CP v2

Tag: Robotika

  • „Nvidia“ smogia rinkai: Singapūre kuria DI tyrimų centrą, o planai dėl robotų – ambicingi

    „Nvidia“ smogia rinkai: Singapūre kuria DI tyrimų centrą, o planai dėl robotų – ambicingi

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė Singapūre atidarysianti naują dirbtinio intelekto tyrimų centrą. Tai bus pirmasis bendrovės tokio pobūdžio tyrimų padalinys šioje šalyje ir antrasis Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    „Nvidia“ teigia, kad naujasis centras daugiausia dėmesio skirs įkūnytam dirbtiniam intelektui, kai DI sprendimai veikia fiziniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, robotuose, autonominėse transporto priemonėse ar dronuose. Kartu numatoma ieškoti būdų, kaip efektyvinti DI infrastruktūrą, mažinant skaičiavimų sąnaudas ir energijos poreikį.

    Tyrimų veikla bus vykdoma bendradarbiaujant su universitetų mokslininkais, pramonės partneriais ir valstybės institucijomis. Toks modelis leidžia greičiau perkelti prototipus į realias aplinkas, kuriose svarbūs ne tik algoritmai, bet ir sauga, patikimumas bei eksploatavimo kaštai.

    Singapūras stiprina DI ekosistemą

    „Nvidia“ žingsnis sutampa su platesniais Singapūro planais stiprinti šalies, kaip regioninio DI centro, vaidmenį. Miestas-valstybė pabrėžia, kad dėl kompaktiškos infrastruktūros ir tankios verslo aplinkos čia patogu kurti, testuoti ir diegti DI sprendimus realiomis sąlygomis.

    Singapūras taip pat paskelbė, kad dar šiais metais startuos bandomoji platforma, skirta privačioms bendrovėms kartu kurti, diegti, testuoti ir validuoti komerciškai perspektyvias robotikos technologijas. Tikimasi, kad pirmieji dalyviai bus apsaugos, logistikos, pristatymo ir mobilumo sektorių atstovai, tarp jų „Certis“, „DHL“, „Grab“ ir „QuikBot“.

    Robotai paslaugose ir logistikoje

    Vyriausybė taip pat planuoja bendradarbiauti su robotikos įmonėmis „Slamtec“, „Unitree“ ir „QuikBot“, o bandymai bus telkiami į praktines užduotis. Tarp numatomų scenarijų minimi maisto ir siuntų pristatymas, patalpų valymas bei saugos patruliavimas, siekiant papildyti žmonių darbą, o ne jį visiškai pakeisti.

    Šios iniciatyvos pristatytos technologijų konferencijos ATxSummit pradžioje, kur šiemet išskirtinis dėmesys skiriamas DI sprendimų diegimui. Augant robotikos paklausai, įkūnytas dirbtinis intelektas vis dažniau laikomas viena svarbiausių krypčių, galinčių paspartinti paslaugų sektoriaus ir pramonės automatizavimą.

  • Humanoidas Barbara prabilo lenkiškai: AGH robotas su DI stebina ir kelia naują bangą

    Humanoidas Barbara prabilo lenkiškai: AGH robotas su DI stebina ir kelia naują bangą

    Lenkijos robotikos sektorius pastaraisiais metais sparčiai auga, o nauju simboliu tapo humanoidas Barbara, pradėjęs darbą AGH dirbtinio intelekto kompetencijos centre Krokuvoje. Universiteto komanda skelbia, kad robotas per labai trumpą laiką išmoko natūraliai bendrauti lenkų kalba, pasitelkęs vietinį kalbos modelį „Bielik“.

    Barbara yra sukurta kaip mokslinių tyrimų ir studijų platforma, leidžianti realiame, fiziniame pasaulyje tikrinti DI sprendimus. Tokie robotai svarbūs todėl, kad sujungia kelias sudėtingas sritis: aplinkos suvokimą, judėjimo valdymą, mokymąsi iš duomenų ir žmogaus bei mašinos sąveiką.

    Kas tai per robotas?

    AGH pasirinkta humanoido bazė priskiriama edukaciniams ir tyrimų modeliams, skirtiems eksperimentams su autonomija bei valdymo algoritmais. Tokios platformos paprastai turi daug judėjimo laisvės laipsnių, leidžiančių imituoti žmogaus kūno judesius, stabiliai vaikščioti ir atsistoti po kritimo.

    Skelbiama, kad sistemos „širdyje“ veikia „Nvidia Jetson Orin“ klasės modulis, leidžiantis realiu laiku vykdyti sudėtingus DI skaičiavimus. Tai ypač aktualu kalbos atpažinimui, aplinkos analizavimui iš kamerų ir saugiam judėjimo planavimui.

    Lenkiškas balsas ir „Bielik“

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių aspektų yra lenkų kalbos integracija: Barbara jau dabar supranta užklausas ir atsako natūraliau nei tradiciniai balso asistentai. Tam panaudotas „Bielik“ kalbos modelis, vystomas Lenkijoje, o diegimas, pasak AGH, buvo atliktas per maždaug savaitę.

    Tokie sprendimai rodo platesnę tendenciją Europoje: universitetai ir laboratorijos vis dažniau siekia naudoti vietinius kalbos modelius, kad sumažintų priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, lengviau valdyti duomenų saugą ir geriau pritaikyti sistemas konkrečiai kalbai.

    „Mums svarbu, kad algoritmai veiktų ne tik ekrane, bet ir realioje aplinkoje, kur klaidos kainuoja daugiau: robotas turi matyti, suprasti, judėti ir bendrauti saugiai“, – sakė AGH dirbtinio intelekto kompetencijos centro vadovė profesorė Joanna Jaworek-Korjakowska.

    Ką tai sako apie Lenkijos robotiką?

    Tarptautinės robotikos statistikos kontekste Lenkija turi dvi paralelines realybes: pramonėje fiksuojami svyravimai, tačiau mokslas ir startuoliai didina tempą. Międzynarodowa Federacja Robotyki duomenimis, 2024 metais Lenkijoje įdiegti 2 344 nauji pramoniniai robotai, tai yra apie 13 proc. mažiau nei metais anksčiau.

    Kartu auga mobiliosios robotikos ir humanoidų kryptis, kur svarbiausia tampa ne vien mechanika, o programinė dalis ir DI. Tai matyti ir iš to, kad Lenkijoje ryškėja startuoliai, kuriantys sprendimus sandėlių automatizavimui bei robotų judėjimo sistemoms, o universitetai stiprina automatizavimo ir robotikos programas.

    AGH planuoja tolesnius žingsnius: humanoidą papildyti funkcionalesnėmis rankomis, gerinti suėmimo ir objektų manipuliavimo algoritmus, taip pat plėsti tyrimus, įskaitant mokymąsi sustiprinimu. Tokie patobulinimai yra kritiški, jei humanoidai turi pereiti nuo demonstracijų prie realių užduočių laboratorijose, logistikoje ar viešosiose erdvėse.

  • Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Pokyčiai keturiose gimnazijose

    Alytaus rajono gimnazijos, įsitraukusios į švietimo pažangos programą Tūkstantmečio mokyklos, per pastaruosius metus įgijo realų postūmį atnaujinti ugdymą ir aplinką. Simno, Miroslavo, Butrimonių ir Daugų Vlado Mirono gimnazijose pokyčiai matomi ne tik kabinetuose, bet ir kasdienėse pamokose.

    Programos kryptys buvo orientuotos į lyderystę veikiant, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM. Šios sritys pasirinktos ne atsitiktinai, nes būtent jos siejamos su mokinių pasiekimų gerinimu, didesniu įsitraukimu ir geresnėmis galimybėmis skirtingų poreikių vaikams.

    „Tai ne tik naujos erdvės ar moderni įranga. Tai galimybė mokytis kitaip – kūrybiškiau, įdomiau ir šiuolaikiškiau“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kas pasikeitė mokiniams ir mokytojams

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje surengta baigiamoji konferencija tapo proga apžvelgti rezultatus ir pasidalinti patirtimis tarp mokyklų bendruomenių. Joje dalyvavo savivaldybės vadovai ir programos koordinatoriai, aptarę, kaip investicijos į aplinką persikelia į ugdymo turinį.

    Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų kompetencijų stiprinimui, bendradarbiavimui tarp įstaigų ir pagalbos mokiniui sistemai. Ši kryptis svarbi todėl, kad vien įranga savaime nekuria pokyčio, jei ji neatsiremia į metodiką, mokytojų pasirengimą ir aiškiai suplanuotą ugdymo procesą.

    „Šiandien Tūkstantmečio mokyklos jau nėra tik veiklų sąrašas. Tai rezultatas – vaikai, kurie drąsiau klausia, mokytojai, kurie drąsiau keičia pamoką“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Nuo robotikos iki sensorinių erdvių

    Butrimonių gimnazijoje daugiau dėmesio skirta įtraukčiai ir praktiniam ugdymui, plečiant galimybes tiriamiesiems darbams, meninėms bei scenos veikloms. Taip pat diegtos priemonės, skirtos mokymosi sunkumams mažinti ir individualiai pagalbai užtikrinti.

    Miroslavo gimnazijoje akcentuotas patyriminis mokymasis ir mokymosi erdvių įvairovė, įskaitant netradicines veiklas lauke. Kartu stiprintas bendruomenės susitelkimas per mokymus, stažuotes ir projektines veiklas, kurios padeda vienodinti ugdymo kokybę skirtingose rajono vietose.

    Simno gimnazijoje vienu ryškiausių pokyčių tapo Robotikos ir interaktyviųjų veiklų centro įkūrimas. Mokiniai čia gali ne tik susipažinti su technologijomis, bet ir patys kurti, eksperimentuoti bei ruoštis varžyboms, kurios dažnai tampa papildoma motyvacija gilintis į tiksliuosius mokslus.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje atnaujintos technologijų ir muzikos erdvės, papildytos šiuolaikiška įranga, o mokinių emocinei gerovei įrengtas sensorinis kambarys. Taip pat vyksta stadiono teritorijos atnaujinimas, kuriuo siekiama gerinti fizinio ugdymo sąlygas ir aktyvaus laisvalaikio galimybes.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad didžiausia programos vertė yra ne pavieniai pirkiniai, o nuosekli kryptis: šiuolaikiškesnės pamokos, daugiau praktikos, didesnė įtrauktis ir stipresnė mokyklų partnerystė. Toks modelis atitinka bendrą Lietuvos švietimo kryptį, kai siekiama mažinti pasiekimų atotrūkį ir kurti vienodesnes galimybes skirtinguose regionuose.

  • „Žalgirio robotų mūšis 2026“ Kaune: 300 robotų ir kelialapiai į „Robochallenge“ finalą

    „Žalgirio robotų mūšis 2026“ Kaune: 300 robotų ir kelialapiai į „Robochallenge“ finalą

    Kaune, mokslo ir inovacijų sklaidos centre „Mokslo sala“, savaitgalį įvyko tarptautinės varžybos „Žalgirio robotų mūšis 2026“. Į renginį atvyko dalyviai ir komandos iš Lietuvos bei dar kelių Europos ir Afrikos šalių, o arenoje varžėsi daugiau kaip 300 robotų.

    Organizatoriai skaičiuoja, kad jėgas išbandė dešimtys komandų ir gausus būrys individualių dalyvių. Varžybų programa apėmė 12 rungčių, kuriose tikrinti ne tik konstravimo sprendimai, bet ir programavimo, strategijos, reakcijos bei robotų valdymo įgūdžiai.

    Kelialapiai į finalą Rumunijoje

    Didžiausia renginio intriga daugeliui dalyvių tapo galimybė patekti į pasaulinių robotikos varžybų „Robochallenge“ finalą Rumunijoje. Kelialapiai atiteko geriausiai pasirodžiusiems kelių rungčių prizininkams, tarp jų buvo linijos sekimo, mini sumo ir kitų kategorijų nugalėtojai.

    Tokio tipo atrankos vis dažniau tampa tramplinu jauniesiems kūrėjams: tarptautinėse varžybose vertinamas ne vien rezultatas, bet ir inžinerinis patikimumas, programinės įrangos sprendimų stabilumas, energijos valdymas bei konstrukcijos saugumas.

    Ryškūs pasirodymai ir aiški žinutė

    Vienas ryškiausių renginio pasiekimų – Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijos mokytojo Ričardo Gečo ir jo auklėtinių laimėjimai keliose rungtyse. Tokie rezultatai rodo, kad stiprios robotikos kompetencijos Lietuvoje formuojasi ne tik universitetuose, bet ir gimnazijose bei neformalaus ugdymo būreliuose.

    „Raginu nebijoti ir pradėti savo robotikos kelionę kiekvienam. Ieškokite aplink esančių būrelių, ateikite į STEAM centrus ar tiesiog paklauskite savo informatikos mokytojo ir susitikime kitų metų varžybose“, – sakė R. Gečas.

    Renginyje dėmesio sulaukė ir pirmą kartą Lietuvoje pristatyta tik moterims skirta rungtis „Ugnies sesės“. Organizatorių teigimu, tai sąmoningas žingsnis skatinant platesnį merginų įsitraukimą į inžineriją ir technologijų kūrimą, kur iki šiol pastebima ryški disproporcija.

    „Idėja pakviesti merginas aktyviau dalyvauti robotikos varžybose kilo iš noro parodyti, kad technologijų pasaulyje nėra vietos stereotipams“, – teigė „Mokslo salos“ Kauno metodinio STEAM centro Robotikos-IT laboratorijos metodininkas Tomas Sobutas.

    Robotika kaip praktinis kelias į inžineriją

    Šiuolaikinės robotikos varžybos vis dažniau vertinamos kaip praktinis STEM ugdymo modelis: dalyviai vienu metu mokosi mechanikos, elektronikos, programavimo, komandinio darbo ir projektų valdymo. Patirtis varžybose taip pat padeda suprasti, kaip teorinės žinios veikia realiomis sąlygomis, kai svarbus greitis, tikslumas ir patikimumas.

    Renginio metu žiūrovai galėjo išbandyti ir partnerių veiklas bei demonstracijas, skirtas technologijų pažinimui. Organizatoriai nurodo, kad prizinis fondas siekė daugiau kaip 3 000 eurų, o renginio tęstinumas planuojamas ir kitais metais.

  • DI bankuose, medicinoje ir pramonėje pagaliau duoda naudą: kodėl vien pilotų nebeužtenka

    Dirbtinis intelektas vis plačiau taikomas bankuose, sveikatos apsaugoje, pramonėje ir viešajame sektoriuje, tačiau didžiausią grąžą organizacijos pamato tik tada, kai sprendimai pradedami naudoti kasdienėje veikloje. Ekspertai pabrėžia, kad vien bandymai ir pilotiniai projektai dažnai tampa patogia stotele, kuri nepakeičia nei procesų, nei rezultatų.

    Diskusijose, vykusiose Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, akcentuota, kad technologijų brandą šiandien dažniau riboja ne įstatymai ar infrastruktūra. Lemiamu veiksniu tampa žmonių ir vadovų pasirengimas keisti darbo įpročius, persitvarkyti procesus ir prisiimti atsakomybę už diegimą.

    Nuo pilotų prie masto

    „Accenture“ atstovas Dawidas Osiecki teigė, kad reali verslo nauda atsiranda tik tuomet, kai DI sprendimai įdiegiami produkcinėje aplinkoje ir ima veikti dideliu mastu. Jo vertinimu, daugelis įmonių apsiriboja bandomaisiais etapais, kurie padeda suprasti galimybes, bet savaime nepakeičia veiklos modelio.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažna klaida yra pradėti nuo įrankio pirkimo, o ne nuo procesų analizės. Jei organizacija neįsivardija, kuriuos pasikartojančius veiksmus verta automatizuoti ir kaip bus matuojamas efektas, DI tampa dar vienu eksperimentu, o ne produktyvumo šaltiniu.

    Bankai ir medicina rodo kryptį

    Finansų sektoriuje DI jau perėjo nuo pavienių eksperimentų prie valdomų, pakartojamų diegimų. ING Banko Šląsko atstovė Alicja Żyła pasakojo, kad bankuose DI seniai taikomas rizikos vertinime, sukčiavimo prevencijoje ir pinigų plovimo prevencijos procesuose, o dabar vis dažniau naudojamas ir klientų aptarnavime.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI gali padėti apdoroti klientų užklausas ar skundus ir parengti atsakymų juodraščius, kuriuos vėliau patikrina darbuotojai. Bankams ypač svarbus reguliacinis atitikimas, todėl modeliai turi būti tikrinami, periodiškai peržiūrimi ir diegiami taip, kad būtų užtikrintas duomenų saugumas.

    Sveikatos apsaugos srityje DI nauda siejama ne tik su greitesnėmis užduotimis, bet ir su galimybe efektyvinti klinikinius tyrimus. „GSK“ atstovas Bartłomiej Kopacz akcentavo, kad medicinoje klaidos kaina yra itin didelė, todėl DI sprendimai turi būti įkomponuoti į procesą taip, kad galimos modelių klaidos nedarytų įtakos galutiniam rezultatui.

    Jo teigimu, įmonės kuria uždarose aplinkose veikiančius vidinius DI įrankius darbui su procedūromis, literatūra ir ataskaitomis, o tolesnės kryptys apima efektyvių tyrimų centrų identifikavimą bei pažangesnius modeliavimus. Tokie sprendimai gali padėti mažinti augančius kaštus ir trumpinti kai kurių etapų trukmę, tačiau galutinė atsakomybė išlieka žmogui.

    Pramonei DI tampa būtinybe

    AGH universiteto atstovė Joanna Jaworek-Korjakowska pabrėžė, kad pramonė vis aktyviau jungia DI su robotika ir jutikliais, nes tai leidžia automatizuoti užduotis, kuriose trūksta žmonių arba kuriose darbas yra pavojingas. Tarp dažniausių pritaikymų minimos vaizdo analizės sistemos, defektų paieška, anomalijų aptikimas ir kokybės kontrolė.

    Pasak jos, rinkoje vis ryškesnė kryptis į lankstesnę robotizaciją, kai sprendimai veikia ne vienoje izoliuotoje stotyje, o kaip tarpusavyje susietos sistemos. Humanoidų panaudojimas gamyboje jau nebėra vien futuristinė idėja, tačiau realus proveržis priklausys nuo saugos standartų, patikimumo ir ekonominio pagrįstumo.

    Diskusijose taip pat pabrėžta, kad DI galima išmokti ir prie jo prisitaikyti, tačiau jis neįsidiegs pats. Svarbiausia yra nuosekliai pasirinkti konkretų procesą, turėti aiškų tikslą, užtikrinti duomenų kokybę ir įtraukti darbuotojus, kurie kasdien dirbs su sprendimu.

    Valstybės pusėje dėmesys vis dažniau kreipiamas į perėjimą nuo tyrimų ir prototipų prie realių diegimų. Ministerijos atstovai akcentuoja, kad šalia technologijos reikia kantrybės, aiškių prioritetų ir specializuotų sprendimų, kurie spręstų konkrečias problemas, o ne konkuruotų su universaliais modeliais visose srityse vienu metu.

  • „WaiV Robotics“ pritraukė 6,4 mln. eurų: kuria autonominę dronų nusileidimo sistemą laivams

    Sprendžia silpnąją grandį jūroje

    Jungtinėje Karalystėje veikianti jūrinės autonominės infrastruktūros kūrėja „WaiV Robotics“ po veiklos „slaptuoju režimu“ pritraukė 6,4 mln. eurų „Seed“ investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos visiškai automatinei vertikalaus kilimo ir tūpimo dronų pakilimo ir nusileidimo platformai, pritaikytai darbui atviroje jūroje.

    Įmonės kuriama sistema orientuota į tai, kas, pasak rinkos dalyvių, dažnai tampa realia kliūtimi ne pats orlaivis, o jo eksploatacijai reikalinga infrastruktūra. Jūroje dronų panaudojimą riboja ne tik ryšio ir oro sąlygos, bet ir saugaus grąžinimo į laivą problema, ypač mažesniuose laivuose.

    „Kad dronai taptų patikima jūrinės veiklos dalimi, trūkstama grandis yra ne pats orlaivis, o aplink jį esanti infrastruktūra“, – sakė „WaiV Robotics“ įkūrėjas ir vadovas Johnny Carni.

    Kaip veikia platforma

    „WaiV Robotics“ pristatomas sprendimas skirtas užtikrinti automatinį dronų pakilimo ir nusileidimo ciklą nuo denio, kai laivas juda ir denio padėtis nuolat kinta. Bendrovė akcentuoja stabilizavimo, jutikliais paremto valdymo ir saugaus fiksavimo mechanizmo derinį, kuris turėtų leisti dronui tiksliai „pagauti“ nusileidimo momentą net sudėtingomis bangavimo sąlygomis.

    Pasak įmonės, jūroje iššūkius kelia šešių laisvės laipsnių judėjimas, nenuspėjamas bangų modelis ir denio paviršiaus sąlygos, pavyzdžiui, druska ir slidumas. Dėl to sprendimai, kurie veikia sausumoje ar laboratorinėmis sąlygomis, ne visada užtikrina pakankamą patikimumą realiose operacijose atviroje jūroje.

    „Mūsų sistema sukurta tam, kad panaikintų tradicinius diegimo apribojimus ir leistų laivams veikti kaip mobilūs dronų paleidimo ir sugrąžinimo centrai. Be patikimo būdo pakilti ir nusileisti jūroje, masinis diegimas tiesiog neveikia“, – sakė Johnny Carni.

    Kontekstas: kodėl investuotojai žiūri į jūrą

    Bendrovė įkurta 2023 metais ir savo produktą pozicionuoja kaip praktinį įrankį jūrinėms įguloms, kurioms dronai galėtų padėti vykdyti apžiūras, stebėseną, paieškos ir gelbėjimo ar logistikos užduotis. Tokiose srityse dronai gali sumažinti riziką žmonėms ir sutrumpinti laiką, reikalingą situacijai įvertinti dideliame plote.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja platesnė tendencija investuoti į autonomijos sprendimus, ypač tuos, kurie sprendžia praktinius diegimo barjerus, o ne vien tik gerina skraidymo charakteristikas. Rinkoje daugėja projektų, siekiančių automatizuoti koordinavimą, patikimą navigaciją, nuotolinę priežiūrą ir infrastruktūrą, kuri leistų dronams veikti kaip įprastai planuojamiems jūriniams pajėgumams prilygstanti priemonė.

    „WaiV Robotics“ teigia, kad jų platforma turėtų veikti ir mažesniuose, maždaug 10 metrų ilgio laivuose, o dronams nereikėtų papildomų konstrukcinių ar programinių pakeitimų. Jei tai pasitvirtins praktikoje, toks suderinamumas galėtų sumažinti diegimo kainą ir pagreitinti sprendimo pritaikymą skirtinguose laivynuose.

  • Nuo IT iki slaugos: studijos, po kurių atlyginimas iškart siekia apie 2 300 eurų per mėnesį

    Naujausi Lenkijos absolventų darbo rinkos duomenys rodo aiškią tendenciją: geriausiai pirmaisiais metais po studijų uždirba informatikos ir kitų technologinių krypčių absolventai. Kai kuriais atvejais medianinis atlyginimas jau karjeros pradžioje viršija 2 300 eurų per mėnesį, net jei žmogus dar neturi sukauptos patirties.

    Ši analizė paremta Lenkijos absolventų stebėsenos sistema ELA, kuri fiksuoja absolventų pajamas ir situaciją darbo rinkoje. Pagal tokio tipo statistiką dažniausiai pateikiamas medianinis atlyginimas, kuris parodo „tipinį“ rezultatą ir mažiau iškraipomas itin didelių pavienių atlygių.

    Kurios kryptys atsiperka greičiausiai?

    Į sąrašo viršų patenka informatikos programos ir specializacijos, susijusios su duomenų analize, kibernetiniu saugumu, teleinformatika, automatika ir robotika. Aukštą vietą užima ir mikroelektronika, o tarp technologijų krypčių išsiskiria ir slauga, kurios absolventai taip pat patenka tarp geriausiai pradedančiųjų uždirbančių.

    Lenkijos universitetų pateikiamuose duomenyse nurodomi atlyginimai buvo skaičiuojami bruto, todėl realiai į rankas gaunama suma priklauso nuo mokesčių ir darbo sutarties formos. Konvertuojant į eurus, geriausių programų medianos pirmaisiais metais po diplomo siekia maždaug nuo 2 000 iki 4 100 eurų per mėnesį.

    Kodėl teisė ir medicina dažnai nepatenka į viršūnę?

    Nors visuomenėje teisė ir medicina laikomos prestižinėmis ir potencialiai pelningomis kryptimis, tokiose profesijose didesnės pajamos dažniausiai ateina vėliau. Priežastis paprasta: norint pradėti savarankiškai dirbti ir kilti atlyginimui, dažnai būtinos rezidentūros, stažuotės, profesinės praktikos, licencijos ir egzaminai.

    Analogiška logika taikoma ir kitoms reguliuojamoms profesijoms. Pavyzdžiui, architektams ar teisininkams vien diplomo neužtenka: reikalingi papildomi metai praktikos ir formalūs kvalifikacijos reikalavimai, todėl ankstyvas atlyginimo šuolis paprastai būna lėtesnis nei IT sektoriuje.

    „Šiame sąraše vis dar dominuoja kryptys, susijusios su informatika; jame nėra nei ekonomikos, nei teisės, nei medicinos“, – rašoma apžvalgoje, paremtoje ELA sistemos duomenimis.

    Ką šie skaičiai sako apie darbo rinką?

    Tokie rezultatai atspindi struktūrinę paklausą: įmonėms trūksta programuotojų, duomenų analitikų, kibernetinio saugumo specialistų ir inžinierių, o daliai pozicijų užtenka stiprių bazinių įgūdžių. Dėl to darbdaviai dažnai konkuruoja atlygiu net dėl pradedančiųjų, ypač didžiuosiuose miestuose ir tarptautinėse organizacijose.

    Vis dėlto skaičius verta vertinti atsargiai: atlyginimai skiriasi pagal miestą, sektorių, darbo formą ir specializaciją, o medianos neparodo viso paveikslo. Nepaisant to, kryptys, susijusios su programavimu, duomenimis ir inžinerija, jau kelerius metus išlieka tarp greičiausiai finansiškai atsiperkančių pasirinkimų.

  • „Japan Airlines“ siunčia humanoidus į Hanedą: ką robotai darys oro uoste ir kodėl tai svarbu

    „Japan Airlines“ siunčia humanoidus į Hanedą: ką robotai darys oro uoste ir kodėl tai svarbu

    „Japan Airlines“ Tokijo Hanedos oro uoste pradeda dvejų metų humanoidinių robotų bandymus, siekdama palengvinti antžemines operacijas ir spręsti vis aštresnį darbuotojų trūkumą. Pirmieji bandymai apima darbus, kurie reikalauja fizinės jėgos ir yra monotoniški, pavyzdžiui, bagažo krovą ir salono valymo užduotis.

    Bendrovė nurodė, kad projektas vykdomas kartu su „GMO AI & Robotics“, o robotų diegimas, jei bandymai pasiteisins, būtų plečiamas etapais. Aviacijos sektoriuje tai laikoma vienu praktiškiausių būdų didinti pralaidumą ten, kur keleivių srautai auga greičiau nei pavyksta pritraukti ir išlaikyti darbuotojus.

    Darbuotojų trūkumas ir turizmas

    Japonija susiduria su struktūrine problema: visuomenė sparčiai sensta, o darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėja, todėl įmonėms vis sunkiau užpildyti pamainas logistikos ir aptarnavimo darbuose. OECD prognozuoja, kad Japonijos darbingo amžiaus gyventojų skaičius nuo 2023 metų iki 2060 metų gali sumažėti apie 31 proc., o tai tiesiogiai veikia ir oro uostų veiklą.

    Papildomą spaudimą kuria augantis atvykstamasis turizmas. Japonijos nacionalinės turizmo organizacijos duomenimis, tarptautinių atvykimų skaičius 2026 metų kovą buvo apie 3,5 proc. didesnis nei prieš metus, todėl oro uostams tenka užtikrinti greitesnį keleivių aptarnavimą ir sklandesnį bagažo grandinės darbą.

    Ką realiai gali humanoidai?

    Viešai demonstruojamoje medžiagoje matyti, kad humanoidinis robotas gali stumti krovinį konvejeriu, reaguoti į aplinką ir atlikti paprastas sąveikas su žmonėmis. Tačiau „Japan Airlines“ pabrėžia, kad vis dar vyksta galimybių studijos ir rizikų vertinimas, o galutinės robotų specifikacijos bei jų vaidmuo realiame darbe bus tikslinami bandymų metu.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad humanoidinių robotų mechanika ir valdymo programinė įranga pastaraisiais metais padarė šuolį, tačiau išlieka ribojimų. Didžiausi iššūkiai dažniausiai siejami su tiksliais judesiais, saugiu darbu greta žmonių ir patikimumu, kai užduotys keičiasi realiu laiku.

    Rinka auga, bet kliūčių dar daug

    Banko „Barclays“ vertinimu, vadinamoji fizinė robotika, kai skaitmeninis intelektas sujungiamas su realius veiksmus atliekančiomis mašinomis, laikoma viena svarbiausių artimiausių metų technologijų krypčių. Toks požiūris remiasi prielaida, kad automatizacija bus plečiama ne tik gamyklose, bet ir paslaugų sektoriuje, logistikoje bei transporto mazguose.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad humanoidai greičiausiai nepakeis žmonių vieni patys ir artimiausiu laikotarpiu reikės mišraus modelio, kai robotai perima dalį fizinių, pasikartojančių darbų, o žmonės prižiūri procesus, sprendžia nestandartines situacijas ir užtikrina saugą. Dėl to „Japan Airlines“ bandymai Hanedoje laikomi svarbiu testu, parodysiančiu, ar tokia technologija gali tapti kasdienės aviacijos rutinos dalimi.

  • Studijų kryptys, kurios atneša daugiau nei 2 500 eurų „į rankas“ startui: patirties nereikia

    Naujausi absolventų įsidarbinimo ir atlygių duomenys rodo aiškią tendenciją: didžiausią „startinį“ užmokestį dažniausiai užsitikrina informatikos ir technologijų krypčių baigę jauni specialistai. Dalis jų jau pirmaisiais metais po studijų pasiekia daugiau nei 2 500 eurų į rankas, net jei neturi reikšmingos darbo patirties.

    Tokį vaizdą piešia Lenkijoje naudojamos absolventų karjeros stebėsenos sistemos ELA statistika, kuria remiantis sudaromi įvairūs studijų „atsiperkamumo“ reitingai. Jie vertina, kiek realiai uždirba absolventai netrukus po diplomo, o ne teorines profesijų perspektyvas po dešimtmečio.

    Kas reitinge pirmauja?

    Lyderių pozicijose dominuoja informatikos ir duomenų sričių specializacijos, taip pat kibernetinio saugumo, mikroelektronikos ir automatikos kryptys. Šios sritys įmonėms yra tiesiogiai susijusios su produktyvumu, skaitmenizacija ir rizikų valdymu, todėl atlygio „grindys“ dažnai būna aukštesnės nei kituose sektoriuose.

    Lenkijos universitetų programų palyginime didžiausios medianos pirmaisiais metais po studijų fiksuotos Varšuvos universiteto informatikos absolventams, taip pat Varšuvos technologijos universiteto duomenų inžinerijos ir analizės kryptims. Į dešimtuką pateko ir duomenų mokslo, teleinformatikos bei robotikos programos.

    Šių skaičių interpretacijoje svarbu nepamiršti, kad pateikiamos medianos, o ne vidurkiai: mediana geriau atspindi „tipinį“ atlygio lygį ir mažiau iškraipoma išskirtinai didelių algų. Be to, dalis absolventų tokiose srityse dirba tarptautinėse komandose, todėl atlygis greičiau prisitaiko prie platesnės rinkos.

    Kodėl nematyti teisės ir medicinos?

    Nors teisė ir medicina dažnai laikomos prestižinėmis ir gerai apmokamomis kryptimis, reitinguose, orientuotuose į pirmuosius metus po studijų, jos neretai atsilieka. Priežastis paprasta: aukštesnės pajamos šiose profesijose paprastai ateina vėliau, kai sukaupiama patirtis ir įgyjamos papildomos kvalifikacijos.

    Teisininkams dažnai tenka pereiti kelių metų profesinės praktikos ir egzaminų etapą, kol atsiveria geriau apmokamos pozicijos. Panašiai ir medicinoje, kur didesnės pajamos įprastai siejamos su rezidentūra, specializacija, stažuotėmis ir ilgesniu keliu iki aukštesnių pareigų.

    „Šiame sąraše toliau dominuoja su informatika susijusios kryptys; jame nėra nei ekonomikos, nei teisės, nei medicinos“, – teigiama apžvalgoje.

    Ką tai reiškia stojantiesiems?

    Tokie reitingai gali būti naudingi planuojant karjerą, tačiau jie nėra vienintelis kriterijus renkantis studijas. Trumpalaikiai atlygio rodikliai geriau atspindi paklausą konkrečiu metu, o ilgalaikę sėkmę dažnai lemia specializacijos gylis, praktiniai įgūdžiai, kalbos ir gebėjimas nuolat atsinaujinti.

    Technologijų kryptyse didesnį startą dažnai lemia ir tai, kad studentai dar studijų metu dirba ar stažuojasi, kuria projektus, dalyvauja konkursuose, įgyja sertifikatų. Todėl „patirties nereikia“ dažnai reiškia, kad nereikalaujama ilgamečio darbo stažo, bet tikimasi apčiuopiamų praktinių įgūdžių.

    Renkantis studijas verta įvertinti ne tik algų lenteles, bet ir programos turinį, praktikos galimybes, ryšius su darbdaviais bei tai, kaip lengvai po studijų galima persikvalifikuoti ar keisti specializacijos kryptį. Būtent šie veiksniai dažnai tampa ilgalaikio atlygio augimo pagrindu.

  • „SoftBank“ taikosi į 100 mlrd. eurų vertę: ruošiama DI ir robotikos įmonė JAV IPO

    „SoftBank“ taikosi į 100 mlrd. eurų vertę: ruošiama DI ir robotikos įmonė JAV IPO

    „SoftBank“ svarsto atskirti ir į JAV biržą išvesti naują dirbtinio intelekto ir robotikos bendrovę, kuri, kaip pranešama, galėtų būti įvertinta maždaug 93 mlrd. eurų. Tokie planai siejami su ambicija sustiprinti grupės pozicijas DI infrastruktūros grandinėje ir pritraukti papildomą kapitalą sparčiai augančiam sektoriui.

    Pagal viešumoje aptarinėjamą scenarijų, naujoji įmonė būtų orientuota į duomenų centrų plėtrą ir robotikos pritaikymą efektyvesnei DI infrastruktūros statybai. Tai atitinka rinkos kryptį, kai didžiausia DI plėtros kliūtimi tampa ne vien programinė įranga, o elektros tiekimas, aušinimas, sklypai ir statybų pajėgumai.

    Teigiama, kad projektą aktyviai stumia „SoftBank“ įkūrėjas Masayoshi Sonas, o įgyvendinimo tempas vertinamas kaip ambicingas. Kartu pabrėžiama, kad vertinimo tikslai ir grafikas gali keistis dėl geopolitinių rizikų ir rinkos sąlygų, kurios tiesiogiai veikia IPO langą.

    Kas slypi už DI infrastruktūros bumo

    Pastaraisiais metais investuotojų dėmesys vis labiau krypsta į vadinamąją DI infrastruktūrą: duomenų centrus, specializuotus procesorius, tinklų įrangą ir energijos sprendimus. Dideli kalbos modeliai ir generatyvinės sistemos reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, o tai reiškia dideles, ilgalaikes investicijas į fizinę infrastruktūrą.

    Robotikos integravimas į statybos ir eksploatacijos procesus galėtų mažinti kaštus ir spartinti projektų įgyvendinimą, ypač kai rinkoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos ir ilgėja tiekimo grandinės. Tokie sprendimai taip pat svarbūs didinant energinį efektyvumą, nes duomenų centrų elektros sąnaudos tampa vienu jautriausių klausimų tiek verslui, tiek reguliuotojams.

    Finansavimo klausimai ir investuotojų spaudimas

    „SoftBank“ pastaraisiais metais didino rizikos apetitą DI srityje, tačiau investuotojai kelia klausimą, kaip grupė finansuos dešimčių milijardų eurų įsipareigojimus. Papildomas kapitalas per IPO galėtų tapti būdu subalansuoti ambicingus planus, ypač jei didelė portfelio dalis susijusi su ilgai atsiperkiančiais infrastruktūriniais projektais.

    Rinkoje taip pat akcentuojama, kad dalis DI ekosistemos lyderių išlieka nuostolingi, todėl investuotojams svarbu matyti aiškų kelią į pajamų stabilumą. Tokiu atveju infrastruktūros projektai, nors ir kapitalo imlūs, gali atrodyti patrauklesni dėl ilgesnių sutarčių, nuspėjamesnių pinigų srautų ir aiškesnių užstatų.

    JAV IPO kaip strateginis taikinys

    JAV rinka laikoma patrauklia technologijų ir infrastruktūros IPO dėl didesnio likvidumo ir platesnės institucinių investuotojų bazės. Jei „SoftBank“ nuspręstų įgyvendinti planą, tai būtų dar vienas signalas, kad kova dėl DI ateities vis labiau persikelia į duomenų centrų pajėgumus, energetiką ir gebėjimą greitai statyti.

    Kol kas oficialių patvirtinimų dėl atskyrimo sąlygų, tikslaus grafiko ar galutinio vertinimo nėra, todėl planai gali kisti. Vis dėlto pati kryptis rodo, kad didžiausios technologijų grupės vis agresyviau ieško būdų užsitikrinti DI infrastruktūros pajėgumus ir finansavimą ateinantiems metams.