tai ypač aktualu, jei internetinis patarimas skatina atsisakyti gydytojo paskirto gydymo arba žada greitą išgijimą.

  • Tyrimas: jausmų įvardijimas gali mažinti nerimą dėl neapibrėžtumo, ypač turint autistiškų bruožų

    Tyrimas: jausmų įvardijimas gali mažinti nerimą dėl neapibrėžtumo, ypač turint autistiškų bruožų

    Ką parodė Japonijos tyrimas

    Naujas Nagojaus universiteto (Japonija) mokslininkų tyrimas rodo, kad emocijų atpažinimas ir įvardijimas gali būti svarbi strategija, padedanti lengviau suvaldyti nerimą, ypač tada, kai situacija neapibrėžta.

    Daugiausia naudos, pasak autorių, gali patirti žmonės, kuriems būdingi ryškesni autistiški bruožai, nes jie dažniau patiria vadinamąjį neapibrėžtumo netoleravimą.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Scientific Reports“. Jame analizuota, kaip suaugusieji tvarkosi su nemaloniais jausmais, kai trūksta aiškumo, plano ar nuspėjamumo.

    Mokslininkai apklausė 505 Japonijos gyventojus, kurių amžius buvo nuo 20 iki 39 metų, ir vertino autistiškų bruožų raišką, nerimą dėl neapibrėžtumo bei polinkį įvardyti emocijas.

    Kodėl svarbu įvardyti emocijas?

    Autistiški bruožai apima socialinės komunikacijos ypatumus ir didesnį poreikį rutinai, struktūrai bei nuspėjamumui. Tyrėjai pabrėžia, kad šie bruožai egzistuoja spektre ir skirtingu laipsniu pasireiškia visoje populiacijoje.

    Tyrimo duomenys parodė, kad ryškesni autistiški bruožai siejosi ir su didesniu nerimu neprognozuojamose situacijose, ir su didesniu polinkiu emocijas išreikšti žodžiais.

    Mokslininkų aiškinimu, emocijų įvardijimas gali veikti kaip savireguliacijos mechanizmas: kai žmogus tiksliau nusako, ką jaučia, patirtis tampa aiškesnė, lengviau pasirenkamas kitas žingsnis, mažėja vidinis chaosas.

    Psichologijoje šis principas dažnai siejamas su emocijų žymėjimu ir sąmoningu įsisąmoninimu, kai jausmas iš miglotos įtampos virsta konkrečiu apibrėžimu, pavyzdžiui, nerimu, susierzinimu ar bejėgiškumu.

    Ką tai gali reikšti praktikoje

    Tyrimo autoriai kelia prielaidą, kad tai gali būti pritaikoma mokyklose, terapijoje ir šeimos aplinkoje. Pavyzdžiui, žmogui gali padėti paprastas, tikslus siūlymas įvardyti būseną: ar tai nerimas, ar perkrova, ar įtampa.

    Tokios užuominos ypač svarbios tada, kai žmogui sunku pačiam aiškiai pasakyti, kas vyksta viduje, ir dėl to emocinis diskomfortas dar labiau sustiprėja.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad išvadų nereikėtų perkelti tiesiogiai visiems autistiškiems žmonėms. Tyrimo dalyviai neturėjo klinikinės autizmo spektro sutrikimo diagnozės, todėl rezultatai labiau atspindi bruožų variacijas bendroje populiacijoje.

    Komanda praneša tęsianti darbą su diagnozuotais suaugusiaisiais, kad patikrintų, ar tie patys ryšiai išlieka ir klinikinėse grupėse.

  • Senjorų vienatvė: kaip slaugytoja ir artimieji gali padėti atkurti kasdienius ryšius

    Vienatvė veikia ne tik nuotaiką

    Ilgalaikė senjorų vienatvė siejama ne vien su prastesne emocine savijauta, bet ir su prastesniais sveikatos rodikliais. Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija ir vienatvė gali didinti depresijos, nerimo, miego sutrikimų riziką, o taip pat sietis su didesniu mirtingumu bei silpnesniu imunitetu.

    Kasdienybėje tai dažnai pasireiškia labai paprastai: žmogus rečiau išeina į lauką, atsisako mėgtų veiklų, mažiau rūpinasi maistu ir higiena. Kai dingsta prasmės ir bendrystės jausmas, senjorams sunkiau laikytis gydytojų rekomendacijų, reguliariai vartoti vaistus ar nuosekliai dalyvauti reabilitacijoje.

    Slaugytojos vaidmuo: pastebėti ir laiku reaguoti

    Slaugytoja ar prižiūrėtoja dažnai pirmoji pamato subtilius pasikeitimus, kurių artimieji nepastebi iš tolo. Tai gali būti užsisklendimas, sumažėjęs noras kalbėti, vengimas telefono, ašarojimas, prastesnė išvaizdos priežiūra ar pasikartojančios mintys apie beprasmybę.

    Slaugytojos užduotis nėra diagnozuoti depresiją ar kitus sutrikimus, tačiau būtina fiksuoti pokyčius ir apie juos informuoti artimuosius arba šeimos gydytoją. Kuo anksčiau sureaguojama, tuo daugiau šansų užkirsti kelią gilesnei izoliacijai, kuri vėliau tampa sunkiau įveikiama.

    Kaip kurti ryšį kasdien: mažais, bet pastoviais žingsniais

    Pradžia beveik visada yra pasitikėjimas ir pagarba senjoro riboms. Žmogus, ilgai gyvenęs savarankiškai, slaugytojos pagalbą gali išgyventi kaip privatumo suvaržymą, todėl svarbu nesiūlyti pokyčių jėga, o pirmiausia susipažinti su dienos ritmu, įpročiais ir tuo, kas senjorui priimtina.

    Ryšį stiprina ramūs pokalbiai be skubėjimo, įtraukimas į kasdienius sprendimus ir smulkios veiklos, kurios grąžina kontrolės jausmą. Pavyzdžiui, kartu parinkti pasivaikščiojimo maršrutą, suplanuoti pietus, palaistyti gėles ar peržiūrėti senas nuotraukas, leidžiant pačiam senjorui diktuoti tempą.

    Padeda ir bendravimo formuluotė: vietoj priekaišto geriau naudoti kvietimą. Ne Kodėl niekur neinate, o Pastebėjau, kad anksčiau mėgote pasivaikščiojimus, gal šiandien nueikime iki artimiausio suolelio. Tokia kalba nevertina, o suteikia galimybę sutikti.

    Šeima, kaimynai ir bendruomenė: ryšius dažnai reikia ne sukurti, o atgaivinti

    Dažnai senjoras ryšių nepraranda staiga, jie tiesiog pamažu nusilpsta dėl ligų, judėjimo sunkumų, technologijų baimės, senų konfliktų arba įsitikinimo, kad nenori trukdyti. Slaugytoja gali padėti atkurti tai, kas jau buvo: susitarti dėl pastovaus skambučio laiko, padrąsinti trumpam pokalbiui su kaimynu ar padėti pasiruošti artimųjų vizitui.

    Svarbu pripažinti, kad ne visi šeimos santykiai yra saugūs ar palaikantys. Jei kontaktas kelia įtampą ar finansinį spaudimą, slaugytoja neturėtų raginti bendrauti bet kokia kaina, o verčiau padėti senjorui įvardyti, su kuo ir kokiu būdu jis nori palaikyti ryšį.

    Išėjimas į viešumą taip pat gali tapti realiu iššūkiu dėl laiptų, lifto nebuvimo, kritimo baimės ar regos bei klausos problemų. Tokiais atvejais ypač svarbus planavimas, saugus tempas, poilsio pertraukos ir iš anksto apgalvotos praktinės detalės, kad socialinis kontaktas nevirstų stresu.

    Technologijos padeda, bet nepakeičia žmogaus

    Skambučiai ir vaizdo pokalbiai gali sumažinti atstumą, ypač kai šeima gyvena kitame mieste ar šalyje. Tačiau daugeliui senjorų išmanieji telefonai ir programėlės kelia stresą, todėl vertingiausia pagalba yra kantrus mokymas, o ne nuolatinis padarymas už žmogų.

    Praktiškai tai gali reikšti didesniu šriftu užrašytus svarbiausius numerius, kontaktų nuotraukas, trumpą popierinę instrukciją, kelis kartus kartu išbandytą vaizdo skambutį. Taip pat verta aptarti elementarias saugumo taisykles, kad senjoras lengviau atpažintų telefoninius ar internetinius sukčius.

    Net ir moderniausios priemonės nepakeičia gyvo bendravimo, tačiau gali tapti tiltu į artimesnį ryšį. Kartais kelių minučių pokalbis ar gauta balso žinutė sukuria jausmą, kad žmogus nėra pamirštas.

    Organizaciniai ir etiniai dalykai, kurie daro skirtumą

    Socialiniam gyvenimui reikia ne tik noro, bet ir logistikos: priminimų apie vaistus, pagalbos apsirengiant, dokumentų, akinių ar klausos aparato patikrinimo. Veikia paprastas, neperkrautas savaitės planas, kuriame numatytos kelios pasikartojančios veiklos, nes pastovumas didina saugumo jausmą.

    Finansiniai apribojimai taip pat gali skatinti izoliaciją, kai žmogus vengia susitikimų dėl kelionės ar smulkių išlaidų. Tokiais atvejais verta ieškoti nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų bendruomenėje, tačiau slaugytoja turi laikytis aiškių ribų ir nespręsti senjoro finansinių klausimų be artimųjų ar įgaliotų asmenų.

    Ryšių atkūrimas turi vykti gerbiant privatumą, orumą ir savarankiškumą. Net ir tada, kai senjorui reikia pagalbos, jis turi teisę spręsti, su kuo bendrauti ir kokią informaciją apie save atskleisti, o jautriais atvejais būtina bendradarbiauti su šeima ir medikais.

    Vienatvė nėra problema, kuri išsisprendžia per dieną, tačiau ją galima mažinti nuosekliai. Dažniausiai efektyviausi būna maži, reguliarūs veiksmai: kasdienis pokalbis, trumpas pasivaikščiojimas, saugiai atnaujinti skambučiai artimiesiems ir pagarbus buvimas šalia.

  • Molėtų rajone skelbiamas 2026 metų visuomenės sveikatos projektų finansavimo konkursas

    Kas gali teikti paraiškas?

    Molėtų rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba paskelbė 2026 metais visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų finansavimo konkursą. Paraiškas gali teikti Juridinių asmenų registre registruoti ir Molėtų rajone veiklą vykdantys viešieji juridiniai bei fiziniai asmenys.

    Konkursas skirtas idėjoms, kurios duoda apčiuopiamą naudą bendruomenei ir prisideda prie ligų prevencijos, sveikos gyvensenos įpročių bei saugesnės aplinkos kūrimo. Tokia finansavimo kryptis savivaldybėse įprastai leidžia įgyvendinti mažesnės apimties, bet greitai pamatuojamus pokyčius duodančias iniciatyvas.

    Paraiškas gali teikti biudžetinės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos ir fiziniai asmenys. Svarbu įsivertinti, ar pareiškėjas realiai pajėgus įgyvendinti numatytas veiklas ir užtikrinti jų tęstinumą bent projekto laikotarpiu.

    Praktikoje savivaldybės dažnai tikisi aiškiai apibrėžtos tikslinės grupės, konkrečių rodiklių ir suplanuoto veiklų kalendoriaus. Didesnį pasitikėjimą kelia projektai, kuriuose numatoma partnerystė su vietos bendruomenėmis, ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigomis.

    Prioritetai: nuo širdies ligų iki psichikos sveikatos

    Molėtų rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba yra nustačiusi prioritetines sritis, kurioms pirmiausia numatoma skirti programos lėšas. Tarp jų – sveikatos stiprinimas, apimantis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, onkologinių ligų prevenciją, fizinį aktyvumą ir sveikatai palankią mitybą.

    Taip pat akcentuojamas psichikos sveikatos stiprinimas ir savižudybių prevencija, alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija. Ne mažiau svarbios kryptys – užkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė, traumų bei nelaimingų atsitikimų prevencija.

    Į prioritetus įtrauktas ir aplinkos sveikatinimas bei sveikatos priežiūros paslaugų plėtra. Tokios kryptys atspindi plačią visuomenės sveikatos sampratą: nuo elgsenos pokyčių iki sąlygų, kurios mažina rizikas kasdienėje aplinkoje ir gerina paslaugų prieinamumą.

    Rengiant paraišką paprastai verta aiškiai pagrįsti problemą vietos mastu, nurodyti, kuo projektas bus aktualus būtent Molėtų rajono gyventojams, ir kaip bus vertinamas rezultatas. Įgyvendinimo kokybę dažnai sustiprina suplanuota komunikacija, dalyvių pritraukimas ir realistiškas biudžetas.

    Iki kada ir kur pateikti dokumentus?

    Projektų paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 29 dieną 15.00 valandos. Paraiškas reikia pateikti trimis egzemplioriais, jas galima pristatyti asmeniškai arba siųsti paštu.

    Dokumentai priimami adresu Vilniaus g. 44, 33140 Molėtai, 124 kabinetas. Jei paraiškos originalai siunčiami paštu, ant voko turi būti nurodytas pavadinimas Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektas.

    Dėl paraiškų teikimo tvarkos ir papildomos informacijos nurodomas kontaktas Molėtuose, Vilniaus g. 44, 124 kabinetas, taip pat telefono numeris 0383 5 47 80 ir elektroninio pašto adresas migle.bareikyte@moletai.lt. Prieš teikiant dokumentus rekomenduojama dar kartą pasitikrinti paraiškos formą ir reikalavimus, kad būtų išvengta formalių trūkumų.

  • Kas kuria Marijampolės PSPC kasdienybę: 188 specialistai, 17 tūkst. pacientų ir 800 skambučių

    Kas kuria Marijampolės PSPC kasdienybę: 188 specialistai, 17 tūkst. pacientų ir 800 skambučių

    Kasdienė įstaigos apimtis

    Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre kasdien sprendžiami klausimai, su kuriais susiduria dauguma gyventojų: registracija vizitams, tyrimai, siuntimai, konsultacijos ir pagalba tada, kai jos reikia skubiai. Įstaiga veikia kaip pirmasis kontaktas su sveikatos sistema, todėl darbo tempas čia retai sulėtėja.

    Centre dirba 188 specialistai: šeimos gydytojai, slaugytojai, odontologai, psichikos sveikatos komanda, socialinės globos darbuotojai ir kiti darbuotojai. Prie šeimos gydytojų prisirašę daugiau nei 17 tūkstančių pacientų, tad vien organizacinių sprendimų kasdien prireikia labai daug.

    Įstaigos duomenimis, per dieną suteikiama daugiau kaip 500 sveikatos priežiūros paslaugų. Registratūra ir kitos grandys telefonu sulaukia nuo 400 iki 800 skambučių, o už kiekvieno jų slypi konkreti situacija, kurią reikia išspręsti greitai ir tiksliai.

    Kaip atrodo diena centre?

    Darbas prasideda dar prieš septintą ryto: ruošiami kabinetai, tikslinami vizitų grafikai, derinami slaugos išvykimai į namus ir specialistų darbo planai. Kai pacientai ima rinktis koridoriuose, vienu metu vyksta konsultacijos, procedūros, tyrimai ir registracija.

    Pasibaigus priėmimams gydytojų ir slaugytojų darbotvarkė nesibaigia: vertinami tyrimai, pildomi medicininiai dokumentai, rengiami siuntimai, tęsiamos konsultacijos telefonu. Praktikoje tai reiškia, kad dalis sprendimų dėl paciento gydymo priimama jau po kabineto durų užvėrimo.

    Centre teikiama ir pagalba pacientams namuose, pasitelkiant tam pritaikytus automobilius bei reikalingą įrangą. Tokios paslaugos ypač svarbios vyresnio amžiaus ar judėjimo sunkumų turintiems žmonėms, kai kelionė į gydymo įstaigą tampa rimtu iššūkiu.

    Ne tik gydymas, bet ir emocinė pagalba

    Įstaigos veikla apima ne vien šeimos mediciną: dirbama ir Psichikos sveikatos dienos stacionare, taip pat slaugos ir socialinės globos skyriuose bei Gudelių ambulatorijoje. Skirtinguose padaliniuose sprendžiami tiek medicininiai, tiek kasdienės priežiūros klausimai, kai žmogui reikia nuolatinės pagalbos.

    Centro vadovė Dženita Sabašinskienė pabrėžia komandos vaidmenį ir tai, kad paslaugų kokybę lemia ne tik procedūros, bet ir žmogiškas kontaktas. Pacientams dažnai svarbu ne vien gydymo planas, bet ir aiškus paaiškinimas, kantrybė bei jausmas, kad jie nėra palikti vieni su problema.

    Įstaiga nuolat ieško modernesnių sprendimų ir geresnių sąlygų pacientams bei darbuotojams, tačiau pagrindinis veiklos principas išlieka tas pats: pirminėje grandyje svarbiausia yra prieinamumas ir nuoseklus paciento kelias nuo pirmo skambučio iki tęstinės priežiūros.

    „Svarbiausia čia yra žmogus ir komanda, kuri dėl jo dirba“, – sakė Dženita Sabašinskienė.

  • Ar šuo iš tiesų pailgina gyvenimą? Mokslininkų duomenys rodo ryšį su mažesne mirties rizika

    Šuns turėjimas namuose siejamas su mažesne priešlaikinės mirties rizika, rodo kelių pastarųjų dešimtmečių tyrimų apžvalgos. Plačiai cituojamoje 2019 metais publikuotoje metaanalizėje nustatyta, kad šunų šeimininkų bendras mirtingumas gali būti mažesnis maždaug 24 proc., palyginti su šunų neturinčiais žmonėmis.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginės priežasties ir pasekmės: ryšį gali lemti gyvenimo būdas, socialiniai veiksniai ir pradinė sveikatos būklė. Kitaip tariant, šuo nebūtinai yra „vaistas“, tačiau jis gali tapti svarbia kasdienio režimo ir aktyvumo dalimi.

    Tyrimuose dažniausiai minimas mechanizmas yra fizinis aktyvumas. Reguliarūs pasivaikščiojimai su šunimi didina kasdienį judėjimą, o tai siejama su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, mažesniu antsvorio ir 2 tipo diabeto rizikos veiksnių paplitimu.

    Šunys taip pat gali turėti įtakos psichologinei savijautai. Kasdieniai ritualai, atsakomybė už augintinį ir emocinis ryšys kai kuriems žmonėms padeda lengviau įveikti vienišumą, stresą ir palaikyti pastovesnę dienotvarkę.

    Ypatingas dėmesys tyrimuose skiriamas žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų. Būtent šioje grupėje kai kuriuose darbuose fiksuotas ryškesnis ryšys tarp šuns turėjimo ir mažesnės su širdimi susijusios mirties rizikos, nors rezultatai skirtingose šalyse ir imtyse gali varijuoti.

    Dauguma išvadų remiasi stebimaisiais tyrimais, todėl svarbu atsargiai vertinti interpretacijas. Šunų šeimininkai gali skirtis nuo kitų žmonių pagal pajamas, gyvenamąją aplinką, įpročius, aktyvumo lygį ar net tai, kaip dažnai jie lankosi pas gydytojus.

    Kita dažnai aptariama detalė yra pasivaikščiojimų kokybė. Sveikatos naudą labiau tikėtina suteikia nuoseklios, aktyvios kasdienės išvykos į lauką, o ne vien faktas, kad gyvūnas gyvena namuose.

    Ekspertai taip pat primena, kad šuo nėra universalus sprendimas visiems. Jei žmogus dėl sveikatos būklės negali reguliariai judėti, patiria didelį stresą dėl priežiūros ar finansinių įsipareigojimų, augintinio turėjimas gali neturėti laukiamos naudos.

    Mokslas leidžia pagrįstai teigti, kad šuo dažnai „įjungia“ sveikesnį režimą: daugiau judėjimo, daugiau laiko lauke ir daugiau socialinio kontakto. Tačiau nauda labiausiai tikėtina tuomet, kai augintinis tampa pastovia, o ne epizodine kasdienybės dalimi.

    Jei svarstote įsigyti šunį dėl sveikatos, verta įvertinti realias galimybes: ar turėsite laiko ilgoms išvykoms, ar galėsite užtikrinti priežiūrą ligos ar atostogų metu, ar pasirinkta veislė ir šuns aktyvumo poreikiai atitinka jūsų gyvenimo tempą.

  • Mokslininkai rado aiškų ryšį: kanapių vartojimo sutrikimas ir didžioji depresija – kas vyksta?

    Mokslininkai rado aiškų ryšį: kanapių vartojimo sutrikimas ir didžioji depresija – kas vyksta?

    Nauja apžvalga rodo, kad kanapių vartojimo sutrikimas yra glaudžiai susijęs su didžiąja depresija. Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys yra stiprus, tačiau jis dar neįrodo priežasties ir pasekmės.

    Apžvalgoje įvertinti 55 ankstesni tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 3,2 milijono žmonių. Iš jų beveik 500 000 buvo nustatytas kanapių vartojimo sutrikimas, o daugiau nei 100 000 – didžioji depresija.

    Duomenys parodė, kad beveik 32 proc. žmonių, turinčių kanapių vartojimo sutrikimą, taip pat buvo diagnozuota didžioji depresija. Tuo metu tarp didžiąja depresija sergančių žmonių kanapių vartojimo sutrikimas fiksuotas kiek daugiau nei 10 proc. atvejų.

    Kodėl ryšys toks stiprus?

    Tyrėjai svarsto kelis paaiškinimus. Viena vertus, depresijos simptomai gali didinti polinkį vartoti kanapes kaip savarankišką bandymą malšinti prastą savijautą, įtampą ar miego problemas.

    Kita vertus, ilgalaikis ar intensyvus vartojimas gali prisidėti prie nuotaikos sutrikimų, ypač jautresniems žmonėms. Taip pat galimi bendri rizikos veiksniai, pavyzdžiui, genetinis pažeidžiamumas, ankstyvos gyvenimo patirtys ar kiti psichikos sveikatos sunkumai.

    „Šie rezultatai rodo, kad didžioji depresija dažna tarp žmonių, turinčių kanapių vartojimo sutrikimą, ypač psichiatrijos gydymo įstaigose“, – teigė apžvalgos autoriai.

    Kodėl svarbu atskirti simptomus?

    Apžvalgoje pabrėžiama, kad kanapių vartojimo nutraukimas gali sukelti požymius, panašius į depresijos simptomus, įskaitant nerimą, dirglumą ir miego sutrikimus. Dėl to praktikoje kartais sudėtinga tiksliai įvertinti, kas yra pirminė problema, o kas – vartojimo pasekmė.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad apžvalginiai duomenys negali galutinai atsakyti, ar viena būklė sukelia kitą. Kadangi dauguma įtrauktų darbų rėmėsi ankstesniais stebėjimais, reikalingi ilgesni, vienodus kriterijus taikantys tyrimai.

    Ką tai reiškia gydymui?

    Specialistai pabrėžia, kad žmonėms, kuriems pasireiškia abi būklės, viena jų gali likti nepastebėta, jei visas dėmesys skiriamas tik depresijai arba tik priklausomybės gydymui. Todėl rekomenduojama sistemingiau tikrinti abi rizikas skirtingose gydymo grandyse.

    Apžvalgoje pažymima, kad vaistinio gydymo kryptys gretutiniam kanapių vartojimo sutrikimui ir didžiajai depresijai kol kas išlieka nepakankamai aiškios. Tuo metu psichologinės intervencijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija ir motyvacinis interviu, laikomos perspektyviomis ir vertomis tolesnių tyrimų.

    Kanapių vartojimo sutrikimas paprastai apibrėžiamas kaip probleminis vartojimo modelis, susijęs su potraukiu, tolerancijos didėjimu, abstinencijos požymiais ir sunkumais mažinti vartojimą nepaisant neigiamų pasekmių. Didžioji depresija siejama su ilgai trunkančia prislėgta nuotaika ar interesų praradimu bei miego, energijos ir dėmesio sutrikimais.

  • Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Gegužės 8 dieną Seime surengtoje konferencijoje Visuomenės sveikatos biurai – tiltas į sveikesnį Lietuvos rytojų dėmesys sutelktas į tai, kaip savivaldybėse sustiprinti prevenciją ir paslaugas, kurios gyventojus pasiekia dar iki ligų. Renginyje susitiko nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjai, savivaldos, visuomenės sveikatos ir švietimo atstovai bei ekspertai.

    Diskusijų centre atsidūrė visuomenės sveikatos biurų vaidmuo: nuo sveikos gyvensenos ugdymo ir psichikos sveikatos stiprinimo iki priklausomybių prevencijos bei gyventojų švietimo. Pabrėžta, kad biurai savivaldybėse dažnai tampa pagrindiniu kontaktu bendruomenėms, mokykloms ir šeimoms, kai reikia greitų, praktiškų prevencinių sprendimų.

    Akcentai: jaunimas ir emocinė sveikata

    Renginyje daug dėmesio skirta jaunimo priklausomybių prevencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui, nes būtent šiose srityse savivaldybės vis dažniau susiduria su augančiais iššūkiais. Aptarta, kad ankstyvosios intervencijos mokyklose ir bendruomenėse gali sumažinti rizikas, tačiau tam reikia nuoseklių programų ir stabilaus jų įgyvendinimo.

    Kalbėta ir apie sveikos gyvensenos ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, kai elgsenos įpročiai formuojasi greičiausiai. Pabrėžta, kad prevencija efektyviausia tada, kai ji paremta realiais vietos duomenimis ir pritaikoma konkrečios savivaldybės situacijai, o ne vykdoma formaliai.

    Specialistų rengimas ir savivaldybių pajėgumai

    Konferencijoje iškelta visuomenės sveikatos specialistų rengimo ir jų pritraukimo į regionus tema. Akcentuota, kad paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo programų gausos, bet ir nuo darbuotojų kompetencijų, darbo krūvio bei galimybių bendradarbiauti su mokyklomis, pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Taip pat aptarta, kad visuomenės sveikatos biurų veikla tiesiogiai siejasi su nacionaliniais sveikatos tikslais, tačiau įgyvendinimas realybėje neretai remiasi savivaldybių organizaciniu pajėgumu. Tai reiškia, kad vienodų paslaugų prieinamumas skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl svarbu stiprinti koordinavimą ir gerųjų praktikų perėmimą.

    Konferencijoje dalyvavę atstovai

    Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų ir švietimo įstaigų atstovai. Tarp dalyvių buvo ir Švenčionių rajono savivaldybės delegacija.

    Švenčionių rajonui atstovavo meras Rimantas Klipčius, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Raminta Kiškėnienė bei Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktorė Asta Turskienė. Renginyje aptartos temos aktualios tiek didmiesčiams, tiek regionams, kur prevencinių paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso nuo vietos komandų stiprumo.

  • Mokslininkai turi įrodymų: keli vazonai namuose mažina stresą ir gerina psichiką

    Mokslininkai turi įrodymų: keli vazonai namuose mažina stresą ir gerina psichiką

    Hortiterapija, arba sąmoningas laikas su augalais, vis dažniau minima kaip paprastas būdas stiprinti emocinę savijautą. Tam nereikia didelio sodo: pakanka kelių vazonų ant palangės ar žydinčio balkono, kad kasdien atsirastų trumpa, raminanti rutina.

    Pastaraisiais metais mokslinių duomenų daugėja. 2024 metais paskelbtoje metaanalizėje, apibendrinusioje dešimtis tyrimų, nustatyta, kad kontaktas su augalais ir jų priežiūra siejasi su mažesniu patiriamu stresu, geresne nuotaika ir silpnesniais nerimo bei depresijos simptomais.

    Ankstesnės apžvalgos taip pat išskiria bendruomeninių sodų poveikį. Žmonės, įsitraukę į tokias veiklas, dažniau jaučia priklausymo jausmą, patiria daugiau socialinės paramos ir rečiau susiduria su vienišumu, o tai laikoma svarbiu psichikos sveikatos apsauginiu veiksniu.

    Tyrimai, kuriuose dalyviai prieš tai neturėjo sodininkystės patirties, rodo, kad pokyčiai gali pasijusti per kelias savaites. Reguliarūs užsiėmimai siejami su mažesne įtampa, retesniu įkyrių minčių srautu ir geresniu bendru savijautos įvertinimu.

    Specialistai aiškina, kad veikia keli mechanizmai. Vienas jų yra fiziologinis streso mažėjimas: buvimas ar veikla su gamtos elementais dažnai siejama su mažesniu kortizolio lygiu, todėl nervų sistema lengviau pereina iš įtampos į atsigavimo režimą.

    Kitas svarbus aspektas yra dėmesio atkūrimas. Augalų laistymas, persodinimas ar paprastas lapų nuvalymas reikalauja švelnaus susitelkimo, bet neperkrauna, todėl po tokio pertrūkio kai kuriems žmonėms lengviau grįžti prie darbų ir sumažėja dirgiklių sukeliamas nuovargis.

    Ne mažiau reikšmingas ir kontrolės pojūtis. Kasdienybėje rezultatų dažnai tenka laukti, o daugelis dalykų nepriklauso nuo mūsų, tačiau augalų priežiūroje ryšys tarp pastangų ir matomų pokyčių paprastas: laistai, prižiūri, ir po kurio laiko matai augimą.

    Norint pradėti, užtenka vieno augalo ir 10–15 minučių per dieną. Svarbiausia šį laiką ne paversti dar viena užduotimi sąraše, nes hortiterapija veiksmingiausia kaip rami, maloni rutina, o ne pareiga.

    Ekspertai pabrėžia, kad augalai nėra psichikos sutrikimų gydymo pakaitalas. Tačiau kaip kasdienė savipriežiūros priemonė jie gali tapti paprastu būdu palaikyti emocinę pusiausvyrą, ypač kai gyvenimo tempas didelis, o poilsis vis dažniau virsta dar vienu ekranų maratonu.