CP v2

Tag: Robotika

  • „Mentee Robotics“ meta iššūkį rinkai: naujas humanoidas Menteebot žada stebinti DI gebėjimais

    Izraelio bendrovė „Mentee Robotics“ pristatė pirmąjį savo dvikojį humanoidinį robotą Menteebot, sukurtą taip, kad suprastų žmogaus kalbą ir mokytųsi atlikti užduotis. Įmonė teigia, jog tokia kombinacija gali paspartinti robotų pritaikymą kasdienėse situacijose ir pramonėje.

    Humanoidų rinka pastaraisiais metais suaktyvėjo, nes pigėja jutikliai, tobulėja kompiuterinė rega ir kalbos supratimas, o DI modeliai leidžia robotams veikti mažiau programuojant kiekvieną žingsnį. Dėl to vis daugiau gamintojų bando sukurti universalesnius robotus, galinčius atlikti platesnį darbų spektrą.

    Pagrindinis akcentas – mokymasis

    „Mentee Robotics“ vadovas prof. Amnonas Shashua pabrėžia, kad proveržį lemia kelių technologijų susiliejimas: kompiuterinė rega, natūralios kalbos supratimas, detalios simuliacijos ir metodai, leidžiantys perkeltI išmokimą iš virtualios aplinkos į realų pasaulį.

    „Esame ant kompiuterinės regos, natūralios kalbos supratimo, galingų simuliatorių ir perėjimo iš simuliacijos į realybę konvergencijos slenksčio“, – sakė prof. Amnonas Shashua.

    Vienas svarbiausių principų, kurį akcentuoja įmonė, yra simuliacija ir vėlesnis pritaikymas realiame pasaulyje, dažnai vadinamas Sim2Real. Tokiu būdu robotas gali „treniruotis“ virtualiai, o vėliau perkelti įgūdžius į tikras erdves, kur sąlygos būna gerokai mažiau nuspėjamos.

    Kaip Menteebot orientuojasi aplinkoje?

    Pasak „Mentee Robotics“, prototipas gali judėti sudėtingoje aplinkoje, vengti kliūčių ir naudoti rankas daiktams sugriebti bei perkelti. Tam pasitelkiamas 3D aplinkos suvokimas, erdvės žemėlapiai ir semantinis objektų supratimas, padedantis planuoti maršrutus.

    Toks funkcijų rinkinys yra būtinas, jei humanoidas turi dirbti ne laboratorijoje, o realiame būste ar sandėlyje, kur nuolat keičiasi žmonių judėjimas, objektų vieta ir apšvietimas. Būtent patikimumas ir saugus elgesys šalia žmogaus laikomi vienais didžiausių iššūkių visam sektoriui.

    Kada žada galutinę versiją?

    Įmonė nurodo du pagrindinius taikymo scenarijus: namų ūkį ir pramonę. Namų aplinkoje Menteebot būtų orientuojamas į kasdienes užduotis, tokias kaip tvarkymasis ar buitiniai darbai, o sandėliuose – į krovinių paiešką, pervežimą ir apdorojimą.

    „Mentee Robotics“ skelbia, kad galutinę Menteebot versiją planuoja pateikti iki 2025 metų pirmojo ketvirčio. Teigiama, kad sandėlio sąlygomis robotas turėtų gebėti pervežti iki 25 kilogramų svorį, tačiau realų tokio sprendimo pritaikomumą lems kaina, patikimumas ir saugos standartai.

  • Vokiečiai žada „geriausią pasaulyje“ humanoidą: ką sugebės 4NE-1 ir kada pasirodys

    Vokietijos robotikos bendrovė „Neura Robotics“ pranešė kurianti trečios kartos humanoidinį robotą 4NE-1, kurį planuoja pristatyti 2025 metų birželį. Kūrėjai tvirtina siekiantys sukurti vieną pažangiausių tokio tipo robotų rinkoje, galintį dirbti šalia žmonių.

    Skelbiama, kad 4NE-1 turėtų būti apie 1,8 metro ūgio ir sverti maždaug 80 kilogramų. Robotui numatoma iki 15 kilogramų keliamosios galios riba, o tai orientuoja jį į praktines užduotis namuose, sandėliuose ar lengvosios pramonės aplinkoje.

    Vienas iš akcentuojamų sprendimų – keičiami dilbiai, leidžiantys pritaikyti robotą skirtingiems darbams. Toks modulinis principas robotikoje tampa vis svarbesnis, nes sumažina poreikį kurti atskirus įrenginius kiekvienai funkcijai ir palengvina priežiūrą.

    „Neura Robotics“ taip pat mini jutiklinę odą ir mokymosi galimybes, kurios turėtų padėti robotui geriau orientuotis aplinkoje ir ilgainiui veikti tiksliau. Pramonėje ši kryptis siejama su saugesniu žmonių ir robotų bendradarbiavimu, kai įrenginys ne tik vykdo komandas, bet ir reaguoja į kontaktą bei situacinius pokyčius.

    Bendrovė komunikacijoje pabrėžia, kad tokie humanoidai būtų kuriami tam, kad žmonės mažiau laiko skirtų rutinai, o daugiau – kūrybai ir laisvalaikiui. Vis dėlto praktikoje dauguma gamintojų pirmiausia taikosi į sritis, kuriose trūksta darbo jėgos ir reikia pasikartojančių, fiziškai varginančių operacijų, pavyzdžiui, logistiką ir paprastą surinkimą.

    Humanoidų tema pastaruoju metu itin suaktyvėjo ir didžiausiose technologijų parodose, įskaitant CES, kur skirtingi gamintojai demonstruoja nuo prototipų iki beveik serijinei gamybai parengtų modelių. Rinką labiausiai stumia pažanga sensorių, baterijų, variklių ir DI srityse, tačiau iššūkiais išlieka sauga, patikimumas, reali eksploatacijos kaina ir gebėjimas stabiliai dirbti ne laboratorinėmis sąlygomis.

    Kol kas neatskleidžiama, kokia bus 4NE-1 kaina ir kada prasidės komerciniai užsakymai, tačiau 2025 metų pristatymo data leidžia manyti, kad projektas pereina iš demonstracinių bandymų į produktinę stadiją. Būtent realūs diegimai ir ilgalaikiai testai parodys, ar ambicija sukurti „geriausią pasaulyje“ humanoidą turi pagrindo.

  • Kinijoje pusmaratonyje robotai aplenkė bėgikus: DI šuolis ar pavojinga riba sportui?

    Pekine vykusiame pusmaratonyje užfiksuotas neeilinis vaizdas: distancijoje startavo humanoidiniai robotai, o dalį sportininkų jie netgi aplenkė. Dar prieš kelerius metus tai atrodė kaip mokslinė fantastika, tačiau dabar tokie bandymai jau persikelia į realias varžybų sąlygas.

    Svarbu ir tai, kad didžioji dalis robotų šįkart sugebėjo finišuoti, nors ankstesniuose bandymuose nemažai modelių nepasiekdavo net starto arba sustodavo trasoje. Tai rodo, kad judėjimo stabilumas, energijos valdymas ir pusiausvyros algoritmai per trumpą laiką padarė akivaizdų progresą.

    Kas nulėmė tokį progresą

    Humanoidinių robotų proveržį labiausiai lemia gerėjantys jutikliai, tikslesni varikliai ir pažangesnės valdymo sistemos, kurios realiu laiku koreguoja žingsnį ir kūno padėtį. Tokiuose bėgimuose ypač svarbu ne tik greitis, bet ir gebėjimas prisitaikyti prie dangos, posūkių, vibracijų bei staigių apkrovų.

    Didelę reikšmę turi ir DI, leidžiantis robotams efektyviau planuoti judėjimą bei taupyti energiją. Vis dėlto vienas ryškiausių šio tipo renginių aspektų yra tai, kad robotams dažnai vis dar reikia techninės priežiūros, o kai kurie modeliai trasoje patiria kritimų ar sutrikimų.

    Ką tai reiškia sportui ir pramonei

    Tokie startai visų pirma yra technologijų demonstracija, o ne lygiavertė sportinė konkurencija su žmonėmis. Robotų bėgimas padeda kūrėjams testuoti patikimumą, aušinimą, baterijų ištvermę ir programinės įrangos stabilumą ten, kur klaidos kainuoja ne taškus, o sustojimą.

    Pramonėje ši pažanga siejama su ateities pritaikymu logistikoje, gelbėjimo operacijose ar darbuose pavojingose aplinkose, kur žmogui rizika per didelė. Kartu auga diskusija, kaip atskirti sporto varžybas žmonėms ir technologijų bandymus, kad išliktų aiškios taisyklės ir sąžiningas palyginamumas.

    Šiandien klausimas vis dažniau skamba ne ar robotai gali bėgti kartu su žmonėmis, o kada jie tai darys stabiliai ir be pagalbos. Tačiau net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, žmogaus adaptacija, sprendimų priėmimas stresinėse situacijose ir natūrali biomechanika išlieka sunkiai nukopijuojami pranašumai.

  • „Amazon“ iki 2033 metų automatizuos sandėlius: ką darys šimtai tūkstančių darbuotojų?

    „Amazon“ viduje svarstomi planai sparčiai didinti robotizaciją sandėliuose ir logistikos centruose, siekiant, kad didelę dalį rutininių užduočių atliktų robotai. Kompanija prognozuoja augančius pardavimus, tačiau kartu ieško būdų mažinti vieno pristatyto siuntinio savikainą.

    Pagal viešumoje aptariamus skaičiavimus, robotikos komanda taikosi automatizuoti iki 75 proc. tam tikrų logistikos procesų. Dokumentuose minimas tikslas, kad iki 2027 metų dėl automatizacijos galėtų nebereikėti kurti apie 160 000 naujų darbo vietų, kurios kitu atveju būtų atsiradusios plečiantis apimtims.

    Kas keičiasi sandėliuose?

    Didžiausias pokytis vyksta ten, kur darbas lengviausiai standartizuojamas: prekių paėmimas, rūšiavimas, perkėlimas tarp zonų ir pakavimas. Robotai dažniausiai perima fizinį judėjimą, o darbuotojams lieka kokybės kontrolė, nestandartinių situacijų sprendimas ir įrangos priežiūra.

    Tokia automatizacija paprastai diegiama etapais: pirmiausia modernizuojami didžiausi centrai, vėliau sprendimai kopijuojami į kitus objektus. Dėl to darbo rinkos poveikis dažniau pasireiškia ne staigiais atleidimais, o lėtesniu naujų darbuotojų samdymu.

    Kiek pinigų tai gali sutaupyti?

    Vidiniuose skaičiavimuose minėta, kad automatizavimas galėtų sutaupyti apie 0,30 euro vienam pristatytam vienetui, o per 2025–2027 metų laikotarpį bendra nauda siektų apie 11,7 milijardo eurų. Skaičiai priklauso nuo diegimo tempo, energijos kainų, įrangos nusidėvėjimo ir pristatymo apimčių.

    Tokie sutaupymai ypač svarbūs mažų maržų logistikoje, kur konkurencija remiasi greičiu ir kaina. Dėl to robotizacija tampa ne vien technologiniu projektu, bet ir strateginiu ginklu kovoje dėl rinkos dalies.

    Ką tai reiškia darbuotojams?

    Darbuotojų vaidmuo gali keistis iš fizinio atlikimo į procesų priežiūrą, mokymą, remonto darbus ir operacijų koordinavimą. Kartu didėja poreikis techniniams įgūdžiams, o daliai žmonių tenka persikvalifikuoti, nes paprasčiausios užduotys nyksta greičiausiai.

    „Amazon“ atstovė Kelly Nantel yra sakiusi, kad nutekinta informacija atspindi vienos komandos požiūrį ir nebūtinai visos kompanijos strategiją. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad sėkmės atveju tokį modelį linkusios kartoti ir kitos didžiosios korporacijos, nes automatizacija gali tapti nauju logistikos standartu.

    Platesnė tendencija aiški: robotai ir DI sprendimai vis dažniau naudojami ne tik gamyboje, bet ir e. prekybos grandinėje nuo sandėlio iki pristatymo. Tai reiškia, kad ateities konkurencija vyks ne vien dėl darbuotojų skaičiaus, o dėl technologijų, procesų ir gebėjimo greitai mokyti žmones naujų kompetencijų.

  • „Hyundai“ ruošia humanoidus Atlas: nuo 2028 metų jie gali keisti darbą gamyklose

    Automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė humanoidinį robotą „Atlas“, kurį planuoja diegti gamyklose, kad šis perimtų fiziškai sunkius ir monotoniškus darbus. Bendrovė skelbia, jog tai yra platesnės automatizacijos strategijos dalis, siekiant didinti našumą ir mažinti darbuotojų patiriamą fizinę apkrovą.

    Pirmiausia „Atlas“ būtų patikimos rutininės operacijos prie konvejerio, pavyzdžiui, detalių išdėliojimas, komponentų paėmimas ir jų pateikimas į surinkimo zonas. Tokios užduotys dažnai reikalauja tūkstančių pasikartojančių judesių per pamainą, todėl robotizacija čia laikoma vienu greičiausių būdų mažinti traumų ir perdegimo riziką.

    „Hyundai“ nurodo, kad reali „Atlas“ darbo pradžia automobilių gamyklose planuojama nuo 2028 metų, o iki 2030 metų robotą ketinama pritaikyti sudėtingesniems etapams. Tai apimtų darbus, kur reikia didesnio tikslumo, ištvermės ir stabilaus veikimo kintančiomis sąlygomis, kai žmogaus klaidų tikimybė didėja dėl nuovargio.

    Kuo išsiskiria „Atlas“

    Bendrovės teigimu, robotas turi žmogaus rankoms artimas manipuliatorių proporcijas, lytėjimo jutiklius ir pilnai besisukančius sąnarius, kad galėtų patikimai suimti skirtingų formų detales. Skelbiama, kad „Atlas“ gali kelti iki 50 kilogramų svorio krovinius ir dirbti nuo minus 20 iki plius 40 laipsnių temperatūroje.

    Toks parametrų derinys aktualus ne tik surinkimo linijoms, bet ir sandėliavimui bei vidinei logistikai, kur dažnai reikia pernešti sunkesnius krovinius, dirbti tarp lentynų ar pakrovimo zonose. Praktikoje būtent logistika ir sandėliai yra sritys, kuriose robotai diegiami sparčiausiai, nes procesai lengviau standartizuojami.

    Platesnė tendencija pramonėje

    „Hyundai“ nėra vienintelė bendrovė, investuojanti į humanoidinę robotiką: panašius sprendimus bando ir kiti automobilių gamintojai bei technologijų įmonės. Pramonė siekia robotų, kurie galėtų dirbti žmogui pritaikytose erdvėse, naudoti įprastus įrankius ir nereikalautų visiško gamyklų perplanavimo.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra ne vien mechanika, bet ir valdymas, sauga bei patikimumas realiose darbo sąlygose. Čia vis didesnį vaidmenį atlieka DI, leidžiantis robotams geriau atpažinti objektus, prisitaikyti prie aplinkos ir tiksliau atlikti manipuliacijas, tačiau gamykloms svarbiausia išlieka prognozuojamas veikimas ir aiški ekonominė grąža.

    Jei „Atlas“ bandymai pasiteisins, tai gali tapti dar vienu ženklu, kad humanoidiniai robotai iš eksperimentų zonos pereina į kasdienę pramonės praktiką. Vis dėlto tikėtina, kad artimiausiais metais robotai dažniau papildys darbuotojų komandas, o ne visiškai jas pakeis, ypač ten, kur reikia greito sprendimų priėmimo ir nestandartinių veiksmų.

  • Įspėjimas darbo rinkai: Kalifornijoje startuoja 100 000 humanoidų gamyba – ką tai pakeis?

    Kalifornijoje veiklą pradėjo nauja humanoidų gamykla, kuri žada per kelerius metus pasiekti iki 100 000 vienetų gamybos apimtis. Tai signalas, kad humanoidiniai robotai iš prototipų fazės sparčiai keliasi į pramoninę masinę gamybą ir netrukus gali tapti įprastu reiškiniu namuose bei paslaugų sektoriuje.

    Projektą vysto Norvegijos bendrovė „1X Technologies“, kurią remia „OpenAI“. Bendrovė skelbia, kad naujasis padalinys JAV leis greičiau pereiti nuo bandymų prie serijinės gamybos ir didinti robotų skaičių rinkoje, o kartu mažinti vieneto savikainą.

    Kas bus gaminama ir kam skirta

    Pagrindinis bendrovės kuriamas humanoidas pristatomas kaip namų pagalbininkas, gebantis atlikti paprastas kasdienes užduotis. Tarp numatomų funkcijų minimi tvarkymosi darbai, daiktų pernešimas, pagalba buityje ir bendravimas su žmogumi balsu.

    Humanoidų proveržį pastaraisiais metais spartina du veiksniai: pigesni ir našesni jutikliai bei baterijos, o taip pat DI pažanga, leidžianti robotams geriau suvokti aplinką ir mokytis iš veiksmų. Dėl to realistiškesnės tampa užduotys, kurios anksčiau robotams buvo per sudėtingos dėl nenuspėjamų namų sąlygų.

    Kainos, mastas ir realūs ribojimai

    Viešai minėta tokio tipo humanoido kaina siekia apie 18 000 eurų, tačiau galutinė komercinė kaina gali skirtis priklausomai nuo komplektacijos ir paslaugų plano. Ekspertai pabrėžia, kad pirmosios masinės partijos dažniausiai būna brangesnės, o kainos krenta tik stabilizavus tiekimo grandinę ir padidinus apimtis.

    Vis dėlto masinė gamyba savaime nereiškia, kad robotai iškart taps universaliais namų darbuotojais. Didžiausi iššūkiai išlieka sauga, patikimumas realiomis sąlygomis, kritimų ir susidūrimų rizika, taip pat atsakomybė už incidentus ir duomenų apsauga, kai įrenginys nuolat veikia gyvenamojoje erdvėje.

    Ką tai reiškia darbui ir visuomenei

    Humanoidai dažniausiai pristatomi kaip sprendimas ten, kur trūksta darbuotojų, ypač slaugos ir pagalbos senjorams srityje. Senstančios visuomenės tendencijos JAV ir Europoje didina spaudimą sveikatos ir socialinės priežiūros sistemoms, todėl technologijų bendrovės ieško būdų automatizuoti dalį fizinių, pasikartojančių užduočių.

    Kartu auga diskusijos dėl poveikio darbo rinkai, ypač paslaugų, logistikos ir paprastesnių pagalbinių darbų segmentuose. Praktikoje artimiausiu laikotarpiu labiau tikėtinas mišrus modelis, kai robotai perima dalį rutininių veiklų, o žmonės lieka atsakingi už priežiūrą, saugą, emocinį kontaktą ir sudėtingesnius sprendimus.

    Technologijų lenktynės dėl humanoidų vyksta visame pasaulyje, o naujos gamyklos atidarymas JAV rodo, kad rinka pereina į naują etapą. Jei bendrovei pavyks užtikrinti patikimą gamybą ir saugų naudojimą, humanoidiniai robotai gali tapti realiu produktu ne tik laboratorijoms, bet ir plačiajai vartotojų rinkai.

  • Karo ateitis jau čia: Ukrainoje pirmąkart išbandyti humanoidiniai robotai – kam jie skirti

    Ukrainoje vis dažniau išbandomos technologijos, kurios dar visai neseniai atrodė kaip mokslinė fantastika. JAV startuolis „Foundation Future Industries“ pranešė, kad pirmą kartą istorijoje karo zonoje demonstracinei misijai panaudojo humanoidinius robotus.

    Pasak bendrovės, į Ukrainą metų pradžioje buvo išsiųsti „Phantom MK-1“ prototipai. Jų tikslas buvo praktiškai pademonstruoti, kaip tokio tipo robotai galėtų atlikti pagalbines užduotis vietose, kuriose žmonėms rizika yra didžiausia.

    Didžiausias dėmesys, kaip teigiama, skirtas logistikai ir krovinių pristatymui pavojingose zonose. Tokiose situacijose net paprastas amunicijos, vandens ar medicinos priemonių nugabenimas gali tapti mirtinai pavojingas, todėl robotizuotos platformos matomos kaip būdas sumažinti karių patiriamą riziką.

    „Foundation Future Industries“ įkūrėjas Sanketas Pathakas yra sakęs, kad moderni robotika pirmiausia turėtų pakeisti žmogų ten, kur pavojus yra didžiausias.

    Ukrainos pasirinkimas, bendrovės teigimu, nebuvo atsitiktinis. Šalis tapo realių sąlygų poligonu, kuriame itin sparčiai vystomos ir tikrinamos bepiločių, robotizuotų platformų bei dirbtinis intelektas sprendimų galimybės, nes technologijos čia susiduria su tikrais apribojimais: trikdymu, sudėtingu reljefu ir nuolat kintančia taktika.

    Kol kas „Phantom MK-1“ galimybės apibūdinamos kaip ribotos. Skelbiama, kad robotas gali gabenti apie 20 kilogramų krovinį, o autonomiškumas ir patikimumas dar reikalauja tolesnio tobulinimo, ypač kalbant apie ilgalaikį darbą lauke ir atsparumą pažeidimams.

    Tuo pat metu bendrovė jau ruošia naują versiją „Phantom 2“, kuri, kaip teigiama, turėtų turėti maždaug dvigubai didesnę keliamąją galią. Kartu planuojama plėsti gamybą iki tūkstančių vienetų per metus ir per artimiausius 18 mėnesių vykdyti gilesnius bandymus kartu su JAV kariuomene.

    Gynybos sektoriuje tokie bandymai vertinami kaip platesnės tendencijos dalis, kai vis daugiau funkcijų kare perduodama nuotolinėms ar pusiau autonominėms sistemoms. Logistika, žvalgyba ir evakuacija laikomos sritimis, kur robotai gali duoti greičiausią praktinę naudą, tačiau kartu kyla ir klausimų dėl patikimumo, valdymo saugumo bei atsakomybės už sprendimus, jei sistemos būtų integruojamos su dirbtinis intelektas sprendimais.

  • Kinijoje pristatytas pirmasis robo kentauras: keturi ratai, dvi rankos ir 210 kg jėga

    Kinijoje pristatytas pirmasis robo kentauras: keturi ratai, dvi rankos ir 210 kg jėga

    Šanchajuje vykusioje World Artificial Intelligence Conference 2026 pristatytas naujas „Run Robotics“ kūrinys, vadinamas robo kentauru. Gamintojas pabrėžia, kad daugiau kaip 95 proc. pagrindinių komponentų pagaminta Kinijoje, o tai siejama su šalies robotikos grandinių savarankiškumu.

    Nors pavadinimas primena mitinį kentaurą, konstrukcija labiau primena visureigio platformos ir humanoidinės viršutinės dalies hibridą. Apatinė dalis turi keturis ratus, todėl įrenginys greitai įveikia nelygią dangą, griuvėsius ar pramonines aikšteles, kur įprasti inspekciniai robotai dažnai stringa.

    Viršuje įrengtos dvi manipuliatoriaus tipo rankos, skirtos darbui su įranga, kliūčių šalinimui ir užduotims, kurioms reikia tikslaus suėmimo. „Run Robotics“ nurodo, kad robotas taikomas metalurgijos įmonėse, kasyklose, naftos perdirbimo gamyklose, elektrinėse, branduoliniuose objektuose, taip pat gaisrų gesinimo ir gelbėjimo operacijose.

    Standartiškai robo kentauras gali gabenti 100–120 kilogramų krovinį, o maksimalus statinis keliamasis pajėgumas siekia 210 kilogramų. Modulinė platforma leidžia komplektuoti skirtingus įrankius, griebtuvus, precizines robotines plaštakas ar daugiamates jėgos jutiklių sistemas pagal konkrečią užduotį.

    Orientacijai aplinkoje naudojama suvokimo sistema su lidaru, stereovaizdu ir gylio kameromis, teigia gamintojas. Tokia įranga leidžia atpažinti žmones ir kliūtis, identifikuoti vožtuvus, vamzdynus bei matavimo prietaisus, o tuomet savarankiškai suplanuoti maršrutą ir pasiekti darbo vietą nuo aplinkos analizės iki veiksmo atlikimo.

    „Run Robotics“ skelbia, kad automatizuotą gamybos liniją planuoja paleisti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, o robotas jau sulaukė pirmųjų klientų. WAIC organizatoriai šiemet akcentavo pramoninį DI ir robotikos proveržį, o tokie hibridiniai sprendimai rodo kryptį, kai mobilumas ir manipuliavimas jungiami į vieną platformą pavojingoms, žmogui rizikingoms aplinkoms.

    Ši premjera siejasi su platesne Kinijos robotikos plėtros politika: šalyje spartėja humanoidinių ir keturkojų robotų kūrimas bei jų pritaikymas pramonėje. Tokios sistemos vis dažniau projektuojamos ne vien demonstracijoms, o realioms ūkio užduotims, kur svarbiausi tampa patikimumas, autonomija ir darbas 24 valandas per parą.

  • DI ginklas „Bullfrog“ kelia audrą: savarankiškai aptinka taikinius, bet kas spaudžia gaiduką?

    DI ginklas „Bullfrog“ kelia audrą: savarankiškai aptinka taikinius, bet kas spaudžia gaiduką?

    Kas yra „Bullfrog“

    JAV bendrovės „Allen Control Systems“ kuriamas „Bullfrog“ – tai mobilus ginkluotos robotikos sprendimas, skirtas aptikti ir sekti grėsmes, pirmiausia mažus dronus. Sistema naudoja dirbtinis intelektas paremtus vaizdo atpažinimo algoritmus ir jutiklius, kurie automatizuoja aptikimo bei sekimo etapą.

    Gamintojas pabrėžia, kad „Bullfrog“ nėra visiškai autonominis mirtinas ginklas: galutinį sprendimą dėl šaudymo turi priimti operatorius. Vis dėlto būtent tai ir kelia daugiausia diskusijų, nes didelė dalis vadinamosios taikinio parinkimo grandinės atliekama automatiškai.

    Kiek kainuoja ir kuo ginkluotas

    Pirminė prototipo kūrimo sutartis siekia apie 5 700 000 eurų. „Bullfrog“ platforma, kaip skelbiama, sveria apie 136 kilogramus ir gali būti komplektuojama su 7,62 mm M240 kulkosvaidžiu.

    Tokioje konfigūracijoje ginklas gali iššauti iki maždaug 850 šūvių per minutę, o sistema pati parengia ginklą šūviui po to, kai aptinka, suklasifikuoja ir seka objektą. Praktinis tikslas – greitai ir pigiai numušti dronus, ypač kai pigūs bepiločiai kelia grėsmę brangiai karinei technikai.

    Kodėl kilo kontroversija

    „Allen Control Systems“ komunikacijoje „Bullfrog“ pristatomas kaip priemonė kovai su dronais, tačiau demonstracinėse medžiagose matyti, kad sistema gali persijungti nuo oro taikinių prie antžeminių. Tai reiškia, kad technologija teoriškai pajėgi identifikuoti ir sekti objektus ant žemės, o tai kelia papildomų etinių ir teisinių klausimų.

    Iki galo neaišku, ar dabartinėse programinės įrangos versijose yra griežti apribojimai, kurie neleistų atpažinti žmonių kaip potencialių taikinių. Ekspertai paprastai pabrėžia, kad net ir palikus žmogui galutinį sprendimą, klaidingos klasifikacijos rizika išlieka, ypač sudėtingomis sąlygomis.

    Kaip JAV ketina naudoti

    Susidomėjimas tokiais sprendimais auga dėl karo Ukrainoje išryškėjusios tendencijos: masiškai naudojami pigūs dronai verčia ieškoti nebrangių, greitai perdislokuojamų priešdroninių priemonių. Gamintojas teigia, kad vieno taikinio sunaikinimo kaina gali būti labai maža, palyginti su tradicinėmis oro gynybos raketomis, kurių panaudojimas dažnai kainuoja dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų.

    „Bullfrog“ yra minimas platesniame JAV priešdroninių sistemų kontekste, įskaitant jūrų pėstininkų planus naudoti sprendimus, susijusius su L-MADIS koncepcija. Taip pat nurodoma, kad sistema gali būti montuojama ant esamų platformų, o ateityje – derinama su kitais ginklais, priklausomai nuo užduoties ir transporto priemonės.

    „Sprendimas panaudoti ginklą vis tiek priklauso žmogui, operatorius turi patvirtinti taikinį ir duoti komandą pradėti ugnį“, – pabrėžia gamintojas.

    Vis dėlto diskusija dėl to, kiek automatizacijos galima leisti mirtinos jėgos taikymo grandinėje, tik aštrėja: kuo daugiau etapų patikima DI, tuo svarbesni tampa testavimo standartai, atsakomybės ribos ir aiškios naudojimo taisyklės. Dėl to tokie projektai kaip „Bullfrog“ vertinami ne tik kaip technologinis šuolis, bet ir kaip naujas išbandymas karo teisės bei etikos normoms.

  • Estijoje mergaičių technologijų stovyklos fenomenas: „HK Unicorn Squad“ keičia taisykles

    Estijoje mergaičių technologijų stovyklos fenomenas: „HK Unicorn Squad“ keičia taisykles

    Estijoje, šalia Talino esančioje Viimsi mokykloje, vasaros stovyklos klasės kelioms dienoms virto robotikos laboratorijomis, dronų bandymų aikštelėmis ir dirbtinio intelekto dirbtuvėmis. Čia susirinko šimtai mergaičių, kurios mokėsi ne tik programuoti, bet ir praktiškai spręsti inžinerines užduotis.

    Stovykla yra nevyriausybinės organizacijos „HK Unicorn Squad“ veiklos kulminacija. Iniciatyvą 2018 metais įkūrė Estijos skaitmeninės valstybės kūrime dalyvavęs technologijų verslininkas Taavi Kotka kartu su žmona Kerstin, siekdami suteikti nemokamą technologinį ugdymą mergaitėms visoje šalyje.

    Per užsiėmimus dalyvės konstruoja ir programuoja robotus, mokosi valdyti dronus, susipažįsta su DI taikymo principais. Praktinis formatas parinktas taip, kad mergaitės kuo daugiau išsiaiškintų pačios, o mentoriai tik nukreiptų ir padėtų, kai užduotis „užstringa“.

    Kaip gimė idėja mergaitėms

    „HK Unicorn Squad“ idėja kilo iš asmeninės patirties. Taavi Kotka pasakoja, kad jo dukra Helena kartu su dar viena mergaite dalyvavo pradinės mokyklos robotikos būrelyje, tačiau sumažinus grupę jos buvo iš jo pašalintos.

    Tuomet šeima nusprendė sukurti erdvę, kurioje mergaitės galėtų mokytis technologijų be papildomų barjerų ir išankstinių nuostatų. Helena pati baigė programą ir vėliau prisijungė prie jaunesnių dalyvių mokymo, taip stiprindama bendruomenės tęstinumą.

    Kodėl tai svarbu valstybei

    Taavi Kotka pabrėžia, kad didesnis merginų įsitraukimas į inžineriją ir technologijas yra ne tik lygių galimybių klausimas, bet ir šalies konkurencingumo tema. Mažoms valstybėms ypač svarbu didinti talentų bazę, nes technologijų sektorius tiesiogiai veikia produktyvumą ir inovacijų spartą.

    „Daugiau merginų inžinerijoje yra nacionalinis klausimas“, – sakė Taavi Kotka.

    Organizacijos teigimu, programą jau yra baigusios apie 5 000 mergaičių, tai sudaro reikšmingą dalį Estijos 8–14 metų amžiaus grupėje. Tikrasis poveikis, pasak iniciatorių, labiausiai atsiskleis po maždaug dešimtmečio, kai dabartinės dalyvės rinksis studijas ir profesijas.

    Technologijos persikelia į visas profesijas

    Dalyvių istorijos rodo, kad technologinis raštingumas tampa privalumu net ir planuojant karjerą už IT ribų. Helena, planuojanti studijuoti mediciną, stovyklos metu aiškino, jog technologijos vis labiau persmelkia įvairius sektorius, o robotika ir DI jau keičia ir gydymo procesus.

    „Jei tapsiu chirurge, vis daugiau operacijų atliekama su robotų ar DI pagalba, todėl tai bus mano pranašumas“, – sakė Helena Kotka.

    „HK Unicorn Squad“ iniciatoriai pabrėžia, kad jų tikslas ilgainiui turėtų tapti platesniu valstybės prioritetu, kad modernių technologijų pagrindų mokytųsi kiekvienas vaikas. Estijos pavyzdys rodo, kaip nevyriausybinės iniciatyvos gali greitai užpildyti spragas ir tapti modeliu, kurį vėliau perima viešasis sektorius.

    Šiandien, kai darbo rinką sparčiai keičia automatizacija, DI sprendimai ir duomenų ekonomika, ankstyvas praktinis technologijų mokymas vis dažniau laikomas strategine investicija. Estijos stovyklos formatas atspindi tendenciją, kad technologinis ugdymas efektyviausias tada, kai jis siejamas su realiais projektais, komandinėmis užduotimis ir aiškiai matomu rezultatu.