CP v2

Tag: Robotika

  • „WaiV Robotics“ pritraukė 6,4 mln. eurų: kuria autonominę dronų nusileidimo sistemą laivams

    Sprendžia silpnąją grandį jūroje

    Jungtinėje Karalystėje veikianti jūrinės autonominės infrastruktūros kūrėja „WaiV Robotics“ po veiklos „slaptuoju režimu“ pritraukė 6,4 mln. eurų „Seed“ investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos visiškai automatinei vertikalaus kilimo ir tūpimo dronų pakilimo ir nusileidimo platformai, pritaikytai darbui atviroje jūroje.

    Įmonės kuriama sistema orientuota į tai, kas, pasak rinkos dalyvių, dažnai tampa realia kliūtimi ne pats orlaivis, o jo eksploatacijai reikalinga infrastruktūra. Jūroje dronų panaudojimą riboja ne tik ryšio ir oro sąlygos, bet ir saugaus grąžinimo į laivą problema, ypač mažesniuose laivuose.

    „Kad dronai taptų patikima jūrinės veiklos dalimi, trūkstama grandis yra ne pats orlaivis, o aplink jį esanti infrastruktūra“, – sakė „WaiV Robotics“ įkūrėjas ir vadovas Johnny Carni.

    Kaip veikia platforma

    „WaiV Robotics“ pristatomas sprendimas skirtas užtikrinti automatinį dronų pakilimo ir nusileidimo ciklą nuo denio, kai laivas juda ir denio padėtis nuolat kinta. Bendrovė akcentuoja stabilizavimo, jutikliais paremto valdymo ir saugaus fiksavimo mechanizmo derinį, kuris turėtų leisti dronui tiksliai „pagauti“ nusileidimo momentą net sudėtingomis bangavimo sąlygomis.

    Pasak įmonės, jūroje iššūkius kelia šešių laisvės laipsnių judėjimas, nenuspėjamas bangų modelis ir denio paviršiaus sąlygos, pavyzdžiui, druska ir slidumas. Dėl to sprendimai, kurie veikia sausumoje ar laboratorinėmis sąlygomis, ne visada užtikrina pakankamą patikimumą realiose operacijose atviroje jūroje.

    „Mūsų sistema sukurta tam, kad panaikintų tradicinius diegimo apribojimus ir leistų laivams veikti kaip mobilūs dronų paleidimo ir sugrąžinimo centrai. Be patikimo būdo pakilti ir nusileisti jūroje, masinis diegimas tiesiog neveikia“, – sakė Johnny Carni.

    Kontekstas: kodėl investuotojai žiūri į jūrą

    Bendrovė įkurta 2023 metais ir savo produktą pozicionuoja kaip praktinį įrankį jūrinėms įguloms, kurioms dronai galėtų padėti vykdyti apžiūras, stebėseną, paieškos ir gelbėjimo ar logistikos užduotis. Tokiose srityse dronai gali sumažinti riziką žmonėms ir sutrumpinti laiką, reikalingą situacijai įvertinti dideliame plote.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja platesnė tendencija investuoti į autonomijos sprendimus, ypač tuos, kurie sprendžia praktinius diegimo barjerus, o ne vien tik gerina skraidymo charakteristikas. Rinkoje daugėja projektų, siekiančių automatizuoti koordinavimą, patikimą navigaciją, nuotolinę priežiūrą ir infrastruktūrą, kuri leistų dronams veikti kaip įprastai planuojamiems jūriniams pajėgumams prilygstanti priemonė.

    „WaiV Robotics“ teigia, kad jų platforma turėtų veikti ir mažesniuose, maždaug 10 metrų ilgio laivuose, o dronams nereikėtų papildomų konstrukcinių ar programinių pakeitimų. Jei tai pasitvirtins praktikoje, toks suderinamumas galėtų sumažinti diegimo kainą ir pagreitinti sprendimo pritaikymą skirtinguose laivynuose.

  • Nuo IT iki slaugos: studijos, po kurių atlyginimas iškart siekia apie 2 300 eurų per mėnesį

    Naujausi Lenkijos absolventų darbo rinkos duomenys rodo aiškią tendenciją: geriausiai pirmaisiais metais po studijų uždirba informatikos ir kitų technologinių krypčių absolventai. Kai kuriais atvejais medianinis atlyginimas jau karjeros pradžioje viršija 2 300 eurų per mėnesį, net jei žmogus dar neturi sukauptos patirties.

    Ši analizė paremta Lenkijos absolventų stebėsenos sistema ELA, kuri fiksuoja absolventų pajamas ir situaciją darbo rinkoje. Pagal tokio tipo statistiką dažniausiai pateikiamas medianinis atlyginimas, kuris parodo „tipinį“ rezultatą ir mažiau iškraipomas itin didelių pavienių atlygių.

    Kurios kryptys atsiperka greičiausiai?

    Į sąrašo viršų patenka informatikos programos ir specializacijos, susijusios su duomenų analize, kibernetiniu saugumu, teleinformatika, automatika ir robotika. Aukštą vietą užima ir mikroelektronika, o tarp technologijų krypčių išsiskiria ir slauga, kurios absolventai taip pat patenka tarp geriausiai pradedančiųjų uždirbančių.

    Lenkijos universitetų pateikiamuose duomenyse nurodomi atlyginimai buvo skaičiuojami bruto, todėl realiai į rankas gaunama suma priklauso nuo mokesčių ir darbo sutarties formos. Konvertuojant į eurus, geriausių programų medianos pirmaisiais metais po diplomo siekia maždaug nuo 2 000 iki 4 100 eurų per mėnesį.

    Kodėl teisė ir medicina dažnai nepatenka į viršūnę?

    Nors visuomenėje teisė ir medicina laikomos prestižinėmis ir potencialiai pelningomis kryptimis, tokiose profesijose didesnės pajamos dažniausiai ateina vėliau. Priežastis paprasta: norint pradėti savarankiškai dirbti ir kilti atlyginimui, dažnai būtinos rezidentūros, stažuotės, profesinės praktikos, licencijos ir egzaminai.

    Analogiška logika taikoma ir kitoms reguliuojamoms profesijoms. Pavyzdžiui, architektams ar teisininkams vien diplomo neužtenka: reikalingi papildomi metai praktikos ir formalūs kvalifikacijos reikalavimai, todėl ankstyvas atlyginimo šuolis paprastai būna lėtesnis nei IT sektoriuje.

    „Šiame sąraše vis dar dominuoja kryptys, susijusios su informatika; jame nėra nei ekonomikos, nei teisės, nei medicinos“, – rašoma apžvalgoje, paremtoje ELA sistemos duomenimis.

    Ką šie skaičiai sako apie darbo rinką?

    Tokie rezultatai atspindi struktūrinę paklausą: įmonėms trūksta programuotojų, duomenų analitikų, kibernetinio saugumo specialistų ir inžinierių, o daliai pozicijų užtenka stiprių bazinių įgūdžių. Dėl to darbdaviai dažnai konkuruoja atlygiu net dėl pradedančiųjų, ypač didžiuosiuose miestuose ir tarptautinėse organizacijose.

    Vis dėlto skaičius verta vertinti atsargiai: atlyginimai skiriasi pagal miestą, sektorių, darbo formą ir specializaciją, o medianos neparodo viso paveikslo. Nepaisant to, kryptys, susijusios su programavimu, duomenimis ir inžinerija, jau kelerius metus išlieka tarp greičiausiai finansiškai atsiperkančių pasirinkimų.

  • „Japan Airlines“ siunčia humanoidus į Hanedą: ką robotai darys oro uoste ir kodėl tai svarbu

    „Japan Airlines“ siunčia humanoidus į Hanedą: ką robotai darys oro uoste ir kodėl tai svarbu

    „Japan Airlines“ Tokijo Hanedos oro uoste pradeda dvejų metų humanoidinių robotų bandymus, siekdama palengvinti antžemines operacijas ir spręsti vis aštresnį darbuotojų trūkumą. Pirmieji bandymai apima darbus, kurie reikalauja fizinės jėgos ir yra monotoniški, pavyzdžiui, bagažo krovą ir salono valymo užduotis.

    Bendrovė nurodė, kad projektas vykdomas kartu su „GMO AI & Robotics“, o robotų diegimas, jei bandymai pasiteisins, būtų plečiamas etapais. Aviacijos sektoriuje tai laikoma vienu praktiškiausių būdų didinti pralaidumą ten, kur keleivių srautai auga greičiau nei pavyksta pritraukti ir išlaikyti darbuotojus.

    Darbuotojų trūkumas ir turizmas

    Japonija susiduria su struktūrine problema: visuomenė sparčiai sensta, o darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėja, todėl įmonėms vis sunkiau užpildyti pamainas logistikos ir aptarnavimo darbuose. OECD prognozuoja, kad Japonijos darbingo amžiaus gyventojų skaičius nuo 2023 metų iki 2060 metų gali sumažėti apie 31 proc., o tai tiesiogiai veikia ir oro uostų veiklą.

    Papildomą spaudimą kuria augantis atvykstamasis turizmas. Japonijos nacionalinės turizmo organizacijos duomenimis, tarptautinių atvykimų skaičius 2026 metų kovą buvo apie 3,5 proc. didesnis nei prieš metus, todėl oro uostams tenka užtikrinti greitesnį keleivių aptarnavimą ir sklandesnį bagažo grandinės darbą.

    Ką realiai gali humanoidai?

    Viešai demonstruojamoje medžiagoje matyti, kad humanoidinis robotas gali stumti krovinį konvejeriu, reaguoti į aplinką ir atlikti paprastas sąveikas su žmonėmis. Tačiau „Japan Airlines“ pabrėžia, kad vis dar vyksta galimybių studijos ir rizikų vertinimas, o galutinės robotų specifikacijos bei jų vaidmuo realiame darbe bus tikslinami bandymų metu.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad humanoidinių robotų mechanika ir valdymo programinė įranga pastaraisiais metais padarė šuolį, tačiau išlieka ribojimų. Didžiausi iššūkiai dažniausiai siejami su tiksliais judesiais, saugiu darbu greta žmonių ir patikimumu, kai užduotys keičiasi realiu laiku.

    Rinka auga, bet kliūčių dar daug

    Banko „Barclays“ vertinimu, vadinamoji fizinė robotika, kai skaitmeninis intelektas sujungiamas su realius veiksmus atliekančiomis mašinomis, laikoma viena svarbiausių artimiausių metų technologijų krypčių. Toks požiūris remiasi prielaida, kad automatizacija bus plečiama ne tik gamyklose, bet ir paslaugų sektoriuje, logistikoje bei transporto mazguose.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad humanoidai greičiausiai nepakeis žmonių vieni patys ir artimiausiu laikotarpiu reikės mišraus modelio, kai robotai perima dalį fizinių, pasikartojančių darbų, o žmonės prižiūri procesus, sprendžia nestandartines situacijas ir užtikrina saugą. Dėl to „Japan Airlines“ bandymai Hanedoje laikomi svarbiu testu, parodysiančiu, ar tokia technologija gali tapti kasdienės aviacijos rutinos dalimi.

  • Studijų kryptys, kurios atneša daugiau nei 2 500 eurų „į rankas“ startui: patirties nereikia

    Naujausi absolventų įsidarbinimo ir atlygių duomenys rodo aiškią tendenciją: didžiausią „startinį“ užmokestį dažniausiai užsitikrina informatikos ir technologijų krypčių baigę jauni specialistai. Dalis jų jau pirmaisiais metais po studijų pasiekia daugiau nei 2 500 eurų į rankas, net jei neturi reikšmingos darbo patirties.

    Tokį vaizdą piešia Lenkijoje naudojamos absolventų karjeros stebėsenos sistemos ELA statistika, kuria remiantis sudaromi įvairūs studijų „atsiperkamumo“ reitingai. Jie vertina, kiek realiai uždirba absolventai netrukus po diplomo, o ne teorines profesijų perspektyvas po dešimtmečio.

    Kas reitinge pirmauja?

    Lyderių pozicijose dominuoja informatikos ir duomenų sričių specializacijos, taip pat kibernetinio saugumo, mikroelektronikos ir automatikos kryptys. Šios sritys įmonėms yra tiesiogiai susijusios su produktyvumu, skaitmenizacija ir rizikų valdymu, todėl atlygio „grindys“ dažnai būna aukštesnės nei kituose sektoriuose.

    Lenkijos universitetų programų palyginime didžiausios medianos pirmaisiais metais po studijų fiksuotos Varšuvos universiteto informatikos absolventams, taip pat Varšuvos technologijos universiteto duomenų inžinerijos ir analizės kryptims. Į dešimtuką pateko ir duomenų mokslo, teleinformatikos bei robotikos programos.

    Šių skaičių interpretacijoje svarbu nepamiršti, kad pateikiamos medianos, o ne vidurkiai: mediana geriau atspindi „tipinį“ atlygio lygį ir mažiau iškraipoma išskirtinai didelių algų. Be to, dalis absolventų tokiose srityse dirba tarptautinėse komandose, todėl atlygis greičiau prisitaiko prie platesnės rinkos.

    Kodėl nematyti teisės ir medicinos?

    Nors teisė ir medicina dažnai laikomos prestižinėmis ir gerai apmokamomis kryptimis, reitinguose, orientuotuose į pirmuosius metus po studijų, jos neretai atsilieka. Priežastis paprasta: aukštesnės pajamos šiose profesijose paprastai ateina vėliau, kai sukaupiama patirtis ir įgyjamos papildomos kvalifikacijos.

    Teisininkams dažnai tenka pereiti kelių metų profesinės praktikos ir egzaminų etapą, kol atsiveria geriau apmokamos pozicijos. Panašiai ir medicinoje, kur didesnės pajamos įprastai siejamos su rezidentūra, specializacija, stažuotėmis ir ilgesniu keliu iki aukštesnių pareigų.

    „Šiame sąraše toliau dominuoja su informatika susijusios kryptys; jame nėra nei ekonomikos, nei teisės, nei medicinos“, – teigiama apžvalgoje.

    Ką tai reiškia stojantiesiems?

    Tokie reitingai gali būti naudingi planuojant karjerą, tačiau jie nėra vienintelis kriterijus renkantis studijas. Trumpalaikiai atlygio rodikliai geriau atspindi paklausą konkrečiu metu, o ilgalaikę sėkmę dažnai lemia specializacijos gylis, praktiniai įgūdžiai, kalbos ir gebėjimas nuolat atsinaujinti.

    Technologijų kryptyse didesnį startą dažnai lemia ir tai, kad studentai dar studijų metu dirba ar stažuojasi, kuria projektus, dalyvauja konkursuose, įgyja sertifikatų. Todėl „patirties nereikia“ dažnai reiškia, kad nereikalaujama ilgamečio darbo stažo, bet tikimasi apčiuopiamų praktinių įgūdžių.

    Renkantis studijas verta įvertinti ne tik algų lenteles, bet ir programos turinį, praktikos galimybes, ryšius su darbdaviais bei tai, kaip lengvai po studijų galima persikvalifikuoti ar keisti specializacijos kryptį. Būtent šie veiksniai dažnai tampa ilgalaikio atlygio augimo pagrindu.

  • „SoftBank“ taikosi į 100 mlrd. eurų vertę: ruošiama DI ir robotikos įmonė JAV IPO

    „SoftBank“ taikosi į 100 mlrd. eurų vertę: ruošiama DI ir robotikos įmonė JAV IPO

    „SoftBank“ svarsto atskirti ir į JAV biržą išvesti naują dirbtinio intelekto ir robotikos bendrovę, kuri, kaip pranešama, galėtų būti įvertinta maždaug 93 mlrd. eurų. Tokie planai siejami su ambicija sustiprinti grupės pozicijas DI infrastruktūros grandinėje ir pritraukti papildomą kapitalą sparčiai augančiam sektoriui.

    Pagal viešumoje aptarinėjamą scenarijų, naujoji įmonė būtų orientuota į duomenų centrų plėtrą ir robotikos pritaikymą efektyvesnei DI infrastruktūros statybai. Tai atitinka rinkos kryptį, kai didžiausia DI plėtros kliūtimi tampa ne vien programinė įranga, o elektros tiekimas, aušinimas, sklypai ir statybų pajėgumai.

    Teigiama, kad projektą aktyviai stumia „SoftBank“ įkūrėjas Masayoshi Sonas, o įgyvendinimo tempas vertinamas kaip ambicingas. Kartu pabrėžiama, kad vertinimo tikslai ir grafikas gali keistis dėl geopolitinių rizikų ir rinkos sąlygų, kurios tiesiogiai veikia IPO langą.

    Kas slypi už DI infrastruktūros bumo

    Pastaraisiais metais investuotojų dėmesys vis labiau krypsta į vadinamąją DI infrastruktūrą: duomenų centrus, specializuotus procesorius, tinklų įrangą ir energijos sprendimus. Dideli kalbos modeliai ir generatyvinės sistemos reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, o tai reiškia dideles, ilgalaikes investicijas į fizinę infrastruktūrą.

    Robotikos integravimas į statybos ir eksploatacijos procesus galėtų mažinti kaštus ir spartinti projektų įgyvendinimą, ypač kai rinkoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos ir ilgėja tiekimo grandinės. Tokie sprendimai taip pat svarbūs didinant energinį efektyvumą, nes duomenų centrų elektros sąnaudos tampa vienu jautriausių klausimų tiek verslui, tiek reguliuotojams.

    Finansavimo klausimai ir investuotojų spaudimas

    „SoftBank“ pastaraisiais metais didino rizikos apetitą DI srityje, tačiau investuotojai kelia klausimą, kaip grupė finansuos dešimčių milijardų eurų įsipareigojimus. Papildomas kapitalas per IPO galėtų tapti būdu subalansuoti ambicingus planus, ypač jei didelė portfelio dalis susijusi su ilgai atsiperkiančiais infrastruktūriniais projektais.

    Rinkoje taip pat akcentuojama, kad dalis DI ekosistemos lyderių išlieka nuostolingi, todėl investuotojams svarbu matyti aiškų kelią į pajamų stabilumą. Tokiu atveju infrastruktūros projektai, nors ir kapitalo imlūs, gali atrodyti patrauklesni dėl ilgesnių sutarčių, nuspėjamesnių pinigų srautų ir aiškesnių užstatų.

    JAV IPO kaip strateginis taikinys

    JAV rinka laikoma patrauklia technologijų ir infrastruktūros IPO dėl didesnio likvidumo ir platesnės institucinių investuotojų bazės. Jei „SoftBank“ nuspręstų įgyvendinti planą, tai būtų dar vienas signalas, kad kova dėl DI ateities vis labiau persikelia į duomenų centrų pajėgumus, energetiką ir gebėjimą greitai statyti.

    Kol kas oficialių patvirtinimų dėl atskyrimo sąlygų, tikslaus grafiko ar galutinio vertinimo nėra, todėl planai gali kisti. Vis dėlto pati kryptis rodo, kad didžiausios technologijų grupės vis agresyviau ieško būdų užsitikrinti DI infrastruktūros pajėgumus ir finansavimą ateinantiems metams.

  • Vokietijos robotikos startuolis „Sereact“ pritraukė 102 mln. eurų: ką žada naujas DI modelis

    Vokietijos robotikos startuolis „Sereact“ pritraukė 102 mln. eurų: ką žada naujas DI modelis

    Vokietijos robotikos startuolis „Sereact“ paskelbė užbaigęs B serijos investicijų etapą ir pritraukęs apie 102 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs naujausio DI modelio kūrimui, diegimo mastui didinti ir plėtrai JAV.

    Investicijų etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas Headline, o prie jo prisijungė Bullhound Capital, Felix Capital ir Daphni. Taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai Air Street Capital, Creandum ir Point Nine.

    „Sereact“ anksčiau buvo pritraukusi apie 26 mln. eurų A serijos finansavimą, o bendrai per kelis etapus – daugiau nei 130 mln. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad DI grįsta robotika išlieka viena karščiausių sričių Europoje, ypač ten, kur siekiama automatizuoti sandėlių ir gamybos procesus.

    Štutgarte įsikūrusi bendrovė kuria programinę įrangą robotams, suteikiančią jiems universalesnes regos ir manipuliavimo galimybes. Įmonė teigia, kad jos sprendimai gali būti pritaikomi skirtingose pramonės šakose, o tikslas – kad robotai greičiau suprastų aplinką ir patikimiau atliktų fizines užduotis.

    Didžiausia naujo finansavimo dalis bus skirta modelio „Cortex 2“ vystymui ir diegimui. Pasak „Sereact“, modelis mokomas įvairių fizinių veiksmų scenarijų ir realiu laiku padeda parinkti tikėtiniausiai sėkmingą veiksmų strategiją konkrečioje situacijoje.

    „Tai perkelia „Cortex“ iš paprasto daiktų paėmimo į darbus, kur svarbus kontaktas: įtempimo sąlygomis atliekamas surinkimas, komplektavimas, dėjimas, kai svarbus kiekvienas milimetras“, – sakė vienas iš įkūrėjų ir vadovas Ralf Guide.

    Startuolis pabrėžia, kad pats robotų negamina ir neparduoda paslaugų, o tiekia modelį, kuris gali veikti su skirtinga robotika. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai įmonės ieško ne vienos paskirties automatizacijos, bet programinės „smegenų“ dalies, kuri leistų tą pačią technologiją pritaikyti skirtingose darbo vietose.

    Plėtros JAV planuose numatytas biuras Bostone, kur ketinama auginti komandas nuo inžinerijos iki komercinių funkcijų. „Sereact“ skelbia turinti klientų Europoje ir JAV, tarp jų – BMW ir Daimler Truck, o taip pat logistikos bendrovių, kurios robotiką naudoja sandėliuose.

    Bendrovė akcentuoja ir realaus pasaulio duomenų svarbą: diegimai pas klientus generuoja grįžtamąjį ryšį, iš kurio sistema mokosi, todėl sprendimai gali sparčiau tobulėti nei vien sintetiniais duomenimis apmokyti modeliai. Tai ypač aktualu robotikoje, kur aplinkos sąlygos ir objektai dažnai skiriasi nuo laboratorinių scenarijų.

  • Panevėžio robotikos olimpiados lyderiai: dvi komandos iškovojo kelialapius į Europos čempionatą

    Panevėžys dar kartą sustiprino vieno ryškiausių robotikos centrų Lietuvoje reputaciją. Mieste vykusi Pasaulio robotų olimpiados nacionalinė atranka subūrė per 100 dalyvių iš įvairių šalies miestų.

    Finale varžėsi jaunieji kūrėjai nuo 8 iki 22 metų, siekę teisės atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. Geriausiai pasirodžiusieji pelnė kelialapius į Europos čempionatą Kroatijoje ir pasaulio finalą Puerto Rike.

    Panevėžio komandoms – prizinės vietos

    Panevėžio STEAM centro ir „RoboLabas“ ugdytiniai sėkmingai įveikė nacionalinę atranką ir pateko tarp prizininkų. Komandas varžyboms ruošė mokytojos Lina Tamošiūnaitė ir Laura Kuchalskienė.

    „RoboMission“ kategorijos „Senior“ grupėje „RoboLabas“ komanda „O&E“, atstovaujama Ovidijaus Labeckio ir Eriko Brazdžionio, užėmė pirmąją vietą. Komandą rengė Laura Kuchalskienė.

    „Future Innovators“ kategorijos „Junior“ grupėje jungtinė Panevėžio STEAM centro ir Vytauto Mikalausko menų gimnazijos komanda „Smart Music“ taip pat pateko tarp prizininkų. Komandą sudarė Ariana Repovaitė, Dominykas Brilvicas ir Eglė Kotryna Biconaitė, o ją parengė Lina Tamošiūnaitė.

    Šių metų tema – robotai kultūroje

    Varžybų tema „Robotai kultūroje“ skatino dalyvius ieškoti praktinių sprendimų, kaip technologijos gali prisidėti prie kultūros paveldo saugojimo ir šiuolaikinių edukacinių patirčių kūrimo. Tai apėmė ir inžinerinius, ir kūrybinius iššūkius, kuriuose vertinamas ne tik tikslumas, bet ir idėjos pritaikomumas.

    Pasaulio robotų olimpiada vienija daugiau nei 80 šalių jaunimą, o Lietuva joje dalyvauja jau ketvirtus metus. Panevėžys buvo vienas pirmųjų miestų šalyje, kryptingai įsitraukusių į šią iniciatyvą, o šiemet tapo ir nacionalinių varžybų šeimininku.

    Kas dar atstovaus Lietuvai

    Kelialapius į pasaulio finalą Puerto Rike „RoboMission“ kategorijoje iškovojo komandos „Leg Rob snaiperiai“ iš Kauno ir „Mažvydukai“ iš Klaipėdos. Į Europos čempionatą taip pat vyks komandos iš Klaipėdos, Kauno ir Kupiškio, patekusios tarp stipriausiųjų savo kategorijose.

    Renginį organizavo Panevėžio švietimo centras kartu su partneriais, prisidedančiais prie STEAM ugdymo stiprinimo Lietuvoje. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios varžybos padeda ugdyti programavimo, inžinerinio mąstymo ir komandinio darbo kompetencijas, kurios vis labiau reikalingos tiek studijoms, tiek darbo rinkai.

  • „Sereact“ pritraukė 93 mln. eurų: DI robotikai iš sandėlių plečia į JAV, tarp klientų – BMW ir „PepsiCo“

    Štutgarte įsikūręs robotikos DI sprendimų kūrėjas „Sereact“ užsitikrino 93 mln. eurų B serijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos „Cortex 2“ produkto plėtrai ir pirmajam biurui JAV, kurį planuojama atidaryti Bostone vasarą.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Headline, prisidėjo Bullhound Capital, Daphni ir Felix Capital, o ankstesni investuotojai Air Street Capital, Creandum ir Point Nine taip pat dalyvavo. Tai vienas didesnių pastarojo meto sandorių Europoje fizinio DI ir sandėlių automatizavimo segmente.

    Kas yra „Cortex 2“?

    „Sereact“ kuria vadinamąjį robotų „smegenų“ modelį, kuris gali veikti su skirtingais robotais ir manipuliatoriais, nepririšant sprendimo prie vieno konkretaus gamintojo. Bendrovės teigimu, „Cortex 2“ jungia vaizdo, kalbos ir veiksmų modelį su pasaulio modeliu, leidžiančiu robotui prieš judesį „pasimatuoti“ kelis veiksmų scenarijus ir pasirinkti tikėtiniausiai pavyksiantį.

    Toks metodas svarbus darbams, kuriuose neužtenka vien reaguoti į tai, ką mato kamera, nes reikia numatyti kontaktą ir paklaidų riziką. Įmonė akcentuoja, kad tai atveria kelią sudėtingesnėms užduotims, pavyzdžiui, dalių komplektavimui ar tiksliam komponentų įstatymui, kur klaidos gali brangiai kainuoti.

    Duomenys iš realių diegimų

    „Sereact“ pabrėžia, kad robotikos DI proveržis tiesiogiai priklauso nuo realaus pasaulio duomenų, todėl sprendimai turi būti diegiami gamyboje, o ne tik testuojami laboratorijose. Pasak bendrovės, sandėliai tam ypač tinkami dėl milžiniško objektų įvairovės, didelio tempo ir nuolatinių „kraštinių atvejų“, kai robotui reikia mokytis iš nesėkmių.

    Įmonė teigia turinti daugiau nei 200 veikiančių sistemų, kurios atliko daugiau nei 1 000 000 000 paėmimų realioje gamybinėje aplinkoje. Tarp įvardijamų klientų yra BMW, „PepsiCo“, „Mercedes-Benz“ ir „Daimler Truck“, taip pat logistikos ir e. komercijos įmonės Europoje.

    „Anksti supratome, kad tikro robotikos DI nesukursi laboratorijoje. Jį sukuri ten, kur sistema dirba, klysta ir mokosi iš to, kas iš tikrųjų vyksta sandėlyje“, – sakė „Sereact“ vadovas ir vienas įkūrėjų Ralfas Gulde.

    Kodėl taikosi į JAV?

    Plėtra į JAV rodo ambiciją konkuruoti vienoje didžiausių sandėliavimo ir gamybos automatizavimo rinkų, kur sprendimų paklausą kelia darbo jėgos trūkumas, augantys pristatymo greičio lūkesčiai ir spaudimas didinti našumą. „Sereact“ planuoja stiprinti vietinę komandą, kad galėtų greičiau diegti sprendimus ir aptarnauti klientus Šiaurės Amerikoje.

    Bendrovė taip pat sieja augimą su platesne tendencija: nuo siaurų, vienai užduočiai „užprogramuotų“ robotų pereinama prie DI modeliais paremtų sistemų, kurios lengviau prisitaiko prie naujų objektų ir procesų. Tokios technologijos tampa svarbios ne tik sandėliuose, bet ir gamyboje, kur kiekviena minutė prastovos turi aiškią kainą.

  • Pramoninių valymo robotų kūrėja „KEMARO“ pritraukė 4,2 mln. eurų: akys krypsta į JAV plėtrą

    Šveicarijos pramoninių valymo robotų kūrėja „KEMARO“ paskelbė užbaigusi B serijos finansavimo etapo išankstinį sandorį, per kurį pritraukė 4,2 mln. eurų. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos spartesnei tarptautinei plėtrai, o pagrindinis dėmesys artimiausiu metu tenka JAV rinkai.

    Išankstiniam sandoriui vadovavo investuotojas Spicehaus Partner AG, o viso B serijos etapo tikslas siekia apie 17 mln. eurų. „KEMARO“ teigimu, tokia suma leistų greičiau didinti gamybos ir aptarnavimo pajėgumus, taip pat plėsti produktų portfelį, kad būtų atliepti skirtingų pramonės objektų poreikiai.

    JAV rinka tampa prioritetu

    Bendrovė akcentuoja, kad JAV nebėra bandomasis projektas, o viena svarbiausių būsimų pajamų krypčių. Siekiant užtikrinti spartesnį įėjimą į rinką, vienas iš įkūrėjų Thomas Oberholzer planuoja persikelti į JAV ir tiesiogiai vadovauti plėtros strategijai.

    „KEMARO“ taip pat patvirtino įsteigusi dukterinę įmonę KEMARO Inc. ir atidariusi pirmąjį biurą Atlantoje. Ši lokacija turėtų tapti pardavimų, klientų sėkmės ir verslo plėtros centru, orientuotu į Šiaurės Ameriką.

    Privatumas kaip konkurencinis pranašumas

    Vienas iš bendrovės išskiriamų argumentų JAV pramonės klientams yra vadinamasis Privacy by Design požiūris. „KEMARO“ teigimu, jų robotai nerenka vaizdinės informacijos ir nenaudoja 360 laipsnių kamerų, todėl mažina pramoninio šnipinėjimo ir jautrių duomenų nutekėjimo rizikas.

    Toks sprendimų dizainas gali būti reikšmingas gamybos ir logistikos objektuose, kur dažnai keliami griežti reikalavimai dėl konfidencialumo, prieigos kontrolės ir duomenų tvarkymo. Praktikoje tai reiškia, kad automatizacija diegiama neaukojant saugumo principų, kurių laikosi didelės pramonės organizacijos.

    Naujas modelis ir augimo planai

    „KEMARO“ veikia nuo 2016 metų ir kuria autonominius pramoninių grindų valymo sprendimus, skirtus sudėtingoms, didesnės taršos aplinkoms, pavyzdžiui, logistikos centrams ir gamykloms. Bendrovė nurodo pardavusi daugiau nei 1 500 robotų ir aptarnaujanti per 600 pramoninių klientų įvairiose šalyse.

    Šalia plėtros JAV, įmonė ruošiasi pristatyti naują modelį K700, kuris turėtų būti kompaktiškesnis ir pritaikytas ankštesnėms pramoninėms erdvėms bei mažesniam pravažiavimo aukščiui. Pasak „KEMARO“, tikslas yra ne tik didinti pardavimus, bet ir sparčiau plėsti diegimo mastą Europoje ir JAV, orientuojantis į tūkstančius veikiančių sistemų ateinančiais metais.