CP v2

Tag: Psichikos sveikata

  • Didelis tyrimas rodo: kur vaikai auga, lemia skirtingas psichikos sveikatos rizikas

    Didelis tyrimas rodo: kur vaikai auga, lemia skirtingas psichikos sveikatos rizikas

    Miestas ir kaimas: skirtingi iššūkiai

    Beveik 20 000 vaikų ir paauglių duomenis išanalizavę mokslininkai nustatė, kad gyvenamoji aplinka siejasi su skirtingomis psichikos sveikatos rizikomis. Tyrime, kuriame vertinti 6–16 metų mokiniai, išryškėjo aiškus miesto ir kaimo skirtumas.

    Tyrėjai padarė išvadą, kad kaimo vietovėse augantys vaikai dažniau patiria depresijos, nerimo, socialinio užsisklendimo ir emocinių sunkumų požymių. Tuo metu miestuose augantiems vaikams dažniau fiksuojamos elgesio problemos, įskaitant dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimui būdingus bruožus.

    Ką parodė vertinimai mokyklose?

    Analizuojant mokinių klausimynus ir psichologinių sunkumų rodiklius, kaimo vaikai dažniau rinko aukštesnius balus ties nerimu, prislėgtumu, somatiniais nusiskundimais ir dėmesio problemomis. Miesto mokiniai dažniau išsiskyrė socialiniais sunkumais ir taisyklių laužymu.

    Atskira analizė apėmė 3 003 mokinius, kuriems buvo nustatytas psichikos sutrikimas. Šioje grupėje skirtumai tarp miesto ir kaimo buvo dar ryškesni, o simptomų pobūdis dažniau „susigrupuodavo“ pagal gyvenamąją aplinką.

    Tyrime taip pat pastebėtas lyčių aspektas: berniukų psichologinių simptomų sąsajos reikšmingiau skyrėsi priklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaime. Mergaičių grupėje tokio aiškaus skirtumo pagal gyvenamąją vietą tyrėjai nefiksavo.

    Kodėl atsiranda šis skirtumas?

    Autoriai nurodo, kad kaimo vietovėse didesnę įtaką gali turėti socialiniai ir ekonominiai veiksniai: mažesnės pajamos, siauresnės ugdymo galimybės ir ribotesnė psichikos sveikatos paslaugų pasiūla. Prie emocinių sunkumų prisideda ir socialinė izoliacija bei retesnė ankstyva pagalba.

    Dar vienas svarbus veiksnys, aptartas tyrime, yra vadinamieji „palikti vaikai“, kai tėvai išvyksta dirbti į miestus, o vaikus augina seneliai ar kiti giminaičiai. Tyrėjų teigimu, toks šeimos išsiskyrimas gali didinti apleistumo jausmą ir sietis su prislėgtumu bei kitais emociniais sunkumais.

    Miesto vaikų atveju didesnį vaidmenį, anot autorių, gali turėti intensyvesnė akademinė konkurencija, greitesnis gyvenimo tempas ir didesnis su mokslu susijęs stresas. Tyrime pažymima ir tai, kad miestuose dėmesio ir elgesio sunkumai dažniau atpažįstami bei diagnozuojami dėl geresnio paslaugų prieinamumo.

    „Išryškėję regioniniai skirtumai rodo, kad reikia vietovei pritaikytų priemonių, sprendžiančių skirtingus iššūkius“, – rašė tyrimo autoriai.

    Jų vertinimu, kaimo vietovėse gali būti ypač svarbus ankstyvesnis emocinių sunkumų atpažinimas ir lengviau pasiekiamos paslaugos, įskaitant nuotolines konsultacijas. Miestuose prioritetu galėtų tapti ankstyvas elgesio ir dėmesio sunkumų pastebėjimas mokyklose bei nuosekli pagalba šeimai.

    Ką svarbu žinoti apie ribojimus?

    Tyrėjai pabrėžia, kad vaiko psichikos sveikata vertinta naudojant vieną pagrindinę vertinimo priemonę, todėl tai gali neapimti viso individualių sunkumų spektro. Be to, tyrimas buvo momentinis, tad negalima tiksliai pasakyti, kaip šie skirtumai keičiasi vaikui augant.

    Dar viena svarbi detalė yra geografinė imtis: duomenys rinkti vienoje Vakarų Kinijos provincijoje. Dėl to rezultatai gali nevisiškai atspindėti visos šalies, o juo labiau kitų valstybių situaciją, tačiau jie išryškina kryptį, į kurią siūloma atkreipti dėmesį planuojant prevenciją.

  • Vilniuje rytoj nemokamas ėjimas „Stipresnės kartu“: kodėl mamų psichikos sveikata svarbi visai šeimai

    Vilniuje rytoj nemokamas ėjimas „Stipresnės kartu“: kodėl mamų psichikos sveikata svarbi visai šeimai

    Nemokama eisena Vingio parke

    Gegužės 10 dieną Vilniuje vyks nemokamas ėjimo renginys „Stipresnės kartu“, skirtas Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai. Dalyviai rinksis prie Vingio parko tilto Žvėryno pusėje ir eis iki Vingio parko estrados.

    Organizatoriai kviečia prisijungti ne tik mamas, bet ir tėčius, vaikus, senelius, draugus bei visus palaikančius artimuosius. Pagrindinė renginio žinutė paprasta: emocinė tėvų savijauta yra šeimos gerovės pagrindas, o pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas.

    Dėmesys ir mamoms, ir tėčiams

    Šių metų renginio akcentas – platesnis pokalbis apie tai, kaip prie mamų emocinės gerovės gali prisidėti artimiausia aplinka, ypač partneris. Organizuojant renginį pabrėžiama, kad ankstyvuoju vaiko auginimo laikotarpiu šeimai ypač svarbūs kasdieniai palaikymo veiksmai ir dalijimasis atsakomybe.

    „Kalbėdami apie mamų psichikos sveikatą, kartu kalbame ir apie artimiausios aplinkos svarbą, bendrą atsakomybę bei palaikymą, kuris šeimai ypač reikalingas pirmaisiais vaiko auginimo etapais“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pokalbiai, pagalbos kryptys ir veiklos šeimai

    Po eisenos prie Vingio parko estrados planuojamas viešas pokalbis apie psichikos sveikatą ir tėvystės patirtis. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie susitikimai padeda mažinti stigmas ir primena, kur kreiptis, kai emocinė našta tampa per sunki.

    Renginyje numatytos veiklos visai šeimai, kad dalyvavimas būtų patogus ir tėvams su vaikais. Vaikams žadamos pramogos ir užsiėmimai, o suaugusiesiems – praktikos, skirtos atsipalaidavimui ir emocinei savijautai.

    Taip pat veiks partnerių ir specialistų erdvės, kuriose bus galima sužinoti apie emocinės pagalbos galimybes ir pasikonsultuoti. Tarp dalyvausiančių organizacijų minimi Moterų pagalbos linijos, Pogimdyvinės depresijos centro ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovai.

    Renginį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ ir iniciatyva „Mama mums rūpi“. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomeniškas palaikymas ir atviras kalbėjimas gali tapti pirmu žingsniu į savalaikę pagalbą.

  • Mokymai Akmenėje: kaip stiprinamas su migrantais dirbančių specialistų psichikos sveikatos raštingumas

    Mokymai Akmenėje: kaip stiprinamas su migrantais dirbančių specialistų psichikos sveikatos raštingumas

    2026 metais gegužės 6 dieną Akmenės rajone surengti mokymai, skirti asmenims, kurie kasdien dirba su migrantais ir trečiųjų šalių piliečiais. Jų tikslas buvo sustiprinti specialistų psichikos sveikatos raštingumą, emocines kompetencijas ir pasirengimą teikti kultūriškai jautrią pagalbą.

    Mokymus vedė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus lektorius Paulius Pakutinskas. Juose dalyvavo Akmenės rajono savivaldybės administracijos, paramos šeimai centro, švietimo pagalbos tarnybos, ukrainiečių namų bei savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai.

    Kas akcentuota mokymuose

    Užsiėmimų metu daug dėmesio skirta tam, kaip atpažinti emocinius sunkumus ir psichikos sveikatos rizikas žmonėms, patiriantiems migracijos stresą, netikrumą dėl ateities ar prisitaikymo iššūkius. Taip pat aptarta, kaip kalbėtis jautriomis temomis ir nukreipti pagalbos, kai jos prireikia.

    Mokymuose akcentuota kultūrinio jautrumo svarba: skirtinga patirtis, kalbos barjeras ir nevienodi lūkesčiai gali apsunkinti pagalbos procesą, todėl specialistams svarbu turėti aiškius bendravimo principus. Dėmesys skirtas ir praktiniams sprendimams, kurie padeda kurti pasitikėjimą bei mažinti įtampą.

    Perdegimo prevencija ir atsparumas

    Atskira dalis skirta emocinio atsparumo stiprinimui ir perdegimo prevencijai. Dirbant su žmonėmis, patiriančiais krizes, specialistai dažnai susiduria su antriniu stresu, todėl svarbu laiku pastebėti nuovargio ženklus ir turėti veikiančius savipriežiūros įrankius.

    Praktinių užduočių metu dalyviai nagrinėjo realias situacijas iš profesinės kasdienybės, dalijosi patirtimi ir aptarė, kas padeda užtikrinti saugesnį darbo ritmą. Tokie mokymai prisideda prie geresnio paslaugų tęstinumo ir kokybiškesnės pagalbos žmonėms, kuriems reikia aiškumo, stabilumo ir palaikymo.

    Ko tikimasi po mokymų

    Organizatorių tikslas, kad sustiprintos kompetencijos būtų pritaikomos kasdienėje praktikoje: nuo pirmojo kontakto iki sudėtingesnių atvejų, kai reikia komandinio darbo ir bendradarbiavimo tarp skirtingų įstaigų. Tai ypač aktualu savivaldybėse, kur paslaugas teikia kelios institucijos, o žmogaus situacija gali greitai kisti.

    Mokymai taip pat stiprina tarpinstitucinį ryšį, kuris svarbus sprendžiant tiek socialinius, tiek psichologinius iššūkius. Kai specialistai turi bendrą supratimą ir panašius veikimo principus, pagalba gali būti suteikiama greičiau, nuosekliau ir jautriau.

  • Ne tabletės, o prieskoniai: dietologai įvardijo, kas gali mažinti stresą kasdien

    Vietoj raminamųjų iš vaistinės vis daugiau žmonių ieško kasdienių būdų sumažinti įtampą, o mokslininkai ir mitybos specialistai vis dažniau vertina prieskonių bei aromatinių žolelių poveikį nervų sistemai. Tarp dažniausiai minimų pasirinkimų išsiskiria raudonėlis ir cinamonas, siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra stebuklinga priemonė, galinti pakeisti gydymą ar psichologo pagalbą. Prieskoniai gali būti tik papildoma atrama, ypač kai stresas tampa kasdieniu palydovu ir vargina miegą, dėmesį ar emocinį foną.

    Raudonėlis: daugiau nei prieskonis

    Raudonėlis daugeliui pažįstamas kaip itališkų patiekalų priedas, tačiau jo sudėtyje yra biologiškai aktyvių junginių, ypač karvakrolio ir kitų polifenolių. Tyrimuose raudonėlio ekstraktai siejami su antioksidaciniu poveikiu ir galimu nerimo simptomų mažėjimu, nors rezultatai dažniausiai vertinami kaip papildantys, o ne pakeičiantys įprastą pagalbą.

    Ilgalaikis stresas siejamas su padidėjusiais uždegiminiais procesais organizme, todėl mitybos kontekste dažnai akcentuojama antioksidantų svarba. Raudonėlis priskiriamas prie prieskonių, kurie gali prisidėti prie bendros antioksidantų „atsargos“ mityboje, ypač jei vartojamas reguliariai ir įvairiuose patiekaluose.

    Cinamonas: saldus įprotis, bet su ribomis

    Cinamonas dažniausiai siejamas su kepiniais ir karštais gėrimais, tačiau jis turi polifenolių, o jo vartojimas neretai aptariamas dėl galimos įtakos gliukozės kontrolei. Staigūs cukraus svyravimai kai kuriems žmonėms gali sustiprinti dirglumą ar nerimo pojūtį, todėl stabilesnė mityba ir prieskonių naudojimas kartais įvardijami kaip pagalbinė priemonė.

    Praktikoje reikšmingas ne tik pats prieskonis, bet ir bendras režimas: pakankamas miegas, reguliarus valgymas, mažesnis kofeino kiekis, fizinis aktyvumas. Cinamonas gali būti viena iš smulkių detalių, padedančių formuoti ramesnę dienotvarkę, tačiau jis neišsprendžia perdegimo priežasčių.

    Kaip vartoti kasdien?

    Raudonėlį patogu berti į daržovių patiekalus, sriubas, padažus ar salotas, o cinamonas dažniausiai tinka košėms, natūraliam jogurtui, vaisiams, kavai ar arbatai. Jei norisi išlaikyti ryškesnį aromatą, prieskonius verta dėti gaminimo pabaigoje, nes ilgai kaitinant dalis kvapiųjų medžiagų susilpnėja.

    Vis dėlto svarbiausia saikas ir individualus toleravimas. Cinamoną atsargiau turėtų vartoti žmonės, turintys kepenų sutrikimų, nes kai kuriose cinamono rūšyse gali būti daugiau kumarino, o raudonėlis gali netikti paūmėjus virškinamojo trakto problemoms.

    Jei stresas trunka ilgai, atsiranda panikos epizodų, nemiga ar ryškus nuovargis, saugiausia kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Prieskoniai gali papildyti sveikesnę mitybą, tačiau stipraus nerimo ir perdegimo atvejais svarbiausi lieka profesionali pagalba ir gyvenimo būdo korekcijos.

  • Mokslininkai rado depresijos pėdsakų kraujyje: svarbi užuomina itin pažeidžiamai grupei

    Mokslininkai rado depresijos pėdsakų kraujyje: svarbi užuomina itin pažeidžiamai grupei

    Depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos būklių, tačiau jos diagnozė iki šiol daugiausia remiasi žmogaus pasakojamais simptomais ir klinikiniu įvertinimu. Dėl to daliai pacientų, ypač turinčių gretutinių ligų, depresijos požymiai gali būti nepastebėti arba priskiriami kitiems sveikatos sutrikimams.

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad tam tikri depresijos požymiai gali atsispindėti kraujo rodikliuose. Tyrėjai ieškojo sąsajų tarp depresijos simptomų ir biologinio senėjimo žymenų imuninėse ląstelėse, o rezultatai leidžia kalbėti apie ateityje galinčius atsirasti tikslesnius, objektyvesnius vertinimo metodus.

    Ką parodė tyrimas?

    Mokslininkai išanalizavo 261 moters, gyvenančios su ŽIV, ir 179 moterų be šio viruso kraujo mėginius bei anketomis įvertino neseniai patirtus depresijos simptomus. ŽIV turinčios moterys pasirinktos neatsitiktinai, nes ši grupė, remiantis ankstesniais tyrimais, su depresija susiduria gerokai dažniau nei bendra populiacija.

    Vertinant kraujo biomarkerius, statistiškai reikšmingiausia sąsaja nustatyta tarp monocitų biologinio senėjimo ir vadinamųjų nesomatinių depresijos simptomų. Tai tokie požymiai kaip beviltiškumo jausmas, motyvacijos stoka ar atsitraukimas nuo anksčiau malonių veiklų, o ne fiziniai simptomai, pavyzdžiui, nuovargis.

    „Žmonės, gyvenantys su ŽIV, neretai patiria fizinių simptomų, pavyzdžiui, nuovargį, todėl jie gali būti siejami su lėtine liga, o ne su depresija“, – sakė tyrimo autorė Nicole Beaulieu Perez.

    „Mūsų rezultatai parodė priešingą kryptį: pasirinktas matas labiau siejosi su nuotaikos ir kognityviniais simptomais, o ne su somatiniais“, – pridūrė ji.

    Kas yra monocitų epigenetinis laikrodis?

    Tyrime naudotas metodas, vadinamas MonoDNAmAge, priklauso vadinamųjų epigenetinių laikrodžių grupei. Tokie metodai bando įvertinti biologinį amžių pagal DNR metilinimo žymes, kurios atspindi, kaip organizmas sensta ne pagal gimtadienius, o pagal susikaupusį biologinį krūvį.

    Šiuo atveju dėmesys sutelktas į monocitus, imuninės sistemos ląsteles, dalyvaujančias uždegiminiuose procesuose. Tyrėjai pabrėžė, kad ląstelių tipo specifinis vertinimas gali būti tikslesnis nei bendresni epigenetiniai laikrodžiai, nes skirtingos ląstelės į stresą, ligas ir uždegimą reaguoja nevienodai.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Tyrimas dar nereiškia, kad depresijai jau sukurtas patikimas kraujo tyrimas. Ne visi depresijos simptomai buvo susiję su biologinio senėjimo rodikliais, todėl vieno biomarkerio nepakanka diagnozei ir jis negalėtų pakeisti klinikinio įvertinimo.

    Vis dėlto kryptis svarbi: objektyvūs biologiniai rodikliai galėtų padėti anksčiau pastebėti depresiją, ypač kai simptomai persidengia su lėtinių ligų požymiais. Anot tyrėjų, ilgalaikis tikslas būtų suderinti subjektyvią savijautą su biologiniais matavimais ir taip priartėti prie tikslesnės, individualizuotos psichikos sveikatos priežiūros.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale The Journals of Gerontology: Series A, o autoriai akcentuoja, kad reikalingi didesni ir įvairesnių grupių tyrimai. Tik tuomet būtų galima įvertinti, ar panašūs dėsningumai kartojasi skirtingo amžiaus žmonėms, vyrams ir kitoms rizikos grupėms bei ar biomarkeriai iš tiesų gali prisidėti prie ankstyvesnės diagnostikos.

  • Zetoms nusibodo ekranai: babčių ramybė ir naminis maistas tapo nauju hitu „Instagram“

    Zetoms nusibodo ekranai: babčių ramybė ir naminis maistas tapo nauju hitu „Instagram“

    Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta nauja gyvenimo būdo mada, kurią jauni žmonės vadina nonnamaxxing. Ji skatina sąmoningai lėtinti tempą, daugiau laiko skirti šeimai ir kasdieniams ritualams, o ne nuolatiniam skubėjimui ir gyvenimui internete.

    Nonnamaxxing idėja remiasi itališku žodžiu nonna, reiškiančiu močiutę, ir romantizuoja jos kasdienybę: namie gaminamą maistą, pasivaikščiojimus iki turgaus, ilgus pokalbius prie stalo ir bendruomeniškumą. Šio požiūrio šalininkai tikina, kad tokia rutina padeda susigrąžinti paprastumo jausmą ir emocinę pusiausvyrą.

    „Gyvenk kaip močiutė: maitink artimuosius, lėtink tempą ir rinkis tikrą bendravimą“, – taip internete apibendrinama nonnamaxxing idėja.

    Tendencija išpopuliarėjo per „Instagram“ ir „TikTok“, kur jauni žmonės filmuoja apsilankymus pas močiutes: kartu verda sultinį, minko tešlą, gamina rankomis kočiotą naminį makaroną ar tiesiog padeda buityje. Tokie vaizdo įrašai renka šimtus tūkstančių peržiūrų, o komentaruose dominuoja nostalgija ir šilti prisiminimai.

    Šio posūkio kontekstas siejamas su augančiu nuovargiu nuo ekranų ir nuolatinio pasiekiamumo. Tarptautinės apklausos rodo, kad jauni suaugusieji dažnai patiria stresą, o nemaža dalis pripažįsta, jog jiems sunku kontroliuoti laiką prie ekranų ir kad bendravimas per žinutes vis dažniau pakeičia susitikimus gyvai.

    Nonnamaxxing išsiskiria tuo, kad siūlo ne dar vieną produktyvumo formulę, o priešingą kryptį: mažiau perfekcionizmo, mažiau lyginimosi ir daugiau realaus gyvenimo. Prie to dera ir platesnės pastarųjų metų kryptys, tokios kaip slow life, grįžimas prie naminio maisto, rankdarbių bei mažesnio vartojimo.

    Lietuvoje taip pat matyti panaši banga: populiarėja turinys apie tradicinius receptus, šeimos istorijas ir regioninę virtuvę, o kartu daugėja diskusijų apie skaitmeninę higieną. Specialistai pabrėžia, kad net paprasti veiksmai, tokie kaip vakarienė be telefonų ar reguliarūs susitikimai su artimaisiais, gali mažinti įtampą ir stiprinti tarpusavio ryšį.

    Nors ši mada gimė socialiniuose tinkluose, jos esmė paradoksaliai nukreipta nuo jų. Jauni žmonės vis dažniau ieško ne dar vieno filtro ar saviugdos iššūkio, o paprastų dalykų, kuriuos ilgą laiką laikė savaime suprantamais: laiko kartu, namų kvapų, lėto maisto ir pokalbio be skubėjimo.

  • Mokslininkai sieja vaisius ir daržoves su ramesniu vaikų elgesiu: ką rodo naujas tyrimas

    Mokslininkai sieja vaisius ir daržoves su ramesniu vaikų elgesiu: ką rodo naujas tyrimas

    Ryšys tarp mitybos ir elgesio

    Norvegijos Agderio universiteto mokslininkai nustatė, kad dažniau vaisius ir daržoves valgantys keturmečiai rečiau patiria vadinamąsias vidines elgesio problemas, tokias kaip nerimas, prislėgtumas ar užsidarymas savyje. Tuo metu saldūs ir sūrūs užkandžiai siejami su didesniais išoriniais sunkumais, pavyzdžiui, impulsyvumu ar agresyvesnėmis reakcijomis.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nutrients“. Autoriai pabrėžia, kad vaikų psichikos sveikata ankstyvame amžiuje turi įtakos ne tik savijautai, bet ir vėlesniems mokymosi pasiekimams, socialiniams įgūdžiams bei ilgalaikėms gyvenimo galimybėms.

    Kaip atliktas tyrimas

    Mokslininkai analizavo 363 ketverių metų vaikų ir jų mamų duomenis iš Norvegijoje vykdyto projekto, kuriuo siekta gerinti kūdikių mitybą nuo maždaug 6 iki 12 mėnesių amžiaus. Vertinta, kaip dažnai vaikai valgo skirtingas maisto grupes, ir kaip tai siejasi su elgesio bei emociniais sunkumais.

    Ryšiai išliko reikšmingi net įvertinus dažnus šeimos konteksto veiksnius, pavyzdžiui, mamos išsilavinimą, finansinius sunkumus ar mamos nerimo ir depresijos simptomus. Tai leidžia manyti, kad mityba gali būti savarankiškai svarbus veiksnys, susijęs su vaiko emocine savijauta.

    Kodėl tai svarbu šeimoms

    Išoriniai elgesio sunkumai, tokie kaip priešiškumas, agresyvumas ar dėmesio problemos, yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šeimos kreipiasi į vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistus. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad tokie sunkumai dažnai prasideda dar iki penkerių metų ir gali tęstis mokykliniame amžiuje.

    Tyrime cituojama išvada, kad ankstyvas rizikos veiksnių atpažinimas gali turėti didžiausią poveikį būtent mažiems vaikams. Kitaip tariant, kasdieniai sprendimai virtuvėje gali būti viena iš prevencijos krypčių, greta miego, fizinio aktyvumo, šeimos rutinos ir emocinės aplinkos.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad nustatyta sąsaja nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį ir pasekmę kiekvienu atveju. Vaikų elgesiui įtaką daro daugybė veiksnių, tačiau mitybos kokybės gerinimas laikomas viena realistiškiausių, šeimoms prieinamų ir ilgalaikę naudą galinčių turėti priemonių.

  • Ukrainoje ketinama griežtinti leidimų ginklui tvarką: daugiau psichiatrijos patikrų ir aiškesni kriterijai

    Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija rengia pakeitimus, kurie galėtų sugriežtinti medicininių pažymų išdavimą žmonėms, siekiantiems gauti ar pratęsti leidimą laikyti ginklą. Pagrindinis tikslas – aiškiau apibrėžti psichiatrines kontraindikacijas ir sumažinti riziką, kad ginklą teisėtai įsigys asmenys, kurių būklė kelia grėsmę aplinkiniams.

    Diskusijos suaktyvėjo po šaudymo Kyjive, kai žuvo žmonių, o įtariamasis, kaip skelbta, ginklą turėjo legaliai ir buvo gavęs reikiamus dokumentus. Šis atvejis paskatino institucijas peržiūrėti, ar iki šiol taikyti sveikatos patikrinimai nėra pernelyg formalūs.

    Ministerija planuoja atnaujinti seniai galiojantį reglamentavimą, susijusį su medicininių kontraindikacijų sąrašu, taikomu išduodant pažymas ginklui. Siūloma aiškiau įtvirtinti, kad įvairios psichikos sutrikimų formos, taip pat sutrikimai, susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, būtų laikomi psichiatrinėmis kontraindikacijomis.

    Taip pat numatoma, kad sprendimą dėl asmens tinkamumo gauti pažymą priimančios gydytojų komisijos privalomai atsižvelgtų į atskirą dokumentą apie psichiatrinės apžiūros atlikimą, įskaitant vertinimą dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Iki šiol, remiantis viešai skelbta informacija, tokio reikalavimo visais atvejais nebuvo.

    Problema, kurią siekiama spręsti, yra spragų interpretavimas: esamuose aprašymuose dažnai paliekama daug vietos subjektyvumui, kai kalbama apie „polinkį į agresiją“ ar „somatinių ligų nulemtus psichikos sutrikimus“. Aiškesni kriterijai ministerijai leistų suvienodinti praktiką ir sumažinti skirtingą vertinimą skirtingose gydymo įstaigose.

    Žiniasklaidos atlikti patikrinimai ir liudijimai rodo, kad kai kuriose vietose medicininę pažymą, reikalingą ginklui, galima gauti labai greitai, o pati apžiūra gali apsiriboti formaliu pokalbiu. Toks modelis didina riziką, kad realūs psichikos sveikatos ar priklausomybių veiksniai liks nepastebėti.

    Ministerijos siūlomi pakeitimai iš esmės signalizuoja kryptį į griežtesnį, labiau standartizuotą vertinimą, kai sprendimai būtų paremti ne bendromis formuluotėmis, o aiškiau apibrėžtais medicininiais pagrindais. Praktikoje tai galėtų reikšti ilgesnį procesą, daugiau dokumentų ir didesnę gydytojų komisijų atsakomybę.

    2026 metais balandžio 18 dieną Kyjive įvyko šaudymas, per kurį žuvo žmonių; buvo pranešta ir apie įkaitų situaciją viename prekybos objekte. Į įvykio vietą atvykusios specialiosios pajėgos su užpuoliku derėjosi dešimtis minučių, o vėliau jis buvo nukautas.

    Po incidento Ukrainos institucijos viešai akcentavo, kad būtina nustatyti tikrąją užpuoliko psichikos būklę ir patikrinti, kaip buvo išduoti dokumentai, leidę jam teisėtai disponuoti ginklu. Tyrėjams kilo klausimų, ar medicininė apžiūra buvo reali ir išsami, ar tik formali procedūra.

    Jei pakeitimai bus priimti, jie gali tapti vienu svarbiausių ginklų kontrolės sistemos elementų sveikatos patikrinimų dalyje. Vis dėlto galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip konkrečiai bus suformuluoti kriterijai ir kaip nuosekliai jie bus taikomi visoje šalyje.

  • Kupiškyje startuoja 2026 metų visuomenės sveikatos projektų konkursas: paraiškas priima iki birželio 1 dienos

    Kupiškyje startuoja 2026 metų visuomenės sveikatos projektų konkursas: paraiškas priima iki birželio 1 dienos

    Kupiškio rajono savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais įgyvendinamos visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų konkursą. Paraiškas kviečiamos teikti biudžetinės ir viešosios įstaigos, o planuojamos veiklos turi būti skirtos Kupiškio rajono savivaldybės gyventojams.

    Ši programa paprastai finansuoja prevencines ir sveikatą stiprinančias iniciatyvas, kurios prisideda prie mažesnio sergamumo, geresnės gyvenimo kokybės ir ankstyvesnio rizikų atpažinimo bendruomenėje. Savivaldybės tokiomis priemonėmis dažniausiai siekia stiprinti sveikatos raštingumą ir užtikrinti, kad prevencija pasiektų įvairias amžiaus grupes.

    Prioritetinės kryptys 2026 metams

    Skelbiama, kad 2026 metais prioritetas teikiamas užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei, burnos higienos ir sveikatos stiprinimui, taip pat sveikos mitybos skatinimui ir nutukimo prevencijai. Tarp krypčių įtrauktas ir fizinio aktyvumo skatinimas bei lytinės sveikatos stiprinimas.

    Programoje numatytos ir nelaimingų atsitikimų bei traumų prevencijos veiklos, įskaitant pirmosios pagalbos teikimo gebėjimų stiprinimą. Taip pat prioritetu įvardijamas psichikos sveikatos stiprinimas, apimantis smurto, savižudybių prevenciją, streso kontrolę ir kitas susijusias priemones.

    Kryptys apima ir sveikatai žalingos elgsenos prevenciją, kai dėmesys skiriamas rūkymo, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimui. Greta to numatyta visuomenės sveikatos stebėsena, gydytojų transporto išlaidų apmokėjimas bei sveikatos priežiūros įstaigų kibernetinės higienos stiprinimas.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Projektų paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 1 dienos 12.00 valandos. Dokumentai priimami Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje adresu Vytauto g. 2, Kupiškis.

    Paraišką galima pateikti atvykus ir perduodant už dokumentų registravimą atsakingam skyriui (101 kabinetas), taip pat siunčiant registruotu laišku adresu Vytauto g. 2, Kupiškis. Siunčiant paštu ant voko turi būti pažymėta Visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa.

    Dokumentus leidžiama pateikti ir elektroniniu paštu savivaldybe@kupiskis.lt, tačiau nurodoma, kad pateikiami dokumentai turi būti pasirašyti. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į kontaktinį asmenį Armandą Dujevičių telefonu 0 619 69 514.

    Kas svarbu planuojant projektą?

    Rengiant paraišką vertėtų aiškiai apibrėžti tikslinę grupę, numatomas veiklas ir jų matuojamus rezultatus, taip pat pagrįsti, kaip pasirinktos priemonės prisidės prie gyventojų sveikatos stiprinimo. Praktikoje dažniausiai geriausiai vertinami projektai, kurie remiasi prevencijos logika, turi realistišką įgyvendinimo planą ir apgalvotą partnerystę su bendruomene ar įstaigomis.

    Taip pat svarbu numatyti, kaip bus užtikrinamas veiklų tęstinumas ir sklaida, kad nauda būtų ilgalaikė. Savivaldybės programų kontekste vis dažniau akcentuojama ir saugi skaitmeninė aplinka, todėl įstaigoms, planuojančioms veiklas sveikatos sektoriuje, aktualu įvertinti ir kibernetinės higienos klausimus.

  • Miško maudynės ir stresas: prof. Emilia Janeczko sako, kad 15 minučių gali pakelti nuotaiką

    Vos 15–20 minučių miške daugeliui žmonių tampa pastebimu „perjungimu“: kvėpavimas rimsta, mažėja įtampa, o nuotaika tampa stabilesnė. Tai nėra vien subjektyvus pojūtis – vis daugiau tyrimų rodo, kad trumpas buvimas žalioje aplinkoje siejamas su geresne savijauta ir mažesniu streso lygiu.

    Specialistai pabrėžia, kad miškas veikia ne kaip dar vienas uždavinys, o kaip erdvė, kurioje nereikia tempo, rezultatų ar planų. Būtent taip apibrėžiama ir „miško maudynių“ praktika, Japonijoje žinoma kaip shinrin-yoku: lėtas, sąmoningas buvimas miške įtraukiant pojūčius.

    Kas yra miško maudynės?

    Miško maudynės nėra sportinė treniruotė ir ne „dar vienas žingsnių iššūkis“. Esmė – eiti lėčiau, sustoti, pastebėti šviesą tarp medžių, išgirsti lapų šnarėjimą, pajusti miško kvapus ir savo kvėpavimo ritmą.

    Ši praktika išpopuliarėjo Japonijoje kaip streso mažinimo priemonė, o vėliau paplito Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Pastaraisiais metais ji vis dažniau minima ir platesniame sveikatos prevencijos kontekste, kaip kasdienio perkrovimo mažinimo būdas.

    „Miško maudynės yra daugiau nei pasivaikščiojimas. Tai sąmoningas buvimas čia ir dabar, kai mišką patiriame pojūčiais, o tai gali palaikyti savijautą, nors nepakeičia gydymo“, – sakė prof. dr. hab. Emilia Janeczko.

    Kaip miškas veikia kūną?

    Tyrimuose dažniausiai akcentuojama, kad buvimas miško aplinkoje siejamas su ramesne autonominės nervų sistemos veikla. Paprasčiau tariant, organizmui lengviau pereiti iš „kovok arba bėk“ režimo į atsigavimo būseną.

    Praktikoje tai gali pasireikšti mažesniu nerimu, geresne nuotaika ir didesniu energingumu. Mokslinėje literatūroje taip pat aptariami fiziologiniai pokyčiai, pavyzdžiui, mažesnis pulsas ramybėje, žemesnis kraujospūdis ir mažesnė streso hormonų, tokių kaip kortizolis, koncentracija.

    „Kontaktas su mišku gali būti susijęs su geresne nuotaika, didesniu vitališkumu ir ramybės pojūčiu, taip pat su mažesniu kraujospūdžiu ir lėtesniu pulsu“, – sakė prof. dr. hab. Emilia Janeczko.

    Svarbus ir jutiminis fonas: žalia spalva, natūrali šviesa, miško kvapai, paukščių balsai ir ritmiški gamtos raštai. Skirtingai nei mieste, čia mažiau agresyvių dirgiklių, todėl protui paprasčiau „išsijungti“ nuo nuolatinio reagavimo.

    Kiek laiko reikia, kad pajustumėte efektą?

    Anot specialistų, teigiamas pokytis gali pasirodyti greičiau, nei tikimasi: kartais pakanka 15–20 minučių. Vis dėlto ilgalaikei naudai svarbiausia ne vienkartinis išėjimas, o reguliarumas.

    Dažnai cituojama rekomendacija sieja geresnę savijautą su maždaug 2 valandomis per savaitę, praleistomis gamtoje, o vienas išėjimas neturėtų būti labai trumpas. Tokį laiką lengviau „surinkti“ keliais ramesniais pasivaikščiojimais per savaitę, o ne viena ilga išvyka.

    „Optimalu sveikatai skirti apie dvi valandas per savaitę kontaktui su gamta, o vienas išėjimas neturėtų būti trumpesnis nei 20 minučių“, – sakė prof. dr. hab. Emilia Janeczko.

    Svarbu ir tai, kaip leidžiamas laikas: lėtas ėjimas dažnai siejamas su platesniu naudos spektru nei, pavyzdžiui, intensyvus judėjimas ar skubus maršruto „įveikimas“. Esmė – sumažinti tempą ir grąžinti dėmesį į pojūčius, o ne į rezultatą.

    Miškas nepakeičia gydytojų ar psichologo pagalbos, jei ji reikalinga, tačiau gali tapti praktišku kasdieniu atramos tašku. Kartais būtent trumpas, tykus buvimas tarp medžių padeda atgauti aiškesnį mąstymą ir ramesnį dienos ritmą.