Tag: Robotika

  • Robotas bumo auksas slysta iš rankų: kodėl smulkieji investuotojai lieka už borto

    Robotas bumo auksas slysta iš rankų: kodėl smulkieji investuotojai lieka už borto

    Robotikos bumas pasaulyje įgauna pagreitį, tačiau daugeliui smulkiųjų investuotojų jis lieka sunkiai pasiekiamas. Priežastis paprasta: dauguma sparčiausiai augančių robotikos startuolių vis dar yra privačios bendrovės, kurių akcijų biržoje nenusipirksi.

    Todėl viešose rinkose dažniausiai tenka rinktis kompromisus: pirkti automobilių gamintoją, kuris tik žada robotus, investuoti į pramonės konglomeratus, kur robotika tėra dalis pajamų, arba mokėti brangiai už fondus, suteikiančius netiesioginę prieigą.

    Tesla kelias į robotiką

    Vienas garsiausių pasirinkimų išlieka „Tesla“, nes bendrovė viešai vysto humanoidinį robotą „Optimus“ ir lygiagrečiai kuria robotaksių viziją. Pats Elonas Muskas yra teigęs, kad ateityje didelė bendrovės vertės dalis gali būti susieta būtent su robotika, tačiau tai kol kas labiau pažadas nei įrodytas verslas.

    Realybėje „Tesla“ šiandien daugiausia išlieka automobilių gamintoja: 2026 metų antrąjį ketvirtį apie tris ketvirtadalius pajamų ji gavo iš automobilių verslo, o „Optimus“ pardavimų dar nefiksuoja. Tai reiškia, kad investuotojas perka dabartinį automobilių ciklą ir kartu apmoka rizikingą ateities statymą.

    „Iki kitų metų pabaigos, manau, pardavinėsime humanoidinius robotus visuomenei“, – sakė Elonas Muskas.

    Vis dėlto gamybos startas gali būti lėtas: humanoidiniai robotai reikalauja naujų tiekimo grandinių, saugos sprendimų ir patikimumo bandymų. Tokios rizikos tiesiogiai atsispindi ir rinkos kainodaroje, nes investuotojai už augimo istoriją neretai moka gerokai iš anksto.

    Humanoidų triukšmas ir pramonės realybė

    Nors viešojoje erdvėje dominuoja humanoidiniai robotai, pramonės robotikos rinka daug labiau remiasi klasikiniais sprendimais: manipuliatoriais, sandėlių automatizacija, suvirinimo, surinkimo ir logistikos robotais. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais pramonėje ir profesionaliam naudojimui visame pasaulyje parduota apie 7 000 humanoidinių robotų, kai pramoninių robotų įdiegta apie 603 000.

    Didžiausi pramonės žaidėjai dažnai nėra „gryna“ robotikos investicija. Pavyzdžiui, Japonijos „Fanuc“ robotikos segmentas sudaro reikšmingą pardavimų dalį, tačiau kitose grupėse robotika konkuruoja su energetikos, elektros įrangos ar automatizavimo sprendimais, todėl investuotojas gauna išskaidytą, o ne vien robotikai skirtą rezultatą.

    Papildomą neapibrėžtumą kuria ir tai, kad kai kurie stiprūs robotikos vardai pasitraukė iš biržos. Vokietijos „KUKA“ nebeliko listinguojama po kontrolės perėmimo, o kai kurios korporacijos vietoje atskiro robotikos verslo listingo renkasi pardavimo ar restruktūrizavimo scenarijus.

    Fondai, žadantys prieigą prie privačių startuolių

    Nauja kryptis investuotojams tapo fondai, kurie perka privačių robotikos įmonių dalis, o patys yra listinguojami biržoje. Vienas tokių pavyzdžių yra „RoboStrategy“, Nasdaq biržoje prekiaujamas fondas, deklaruojantis investicijas į privačius robotikos startuolius.

    Tačiau už tokią prieigą dažnai mokama dvigubai: per metinius mokesčius ir per vadinamąją deficito priemoką, kai fondo akcijos biržoje kainuoja gerokai daugiau nei jo turto vertė. 2026 metų spalio pradžioje „RoboStrategy“ akcijos kainavo apie 24 eurus, nors grynoji turto vertė rugpjūčio pabaigoje siekė maždaug 10 eurų už akciją, tad priemoka viršijo du kartus.

    Tokios priemokos gali greitai išnykti, net jei fondo turimų aktyvų vertė auga, todėl investuotojas rizikuoja prarasti dalį pinigų vien dėl kainos ir turto vertės suartėjimo. Situaciją apsunkina ir tai, kad privačių įmonių vertinimai remiasi modeliais bei prielaidomis, o ne kasdieniu rinkos sandorių kainodaros mechanizmu.

    „Svarbu suprasti, ką tiksliai investuotojas gauna už savo pinigus, ir įvertinti, ar nemoka daugiau, nei reali turto vertė“, – sakė AJ Bell rinkų vadovas Danas Coatsworthas.

    ETF: paprasčiau, bet ne visada tiksliai

    Kita alternatyva yra robotikos ir automatizavimo ETF, kurie paprastai prekiauja arčiau grynosios turto vertės. Vis dėlto jų sudėtis dažnai reiškia, kad portfelyje dominuoja didelės listinguojamos bendrovės, kur robotika persipina su kitomis veiklomis, o „grynų“ robotikos startuolių ekspozicija lieka ribota.

    Dar viena kliūtis yra regioniniai apribojimai. Net kai robotikos gamintojai listinguojami, dalis jų gali debiutuoti biržose, kur užsienio investuotojams taikomi papildomi reikalavimai ar prieigos ribojimai, todėl reali galimybė pirkti akcijas priklauso nuo investuotojo tarpininko ir licencijų.

    Kol daugiau robotikos lyderių nepasieks viešųjų rinkų, smulkiesiems investuotojams dažniausiai teks rinktis tarp netiesioginių statymų, aukštų įkainių ir padidintos kainos rizikos. Robotikos istorija gali būti įspūdinga, tačiau kelias į ją biržoje dažnai būna brangesnis ir labiau vingiuotas, nei tikisi daugelis.

    Ši informacija nėra finansinė konsultacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, mokesčius ir tai, ar investicijos kaina neatsiplėšusi nuo realios turto vertės.

  • Visagine išbandė išmaniuosius mokymosi padėjėjus: pedagogai sako, kad tai gali keisti pamokas

    Visagine išbandė išmaniuosius mokymosi padėjėjus: pedagogai sako, kad tai gali keisti pamokas

    Visagine surengtas susitikimas, kuriame pristatyti naujos kartos išmanieji mokymosi padėjėjai ir jų taikymo galimybės ugdymo procese. Renginys vyko rugsėjo 29 dieną Visagino savivaldybės mažojoje salėje.

    Technologijas pristatė asociacijos „Robotiada“ iniciatorius Saulius Vasiliauskas. Susitikime dalyvavo Visagino savivaldybės vadovai ir administracijos specialistai, taip pat Visagino švietimo pagalbos tarnybos bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovai.

    Dalyviai neapsiribojo teorija ir įrangą išbandė praktiškai: mokėsi valdyti mokymosi padėjėjus, atliko užduotis ir aptarė, kokiose veiklose toks sprendimas duotų daugiausia naudos. Daug dėmesio skirta tam, kaip priemones pritaikyti kasdienėse pamokose ir užsiėmimuose, o ne pavienėse demonstracijose.

    Kuriose pamokose tai praverčia?

    Pasak renginio dalyvių, išmanieji mokymosi padėjėjai gali būti naudojami kaip papildomas įrankis, padedantis kurti įtraukesnį ir vaikams patrauklesnį ugdymą. Ypač ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje, kai mokymasis dažnai prasideda nuo smalsumo ir noro išbandyti.

    Tokios priemonės dažniausiai siejamos su ankstyvu skaitmeniniu raštingumu, loginiu mąstymu ir problemų sprendimu, taip pat su kūrybiškumo ugdymu. Praktikoje tai gali reikšti užduotis, kuriose vaikai mokosi planuoti veiksmų seką, pastebėti klaidas ir taisyti sprendimus, o mokytojai turi galimybę diferencijuoti veiklas pagal gebėjimus.

    Technologijos kaip priemonė, ne tikslas

    Susitikime akcentuota, kad technologijų integravimas į ugdymą turi būti prasmingas ir paremtas aiškiais ugdymo tikslais. Aptarta ir tai, kad sėkmingam diegimui paprastai reikia ne tik įrangos, bet ir mokytojų pasirengimo, metodinės medžiagos bei susitarimų dėl naudojimo pamokose.

    „Technologijos nėra tikslas savaime – svarbiausia, kaip jas panaudojame tam, kad mokymasis vaikui būtų įdomus, prasmingas ir skatinantis atrasti“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Renginio metu taip pat aptartos galimos ilgalaikės kryptys, kaip išmaniuosius sprendimus integruoti į ugdymo įstaigų veiklą. Tarp svarbiausių akcentų įvardyta, kad vaikams augant tokios priemonės gali tapti nuoseklaus STEAM ugdymo dalimi, apjungiančia technologijas, kūrybą ir praktinį problemų sprendimą.

  • „UBTECH“ skelbė humanoido proveržį, bet pristatymai nuvylė: paaiškėjo, kas jį iš tiesų perka

    „UBTECH“ skelbė humanoido proveržį, bet pristatymai nuvylė: paaiškėjo, kas jį iš tiesų perka

    Kinijos robotikos bendrovė „UBTECH“ pastaruoju metu sulaukė milžiniško dėmesio, kai pristatė humanoidinį robotą UWORLD U1 ir jį pavadino pirmuoju pasaulyje pilno dydžio, masiškai gaminamu bioniniu humanoidu. Įrenginys buvo pozicionuojamas kaip emocinis ir socialinis asistentas, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms ar vienišiems asmenims.

    Gamintojas akcentavo realistišką biomimetinę odą ir DI funkcijas, kurios esą leidžia atpažinti emocijas bei įsiminti informaciją apie naudotoją. „UBTECH“ taip pat tvirtino, kad robotas turi patentuotą kaklo konstrukciją, skirtą natūralesniems žmogaus judesiams atkartoti.

    Pranešta, kad per trumpą laiką gauta daugiau nei 13 000 užsakymų, o vėliau pradėtos ir pirmosios siuntos. Vis dėlto Kinijos technologijų žiniasklaidoje pasirodę pranešimai rodo, kad kelias nuo užsakymų iki realios masinės gamybos yra kur kas sudėtingesnis, nei leido suprasti pirminė komunikacija.

    Užsakymai ir realios apimtys

    Remiantis viešai aptariamais duomenimis, dabartinės prognozės dėl pristatymų 2026 metais yra gerokai kuklesnės: kalbama apie maždaug 1 500–2 000 vienetų. Toks skirtumas dažniausiai siejamas su gamybos pajėgumų ribotumu ir tuo, kad humanoidų surinkimas, testavimas bei kokybės kontrolė yra gerokai sudėtingesni nei įprastų elektronikos prietaisų.

    Ne mažiau klausimų kelia ir pati užsakymų struktūra. Viešojoje erdvėje atkreiptas dėmesys, kad nebuvo aiškiai patvirtinta, kokia dalis skelbiamų užsakymų virto pilnu apmokėjimu, nes išankstinėje prekyboje dažnai pakanka grąžinamo avanso.

    Skelbta pradinė kaina siekė 119 800 juanių, tai yra apie 15 000 eurų. Tokia suma reikšmingai apriboja masinę paklausą tarp privačių vartotojų ir palieka rinką labiau orientuotą į turtingus technologijų entuziastus arba organizacijas.

    Paaiškėjo, kas perka pirmieji

    Didžiausias netikėtumas – pirmieji U1 gavėjai, panašu, nėra namų vartotojai. Pranešimuose teigiama, kad robotus aktyviau perka įmonės, kurios juos naudoja reprezentacijai: svečių pasitikimui, demonstracijoms, reklamai ar lankytojų pritraukimui, pavyzdžiui, automobilių salonuose.

    Tokia kryptis išryškina platesnę rinkos tendenciją: humanoidiniai robotai šiuo metu lengviau randa vietą B2B aplinkoje, kur jų vertė gali būti pagrindžiama marketingu, klientų aptarnavimu ar procesų demonstravimu. Tuo metu vartotojų segmente didžiausia kliūtis išlieka kaina, patikimumas, aptarnavimas ir reali kasdienė nauda namuose.

    Ekspertų diskusijose dažnai pabrėžiama, kad vien įspūdingas prototipas dar nereiškia tvaraus produkto masinei rinkai. Norint įsitvirtinti buitiniame segmente, gamintojams tenka įrodyti tris dalykus: aiškų poreikį, saugų veikimą realiomis sąlygomis ir galimybę gaminti tūkstančiais vienetų už vartotojui priimtiną kainą.

  • Visaginas atidarė „Newton Room“: nauji moduliai žada proveržį STEM ir robotikoje

    Visaginas atidarė „Newton Room“: nauji moduliai žada proveržį STEM ir robotikoje

    Visagine atidarytos naujos „Newton Room“ edukacinės erdvės, kurios stiprina praktine veikla grįstą STEM ugdymą mieste. Projektas skirtas sudaryti daugiau galimybių mokiniams pažinti mokslą, technologijas, inžineriją ir matematiką per realias užduotis.

    Erdvėse pradeda veikti keturi nauji moduliai, orientuoti į programavimą ir robotiką bei matematikos taikymą aviacijos temose. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį ugdyti problemų sprendimo, kritinio mąstymo ir kūrybiškumo įgūdžius, kurie vis dažniau įvardijami kaip būtini ateities profesijoms.

    Atidarymo renginyje dalyvavo savivaldybių vadovai ir švietimo srities atstovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių, švietimo įstaigų vadovai, socialiniai partneriai, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai. Renginyje taip pat dalyvavo Visagino savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai.

    „Tikiu, kad „Newton Room“ taps ne tik šiuolaikiška mokymosi erdve, bet ir vieta, kurioje gimsta smalsumas, naujos idėjos ir drąsa kurti“, – sakė Visagino meras Erlandas Galaguz.

    Mero teigimu, šiuolaikiškas ugdymas yra svarbi miesto ateities dalis, o praktiniai užsiėmimai padeda vaikams ir jaunuoliams lengviau suprasti, kaip teorinės žinios pritaikomos gyvenimiškose situacijose. Tokios erdvės taip pat suteikia daugiau galimybių mokiniams atrasti dominančias sritis ir anksčiau susipažinti su technologijų bei inžinerijos kryptimis.

    Renginyje sveikinimo žodį tarė ir „FIRST Scandinavia“ vadovas Per Arild Konradsen, pabrėžęs inovacijų bei tarptautinio bendradarbiavimo svarbą švietime. Anot jo, modernios laboratorijos ir praktiniai moduliai padeda mokykloms kurti ugdymą, artimesnį sparčiai kintančiai darbo rinkai.

    Po oficialiosios dalies svečiai buvo pakviesti išbandyti „Newton Room“ veiklas ir susipažinti su užduotimis, kurios skatina eksperimentuoti, dirbti komandoje ir ieškoti kūrybiškų sprendimų. Tokia metodika plačiai taikoma siekiant didinti mokinių įsitraukimą ir stiprinti mokymosi motyvaciją.

    Visagino savivaldybė pabrėžia, kad naujos erdvės yra investicija į jaunąją kartą ir miesto švietimo ateitį. Tikimasi, kad jos bus naudingos ne tik mokiniams, bet ir pedagogams, kurie galės taikyti šiuolaikiškus, praktika grįstus mokymo metodus ir stiprinti tarpdisciplininį ugdymą.

  • Kararos marmuro revoliucija: kaip DI valdomi robotai keičia skulptūrą ir menininko vaidmenį

    Kararos marmuro revoliucija: kaip DI valdomi robotai keičia skulptūrą ir menininko vaidmenį

    DI ateina į marmuro karjerus

    Italijos Kararos marmuro karjeruose šimtmečius gyvavusį amatą vis dažniau papildo dirbtinis intelektas ir pramoniniai robotai. DI padedami sprendimai leidžia iš marmuro luitų išpjauti sudėtingas formas pagal skaitmeninius brėžinius, o tai keičia pačią skulptūros kūrimo eigą.

    Praktikoje procesas prasideda nuo idėjos ar vaizdo, kuris paverčiamas trimačiu failu. Programinė įranga sugeneruoja įrankio judėjimo trajektorijas, o robotinė ranka, laikydamasi tikslių komandų, atlieka didžiąją dalį akmens šalinimo darbų.

    Kas lieka žmogui?

    Technologijas šioje srityje plėtojančios bendrovės „LITIX“ ir „ROBOTOR“ teigia, kad automatizavimas gali atverti marmuro skulptūrą platesniam ratui kūrėjų. Idėja paprasta: žmogus suformuluoja sumanymą, o mašina padeda jį paversti fiziniu objektu net tada, kai pats autorius neturi ilgamečių akmenskaldžio įgūdžių.

    „Tikslas yra sudaryti galimybę sukurti kažką iš savo idėjos, net jei neturi tam reikalingų įgūdžių“, – sakė „LITIX“ ir „ROBOTOR“ įkūrėjas bei vadovas Giacomo Massari.

    Pasak kūrėjų, robotai gali perimti iki 99 proc. grubaus formavimo, o meistrams lieka apdailos darbai: paviršiaus išbaigimas, faktūra, smulkiausios detalės ir meninė korekcija. Taip skulptoriaus darbas po truputį slenka nuo fizinės jėgos ir įrankių valdymo link projektavimo, programavimo ir galutinio rezultato kuravimo.

    Kartu pabrėžiama ir saugos dimensija: marmuro apdirbimas yra fiziškai sunkus ir rizikingas, todėl automatizuotos staklės bei robotai gali mažinti traumų tikimybę ir ilgalaikes sveikatos problemas. Vis dėlto amatininkų bendruomenėje tokia transformacija kelia ir nerimą dėl tradicinių įgūdžių nuvertėjimo.

    Ar mašina gali kurti meną?

    Diskusija Kararoje neapsiriboja darbo vietų klausimu. Kai skaitmeninė idėja vis tiksliau ir greičiau paverčiama akmeniu, vis dažniau klausiama, kur baigiasi amatas ir prasideda menas, o taip pat kas laikytinas autoriumi.

    Italų menininkas Davide Quayola, savo praktikoje naudojantis algoritmus ir robotus, pabrėžia, kad robotas jam nėra savarankiškas kūrėjas. Jo požiūriu, mašina veikiau yra įrankis, kuriuo išplečiama menininko gestų ir sprendimų amplitudė, o kūrybinė kontrolė lieka žmogui.

    „Iš tiesų jaučiu, kad viską visiškai kontroliuoju“, – sakė Davide Quayola.

    Toks požiūris padeda atskirti du sluoksnius: fizinį darbą ir kūrybinę intenciją. Net kai robotas atlieka didžiausią dalį pjovimo, žmogus vis tiek apibrėžia, kokios taisyklės valdo procesą, kokią estetiką turi turėti rezultatas ir kada darbas laikomas baigtu.

    Kararos marmuras ir toliau išlieka simboliu, siejamu su istorine skulptūros tradicija, tačiau technologijos į šią medžiagą įneša naują logiką. Tikėtina, kad artimiausiais metais vis svarbesnė taps ne vien rankų meistrystė, bet ir gebėjimas valdyti skaitmeninį modeliavimą, įrankių trajektorijas bei DI paremtą optimizavimą.

    Tačiau esminis klausimas lieka atviras: jei mašina gali preciziškai iškalti formą, kur tiksliai prasideda menas. Atsakymas, panašu, vis dažniau bus ieškomas ne karjere ar dirbtuvėse, o kūrėjo sprendimuose ir tame, ką jis nori pasakyti galutiniu darbu.

  • „Anthropic“ slapta atidarė biologijos laboratoriją: DI „Claude“ priartins naujų vaistų proveržį

    „Anthropic“ slapta atidarė biologijos laboratoriją: DI „Claude“ priartins naujų vaistų proveržį

    Dirbtinio intelekto modelio „Claude“ kūrėja „Anthropic“ San Fransisko įlankos regione įkūrė vadinamąją šlapiąją biologijos laboratoriją, kurioje vykdomi realūs eksperimentai, o ne vien kompiuterinės simuliacijos. Bendrovė tikisi, kad DI ir automatizacija leis greičiau tikrinti hipotezes, kurti patikimesnius biologinius duomenų rinkinius ir spartinti darbą su sudėtingomis ligomis.

    Naujoji infrastruktūra sujungia vidinius tyrimus ir projektus su išoriniais partneriais, o ambicijos skamba drąsiai: siekiama paspartinti pažangą gyvybės moksluose kelis kartus. „Anthropic“ pabrėžia, kad laboratorija nėra skirta tiesiogiai kurti vaistus nuo nulio, tačiau turi padėti sukurti geresnius modelius ir procesus, kurie vėliau pritaikomi farmacijos bei biotechnologijų ekosistemoje.

    „Biologijoje galutinis išbandymas vis dar vyksta ir dar kurį laiką vyks tikroje laboratorijoje“, – sakė „Anthropic“ gyvybės mokslų vadovas Ericas Kauderer-Abramsas.

    Vienas svarbiausių laboratorijos akcentų – fizinė automatizacija, kai robotinės sistemos atlieka dalį rutininių procedūrų, o „Claude“ padeda planuoti, koordinuoti ir stebėti procesus. Tokia kryptis atliepia visame pasaulyje augančią laboratorijų automatizacijos tendenciją, kai siekiama mažinti žmogiškų klaidų riziką, didinti pakartojamumą ir greičiau generuoti palyginamus rezultatus.

    „Anthropic“ taip pat pristato atvirą standartą „Model Hardware Standard“, skirtą tam, kad DI galėtų aiškiau ir saugiau sąveikauti su laboratorine įranga. Praktikoje tai reiškia bandymą sukurti vienodesnes taisykles, kaip modeliai gauna užduotis, kaip jos verčiamos į veiksmus aparatuose ir kaip fiksuojami rezultatai, kad būtų paprasčiau integruoti skirtingus įrenginius.

    Šis žingsnis sutampa su rinkoje stiprėjančia DI ir biotechnologijų konvergencija, kai technologijų bendrovės ieško realaus pritaikymo už teksto ar vaizdų generavimo ribų. Daug dėmesio skiriama baltymų, nukleorūgščių ir sudėtingų biologinių sistemų analizei, o ypač toms sritims, kur didelės apimties duomenys ir automatizuoti bandymai gali sutrumpinti ciklą nuo idėjos iki patikrinamo eksperimento.

    Plėtra reikalauja ir specifinių kompetencijų, todėl „Anthropic“ samdo biochemijos, baltymų charakterizavimo, laboratorinių operacijų bei pirkimų specialistus. Tokios komandos svarbios tam, kad DI siūlomos kryptys būtų tikrinamos pagal griežtas laboratorines procedūras, o rezultatų kokybė atitiktų biotechnologijų standartus.

    Kartu išlieka jautrus saugumo klausimas: pažangūs modeliai gali būti panaudoti ne tik medicinai, bet ir žalingiems tikslams, todėl bendrovė akcentuoja žmogaus priežiūrą bei kontrolės mechanizmus. Pasak įmonės atstovų, automatizacija yra ankstyvoje stadijoje, o kritiniai sprendimai ir rizikų vertinimas turi likti tyrėjų rankose.

    Komercinis kontekstas taip pat įtemptas: farmacijos milžinai neretai baiminasi duomenų nutekėjimo, kai bendradarbiaujama su išoriniais DI tiekėjais. „Anthropic“ teigia diegianti griežtą partnerių duomenų izoliavimą ir siūlanti įrankius bei automatizacijos standartus didelėms biotechnologijų ir farmacijos organizacijoms, tačiau rinkoje pasitikėjimas dažnai užsitarnaujamas tik per laiką ir skaidrią praktiką.

    Strategiškai tai rodo, kad DI lenktynės persikelia į laboratorijas: vertė kuriama ne vien modelio gebėjimu atsakyti į klausimą, bet ir tuo, ar jis gali padėti patikimai suplanuoti eksperimentą, jį įvykdyti ir išmatuoti rezultatą. Jei „Anthropic“ pavyks sujungti DI, robotiką ir standartizuotą aparatūros valdymą, tai gali tapti reikšmingu postūmiu vaistų paieškos ir retų ligų tyrimų srityse, nors kelias iki klinikinių proveržių paprastai būna ilgas.

  • Reikjaviko startuolis „Treble“ pritraukė 15 mln. eurų: DI įrenginiams suteiks klausą ir balsą

    Reikjaviko startuolis „Treble“ pritraukė 15 mln. eurų: DI įrenginiams suteiks klausą ir balsą

    Reikjavike įsikūrusi garso simuliacijos ir sintetinės akustinės informacijos bendrovė „Treble“ pranešė pritraukusi beveik 15 mln. eurų investiciją A etapo tęsinyje. Investicijų raundui vadovavo „Paladin Capital Group“, prisidėjo „KOMPAS VC“, „Frumtak Ventures“ ir Europos inovacijų tarybos fondas.

    Bendrovė nurodo, kad po šio sandorio bendra pritraukta suma siekia apie 36 mln. eurų. Anksčiau, 2024 metais, „Treble“ buvo paskelbusi apie 11 mln. eurų A etapą, kuriam tuomet vadovavo „KOMPAS VC“.

    Kas yra „Treble“ platforma

    „Treble“ kuria debesijos platformą, kuri fiziškai tiksliai modeliuoja, kaip realiose erdvėse sklinda garsas, kaip jis atsispindi nuo paviršių ir kaip slopsta. Remiantis šiomis simuliacijomis generuojami sintetiniai garso duomenų rinkiniai ir kuriami akustiniai skaitmeniniai dvyniai.

    Tokie skaitmeniniai dvyniai gali atkartoti patalpas, automobilio saloną, įrenginius ar sudėtingas aplinkas, kuriose svarbi garso banga ir jos elgsena. Bendrovė pabrėžia, kad tai leidžia greičiau ir pigiau gauti pažymėtus mokymo duomenis bei įvertinti garso charakteristikas dar iki fizinių prototipų kūrimo.

    Kodėl garso duomenys tampa kritiški

    Investuotojai akcentuoja, kad robotika ir vadinamasis fizinis DI vis dar pernelyg dažnai remiasi vien rega, nors praktikoje aplinkos garsai gali būti ne mažiau svarbūs. Pavyzdžiui, kritimas kitame kambaryje, susidūrimas už kampo ar žmogaus šauksmas dažnai yra signalai, kurių vien kamera patikimai neužfiksuoja.

    „Paladin“ atstovas François Ruether pabrėžė, kad šiandien įrenginiams vis dar sudėtinga patikimai suprasti svarbius garsus ir kalbą realiose, aidiškose ar triukšmingose aplinkose.

    Klientai ir plėtra į JAV

    Bendrovė jau dirba su didelėmis vartotojų ir pramonės technologijų įmonėmis, tarp jų „Amazon“ ir „Logitech“. „Amazon“ atstovas Wontak Kim teigė, kad virtualios akustinės aplinkos padeda spartinti asistentų ir įrenginių kūrimą, o „Treble“ suteikia būdą šias aplinkas modeliuoti tiksliai ir masteliu.

    „Treble“ nurodo, kad naują kapitalą skirs plėtrai fizinio DI ir vadinamųjų pasaulio modelių srityje, kur sistemoms reikia veikti realioje aplinkoje ir derinti skirtingus jutimus. Taip pat planuojama aktyviau žengti į JAV rinką, siekiant, kad simuliacijos ir sintetinės informacijos platforma taptų svarbia infrastruktūros dalimi robotikos ir išmaniųjų įrenginių kūrėjams.

    „DI modeliai ir įrenginiai, kurie puikiai veikia laboratorijoje, dažnai susiduria su aidu, foniniu triukšmu ar nepažįstama aplinka“, – sakė „Treble“ vadovas Finnuras Pindas.

    Pasak jo, įmonės tikslas yra suteikti kūrėjams greitesnį ir lengviau plečiamą būdą modeliuoti realias akustines sąlygas, generuoti reikalingus duomenis ir testuoti produktus taip, kad jie patikimai veiktų ten, kur žmonės ir mašinos iš tiesų sąveikauja.

  • Lenkijoje įkurtas CESAR centras: kaip DI gali pagreitinti robotikos sprendimus pramonei ir gynybai

    Lenkijoje suburtas naujas DI diegimų centras CESAR, kurio tikslas – paspartinti dirbtinio intelekto pritaikymą automatikoje ir robotikoje tiek civilinei pramonei, tiek gynybos sektoriui. Iniciatyvą kartu pradėjo mokslinių tyrimų tinklas Łukasiewicz, Lenkijos mokslų akademija ir 10 technikos universitetų.

    Centro kūrėjai teigia, kad iki šiol šalyje sukauptos kompetencijos DI, inžinerijos ir tyrimų srityse buvo išsibarsčiusios, todėl CESAR turėtų veikti kaip bendra platforma prototipų bandymams, demonstracijoms ir technologijų perdavimui verslui bei viešajam sektoriui. Numatyta, kad struktūra ateityje galės plėstis, prisijungiant papildomiems partneriams.

    Nuo prototipo iki diegimo

    CESAR dėmesio centre – dvigubos paskirties technologijos, kai tie patys DI sprendimai gali būti pritaikomi, pavyzdžiui, gamybos automatizavimui ir saugumo užduotims. Tokia kryptis atliepia Europos tendencijas, kur didesnis dėmesys skiriamas atsparumui, tiekimo grandinių saugumui ir kritinės infrastruktūros apsaugai.

    „Lenkijos ekonomikai reikia ne tik DI tyrimų, bet ir jo diegimo pramonėje bei administracijoje“, – sakė Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos viceministras Marek Gzik.

    Centro idėja – sutrumpinti kelią nuo koncepcijos iki komercinio sprendimo: vietoje pavienių projektų skirtingose institucijose numatoma formuoti bendras komandas ir naudotis partnerių laboratorijomis. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį sprendimų testavimą, aiškesnius saugumo standartus ir mažesnę riziką, kad prototipai taip ir nepasieks realių užsakymų.

    Ką atsineša Łukasiewicz tinklas

    Łukasiewicz tinklas CESAR projektui deklaruoja kompetencijas nuo DI integravimo su vaizdo sistemomis iki autonominių mobilių platformų, robotizuotų sistemų valdymo, diagnostikos, daiktų interneto ir skaitmeninių dvynių. Šios kryptys glaudžiai siejasi su tuo, ko šiuo metu ieško pramonė: efektyvesnio planavimo, gedimų prognozavimo, energijos sąnaudų mažinimo ir saugesnės robotų sąveikos su žmonėmis.

    Taip pat akcentuojamas darbas su kraštiniu skaičiavimu, kai DI sprendimai veikia arčiau įrenginių ir jutiklių, o ne vien debesijoje. Tai svarbu pramonėje ir gynyboje dėl delsos, ryšio patikimumo ir duomenų jautrumo, ypač tais atvejais, kai nepageidaujama priklausomybė nuo užsienio duomenų centrų.

    Koordinavimas ir finansavimo kryptys

    CESAR koordinuoti paskirtas Varšuvoje veikiantis Łukasiewicz – PIAP institutas, žinomas dėl robotikos sprendimų, pritaikomų žvalgybai ir kitoms saugumo užduotims. Iniciatyvos dalyviai planuoja kartu siekti nacionalinio ir tarptautinio finansavimo, o tyrimų rezultatus nukreipti į komercinį pritaikymą.

    „Mūsų pagrindinis tikslas – pasiekti technologinę nepriklausomybę Lenkijai DI diegimo automatikoje ir robotikoje srityje“, – sakė Łukasiewicz – PIAP vadovas Piotr Szynkarczyk.

    Centro finansavimo logika siejama su europinėmis programomis, kuriose DI, autonominės sistemos ir saugumo technologijos tampa prioritetu. ES lygmens investicijų kryptys vis dažniau reikalauja, kad mokslas, pramonė ir viešasis sektorius veiktų kartu, o sprendimai turėtų aiškiai apibrėžtą pritaikymą, todėl CESAR modelis atitinka šiuolaikinius reikalavimus technologijų perkėlimui į rinką.

  • Mokslininkas suabejojo, kaip smegenys priima sprendimus: ar laisva valia tik iliuzija?

    Mokslininkas suabejojo, kaip smegenys priima sprendimus: ar laisva valia tik iliuzija?

    Indianos universiteto mokslininkas Tomas Jamesas siūlo iš naujo permąstyti, kaip apibūdiname sprendimų priėmimą. Jo teigimu, įprastas modelis, kuriame smegenys pirmiausia priima dirgiklius, tada priima sprendimą ir tik galiausiai inicijuoja veiksmą, gali būti per daug supaprastintas.

    Ši schema remiasi prielaida, kad tarp jutiminės informacijos apdorojimo ir judesio valdymo yra atskiras, aiškiai išskiriamas sprendimo etapas. Tačiau, kaip pabrėžia autorius, neuromokslui palyginti lengva susieti konkrečius mechanizmus su jutimais ir judesiais, o „sprendimo momento“ fizinį procesą vienareikšmiškai identifikuoti daug sudėtingiau.

    Vietoj linijinio „pirma supratau, tada nusprendžiau, tada padariau“ aiškinimo Jamesas akcentuoja nuolatinę grįžtamojo ryšio kilpą. Sprendimai, jo požiūriu, gali rastis iš nenutrūkstančios sąveikos tarp jutiminių ir motorinių procesų, kūno būsenos bei aplinkos, o ne vienoje vietoje ir vienu konkrečiu laiko tašku.

    Toks požiūris nereiškia, kad sprendimai yra fikcija ar kad laisva valia išnyksta. Greičiau tai skirtis tarp patogaus elgesio aprašymo ir teiginio, jog smegenyse egzistuoja vienas konkretus mechanizmas, kurį galima vadinti sprendimų priėmimo centru.

    Autorius tam pateikia analogiją su institucijomis: sakome, kad universitetas priėmė sprendimą, nors realybėje už jo slypi daugybė posėdžių, pokalbių ir skirtingų žmonių veiksmų. Panašiai frazė, kad smegenys nusprendė, gali būti naudingas trumpinys, bet nebūtinai tiksliai paaiškinantis, kas fiziškai įvyko nervų sistemoje.

    Argumentui iliustruoti pasitelkiama robotika: robotas su jutikliais ir judėjimo sistema gali elgtis taip, lyg strategiškai rinktųsi, pavyzdžiui, apeitų kliūtis ar sektų sieną. Tačiau tokį elgesį galima sukurti ir be centrinio „sprendimo modulio“, kai veiksmas yra tiesioginė jutiklių, valdymo taisyklių ir aplinkos sąveikos pasekmė.

    Jameso hipotezė kelia platesnį klausimą apie žmogaus elgesį: gal jis atrodo kaip sąmoningų sprendimų rezultatas, nors iš tiesų kyla iš daugelio vienu metu vykstančių procesų. Pats mokslininkas pabrėžia, kad tai nėra galutinis įrodymas prieš laisvą valią, veikiau raginimas tyrimuose dažniau vertinti sprendimus natūraliomis, dinamiškomis sąlygomis, o ne laboratorinėse situacijose, kuriose sprendimas iš anksto laikomas atskiru etapu.

  • IFA 2026 Berlyne: humanoidiniai robotai jau skalbia ir daro salto, bet buitį vis dar lėtina

    IFA 2026 Berlyne: humanoidiniai robotai jau skalbia ir daro salto, bet buitį vis dar lėtina

    Berlyne vykusi IFA 2026 paroda dar kartą parodė, kad humanoidiniai robotai iš demonstracijų zonos keliasi į realių užduočių testus. Parodos salėse lankytojai nuolat matė vaikštančius, mojuojančius ir su žmonėmis bendraujančius robotus, o dalis modelių Europoje pristatyti pirmą kartą.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad greta dirbtinio intelekto robotika tampa viena svarbiausių artimiausių metų krypčių. Gamintojai vis dažniau neapsiriboja judesių šou ir bando įrodyti, kur humanoidai galėtų būti naudingi namuose bei versle.

    Kur robotai jau praverčia?

    Vieną ambicingiausių vizijų pateikė „LG“, kalbėdama apie mažiau buitinių darbų reikalaujančius namus. Parodoje dėmesio centre buvo namų robotas CLOiD, pademonstruotas kaip jungiamoji grandis tarp buitinės technikos, pramogų sistemų ir kitų įrenginių.

    Panašią kryptį rodė ir „Haier“, pristatydama humanoidinius robotus, kurie turėtų bendrauti su žmonėmis ir sąveikauti su namų prietaisais, greta valymo bei kompanionų tipo sprendimų. Idėja aiški: dalį rutininių užduočių perkelti robotams ir išmaniai sujungtai buitinei technikai.

    Praktišką, bet dar ne iki galo įtikinantį pavyzdį parodė „SwitchBot“: robotas sugebėjo paimti drabužius, sudėti juos į skalbimo mašiną ir uždaryti dureles. Vis dėlto demonstracija atskleidė dabartinę ribą: veiksmai atlikti lėtai, tad kol kas tokia pagalba reikalauja daugiau kantrybės nei daugelis vartotojų tikėtųsi.

    Kompanionai ir „kibernetiniai augintiniai“

    Ne visi gamintojai siekia, kad robotai atrodytų kaip žmonės. IFA 2026 matėsi tendencija kurti mažesnius, dažnai į gyvūnus panašius robotus, kurių tikslas yra emocinis ryšys ir bendravimas, o ne indų plovimas ar skalbinių lankstymas.

    „TCL“ pristatė kompanioną AiMe, kuris, kaip teigiama, geba reaguoti į balsą, veido išraiškas ir emocines užuominas, o laikui bėgant prisiminti ankstesnes sąveikas. „OlloBot“ demonstravo OlloNi SS1, vadinamą kibernetiniu augintiniu, kurio elgsena turėtų prisitaikyti prie žmogaus įpročių ir balso.

    Tokie sprendimai rodo, kad DI ir jutiklių pažanga stumia rinką ne vien į mechaninį darbų atlikimą, bet ir į socialinę robotiką. Tačiau būtent ši sritis kelia ir daugiau klausimų dėl privatumo, duomenų saugumo bei to, kiek namuose norime nuolat „klausantis“ įrenginio.

    Šou efektas dar slepia ribas

    Robotų galimybes IFA paryškino ir sceniniai pasirodymai: humanoidai šoko, demonstravo taiči, darė salto ir net špagatą. Publikai tai buvo viena įspūdingiausių parodos dalių, tačiau kartu ji priminė, kad stabilumas ir patikimumas vis dar nėra savaime suprantami.

    Kai kurie robotai po triukų atrodė svyruojantys, o dalis keturkojų robotų demonstracijų baigėsi griuvimais. Tai signalizuoja, kad iki kasdienio darbo namuose ar viešose erdvėse dar reikia ne tik gražių demonstracijų, bet ir saugaus veikimo, greitesnio užduočių atlikimo bei aiškių atsakomybės taisyklių.

    IFA 2026 paroda suvedė dvi realybes: viena vertus, humanoidiniai robotai jau geba atlikti konkrečias užduotis ir bendrauti su žmonėmis, kita vertus, daugeliui jų vis dar trūksta spartos ir stabilumo. Artimiausi metai parodys, ar humanoidai taps kasdieniais pagalbininkais, ar liks brangiais, įspūdingais prototipais, skirtais daugiausia demonstracijoms.