CP v2

Tag: Psichikos sveikata

  • Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikimų turi apie 1,2 mlrd. žmonių

    Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikimų turi apie 1,2 mlrd. žmonių

    Nerimo ir depresijos paplitimas per pastaruosius tris dešimtmečius sparčiai augo, o bendras žmonių, gyvenančių su psichikos sveikatos sutrikimais, skaičius pasaulyje pasiekė apie 1,2 mlrd. Tai rodo medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbta Global Burden of Disease 2023 tyrimo analizė, apžvelgusi duomenis iki 2023 metų.

    Tyrėjai skaičiuoja, kad nuo 1990 metų bendras psichikos sutrikimų paplitimas išaugo apie 95 proc. Labiausiai išsiskyrė didžiojo depresinio sutrikimo ir nerimo sutrikimų šuolis: atitinkamai apie 131 proc. ir 158 proc., todėl šios būklės tapo dažniausiai registruojamais psichikos sveikatos sutrikimais pasaulyje.

    „Atsiliepti į pasaulio gyventojų psichikos sveikatos poreikius, ypač pažeidžiamiausių, yra pareiga, o ne pasirinkimas“, – rašė tyrimo autoriai.

    Kas patiria didžiausią naštą?

    Analizė pabrėžia, kad sutrikimų našta pasiskirsto netolygiai: moterims priskiriama apie 620 mln. atvejų, vyrams – apie 552 mln. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad lyčių skirtumus lemiančių priežasčių įrodymai vis dar nevienodi, o kai kurios sritys išlieka nepakankamai ištirtos.

    Publikacijoje minimi galimi paaiškinimai apima tiek socialinius veiksnius, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos riziką, tiek struktūrines nelygybes, įskaitant diskriminaciją. Taip pat išskiriami biologiniai pokyčiai, susiję su nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, bei didėjantis vaidmenų ir atsakomybių krūvis.

    Tarp moterų dažniausiai fiksuojami depresijos ir nerimo sutrikimai, o taip pat dažniau minimi tam tikri valgymo sutrikimai ir bipolinis sutrikimas. Vyrų grupėje dažniau pasitaiko neurovystymosi ir elgesio sutrikimai, tokie kaip dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas, elgesio sutrikimai ar autizmo spektro sutrikimas.

    Didžiausia psichikos sveikatos sutrikimų našta pasauliniu mastu nustatyta 15–19 metų paauglių grupėje. Tai sustiprina signalą, kad prevencija ir ankstyva pagalba mokyklose bei pirminėje sveikatos priežiūroje gali būti kritiškai svarbūs.

    Kodėl atvejų daugėja?

    Tyrimo autoriai išskiria kelis reikšmingus rizikos veiksnius: vaikystėje patirtą seksualinį smurtą, smurtą artimoje aplinkoje ir patyčias. Šie veiksniai siejami su įvairiais sutrikimais, tarp jų depresija, nerimo sutrikimais, bipoliniu sutrikimu ir kai kuriomis elgesio problemomis.

    Vis dėlto pažymima, kad vien šie veiksniai nepaaiškina viso šuolio. Tyrime nurodoma, kad rizikos veiksnių paplitimas laikui bėgant ne visada didėjo, o jų paaiškinama dalis 2023 metais sudarė apie 18 proc. psichikos sutrikimų DALY rodiklio, kuris parodo dėl ligos ar negalios prarastus sveiko gyvenimo metus.

    Todėl augimas siejamas su platesniu kontekstu: genetinių ir biologinių veiksnių sąveika, skurdu, didėjančia nelygybe, taip pat didelėmis krizėmis, tokiomis kaip karai, pandemijos, stichinės nelaimės ir klimato kaitos padariniai. Šie sukrėtimai veikia tiek tiesiogiai, didindami stresą ir netektis, tiek netiesiogiai, silpnindami bendruomenių atsparumą ir paslaugų prieinamumą.

    Sveikatos sistemos nespėja paskui poreikį

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad psichikos sutrikimai yra vienos svarbiausių negalios priežasčių pasaulyje, o jų keliama žmogiškoji ir ekonominė našta didėja. Tai atsiliepia šeimoms, darbdaviams ir valstybėms per mažesnį produktyvumą, mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje ir augantį spaudimą sveikatos bei socialinės apsaugos sistemoms.

    Autoriai įspėja, kad paslaugų plėtra daugelyje šalių neauga proporcingai poreikiui. Kitaip tariant, žmonių, kuriems reikia pagalbos, daugėja greičiau nei didėja galimybės laiku gauti diagnostiką, psichoterapiją, vaistus ar tęstinę psichosocialinę paramą.

    Ekspertai akcentuoja, kad efektyviausios priemonės dažnai yra kompleksinės: ankstyvas atpažinimas, pagalba vaikams ir paaugliams, smurto prevencija, patyčių mažinimas, priklausomybių gydymas, taip pat lengviau pasiekiamos psichikos sveikatos paslaugos bendruomenėse. Kartu vis didesnis dėmesys skiriamas ir darbo vietų politikai, kuri mažintų perdegimą bei padėtų laiku nukreipti pagalbai.

  • Mokslininkai atskleidė: ši veikla gali lėtinti biologinį senėjimą net 4 proc.

    Menas ir kultūrinė veikla gali būti susiję su lėtesniu biologiniu senėjimu, rodo naujas mokslinis tyrimas. Biologinis amžius atspindi, kaip organizmas sensta ląstelių lygiu, ir neretai tiksliau nei kalendorinis amžius parodo bendrą sveikatos būklę.

    Tyrime, publikuotame mokslo žurnale Innovations in Aging, dalyvavo apie 3 500 suaugusiųjų. Dalyvių buvo klausiama, kaip dažnai per pastaruosius metus jie užsiėmė kultūrine veikla, pavyzdžiui, dainavo, piešė, lankėsi muziejuose, taip pat kiek judėjo sportuodami.

    Mokslininkai šiuos atsakymus palygino su biologiniu amžiumi, apskaičiuotu epigenetiniais laikrodžiais. Tai tyrimų metodai, kurie biologinį amžių vertina pagal DNR metilinimo pokyčius, siejamus su senėjimo procesais.

    Ką parodė rezultatai

    Rezultatai parodė aiškią sąsają tarp dažnesnio įsitraukimo į meną ir kultūrą bei lėtesnio biologinio senėjimo. Vienas iš naudotų epigenetinių laikrodžių rodė, kad žmonės, kurie tokia veikla užsiėmė bent tris kartus per metus, senėjo apie 2 proc. lėčiau nei tie, kurie tai darė tik vieną ar du kartus.

    Dar ryškesnis efektas matytas didėjant dažniui: kas mėnesį užsiimantys dalyviai senėjo apie 3 proc. lėčiau, o kas savaitę tai darę žmonės apie 4 proc. lėčiau. Tyrėjai nurodė, kad ryšys išliko įvertinus ir kitus veiksnius, tokius kaip kūno masės indeksas, rūkymas ar išsilavinimas.

    Įdomu tai, kad tyrimo autoriai pabrėžė: pagal gautus duomenis meninė ir kultūrinė veikla biologinio senėjimo kontekste gali būti panašiai reikšminga kaip ir fizinis aktyvumas. Vis dėlto tai nereiškia, kad vienas įprotis gali pakeisti kitą, greičiau kalbama apie skirtingų sveikatai naudingų veiksnių sumą.

    Kodėl tai gali veikti

    Vienas pagrindinių aiškinimų yra streso mažinimas. Ilgalaikis stresas siejamas su uždegiminiais procesais organizme, o šie gali prisidėti prie spartesnio biologinio senėjimo.

    Menas ir kultūra neretai suteikia socialinio ryšio, sąmoningumo ir emocinės savireguliacijos patirties. Tokia veikla gali padėti „perjungti“ dėmesį, sumažinti įtampą ir kasdienį psichologinį krūvį, ypač jei užsiėmimai tampa reguliaria rutinos dalimi.

    Kaip pradėti, kad būtų paprasta

    Nauda gali būti pasiekiama skirtingais keliais, todėl nereikia rinktis sudėtingų ar brangių užsiėmimų. Tam gali tikti skaitymas, šokiai, piešimas, dainavimas, rašymas dienoraštyje ar apsilankymai kultūros renginiuose, svarbiausia yra reguliarumas.

    Tyrime daugiausia dėmesio skirta suaugusiesiems, o didžiausia nauda dažniau akcentuojama vyresniame amžiuje, ypač nuo 40 metų. Specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai paprastai siejami ne su vienu įpročiu, o su deriniu: pakankamu miegu, subalansuota mityba, judėjimu ir prasminga, streso lygį mažinančia veikla.

  • Gedulo turizmas auga: kodėl žmonės renkasi gydomuosius retritus ir net gedėjimo kruizus

    Gedulo turizmas auga: kodėl žmonės renkasi gydomuosius retritus ir net gedėjimo kruizus

    Kelionės, kai reikia atsigauti

    Gedėjimas ilgą laiką buvo laikomas asmeniniu, dažnai tyliu išgyvenimu, tačiau pastaraisiais metais atsirado nauja kryptis: gedulo turizmas. Vis daugiau žmonių po netekties, skyrybų ar trauminės patirties renkasi keliones į specializuotus retritus, kur emocinė parama derinama su poilsiu ir aplinkos pakeitimu.

    Šią tendenciją stiprina platesnis emocinės sveikatos kelionių bumas: keliautojai ieško ne tik pramogų, bet ir struktūruoto atsigavimo. Rinkoje daugėja programų, kurios siūlo terapines sesijas, bendruomeninius pokalbių ratus, gamtos terapiją, meditaciją ar kūno praktikas.

    Kas skatina gedulo turizmą?

    Global Wellness Institute analizė apie 2025 metų kryptis pabrėžia, kad gedulo ritualai ir bendruomenės palaikymas šimtmečius buvo svarbi visuomenių dalis, tačiau moderniame gyvenime jie dažnai sunyksta. Dėl to dalis žmonių ieško erdvės, kur gedėjimas būtų pripažintas ir lydimas profesionaliai.

    Tą atspindi ir rinkos rodikliai: skaičiuojama, kad gedulo konsultavimo paslaugų rinka iki 2029 metų gali augti iki maždaug 4,2 mlrd. eurų, kai 2022 metais siekė apie 2,5 mlrd. eurų. Augimą sieja didesnis psichikos sveikatos temų priėmimas ir mažėjanti stigma kalbėti apie netektį.

    Kelionių industrija taip pat greitai reaguoja: tarptautiniai kelionių leidiniai gedulo retritus įvardijo tarp ryškesnių pastarųjų metų sveikatingumo kelionių tendencijų. Akcentuojama, kad tokios išvykos gali padėti sukurti saugią rutiną, ugdyti atsparumą ir suteikti struktūrą, kai kasdienybėje jos trūksta.

    Kur vykstama gedėti ir atsigauti?

    Gedulo retritai Europoje dažnai remiasi holistiniu modeliu: gamta, ramus ritmas, kūno terapijos ir konsultavimas. Vienas tokių pavyzdžių yra SPA tipo retritai Graikijoje, kur programos orientuotos į emocinę pusiausvyrą ir atsigavimą po sunkių patirčių, pasitelkiant gamtos aplinką bei įvairias terapijas.

    Prancūzijoje ir Ispanijoje siūlomos mažesnės, labiau privatumo ieškančiam žmogui pritaikytos stovyklos, kur galima apsistoti atskirame būste, derinti individualias ar porų konsultacijas ir ramesnį buvimą prie jūros ar kalnų. Tokiose vietose dažnai siūlomas paprastas režimas, subalansuotas maistas ir lėtas dienos ritmas, kad būtų lengviau atsigauti.

    Jungtinėje Karalystėje populiarėja programos, kurios jungia psichoterapiją ir holistines praktikas, o dalyviams sudaromi individualūs planai. Dažnai tai orientuota ne tik į netektį, bet ir į perdegimą, nerimą ar ilgalaikį emocinį išsekimą, nes šios būsenos neretai persidengia.

    Tuo pat metu pasaulyje atsiranda ir kontroversiškesnių pasiūlymų, pavyzdžiui, psichodelikais asistuojama terapija, kai teisinis reguliavimas ir medicininė priežiūra leidžia tokias praktikas taikyti terapinėse programose. Specialistai pabrėžia, kad tai neturėtų būti suvokiama kaip pramoga: svarbiausia yra atranka, saugumo protokolai ir kvalifikuota pagalba prieš, per ir po terapijos.

    Ką svarbu įvertinti prieš perkant programą?

    Ekspertai rekomenduoja vertinti ne tik vietą ar pažadus, bet ir paslaugos turinį: kas veda užsiėmimus, kokia jų kvalifikacija, ar yra aiškus dienotvarkės planas, kaip sprendžiamos krizės. Taip pat svarbu suprasti, kad gedulo retritas nėra greitas sprendimas, o veikiau saugi terpė, padedanti pradėti arba tęsti sveikimo procesą.

    Renkantis tokias keliones, verta atsižvelgti į savo būseną ir lūkesčius: vieniems labiau tinka individuali terapija ir privatumas, kitiems padeda grupinis palaikymas. Jei gedulas susijęs su stipriais depresijos simptomais ar savižalos rizika, pirmasis žingsnis turėtų būti skubus kontaktas su sveikatos priežiūros specialistais, o ne kelionės planavimas.

  • Mokslininkai patvirtino: 20 minučių gamtoje mažina stresą, efektas juntamas greitai

    Mokslininkai patvirtino: 20 minučių gamtoje mažina stresą, efektas juntamas greitai

    Trumpas pabuvimas gamtoje gali veikti kaip paprasta, bet moksliškai pagrįsta priemonė stresui mažinti. Tyrimai rodo, kad užtenka 20–30 minučių parke, miške ar prie vandens, kad organizme pradėtų kristi kortizolio, vadinamo streso hormonu, lygis.

    Stresas šiandien siejamas ne tik su prastesne savijauta, bet ir su miego, dėmesio bei darbingumo problemomis. Ilgiau užsitęsęs padidėjęs kortizolis gali paveikti nuotaiką, apetitą ir širdies bei kraujagyslių sistemą, todėl prevencinės priemonės tampa ypač svarbios kasdienybėje.

    Kas vyksta per 20 minučių?

    Viename dažnai cituojamų darbų mokslininkai stebėjo, kaip keičiasi dalyvių kortizolio rodikliai, kai šie reguliariai leidžia laiką natūralioje aplinkoje. Dalyviams buvo rekomenduota bent tris kartus per savaitę praleisti gamtoje ne trumpiau nei 10 minučių, o rezultatai parodė, kad apie 20 minučių riba siejama su ryškesniu kortizolio sumažėjimu.

    Svarbu tai, kad nauda buvo fiksuojama net ir be intensyvios fizinės veiklos. Kitaip tariant, tai gali būti ramus pasivaikščiojimas, pasėdėjimas ant suoliuko ar lėtas pasivaikščiojimas stebint aplinką, o ne sportinė treniruotė.

    „Dalyviams prašėme būti dienos šviesoje, vengti aerobinio krūvio ir atsitraukti nuo telefonų bei socialinių tinklų, kad tai būtų tikras kontaktas su aplinka“, – sakė viena tyrimo autorių dr. MaryCarol Hunter.

    Kodėl gamta ramina?

    Vėlesni neurobiologiniai tyrimai papildė šį vaizdą: palyginus pasivaikščiojimą miške ir mieste, po buvimo gamtoje kai kurių dalyvių smegenyse sumažėjo su streso reakcijomis siejamų sričių aktyvumas. Tokie rezultatai stiprina prielaidą, kad natūrali aplinka padeda greičiau grįžti į ramesnę būseną.

    Ekspertai pabrėžia, kad lemiamą vaidmenį gali turėti keli veiksniai: mažesnis triukšmas, daugiau natūralių vaizdų, tolygesni dirgikliai ir galimybė bent trumpam nutraukti nuolatinį informacijos srautą. Praktikoje tai reiškia, kad net ir mieste verta rinktis žaliąsias erdves, kuriose galima pabūti be skubėjimo.

    Jei 20 minučių rasti sunku, rekomenduojama pradėti nuo trumpesnių, bet reguliarių išėjimų į lauką. O jei tik yra galimybė, 30–60 minučių buvimas gamtoje gali duoti dar ryškesnį atsipalaidavimo efektą, ypač kai tai tampa įpročiu.

  • Modena automobilio ataka: tyrėjai atmeta terorizmą, aiškinamasi vairuotojo psichikos būklė

    Modena automobilio ataka: tyrėjai atmeta terorizmą, aiškinamasi vairuotojo psichikos būklė

    Italijos Modenos mieste po incidento, kai automobilis rėžėsi į pėsčiųjų minią, tyrėjai atmetė terorizmo versiją. Šeštadienį įvykusios atakos metu sužeisti aštuoni žmonės, dalies jų būklė buvo įvardyta kaip kritinė.

    Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi viešai pareiškė, kad 31 metų vairuotojas šiuo metu nėra laikomas teroro išpuolio vykdytoju. Pasak pareigūnų, tyrimas labiau krypsta į galimas asmens psichikos sveikatos problemas.

    Kas žinoma apie įtariamąjį

    Pasak vietos valdžios, vairuotojas yra Italijos pilietis, kilęs iš marokiečių šeimos, anksčiau policijai nebuvo žinomas. Modenos prefektė Fabrizia Triolo spaudos konferencijoje nurodė, kad 2022 metais vyrui buvo fiksuotas psichologinių sutrikimų laikotarpis.

    Modenos meras Massimo Mezzetti teigė, kad vyras 2022 metais buvo gydomas psichikos sveikatos centruose dėl sutrikimų, siejamų su šizoidine liga, tačiau vėliau dingo iš specialistų akiračio. Pareigūnai nurodo, kad kol kas nerasta požymių, jog jis būtų radikalizavęsis.

    „Jis 2022 metais buvo gydomas mūsų psichikos sveikatos centruose, o vėliau dingo iš akiračio ir, deja, šiandien sugrįžo tokiu dramatišku būdu“, – sakė Modenos meras Massimo Mezzetti.

    Sužeistieji ir jų būklė

    Pranešama, kad automobilis partrenkė kelis žmones, o vėliau trenkėsi į parduotuvės vitriną. Tarp sužeistųjų buvo ir užsieniečių, įskaitant Vokietijos turistą bei Lenkijos pilietę, atostogavusius Italijoje.

    Sužeistieji išgabenti į skirtingas Emilijos-Romanijos regiono gydymo įstaigas. Viena 55 metų moteris, prispausta prie vitrinos, buvo gydoma Bolonijoje, jos gyvybei grėsė pavojus; pareigūnai pranešė ir apie ypač sunkias traumas, dėl kurių kai kuriems nukentėjusiems amputuotos apatinės galūnės.

    Kiti pacientai buvo paguldyti į ligonines Modenoje, dalies jų būklė apibūdinta kaip lengvesnė, o keli patyrė nesunkias traumas. Medikų komandos ir toliau stebi sunkiausiai sužeistųjų būklę, o tyrėjai tikslina tikslią įvykių seką.

    Kaip įtariamasis buvo sulaikytas

    Po susidūrimo su vitrina vairuotojas paliko automobilį ir bandė pasišalinti pėsčiomis. Pranešama, kad jį vijosi ir užspeitė keturi praeiviai, o įtariamasis, bandydamas ištrūkti, išsitraukė peilį ir sužeidė vieną žmogų.

    Vis dėlto praeiviams pavyko vyrą sutramdyti ir išlaikyti iki atvykstant policijai. Prokuratūra vėliau patvirtino sulaikymą, o įtarimai sugriežtinti, atsižvelgiant į masinių sužalojimų mastą ir peilio panaudojimą.

    „Dėkoju piliečiams, kurie drąsiai įsikišo sulaikydami užpuoliką, ir pareigūnams už greitą reakciją“, – sakė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.

    Sekmadienį Modenoje lankėsi ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Italijos prezidentas Sergio Mattarella. Politinėje erdvėje incidentas sukėlė diskusijų dėl migracijos kontrolės, nors įtariamasis yra Italijos pilietis, o miesto vadovai ragino nekurstyti neapykantos ir neapibendrinti užsieniečių bendruomenių.

    Tokie išpuoliai Europoje dažnai iš karto vertinami keliomis kryptimis, įskaitant terorizmo grėsmę, tačiau tyrėjai paprastai remiasi pirminiais duomenimis: įtariamojo ryšiais, komunikacija, finansais ir elgesio istorija. Šiuo atveju, anot pareigūnų, prioritetas teikiamas psichikos sveikatos faktoriams ir motyvui nustatyti.

  • Socialiniuose tinkluose sveikatos patarimų apstu, bet štai kas turėtų įjungti įtarumą

    Socialiniuose tinkluose sveikatos patarimų apstu, bet štai kas turėtų įjungti įtarumą

    Socialiniuose tinkluose sveikatos ir geros savijautos patarimų gausa jau tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir klaidinančios informacijos rizika. Nauja Pew Research Center apklausa rodo, kad apie 4 iš 10 JAV suaugusiųjų sveikatos informaciją gauna iš socialinių tinklų ar tinklalaidžių.

    Tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių ši dalis dar didesnė, todėl ekspertai ragina neskubėti tikėti tuo, kas skamba užtikrintai ir tampa virusu. Tyrėjai taip pat vertino tūkstančius populiarių sveikatos turinio kūrėjų profilių ir nustatė, kad tik apie 4 iš 10 aiškiai nurodo turintys sveikatos specialisto išsilavinimą ar kvalifikaciją.

    Kaip tikrinti autoriaus kvalifikaciją?

    Specialistai pabrėžia, kad vienas geriausių patikimumo ženklų yra lengvai randama informacija apie kompetenciją: išsilavinimas, licencijos, darbo vieta ar aiškiai apibrėžta specializacija. Jei žmogus prisistato treneriu ar konsultantu, bet nepateikia jokio patvirtinimo, verta suklusti.

    Praktikuojantys sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad socialiniuose tinkluose neretai painiojama asmeninė patirtis ir profesionali rekomendacija. Patirtis gali būti vertinga, bet ji nėra universali, todėl patarimai, pateikiami kaip taisyklė visiems, gali būti netinkami ar net žalingi.

    „Turime būti atsargūs su tais, kurie patyrė vieną situaciją ir staiga tampa tos srities treneriais“, – sakė sertifikuota medicininio fizinio aktyvumo specialistė Courtney Babilya.

    Kodėl virusiniai teiginiai klaidina?

    Ekspertai rekomenduoja pristabdyti, kai įrašas sąmoningai sukelia stiprias emocijas, žada greitą sprendimą arba pateikia sensacingą išvadą per pirmąsias vaizdo įrašo sekundes. Tokia komunikacija dažnai skirta ne informuoti, o išlaikyti dėmesį ir skatinti dalijimąsi.

    Net jei turinio kūrėjas turi medicininį išsilavinimą, svarbu įsivertinti, ar jis nekalba už savo kompetencijos ribų ir ar teiginiai atitinka mokslo bendruomenėje vyraujantį sutarimą. Ypač atsargiai reikėtų vertinti kategoriškas frazes, kurios skamba kaip galutinė diagnozė ar vienintelis teisingas kelias.

    „Ne visos nuomonės yra vienodos, kai kalbame apie sveikatą, mediciną ar mokslą“, – sakė gydytoja akušerė ginekologė Fatima Daoud Yilmaz.

    Pinigai, reklama ir paslėpti interesai

    Socialiniuose tinkluose sveikatos turinys dažnai yra ir verslo modelis: partnerystės, reklaminiai įrašai, mokamos programos ar papildų pardavimas. Tai nereiškia, kad visa informacija automatiškai šališka, bet vartotojui svarbu suprasti, kad finansinis interesas gali daryti įtaką turiniui.

    Specialistai pataria atkreipti dėmesį, ar reklama aiškiai pažymėta, ar rekomenduojami produktai pateikiami kaip būtinybė, ir ar neperžengiama riba, kai medicininė problema sprendžiama vien pirkiniu. Atsargumą turėtų kelti ir atvejai, kai nuolat siūlomas tas pats sprendimas labai skirtingoms būklėms.

    Ką daryti, kad netaptumėte pasyviu skrolintoju?

    Tyrimai rodo, kad didelė dalis žmonių sveikatos turinį pamato atsitiktinai, jo specialiai neieškodami, todėl algoritmai gali formuoti įspūdį, jog tam tikri teiginiai yra plačiai patvirtinti. Ekspertai siūlo stabtelėti ir pasitikrinti, ar minimi tyrimai iš tiesų kalba apie tai, ką teigia įrašo autorius.

    Jei kyla įtarimas, verta paieškoti platesnio konteksto ir palyginti informaciją su patikimais šaltiniais, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijomis. Taip pat naudinga aktyviai valdyti savo srautą, mažinant klaidinančio turinio matomumą platformų nustatymuose.

    Galiausiai, prieš keičiant gydymą, mitybą ar pradedant vartoti papildus, patariama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, kuris žino jūsų būklę ir prisiima profesinę atsakomybę. Tai ypač aktualu, jei internetinis patarimas skatina atsisakyti gydytojo paskirto gydymo arba žada greitą išgijimą.

  • Tyrimas: jausmų įvardijimas gali mažinti nerimą dėl neapibrėžtumo, ypač turint autistiškų bruožų

    Tyrimas: jausmų įvardijimas gali mažinti nerimą dėl neapibrėžtumo, ypač turint autistiškų bruožų

    Ką parodė Japonijos tyrimas

    Naujas Nagojaus universiteto (Japonija) mokslininkų tyrimas rodo, kad emocijų atpažinimas ir įvardijimas gali būti svarbi strategija, padedanti lengviau suvaldyti nerimą, ypač tada, kai situacija neapibrėžta.

    Daugiausia naudos, pasak autorių, gali patirti žmonės, kuriems būdingi ryškesni autistiški bruožai, nes jie dažniau patiria vadinamąjį neapibrėžtumo netoleravimą.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Scientific Reports“. Jame analizuota, kaip suaugusieji tvarkosi su nemaloniais jausmais, kai trūksta aiškumo, plano ar nuspėjamumo.

    Mokslininkai apklausė 505 Japonijos gyventojus, kurių amžius buvo nuo 20 iki 39 metų, ir vertino autistiškų bruožų raišką, nerimą dėl neapibrėžtumo bei polinkį įvardyti emocijas.

    Kodėl svarbu įvardyti emocijas?

    Autistiški bruožai apima socialinės komunikacijos ypatumus ir didesnį poreikį rutinai, struktūrai bei nuspėjamumui. Tyrėjai pabrėžia, kad šie bruožai egzistuoja spektre ir skirtingu laipsniu pasireiškia visoje populiacijoje.

    Tyrimo duomenys parodė, kad ryškesni autistiški bruožai siejosi ir su didesniu nerimu neprognozuojamose situacijose, ir su didesniu polinkiu emocijas išreikšti žodžiais.

    Mokslininkų aiškinimu, emocijų įvardijimas gali veikti kaip savireguliacijos mechanizmas: kai žmogus tiksliau nusako, ką jaučia, patirtis tampa aiškesnė, lengviau pasirenkamas kitas žingsnis, mažėja vidinis chaosas.

    Psichologijoje šis principas dažnai siejamas su emocijų žymėjimu ir sąmoningu įsisąmoninimu, kai jausmas iš miglotos įtampos virsta konkrečiu apibrėžimu, pavyzdžiui, nerimu, susierzinimu ar bejėgiškumu.

    Ką tai gali reikšti praktikoje

    Tyrimo autoriai kelia prielaidą, kad tai gali būti pritaikoma mokyklose, terapijoje ir šeimos aplinkoje. Pavyzdžiui, žmogui gali padėti paprastas, tikslus siūlymas įvardyti būseną: ar tai nerimas, ar perkrova, ar įtampa.

    Tokios užuominos ypač svarbios tada, kai žmogui sunku pačiam aiškiai pasakyti, kas vyksta viduje, ir dėl to emocinis diskomfortas dar labiau sustiprėja.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad išvadų nereikėtų perkelti tiesiogiai visiems autistiškiems žmonėms. Tyrimo dalyviai neturėjo klinikinės autizmo spektro sutrikimo diagnozės, todėl rezultatai labiau atspindi bruožų variacijas bendroje populiacijoje.

    Komanda praneša tęsianti darbą su diagnozuotais suaugusiaisiais, kad patikrintų, ar tie patys ryšiai išlieka ir klinikinėse grupėse.

  • Senjorų vienatvė: kaip slaugytoja ir artimieji gali padėti atkurti kasdienius ryšius

    Vienatvė veikia ne tik nuotaiką

    Ilgalaikė senjorų vienatvė siejama ne vien su prastesne emocine savijauta, bet ir su prastesniais sveikatos rodikliais. Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija ir vienatvė gali didinti depresijos, nerimo, miego sutrikimų riziką, o taip pat sietis su didesniu mirtingumu bei silpnesniu imunitetu.

    Kasdienybėje tai dažnai pasireiškia labai paprastai: žmogus rečiau išeina į lauką, atsisako mėgtų veiklų, mažiau rūpinasi maistu ir higiena. Kai dingsta prasmės ir bendrystės jausmas, senjorams sunkiau laikytis gydytojų rekomendacijų, reguliariai vartoti vaistus ar nuosekliai dalyvauti reabilitacijoje.

    Slaugytojos vaidmuo: pastebėti ir laiku reaguoti

    Slaugytoja ar prižiūrėtoja dažnai pirmoji pamato subtilius pasikeitimus, kurių artimieji nepastebi iš tolo. Tai gali būti užsisklendimas, sumažėjęs noras kalbėti, vengimas telefono, ašarojimas, prastesnė išvaizdos priežiūra ar pasikartojančios mintys apie beprasmybę.

    Slaugytojos užduotis nėra diagnozuoti depresiją ar kitus sutrikimus, tačiau būtina fiksuoti pokyčius ir apie juos informuoti artimuosius arba šeimos gydytoją. Kuo anksčiau sureaguojama, tuo daugiau šansų užkirsti kelią gilesnei izoliacijai, kuri vėliau tampa sunkiau įveikiama.

    Kaip kurti ryšį kasdien: mažais, bet pastoviais žingsniais

    Pradžia beveik visada yra pasitikėjimas ir pagarba senjoro riboms. Žmogus, ilgai gyvenęs savarankiškai, slaugytojos pagalbą gali išgyventi kaip privatumo suvaržymą, todėl svarbu nesiūlyti pokyčių jėga, o pirmiausia susipažinti su dienos ritmu, įpročiais ir tuo, kas senjorui priimtina.

    Ryšį stiprina ramūs pokalbiai be skubėjimo, įtraukimas į kasdienius sprendimus ir smulkios veiklos, kurios grąžina kontrolės jausmą. Pavyzdžiui, kartu parinkti pasivaikščiojimo maršrutą, suplanuoti pietus, palaistyti gėles ar peržiūrėti senas nuotraukas, leidžiant pačiam senjorui diktuoti tempą.

    Padeda ir bendravimo formuluotė: vietoj priekaišto geriau naudoti kvietimą. Ne Kodėl niekur neinate, o Pastebėjau, kad anksčiau mėgote pasivaikščiojimus, gal šiandien nueikime iki artimiausio suolelio. Tokia kalba nevertina, o suteikia galimybę sutikti.

    Šeima, kaimynai ir bendruomenė: ryšius dažnai reikia ne sukurti, o atgaivinti

    Dažnai senjoras ryšių nepraranda staiga, jie tiesiog pamažu nusilpsta dėl ligų, judėjimo sunkumų, technologijų baimės, senų konfliktų arba įsitikinimo, kad nenori trukdyti. Slaugytoja gali padėti atkurti tai, kas jau buvo: susitarti dėl pastovaus skambučio laiko, padrąsinti trumpam pokalbiui su kaimynu ar padėti pasiruošti artimųjų vizitui.

    Svarbu pripažinti, kad ne visi šeimos santykiai yra saugūs ar palaikantys. Jei kontaktas kelia įtampą ar finansinį spaudimą, slaugytoja neturėtų raginti bendrauti bet kokia kaina, o verčiau padėti senjorui įvardyti, su kuo ir kokiu būdu jis nori palaikyti ryšį.

    Išėjimas į viešumą taip pat gali tapti realiu iššūkiu dėl laiptų, lifto nebuvimo, kritimo baimės ar regos bei klausos problemų. Tokiais atvejais ypač svarbus planavimas, saugus tempas, poilsio pertraukos ir iš anksto apgalvotos praktinės detalės, kad socialinis kontaktas nevirstų stresu.

    Technologijos padeda, bet nepakeičia žmogaus

    Skambučiai ir vaizdo pokalbiai gali sumažinti atstumą, ypač kai šeima gyvena kitame mieste ar šalyje. Tačiau daugeliui senjorų išmanieji telefonai ir programėlės kelia stresą, todėl vertingiausia pagalba yra kantrus mokymas, o ne nuolatinis padarymas už žmogų.

    Praktiškai tai gali reikšti didesniu šriftu užrašytus svarbiausius numerius, kontaktų nuotraukas, trumpą popierinę instrukciją, kelis kartus kartu išbandytą vaizdo skambutį. Taip pat verta aptarti elementarias saugumo taisykles, kad senjoras lengviau atpažintų telefoninius ar internetinius sukčius.

    Net ir moderniausios priemonės nepakeičia gyvo bendravimo, tačiau gali tapti tiltu į artimesnį ryšį. Kartais kelių minučių pokalbis ar gauta balso žinutė sukuria jausmą, kad žmogus nėra pamirštas.

    Organizaciniai ir etiniai dalykai, kurie daro skirtumą

    Socialiniam gyvenimui reikia ne tik noro, bet ir logistikos: priminimų apie vaistus, pagalbos apsirengiant, dokumentų, akinių ar klausos aparato patikrinimo. Veikia paprastas, neperkrautas savaitės planas, kuriame numatytos kelios pasikartojančios veiklos, nes pastovumas didina saugumo jausmą.

    Finansiniai apribojimai taip pat gali skatinti izoliaciją, kai žmogus vengia susitikimų dėl kelionės ar smulkių išlaidų. Tokiais atvejais verta ieškoti nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų bendruomenėje, tačiau slaugytoja turi laikytis aiškių ribų ir nespręsti senjoro finansinių klausimų be artimųjų ar įgaliotų asmenų.

    Ryšių atkūrimas turi vykti gerbiant privatumą, orumą ir savarankiškumą. Net ir tada, kai senjorui reikia pagalbos, jis turi teisę spręsti, su kuo bendrauti ir kokią informaciją apie save atskleisti, o jautriais atvejais būtina bendradarbiauti su šeima ir medikais.

    Vienatvė nėra problema, kuri išsisprendžia per dieną, tačiau ją galima mažinti nuosekliai. Dažniausiai efektyviausi būna maži, reguliarūs veiksmai: kasdienis pokalbis, trumpas pasivaikščiojimas, saugiai atnaujinti skambučiai artimiesiems ir pagarbus buvimas šalia.

  • Molėtų rajone skelbiamas 2026 metų visuomenės sveikatos projektų finansavimo konkursas

    Kas gali teikti paraiškas?

    Molėtų rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba paskelbė 2026 metais visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų finansavimo konkursą. Paraiškas gali teikti Juridinių asmenų registre registruoti ir Molėtų rajone veiklą vykdantys viešieji juridiniai bei fiziniai asmenys.

    Konkursas skirtas idėjoms, kurios duoda apčiuopiamą naudą bendruomenei ir prisideda prie ligų prevencijos, sveikos gyvensenos įpročių bei saugesnės aplinkos kūrimo. Tokia finansavimo kryptis savivaldybėse įprastai leidžia įgyvendinti mažesnės apimties, bet greitai pamatuojamus pokyčius duodančias iniciatyvas.

    Paraiškas gali teikti biudžetinės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos ir fiziniai asmenys. Svarbu įsivertinti, ar pareiškėjas realiai pajėgus įgyvendinti numatytas veiklas ir užtikrinti jų tęstinumą bent projekto laikotarpiu.

    Praktikoje savivaldybės dažnai tikisi aiškiai apibrėžtos tikslinės grupės, konkrečių rodiklių ir suplanuoto veiklų kalendoriaus. Didesnį pasitikėjimą kelia projektai, kuriuose numatoma partnerystė su vietos bendruomenėmis, ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigomis.

    Prioritetai: nuo širdies ligų iki psichikos sveikatos

    Molėtų rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba yra nustačiusi prioritetines sritis, kurioms pirmiausia numatoma skirti programos lėšas. Tarp jų – sveikatos stiprinimas, apimantis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, onkologinių ligų prevenciją, fizinį aktyvumą ir sveikatai palankią mitybą.

    Taip pat akcentuojamas psichikos sveikatos stiprinimas ir savižudybių prevencija, alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija. Ne mažiau svarbios kryptys – užkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė, traumų bei nelaimingų atsitikimų prevencija.

    Į prioritetus įtrauktas ir aplinkos sveikatinimas bei sveikatos priežiūros paslaugų plėtra. Tokios kryptys atspindi plačią visuomenės sveikatos sampratą: nuo elgsenos pokyčių iki sąlygų, kurios mažina rizikas kasdienėje aplinkoje ir gerina paslaugų prieinamumą.

    Rengiant paraišką paprastai verta aiškiai pagrįsti problemą vietos mastu, nurodyti, kuo projektas bus aktualus būtent Molėtų rajono gyventojams, ir kaip bus vertinamas rezultatas. Įgyvendinimo kokybę dažnai sustiprina suplanuota komunikacija, dalyvių pritraukimas ir realistiškas biudžetas.

    Iki kada ir kur pateikti dokumentus?

    Projektų paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 29 dieną 15.00 valandos. Paraiškas reikia pateikti trimis egzemplioriais, jas galima pristatyti asmeniškai arba siųsti paštu.

    Dokumentai priimami adresu Vilniaus g. 44, 33140 Molėtai, 124 kabinetas. Jei paraiškos originalai siunčiami paštu, ant voko turi būti nurodytas pavadinimas Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektas.

    Dėl paraiškų teikimo tvarkos ir papildomos informacijos nurodomas kontaktas Molėtuose, Vilniaus g. 44, 124 kabinetas, taip pat telefono numeris 0383 5 47 80 ir elektroninio pašto adresas migle.bareikyte@moletai.lt. Prieš teikiant dokumentus rekomenduojama dar kartą pasitikrinti paraiškos formą ir reikalavimus, kad būtų išvengta formalių trūkumų.

  • Kas kuria Marijampolės PSPC kasdienybę: 188 specialistai, 17 tūkst. pacientų ir 800 skambučių

    Kas kuria Marijampolės PSPC kasdienybę: 188 specialistai, 17 tūkst. pacientų ir 800 skambučių

    Kasdienė įstaigos apimtis

    Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre kasdien sprendžiami klausimai, su kuriais susiduria dauguma gyventojų: registracija vizitams, tyrimai, siuntimai, konsultacijos ir pagalba tada, kai jos reikia skubiai. Įstaiga veikia kaip pirmasis kontaktas su sveikatos sistema, todėl darbo tempas čia retai sulėtėja.

    Centre dirba 188 specialistai: šeimos gydytojai, slaugytojai, odontologai, psichikos sveikatos komanda, socialinės globos darbuotojai ir kiti darbuotojai. Prie šeimos gydytojų prisirašę daugiau nei 17 tūkstančių pacientų, tad vien organizacinių sprendimų kasdien prireikia labai daug.

    Įstaigos duomenimis, per dieną suteikiama daugiau kaip 500 sveikatos priežiūros paslaugų. Registratūra ir kitos grandys telefonu sulaukia nuo 400 iki 800 skambučių, o už kiekvieno jų slypi konkreti situacija, kurią reikia išspręsti greitai ir tiksliai.

    Kaip atrodo diena centre?

    Darbas prasideda dar prieš septintą ryto: ruošiami kabinetai, tikslinami vizitų grafikai, derinami slaugos išvykimai į namus ir specialistų darbo planai. Kai pacientai ima rinktis koridoriuose, vienu metu vyksta konsultacijos, procedūros, tyrimai ir registracija.

    Pasibaigus priėmimams gydytojų ir slaugytojų darbotvarkė nesibaigia: vertinami tyrimai, pildomi medicininiai dokumentai, rengiami siuntimai, tęsiamos konsultacijos telefonu. Praktikoje tai reiškia, kad dalis sprendimų dėl paciento gydymo priimama jau po kabineto durų užvėrimo.

    Centre teikiama ir pagalba pacientams namuose, pasitelkiant tam pritaikytus automobilius bei reikalingą įrangą. Tokios paslaugos ypač svarbios vyresnio amžiaus ar judėjimo sunkumų turintiems žmonėms, kai kelionė į gydymo įstaigą tampa rimtu iššūkiu.

    Ne tik gydymas, bet ir emocinė pagalba

    Įstaigos veikla apima ne vien šeimos mediciną: dirbama ir Psichikos sveikatos dienos stacionare, taip pat slaugos ir socialinės globos skyriuose bei Gudelių ambulatorijoje. Skirtinguose padaliniuose sprendžiami tiek medicininiai, tiek kasdienės priežiūros klausimai, kai žmogui reikia nuolatinės pagalbos.

    Centro vadovė Dženita Sabašinskienė pabrėžia komandos vaidmenį ir tai, kad paslaugų kokybę lemia ne tik procedūros, bet ir žmogiškas kontaktas. Pacientams dažnai svarbu ne vien gydymo planas, bet ir aiškus paaiškinimas, kantrybė bei jausmas, kad jie nėra palikti vieni su problema.

    Įstaiga nuolat ieško modernesnių sprendimų ir geresnių sąlygų pacientams bei darbuotojams, tačiau pagrindinis veiklos principas išlieka tas pats: pirminėje grandyje svarbiausia yra prieinamumas ir nuoseklus paciento kelias nuo pirmo skambučio iki tęstinės priežiūros.

    „Svarbiausia čia yra žmogus ir komanda, kuri dėl jo dirba“, – sakė Dženita Sabašinskienė.