CP v2

Tag: Robotika

  • Indijoje darbuotojus filmuoja nuo ryto iki vakaro: jų įgūdžiais mokomi robotai, galintys atimti darbą

    Indijoje darbuotojus filmuoja nuo ryto iki vakaro: jų įgūdžiais mokomi robotai, galintys atimti darbą

    Indijoje tūkstančiai gamyklų ir statybų sektoriaus darbuotojų vis dažniau dirba su ant kūno ar galvos tvirtinamomis kameromis, kurios fiksuoja kiekvieną judesį darbo metu. Šie vaizdo įrašai vėliau paverčiami komerciniais duomenų rinkiniais, skirtais robotams ir pramonės automatizavimo sprendimams mokyti.

    Darbuotojai teigia, kad nuolatinis filmavimas kelia stresą ir didina spaudimą neklysti, nes bet koks veiksmas gali būti peržiūrėtas vadovų. Kai kuriais atvejais už filmavimo valandas siūlomas nedidelis priedas, tačiau žmonės baiminasi, kad taip jie patys padeda kurti sistemas, kurios ateityje pakeis jų darbo vietas.

    Duomenys robotams, rizika žmonėms

    Pramonės įmonėms ir tarpininkams tokie įrašai yra vertingas turtas, nes jie leidžia fiksuoti realias darbo situacijas iš pirmojo asmens perspektyvos. Tai ypač svarbu kuriant humanoidinius robotus ir sandėlių automatizavimą, kur reikalinga vadinamoji įkūnyta patirtis: kaip suimti netaisyklingą daiktą, kokia seka atlikti veiksmus, kokią jėgą panaudoti.

    Technologijų rinkoje stiprėja tendencija perkelti DI iš skaitmeninės erdvės į fizinę, todėl duomenų poreikis auga. Kuo daugiau realaus pasaulio pavyzdžių gauna kūrėjai, tuo tiksliau sistemos išmoksta atpažinti objektus, planuoti judesius ir kartoti žmogaus atliekamas užduotis.

    Teisinės spragos ir sutikimo problema

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbuotojų sutikimas filmuoti dažnai būna formalus, ypač hierarchinėse darbo vietose, kur atsisakymas gali reikšti prastesnes pamainas ar net darbo praradimą. Be aiškių taisyklių išlieka rizika, kad įrašai bus naudojami ne tik mokymui, bet ir disciplininei kontrolei, našumo vertinimui ar ginčams dėl klaidų.

    Darbo rinkos analitikai šį reiškinį vadina dvigubu smūgiu: žmonių įgūdžiai skaitmeninami ir paverčiami duomenimis, o tuo pat metu didėja priežiūra ir spaudimas darbo vietoje. Ilgainiui tai gali paspartinti automatizaciją būtent tose srityse, kuriose darbuotojai šiandien yra filmuojami daugiausia.

    Ką tai gali reikšti ateičiai

    Robotikos šalininkai pabrėžia, kad automatizacija gali mažinti klaidų skaičių ir didinti produktyvumą, tačiau socialinė kaina tampa vis akivaizdesnė. Diskusijose vis dažniau keliami klausimai, ar darbuotojai turėtų gauti didesnę kompensaciją už duomenis, ar reikia aiškesnio reguliavimo dėl filmavimo darbo vietoje ir duomenų panaudojimo.

    Kai kurie ekonomistai ir technologijų lyderiai kaip vieną iš ilgalaikių scenarijų mini robotizacijos apmokestinimą ir platesnes socialines apsaugas, tačiau konkrečių sprendimų terminai išlieka neaiškūs. Kol kas daugelyje šalių, įskaitant Indiją, technologijų plėtra juda greičiau nei darbo teisės ir privatumo taisyklių atnaujinimas.

  • Belugą primenantis robotas „Electronic Dolphin“: jūrų ežių įkvėptas filtras surenka naftą ir grąžina švarų vandenį

    Belugą primenantis robotas „Electronic Dolphin“: jūrų ežių įkvėptas filtras surenka naftą ir grąžina švarų vandenį

    Belugą primenantis sprendimas

    Australijos RMIT universiteto inžinieriai pristatė mažą, belugą ar delfiną primenantį prototipą, skirtą naftos teršalams nuo vandens paviršiaus surinkti. Idėja paprasta, bet ambicinga: nuotoliniu būdu valdomas įrenginys turėtų pasiekti pavojingas vietas greičiau ir sumažinti riziką žmonėms.

    „Electronic Dolphin“ yra maždaug sportinio batelio dydžio ir šiuo metu veikia kaip koncepcijos įrodymas. Pasak kūrėjų, prototipas vienu įkrovimu gali dirbti apie 15 minučių, o jo užduotis yra vakuumuoti teršalus ir tuo pačiu atskirti juos nuo vandens.

    Kaip surenkama nafta

    Įrenginys turi priekyje sumontuotą antgalį ir nedidelę vidinę pompą, kuri įtraukia teršalus į surinkimo kamerą. Vanduo po filtravimo grąžinamas atgal, todėl robotui nereikia gabenti didelio kiekio vandens ir jis išlieka lengvas.

    RMIT laboratoriniuose bandymuose skelbė, kad prototipas išgavo teršalus maždaug 2 mililitrų per minutę greičiu ir pasiekė daugiau nei 95 proc. surinktos naftos grynumą. Tokie rodikliai rodo, kad technologija gali būti pritaikoma ten, kur svarbiausia greita reakcija ir tikslumas.

    Jūrų ežių įkvėptas filtras

    Svarbiausia naujovė slypi ne varikliuose, o filtre: jis sukurtas taip, kad atstumtų vandenį be agresyvių cheminių priemonių. Tai aktualu, nes dalis tradicinių naftos taršos tvarkymo būdų remiasi dispersantais ar kitomis medžiagomis, kurios pačios gali kelti papildomų aplinkosauginių rizikų.

    RMIT tyrėjai aiškina, kad filtro paviršius padengtas aplinkai draugiška danga, kurios mikrostruktūra primena jūrų ežio kiautą. Po mikroskopu matomos daugybės smulkių „spyglių“, tarp kurių susidaro oro kišenės, sudarančios fizinį barjerą vandeniui.

    „Ant filtro susiformuojantis oro sluoksnis neleidžia vandeniui įsigerti, todėl jis susitelkia į lašus ir nuslysta, o nafta prisitvirtina prie tinklo“, – teigiama RMIT universiteto paaiškinime.

    Kai nafta prilimpa prie filtro, pompa ją nukreipia į vidinį bakelį. Tokia schema leidžia filtrą naudoti pakartotinai ir palaikyti įrenginio efektyvumą, nes jis neprisigeria vandens ir nepraranda manevringumo.

    Kodėl tai svarbu praktikoje

    Naftos išsiliejimai jūrose ir pakrantėse daro ilgalaikę žalą ekosistemoms: nukenčia paukščiai, žuvys, jūrų vėžliai, pakrančių buveinės, o valymo darbai reikalauja daug resursų. Be to, dalis operacijų vykdomos pavojingomis sąlygomis, todėl nuotoliniai sprendimai vertinami kaip būdas mažinti riziką gelbėtojams.

    Kūrėjai pabrėžia, kad ateityje didesnės „Electronic Dolphin“ versijos galėtų dirbti ilgiau, automatiškai ištuštinti surinkimo talpas ir pačios grįžti į įkrovimo stoteles. Jei prototipas bus sėkmingai išplėtotas, tokie robotai galėtų tapti papildomu įrankiu greta bonų, skimerių ir kitų šiandien naudojamų technologijų.

    Kol kas tai ankstyvos stadijos sprendimas, todėl svarbiausi klausimai susiję su darbo trukme, našumu realiose bangavimo ir šiukšlių sąlygose bei galimybe greitai dislokuoti didesnį įrenginių skaičių. Vis dėlto gamtos įkvėpta filtro technologija rodo kryptį, kaip naftą galima atskirti švariau ir efektyviau.

  • Northwestern University sukūrė beveik nematomą droną: ore lieka tik miglotas šešėlis

    Northwestern University sukūrė beveik nematomą droną: ore lieka tik miglotas šešėlis

    Northwestern University tyrėjai pristatė neįprastą drono koncepciją „Phantom Twist“, kuri ore tampa gerokai sunkiau pastebima nei įprasti keturrotoriai modeliai. Esminė idėja paprasta: vietoj aiškaus korpuso silueto stebėtojas dažniau mato tik vos pastebimą, pusiau permatomą judesio „šmėkštelėjimą“.

    Skirtingai nei tradiciniuose dronuose, kur sukasi tik sraigtai, o centrinė dalis išlieka vizualiai stabili, čia sukasi ir korpusas. Konstrukcijoje naudojamas vienas varomasis mazgas, kuriame sraigtas ir drono kūnas sukasi priešingomis kryptimis, todėl visa sistema stebėtojui ima panašėti į greitai besisukantį diską.

    Toks sprendimas remiasi žmogaus regos ypatumais: stebint labai greitai judančius objektus, vaizdas tarsi „suvienodinamas“, prarandamos aštrios briaunos, detalės ir aiškus kontūras. Dėl to dronas ne „dingsta“ kaip mokslinės fantastikos filmuose, bet tampa ženkliai sunkiau atpažįstamas realioje aplinkoje.

    Projekto komanda pabrėžia, kad didžiausias iššūkis buvo stabilumas, nes besisukanti platforma jautri menkiausiems masės pasiskirstymo netikslumams. Siekiant subalansuoti akumuliatorių, elektroniką ir atsvaras taip, kad sukimosi metu neatsirastų ryškūs kontūrai, buvo pasitelktas DI: generuota apie 20 000 stabilių konfigūracijų, kurias vėliau optimizavimo algoritmai tobulino.

    Skaitmeniniai bandymai buvo atlikti su 100 skirtingų fonų, artimų realioms stebėjimo sąlygoms. Tyrėjų vertinimu, „Phantom Twist“ gali būti maždaug 10 kartų sunkiau pastebimas už tipinį keturrotorį, nes akiai trūksta „už ko užsikabinti“ – aiškaus korpuso ir stabilios formos.

    Galimi pritaikymai siejami pirmiausia su aplinkos ir laukinės gamtos tyrimais, kur dronai jau naudojami paukščių lizdų apskaitai, šlapynių kartografavimui ar sunkiai pasiekiamų vietovių stebėsenai. Mažiau krintanti į akis platforma teoriškai leistų fiksuoti natūralesnį gyvūnų elgesį, nes sumažėtų vizualinis trikdis.

    Vis dėlto technologija dar turi ribojimų: net jei dronas vizualiai pranyksta, sraigtų skleidžiamas garsas išlieka atpažįstamas, o įdėmiai stebint galima pastebėti plonus konstrukcinius elementus. Kūrėjai nurodo, kad tolesnėje versijoje sieks mažinti triukšmą ir eksperimentuos su skaidresnėmis medžiagomis.

    Pastaraisiais metais dronų sektoriuje ryškėja dvi kryptys: pažangesnės autonomijos sistemos ir mažesnis poveikis aplinkai stebėjimo metu. „Phantom Twist“ išsiskiria tuo, kad „nematomumo“ efektas kuriamas ne maskuojančiomis spalvomis, o judesio suvokimo apgaule ir precizišku balansu, kuris tampa centrine viso dizaino ašimi.

  • MIT ir EPFL pristatė FAAV: paukščių įkvėptas robotas skraido ir neria po vandeniu

    MIT ir EPFL pristatė FAAV: paukščių įkvėptas robotas skraido ir neria po vandeniu

    JAV Masačusetso technologijos institutas (MIT) ir Šveicarijos Lozanos federalinė politechnikos mokykla (EPFL) pristatė eksperimentinį robotą FAAV, sukurtą pagal nardančių paukščių, pavyzdžiui, pūkščiukų, judėjimo principus. Šis įrenginys gali skristi ore, staigiai pereiti į vandenį, plaukti po juo ir vėl pakilti nuo vandens paviršiaus.

    FAAV sveria mažiau nei 300 gramų ir turi sandarų korpusą, judinamą uodegą bei porą lanksčių, „išmanių“ sparnų. Skirtingai nei dauguma dronų ar povandeninių aparatų, jis nenaudoja tradicinių sraigtų ar propelerių: judėjimą tiek ore, tiek vandenyje užtikrina vien ta pati plazdenančių sparnų sistema.

    „Narantys paukščiai pereina tarp skrydžio ore ir judėjimo vandenyje plazdendami sparnais, tačiau efektyvūs šių perėjimų mechanizmai yra sunkiai ištiriami“, – teigiama mokslo žurnale „Science“ publikuotame tyrime.

    Roboto sparnai pagaminti iš plonų, elastingų membranų, kurios vandenyje natūraliai išlinksta ir mažina pasipriešinimą, o iškilus į paviršių vėl išsitiesina, kad generuotų keliamąją jėgą. Bandymuose FAAV galėjo plaukti beveik 1 metro per sekundę greičiu, o skristi maždaug 6 metrus per sekundę.

    Kad „iššoktų“ iš vandens ir pereitų į skrydį, robotui svarbi tiksli padėtis: jis turi būti pakreiptas apie 70 laipsnių kampu, kad sparnų galai nekliudytų vandens paviršiaus. Tyrėjai pabrėžia, jog stabilų perėjimą padeda užtikrinti prisitaikantis plazdenimo dažnis, didelė trauka ir tinkamas uodegos bei korpuso atstumas.

    Pasak MIT, toks sprendimas gali atverti kelią naujai hibridinių dronų klasei, kuri gebėtų greitai pasiekti vietą ore ir ten pat atlikti darbus po vandeniu. Kartu FAAV veikia kaip fizinis modelis, leidžiantis tiksliau tikrinti hipotezes apie realių nardančių paukščių biomechaniką.

    Tyrėjai taip pat akcentuoja praktinį potencialą vandenynų ir poliarinių regionų tyrimuose, kur įprastai reikia brangių laivų ir sudėtingos logistikos. Nedidelis, lengvai paleidžiamas aparatas galėtų rinkti duomenis sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, sekliose rifų zonose ar siauruose ledynų plyšiuose, ir grįžti į bazę perduoti surinktos informacijos.

    Ateityje tokio tipo įrenginiai galėtų būti pritaikyti vandens mėginių paėmimui ar greitam incidentų stebėjimui, kai reikia ir skrydžio, ir veikimo po vandeniu. Kol kas FAAV yra laboratorinis prototipas, tačiau jo demonstruojamas perėjimų tarp dviejų terpių sklandumas rodo, kad bioįkvėpti sprendimai sparčiai artėja prie realių misijų.

  • Kinijos humanoidiniai robotai bėga pusmaratonius ir šoka: lenktynės dėl rinkos jau įsibėgėjo

    Kinijoje sparčiai daugėja humanoidinių robotų, kurie demonstruoja vis sudėtingesnius judesius: nuo šokių ir kovos menų iki parkūro. Tokie pasirodymai rodomi ne vien pramogai – jie tampa aiškiu signalu, kad šalis intensyviai investuoja į robotiką ir automatizaciją.

    Vasario 2026 metais per Mėnulio Naujųjų metų televizijos renginius humanoidai atliko techninius kovos menų pratimus, o kartu kilo diskusijų, kiek jų veiksmų buvo autonomiški. Net ir esant nuotolinio valdymo įtarimams, pažanga akivaizdi: gerėja judesių stabilumas, koordinacija ir reakcijos greitis.

    Prie dėmesį traukiančių pavyzdžių prisideda ir komerciniai žingsniai. Balandžio 15 dieną „Unitree“ pradėjo prekiauti robotais tarptautinėje platformoje, o pigiausias modelis kainuoja apie 6 100 eurų, taip mėginant užbėgti konkurentams už akių ir greitai užsiauginti rinkos dalį.

    Lenktynėse svarbūs ir sportiniai rezultatai, nes jie leidžia paprastai palyginti technologinį progresą. Balandžio 19 dieną humanoidas, kurį sieja su išmaniųjų telefonų gamintoju „Honor“, Pekino pusmaratonį įveikė per 50 minučių 26 sekundes – daugiau kaip 21 kilometrą greičiau nei įprastai bėga dauguma žmonių.

    Skirtumas su praėjusiais metais ypač ryškus: 2025 metais greičiausiam robotui toje pačioje trasoje reikėjo 2 valandų 40 minučių 42 sekundžių. Be to, lenktynėse dalyvavusių robotų dalis buvo valdoma nuotoliniu būdu, todėl autonomijos klausimas išlieka vienu svarbiausių vertinant realų pažangumą.

    Humanoidai iš pramogos virsta produktu

    Humanoidiniai robotai vis dažniau pristatomi kaip įrenginiai, galintys dirbti žmogui pritaikytoje aplinkoje. Dėl to jie patrauklūs gamykloms, sandėliams, logistikai, prekybai ar aptarnavimo sektoriui, kur infrastruktūra nuo durų iki darbo stalų sukurta pagal žmogaus proporcijas.

    „UBTech Robotics“ pristatė U1 seriją, kurioje siūlomi skirtingo sudėtingumo modeliai. Pigesnė versija labiau primena biustą, o pažangesni modeliai – viso žmogaus ūgio robotus, kurie atlieka dešimtis judesių, vaikšto stabilesne eisena ir gali šokti.

    Kainų amplitudė didelė: paprastesni sprendimai vertinami dešimtimis tūkstančių eurų, o pažangiausios komplektacijos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Gamintojai pabrėžia, kad robotai gali bendrauti pasitelkdami DI kalbos modelius debesijoje, judinti lūpas kalbėdami, sekti pašnekovą žvilgsniu ir imituoti emocijas.

    Verslo logika paprasta: robotai nedaro pertraukų, nepavargsta ir gali dirbti ten, kur trūksta darbuotojų. Kinijoje tai siejama ir su demografinėmis tendencijomis – visuomenės senėjimu ir mažėjančiu noru dirbti fiziškai sunkius ar monotoniškus darbus.

    Kam to reikia Pekinui?

    Robotika Pekinui yra strateginė kryptis, kurią valdžia sieja su produktyvumo augimu ir tarptautiniu konkurencingumu. Humanoidai pristatomi kaip vienas iš įrankių pereiti nuo „pasaulio fabriko“ modelio prie aukštos pridėtinės vertės gamybos, kur svarbiausi tampa jutikliai, programinė įranga, baterijos ir lustai.

    Valstybinė parama čia svarbi: kai kurios įmonės viešai mini gaunamas dotacijas ir mokestines lengvatas. Toks finansavimo modelis leidžia greičiau didinti gamybos apimtis ir mažinti vieneto kainą, o tai ypač svarbu rinkoje, kur laimi mastas.

    Tačiau kartu kyla ir nerimo. Ekonomistai primena, kad robotai nevartoja prekių ir nemoka mokesčių, todėl masinė automatizacija gali mažinti gyventojų pajamas ir biudžeto įplaukas, jei darbo rinka nespės persitvarkyti.

    Darbas, teisė ir rizikos

    Humanoidai kelia klausimą, kaip elgtis, kai automatizacija tiesiogiai pakeičia darbuotojus. Kinijoje viešojoje erdvėje aptariami teismų sprendimai, kurie signalizuoja griežtesnį požiūrį į staigius atleidimus, kai įmonės bando automatizaciją pateikti kaip neišvengiamą aplinkybę.

    Teisinės dilemos apima ir atsakomybę už klaidas. Jei humanoidas su DI priima neteisingą sprendimą ar sukelia žalą, lieka klausimas, kur baigiasi gamintojo, operatoriaus ir darbdavio atsakomybė, ypač kai robotai dirba su senjorais ar vaikais.

    Ne mažiau jautri tema – galimos karinės paskirtys. Kinijoje analitikai svarsto, kad humanoidai teoriškai galėtų papildyti personalą ar atlikti pavojingas užduotis, tačiau tam reikėtų ne tik mechaninio patvarumo, bet ir patikimo autonominio valdymo sudėtingomis sąlygomis.

    Europos ir Lietuvos pramonės požiūriu Kinijos tempas reiškia didėjančią konkurenciją ne tik pačių robotų rinkoje. Kartu didėja spaudimas visai tiekimo grandinei – nuo komponentų gamintojų iki programinės įrangos kūrėjų – nes įsitvirtinus masto ekonomikai kainomis konkuruoti darosi vis sunkiau.

  • Mokslininkai sukūrė nardančius tarakonus-ciborgus: po katastrofų jie pasiektų ten, kur robotai neįlenda

    Mokslininkai sukūrė nardančius tarakonus-ciborgus: po katastrofų jie pasiektų ten, kur robotai neįlenda

    Tarakonai-ciborgai – tai gyvi vabzdžiai, prie kurių kūno pritvirtinama miniatiūrinė elektronika su elektrodais, leidžianti nuotoliniu būdu koreguoti jų judėjimą. Tokia hibridinė sistema išnaudoja natūralius raumenis ir nervų sistemą, todėl energijos sąnaudos paprastai gerokai mažesnės nei mažų robotų.

    Dėl savo anatomijos tarakonai gali įveikti nelygų reljefą, pralįsti per siaurus plyšius ir išlikti funkcionalūs ten, kur tradicinė gelbėjimo robotika stringa. Tačiau iki šiol šią idėją ribojo paprastas biologinis faktas: sausumos vabzdžiai kvėpuoja per kvėptukus, o panardinti į vandenį greitai netenka deguonies.

    Nanyang technologijos universiteto Singapūre ir Japonijos Waseda universiteto mokslininkai pristatė sprendimą, leidžiantį tarakonams veikti ir po vandeniu. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“.

    Naujoji sistema primena nardymo įrangą: lankstus 3D spausdinimu pagamintas apvalkalas saugo kvėptukus nuo vandens, o ploni vamzdeliai nukreipia deguonį tiesiai į vabzdžio kvėpavimo sistemą. Deguonį generuoja mažas cheminis įrenginys, kuriam nereikia baterijų ar elektros maitinimo.

    Deguonis išgaunamas kontroliuojama reakcija tarp vandenilio peroksido ir mangano dioksido, todėl jis išsiskiria palaipsniui ir gali būti tiekiamas ilgą laiką. Tokia schema svarbi ekstremaliomis sąlygomis, kai papildomas maitinimas ar įkrovimas yra sudėtingas arba neįmanomas.

    Eksperimentuose naudoti Madagaskaro šnypščiantieji tarakonai Gromphadorhina portentosa. Su nauja įranga jie po vandeniu galėjo kvėpuoti ir judėti 2–3 valandas, kai tuo tarpu kontrolinės grupės vabzdžiai, neturėję sistemos, kvėpavimą nutraukdavo maždaug po 2 minučių.

    Pasak tyrėjų, sprendimas svarbus ne vien dėl deguonies tiekimo: išlaikomas normalus metabolizmas ir judrumas, todėl vabzdys iš esmės tampa amfibiniu ciborgu, galinčiu dirbti tiek sausumoje, tiek užlietose erdvėse. Tai ypač aktualu po potvynių, griūčių ar žemės drebėjimų, kai paieška persikelia į vandeniu užpiltus rūsius, tunelius ar komunikacijų šulinius.

    Mokslininkai mano, kad tokie vabzdžiai galėtų pasitarnauti ieškant žmonių griuvėsiuose, tikrinant vamzdynų, kanalų ir techninių ertmių būklę, kur patekti sudėtinga net specializuotai įrangai. Ateityje panašų apvalkalą, tikėtina, būtų galima pritaikyti ir kitiems vabzdžiams, pavyzdžiui, vabalams ar skėriams, nes jų kvėpavimo sistema yra panašaus tipo.

    Kartu tai kelia ir platesnį klausimą apie naujos kartos paieškos technologijas, kuriose biologija derinama su DI valdymo sprendimais, jutikliais ir lengvomis ryšio sistemomis. Tokie projektai siekia rasti kompromisą tarp efektyvumo, autonomijos ir gebėjimo veikti ten, kur klasikinė robotika dėl dydžio, energijos ar manevringumo tampa per lėta.

    Vis dėlto praktiniam pritaikymui reikės papildomų bandymų realiomis sąlygomis, taip pat aiškių standartų dėl saugos ir gyvūnų gerovės. Tyrėjų teigimu, tikslas yra sukurti patikimą platformą, kuri gelbėtojams suteiktų daugiau galimybių greičiau pasiekti užblokuotas, užlietąs ar nestabilias vietas.

  • Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina paskelbė apie ambicingą kryptį karinėje robotikoje: valstybinė inovacijų iniciatyva „Brave1“ pradeda grantų programą, skirtą humanoidiniams robotams, galintiems atlikti užduotis mūšio lauke. Kijevo teigimu, tikslas aiškus – kiek įmanoma automatizuoti fronto veiksmus ir sumažinti riziką kariams.

    „Brave1“ veikia kaip platforma, į kurią kūrėjai ir komandos gali teikti idėjas, o atrinkti sprendimai vėliau vystomi ir išbandomi. Iki šiol per šią iniciatyvą buvo kuriamos įvairios bepiločių technologijų kryptys – nuo smogiamųjų platformų iki logistinių sprendimų, padedančių evakuoti sužeistuosius ar gabenti šaudmenis.

    Humanoidinių robotų programa, apie kurią pranešta renginyje Brave1 Advantage, orientuota į užduotis, kurios šiuolaikiniame kare yra pačios pavojingiausios. Planuojama, kad ateityje tokios mašinos galėtų nešti amuniciją ir atsargas, tikrinti pavojingas patalpas, pernešti įrangą, valdyti įrankius ir dirbti teritorijose, kuriose intensyviai apšaudoma arba kyla užterštumo grėsmė.

    „Svarbiausias tikslas yra maksimali veiksmų automatizacija fronte ir rizikos mažinimas mūsų kariams“, – sakė „Brave1“ vadovas Andrij Hryceniukas.

    Vis dėlto pati iniciatyva pabrėžia, kad pirmieji sprendimai nebus kino filmuose matomi pažangūs androidai. Ukraina ketina pradėti nuo paprastesnių platformų ir nuosekliai didinti jų funkcionalumą, nes dabartinės humanoidų technologijos vis dar turi rimtų praktinių ribojimų.

    Humanoidai teoriškai patrauklūs todėl, kad jų kūno forma pritaikyta žmogaus aplinkai: laiptams, siauriems koridoriams, rūsiams, transporto priemonėms ar apkasams. Ten, kur ratiniai ar vikšriniai robotai stringa, humanoidas galėtų judėti universaliau ir atlikti užduotis nekeičiant infrastruktūros.

    Tačiau dabartiniai humanoidiniai robotai dažnai yra sunkūs, brangūs, riboto autonomiškumo ir jautrūs purvui, vandeniui, dulkėms bei smūgiams. Karo sąlygomis papildomai išryškėja ryšio patikimumo, valdymo vėlavimo, energijos tiekimo ir remonto lauke problemos, o stabilus judėjimas per griuvėsius ar apkasuose išlieka sudėtingas net pažangiausiems prototipams.

    Pastaraisiais metais humanoidų plėtra sparčiausiai matoma JAV ir Kinijoje, tačiau dauguma projektų orientuoti į sandėlius, gamyklas ar pagalbą slaugos sektoriuje. Ukrainos planas išsiskiria tuo, kad nuo pat pradžių taikomas kariniams scenarijams, kuriuose svarbiausia ne patogumas, o atsparumas, patikimumas ir darbas realiomis rizikos sąlygomis.

    Ukraina su humanoidiniais robotais jau turėjo ankstesnės patirties: šalyje buvo išbandyti eksperimentiniai „Phantom MK-1“, sukurti JAV startuolio „Foundation“. Jie naudoti uždaruose logistiniuose bandymuose, o kūrėjai anksčiau yra pabrėžę, kad ši karta dar neparengta tiesioginiam dalyvavimui koviniuose veiksmuose.

    Naujoji „Brave1“ programa turėtų parodyti, ar Ukrainos inžinieriai ir startuoliai pajėgs sukurti sprendimus, geriau pritaikytus šiuolaikinio karo realybei. Augant bepiločių ir robotizuotų sistemų vaidmeniui, kova vis labiau persikelia į technologijų patikimumo, gamybos masto ir greito diegimo varžybas.

  • „Amazon“ Lenkijoje atidaro robotizuotą logistikos centrą: Dobromieže žada 1 000 naujų darbo vietų

    „Amazon“ pranešė, kad 2026 metais spalį Dobromieže, Žemutinės Silezijos regione, pradės veikti naujas, robotizuotas logistikos centras. Tai bus dvyliktasis bendrovės tokio tipo objektas Lenkijoje, o pirmaisiais veiklos metais planuojama sukurti daugiau nei 1 000 pilno etato darbo vietų.

    Bendrovės teigimu, Dobromiežo centras išsiskirs tuo, kad nuo pat pradžių bus diegiama „Amazon Robotics“ sistema. Skaičiuojama, kad kasdieniuose procesuose darbuotojams padės daugiau nei 5 000 robotų, o tai taps ketvirtuoju robotizuotu „Amazon“ logistikos centru šalyje.

    Robotai sandėlyje: ką jie keičia

    Robotizacija logistikos centruose paprastai reiškia greitesnį prekių judėjimą, efektyvesnį užsakymų komplektavimą ir mažiau fiziškai sunkių darbų darbuotojams. Tokiose sistemose dalį pervežimų ir prekių pristatymo į komplektavimo vietas perima autonominiai robotai, o žmonės dažniau atlieka kontrolės, kokybės ir proceso valdymo užduotis.

    „Amazon“ pabrėžia, kad technologija skirta ne tik spartai, bet ir darbo saugai bei ergonomikai. Robotizuotuose centruose įprastai mažėja vaikščiojimo atstumai ir monotoniškų krovos operacijų, tačiau didėja poreikis techninei priežiūrai, inžinerijai ir IT kompetencijoms.

    „Naujas centras Dobromieže nuo pat pradžių buvo projektuojamas taip, kad technologija realiai padėtų mūsų darbuotojams kasdienėje veikloje. Išmanios procesų valdymo sistemos ir daugiau nei 5 000 robotų padės sudėtingesnėse užduotyse, spartindami užsakymų komplektavimą ir išsiuntimą, kad darbas būtų patogesnis ir saugesnis“, – sakė „Amazon“ regiono operacijų direktorius Vidurio ir Rytų Europoje Sławomir Płonka.

    Kokias darbo vietas žada kurti

    Bendrovės pateikta informacija rodo, kad naujame centre bus ieškoma ne tik sandėlio operatorių, bet ir specialistų, kurie užtikrins robotų, automatizuotos įrangos bei IT sistemų veikimą. Taip pat numatytos operacijų vadovų, personalo, darbuotojų saugos ir sveikatos bei administracijos pozicijos.

    Toks darbuotojų profilis atitinka platesnę logistikos sektoriaus tendenciją, kai automatizacija mažina kai kurių rankinių užduočių apimtį, tačiau didina paklausą techniniams ir procesų valdymo įgūdžiams. Dėl to įmonės vis dažniau investuoja į vidinius mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, ypač diegiant robotikos sprendimus.

    Investicijos ir planai Lenkijoje

    „Amazon“ pasirinkimą Dobromieže aiškina keliomis priežastimis: susisiekimo infrastruktūra, darbuotojų prieinamumu iš Švidnicos ir Valbžycho subregionų bei galimybe aplinkinių miestelių gyventojams patogiai pasiekti darbo vietą. Žemutinė Silezija bendrovei yra svarbi ir dėl jau suformuoto logistikos tinklo regione.

    „Amazon“ taip pat nurodė, kad 2025 metais Žemutinės Silezijos vaivadijoje investavo daugiau nei 600 000 000 eurų, o veikla, bendrovės vertinimu, prisidėjo prie regiono bendrojo vidaus produkto augimo daugiau nei 300 000 000 eurų. Šie skaičiai atspindi, kad logistikos infrastruktūra regionams tampa reikšmingu ekonominės plėtros veiksniu.

    Lenkijoje „Amazon“ logistikos veiklą plėtoja nuo 2014 metų ir tiesiogiai, bendrovės duomenimis, samdo daugiau nei 19 000 darbuotojų. 2012–2025 metais investicijos Lenkijoje esą viršijo 10 800 000 000 eurų, o 2026–2028 metų laikotarpiui planuojama papildomai skirti apie 5 500 000 000 eurų.

  • Katovicų anglies kasykla „Wujek“ gali tapti kosmoso centru: planas žada darbų ir pritrauktų jaunimą

    Katovicų anglies kasykla „Wujek“ gali tapti kosmoso centru: planas žada darbų ir pritrauktų jaunimą

    Katovicuose uždaroma anglies kasykla „Wujek“ gali sulaukti netikėto antro gyvenimo: siūloma ją paversti Kosminio apgyvendinimo simuliacijų ir kosmoso technologijų centru. Idėją pristatė fondo „Nauka. To Lubię“ atstovai Tomasz Rożek ir Krzysztof Kurdyła, teigdami, kad požeminė infrastruktūra galėtų tapti unikaliu bandymų poligonu Europoje.

    Pagrindinė projekto kryptis – pereiti nuo anglies pramonės prie aukštųjų technologijų, išlaikant regiono kompetencijas. Koncepcijoje numatoma buvusiems kasyklos darbuotojams pasiūlyti persikvalifikavimo kelią į laboratorijų technikų, robotų operatorių ar infrastruktūros priežiūros specialistų roles.

    Autorių teigimu, vienas svarbiausių tikslų – sustabdyti jaunų specialistų migraciją iš regiono, sukuriant patrauklias darbo vietas vietoje. Kartu būtų kuriama erdvė mokslui ir verslui, kur galėtų kurtis startuoliai bei tyrimų komandos, dirbančios su robotika ir autonominėmis sistemomis.

    Požeminėse erdvėse siūloma įrengti analoginį habitatą, kuriame būtų galima imituoti izoliuotų kosminių misijų sąlygas. Tokia aplinka, kur trūksta ryšio, nėra GPS signalo, juntamas dulkėtumas ir ribotas priėjimas prie išorės, leistų realistiškiau testuoti įrangą ir žmogaus psichologinį atsparumą nei steriliuose laboratoriniuose kompleksuose.

    Plane numatyti ir požeminiai bandymų poligonai robotams bei transporto platformoms, skirtoms sudėtingam reljefui. Čia taip pat būtų vystomos technologijos, leidžiančios žaliavas išgauti ir panaudoti vietoje, nes tokie sprendimai laikomi esminiais ilgalaikėms Mėnulio ar Marso misijoms.

    Atskira kryptis – astrobiologijos ir uždarų ciklų žemės ūkio tyrimai: vertikalus auginimas ir hidroponika. Tokios sistemos kosminių programų kontekste svarbios dėl ribotų išteklių, vandens perdirbimo ir stabilaus maisto tiekimo, o jų pritaikymai vis dažniau perkeliami ir į miestų infrastruktūrą.

    Paviršiuje siūloma kurti hibridinę ekosistemą, apimančią švietimą, mokslą ir pramonę. Tarp idėjų minimas palydovų kūrimo ir bandymų centras su vibracinių, radiacinių ir terminio vakuumo bandymų infrastruktūra, taip pat mokslo centras, skirtas STEM sričių populiarinimui.

    Vienas ambicingiausių elementų – mikrogavitacijos bokštas, kurį siūloma įrengti panaudojant gilius šachtų šulinius. Skaičiuojama, kad taip būtų galima sukurti ilgesnes nesvarumo atkarpas ir net imituoti Mėnulio trauką, nors konkrečios techninės detalės dar turėtų būti pagrįstos išsamiais tyrimais.

    Patys autoriai pabrėžia, kad tai dar nėra galimybių studija, o įgyvendinimui reikėtų geologinių ir inžinerinių vertinimų. Kasykloje būtina spręsti drėgmės kontrolės, saugos ir kasybos palikimo iššūkius, o galimi uolienų sukrėtimai gali riboti itin jautrios įrangos panaudojimą.

    Kita vertus, seismiškumas projektuotojų vertinamas ir kaip privalumas, nes leistų bandyti konstrukcijų atsparumą bei vertinti žmogaus reakcijas į realistiškesnius veiksnius. Tokie bandymai aktualūs kuriant įrangą ir procedūras, kurias vėliau galima naudoti tiek kosmoso, tiek požeminėse ar pramoninėse aplinkose.

    Idėja dera su Europoje stiprėjančia naujosios kosmoso ekonomikos kryptimi, kai daugiau vaidmens tenka privačioms iniciatyvoms, startuoliams ir dualios paskirties technologijoms. Tokiose ekosistemose vis didesnę reikšmę įgauna ir DI sprendimai, padedantys valdyti robotiką, prognozuoti gedimus ir optimizuoti uždaras gyvybės palaikymo sistemas.

    Jei projektas būtų išvystytas, Katovicų regionas galėtų sustiprinti pozicijas Vidurio Europoje kaip kosmoso technologijų bandymų ir edukacijos taškas. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo finansavimo, saugos reikalavimų, vietos valdžios prioritetų ir to, ar pavyks suderinti pramoninį paveldą su ilgalaike mokslo infrastruktūra.

  • Kinija įdarbino robotinius „gyvatės“: ropoja laidais ir gali kardinaliai pakeisti elektros tinklų priežiūrą

    Kinija įdarbino robotinius „gyvatės“: ropoja laidais ir gali kardinaliai pakeisti elektros tinklų priežiūrą

    Ropoja tiesiai aukštos įtampos laidais

    Kinijoje pradedami naudoti autonominiai robotai, primenantys gyvates, skirti ne kovinėms užduotims, o elektros perdavimo ir skirstymo linijų patikroms. Pirmieji bandymai rodo, kad tokios sistemos gali iš esmės pakeisti, kaip stebima kritinė infrastruktūra, ir padėti išvengti gedimų.

    Technologija įdiegta Kunminge, Junanio provincijos sostinėje. Skirtingai nei dronai, kurie jau seniai pasitelkiami tinklų apžiūrai iš oro, šie robotai juda tiesiai laidais, todėl pasiekia atkarpas, kurias žmonėms tikrinti sudėtinga arba pavojinga.

    Kameros, jutikliai ir kliūčių įveikimas

    Robotų konstrukcija yra daugiasluoksnė ir segmentuota, todėl jie gali apvažiuoti izoliatorius, tvirtinimo detales bei kitus elementus ant linijos. Tai ypač svarbu ten, kur reikalinga detali apžiūra iš arti, o ne tik bendras vaizdas iš viršaus.

    Robotiniai įrenginiai aprūpinti kameromis ir jutikliais, kurie vertina infrastruktūros būklę. Jie gali fiksuoti pažeistus laidus, susidėvėjusias detales ir neįprastus temperatūros pokyčius, kurie neretai signalizuoja apie artėjantį gedimą ar perkaitimą.

    Kūrėjų teigimu, robotai jau patikrino daugiau nei 130 kilometrų skirstomųjų linijų. Taip pat skelbiama, kad jų darbo efektyvumas kai kuriais atvejais gali būti iki trijų kartų didesnis nei tradicinių patikrų, kurias atlieka darbuotojai vietoje.

    Kodėl tai gali aplenkti dronus

    Viena ryškiausių sistemos naudų siejama su zonomis, kur dronų skrydžiai ribojami arba draudžiami, pavyzdžiui, netoli oro uostų. Be to, robotai ant laidų gali būti mažiau pažeidžiami elektromagnetinių trikdžių, kurie dažnai apsunkina įprastų dronų darbą prie aukštos įtampos įrangos.

    Dar viena svarbi detalė yra energijos tiekimas: robotai gali naudoti energiją tiesiai iš linijų, kuriomis juda, todėl jiems rečiau reikia sustoti įkrovimui. Praktikoje tai leidžia ilgiau dirbti vienoje atkarpoje ir priartėti prie beveik nuolatinio stebėjimo modelio.

    Technologijų diegimas sutapo su gaokao egzaminų laikotarpiu, kuris Kinijoje laikomas vienu svarbiausių švietimo sistemos įvykių. Šiemet prie egzaminų prisijungė apie 12,9 milijono moksleivių, todėl elektros tiekimo patikimumas mokykloms ir centrams tampa kritiškai svarbus.

    Siekiant sumažinti tiekimo sutrikimų riziką, tinklų operatoriai vis dažniau remiasi įvairiais autonominiais sprendimais. Be robotinių gyvačių, infrastruktūrą padeda saugoti ir robotiniai šunys, dronai bei pažangios stebėsenos sistemos, kurios leidžia greičiau aptikti anomalijas ir planuoti remontą.

    Tokie projektai atspindi platesnę tendenciją: autonominiai robotai vis dažniau perima pavojingas, brangias ir daug laiko reikalaujančias užduotis, ypač energetikos, transporto ir pramonės srityse. Kuo daugiau patikrų pavyksta atlikti be žmogaus darbo aukštyje ar prie aukštos įtampos įrangos, tuo labiau mažėja nelaimių tikimybė ir neplanuotų išjungimų rizika.