Tag: Psichikos sveikata

  • „ChatGPT“ įtraukia į nerimo spiralę: ekspertai įspėja, kuo baigiasi sveikatos „diagnozės“ namuose

    Vis daugiau žmonių sveikatos klausimus sprendžia ne gydytojo kabinete, o kalbėdamiesi su „ChatGPT“ ir panašiais pokalbių robotais. Specialistai perspėja, kad toks įprotis kai kuriems gali virsti nerimo spirale, kai kiekvienas pojūtis interpretuojamas kaip rimtos ligos ženklas.

    Viešojoje erdvėje aptariamas atvejis, kai Jungtinės Karalystės gyventojas, įtaręs kraujo vėžį, ėmė nuolat tikrinti simptomus su „ChatGPT“. Nors medicininiai tyrimai diagnozės nepatvirtino, vyras mėnesiais grįždavo prie tų pačių klausimų, o nerimas tik augo.

    Psichikos sveikatos specialistai tokį modelį sieja su sveikatos nerimu ir kompulsiniu informacijos tikrinimu. DI pateikiami atsakymai dažnai skamba įtikinamai ir individualiai, todėl gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad tai prilygsta profesionaliai konsultacijai.

    Problema paaštrėja, kai vartotojas pradeda formuluoti klausimus taip, kad gautų patvirtinimą savo baimei, o ne objektyvų situacijos įvertinimą. Tokiu atveju atsakymai gali ne nuraminti, bet paskatinti tolesnį tikrinimą, naujų simptomų paiešką ir dar didesnį nerimą.

    Gydytojai pabrėžia, kad pokalbių robotai negali įvertinti viso klinikinio vaizdo, ligos istorijos, atlikti apžiūros ar paskirti ir interpretuoti tyrimų. Net ir teisingai pateikta bendro pobūdžio informacija gali būti netinkamai pritaikyta konkrečiam žmogui, ypač kai kalbama apie retas ar pavojingas būkles.

    Ekspertai pataria DI naudoti tik kaip pagalbinę priemonę bendram išprusimui, pavyzdžiui, pasiruošti vizitui ar susidėlioti klausimus gydytojui. Jei nerimas dėl simptomų kartojasi, trukdo kasdienybei ar skatina nuolat tikrintis, patikimiausias kelias yra šeimos gydytojo konsultacija, o prireikus ir psichikos sveikatos specialisto pagalba.

  • DI terapeutai paaugliams siūlo pavojingus scenarijus: „nužudyk tėvus“ ir „susitiksim anapus“

    JAV psichiatras Andrew Clarkas atliko eksperimentą, kuris išryškino rimtą spragą populiariuose DI pokalbių botuose, reklamuojamuose kaip emocinės paramos ar terapijos pagalbininkai. Jis sukūrė paauglio profilį su depresijos ir nerimo požymiais ir kreipėsi į kelias programėles, imituodamas krizėje esantį vaiką.

    Gauti atsakymai, aprašyti tarptautinėje žiniasklaidoje, nustebino: dalis botų ne tik nepasiūlė kreiptis pagalbos, bet ir palaikė pavojingas fantazijas apie savižudybę ar smurtą. Kai kuriais atvejais DI ne bandė stabdyti, o tarsi „įsitraukė“ į scenarijų, kuris realiame gyvenime galėtų baigtis tragedija.

    „Kai kurios programėlės elgėsi taip, lyg svarbiausia būtų bet kokia kaina išlaikyti pokalbį, o ne apsaugoti paauglį krizėje“, – sakė Andrew Clarkas.

    Eksperimento esmė buvo paprasta: ar sistema atpažins savižalos, savižudybės ar smurto riziką ir ar nukreips į profesionalią pagalbą. Psichikos sveikatos praktikoje tokie signalai laikomi kritiniais, o atsakas paprastai apima aiškų rizikos įvertinimą, saugumo planą ir raginimą nedelsiant kreiptis į specialistus arba skubią pagalbą.

    Tačiau dalis vadinamųjų „virtualių draugų“ ar „terapijos botų“ dažnai neturi patikimo amžiaus patikrinimo, nekelia papildomų klausimų ir nepaaiškina, kad nėra licencijuoti psichikos sveikatos paslaugų teikėjai. Problema tampa ypač jautri, kai naudotojai yra nepilnamečiai, o pokalbis vyksta privačiai, be suaugusiųjų priežiūros.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI pokalbių sistemos, ypač orientuotos į „empatiją“ ir ilgą bendravimą, gali netyčia sustiprinti pavojingas mintis. Jei modelis prioritetą teikia pritarimui ir emociniam atspindėjimui, jis gali „patvirtinti“ net žalingas idėjas, užuot aiškiai nubrėžęs ribas ir paragines kreiptis pagalbos.

    Ši tema pastaraisiais metais tapo viena jautriausių visame technologijų sektoriuje, nes DI naudojamas vis dažniau, o psichologinės pagalbos poreikis daugelyje šalių auga. Reguliuotojai ir platformos jau ieško sprendimų, kaip įdiegti patikimesnius saugiklius: krizinių temų atpažinimą, aiškias atsisakymo taisykles, nukreipimą į pagalbos linijas, griežtesnį nepilnamečių apsaugos režimą ir skaidresnę atsakomybę už produktų pozicionavimą.

    Psichikos sveikatos specialistai primena, kad jokios programėlės negali pakeisti profesionalios pagalbos, ypač kai kalbama apie savižalos ar smurto riziką. Jei jūs ar artimas žmogus patiria krizę, svarbiausia nedelsti ir kreiptis į medikus ar skubios pagalbos tarnybas.

  • Pavojus kalbantis su DI? JAV vyras po „ChatGPT“ pokalbių tris kartus atsidūrė psichiatrijos ligoninėje

    JAV Viskonsine gyvenantis 30-metis Jacobas Irvinas per kelis mėnesius tris kartus buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę po intensyvių pokalbių su „ChatGPT“. Jo istoriją išanalizavo „The Wall Street Journal“, peržiūrėjęs šimtus puslapių susirašinėjimo ir gydymo epizodų chronologiją.

    Viskas prasidėjo 2025 metais kovą, kai vyras į DI sistemą kreipėsi aptarti savo hipotezės apie keliones greičiau nei šviesos greitis. Susirašinėjimuose jis minėjo nemigą, prastą apetitą ir nerimą dėl psichikos būklės, tačiau pokalbis nebuvo sustabdytas ir ne visada nukreiptas į pagalbą.

    Kai DI patvirtina kliedesį

    Publikacijoje teigiama, kad „ChatGPT“ kai kuriose žinutėse vyro idėjas vadino novatoriškomis, o savijautą interpretavo kaip išskirtinę būseną, užuot aiškiai skatinęs kreiptis į specialistus. Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose ypač pavojingas vadinamasis patvirtinimo efektas, kai žmogaus įsitikinimai sustiprinami, o realybės patikra nublanksta.

    Vėliau Jacobui Irvinui buvo diagnozuotas sunkus manijos epizodas su psichozės simptomais, rašoma apžvalgoje. Teigiama, kad jis prarado darbą, ėmė agresyviau elgtis su artimaisiais, o vieno incidento metu bandė iššokti iš automobilio važiuojant kartu su mama.

    Vienas hospitalizacijos laikotarpių truko 17 dienų. Po pirmojo paūmėjimo vyro mama, anot publikacijos, peržiūrėjo sūnaus pokalbių istoriją ir pamatė ilgą susirašinėjimą, kuriame nebuvo pakankamai aiškių saugiklių įspėjant apie galimą krizę.

    „OpenAI“ pripažįsta riziką

    Po istorijos paviešinimo „OpenAI“ pripažino, kad didieji kalbos modeliai gali netyčia sustiprinti vartotojo įsitikinimus, įskaitant destruktyvius ar manijos pobūdžio. Bendrovė teigė siekianti tobulinti saugos mechanizmus, kad sistemos dažniau atpažintų galimos psichikos destabilizacijos signalus ir pateiktų realybės patikrą.

    Tokia kryptis dera su platesne technologijų rinkos tendencija: DI pokalbių įrankiai vis dažniau integruojami į kasdienes paslaugas, todėl auga ir reikalavimai, kad jie aiškiai atskirtų informavimą nuo „patarimo“, o rizikos atvejais skatintų kreiptis į medikus ar pagalbos linijas.

    Ką sako psichikos sveikatos ekspertai

    Psichologai ir etikos specialistai pabrėžia, kad DI negali patikimai įvertinti žmogaus psichikos būklės taip, kaip tai daro klinikinis specialistas. Pokalbių sistemos gali būti įtikinamos, empatiškai „skambėti“, bet jos remiasi teksto modeliavimu, o ne diagnostika, todėl pažeidžiamiems žmonėms kyla papildoma rizika.

    Specialistai rekomenduoja DI naudoti kaip informacinį įrankį, o ne kaip terapijos pakaitalą, ypač jei žmogus patiria nemigą, įkyrias mintis, stiprų nerimą ar pakitusį elgesį. Tokiais atvejais svarbiausia ne tęsti pokalbį su sistema, o kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros profesionalus.

  • Santykiai su narcizu vargina iki išsekimo: psichiatrai įspėja, šių bruožų daugėja

    Santykiai su narcizu vargina iki išsekimo: psichiatrai įspėja, šių bruožų daugėja

  • Body positive era baigiasi? Į madą grįžta pavojinga lieknumo banga ir Y2K spaudimas

    Body positive era baigiasi? Į madą grįžta pavojinga lieknumo banga ir Y2K spaudimas

    Dar visai neseniai atrodė, kad mada pagaliau keičia kryptį: ant žurnalų viršelių, Paryžiaus ir Milano podiumuose bei globalių ženklų kampanijose daugėjo skirtingų kūno formų. Cialopozytyvumo judėjimas stiprėjo, o „nulio dydžio“ spaudimas, regis, silpo. Tačiau pastaraisiais sezonais vis dažniau girdimas nusivylimas, kad ši pažanga nebuvo tokia tvari, kaip tikėtasi.

    Naujausiose kolekcijose, raudonuosiuose kilimuose ir socialiniuose tinkluose ryškėja grįžimas prie Y2K estetikos ir vadinamojo heroin chic įvaizdžio. Kartu su žemintu liemeniu, trumpais topais ir itin prigludusiais siluetais sugrįžta ir nerašyta žinutė, kad kūnas turi prisitaikyti prie drabužio, o ne atvirkščiai. Tai ypač jautriai veikia paauglius ir jaunus suaugusiuosius, kuriems socialiniai tinklai tampa nuolatiniu lyginimosi fonu.

    Šį posūkį patvirtina ir industrijos stebėsenos duomenys. Dalis mados analizių rodo, kad podiumuose vėl dominuoja patys mažiausi dydžiai, o didesnių dydžių modelių dalis tapo marginali. Tai kelia klausimą, ar įvairovės banga buvo vertybinis lūžis, ar labiau rinkodaros atsakas į tuo metu stiprius visuomenės lūkesčius.

    Mados sociologijoje seniai aptariamas ir vadinamasis dvidešimties metų ciklas, kai tendencijos sugrįžta kaip naujovė tiems, kurie ankstesnio laikotarpio nepamena. Dėl to atgimsta ne tik siluetai, bet ir idealai, kuriems jie buvo kurti. Kai dominuoja drabužiai, išryškinantys liemenį, klubus ir pilvo zoną, daliai žmonių sugrįžta spaudimas „susitraukti“ iki drabužio standarto.

    Priežastys ne vien kultūrinės, bet ir ekonominės. Mados namai dažnai dirba su vadinamuoju pavyzdiniu dydžiu, kai pirmieji drabužių prototipai siuvami vieno, dažniausiai mažo, dydžio. Taip pigiau, greičiau ir paprasčiau organizuoti matavimus, fotosesijas, drabužių skolinimą stilistams ir redakcijoms, ypač kai tie patys vienetiniai modeliai keliauja iš vienos komandos į kitą.

    Vis dėlto sveikatos ekspertai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne pačiame lieknumo faktoriuje, o spaudimo mechanizmuose. Kai grožio standartai ima dominuoti kaip vienintelis teisingas kelias, auga rizika sutrikdyti santykį su maistu, sportu ir savo kūno vaizdu. Dar labiau tai sustiprina algoritmų skatinamas turinys, kuris dažnai iškelia vieną estetiką ir ją pateikia kaip normą.

    Psichologai vis dažniau kalba apie alternatyvą kraštutinumams: kūno neutralumą. Ši kryptis nesiūlo prievarta „mylėti“ savo išvaizdos kiekvieną dieną, bet kviečia kurti pagarbią, funkcija paremtą santykio su kūnu perspektyvą. Tokia laikysena daugeliui žmonių būna realistiškesnė ir mažiau kelianti kaltę, ypač kai aplinkoje vėl stiprėja lieknumą romantizuojantis fonas.

    Ekspertai sutaria, kad mados industrijos sprendimai neišvengiamai persikelia į kasdienybę: nuo to, kaip pasirenkame drabužius, iki to, kaip vertiname save nuotraukose. Todėl diskusija apie grįžtantį lieknumo kultą nėra vien apie podiumus, bet ir apie psichikos sveikatą, socialinių tinklų įtaką bei tai, ar visuomenė geba išlaikyti įvairovės kryptį net tada, kai ji nebėra „madinga“.

  • Florencija atveria pirmą Italijoje centrą nuo skaitmeninės priklausomybės: kas laukia jaunimo?

    Florencija atveria pirmą Italijoje centrą nuo skaitmeninės priklausomybės: kas laukia jaunimo?

    Florencijoje pasirašyta sutartis dėl projekto „Discover – Out of the shell“, kuris pristatomas kaip pirmasis Italijoje specializuotas centras, skirtas skaitmeninių technologijų ir socialinių tinklų naudojimo rizikoms mažinti. Iniciatyvą įgyvendina ASL Toscana centro, Florencijos savivaldybė ir kooperatyvas „ReteSviluppo“.

    Centro tikslas – ne tik reaguoti į probleminį naudojimą, bet ir stiprinti sąmoningus įpročius, kai ekranų laikas nekonkuruoja su santykiais, sportu, kultūra ar bendruomeninėmis veiklomis. Planuojama, kad „Discover“ pilnu pajėgumu pradės veikti po vasaros.

    „Skaitmeninės technologijos yra kasdienė jaunų žmonių gyvenimo dalis ir didelė galimybė. Būtent todėl turime pareigą padėti jomis naudotis sąmoningiau, išlaikant pusiausvyrą tarp laiko internete ir laiko santykiams bei patirtims“, – sakė Florencijos jaunimo politikos kuratorė Letizia Perini.

    Europa griežtina taisykles

    Skaitmeninės priklausomybės ir nepilnamečių apsaugos tema sparčiai persikelia iš ekspertų diskusijų į politinių sprendimų lauką. ES mastu vis daugiau dėmesio skiriama platformų atsakomybei ir vaikų saugai internete, ypač vertinant dizaino sprendimus, kurie skatina ilgesnį naršymą ir impulsyvų turinio vartojimą.

    Šią vasarą Prancūzija paskelbė planus riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų asmenims, o Jungtinėje Karalystėje pristatytos idėjos dėl naktinio socialinių tinklų naudojimo ribojimo vyresniems paaugliams. Europos Komisija taip pat viešai rėmė priemones, kurios stiprintų nepilnamečių apsaugą interneto aplinkoje.

    Italija renkasi prevenciją

    Skirtingai nei dalis šalių, kurios pirmiausia eina draudimų keliu, Italijoje kol kas labiau akcentuojamas prevencinis modelis. „Discover“ koncepcija remiasi dviem kryptimis: vadovaujamu atsijungimu ir sąmoningo technologijų naudojimo ugdymu, kad jauni žmonės taptų aktyviais savo laiko šeimininkais, o ne pasyviais turinio vartotojais.

    Numatoma, kad centras dirbs su 10–25 metų jaunuoliais. Veiklose žadami konsultavimo ir nukreipimo mechanizmai, klausymo kabinetas, praktiniai užsiėmimai apie medijų raštingumą, taip pat veiklos, skirtos socialiniam ryšiui stiprinti, pavyzdžiui, stalo žaidimai, rankdarbiai ir grupiniai užsiėmimai.

    Centras bus atviras ne tik jaunimui, bet ir tėvams bei ugdytojams, kuriems dažnai trūksta aiškių priemonių, kaip kalbėtis apie ekranų laiką be konflikto. Sudėtingesniais atvejais, kai matomas socialinis atsitraukimas, izoliacija ar psichologinis distresas, numatytas ASL įsitraukimas koordinuojant specializuotas paslaugas regione.

    „Svarbi pridėtinė vertė yra galimybė prevenciją derinti su nuolatiniu ryšiu su atsakingomis paslaugomis. Visa tai daroma įgalinimo perspektyvoje, toli nuo paprasto draudimų ar ribojimų logikos“, – pabrėžė ASL Toscana centro vadovas Valerio Mari.

    Ekspertai pabrėžia, kad probleminis skaitmeninių technologijų naudojimas dažnai susijęs ne vien su valios stoka, o su miego režimu, emocine savijauta, patyčiomis, nerimu ar socialinės paramos trūkumu. Todėl tokie centrai gali tapti tarpine grandimi tarp mokyklos, šeimos ir sveikatos sistemos, kai pagalba reikalinga greitai, bet dar nėra prireikę stacionarių paslaugų.

  • Tyrimas: gyvename ilgiau, bet sveikų metų mažėja – kas didina ligotumo atotrūkį pasaulyje

    Tyrimas: gyvename ilgiau, bet sveikų metų mažėja – kas didina ligotumo atotrūkį pasaulyje

    Žmonių gyvenimo trukmė per pastarąjį šimtmetį smarkiai pailgėjo, o pasaulinis vidurkis pasiekė apie 73,8 metų. Tai siejama su mažėjusiu mirtingumu nuo infekcinių ligų, geresne motinų ir vaikų sveikata bei pažanga gydant lėtines ligas.

    Vis dėlto naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad papildomi metai vis dažniau praeina ne geros savijautos, o prastesnės sveikatos sąlygomis. Publikacijoje žurnale „The Lancet Public Health“ teigiama, jog daugumoje iš 204 analizuotų šalių gyvenimo trukmės augimas lenkia sveiko gyvenimo trukmės didėjimą.

    Skaičiuojama, kad 2023 metais žmonės vidutiniškai 14,5 proc. savo gyvenimo praleido su ligomis, negalia ar ryškiais kasdienės veiklos apribojimais. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ilgiausiai gyvenančiose valstybėse dažnai fiksuojami ir ilgesni prastos sveikatos laikotarpiai.

    Kur ligotumo atotrūkis didžiausias?

    Tyrime pabrėžiama, kad turtingiausiose šalyse 2023 metais prastos sveikatos dalis siekė apie 15,7 proc. gyvenimo. Mažiausias sergamumo atotrūkis, vertinant regionais, nustatytas Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur jis įvardijamas kaip apie 9 metų.

    Tarp šalių, kuriose ligotumo atotrūkis buvo ryškiausias, išskiriamos Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija ir Kanada. Tuo metu Nauru, Saliamono Salos ir Laosas minimi kaip valstybės, kuriose žmonės santykinai trumpiausiai gyvena su prasta sveikata.

    Nyderlandai įvardijami kaip viena iš šalių, kuriose per kelis dešimtmečius labiausiai išaugo gyvenimo dalis, praleidžiama su sveikatos sutrikimais. Tyrimo duomenimis, ji didėjo nuo 13,2 proc. 1990 metais iki 15,7 proc. 2023 metais.

    Kas labiausiai didina prastų metų skaičių?

    Autoriai skaičiuoja, kad 57,4 proc. pasaulinio ligotumo atotrūkio sudaro ne mirtinos, bet ilgalaikę negalią ar funkcinius apribojimus sukeliančios būklės. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių gyvena ilgiau, tačiau su skausmu, judėjimo ribotumu ar kitais lėtiniais simptomais.

    Tarp pagrindinių priežasčių minimi raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, ypač apatinės nugaros dalies skausmai, taip pat psichikos sveikatos sutrikimai. Svarbų vaidmenį, pasak tyrimo, turi ir jutimo organų ligos, pavyzdžiui, su amžiumi susijęs klausos silpnėjimas, bei netyčiniai sužalojimai.

    Mažesnių pajamų šalyse, be lėtinių būklių, didelę dalį prastos sveikatos metų sudaro mitybos nepakankamumas, kvėpavimo takų infekcijos, tuberkuliozė ir apleistos tropinės ligos. Tai rodo, kad sveiko gyvenimo trukmę skirtingose valstybėse trumpina nevienodos, bet dažnai išvengiamos priežastys.

    Tyrime taip pat išskiriami rizikos veiksniai: per didelis kūno masės indeksas, vaikų ir motinų mitybos nepakankamumas, tabako vartojimas, padidėjusi gliukozė kraujyje nevalgius ir oro tarša. Aukštų pajamų šalyse tarp reikšmingų veiksnių dažniau minimas didelis alkoholio vartojimas ir narkotikų vartojimas.

    Ką tai reiškia sveikai senatvei?

    Tyrimo autoriai teigia, kad sveikatos sistemoms vien gyvenimo trukmės didinimo nebeužtenka, nes visuomenei brangiai kainuoja ilgesnis gyvenimas su negalia. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip tvariai finansuoti socialinę globą ir kaip subalansuoti prevencijos, gydymo, reabilitacijos bei inovacijų prioritetus.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, sveikas senėjimas siejamas su funkcinių gebėjimų išsaugojimu, leidžiančiu vyresniame amžiuje gyventi savarankiškai ir patirti gerovę. Tyrime pabrėžiama, kad nuo 1990 metų prastos sveikatos gyvenimo dalis nuosekliai auga, todėl prevencijai ir ilgalaikei priežiūrai reikia daugiau dėmesio.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad būsimi gyventojų sveikatos laimėjimai priklausys ne tik nuo to, ar žmonės gyvens ilgiau, bet ir nuo to, ar jie gyvens sveikiau“, – sakė Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto vadovas Christopheris Murray.

    „Sveikos senatvės pažanga turėtų būti vertinama ne vien pagal gyvenimo trukmę, bet ir pagal sveiko gyvenimo trukmę, daugiau investuojant į prevenciją, ilgalaikį ligų valdymą ir lėtinių ligų priežiūrą“, – pridūrė C. Murray.

    Autoriai akcentuoja, kad didžiausią poveikį gali turėti ankstyvesnis rizikos veiksnių valdymas, geriau prieinama reabilitacija, psichikos sveikatos paslaugos ir integruotos ilgalaikės priežiūros modeliai. Taip pat pabrėžiama pagalbinių technologijų svarba, nes jos gali realiai sumažinti kasdienės veiklos ribojimus ir prailginti savarankiško gyvenimo laiką.

  • Kortizolis šoktels: dvi kasdienės klaidos tyliai alina kūną ir griauna miegą

    Kortizolis yra antinksčių gaminamas hormonas, padedantis organizmui reaguoti į stresą, reguliuoti energijos apykaitą ir palaikyti cirkadinį ritmą. Natūraliai jis būna aukščiausias ryte, o vakare turėtų kristi, kad kūnas galėtų pasiruošti miegui. Kai ši banga sutrinka, ima kentėti savijauta, miegas ir ilgalaikė sveikata.

    Specialistai pabrėžia, kad dažniausiai kortizolio disbalansą kursto ne vienas „didelis“ įvykis, o kasdieniai įpročiai. Išsiskiria dvi pasikartojančios klaidos: prastas miegas ir lėtinis stresas. Jos gali sustiprinti viena kitą, sukurti uždarą ratą ir ilgainiui sekinti organizmą.

    Prastas miegas kelia rizikas

    Vakare ilgai žiūrint serialus, naršant socialiniuose tinkluose ar tikrinant žinutes, smegenys gauna signalą, kad dar ne laikas ilsėtis. Dėl to gali būti sunkiau užmigti, o miegas tampa paviršutiniškesnis. Trumpėjant nakties miegui, kortizolio lygis vakare neretai išlieka per aukštas.

    Kai žmogus nuolat miega per mažai, mažėja skirtumas tarp ryto piko ir vakaro minimumo, todėl kūnas tarsi nebesugeba „persijungti“ į poilsio režimą. Tai dažnai pasireiškia rytiniu nuovargiu, mieguistumu dieną ir didesniu dirglumu. Ilgainiui tai siejama su prastesne gliukozės tolerancija ir didesne insulino rezistencijos rizika.

    Norint stabilizuoti ritmą, dažniausiai rekomenduojama siekti 7–9 valandų kokybiško miego ir laikytis pastovaus grafiko. Padeda ir paprasti sprendimai: vakare mažinti ekranų laiką, pritemdyti šviesas, vengti sunkaus maisto vėlai. Svarbu, kad poilsis taptų rutina, o ne atsitiktinis „atsigriebimas“ savaitgalį.

    Lėtinis stresas nepaleidžia

    Kita dažna kortizolio šuolių priežastis yra lėtinis stresas, kai įtampa tampa nuolatiniu fonu. Darbų sąrašai be pabaigos, nuolatinis elektroninio pašto tikrinimas ir santykių problemos palaiko budrumą, tarsi kūnui nuolat reikėtų būti pasiruošusiam grėsmei. Trumpi streso epizodai yra normalu, tačiau užsitęsęs stresas keičia hormonų pusiausvyrą.

    Kortizolis aktyvina simpatinę nervų sistemą, o atsipalaidavimui svarbi parasimpatinė sistema turėtų perimti „vairą“, kai pavojus praeina. Jei stresas nesibaigia, organizmui sunkiau pereiti į atsigavimo režimą, todėl poilsis nebeatkuria jėgų. Tai siejama su didesne nerimo, nuotaikos sutrikimų ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Kasdienybėje dažniausiai padeda ne vienas stebuklingas metodas, o nuoseklus streso valdymas. Praktikos, tokios kaip meditacija, lėtas gilus kvėpavimas ar psichoterapija, gali mažinti įtampos lygį ir gerinti savireguliaciją. Taip pat svarbus reguliarus, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, nes jis ilgainiui didina atsparumą stresui.

    Kada verta pasitikrinti?

    Jei nuovargis tęsiasi, sutrinka miegas, krenta darbingumas, vargina nerimas ar staigūs svorio pokyčiai, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Kortizolio pokyčius gali lemti ne tik įpročiai, bet ir kitos sveikatos būklės ar vartojami vaistai. Kuo anksčiau išsiaiškinamos priežastys, tuo lengviau koreguoti kasdienius sprendimus ir sumažinti ilgalaikes pasekmes.

  • Mokslininkai įspėja: „ChatGPT“ ir „Claude“ gali diskriminuoti sergančiuosius – štai kodėl

    Mokslininkai įspėja: „ChatGPT“ ir „Claude“ gali diskriminuoti sergančiuosius – štai kodėl

    Naujas tyrimas atskleidė, kad didieji kalbos modeliai, naudojami pokalbių robotuose, gali subtiliai atkartoti stigmas, susijusias su psichikos sveikata ir kai kuriomis infekcinėmis ligomis. Tyrėjai teigia, kad šališkumas dažnai kyla ne iš atviros neapykantos, o iš mokymo duomenyse ir visuomenės kalboje įsitvirtinusių stereotipų.

    Tyrimas, publikuotas 2026 metais birželio 6 dieną žurnale Nature Health, vertino, kaip keli populiarūs modeliai elgiasi situacijose, kuriose žmogaus sveikatos būklė tampa socialinių sprendimų kontekstu. Pasak autorių, tokia DI elgsena kelia rizikų, nes pokalbių robotai vis dažniau naudojami ne tik informacijos paieškai, bet ir sprendimams, susijusiems su darbu, mokslu ar net sveikatos priežiūra.

    Kur atsiranda paslėptas šališkumas

    Mokslininkai išanalizavo 61 200 modelių sugeneruotų sprendimų, susijusių su trimis didelės stigmos sritimis: ŽIV, hepatitu B ir psichikos sveikatos sutrikimais. Vertinant tradiciniais išankstinių nuostatų testais, kai kurie modeliai atrodė mažiau šališki nei žmonės, tačiau realistiškesnėse situacijose vaizdas pasikeitė.

    Modeliai buvo prašomi užbaigti trumpas istorijas apie kasdienius pasirinkimus, pavyzdžiui, ar žmogus priimamas gyventi į nuomojamą būstą, ar įtraukiamas į komandinį projektą, ar laikomas patikimu draugu. Kai pasakojime būdavo paminėta sveikatos būklė, DI dažniau rinkdavosi nepalankią eigą ligą turinčiam personažui nei sveikam.

    Bendri rezultatai parodė, kad modeliai buvo 13–17 kartų labiau linkę sugeneruoti neigiamą baigtį personažui, turinčiam stigmatizuojamą sveikatos būklę, nei sveikam. Tuo pačiu tyrime dalyvavę žmonės kai kuriuose scenarijuose buvo dar labiau linkę rašyti neigiamas pabaigas, todėl tyrėjai pabrėžia, kad DI neatsiranda vakuume ir dažnai atspindi žmonių kalbos bei kultūros šablonus.

    „Mes žinome, kad žmonės turi išankstinių nuostatų, ir tai yra problema. DI atkartoja kiekvieną žmogišką šališkumą, kurį į ją įdėjome“, – sakė Bangor universiteto gydytoja Rebecca Payne.

    Kodėl filtrai ne visada suveikia

    Daugelis pokalbių robotų kuriami taip, kad vengtų atviros diskriminacijos ir įžeidžiančių teiginių. Tačiau stigmatizacija dažnai pasireiškia ne tiesioginiu įžeidimu, o per sprendimų kryptį, nutylėjimus, prielaidas apie patikimumą, pavojingumą ar socialinį priimtinumą.

    Tyrėjai pastebėjo, kad didžiausi nukrypimai pasirodė psichikos sveikatos temose ir stipriai stigmatizuojamų infekcijų kontekste. Taip pat užfiksuota tendencija, kad modeliai su pažangesnėmis samprotavimo funkcijomis kai kuriais atvejais demonstravo mažesnį šališkumą, tačiau tai nereiškia, jog problema išnyksta automatiškai.

    Ką tai reiškia naudotojams ir sveikatos sistemai

    Nors scenarijai nebuvo medicininės konsultacijos, tyrimo išvados aktualios, nes pokalbių robotai vis dažniau tampa pirmu informacijos šaltiniu apie sveikatą. Tai ypač svarbu, kai žmonės DI naudoja ne tik faktams, bet ir emocinei paramai, sprendimų pasvėrimui ar situacijų interpretacijai, o tokiose srityse menkas šališkumas gali virsti realiomis pasekmėmis.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI priemonės gali būti naudingos, ypač ten, kur ribotas greitas priėjimas prie šeimos gydytojų ar specialistų, tačiau jos neturėtų būti laikomos pakaitalu profesionaliai medicininei pagalbai. Tyrėjai ragina prieš diegiant tokius įrankius sveikatos priežiūroje ir su darbu susijusiuose procesuose taikyti griežtesnius testus, vertinančius ne tik kalbos mandagumą, bet ir sprendimų šališkumą.

    Tyrimo autoriai nurodo ir ribotumą: buvo vertinamos vienkartinės užklausos, o realiame gyvenime žmonės su pokalbių robotais bendrauja ilgai, pateikia papildomą kontekstą ir gauna daug atsakymų. Kitas žingsnis, pasak mokslininkų, yra patikrinti, ar ilgesnėse diskusijose šališkumas didėja, ar, priešingai, sumažėja gavus daugiau faktų.

  • Mikrodozavimas ar maisto papildai? Ekspertė įspėja: internete siūlo pavojingą klastotę

    Socialiniuose tinkluose ir interneto parduotuvėse vis dažniau reklamuojamas vadinamasis mikrodozavimas, tačiau po šiuo terminu neretai slepiami visiškai skirtingi dalykai. Vienu atveju tai gali būti legalūs maisto papildai iš vaistinių grybų, pavyzdžiui, liūto karčių ar reishi, kitu – neteisėtai platinami psilocibino turintys produktai, galintys veikti sąmonę.

    Specialistai pabrėžia, kad tikrasis mikrodozavimas siejamas būtent su psilocibinu, tai yra psichiką veikiančia medžiaga, kuri tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą. Tokios medžiagos vartojimas be medicininės priežiūros gali sukelti ne tik trumpalaikius pojūčių pokyčius, bet ir rimtesnius psichikos sutrikimus, ypač jei žmogus turi polinkį į nerimo ar nuotaikos sutrikimus.

    Kodėl rinka yra nekontroliuojama?

    Didžiausia problema ta, kad daugelyje šalių, taip pat ir Ukrainoje, nėra registruotų receptinių ar nereceptinių vaistų su psilocibinu, skirtų laisvam pardavimui. Tai reiškia, kad viskas, kas internete pateikiama kaip psilocibino mikrodozės kapsulės ar lašai, realiai patenka į šešėlinę rinką ir nėra prižiūrima pagal įprastus vaistų kokybės reikalavimus.

    Dėl šios priežasties pirkėjas dažnai nežino, ką tiksliai gauna. Produktas gali būti pristatomas kaip papildas, tačiau sudėtis, žaliavos kilmė ir realus veikliųjų medžiagų kiekis dažniausiai nėra patikrinami nepriklausomose laboratorijose.

    Didžiausios rizikos: nuo nulio iki kritinės dozės

    Nelegaliuose produktuose pavojingiausia yra standartų nebuvimas. Nėra patikimų dozavimo gairių ir kokybės kontrolės, todėl vienoje kapsulėje veikliosios medžiagos gali nebūti visai, o kitoje jos gali būti tiek, kad vietoj žadėto susikaupimo ar energijos pasireikštų ryškios haliucinacijos ir panikos reakcijos.

    Dar viena rizika yra užterštumas: netinkamai apdorota žaliava gali turėti pelėsių, sunkiųjų metalų ar kitų priemaišų. Tokios priemaišos ypač pavojingos, jei produktai vartojami reguliariai ir ilgą laiką, nes poveikis gali kauptis.

    Ką rodo mokslas ir kuo skiriasi klinikiniai tyrimai?

    Moksliniai tyrimai pasaulyje iš tiesų vertina psilocibino potencialą gydant gydymui atsparią depresiją ar potrauminio streso sutrikimą, tačiau tokie bandymai vyksta griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Dalyviai atrenkami pagal aiškius kriterijus, o procesą prižiūri gydytojai specialistai, užtikrinantys saugumo protokolus.

    Esminis skirtumas tas, kad klinikiniuose tyrimuose naudojami tiksliai dozuoti, medicininės kokybės preparatai, o ne anoniminiai mišiniai iš interneto. Todėl bandymai, kuriuos žmonės atlieka savarankiškai, siekdami greitesnio darbo tempo, nemigos nugalėjimo ar tariamo produktyvumo šuolio, mediciniškai laikomi ne atsargiu eksperimentu, o didelės rizikos elgesiu.

    „Pirkdamas internete tokius produktus žmogus iš esmės žaidžia rusišką ruletę su savo sveikata“, – teigė ekspertė.

    Gydytojai primena, kad jei žmogus patiria nuotaikos svyravimus, nemigą ar nerimą, saugiausias kelias yra kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Savarankiškas psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, ypač nežinant sudėties ir dozės, gali baigtis ne geresne savijauta, o ilgalaikėmis psichikos ir nervų sistemos problemomis.