CP v2

Tag: Puslaidininkiai

  • „SK hynix“ pelnas pašoko 1 242 proc., bet akcijos smuko: ar DI bumas pradeda slopti?

    „SK hynix“ pelnas pašoko 1 242 proc., bet akcijos smuko: ar DI bumas pradeda slopti?

    Rekordinis šuolis, bet birža nusivylė

    Pietų Korėjos lustų gamintoja „SK hynix“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį grynasis pelnas per metus šoktelėjo 1 242 proc., o pagrindiniu varikliu tapo išaugusi dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausa. Bendrovė tiekia pažangius atminties lustus, ypač didelio pralaidumo atmintį, kuri reikalinga DI skaičiavimams duomenų centruose.

    Vis dėlto investuotojų reakcija buvo priešinga: akcijos Seule sesijos pabaigoje smuko 9,6 proc., nes pajamos ir veiklos pelnas nepasiekė rinkos lūkesčių. Rinkoje vis labiau vertinama ne tik augimo sparta, bet ir tai, ar dabartinis DI paklausos tempas bus tvarus dar kelis ketvirčius.

    Skaičiai įspūdingi, bet ne visi vienkartiniai veiksniai

    „SK hynix“ teigimu, ketvirčio grynasis pelnas siekė 56,9 mlrd. eurų, o tai įvardyta kaip visų laikų aukščiausias ketvirčio rezultatas. Veiklos pelnas balandžio–birželio laikotarpiu, lyginant su pernai, pašoko 557 proc. ir sudarė 36,6 mlrd. eurų.

    Pajamos siekė 48 mlrd. eurų, tačiau dalį grynojo pelno, anot bendrovės, sustiprino vienkartinis pelnas pardavus dalį turėto paketo Japonijos atminties gamintojo „Kioxia“ įmonėje. Tokie sandoriai gali trumpam pagerinti finansinį vaizdą, todėl rinkos dalyviai dažnai daugiausia dėmesio skiria veiklos rezultatų kokybei ir paklausos dinamikai.

    DI bumas keičiasi: ne vien daugiau serverių

    Per pokalbį su investuotojais bendrovės atstovas Park Joon-deok pripažino, kad rinkoje girdimos kalbos apie galimą DI infrastruktūros investicijų lėtėjimą. Jis išskyrė kelias priežastis: dalis įmonių renkasi nuomotis duomenų centrų pajėgumus, o ne statyti savo objektus, taip pat atsiranda efektyvesni DI modeliai, galintys mažinti kai kurių resursų poreikį.

    „Mes šiuos pokyčius vertiname ne kaip DI investicijų mažinimą, o kaip procesą, kai maksimaliai išnaudojama iki šiol sukurta didžiulė DI infrastruktūra ir spartinama jos monetizacija“, – sakė Park Joon-deok.

    Rinkoje tai reiškia, kad konkurencija persikelia nuo paprasto pajėgumų didinimo prie efektyvumo, apkrovų optimizavimo ir realių pajamų iš DI paslaugų. Tokiomis sąlygomis atminties lustų paklausa gali augti nevienodai: vienuose segmentuose sparčiau, kituose labiau cikliškai, priklausomai nuo konkrečių duomenų centrų architektūrų ir DI užduočių pobūdžio.

    Investicijos, JAV planai ir platesnis sektoriaus spaudimas

    „SK hynix“ nurodė, kad šiemet planuoja investuoti apie 24,2 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžė, kad didesnės DI infrastruktūros investicijos ir vis sudėtingesni sprendimai didina didelio pralaidumo atminties poreikį, todėl papildomų tiekimo prašymų rinkoje netrūksta.

    Tuo pat metu sektoriui spaudimą daro ir geopolitinės rizikos bei nuotaikų pokyčiai akcijų rinkoje. Straipsnyje pažymima, kad per mėnesį iki antradienio „SK hynix“ ir didesnė konkurentė „Samsung Electronics“ buvo smukusios atitinkamai 33 proc. ir 41 proc., o analitikai dalį šio kritimo siejo su abejonėmis dėl DI paklausos tvarumo ir įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Motininė SK Group taip pat paskelbė apie planuojamą maždaug 438,6 mlrd. eurų vertės bendradarbiavimą su „Nvidia“ DI infrastruktūros srityje. Be to, „SK hynix“ anksčiau pritraukė apie 22,8 mlrd. eurų per platinimą JAV, o tai signalizuoja ambicijas stiprinti pozicijas tarptautinėje kapitalo rinkoje ir finansuoti agresyvią plėtrą.

  • Pietų Korėjos birža krito daugiau nei 10 proc.: kas išgąsdino DI lustų investuotojus?

    Pietų Korėjos birža krito daugiau nei 10 proc.: kas išgąsdino DI lustų investuotojus?

    Pietų Korėjos akcijų rinka antradienį patyrė vieną didžiausių smūgių per pastaruosius mėnesius: pagrindinis Kospi indeksas rytinėje prekyboje smuko daugiau nei 10 proc. Dėl staigaus kritimo prekyba kuriam laikui buvo pristabdyta, rinkai pasiekus žemiausią lygį nuo balandžio.

    Didžiausias spaudimas teko puslaidininkių sektoriui, kuris pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių pasaulinės rinkos augimo variklių. „Samsung Electronics“ akcijos krito apie 12 proc., o „SK Hynix“ smuko maždaug 12,7 proc., investuotojams skubant mažinti riziką.

    Kodėl smuko lustų milžinai?

    Rinkos dalyviai vis dažniau vertina, ar DI bumas nėra per daug įkainotas ir ar dabartiniai augimo lūkesčiai atlaikys didėjančią konkurenciją. Analitikai pabrėžia, kad investuotojų nuotaikas pablogino ir signalai apie spartėjantį Kinijos bendrovių veržimąsi į pažangių lustų bei atminties produktų rinką.

    Papildomą nerimą pakurstė Kinijos atminties lustų gamintojos CXMT akcijų šuolis debiutuojant biržoje. Įmonė per pirminį viešą akcijų siūlymą pritraukė apie 7,6 mlrd. eurų, o jos akcijos pirmąją dieną pabrango kelis kartus, išryškindamos kapitalo apetitą Kinijos technologijų sektoriui.

    Investuotojai tai vertina kaip ženklą, kad pasaulinėje puslaidininkių grandinėje gali keistis galios balansas, o kainodaros ir maržų spaudimas didės. Tokios nuotaikos ypač jautrios Pietų Korėjos rinkai, kur „Samsung Electronics“ ir „SK Hynix“ daro didelę įtaką visam indeksui.

    Bangos per visą Aziją

    Neigiama nuotaika persimetė į kitas Azijos biržas. Tokijo „Nikkei 225“ indeksas smuko apie 4 proc., Taivano „Taiex“ traukėsi beveik 3,9 proc., o Šanchajaus biržos indeksas krito maždaug 1 proc.

    Honkonge „Hang Seng“ svyravo nežymiai ir leidosi apie 0,1 proc., o Australijos „S and P ASX 200“ išsiskyrė priešinga kryptimi ir augo apie 0,6 proc. Tai rodo, kad investuotojai regione skirtingai vertina riziką ir sektorių perspektyvas.

    Ką rodo platesnis rinkų fonas?

    Žaliavų rinkose tęsėsi naftos pigimas, o investuotojai sekė signalus iš Artimųjų Rytų, kur trečią dieną iš eilės nebuvo eskaluojami kariniai veiksmai. Tuo pat metu buvo kalbama apie tarpininkų pastangas grąžinti šalis prie derybų, o tai mažino rizikos premiją naftos kainose.

    JAV rinkose prekyba išliko nevienareikšmė: „S and P 500“ vos paaugo, „Dow Jones“ kilo apie 0,5 proc., o „Nasdaq“ krito maždaug 0,2 proc. ir fiksavo ketvirtą nuosmukį iš eilės, investuotojams pervertinant technologijų sektoriaus augimo tempą.

    Rinkos profesionalai pabrėžia, kad tokie išpardavimai dažnai kyla ne dėl vieno įvykio, o dėl kelių veiksnių derinio: aukštų įverčių, jautrių lūkesčių dėl DI plėtros, konkurencijos stiprėjimo ir staigių kapitalo srautų persiskirstymų. Artimiausiu metu investuotojų dėmesys kryps į puslaidininkių bendrovių rezultatus ir prognozes, kurios parodys, ar DI paklausa iš tiesų išlaiko pagreitį.

  • Kinijos lustų milžinė „CXMT“ debiutavo įspūdingai: akcijos šoktelėjo kelis kartus

    Kinijos lustų milžinė „CXMT“ debiutavo įspūdingai: akcijos šoktelėjo kelis kartus

    Kinijos atminties lustų gamintoja „CXMT“ pirmąją prekybos dieną Šanchajaus biržoje fiksavo įspūdingą šuolį: akcijų kaina rinkos debiute buvo pašokusi apie 472 proc., o vėliau augimas siekė maždaug 462 proc. Tai vienas ryškiausių pastarųjų metų IPO Kinijos žemyninėje rinkoje.

    Po tokio starto bendrovės kapitalizacija pasiekė apie 415 mlrd. eurų, todėl „CXMT“ tapo brangiausia žemyninės Kinijos biržose kotiruojama įmone. Vis dėlto pasauliniu mastu jos vertė tebėra mažesnė nei pagrindinių atminties lustų rinkos lyderių „Samsung Electronics“, „SK Hynix“ ir „Micron Technology“.

    Per IPO „CXMT“ pritraukė mažiausiai apie 7,3 mlrd. eurų, o akcijos buvo išplatintos po maždaug 1,10 euro. Platinimas vyko Šanchajaus biržos STAR rinkoje, kuri orientuota į technologijų ir inovacijų bendroves.

    Tai laikoma antru pagal dydį pirminiu viešu akcijų siūlymu žemyninėje Kinijoje po 2010 metais vykusio Agricultural Bank of China dvigubo įtraukimo į Šanchajaus ir Honkongo biržas, kai buvo pritraukta apie 18,8 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad vietos kapitalo rinka toliau išlieka reikšmingu finansavimo kanalu strateginiams sektoriams.

    DI bumas kelia atminties paklausą

    „CXMT“ yra tarp lustų gamintojų, kuriuos ypač sustiprino pasaulinė DI plėtra. Atminties lustai yra kritinė infrastruktūros dalis DI serveriuose, duomenų centruose, taip pat automobiliuose ir vartotojų elektronikoje, pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose bei asmeniniuose kompiuteriuose.

    Bendrovė įkurta 2016 metais Hefėjuje ir specializuojasi DRAM tipo atmintyje. DRAM yra viena svarbiausių atminties kategorijų, naudojama tiek kasdieniuose įrenginiuose, tiek didelio našumo skaičiavimuose, o DI proveržis papildomai išryškino jos trūkumo rizikas.

    „CXMT vaidina itin svarbų vaidmenį Kinijos DI ambicijose, ypač JAV eksporto kontrolės sąlygomis“, – sakė Brookings Institution tyrėjas Kyle’as Chanas.

    Analitiko teigimu, JAV ribojimai prisideda ir prie to, kad Kinijai sudėtingiau įsigyti pažangius didelio pralaidumo HBM atminties lustus, kurie laikomi būtinais moderniausiems DI sprendimams. Dėl to Kinijai tampa aktualu šią kompetenciją auginti vietoje, o „CXMT“ dažnai įvardijama kaip viena realiausių alternatyvų.

    Rekordinis augimas ir rizikos

    „CXMT“ skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pajamos išaugo iki maždaug 6,4 mlrd. eurų ir buvo daugiau nei 700 proc. didesnės nei prieš metus. Toks šuolis siejamas su itin sparčiai augančia atminties paklausa, kurią pastaraisiais metais augino DI diegimas ir duomenų centrų plėtra.

    Vis dėlto rinkoje išlieka klausimas, ar „CXMT“ pajėgs reikšmingai prisidėti prie pasaulinio atminties lustų deficito mažinimo. DI bumas išaugino aukštos spartos atminties poreikį, o pasiūlos ribotumai gali veikti ir vartotojų kainas, ypač kompiuterių bei išmaniųjų telefonų segmente.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausias iššūkis gali būti gamybos mastelio didinimas esant ribotai prieigai prie pažangiausių lustų gamybos įrankių. Dėl eksporto kontrolės bendrovei tenka labiau remtis Kinijos įrangos tiekėjais, o tai gali lėtinti technologinį šuolį ir didinti tiekimo grandinės rizikas.

    Remiantis „Counterpoint Research“ vertinimu, 2025 metais „CXMT“ pagal pristatymų apimtis buvo ketvirta didžiausia DRAM gamintoja pasaulyje ir užėmė apie 8 proc. rinkos. Lyderiais išliko „Samsung Electronics“ su 36 proc., „SK Hynix“ su 29 proc. ir „Micron“ su maždaug 24 proc.

    2026 metų pradžioje „CXMT“ pasaulinė pristatymų dalis, vertinama, siekė apie 9 proc., o iki 2028 metų prognozuojama apie 11 proc. Vis dėlto „Counterpoint Research“ pažymi, kad ilgalaikiam konkurencingumui gali reikėti bent 15 proc. pasaulinės rinkos dalies, todėl augimo tempas ir technologinis pajėgumas bus lemiami.

    „Prekybos ribojimai įrankiams išlieka pagrindiniu „CXMT“ iššūkiu“, – sakė „Counterpoint Research“ tyrimų vadovas MS Hwangas.

    Situaciją komplikuoja ir geopolitiniai veiksniai: dalis JAV politikų yra raginę riboti amerikiečių įmonių galimybes pirkti „CXMT“ atminties lustus, argumentuojant nacionalinio ir ekonominio saugumo rizikomis. Bendrovė taip pat minima tarp Kinijos įmonių, kurias JAV Gynybos departamentas yra siejęs su ryšiais su Kinijos kariuomene, o Pekinas tokias kategorijas dažniausiai atmeta.

    „CXMT“ IPO vyko po to, kai šį mėnesį Pietų Korėjos lustų gamintoja „SK Hynix“ surengė platinimą JAV rinkoje ir pritraukė apie 22,5 mlrd. eurų. Tai dar kartą parodė, kad puslaidininkių sektorius išlieka vienas karščiausių pasaulio kapitalo rinkose, o DI paklausa toliau kelia jo strateginę reikšmę.

  • Lenkijos DI paradoksas: talentų netrūksta, bet šalis stringa Europos „mirties slėnyje“ dėl investicijų

    Talentai yra, proveržio trūksta

    Lenkija šiandien atsidūrė kryžkelėje: arba aktyviai investuoja į dirbtinis intelektas ir kitas strategines technologijas, arba rizikuoja likti kitų sukurtų sprendimų vartotoja. Tokį pasirinkimą akcentuoja ryšių ir technologijų ekspertai, pabrėždami, kad kalbama ne vien apie inovacijas, o apie vietą būsimoje ekonomikoje.

    Šalyje yra stiprus akademinis pagrindas ir kvalifikuoti specialistai, tačiau komercializavimo grandis dažnai stringa. Tai primena Europoje plačiai aptariamą vadinamąją mirties slėnio problemą, kai nuo tyrimų ir prototipų pereiti prie masinės gamybos bei mastelio plėtros pritrūksta kapitalo ir institucinių mechanizmų.

    Skaitmeninis suverenumas ir priklausomybės

    Skaitmeninis suverenumas vis dažniau apibrėžiamas kaip valstybės gebėjimas užtikrinti veiklos tęstinumą, valdyti duomenis, atlikti auditą ir prireikus migruoti sistemas visame technologijų sluoksnyne. Tai apima ne tik programinę įrangą ar debesiją, bet ir aparatinę įrangą, ryšio infrastruktūrą bei taisykles, pagal kurias veikia rinka.

    Ekspertai pabrėžia, kad suverenumas nėra būsena „turiu arba neturiu“: tai procesas, kuriame kiekvienas sprendimas gali didinti arba mažinti priklausomybę. Praktikoje didžiausios rizikos kyla ten, kur priklausomybė yra sunkiausiai pakeičiama, pavyzdžiui, procesorių, mikrokodo ar bazinių sistemų lygyje.

    „Tai nėra nulinė ar vienetinė būsena. Tai procesas: sprendimai, kuriuos priimame, stumia mus suverenumo link arba nuo jo“, – sakė ryšių technologijų ekspertė Joanna Kołodziejczyk.

    JAV ir Kinijos tempas kelia spaudimą Europai

    Pasaulinėje naujųjų technologijų konkurencijoje toną diktuoja Jungtinės Valstijos, o realiausiu varžovu laikoma Kinija. Tai ypač matyti DI, kvantinių technologijų ir puslaidininkių tiekimo grandinių srityse, kur masto ekonomija ir investicijų apimtys lemia ne tik inovacijų greitį, bet ir standartus.

    Rinkos vertinimai rodo, kad DI sektorius auga sparčiai, o didžiausios investicijos koncentruojasi už Europos ribų. Tokia disproporcija reiškia, kad Europos šalims, įskaitant Lenkiją, sudėtingiau pritraukti rizikos kapitalą, išlaikyti talentus ir greitai paversti mokslinius pasiekimus globaliais produktais.

    Kvantinės technologijos ir siauras sprendimų langas

    Vienu iš svarbiausių lūžio taškų įvardijamos kvantinės technologijos, kurios vis dažniau siejamos su kritinės infrastruktūros saugumu, ryšių apsauga ir geopolitine konkurencija. Kinija šioje srityje išsiskiria didelėmis valstybės investicijomis, o Europa bando atsakyti reguliacinėmis ir koordinavimo priemonėmis.

    Lenkijos atveju problema dažnai įvardijama kaip strategijos ir finansavimo tęstinumo stoka: mokslinis potencialas egzistuoja, tačiau sprendimų priėmimo tempas gali lemti, ar šalis taps regiono inovacijų kūrėja, ar liks importuojamų technologijų rinka. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad visiškas technologinis savarankiškumas yra mažai realistiškas, bet nuosekli priklausomybių mažinimo politika yra įmanoma ir būtina.

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip valstybė ir verslas gali sutarti dėl prioritetų: nuo kritinių priklausomybių audito iki duomenų perkeliamumo, atvirų standartų ir sprendimų, kurie leistų greičiau pereiti iš prototipo fazės į mastelio plėtrą. Būtent ši grandis ir sprendžia, ar mirties slėnis taps nuolatine būsena, ar tik laikinu etapu.

  • Japonija keičia ekonomikos kursą: 14 metų investicijų planas ir DI, puslaidininkiai, biotechnologijos

    Japonijos Vyriausybė bando išjudinti ekonomiką iš ilgametės stagnacijos, keisdama akcentus nuo nuolatinio paklausos skatinimo prie pasiūlos didinimo ir ilgalaikių investicijų. Nauja kryptis siejama su premjerės Sanae Takaichi komanda, kuri žada daugiau dėmesio produktyvumui, technologijoms ir šalies atsparumui geopolitiniams sukrėtimams.

    Ilgalaikio lėto augimo problema Japonijoje aptarinėjama dešimtmečius, ypač po 1990-ųjų turto burbulo sprogimo ir vėlesnių vadinamųjų prarastų dešimtmečių. Ankstesni bandymai, tokie kaip Shinzo Abe reformų paketas ar vėliau pristatytos technologijų skatinimo programos, leido stabilizuoti kai kurias sritis, bet negrąžino tvaraus spartesnio augimo.

    Nuo paklausos prie pasiūlos

    Pastaraisiais metais situacija pasikeitė: defliaciją pakeitė aukštesnė infliacija, o gyventojų perkamoji galia spaudžiama brangstančio maisto ir energijos. Kartu aštrėja struktūrinės bėdos: senstanti visuomenė, mažėjanti darbo jėga, silpnesnė valiuta ir didelis viešasis įsiskolinimas.

    Finansų politikos patarėjų parengtame pranešime Vyriausybei siūloma rečiau remtis papildomais biudžetais, griežčiau peržiūrėti lengvatas ir subsidijas bei daugiau dėmesio skirti priemonėms, kurios didina prekių ir paslaugų pasiūlą. Tikslas yra mažinti ekonomikos barjerus, kurie riboja gamybą, inovacijas ir darbo našumą, taip stabilizuojant kainas ir kuriant sąlygas augimui.

    370 trilijonų jenų planas iki 2040 metų

    Vyriausybė taip pat pristatė iki 2040 metų planuojamų investicijų paketą, kurio bendra apimtis siekia apie 1 350 000 000 000 eurų. Numatyta investuoti į 17 prioritetinių sektorių, o didelė dalis lėšų turėtų ateiti per viešojo ir privataus sektorių partnerystes, tikintis, kad valstybės įnašas paskatins ir privačius investuotojus.

    Didžiausia dalis orientuojama į DI taikymus, robotiką ir puslaidininkių ekosistemą, taip pat į biotechnologijas ir farmacijos pramonę. Atskirai akcentuojami duomenų centrai, baterijų gamyba ir autonominio transporto sprendimai, nes tai siejama tiek su konkurencingumu, tiek su nacionaliniu saugumu ir tiekimo grandinių patikimumu.

    „Strategijos tikslas yra dar kartą pažadinti Japonijos verslumo energiją“, – sakė už ekonomikos ir fiskalinės politikos koordinavimą atsakingas ministras Minoru Kiuchi.

    Migracijos politika gali tapti silpnąja vieta

    Investicijų kryptis numato ir užsienio talentų bei kapitalo pritraukimą, tačiau tai gali komplikuoti sugriežtinta migracijos politika. Sugriežtinti reikalavimai verslo vizoms, didesni finansiniai slenksčiai ir papildomos sąlygos jau mažina paraiškų skaičių, o tai kertasi su siekiu auginti startuolių ir inovacijų ekosistemą.

    Kritikai pabrėžia, kad aukštųjų technologijų plėtra reikalauja ne tik pinigų, bet ir žmonių: inžinierių, tyrėjų, produktų vadovų, taip pat daugėjančiam tarptautiškumui pritaikytos viešosios infrastruktūros. Japonijos administracijos skaitmeninimas, apie kurį kalbama jau ne vienus metus, taip pat išlieka vienu svarbiausių praktinių testų, ar reformos virs apčiuopiamais rezultatais.

    Japonijos pasirinktas kursas rodo siekį pereiti nuo trumpalaikių ekonomikos „užkūrimo“ priemonių prie ilgalaikio konkurencingumo stiprinimo. Ar planas suveiks, priklausys nuo to, ar investicijos bus suderintos su darbo rinkos, migracijos, inovacijų ir fiskalinės drausmės sprendimais.

  • UCLA mokslininkų proveržis: vienas lustas gali atverti terahercinių ryšių erą

    UCLA mokslininkų proveržis: vienas lustas gali atverti terahercinių ryšių erą

    Terahercinis elektromagnetinio spektro ruožas yra tarp mikrobangų ir infraraudonosios spinduliuotės. Nors jis tiriamas dešimtmečius, terahercinės sistemos iki šiol dažniausiai lieka laboratorijose, nes signalams generuoti ir aptikti reikalinga įranga būna didelė, brangi ir sunkiai pritaikoma masinei gamybai.

    Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) tyrėjai skelbia parodę, kad daug terahercinės sistemos funkcijų galima sutalpinti į vieną puslaidininkinį lustą. Jų idėja remiasi kvantinių šulinių struktūromis, kurios yra itin ploni puslaidininkių sluoksniai ir jau plačiai naudojami fotoniniuose integriniuose grandynuose.

    Tyrime naudotos PIN fotodiodų struktūros su kvantiniais šuliniais, pagamintos iš galio arsenido ir aliuminio galio arsenido (GaAs ir AlGaAs). Mokslininkai pademonstravo, kad tokios struktūros gali ir generuoti, ir aptikti terahercinius signalus procesu, vadinamu tarpinjuostiniu fotomaišymu su stiprinimu.

    Efektyvumas dar labiau pagerintas į tą patį puslaidininkinį lustą integruojant optinį stiprintuvą. Tai leido maždaug dešimt kartų padidinti terahercinių bangų generavimo našumą ir kartu sumažinti veikimui reikalingą optinę galią, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių link kompaktiškų ir praktiškų sprendimų.

    Eksperimentai taip pat parodė, kad elektronai iš kvantinių šulinių pasišalina greičiau nei per vieną trilijoninę sekundės dalį. Toks greitis laikomas pakankamu darbui teraherciniame diapazone, todėl rezultatai stiprina prielaidą, kad terahercinė optoelektronika gali būti perkelta iš sudėtingų laboratorinių stendų į integruotus įrenginius.

    Komanda šią kryptį apibrėžia kaip monolitiškai integruotą terahercinę optoelektroniką, kai ant bendro puslaidininkio pagrindo veikia šaltiniai, detektoriai, stiprintuvai, moduliatoriai ir kiti fotoniniai elementai. Esminė detalė ta, kad platforma kuriama taip, jog būtų suderinama su komercinėse fotonikos gamyklose taikomais gamybos metodais.

    Vis dėlto prototipas dar remiasi išoriniais lazeriais, o tai riboja sistemos kompaktiškumą. Tyrėjai planuoja ateityje į patį lustą integruoti derinamus lazerius ir papildomus fotoninius komponentus, kad terahercinės sistemos taptų pilnai uždaros ir tinkamos realiems produktams.

    Jei tokia integracija pasiteisins, terahercinės technologijos galėtų reikšmingai paspartinti duomenų perdavimą trumpais atstumais ir atverti naujas vaizdinimo galimybes. Praktiniai pritaikymai dažniausiai siejami su saugumo patikromis, pramonine kokybės kontrole, medicininiu vaizdinimu ir itin didelės spartos belaidžiais ryšiais, tačiau iki plataus diegimo dar reikės įrodyti patikimumą, energijos efektyvumą ir gamybos mastelio galimybes.

  • Austrijos akcijos šovė į viršų: mažai žinoma „AT&S“ DI bumo fone aplenkė Europos milžinus

    Austrijos akcijos šovė į viršų: mažai žinoma „AT&S“ DI bumo fone aplenkė Europos milžinus

    Austrijos vertybinių popierių birža 2026 metais netikėtai tapo viena geriausiai pasirodžiusių Europoje, nors šalies rinką tradiciškai valdė bankai ir keli cikliniai verslai. Viena bendrovė, veikianti puslaidininkių tiekimo grandinėje, per kelis mėnesius iš esmės pakeitė viso indekso dinamiką.

    Vienos biržos pagrindinis indeksas ATX nuo sausio pradžios pakilo 21,3 proc., rodo viešai skelbiami rinkų duomenys. Tuo metu Italijos FTSE MIB augo 16,1 proc., Nyderlandų AEX – 15,5 proc., Ispanijos IBEX 35 – 11,5 proc., o Euro Stoxx 50 pridėjo 8,2 proc.

    Didžiausias šio šuolio variklis – Austrijos puslaidininkių pramonės tiekėja „AT&S“ (Austria Technologie & Systemtechnik AG), kurios akcijos šiemet pabrango 459 proc. Bendrovės vertė rinkoje išaugo nuo maždaug 1 250 000 000 eurų iki apie 7 000 000 000 eurų.

    Kas iš tiesų gaminama?

    „AT&S“ specializuojasi integruotų grandynų substratuose – tai itin sudėtinga ir kritiškai svarbi modernių lustų pakuočių dalis. DI spartinimo procesoriai dažniausiai nėra montuojami tiesiai ant plokštės – jiems reikia pažangių substratų, kurie užtikrina mechaninį stabilumą ir tūkstančius mikroskopinių elektros jungčių.

    Nors galutinis vartotojas šios detalės niekada nemato, ji lemia greitaveiką, patikimumą ir energijos tiekimą pačiame pažangiausių lustų „branduolyje“. Substratų gamyba reikalauja daugybės itin plonų sluoksnių ir mikroschemų takelių, todėl aukščiausio lygio technologijas turi tik nedaugelis pasaulio įmonių.

    „AT&S“ išsiskiria tuo, kad yra viena svarbiausių tokio tipo gamintojų Europoje, kai didelė dalis konkurentų yra įsikūrę Japonijoje ar Taivane. Dėl to bendrovė atsidūrė dėmesio centre, kai DI infrastruktūrai reikalingų lustų paklausa ir toliau augina visą tiekimo grandinę nuo litografijos įrangos iki pakuočių komponentų.

    Skaičiai, kurie uždegė investuotojus

    2025–2026 finansiniais metais „AT&S“ gavo 1 800 000 000 eurų pajamų, o augimas, skaičiuojant pastoviais valiutų kursais, siekė 21 proc. Bendrovė taip pat pranešė, kad EBITDA, neįtraukiant tam tikrų vienkartinių veiksnių, šoktelėjo apie 50 proc. iki 418 000 000 eurų.

    Laisvieji pinigų srautai tapo teigiami ir siekė 236 000 000 eurų, kai ankstesniais metais buvo smarkiai neigiami. Tokia dinamika investuotojams signalizavo, kad DI paklausos banga atsispindi ne vien pažaduose, bet ir realiuose finansiniuose rezultatuose.

    „2025–2026 finansiniai metai „AT&S“ buvo stiprūs ir lūžio tašką žymintys metai“, – sakė bendrovės vadovas Michaelis Mertinas.

    Papildomą impulsą suteikė paskelbti susitarimai su AMD ir kitu didžiuoju technologijų klientu dėl gamybos plėtros. Bendrovė planuoja investuoti nuo 1 500 000 000 iki 2 000 000 000 eurų į pajėgumų didinimą savo gamyklose Malaizijoje ir Kinijoje, o tai pagal metų pradžios vertinimus buvo panašu į investiciją, prilygstančią pačiai bendrovės rinkos vertei.

    Vienos biržai DI tapo lūžiu

    Nors Austrija nėra virtusi klasikinės technologijų rinkos pavyzdžiu, „AT&S“ šuolis parodė, kaip viena įmonė gali pastebimai paveikti visos šalies indekso rezultatą. ATX sudaro tik 20 didžiausių bendrovių, todėl ryškus vieno emitento brangimas statistiškai turi didesnį svorį nei didesnėse rinkose.

    Finansų sektorius ir toliau dominuoja pagrindiniuose investiciniuose krepšeliuose, tačiau „AT&S“ jau tapo vienu didesnių komponentų, o jos svoris reikšmingai išaugo per metus. Ši istorija pabrėžia, kad DI bumas kelia ne tik didžiųjų lustų gamintojų, bet ir mažiau matomų, tačiau kritinių tiekėjų vertę.

    Analitikų vertinimu, ateinančiais ketvirčiais rinkos jautriai reaguos į užsakymų portfelį, gamybos plėtros grafiką ir tai, kaip greitai DI duomenų centrai bei įrenginių gamintojai pereina prie naujesnių, sudėtingesnių lustų pakuočių. Tokiose nišinėse srityse kaip substratai paklausos šuoliai dažnai reiškia ir didesnę kainodaros galią, tačiau kartu didėja rizika, susijusi su investicijų apimtimi ir cikliškumu.

  • „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    Taivano bendrovė „TSMC“, didžiausia pasaulyje sutartinė puslaidininkių gamintoja, paskelbė rekordinį 2026 metų antrojo ketvirčio grynąjį pelną. Bendrovė nurodė, kad pelnas per metus išaugo 77 proc., o pagrindiniu augimo varikliu išlieka lustų paklausa DI sistemoms.

    Įmonė pranešė uždirbusi 706,6 mlrd. Taivano dolerių, tai yra apie 19,1 mlrd. eurų grynojo pelno. Pajamos siekė 1,27 trln. Taivano dolerių, arba apie 36,8 mlrd. eurų, ir buvo 36 proc. didesnės nei prieš metus.

    Rezultatai viršijo analitikų lūkesčius: ketvirčio pajamos sudarė apie 36,8 mlrd. eurų, kai rinkoje buvo tikėtasi maždaug 34,6 mlrd. eurų. „TSMC“ rezultatai dažnai laikomi viso sektoriaus barometru, nes įmonė gamina pažangius lustus daugeliui didžiųjų dizainerių.

    DI paklausa ir prognozės

    „TSMC“ vadovas Che-Chia Wei teigė, kad DI susijusi paklausa yra itin stipri, o šis ciklas, bendrovės vertinimu, gali išlikti labai intensyvus iki 2029 ar 2030 metų. Dėl to „TSMC“ pakėlė 2026 metų pajamų augimo prognozę iki kiek daugiau nei 40 proc. per metus, anksčiau kalbėta apie daugiau nei 30 proc.

    Pastaraisiais ketvirčiais rinkoje daug diskutuojama apie galimą DI akcijų burbulą, tačiau „TSMC“ skaičiai rodo, kad realus užsakymų portfelis vis dar plečiasi. Įmonės gaminami pažangūs procesoriai ir atminties sprendimai yra būtini duomenų centrams, kurie aptarnauja didelius DI modelius.

    Dar 87 mlrd. eurų JAV

    Kartu su finansiniais rezultatais „TSMC“ paskelbė planuojanti papildomai investuoti apie 87,4 mlrd. eurų į gamybos pajėgumų plėtrą Jungtinėse Valstijose. Šios lėšos būtų pridėtos prie anksčiau įsipareigotų apie 144 mlrd. eurų, skirtų šešioms gamykloms Arizonoje, tad bendra pažadėtų investicijų suma priartėtų prie 231 mlrd. eurų.

    Pasak bendrovės, naujos investicijos turėtų finansuoti dar keturias gamyklas Arizonoje, orientuotas į pažangiausius, 2 nanometrų ir mažesnius, technologinius procesus. Bendrovė pabrėžia, kad plėtra reikalinga siekiant patenkinti ilgalaikę JAV klientų paklausą ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Didėja ir kapitalo išlaidos

    „TSMC“ taip pat pakėlė 2026 metų kapitalo išlaidų planą: dabar numatoma investuoti nuo 52,4 iki 55,9 mlrd. eurų, kai anksčiau planuotas 45,4–48,9 mlrd. eurų intervalas. Tokie biudžetai atspindi brangų perėjimą prie vis smulkesnių technologinių procesų, kuriems reikia itin sudėtingos įrangos ir didelio energijos bei vandens infrastruktūros pasirengimo.

    JAV plėtros planai sutampa su Vašingtono pastangomis grąžinti dalį kritinės puslaidininkių gamybos į šalį, ypač po pastarųjų metų tiekimo sutrikimų ir geopolitinių įtampų Azijoje. Rinkai tai signalas, kad kova dėl pažangiausių lustų gamybos pajėgumų persikelia iš vien tik technologijų įmonių lygmens į valstybių strateginių interesų lauką.

  • DI bumas įkaitino rinką: „ASML“ pakėlė prognozę, investuotojai sureagavo akimirksniu

    DI bumas įkaitino rinką: „ASML“ pakėlė prognozę, investuotojai sureagavo akimirksniu

    „ASML“ skaičiai pranoko lūkesčius

    Nyderlandų lustų gamybos įrangos milžinė „ASML“ pakėlė 2026 metų visų metų pardavimų prognozę, motyvuodama išaugusia paklausa, kurią kursto investicijos į dirbtinis intelektas infrastruktūrą. Rinkos reakcija buvo greita: įmonės akcijos po naujienų šoktelėjo daugiau nei 5 proc.

    Bendrovė dabar tikisi, kad 2026 metų grynųjų pardavimų pajamos sieks nuo 43 iki 45 mlrd. eurų, o bendrasis pelningumas sudarys 54–56 proc. Ankstesnėje prognozėje buvo numatyta 36–40 mlrd. eurų pajamų rėžis ir 51–53 proc. pelningumas.

    „Nuolatinės su dirbtinis intelektas susijusios investicijos ir pažanga DI technologijose didina pažangių logikos ir atminties lustų paklausą“, – sakė „ASML“ vadovas Christophe’as Fouquet.

    Ketvirčio rezultatai ir DI paklausos signalas

    Balandžio–birželio mėnesiais „ASML“ pardavimai pasiekė 9,3 mlrd. eurų ir buvo didesni, nei tikėjosi rinkos dalyviai. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu prieš metus pardavimai siekė 7,7 mlrd. eurų, o bendrasis pelningumas ketvirtį sudarė 54 proc.

    Grynasis pelnas taip pat augo ir siekė 2,9 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo 2,3 mlrd. eurų. Tokie rodikliai investuotojams tapo dar vienu patvirtinimu, kad DI bumo varoma puslaidininkių paklausa išlieka tvirta, nepaisant periodiškų kalbų apie galimą pervertinimą technologijų sektoriuje.

    Kodėl „ASML“ tokia svarbi?

    „ASML“ laikoma vienu svarbiausių pasaulinės technologijų grandinės taškų, nes jos įranga naudojama gaminant pažangiausius puslaidininkius. Nuo išmaniųjų telefonų iki duomenų centrų procesorių – didelė dalis modernios elektronikos priklauso nuo lustų, kurių gamyboje pritaikomi „ASML“ sprendimai.

    Įmonė yra vienintelė pasaulyje, gaminanti ekstremalios ultravioletinės litografijos (EUV) sistemas, kurios būtinos pažangiausiems lustams. Dėl to „ASML“ rezultatai dažnai vertinami kaip viso puslaidininkių ciklo ir DI investicijų tempo barometras.

    Gamybos didinimas ir geopolitikos rizika

    Didelė paklausa skatina „ASML“ planuoti maždaug 30 proc. didinti gamybos pajėgumus 2027 metais tiek EUV, tiek senesnėms gilios ultravioletinės litografijos (DUV) sistemoms. Bendrovė taip pat svarsto dar vieną apie 30 proc. plėtrą 2028 metais ir plečia įrangos atnaujinimų bei modernizavimo verslą.

    Kartu išlieka ir rizikos veiksniai: JAV ir Kinijos technologinė įtampa veikia eksporto taisykles bei užsakymų geografiją. „ASML“ finansų vadovas Rogeris Dassenas yra nurodęs, kad 2026 metais Kinija turėtų sudaryti apie 20 proc. bendrovės pardavimų, nors anksčiau „ASML“ įspėjo, kad pardavimai šioje rinkoje gali reikšmingai mažėti dėl apribojimų.

    „Galima sakyti, kad Kinijos rinka juda sinchroniškai su tuo elgesiu, kurį matome globaliai“, – sakė „ASML“ finansų vadovas Rogeris Dassenas.

    „ASML“ taip pat nurodė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį tikisi 11–12 mlrd. eurų grynųjų pardavimų. Investuotojams tai svarbus signalas, nes DI duomenų centrų plėtra ir pažangių atminties bei logikos lustų paklausa išlieka vienu pagrindinių šio sektoriaus augimo variklių.

  • Europos Komisija leido Vokietijai skirti 660 mln eurų puslaidininkiams: kas bus gaminama

    Europos Komisija patvirtino Vokietijos planą skirti 660 mln eurų valstybės pagalbos keturiems puslaidininkių sektoriaus projektams skirtingose federacinėse žemėse. Briuselis pabrėžia, kad šios investicijos turėtų sustiprinti tiekimo grandinių saugumą ir sumažinti Europos priklausomybę nuo rizikingų tiekėjų.

    Pagal patvirtintą schemą finansavimas bus skiriamas ne tik iš federalinio biudžeto Berlyne, bet ir iš atskirų žemių lėšų. Europos Komisija vertino, ar parama būtina, proporcinga ir ar neperkreips konkurencijos bendrojoje rinkoje.

    Kam bus skirta parama?

    Didžiausia paketo dalis, 353 mln eurų, numatyta bendrovei „Element 3-5 GmbH“, kuri Baesweiler mieste, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, planuoja statyti gamyklą. Joje būtų gaminami specializuoti silicio karbido pagrindo ruošiniai, reikalingi aukštos įtampos galios elektronikai, įskaitant elektromobilių komponentus.

    Dar 214 mln eurų turėtų atitekti „Vishay“ projektui Itzehoe mieste Šlėzvigo-Holšteino žemėje. Čia planuojama plėsti pažangių galios tranzistorių gamybą, kurie naudojami efektyviam didelių srovių valdymui pramonėje ir energetikos sprendimuose.

    „KLA“ numatyta 74,4 mln eurų parama gamybai Weilburgo mieste Heseno žemėje, kur planuojama diegti pažangios matavimo ir kontrolės įrangos gamybą. Tokia įranga yra kritiškai svarbi puslaidininkių gamybos procesams, nes leidžia tiksliai vertinti sluoksnių storį ir struktūrų formavimo kokybę.

    Mažiausia, 17,9 mln eurų dalis skirta „KETEK“ projektui Miunchene Bavarijoje. Pagal planą ten būtų vystomos itin specializuotų integrinių grandynų ir susijusių komponentų gamybos linijos, orientuotos į aukštos pridėtinės vertės nišas.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Europos Komisijos vertinimu, puslaidininkių ekosistemos stiprinimas Europoje yra būtinas tiek ekonominiam saugumui, tiek pramonės konkurencingumui. Pastaraisiais metais tiekimo sutrikimai ir geopolitinė įtampa parodė, kad didelė priklausomybė nuo kelių regionų kelia rizikų tiek gamintojams, tiek strateginiams sektoriams.

    Šiame kontekste akcentuojama ir žaliavų grandinė: kai kurių kritinių medžiagų perdirbimo pajėgumai pasaulyje yra itin koncentruoti. Dėl to ES siekia ne tik didinti gamybos apimtis, bet ir diversifikuoti tiekimą bei stiprinti vietinį mokslinių tyrimų ir pramonės bendradarbiavimą.

    Europos Komisija nurodo, kad be viešosios paramos dalis planuojamų investicijų galėjo neįvykti Europoje dėl didelių pradinių sąnaudų ir technologinės rizikos. Mainais projektų vykdytojai įsipareigoja bendradarbiauti su vietos mokslo institucijomis ir startuoliais, taip pat numatomi mechanizmai, pagal kuriuos dalis papildomai sugeneruotos naudos gali būti grąžinama valstybei.