CP v2

Tag: Psichikos sveikata

  • Norvegų senjorų kasdienis įprotis friluftsliv stebina: žada daugiau ramybės ir jėgų

    Norvegų senjorų kasdienis įprotis friluftsliv stebina: žada daugiau ramybės ir jėgų

    Norvegijoje plačiai paplitęs įprotis friluftsliv pažodžiui reiškia gyvenimą gryname ore, tačiau jo esmė kur kas platesnė. Tai kasdienis, sąmoningas buvimas lauke ir ryšio su gamta laikymas norma, o ne ypatinga išvyka, skirta tik savaitgaliui.

    Šis požiūris ypač dažnai minimas kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, nes nereikalauja sportinio pasirengimo ar brangios įrangos. Vietoj ambicingų tikslų siūloma paprasta rutina: išeiti į parką, mišką, prie vandens ar net į kiemą ir judėti savo tempu.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad reguliarus lengvo intensyvumo judėjimas vyresniame amžiuje padeda išlaikyti raumenų jėgą, pusiausvyrą ir kasdienę savarankiškumo kokybę. Net trumpi pasivaikščiojimai gali prisidėti prie geresnės širdies ir kraujagyslių būklės, o svarbiausia yra pastovumas, ne vienkartinis didelis krūvis.

    Ne mažiau svarbus ir psichologinis poveikis. Buvimas gamtoje daugeliui žmonių siejasi su mažesne įtampa, ramesniu miegu ir geresne nuotaika, o vyresniame amžiuje tai įgauna papildomą prasmę, kai keičiasi dienos ritmas, socialiniai ryšiai ar atsiranda daugiau vienatvės.

    Friluftsliv išsiskiria tuo, kad nuima spaudimą sportuoti dėl rezultato. Vietoj minties, kad būtina treniruotis, atsiranda paprastas tikslas išeiti į lauką, pabūti tarp medžių ar žalumos ir leisti kūnui judėti natūraliai, be varžybų su savimi.

    Tokie išėjimai gali tapti ir socialiniu įpročiu: pasivaikščiojimu su kaimynu, susitikimu parke, ramesniu pasibuvimu su šeima. Vyresniems žmonėms tai dažnai reiškia ne tik daugiau judėjimo, bet ir daugiau progų bendrauti bei mažiau užsidarymo namuose.

    Norvegiško kraštovaizdžio tam nereikia: šį principą galima pritaikyti bet kur. Tam tinka žalesnė maršruto dalis iki parduotuvės, kasdienė keliolikos minučių išvyka į artimiausią skverą, laikas sode ar tiesiog įprotis sąmoningai rinktis buvimą lauke vietoj dar vienos valandos prie ekranų.

  • Tauragės rajone visuomenės sveikatai – 45 400 eurų: kurie 2026 metų projektai gaus paramą

    Tauragės rajone visuomenės sveikatai – 45 400 eurų: kurie 2026 metų projektai gaus paramą

    Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino 2026 metų Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemones. Šiemet finansavimas numatytas 19 projektų, o bendra paskirstyta suma siekia 45 400 eurų.

    Kaip nurodo savivaldybė, projektai orientuoti į kelias prioritetines kryptis: fizinio aktyvumo skatinimą, psichikos sveikatos stiprinimą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, savižudybių prevenciją ir saugesnę aplinką. Tokia struktūra atitinka visuomenės sveikatos biurų taikomą praktiką, kai lėšos skiriamos tiek prevencijai, tiek bendruomenės įgūdžių stiprinimui.

    Kam numatytas finansavimas

    Didžiausios sumos šį kartą atitenka kelioms ugdymo ir švietimo iniciatyvoms. Tauragės švietimo centro projektui Gyvenimo žemėlapis skirta 7 000 eurų, o Tauragės „Šaltinio“ progimnazija dviem projektams numatyta po 5 000 eurų.

    Psichikos sveikatos ir emocinės gerovės temą stiprina ir Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro priemonės. Tarp jų numatytas 3 500 eurų finansavimas projektui Gerinkime psichikos sveikatą kartu, taip pat lėšos šeimos instituto stiprinimui, vaikų higienos įgūdžių ugdymui bei traumų prevencijai.

    Paramos sulauks ir sveikatos priežiūros bei socialinės pagalbos iniciatyvos. VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui skirta 2 000 eurų socialinės paramos priemonėms, numatytoms tuberkulioze sergantiems gyventojams, o VšĮ Tauragės ligoninė projektui Vidinės ramybės oazė gaus 1 800 eurų.

    Programoje finansuojami ir bendruomeniniai projektai skirtingoms amžiaus grupėms. Tauragės Senjorų Trečiojo amžiaus universitetui skirta 2 100 eurų fizinio aktyvumo iniciatyvai, Lauksargių globos namams projektui Judu, mąstau, jaučiu numatyta 700 eurų.

    Kiek iš viso numatyta 2026 metais

    Skelbiama, kad 2026 metais Visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai Tauragės rajone iš viso numatyta 67 900 eurų. Iš šios sumos 4 000 eurų bendruomenės sveikatos tarybos sprendimu skiriama maudyklų vandens stebėsenos tyrimams.

    Likusi dalis planuota projektinėms veikloms, tačiau po paraiškų vertinimo šiuo etapu paskirstyta 45 400 eurų. Dėl to programoje liko 18 500 eurų nepanaudotų lėšų, o savivaldybė paskelbė pakartotinį kvietimą teikti sveikatinimo projektų paraiškas.

    Ką tai reiškia gyventojams

    Toks finansavimo modelis reiškia, kad dalis sveikatos stiprinimo veiklų Tauragėje 2026 metais bus įgyvendinamos per mokyklas, švietimo įstaigas, sveikatos priežiūros organizacijas ir nevyriausybines iniciatyvas. Praktikoje tai gali virsti papildomomis fizinio aktyvumo veiklomis, psichologinės gerovės užsiėmimais, prevencinėmis programomis ir bendruomeniniais renginiais.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dar nepaskirstytos lėšos atveria galimybę papildomoms iniciatyvoms, jei jos atitiks prioritetus ir gaus teigiamą vertinimą. Gyventojams tai aktualu ir dėl to, kad dalis priemonių tiesiogiai susijusios su kasdieniais sveikatos rizikos veiksniais: fizinio pasyvumo mažinimu, priklausomybių prevencija bei emocinės sveikatos stiprinimu.

  • Nereguliarus valgymas siejamas su didesne depresijos rizika: ką parodė 21 568 žmonių tyrimas

    Nereguliarus valgymas siejamas su didesne depresijos rizika: ką parodė 21 568 žmonių tyrimas

    Nereguliarus valgymo režimas, kai pagrindiniai valgiai vyksta skirtingu metu arba dažnai praleidžiami, gali būti susijęs su didesne depresijos simptomų rizika. Tokias sąsajas nustatė Pietų Korėjos mokslininkų analizė, publikuota Journal of Affective Disorders.

    Tyrėjai rėmėsi 21 568 suaugusiųjų duomenimis iš 2014–2022 metais vykdytos Korėjos nacionalinės sveikatos ir mitybos apklausos. Vertinta, kaip nuosekliai žmonės laikėsi pagrindinių valgymų ir kaip tai siejosi su savijauta bei depresijos simptomais.

    Rezultatai parodė, kad asmenys, kurių pagrindiniai valgiai buvo mažiau reguliarūs, turėjo apie 55 proc. didesnę tikimybę patirti depresijos simptomus nei tie, kurie valgė pastovesniu grafiku. Autoriai pabrėžė, kad ryšys išliko reikšmingas įvertinus ir kitus mitybos bei gyvenimo būdo veiksnius.

    „Šie rezultatai rodo, kad mažesnis pagrindinių valgymų reguliarumas gali būti nepriklausomas depresijos simptomų rizikos veiksnys, nepaisant kitų mitybos ar gyvenimo būdo veiksnių“, – rašė tyrimo autoriai.

    Mokslininkai aiškina, kad netvarkingi valgymo laikai gali trikdyti cirkadinius ritmus, dar vadinamus vidiniu organizmo laikrodžiu. Sutrikus dienos ritmui, gali keistis nuotaikos reguliavimui svarbūs biologiniai procesai, įskaitant melatonino ir kortizolio išsiskyrimo dinamiką.

    Be biologinių mechanizmų, nereguliarus valgymas dažnai reiškia ir prastesnę mitybos kokybę. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju žmonės neretai gauna mažiau medžiagų, siejamų su emocine pusiausvyra, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, skaidulų ir antioksidantų.

    Analizėje taip pat pastebėta, kad didesnė mitybos įvairovė gali silpninti neigiamas nereguliaraus valgymo sąsajas su savijauta. Tuo metu pusryčių praleidimas, priešingai, buvo siejamas su stipresniais nepalankiais ryšiais.

    Ryškiausios sąsajos nustatytos tarp vyrų, rūkančiųjų ir tų, kurie dažniau valgo vėlai vakare. Tai nereiškia, kad šios grupės neišvengiamai susidurs su depresija, tačiau gali rodyti, kad tam tikri įpročių deriniai sustiprina riziką.

    Tyrimo autoriai pabrėžė svarbų apribojimą: tai momentinė, vienu laikotarpiu atlikta analizė, todėl ji neleidžia tvirtai pasakyti, kas yra priežastis, o kas pasekmė. Gali būti, kad nereguliarus valgymas didina depresijos simptomų tikimybę, bet taip pat įmanoma, kad prastėjanti emocinė būklė pati išbalansuoja dienotvarkę ir apetitą.

    Vis dėlto išvados papildo augantį tyrimų lauką, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama keičiamiems gyvenimo būdo veiksniams. Tyrėjų teigimu, nuoseklesnis valgymo grafikas, įvairesnė mityba ir įprotis neatsisakyti pusryčių gali tapti praktiška, nefarmakologine kryptimi, padedančia mažinti depresijos simptomų riziką populiacijos mastu.

  • Vilkaviškio rajonas paskirstė 2026 metų sveikatos projektų lėšas: kas gaus finansavimą

    Vilkaviškio rajono savivaldybė patvirtino 2026 metais visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų paskirstymą sveikatos apsaugos srities projektams. Sprendimas priimtas įvertinus pateiktas paraiškas pagal nustatytą tvarką ir balų sistemą.

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, buvo gautos 27 paraiškos ir nė viena nepateikta pavėluotai. Vienam projektui 2026 metais buvo galima skirti daugiausia 1 000 eurų, o bendra šiai programai numatyta suma siekė 25 000 eurų.

    Vertinimo metu viena paraiška nebuvo finansuota, nes nesurinko reikalaujamo įvertinimo balų vidurkio. Dar viena paraiška nebuvo vertinama, nes pareiškėjas toms pačioms priemonėms tais pačiais metais paramą jau gavo iš kitų valstybės ar savivaldybės biudžeto programų.

    Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2026 metų gegužės 27 dieną pasirašytu potvarkiu dėl lėšų paskirstymo patvirtinta, kad projektams iš viso skiriama 24 924,52 eurų. Didžioji dalis finansuojamų iniciatyvų susijusios su vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimu, sveikos gyvensenos įpročių ugdymu, psichikos sveikata bei senjorų emocinės gerovės palaikymu.

    Tarp finansuojamų projektų – veiklos ugdymo įstaigose ir bendruomenėse, nukreiptos į sveikatos raštingumo didinimą ir lėtinių ligų prevenciją. Taip pat numatytas finansavimas psichikos sveikatos stiprinimo iniciatyvoms, įskaitant pagalbą žmonėms, patiriantiems psichologinių sunkumų, ir psichikos sveikatos raštingumo didinimą įvairiose tikslinėse grupėse.

    Dalį projektų planuojama įgyvendinti per fizinio aktyvumo ir užimtumo veiklas, skatinant aktyvesnį gyvenimo būdą ir stiprinant socialinius ryšius. Kai kurioms paraiškoms finansavimas nenumatytas, todėl pareiškėjai tokiu atveju projektus galėtų koreguoti ir teikti ateityje, jei bus skelbiami nauji kvietimai.

    Specialiosios programos lėšų skyrimas savivaldybėse paprastai laikomas vienu iš praktinių instrumentų, padedančių greičiau pasiekti vietos bendruomenes ir reaguoti į konkrečius sveikatos poreikius. Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai, vaikų emocinei gerovei ir sveikatos raštingumui, todėl šios kryptys vis dažniau atsispindi ir savivaldybių finansuojamuose projektuose.

  • 26-erių lenkės eksperimentas su internetu pirktu silikonu baigėsi siaubu: veidas nebeatpažįstamas

    26 metų Elva iš Lenkijos norėjo pakoreguoti išvaizdą, tačiau savarankiškos silikono injekcijos namuose baigėsi sunkia veido deformacija. Jos istorija nuskambėjo Lenkijos televizijos laidoje „Dzień Dobry TVN“ ir tapo įspėjimu apie nekontroliuojamų estetinių procedūrų rizikas.

    Moteris pasakojo, kad persikėlusi į Varšuvą dirbo ir nuomojosi būstą, tačiau profesionalių kosmetologijos ar estetinės medicinos paslaugų sau leisti negalėjo. Tuomet ji nusprendė procedūras atlikti pati ir preparatus įsigyti internetu, nepatikrinusi sudėties, kilmės ar sertifikavimo.

    Iš pradžių injekcijos buvo atliekamos kas savaitę, bet laikui bėgant tapo beveik kasdieniu įpročiu. Netrukus pasireiškė stiprūs tinimai, pakito veido bruožai, o audinių pokyčiai, kaip teigiama, tapo sunkiai grįžtami.

    Pavojus, kuris gali išlįsti vėliau

    Estetinės medicinos gydytojas Marekas Wasilukas, sutikęs padėti pacientei, tokius neaiškios kilmės preparatus apibūdino kaip ypač pavojingus. Pasak jo, nesertifikuotas silikonas ar kitos injekcinės medžiagos gali ilgą laiką nesukelti ryškių simptomų, o vėliau išprovokuoti stiprų uždegimą, infekcijas ir rimtas komplikacijas.

    „Tai tarsi uždelsto veikimo bomba: šiandien gali atrodyti, kad nieko nenutiko, o po kurio laiko prasideda sunkūs uždegimai ir infekcijos“, – sakė M. Wasilukas.

    Specialistai pabrėžia, kad injekcijos į veidą ar kitas kūno vietas yra medicininė intervencija, kuriai būtinos sterilios sąlygos, tinkamas įvertinimas ir aiškiai žinoma, registruota medžiaga. Rizika išauga, kai preparatai perkami iš nepatikimų pardavėjų, o procedūros atliekamos be kvalifikacijos ir be galimybės laiku atpažinti komplikacijas.

    Kai išvaizda tampa manija

    Laidoje kalbėjusi psichologė Paulina Mierzejewska atkreipė dėmesį, kad kai kuriais atvejais nuolatinį norą taisyti išvaizdą gali lydėti psichikos sveikatos sunkumai. Viena iš minimų būklių yra dismorfofobija, kai žmogus iškreiptai vertina savo išvaizdą ir jaučia stiprų poreikį nuolat ją keisti.

    „Žmogus gali matyti trūkumus ten, kur jų beveik nėra, ir tuomet bet koks veiksmas atrodo pateisinamas, net jei jis akivaizdžiai pavojingas“, – sakė P. Mierzejewska.

    Pati Elva pripažino, kad dėl pasikeitusios išvaizdos patyrė aplinkinių reakcijas, išgyveno konfliktus šeimoje ir socialinį spaudimą. Ji teigė tikinti, kad, padedant medikams, pavyks palaipsniui stabilizuoti būklę ir grįžti į įprastą gyvenimą.

    Gydytojai primena, kad saugiau rinktis licencijuotas klinikas, tikrinti specialisto kvalifikaciją ir vengti savarankiškų injekcijų namuose. Pajutus staigų tinimą, skausmą, paraudimą ar karščiavimą po bet kokios procedūros, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.

  • Mokslininkai rado ryšį: ankstyvas lytinis debiutas siejamas su prastesne sveika senatve

    Naujas genetinis tyrimas rodo, kad amžius, kada žmogus patiria pirmąjį lytinį kontaktą, gali būti susijęs su vėlesniais sveikatos rodikliais senatvėje. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia lemties, tačiau ankstyvas debiutas dažniau siejamas su rizikos veiksniais, kurie ilgainiui gali kauptis.

    Kas nustatyta genetiniame tyrime?

    Kinijos Šandongo universiteto tyrėjai analizavo didelės apimties genetinius duomenis ir ieškojo DNR variantų, susijusių su pirmojo lytinio kontakto amžiumi. Tuomet jie vertino, ar genetinė polinkio kryptis siejasi su vadinamuoju sveiku senėjimu, kai žmogus ilgiau išlieka fiziškai ir psichologiškai funkcionalus.

    Analizė parodė statistinį ryšį: su ankstesniu lytiniu debiutu siejami genetiniai žymenys dažniau koreliavo su prastesniais sveikatos rodikliais vyresniame amžiuje. Tyrimo autoriai akcentuoja, kad genetika čia greičiausiai veikia per elgesio ir psichologinių veiksnių visumą, o ne per vieną konkretų mechanizmą.

    „Pirmojo lytinio kontakto laikas su senėjimu susijęs per labai sudėtingą psichologinių ir elgesio veiksnių sistemą“, – sakė vienas iš tyrimo autorių.

    Keturi dažniau sutinkami rizikos signalai

    Siekdami paaiškinti galimą ryšio logiką, mokslininkai įvertino daugybę galimų tarpininkaujančių veiksnių ir išskyrė kelias sritis, kurios, jų teigimu, dažniau lydi ankstyvesnį debiutą. Tarp jų minimi senatvinio trapumo požymiai, lėtinės depresijos simptomai, obstrukcinės plaučių ligos rizika, taip pat dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo bruožai.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie ryšiai nebūtinai reiškia, jog ankstyvas lytinis gyvenimas tiesiogiai sukelia šias problemas. Kur kas dažniau kalbama apie bendrą foną: impulsyvumą, polinkį į rizikingą elgesį, žalingus įpročius, prastesnį miegą, didesnį stresą ar mažesnį psichologinį saugumą paauglystėje.

    Kodėl jaunimas vis dažniau neskuba?

    Tuo pat metu Vakarų šalyse vis dažniau fiksuojama priešinga tendencija: dalis jaunų žmonių lytinį gyvenimą pradeda vėliau arba jo neskuba pradėti apskritai. Šis reiškinys viešojoje erdvėje neretai vadinamas seksualine recesija ir siejamas su pasikeitusia pažinčių kultūra, ilgesniu laiku prie ekranų, pandemijos poveikiu bei augančiu nerimo lygiu.

    Ekspertai pažymi, kad vien amžius savaime neapibrėžia nei žmogaus sveikatos, nei gyvenimo kokybės. Daug svarbiau, kokiomis aplinkybėmis bręstama, ar paauglys turi emocinę paramą, ar gauna patikimą lytinį švietimą, ir ar anksti neįsitvirtina rizikingi įpročiai, kurie vėliau didina lėtinių ligų tikimybę.

  • Gydytojai įspėja: kas nutinka kūnui, jei nustojate išeiti į lauką – pasekmės stebina

    Dauguma žmonių didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose: prie ekranų, biuruose ar namuose. Gydytojai pabrėžia, kad ilgalaikis neėjimas į lauką veikia ne tik savijautą, bet ir imunitetą, miegą bei psichologinę būklę.

    Viena dažniausių problemų siejama su saulės šviesa ir vitamino D stygiumi. Kai oda gauna mažiau ultravioletinių spindulių, organizmas pagamina mažiau vitamino D, o tai siejama su prastesne kaulų būkle ir didesne kai kurių infekcijų rizika.

    Ne mažiau svarbus ir paros ritmo sutrikimas. Nuolatinis buvimas dirbtinėje šviesoje, ypač vakare, gali trikdyti melatonino gamybą, todėl žmonės dažniau skundžiasi sunkesniu užmigimu, prastesne miego kokybe ir nuolatiniu nuovargiu dieną.

    Psichikos sveikatai įtaką daro ir judėjimo bei aplinkos kaitos trūkumas. Tyrimai rodo, kad laikas gamtoje ir reguliarus fizinis aktyvumas siejami su mažesniu patiriamu stresu, o ilgesnė izoliacija ir pasyvus gyvenimo būdas gali didinti nerimo ir prislėgtos nuotaikos tikimybę.

    Specialistai akcentuoja, kad situaciją dažnai keičia paprasti įpročiai. Net trumpas kasdienis pasivaikščiojimas dienos šviesoje gali padėti palaikyti paros ritmą, didinti fizinį aktyvumą ir prisidėti prie geresnės savijautos.

  • Ukrainoje fiksuojamas psichikos sveikatos krizės mastas: per 3 metus kreipimųsi augimas 173 proc.

    Ukrainoje vis dažniau kalbama apie didelio masto emocinį išsekimą ir augantį psichikos sveikatos paslaugų poreikį. Viešai cituojami sveikatos sistemos ir specialistų vertinimai rodo, kad daliai gyventojų kasdienybę apsunkina miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis, nerimas ir emocinis perdegimas.

    Vienas ryškiausių signalų – smarkiai išaugęs kreipimųsi į psichiatrus skaičius. Skelbiama, kad per pastaruosius 3 metus tokių kreipimųsi padaugėjo 173 proc., o tai leidžia daryti išvadą, jog pagalbos ieško ne pavienės grupės, bet vis platesnė visuomenės dalis.

    Psichikos sveikatos specialistai tarp dažniausių nusiskundimų mini nemigą, nuolatinį nuovargį, įtampą, apatiją, beviltiškumo jausmą ir emocinį perdegimą. Ilgainiui tokios būsenos gali paveikti darbingumą, santykius, fizinę sveikatą ir didinti riziką susidurti su depresija ar potrauminio streso sutrikimu.

    Didėjantis poreikis matomas ne tik psichiatrijoje, bet ir psichologinėje pagalboje: žmonės ieško konsultacijų, krizių įveikos priemonių, pagalbos šeimai. Karo sąlygomis tai siejama su ilgalaikiu stresu, netektimis, priverstine migracija, finansiniu nesaugumu ir nuolatiniu grėsmės pojūčiu.

    Ukrainos sveikatos apsaugos institucijos anksčiau yra įvardijusios, kad psichologinės pagalbos gali prireikti milijonams žmonių. Toks poreikis paprastai apima labai skirtingas formas – nuo trumpos emocinės paramos iki ilgalaikės psichoterapijos ar gydymo, kai simptomai tampa sunkūs.

    Siekiant didinti paslaugų prieinamumą, didelis dėmesys skiriamas pirminės sveikatos priežiūros grandžiai. Praktika, taikoma daugelyje Europos šalių, rodo, kad šeimos gydytojai ir pirminės grandies komandos, turėdamos papildomų kompetencijų, gali padėti anksčiau atpažinti nerimo ir depresijos požymius, nukreipti pas specialistus ir užtikrinti tęstinę priežiūrą.

    Spartus kreipimųsi augimas dažnai reiškia du dalykus vienu metu: didėjantį sutrikimų paplitimą ir mažėjančią stigmą kreiptis pagalbos. Vis dėlto, kai paklausa šokteli taip greitai, sveikatos sistemai tai tampa iššūkiu dėl eilių, specialistų trūkumo ir būtinybės užtikrinti pagalbą regionuose.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas reagavimas ir aiškios pagalbos grandinės yra kritiškai svarbios, nes lėtinis stresas gali kauptis ir pasireikšti net tiems žmonėms, kurie iš pradžių jaučiasi atsparūs. Dėl to psichikos sveikatos klausimas Ukrainoje vis labiau tampa ne tik individualia, bet ir visuomenės saugumo bei ekonominio atsparumo tema.

    „Šiandien psichologinės paramos gali prireikti beveik kiekvienam, o daliai žmonių – ir psichiatrinės pagalbos; tai tampa nacionalinio masto problema“, – sakė psichologė ir psichoterapeutė Jelena Šeršneva.

  • Vyturiai ar pelėdos: mokslininkai paaiškino, kuriam chronotipui visuomenės ritmas palankesnis

    Dalis žmonių natūraliai prabunda anksti ir produktyviausi būna ryte, kiti energijos piką pasiekia vakare. Šie polinkiai vadinami chronotipais, o dažniausiai jie apibūdinami kaip vyturiai ir pelėdos. Naujesni miego tyrimai rodo, kad nė vienas tipas savaime nėra „geresnis“, tačiau skiriasi tai, kaip lengvai jie prisitaiko prie įprasto darbo ir mokyklos ritmo.

    Chronotipas glaudžiai susijęs su cirkadiniu ritmu ir miego hormono melatonino išsiskyrimo laiku. Vyturiams melatonino lygis paprastai pradeda kilti anksčiau vakare, todėl jiems lengviau užmigti ir atsikelti ryte. Pelėdoms melatoninas dažniau „vėluoja“, todėl ankstyvi startai gali virsti nuolatiniu miego trūkumu.

    Ekspertai pabrėžia, kad dauguma visuomenės tvarkaraščių yra sukonstruoti ankstyvam ritmui: pamokos, darbo pradžia, paslaugų teikimo valandos dažnai orientuotos į ryto metą. Dėl to vyturiams dažniau pavyksta išlaikyti stabilesnį miego režimą, patirti mažiau vadinamosios cirkadinės trinties. Praktikoje tai reiškia mažiau „kovos“ su žadintuvu ir mažesnę riziką reguliariai neišsimiegoti.

    Kartu pažymima ir sezoniškumo įtaka: pavasarį ir vasarą, kai švinta anksti, vyturiams prisitaikyti dar lengviau. Tačiau žiemą, kai rytais ilgiau tamsu, net ir ankstyvo chronotipo žmonėms gali būti sunkiau greitai „įsijungti“, ypač jei trūksta ryškios dienos šviesos.

    Vėlyvo chronotipo žmonėms ankstyvas darbo ar mokyklos grafikas dažnai sukuria nuolatinį neatitikimą tarp biologinio laikrodžio ir socialinių reikalavimų. Jei pelėda priversta keltis anksti, ji gali sistemingai miegoti per trumpai, o tai siejama su prastesne savijauta ir didesne emocinių sunkumų rizika.

    Mokslinėje literatūroje dažniau aptariami ryšiai tarp vakarinio chronotipo ir padidėjusios nerimo, depresijos, taip pat kai kurių medžiagų apykaitos sutrikimų rizikos. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia priežastinį ryšį: svarbi dalis gali būti paaiškinama būtent lėtiniu miego trūkumu ir nenuosekliu režimu, kai biologija nuolat „kertasi“ su privalomu grafiku.

    Specialistai sutaria, kad esminis kriterijus yra pakankamas ir reguliarus miegas. Problemų dažniausiai atsiranda tada, kai žmogaus chronotipas neatitinka kasdienių pareigų ritmo ir jis nuolat „taupo“ miego valandas. Ilgainiui tai gali atsiliepti dėmesiui, nuotaikai, darbingumui ir bendrai sveikatai.

    „Jei mokyklos ir darbovietės būtų pritaikytos ir vėlesniems chronotipams, sveikatos skirtumai greičiausiai sumažėtų. Nė vienas tipas iš prigimties nėra geresnis, tačiau mūsų sukurta sistema labiau apdovanoja vieną ir baudžia kitą“, – teigia miego tyrėjas.

    Geresnei miego kokybei rekomenduojama laikytis pastovios vakaro rutinos, vakare mažinti ryškią šviesą ir ekranų poveikį, o ryte kuo greičiau gauti dienos šviesos. Taip pat pabrėžiama, kad alkoholis nėra priemonė miegui gerinti: jis gali sukelti mieguistumą, tačiau blogina miego struktūrą ir kokybę.

  • 103 metų Dorothy Wilson patarimai: kas kasdien padeda išlaikyti sveikatą, protą ir energiją

    JAV gyvenanti 103 metų Dorothy Wilson ir toliau gyvena aktyviai: dalyvauja mankštose, bendrauja su bendruomene, lanko bažnyčią ir žaidžia bridžą su artimaisiais. Apie jos kasdienius įpročius pasakoja JAV žiniasklaidoje pristatyta istorija, išryškinanti kelias dažnai mokslu pagrįstas ilgaamžiškumo kryptis.

    Nors ilgaamžiškumą lemia genetika, sveikatos priežiūros prieinamumas ir socialinės sąlygos, specialistai pabrėžia ir elgsenos veiksnius. Reguliarus judėjimas, protinė veikla, ryšys su žmonėmis ir subalansuota mityba siejami su geresne savijauta vyresniame amžiuje ir mažesne lėtinių ligų rizika.

    Dorothy Wilson teigia, kad jai svarbu laikytis ritmo ir kuo daugiau daryti pačiai, net jei tai tik kasdieniai buities veiksmai. Ji pasakoja, kad apsirengia savarankiškai ir dalyvauja mankštos užsiėmimuose, kuriuos organizuoja gyvenamoji bendruomenė.

    Fizinio aktyvumo naudą vyresniame amžiuje specialistai sieja ne tik su raumenų jėga ar pusiausvyra, bet ir su pažintinėmis funkcijomis. Reguliarus, saugiai parinktas judėjimas gali padėti išlaikyti mobilumą, mažinti griuvimų riziką ir palaikyti širdies bei kraujagyslių sistemą.

    Moters kasdienybėje svarbi vieta tenka skaitymui, kurį ji dažniausiai renkasi vakarais naudodamasi elektroninių knygų skaitykle. Ji sako, kad knygos padeda išlikti smalsiai ir matyti pasikartojančias istorijos pamokas.

    Ne mažiau reikšmingi ir žaidimai: Dorothy Wilson žaidžia bridžą kartą per savaitę gyvai, o kasdien prisijungia ir prie žaidimų internetu su dviem savo vaikais. Kognityviai sudėtingi žaidimai, ypač kai juos lydi socialinis ryšys, dažnai įvardijami kaip būdas palaikyti dėmesį, atmintį ir sprendimų priėmimo įgūdžius.

    Dorothy Wilson pabrėžia, kad jai labai svarbu būti tarp žmonių ir nuolat susipažinti su naujais bendruomenės nariais. Ji įsitraukusi į pasitikimo veiklas ir stengiasi dalyvauti kuo daugiau renginių.

    Socialinė izoliacija vyresniame amžiuje siejama su prastesne psichikos sveikata ir didesne įvairių sutrikimų rizika, todėl reguliarus bendravimas gali būti ne mažiau svarbus nei fizinė veikla. Prasmingos veiklos, priklausymo bendruomenei jausmas ir kasdieniai kontaktai neretai padeda palaikyti gerą emocinę būklę.

    Nors moters dienotvarkė intensyvi, ji sako stengiasi valgyti sočiai ir reguliariai, kad netrūktų energijos. Tarp mėgstamiausių patiekalų ji mini jūrų gėrybes, ypač tirštą jūrų gėrybių sriubą.

    Ji taip pat pasakoja kasdien valganti daržovių ir pabrėžia, kad nėra išranki maistui, todėl lengviau išlaiko pastovius įpročius. Mitybos specialistai dažniausiai akcentuoja daržovių, baltymų ir pakankamo skysčių kiekio svarbą, o vyresniame amžiuje papildomai svarbu užtikrinti, kad mityba būtų pritaikyta individualiems sveikatos poreikiams.

    Ilgaamžiškumo istorijos dažnai vilioja paprastais receptais, tačiau Dorothy Wilson pasakojimas išsiskiria realistišku principu: kasdieniai, nuoseklūs įpročiai ir ryšys su žmonėmis gali būti stiprus pagrindas gerai savijautai. Jos rutina rodo, kad aktyvumas, protinė veikla, bendravimas ir subalansuota mityba gali būti suderinami net ir sulaukus 103 metų.

    Vis dėlto gydytojai primena, kad kiekvieno žmogaus sveikatos kelias skirtingas, todėl bet kokius didesnius fizinio krūvio ar mitybos pokyčius vyresniame amžiuje verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistais. Svarbiausia, kad pasirinkimai būtų saugūs, tvarūs ir pritaikyti realioms kasdienybės galimybėms.